- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-01
- Bylos Nr.
- A-3624-662/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03558-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
- Kategorijos
- 28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Ryčio Krasausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. (E. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. (E. B.) skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. B. (E. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. (8.1)TP-20-NT-1469-10626 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba sąmoningai ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir Tarptautinės Konvencijos (Roma, 1950 m.) 13 punktą. Tarnybos atsakyme nutylima apie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atsakymą. Pareiškėjas manė, kad atsakovas sąmoningai ignoruoja faktus, siekdamas nuslėpti nusikaltimus, kuriuos pareiškėjas išdėstė Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui savo paaiškinimuose. Skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, jog Tarnyba, įvertinusi visus pateiktus jai dokumentus, skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2020 m. kovo 17 d. rašto Nr. S-2020-1431 (toliau – ir Seimo kanceliarijos raštas) apskundimo, nes nustatė, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio. Jame pareiškėjui buvo išaiškinta, kokie teisės aktai nustato Seimo Pirmininko kompetenciją bei paaiškintas Lietuvos teismų nepriklausomumo principas.
5. Tarnyba akcentavo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Vienas iš tokių apribojimų yra numatytas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte, pagal kurį antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje neperspektyvus.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus 2019 m. liepos 11 d. raštas Nr. (1D-1963)-2D-2985 patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie teismų vykdomą teisingumą, teismų ir teisėjų nepriklausomumą bei draudimą kištis į teisėjų ir teismų veiklą, taip pat apie galimybę pasinaudoti antrine teisine pagalba. Pareiškėjas nesiekė kreiptis į teismą dėl minėto rašto apskundimo. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus raštas neįpareigoja Tarnybos suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad iš byloje pateiktų pareiškėjo prašymų Tarnybai matyti, jog pareiškėjas siekia, kad antrinė teisinė pagalba jam būtų suteikta dėl Seimo kanceliarijos rašto apskundimo. Šiuo raštu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius informavo pareiškėją, kokie teisės aktai nustato Seimo Pirmininko kompetenciją bei išaiškintas Lietuvos teismų nepriklausomumo principas. Tačiau pareiškėjas, gavęs tokį atsakymą, su juo nesutinka, nes, pasak jo, jis negavo norimos informacijos apie įstatymų galiojimą ar negaliojimą ir pareiškėjas nežino, ar jis gali imtis veiksmų dėl buto privatizavimo dokumentų ginčijimo.
9. Skundžiamame Tarnybos Sprendime konstatuota, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui negali būti teikiama, kadangi Seimo kanceliarijos raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, todėl jis nelaikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Tarnyba padarė išvadą, kad esant tokiai situacijai, pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus. Teismas su tokia Tarnybos išvada sutiko, nurodydamas, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, vertino tai, kad pareiškėjo siekiamas apskųsti Seimo kanceliarijos raštas yra informacinio pobūdžio, kad jis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad pagal ABTĮ nuostatas galimai pareiškėjo skundą dėl Seimo rašto apskundimo bus atsisakyta priimti, nes tokie ginčai, įvertinus jau suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Tarnyba atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo keliamas ginčas, teismui nagrinėjant skundą dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, pareiškėjo teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
10. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjui antrinė teisinė pagalba neteikiama pagal VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 2 punktą, nes iš visų šiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba (šiuo atveju – pareiškėjui), neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas pareiškėjo siekiamas rezultatas). Taigi teismas pareiškėjo argumentą dėl nesuteikiamos galimybės ginti savo teises atmetė kaip nepagrįstą.
III.
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pareiškėjas Seimui pranešė, kad jo atžvilgiu buvo įvykdytas nusikaltimas. Pareiškėjas du kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę ir gavo atsakymus su rekomendacija kreiptis į Tarnybą. Tarnyba ignoruoja Lietuvos Respublikos Prezidentės nurodymą, dangsto nusikaltimą.
11.2. Neišnagrinėjusi visos medžiagos, kurioje pareiškėjas nurodė įstatymų pažeidimus, Tarnyba atsisakė pareiškėjui teikti teisinę pagalbą, pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir tarptautinę konvenciją. Pareiškėjui privaloma tvarka turi būti suteikiama teisinė pagalba.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, be Tarnybos atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Atsakovas ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui ginčijant Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus 2020 m. kovo 17 d. raštą Nr. S-2020-1431, motyvuodamas tuo, kad minėtas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių, todėl jis nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.
16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 11–12 straipsniuose konkretizuota, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019). Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).
17. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.); jei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).
18. Administracinių teismų praktikoje pažymima, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti ištyrusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti arba jau gauna valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019).
19. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Seimo kanceliarijos rašte, dėl kurio apskundimo pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, buvo nurodyta, kokia yra Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko kompetencija, pareiškėjas informuotas, kad asmenys, kurie mano, kad jų teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, paaiškintas teismų nepriklausomumo principas. Minėtu Seimo kanceliarijos raštu buvo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. kovo 5 d. raštą, adresuotą Seimo Pirmininkui. Šiame rašte pareiškėjas citavo teisės aktų nuostatas ir nurodė, jog 1996 m. privatizuojant jo butą buvo pažeisti teisės aktai. Nurodė, kad apie šiuos teisės aktų pažeidimus jis daug kartų yra rašęs įvairioms institucijoms, tačiau negavo atsakymo, ar buvo pažeistas įstatymas ir kokion atsakomybėn galima patraukti kaltuosius. Pareiškėjas minėtame rašte nurodė, kad dėl šių veiksmų jis patyrė didžiulę materialinę ir moralinę žalą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių konvencijų nuostatos. Pareiškėjas pažymėjo, kad įstatymai yra privalomi visoms institucijoms, ir nurodė, kad laukia Seimo Pirmininko atsakymo. Konkrečių prašymų (pvz., pateikti tam tikrą konkrečią informaciją) pareiškėjas minėtame rašte nepateikė.
20. Po to, kai pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir Tarnyba paprašė pareiškėjo nurodyti reikalavimą, kurio pagrindu pareiškėjas nori kreiptis į teismą, taip pat pridėti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, pareiškėjas papildomuose dokumentuose, Tarnyboje gautuose 2020 m. liepos 31 d. (reg. Nr. (8.1)TPPl-4997), nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas nepaaiškino jam notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėje įstatymo, nepateikė su jo priėmimu susijusių dokumentų, aiškinamųjų aktų. Tarnyboje 2020 m. rugsėjo 15 d. gautuose papildomuose dokumentuose (reg. Nr. (8.1)TPP1-6214) pareiškėjas nurodė, kad Seimo kanceliarijos rašte nėra atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus. Pareiškėjo nuomone, jis negavo atsakymo, ar nurodytas notariato įstatymas galioja, ar negalioja, todėl negalėjo žinoti, ar gali imtis atitinkamų veiksmų ir ginčyti buto privatizavimo dokumentus.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Tarnybos išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą siekdamas apskųsti informacinio pobūdžio Seimo kanceliarijos raštą, kuris pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Tarnyba nagrinėjamu atveju pagrįstai skundžiamame Sprendime rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) teisme atsisakoma priimti, jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.), kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2018 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018).
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012).
23. Nagrinėjamu atveju iš Seimo kanceliarijos rašto turinio akivaizdu, kad jame pareiškėjui nenustatomos jokios teisinės pasekmės. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas Tarnybai nurodė nesutinkantis su Seimo kanceliarijos raštu dėl to, kad, pareiškėjo teigimu, jam nebuvo paaiškintas notarinių veiksmų atlikimo kaimo vietovėje įstatymas ir nebuvo pateikti su jo priėmimu susiję dokumentai, taip pat kad nėra atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus, iš pareiškėjo 2020 m. kovo 5 d. rašto, adresuoto Seimo Pirmininkui, matyti, kad pareiškėjas atitinkamų prašymų ar kokių nors konkrečių klausimų Seimo Pirmininkui nesuformulavo. Atsižvelgiant į tai, Seimo kanceliarijos raštas negalėtų būti vertinamas ir teisės aktų, reglamentuojančių asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų, nuostatų atitikties aspektu.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad iš šiam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog ginčas dėl Seimo kanceliarijos rašto šiuo atveju pareiškėjui neturi teisinės perspektyvos. Tarnyba pagal pareiškėjo nurodytą reikalavimą, jo pagrindą ir pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes negalėjo parengti ABTĮ reikalavimus atitinkančio teismui teiktino skundo. Todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu.
25. Papildomai pažymėtina, kad, priešingai nei galima suprasti iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos asmenų aptarnavimo skyriaus 2019 m. liepos 11 d. raštas Nr. (1D-1963)-2D-2985 nelaikytinas įpareigojimu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Iš jo turinio matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę pasinaudoti antrine teisine pagalba, tačiau jokie įpareigojimai minėtame rašte nesuformuluoti. Kaip minėta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, sąlygas, kurios turi būti tenkinamos norint gauti antrinę teisinę pagalbą, bei atvejus, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama, nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuriuo vadovaujamasi vertinant kiekvieną prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
26. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. B. (E. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.