- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- A-4857-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00500-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius
- Pareiškėjas
- R. P.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. P. su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti:
1.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Šiaulių skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-19-N-3011-2207 (toliau – ir 2020 m. vasario 17 d. sprendimas).
1.2. Skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-N-264-2918 (toliau – ir 2020 m. kovo 3 d. sprendimas).
1.3. Skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-NT-771-3307 (toliau – ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimas).
2. Pareiškėja nurodė, jog Skyriaus 2020 m. vasario 17 d. sprendimas buvo gautas 2020 m. vasario 19 d., jis yra neteisėtas bei nepagrįstas. Paskirta advokatė V. L. netinkamai teikė teisinę pagalbą, elgėsi neteisėtai, įžūliai, žemino pareiškėją prie pašalinių žmonių, neatsakinėjo į telefono skambučius, nekonsultavo, o tik surašė skundą, advokatė neatvyko į teismo posėdį ir dėl neatvykimo neinformavo. Dėl tokių advokatės veiksmų pareiškėjai buvo padaryta žala, nes negalėjo gauti teisinės pagalbos ir tinkamai ginti savo teises, todėl skundas Šiaulių apylinkės teisme buvo atmestas.
3. Pareiškėja teigė, kad 2020 m. kovo 3 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes advokatė V. L. nepagrįstai atsisakė surašyti skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2019 m. gruodžio 31 d. rašto apskundimo ir tokiu būdu buvo praleistas apskundimo terminas. Skyriaus sprendimai dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo teisine pagalba yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja akcentavo, kad 2020 m. kovo 10 d. sprendimas atsisakyti teikti teisinę pagalbą yra neteisėtas ir nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
4. Atsakovas VGTPT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad Skyriuje 2019 m. sausio 31 d. gautas advokatės V. L. pranešimas, kuriame ji nurodė, jog gavusi Skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-3011-20246 pamatė, kad liko tik viena diena paduoti skundą dėl Komisariato 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos apskundimo. Advokatė V. L. parengė skundą dėl Komisariato 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos apskundimo ir paaiškino pareiškėjai, jog skundą reikia pateikti Komisariatui. Pareiškėja atsisakė skundą pateikti Komisariatui, pareikšdama, jog tai advokatės darbas. Advokatė V. L., siekdama išvengti konfliktinės situacijos su pareiškėja, pateikė skundą Komisariatui, kaip to reikalavo pareiškėja. Advokatė V. L. prašė Skyriaus ją pakeisti kitu advokatu ir kategoriškai atsisakė toliau atstovauti pareiškėjai šioje byloje. Skyrius 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. (8.4)TPS-1938 kreipėsi į advokatę V. L. su prašymu informuoti apie sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Skyrius 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. (8.4)TPS-1935 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas paaiškinti advokatės V. L. pranešime nurodytas aplinkybes. Skyriuje 2020 m. vasario 11 d. gautas pareiškėjos paaiškinimas, reg. Nr. (8.4)TPP1-921. Tarnyba nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. vasario 14 d. kreipėsi į 9 advokatus su paklausimais ar jie galėtų suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Nei vienas iš advokatų nesutiko pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, nurodydami pareiškėjos konfliktišką būdą, advokatų įžeidinėjimą ir šmeižimą. 2020 m. vasario 17 d. sprendimu Skyrius nutraukė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba ir įpareigojo sumokėti 52 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
6. Atsakovas dėl 2020 m. kovo 3 d. sprendimo priėmimo nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. (8.4)STP-264. Prašyme pareiškėja nurodė, jog pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą jai teiktų advokatė I. B. Skyrius 2020 m. sausio 27 d. kreipėsi į pareiškėją Nr. (8.4)TPS-1035 su prašymu per 14 kalendorinių dienų pateikti advokatės I. B. sutikimą atstovauti pareiškėjai, kadangi advokatė I. B. su Tarnyba nėra sudariusi antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties. Skyriuje 2020 m. sausio 29 d. gautas pareiškėjos raštas reg. Nr. (8.4)TPP1-476, kuriuo prašoma skirti kitą advokatą pagal 2020 m. sausio 20 d. pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Skyrius 