Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1559-538/2014

Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-15159-2010-5)

NUTARTIS

2014 m. gruodžio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui M. K. (M. K.), tretieji asmenys AB „Swedbank“, V. P., P. V., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei O. K., tretieji asmenys AB „Swedbank“, V. P., P. V., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė padalyti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0584 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 22800,00 Lt, 0,0584 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 22300,00 Lt, vienfazį suvirinimo aparatą „Kuhtreiber“ KITin190, serijos Nr. 470283, kurio vertė 1790,00 Lt, žemės įdirbimo mašiną – motobloką „Partner 4040S“, kurio vertė 3500,00 Lt, elektrinę betono maišyklę, modelis B132, gamyklinis Nr. SABF7112-B-43, kurio vertė 666,00 Lt, benzininę žoliapjovę „Husquarna T560RS“, kurios vertė 850,00 Lt, benzininę rankinę žolės pjovimo mašiną „Jonsered BC2125“, kurios vertė 1500,00 Lt, atsakovui nuosavybės teise priteisti 51.80 kv. m. butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 159328,00 Lt; ieškovei iš atsakovo priteisti 52961,00 Lt dydžio kompensaciją; pripažinti, kad visos prievolės kreditoriams „Swedbank“, AB ir V. P. yra asmeninės atsakovo prievolės, pripažinti, kad prievolė grąžinti 37918,00 Lt skolą P. V. yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; priteisti ieškovei iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad sutiktų, kad butas būtų priteistas kiekvienam po ½ dalį, sodo sklypas, kuriame yra pastatytas namelis, būtų priteistas jai, o kitas sodo sklypas – atsakovui, prašė, kad visi įrankiai būtų priteisti atsakovui, nes nė vieno įrankio ji neturi. Ginčo dėl įrankių vertės nėra. Sodo sklypo, kuriame yra pastatytas sodo namelis su visais ant jo esančiais statiniais, vertė yra nuo 35000,00 iki 40000,00 Lt, kito sodo sklypo vertė su visais statiniai ir įrengimais – 30000,00 Lt, įrankių vertės yra tokios, kokios jos yra nurodytos įsigijimo dokumentuose, sutinka, kad buto vertė kaip nurodyta VĮ Registrų centras išrašuose - 149000 Lt. Teismo posėdžio prašė prievolę V. P. pripažinti asmenine atsakovo prievole. Ieškovė pripažino, kad sodo sklypas, kuriame yra pastatytas sodo namelis, buvo gautas iš atsakovo darbovietės, tačiau jis buvo skirtas visai šeimai. Ji dirbo šiame sodo sklype statant sodo namą, jiems su vyru padėjo jos giminės. Mokesčių už butą prašo nepriteisti, nes bute ji negyvena.

Apeliaciniu skundu ieškovė O. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-28 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teisėjas nagrinėdamas santuokoje įgyto turto padalijimą netinkamai įvertino dalijamą turtą, nebuvo sudarytos realios galimybės nusamdyti privačius vertintojus ir pateikti pilną vertinimą apie dalijamą turtą. Teisėjas vadovavosi Registrų centro išraše nurodyta verte, tai realiai neatitiko tikrosios buto bei žemės sklypų turto vertės. Nors teisėjo buvo prašoma atidėti bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręstas klausimas dėl civilinės bylos atnaujinimo ir tuo pačiu būtų ieškovė pateikusi privačių vertintojų pilnas ataskaitas apie realią dalintino turto vertę, tačiau teisėjas nesistengė nustatyti tikrosios dalintino turto vertės. Iš sprendimo nesuprantama, kodėl buvo tenkinami tik atsakovo norai. Teisėjas nagrinėdamas bylą išvis neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis ieškovė prašė padalinti butą per pusę lygiomis dalimis, kurį vėliau nenustačius naudojimosi tvarkos būtų lengviau šalims parduoti, nes tuo metu tebegaliojo atsakovui nuosprendis baudžiamojoje byloje nesiartinti prie ieškovės, todėl jie kartu negali gyventi viename bute, kur ieškovės atžvilgiu būdavo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Šiuo atveju po skyrybų ieškovė privalo gyventi su atsakovu viename bute, kas prisiims atsakomybę jei atsakovas vėl naudos smurtą prieš ieškovę, ypač po skyrybų dėl kurių nuolat kaltina ieškovę. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo asmenybę, kad jis jau teistas už ieškovei padarytą kūno sužalojimą. Padalinus butą, kaip pageidavo atsakovas ir nustačius naudojimosi tvarką, jis nebedės pastangų parduoti butą, ir pirkti kitą mažesnį. Šioje byloje neobjektyviai buvo įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios dėl žemės sklypo su nameliu padalijimu, jis nebuvo įvertintas vertintojų, liudytojai parodė, kad ieškovė viena prižiūrėjo sklypą, padėjo dukra, žentas. Santuokoje įgytas turtas nebuvo tinkamai įvertintas, todėl šis teismo sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas. Apie teismo padarytas išvadas dėl kompensacijų mokėjimo, mokesčių užskaitymo ir kilnojamųjų daiktų priteisimo nepasisako, nes iš principo teisingai neįvertinus turto negalima jo teisingai ir teisėtai padalyti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, objektyvus, nepažeidžiantis nei vienos šalies interesų. Teismas nuodugniai bei išsamiai ištyrė visas bylos faktines aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (LAT 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.

