- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- eA-2417-1062/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00070-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. D. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VGTPT Panevėžio skyrius, Tarnyba) 2018 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 2.4.(NTP-2)-18-NT-3180-2332 (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti VGTPT Panevėžio skyrių priimti sprendimą dėl advokato teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai ne tik viename teisme, bet visose administracinio nusižengimo bylose visuose teismuose.
2. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su ginčijamu sprendimu, kadangi VGTPT Panevėžio skyrius, nagrinėdamas jos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovavosi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-112-320/2018, kuriame nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Pažymėjo, kad Biržų rajono savivaldybės 2017 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. PN-16 jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, todėl mano, jog ji turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į turimą turtą ir gautas pajamas.
3. Pareiškėjos teigimu, VGTPT Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 16 straipsnio nuostatomis, neteisingai apskaičiavo Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti. Pagal pačios pareiškėjos paskaičiavimus I turto lygį sudaro 29 010 Eur, o II turto lygį – 43 515 Eur. Pažymėjo, kad jai reikalinga teisinė pagalba atstovavimui bylose Nr. II-32-847/2017 ir Nr. II-11-847/2018.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. VGTPT Panevėžio skyriuje gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-32-847/2017. Pareiškėja prašyme pažymėjo, jog ji turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į turimą turtą ir gautas pajamas, bei pridėjo dokumentus: Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. išduotą pažymą Nr. 520 apie pajamas; Biržų rajono savivaldybės 2017 m. sausio 24 d. sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo Nr. PN-16, kuriame nurodoma, jog pareiškėjai nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis; antstolės I. B. 2017 m. spalio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei 2017 m. spalio 26 d. patvarkymą dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto; metinę pajamų ir turto deklaraciją (toliau – ir Deklaracija) antrinei teisinei pagalbai gauti, kuria pareiškėja deklaravo gautas pajamas ir turimą turtą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 31 d.
6. Atsakovas paaiškino, kad išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą ir pridėtus dokumentus, 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. ( 2.1) NO-2-9272 informavo pareiškėją, jog pagal pateiktą 2017 m. spalio 13 d. metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti pareiškėja neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos, kadangi jos pateiktas Biržų rajono savivaldybės 2017 m. sausio 24 d. sprendimas dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo Nr. PN-16 nėra dokumentas, įrodantis pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pažymėjo, kad tokią išvadą padarė atsižvelgęs į Biržų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. SN-1697, kuriame nurodyta, jog minėtame 2017 m. sausio 24 d. sprendime Nr. PN-16 klaidingai įrašytas „didelių“ specialiųjų poreikių lygis. Teigė, kad pareiškėjai Biržų rajono savivaldybės asmens specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo komisijos posėdžio 2017 m. sausio 16 d. sprendimu nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d.
7. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja prašyme nurodė, jog ji yra socialinės pašalpos gavėja bei dėl objektyvių priežasčių negalinti disponuoti savo turtu, tačiau su prašymu nepateikė dokumentų, įrodančių šias aplinkybes. Dėl nurodytų priežasčių VGTPT Panevėžio skyrius paprašė pareiškėjos, kad ši per 30 dienų terminą nuo rašto gavimo dienos pateiktų savivaldybės išduotą pažymą, patvirtinančią, jog jai paskirta socialinė pašalpa, taip pat turto arešto aktą ar kitus dokumentus, patvirtinančius objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja negali disponuoti savo turtu. Teigė, kad pareiškėja per nustatytą 30 dienų terminą prašomų dokumentų, įrodančių jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nepateikė, todėl VGTPT Panevėžio skyrius, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra nustatyti Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas). Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės yra patvirtintos valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro direktoriaus 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-387 „Dėl nekilnojamojo turto normatyvinių verčių nustatymo 2017 metams piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti“.
Šalies argumentai
10. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nors pareiškėja prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, jog kartu su ja gyvena sūnus R. V., kuris ją prižiūri, tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad R. V. būtų pareiškėjos išlaikomas. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad pareiškėja išlaikytinių neturi.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos 2017 m. gruodžio 19 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikimo VGTPT Panevėžio skyriui metu galiojo Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo patvirtinta 380 Eur dydžio minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pareiškėja užpildytoje Deklaracijoje nurodė, jog už ataskaitinį laikotarpį (2016 m. spalio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 31 d.) jos pajamos yra 1 128,82 Eur, o kitas turtas (išmoka už žemę) – 206,02 Eur. VGTPT Panevėžio skyrius, vertindamas pareiškėjos pajamų lygį, nustatė, kad jos gautos pajamos neviršija I (pirmojo) pajamų lygio, kuris yra 3 800 Eur (10 x 380 MMA).