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-264-1443 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatę V. L. Skyriuje 2020 m. sausio 31 d. gautas advokatės V. L. pranešimas reg. Nr. (8.4)TPP-301 pakeisti ją kitu advokatu dėl susidariusios konfliktinės situacijos su pareiškėja ir neskirti jos atstovauti pareiškėjos interesams ateityje. Skyrius nustatė, kad tarp pareiškėjos ir advokatės yra susidariusi konfliktinė situacija, pareiškėja nebendradarbiavo su paskirtąja advokate, piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl Skyrius priėmė 2020 m. vasario 17 d. sprendimą, kuriuo nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą. Skyrius, gavęs advokatės prašymą dėl jos pakeitimo, turėjo spręsti klausimą dėl tolimesnės antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo (naujo advokato paskyrimo) arba nutraukimo. Skyriui nustačius aplinkybes, kad pareiškėja piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, priėmė sprendimą nutraukti antrinę teisinę pagalbą, kadangi naujo advokato skyrimas priimant sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą, kai yra konstatuotas piktnaudžiavimo antrine teisine pagalba faktas, pažeistų Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą draudimo piktnaudžiauti antrine teisine pagalba principą.
Šalies argumentai
7. Atsakovas, pasisakydamas dėl 2020 m. kovo 10 d. sprendimo priėmimo, pažymėjo, kad 2020 m. kovo 3 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. (8.4)STP-771. Prašyme pareiškėja nurodė, kad antrinė teisinė pagalba reikalinga dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. II-25-771/2020 apskundimo. Skyrius 2020 m. kovo 10 d. sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba. Skyrius, gavęs pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, turėjo įvertinti ar nėra antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Skyrius nustatė, kad Skyrius priėmė 2020 m. vasario 17 d. sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo antrine teisine pagalba. Atsakovas teigė, kad naujo advokato skyrimas priimant sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą, kai yra konstatuotas piktnaudžiavimo antrine teisine pagalba faktas, neabejotinai pažeistų Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą draudimo piktnaudžiauti antrine teisine pagalba principą, todėl Skyrius 2020 m. kovo 10 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą.
II.
8. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą tenkino visiškai – panaikino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. vasario 17 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ Nr. (8.4)TP-19-N-3011-2207, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ Nr. (8.4)TP-20-N-264-2918,Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.4)TP-20-NT-771-3307.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl 2020 m. vasario 17 d. sprendimo ir 2020 m. kovo 3 d. sprendimo, kuriais atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2, 4 dalimis nusprendė nutraukti pareiškėjai R. P. antrinės teisinės pagalbos teikimą. Taip pat dėl 2020 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 8 punktu, 18 straipsnio 2, 4 dalimis nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai R. P.
10. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 8 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nurodė, kad svarbu įvertinti, ar pagrįstai skundžiamais atsakovo sprendimais buvo konstatuota, jog pareiškėja piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar proceso teisėmis arba reikalauja advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad negalimas skundžiamų aktų teisėtumo vertinimas neapžvelgiant susiklosčiusios faktinės situacijos nuo antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 23 dienos.
11. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:
11.1. Skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą R. P. dėl Komisariato 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos apskundimo ir kitų susisijusių klausimų išsprendimo, paskirti advokatę V. B. teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
11.2. 2019 m. gruodžio 27 d. Skyriuje gautas advokatės V. B. pranešimas, jog ji išvykusi į užsienį. 2019 m. gruodžio 27 d. Skyriuje gautas pareiškėjos R. P. prašymas, kuriame nurodoma, jog advokatė V. B. yra išvykusi į užsienį ir prašoma priimti kitą antrinės teisinės pagalbos sprendimą paskiriant kitą advokatą.
11.3. Skyrius 2019 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-3011-20246 pakeisti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą ir paskyrė advokatę V. L.