Apeliantė ginčija turto padalijimą. Teigia, kad ginčo butas nepagrįstai padalintas ne po ½, todėl turės gyventi su atsakovu, kuris smurtauja. Taip pat nepagrįstai priteistas atsakovui sodo sklypas su namu bei neteisingai įvertintas šalių dalytinas turtas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais. Iš esmės apeliantė ginčija kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų padalijimą, todėl teisėjų kolegija dėl jų ir pasisako (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-502-618/2014, (duomenys neskelbtini)tarp M. K. ir O. K. sudayta santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (T.1, b. l. 7, T.3, b.l. 125). Pagal DNSB „Bavarija“ valdybos pirmininko 2010-12-10 raštą, atsakovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), elgiasi nepriekaištingai, gerai sutaria su namo kaimynais, laiku moka bendrijai mokesčius, pasižymi geromis charakterio savybėmis (T.1, b.l. 41). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruota 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2004-04-01 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10-11), atsakovo vardu registruotas 0.0584 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1995-06-06 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 0.0597 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1994-05-07 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu, bendras plotas 51.80 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1992-08-14 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 (t. 1, b. l. 13, 14, 15, t. 4, b.l. 159 - 162).

Dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse kaip vienas iš kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių didesnis indėlis į bendrą turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., byla Nr. 3K-3-220/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. Z. v. D. Z., byla Nr. 3K-3-463/2007).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotų teisės normų, reglamentuojančių aptariamus santykius, taikymo (aiškinimo) taisyklių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dalijant ginčo butą pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, nurodyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgė teismas, išvados pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pagal į bylą pateiktą buto, esančio (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ patalpų padalijimo projektą, nustatyta, kad yra galimybė butą padalyti natūra (t. 1, b. l. 58-59). Byloje nustatyta, kad šalių butas yra dviejų nepereinamų kambarių bei yra galimybė šalių butą padalinti į dvi dalis, t. y. 54/100 ir 46/100 dalis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalys yra pensijinio amžiaus ir vienintelės jų pajamos yra valstybės mokama pensija, taigi šalys neturi realios galimybės nusipirkti kito gyvenamojo būsto ar išmokėti vienas kitam kompensaciją už kitam sutuoktiniui tenkančią buto dalį, jei būtų sprendžiama visą butą natūra paskirti tik vienam sutuoktiniui, taip pat į tai, kad atsakovas sutinka, jog didesnysis buto kambarys būtų priteistas ieškovei, teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovo priešieškinyje nurodytas reikalavimas padalyti butą natūra yra pagrįstas, ieškovei priteisė 54/100 dalis buto, o atsakovui 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatant naudojimosi butu tvarką. Remiantis VĮ „Registrų centras“ paruoštu patalpų padalinimo projektu, ieškovei skyrė naudotis kambariu (17.97 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 49-6, atsakovui kambariu (13.81 kv. m.), plane pažymėtu indeksu 49-5, bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 49-1 (po 1/2 dalį), 49-2 (po 1/2 dalį), 49-3 (po 1/2 dalį) ir 49-4 (po 1/2 dalį) šalims skyrė naudotis bendrai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į dalijamo turto pobūdį, į padalytų kambarių plotą bei pagrįstai nustatė naudojimosi tvarką. Atsakovė teigia, jog turės dabar gyventi su smurtaujančiu atsakovu. Pažymėtina, kad buto padalijimas bei naudojimosi tvarkos nustatymas netrukdo atsakovei savo dalies parduoti (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat šioje byloje nebėra sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo bei nesprendžiami klausimai dėl sutuoktinio smurto. Ieškovė turėtų kreiptis į teisėsaugos organus.

Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui sodo sklypą su namu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais bei sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Byloje nustatyta, kad atsakovas faktiškai naudojasi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas VĮ Registrų centras neįregistruotas sodo namelis, moka mokesčius (t. 2, b. l. 141, t. 3, b. l. 115). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neginčijo ir ieškovė. Teismo posėdžio metu ieškovė neginčijo, kad sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) atsakovas gavo iš darbovietės, pripažino, kad sodo sklypuose nebuvo nuo skyrybų proceso pradžios. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, nustatyta, kad atsakovo santykiai su sodo kaimynais yra geri. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jai dėl sveikatos būklės būtina būti švariame ore, kuris yra sode, tačiau pripažino, kad sodo sklypuose nėra buvusi jau daugiau nei 3 metai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė neturi jokios pirmumo teisės, kad jai atitektų (duomenys neskelbtini) esantis sodo sklypas. Priešingai – byloje sutrinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas šį sodo sklypą gavo iš darbovietės, atsakovas šį sodo sklypą prižiūri nuo skyrybų proceso pradžios, moka už jį mokesčius sodo bendrijai, todėl atsakovui, o ne ieškovei turi būti suteiktas prioritetas priteisiant būtent šį sodo sklypą. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami santuokoje nuo sodo sklypų įsigijimo prižiūrėjo sodo sklypus, tačiau iš byloje pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti, kuris iš sutuoktinių sodo sklype dirbo daugiau ir įdėjo daugiau savo pastangų sodo pagerinimui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad santuokos metu abu sutuoktiniai sodo sklypais naudojosi, vadovaujantis lygių dalių principu, atsakovo reikalavimą tenkintino, ieškovei priteisiant sodo sklypą, kurio plotas 0.0584 ha, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais statiniai (įrenginiais), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisė sodo sklypą, kurio plotas 0.0597 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais statiniais (įrenginiais), esantis (duomenys neskelbtini).

Apeliantė teigia, jog teismas neteisingai nustatė dalytino turto vertę, kadangi turto vertę turi nustatyti specialistai.

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A.v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą, rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad teismas buvo įpareigojęs šalis atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, tačiau šalys šio teismo įpareigojimo neįvykdė, nors teismas taikė sankcijas šalims. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant atlikto nekilnojamojo turto vertinimo, nesant galimybės teismui paskirti nekilnojamojo turto vertinimo, teismas pagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro išrašu, kuriame nurodytos turto vertės ir šalių paaiškinimais dėl turto verčių. Šalys teismo posėdžio metu sutiko, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra tokia, kokia ji yra nurodyta 2014-04-23 VĮ Registrų centras pateiktame išraše, tai yra, 146000,00 Lt (t. 4, b. l. 161).Taip pat nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo ir kitą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė, atsižvelgiant šalių pateiktą poziciją dėl turto vertės, nepateikus kitų įrodymų, patvirtinančių turto vertę, siekiant šalių interesų pusiausvyros pirmosios instancijos teismo nustatyta išvedant vidurkį iš šalių nurodytų turto verčių: žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), vertė laikytina 30000 Lt, (30000 Lt (ieškovės nurodyta vertė) + 30000 Lt (atsakovo nurodyta)/2), žemės sklypo su neregistruotais statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), 37500 Lt (40000 Lt (ieškovės nurodyta) + 35000 Lt (atsakovo nurodyta)/2), kilnojamuosius daiktus, t. y. įrankius, vertina pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas jų vertes: laikytina, kad vienfazio suvirinimo aparato „Kuhtreiber“ KITin190, serijos Nr. 470283, vertė 1790,00 Lt, žemės įdirbimo mašinos – motobloko „Partner 4040S“ vertė 3500,00 Lt, elektrinės betono maišyklės, modelis B132, gamyklinis Nr. SABF7112-B-43, vertė 666,00 Lt, benzininės žoliapjovės „Husquarna T560RS“ vertė 850,00 Lt, benzininės rankinės žolės pjovimo mašinos „Jonsered BC2125“ vertė 1475 Lt (ieškovės nurodyta vertė 1500 Lt+1450 Lt – atsakovo nurodyta vertė/2). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė dalytino turto vertę (CPK 178 str., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.