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja Deklaracijoje nekilnojamojo turto – žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nenurodė. VGTPT Panevėžio skyrius, remdamasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis ir Tarnybos gautais duomenimis iš VĮ Registrų centro, nustatė, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vertė yra 29 123 Eur. Atsižvelgdamas į tai VGTPT Panevėžio skyrius sprendė, kad pareiškėjai turto vertės normatyvas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims 16 straipsnį, viršija I (pirmąjį) ir II (antrąjį) turto lygį, kadangi pareiškėjos turimo turto vertė sudaro 29 123 Eur, pareiškėjai nustatytas I turto lygis yra 17 130 Eur, II turto lygis – 25 695 Eur.
13. Įvertinęs nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VGTPT Panevėžio skyrius tinkamai įvertino pareiškėjos turtinę padėtį (gaunamas pajamas ir turimą nekilnojamąjį turtą) bei nustatė, jog pareiškėjos turimo turto vertė viršija I (pirmąjį) ir II (antrąjį) turto lygius, dėl ko pareiškėja pagal pateiktą 2017 m. spalio 13 d. deklaraciją neturėjo teisės gauti antrinės teisinės pagalbos, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
14. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad VGTPT Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą ir pridėtus dokumentus, 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (2.1) NO-2-9272 paprašė pareiškėjos per 30 dienų terminą nuo rašto gavimo dienos pateikti savivaldybės išduotą pažymą, patvirtinančią, jog pareiškėjai yra paskirta socialinė pašalpa, taip pat turto arešto aktą ar kitus dokumentus, patvirtinančius objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja negali disponuoti savo turtu. Pareiškėja per VGTPT Panevėžio skyriaus nustatytą 30 dienų terminą prašomų dokumentų, įrodančių pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nepateikė.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjai nepateikus VGTPT Panevėžio skyriaus prašytų duomenų, pirmosios instancijos teismas vertino, kad Tarnyba neturėjo pagrindo teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 12 dalies 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos pateiktas antstolės I. B. 2017 m. spalio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir 2017 m. spalio 26 d. patvarkymas dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, areštas, neįrodo, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis turtas būtų areštuotas ir dėl to pareiškėja negalėtų juo disponuoti. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centras išrašuose taip pat nėra žymų, jog pareiškėjos nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą būtų apribotos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia jos argumentų, jog ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo disponuoti savo turimu turtu ir lėšomis, todėl pareiškėjai nėra pagrindo teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 12 dalies 1 dalies 6 punkto pagrindu.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog Biržų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 24 d. sprendime Nr. PN-16 klaidingai įrašytas „didelių“ specialiųjų poreikių lygis ir ši klaida ištaisyta 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. PN-16, nurodant, kad nuo 2016 m. gruodžio 19 d iki 2018 m. gruodžio 13 d. pareiškėjai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sprendė, jog pareiškėjai nėra pagrindo teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 12 dalies 1 dalies 5 punkto pagrindu.
18. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
19. Pareiškėja S. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai.
20. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas netinkamai aiškino Įstatymo nuostatas ir atliko klaidingus skaičiavimus pagal pareiškėjos normatyvines turto vertes. Mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Tarnyba pareiškėjai neturėjo pagrindo taikyti Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų.
21. Pareiškėja pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ji neturi išlaikytinių, kadangi prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad gyvena kartu su sūnumi R. V., kuris ją prižiūri.
22. Pareiškėja taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai prašymo Tarnybai padavimo metu buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, dėl to jai nėra pagrindo teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 12 dalies 1 dalies 5 punktu. Teigia, kad prašymo Tarnybai padavimo metu Biržų rajono savivaldybės 2017 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. PN-16, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, galiojo ir turėjo būti vertinamas kaip dokumentas, įrodantis, kad pareiškėja atitinka visas sąlygas nemokamai advokato teisinei pagalbai suteikti.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Papildomai pažymi, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimas
25. Atsakovas prašo vadovautis jo paaiškinimais, nurodytais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VGTPT Panevėžio skyriaus 2018 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. 2.4.(NTP-2)-18-NT-3180-2332 teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
28. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas atliko klaidingus skaičiavimus pagal pareiškėjos normatyvines turto vertes, apskaičiuodamas nekilnojamojo turto vertės normatyvą teismas neatsižvelgė į su pareiškėja bendrai gyvenančių asmenų skaičių, o prašymo Tarnybai padavimo metu Biržų rajono savivaldybės 2017 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. PN-16, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, nebuvo nuginčytas.