11.4. Advokatė V. L. 2020 m. sausio 31 d. pateikė pareiškimą (reg. Nr. (8.4)TPP-300) Skyriui, kuriame nurodė, kad gavusi Skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-3011-20246 pamatė, jog yra likusi tik viena diena paduoti skundą dėl Komisariato 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos apskundimo. Advokatė parengė skundą dėl Komisariato 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos apskundimo ir paaiškino pareiškėjai, jog skundą reikia pateikti Komisariatui. Pareiškėja atsisakė skundą pateikti Komisariatui, pareikšdama, jog tai advokatės darbas. Advokatė, siekdama išvengti konfliktinės situacijos su pareiškėja, pateikė skundą Komisariatui, kaip to reikalavo pareiškėja. Apie paskirtą posėdžio datą teismas neinformavo advokatės V. L., o tik pareiškėją. Pareiškėja pranešė advokatei apie paskirtą teismo posėdžio datą ir laiką, pateikdama adresuotą teismo šaukimą, tačiau paskirta posėdžio data ir laikas netiko advokatei, nes paskirtą datą advokatė turėjo dalyvauti anksčiau paskirtame baudžiamosios bylos nagrinėjime. Tuo pačiu advokatė informavo pareiškėją, kad kreipsis į teismą dėl kitos posėdžio datos ir laiko paskyrimo. Pareiškėjai pradėjus reikšti priekaištus advokatei, skambinėti, žeminti, menkinti rašant elektroninius laiškus, advokatė V. L. pateikė Skyriui 2020 m. sausio 31 d. pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja yra nepatenkinta advokatės darbu, yra susidariusi konfliktinė situacija, todėl prašė ją pakeisti kitu advokatu.
11.5. 2020 m. vasario 11 d. Skyriuje gautas pareiškėjos pareiškimas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame ji nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (dėl Komisariato 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos) buvo paskirtas 2020 m. sausio 15 d., o iš advokatės patvirtinimo apie jos dalyvavimą byloje telefonu negavo (advokatė neatsakinėjo į skambučius), todėl paklausimą dėl advokatės dalyvavimo administracinėje byloje nusiuntė elektroniniu paštu. Pareiškime nurodė, kad advokatės nežemino ir neįžeidinėjo, o savo pareigą tinkamai bendradarbiauti su advokate vykdė. Pareiškime prašė spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos tolimesnio teikimo, nes administracinės bylos dėl Komisariato 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos nagrinėjimas paskirtas 2020 m. vasario 12 d. 14 val.
11.6. Atsakovas 2020 m. vasario 17 d. sprendime remiasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nurodama, kad antrinė teisinė pagalba nutraukiama, jeigu asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu. Nurodytame sprendime pažymėta, kad pareiškėjos konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu laikytis advokato siūlomos teisinės padėties byloje, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, pripažintina piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba, taip pat konstatuota, jog pareiškėja nevykdo bendradarbiavimo su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu pareigos, piktnaudžiauja jai valstybės suteikta garantuojama teisine pagalba, todėl yra pagrindas nutraukti pareiškėjai suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimą. 2020 m. vasario 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad Skyrius vadovavosi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu.