29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarką ir sąlygas jai gauti reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2192/2014, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-791/2014 ir kt.). Būtent Įstatyme nustatytų sąlygų ir apribojimų pagalba įstatymų leidėjas siekia užtikrinti vieno asmens poreikio ginti savo galbūt pažeistas teises ir valstybės, t. y. visos jos visuomenės, interesų bei galimybių, šią gynybą realizuojant, pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3010/2014).
30. Teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš esmės (išskyrus išimtis Įstatymo 11 str. 2 d. 2 ir 3 p.) siejama su asmens pajamų lygiu. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis (1 p.); 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis (2 p.). Pažymėtina, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Įstatymą (Įstatymo 12 str. 6 p.).
31. Asmens turto ir metinių pajamų antrinei teisinei pagalbai gauti lygiai nustatomi vadovaujantis Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“. Pagal minėto Nutarimo 1.1 punktą pirmasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų, pridedant po 3,75 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio. Antrasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 15 MMA, pridedant po 5,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio (Nutarimo 1.2 p.).
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo paskaičiuotais I (pirmojo) ir II (antrojo) turto lygių dydžiais.
33. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3756-575/2018 išnagrinėjo pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje, kurioje pareiškėja ginčijo Tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-17-NT-2625-19774. Sprendime Tarnyba atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustačiusi, kad pareiškėjos turimo turto vertė (29 123 Eur) viršijo II turto lygį. Minėtoje byloje pareiškėjos prašymo pateikimu metu (2017 m. spalio 16 d.) galiojo Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo buvo patvirtinta 380 Eur dydžio minimalioji mėnesinė alga. Pareiškėjos gautos pajamos ir turimas turtas buvo vertintas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., o pareiškėja savo deklaracijoje nurodė, kad minėtu ataskaitiniu laikotarpius jos pajamos yra 1 128,82 Eur, kitas turtas (išmoka už žemę) – 206,02 Eur. Teismas, vertindamas pareiškėjos pajamų lygį, nustatė, jog jos gautos pajamos neviršija I (pirmojo) pajamų lygio, kuris yra 3 800 Eur (10 x 380 MMA). Minėtoje byloje teismas taip pat analizavo pareiškėjos deklaruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurių vertės pareiškėja nenurodė. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja neturi išlaikytinių, teismas sprendė, jog pareiškėjai būsto vertės normatyvas yra 10 800 Eur (60 (pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos, t. y. gyvenamojo namo ploto normatyvas) x 180 (to paties gyvenamojo ploto vieneto normatyvinė vertė) = 10 800). Žemės ploto normatyvas yra 2 760 Eur (6 (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ploto normatyvas) x 460 (to paties žemės sklypo ploto vieneto normatyvinė vertė) = 2 760). Kadangi pareiškėja turi tris ne tos pačios paskirties žemės sklypus, teismas vertino, kad skaičiuotinas tas žemės sklypas, kurio ploto normatyvas yra didžiausios vertės – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o kiti sklypai neskaičiuoti. Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas sudarė 2 040 Eur (102 (valstybės remiamos pajamos) x 20 = 2 040), piniginių lėšų normatyvas – 1 530 Eur (102 (valstybės remiamos pajamos, kurių dydis patvirtintas 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 923) x 15 = 1 530). Teismas konstatavo, kad turto normatyvas pareiškėjai sudarė 17 130 Eur (10 800 + 2 760 + 2 040 + 1 530 = 17 130), ir tai patvirtino, jog pareiškėjos turimo turto vertė (29 123 Eur) viršijo jai nustatytą pirmąjį turto lygį, t. y. 17 130 Eur, taip pat viršijo antrąjį turto lygį, t. y. 25 695 Eur (17 130 x 1,5 = 25 695) (Nutarimo 1.1, 1.2 p.).
34. Šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėja kartu su 2017 m. gruodžio 15 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, be kitų dokumentų pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 31 d., pareiškėjos prašymo pateikimo metu galiojo Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo buvo patvirtinta 380 Eur dydžio minimalioji mėnesinė alga, byloje taip pat analizuotas pareiškėjos deklaruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurių vertės pareiškėja nenurodė ir kurių vertės paskaičiuotos pagal VĮ Registrų centro direktoriaus 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. V-387 „Dėl nekilnojamojo turto normatyvinių verčių nustatymo 2017 metams piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti“. Pirmosios instancijos teismas atliko analogiškus skaičiavimus kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apeliacine tvarka nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-3756-575/2018 bei gavo tokius pačius skaičiavimo rezultatus.