Šalies argumentai
12. Teismas pabrėžė, kad atsakovas, priimdamas 2020 m. vasario 17 d. sprendimą, vadovavosi tik advokatės V. L. 2020 m. sausio 31 d. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Advokatė V. L. pareiškime nurodė, kad tarp jos ir R. P. susidarė konfliktinė situacija, tačiau teismas akcentavo, jog byloje nepateikta jokia medžiaga, susijusi su konfliktinės situacijos tarp advokatės V. L. ir pareiškėjos R. P. vertinimu bei nustatymu. 2020 m. vasario 17 d. sprendime neanalizuojamas R. P. 2020 m. vasario 11 d. pareiškimas (o tik nurodoma, kad toks pareiškimas buvo gautas), kuriame ji nurodo, kad tinkamai bendradarbiavo su advokate ir prašė spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos tolimesnio teikimo, nes byloje jau yra paskirtas teismo posėdis.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad tarp pareiškėjos ir advokatės susiklostė tokia situacija, kuri rodo, jog tarp jų nebebuvo pasitikėjimo santykių, kuriais grindžiamas atstovavimo institutas. Vis dėlto priimant 2020 m. vasario 17 d. sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad advokatė V. L. pateikė prašymą dėl kito advokato skyrimo pareiškėjai ir pateiktas pačios pareiškėjos prašymas dėl advokatės pakeitimo, o skundžiamas 2020 m. vasario 17 d. sprendimas priimtas konstatavus, kad pareiškėja piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Teismas, atsižvelgęs į 2020 m. vasario 17 d. sprendimo motyvus, pažymėjo, kad ginčui aktualioje situacijoje atsakovo nurodytas pareiškėjos nebendradarbiavimas su valstybės garantuojama teisinė pagalba nustatytas tik vieną kartą, t. y. pareiškėjai teikiant antrinę teisinę pagalbą dėl Komisariato 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos apskundimo.
14. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje pateiktas žodžio „piktnaudžiavimas“ išaiškinimas, teismas konstatavo, kad, nustačius vienintelį nebendradarbiavimo atvejį, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimo. Atsakovas 2020 m. vasario 17 d. sprendime nenurodė kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas pripažinti pareiškėjos veiksmus (neveikimą) piktnaudžiavimu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad 2020 m. vasario 17 d. sprendime nurodyti motyvai dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nelaikytini piktnaudžiavimu, todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėja piktnaudžiavo materialiosiomis ir proceso teisėmis (Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p.). Teismas pabrėžė, kad atsakovas nepagrįstai priėmė 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad nustačius, jog atsakovas nepagrįstai priėmė 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, o remiantis šiuo sprendimu, atsakovas priėmė ir kitus ginčijamus sprendimus, konstatuotina, jog atsakovas nepagrįstai priėmė ir 2020 m. kovo 3 d. sprendimą bei 2020 m. kovo 10 d. sprendimą.
III.
16. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
17. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino 2020 m. vasario 17 d. sprendime išdėstytų motyvų dėl Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir dėl jo visiškai nepasisakė.
18. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paaiškina, kad pareiškėja atsisakė bendradarbiauti su jai paskirta advokate.
19. Atsakovas pažymi, kad iš advokatų laiškų matyti, jog tai jau ne pirmas toks atvejis, kai pareiškėja su paskirtaisiais advokatais nebendradarbiauja, juos įžeidinėja, reikalauja advokatus pakeisti, rašo nepagrįstus skundus VGTPT ir advokatūrai dėl paskirtųjų advokatų elgesio.
20. Atsakovas akcentuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje įvertino pareiškėjos elgesį, pripažįstant elgesį netoleruotinu, nes pareiškėja, būdama ne kartą įspėta, nepagarbiai elgėsi kitų bylos dalyvių atžvilgiu, o pasišalindama teisiamojo posėdžio metu triukšmavo, įžeidžiančiai replikavo ir tuo parodė nepagarbą teismui. Pareiškėjai dėl rodomos nepagarbos teismui buvo paskirta bauda.
21. Vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (3 str., 4 str., 23 str. 1 d. 5 p. ir 9 p.), atsakovas teigia, kad pareiškėjos konfrontacija su paskirtąja advokate, pasireiškianti atsisakymu laikytis paskirtosios advokatės siūlomos teisinės padėties byloje, paskirtosios advokatės įžeidinėjimas, pripažintina piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas byloje pareiškėjai tampa neįmanomas. Toks pareiškėjos elgesys yra tęstinis – dėl konfrontacijos su advokatais pastarieji atsisako jai atstovauti. Tokie pareiškėjos veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Atsiliepimas
22. Atsakovas nurodo, kad 2020 m. vasario 17 d. sprendimas buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl nebuvo pagrindo naikinti 2020 m. kovo 3 d. sprendimo ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimų, kuriais pareiškėjai buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba, taip pat atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad negalima konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiavo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis (Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai priėmė 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Nustatęs, kad 2020 m. vasario 17 d. sprendimas yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas nepagrįstai priėmė ir 2020 m. kovo 3 d. sprendimą bei 2020 m. kovo 10 d. sprendimą.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų Įstatymo 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principas. O pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjas, t. y. fizinis asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Vadinasi, fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi būti paremtas abipusiu asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio advokato bendradarbiavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2408/2011). Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia (be kita ko) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1676/2012).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo turinį, konstatuoja, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuris nustato, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais. Be to, pažymėtina, kad 2020 kovo 3 d. sprendimas priimtas vadovaujantis iš esmės identiškais motyvais, o 2020 m. kovo 10 d. sprendimas priimtas, atsižvelgiant į 2020 m. vasario 17 d. sprendimą. Taigi, visų pirma būtina nustatyti, ar pagrįstai buvo priimtas 2020 m. vasario 17 d. sprendimas, t. y. ar pagrįstai 2020 m. vasario 17 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėja piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba.
27. Iš 2020 m. vasario 17 d. sprendimo turinio matyti, kad atsakovas pareiškėjos piktnaudžiavimą valstybinės garantuojama teisine pagalba ir jos nebendradarbiavimą su advokate V. L. nustatė atsižvelgęs į šias aplinkybes:
27.1. pareiškėja atsisakė advokatės V. L. parengtą skundą pateikti Komisariatui, pareikšdama, jog tai advokatės darbas;
27.2. pareiškėja reiškė pretenzijas advokatei, nuolat skambino, žemino, menkino rašydama elektroninius laiškus.
28. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso dalyvius saisto bendrasis sąžiningumo imperatyvas. Proceso dalyviai vienas kito atžvilgiu turi elgtis tinkamai, gerbti vienas kitą, paisyti vienas kito interesų. Naudojimasis teise nesilaikant šių principų gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu savo teisėmis. Teismų praktikoje pažymima, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, šios nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjamu atveju.
30. Įstatymo 2 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. ginčui aktualiu metu) 11 dalyje apibūdinta valstybės garantuojama teisinė pagalba – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba, antrinė teisinė pagalba ir valstybės užtikrinama neteisminė mediacija. Šio straipsnio 6 dalyje apibrėžta pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Šiame straipsnyje taip pat apibrėžta teisinė informacija – informacija apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, teisinės pagalbos teikimą (9 dalis), o teisinė konsultacija – patarimai teisės klausimais (10 dalis). Taigi, pirminė teisinė pagalba apima informacijos, patarimų teisės klausimais teikimą, taip pat ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimą.
31. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Taigi, antrinė teisinė pagalba siejama su dokumentų, įskaitant procesinius dokumentus, rengimu, gynyba ir atstovavimu.
32. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta gynybos ir atstovavimo samprata: „Gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražo bylas), administracinėse, administracinių nusižengimų bylose ir konstitucinės justicijos bylose, <...>.“
33. Iš pacituotųjų Įstatymo nuostatų darytina išvada, kad advokatas rengia teisinius dokumentus, tačiau jis nėra įpareigotas pristatyti parengtą dokumentą konkrečiai institucijai, kurios veiksmai skundžiami, kaip nagrinėjamu atveju – Komisariatui. Tokia pareiga nenurodyta ir Skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-3011-20246, kuriuo pareiškėjai skirta antrinė teisinė pagalba.
34. Pareiškėja neginčija, kad ji atsisakė advokatės V. L. parengtą skundą pateikti Komisariatui, pareikšdama, jog tai advokatės darbas.
35. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja be jokių svarbių priežasčių atsisakė pateikti Komisariatui advokatės V. L. parengtą skundą, nors iš bylos medžiagos (b. l. 51) matyti, kad advokatė V. L. išaiškino pareiškėjai kaip ir kur reikia pateikti skundą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjos neveikimas (atsisakymas pateikti skundą Komisariatui) galėjo padaryti ir advokatės V. L. atliktą darbą (skundo surašymą) beprasmišku (nepasiekusį tikslo), kadangi buvo besibaigiantis terminas skundui pateikti. Toks pareiškėjos elgesys, jos nepagrįsti veiksmai reikalaujant, kad advokatė atliktų jai nepriskirtą pareigą, vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo principo (kuriuo privalo vadovautis tiek teisinės pagalbos teikėjas, tiek ir teisinės pagalbos gavėjas), yra akivaizdžiai netoleruotini. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad pareiškėja piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba.
36. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja savo veiksmais iš esmės reikalavo to, ko advokatė V. L. neturėjo daryti, taip piktnaudžiaudama valstybės garantuojama teisine pagalba. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad toks pareiškėjos elgesys (žr. šio sprendimo 27.1 p.) vertintinas kaip atsisakymas bendradarbiauti su paskirta advokate, nors atsakovo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytas šis pagrindas (Įstatymo 23 str. 1 d. 9 p.), tačiau iš motyvuojamosios minėto sprendimo dalies matyti, kad atsakovas vertino ir tai, kad pareiškėja nebendradarbiavo su advokate V. L. Todėl konstatuotina, kad 2020 m. vasario 17 d. sprendimas, kuriuo nustatyta, jog pareiškėja piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, yra pagrįstas ir teisėtas.
37. Pasisakant dėl 2020 m. kovo 10 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo sprendimu pareiškėjai buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-25-771/2020, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Komisariato 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, kad 2020 m. vasario 17 d. sprendimas šiuo sprendimu pripažintas teisėtu ir pagrįstu (t. y. nustatytas pareiškėjos piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba), taip pat įvertinusi tai, kad situacijos yra tarpusavyje susijusios (iš esmės to paties ginčo dėl Komisariato 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo nagrinėjimas skirtingose instancijose), teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2020 m. kovo 10 d. sprendime pagrįstai remtasi 2020 m. vasario 17 d. sprendimu, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ir 2020 m. kovo 10 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
38. Vertindama 2020 m. kovo 3 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo sprendimu pareiškėjai nutrauktas Skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-264-1443 suteiktas antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl Komisariato 2019 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. 40-S-15-(5.14E) apskundimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad 2020 m. kovo 3 d. sprendimas yra susijęs su antrinės teisinės pagalbos nutraukimu visiškai kitoje situacijoje, nesusijusioje su 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimais; teismas nenustatė, ar buvo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba ir šiuo atveju. Akcentuotina, kad faktinės bylos aplinkybės, nustatytos pirmosios instancijos teismo, buvo susijusios išimtinai su 2020 m. vasario 17 d. sprendimu ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimu.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, kad asmuo piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas tik toje konkrečioje situacijoje, kurioje nustatomas piktnaudžiavimas; Įstatymas nenumato teisinės pagalbos nutraukimo tam tikram laikotarpiui į ateitį, t. y. pagalbos, kuri teiktina kitais, nei konkrečios teisinės pagalbos nutraukimo metu susidariusioje situacijoje, atvejais. Todėl konkrečios teisinės pagalbos nutraukimas neturėtų būti siejamas su draudimu kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ateityje kitais atvejais, jei asmuo atitinka visas numatytas sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar po Skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (8.4)TP-20-T- 264-1443 priėmimo pareiškėja atliko tokius veiksmus, susijusius būtent su šio sprendimo vykdymu, kurie galėtų būti pagrindu nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas grąžinti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl 2020 m. kovo 3 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėti iš naujo.
40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo sprendimus, netinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas, netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, pareiškėjos skundo dalis dėl 2020 m. vasario 17 d. sprendimo ir 2020 m. kovo 10 d. sprendimo panaikinimo atmestina, o pareiškėjos skundo dalis dėl 2020 m. kovo 3 d. sprendimo grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti jį taip:
„Pareiškėjos R. P. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-19-N-3011-2207 ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-NT-771-3307, atmesti.“
Pareiškėjos R. P. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-N-264-2918 grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.