35. Minėtoje byloje kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog ji turi išlaikytinių. Pareiškėja prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad kartu su ja gyvena jos sūnus R. V., kuris ją prižiūri, tačiau nepateikė įrodymų, jog R. V. būtų pareiškėjos išlaikomas. Nors iš Biržų rajono savivaldybės administracijos Biržų miesto seniūnijos 2017 m. lapkričio 29 d. pažymos Nr. (2017-93-PS)-87 matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą yra deklaravusi pareiškėja, S. D. ir R. V., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėta aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog šie du asmenys kartu su pareiškėja faktiškai gyvena minėtu adresu (I t., b. l. 71). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3756-575/2018 atkreipė dėmesį, kad pripažinus, jog prašymo pateikimo atsakovui metu ginčo name gyveno trys asmenys, pareiškėjos būsto normatyvinė vertė trims bendrai gyvenantiems asmenims sudarytų 16 200 Eur (90 kv. m x 180 Eur), o atsakovas pareiškėjai kaip vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiavo tik 10 800 Eur būsto normatyvinę vertę.
36. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, jie yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2692-415/2018).
37. Nagrinėjamoje byloje nors ir ginčas kilo dėl kito Tarnybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-17-NT-2625-19774 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjos paaiškinimai ir pateikti įrodymai, kuriais ji grindė 2017 m. gruodžio 15 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstumą, yra iš esmės analogiški. Teisėjų kolegijos nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3756-575/2018 turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti susidariusią faktinę situaciją, nes tiek minėtoje byloje, tiek šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė tuos pačius argumentus dėl Tarnybos priimtų sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo, buvo vertinamos to paties laikotarpio pareiškėjos gautos pajamos ir turtas bei padarytos tos pačios išvados dėl pareiškėjos normatyvinės turto vertės.
38. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sprendė, jog jai prašymo Tarnybai padavimo metu buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Pareiškėja taip pat pažymi, kad prašymo Tarnybai padavimo metu Biržų rajono savivaldybės 2017 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. PN-16, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis, galiojo ir turėjo būti vertinamas kaip dokumentas, įrodantis, jog pareiškėja atitinka visas sąlygas nemokamai advokato teisinei pagalbai suteikti.
39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3756-575/2018 vertindamas šį pareiškėjos argumentą konstatavo, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 24 d. sprendime Nr. PN-16 padaryta techninė klaida, t. y. vietoj vidutinio specialiųjų poreikių lygio įrašytas didelių specialiųjų poreikių lygis, nekeičia tikrovės fakto, jog pareiškėjos specialiosios pagalbos reikmė (specialusis poreikis) ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo didelė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, jog Biržų rajono savivaldybės administracijos techninio apsirikimo pagrindu pareiškėja negalėjo įgyti jokių teisėtų lūkesčių ir jie šioje byloje pareiškėjos prašomu būdu (Įstatymo 12 d. 1 d. 5 p. taikymo požiūriu) negali būti ginami.
40. Šiame kontekste akcentuotina, kad pareiškėjai Biržų rajono savivaldybės asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo komisijos 2017 m. sausio 16 d. posėdžio sprendimu buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d., tačiau Biržų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 24 d. sprendime Nr. PN-16 klaidingai įrašytas „didelių“ specialiųjų poreikių lygis. Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. sausio 11 d. išduotame neįgaliojo pažymėjime NP Nr. 006159 pareiškėjai nurodytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (administracinė bylą Nr. eA-3756-575/2018, I. t. b. l. 60). Teisėjų kolegijos nuomone, neįgaliojo pažymėjimas yra tas teisinis dokumentas, kurio pagrindu jį turintis asmuo įgyja tam tikras lengvatas ar kitas garantijas. Nors Biržų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 24 d. sprendime Nr. PN-16 buvo klaidingai įrašytas didelių specialiųjų poreikių lygis, neįgaliojo pažymėjimas pareiškėjai išduotas pagal Biržų rajono savivaldybės asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo komisijos 2017 m. sausio 16 d. posėdžio sprendimą, nurodant vidutinių specialiųjų poreikių lygį. Kadangi pareiškėja faktiškai disponavo neįgaliojo pažymėjimu su nurodytu vidutinių specialiųjų poreikių lygiu, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja dėl klaidos Biržų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 24 d. sprendime Nr. PN-16 įgavo tam tikras lengvatas ir garantijas, kurios jai nepriklausė.
41. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti susidariusią faktinę situaciją nei ji buvo įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3756-575/2018. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.