Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-08 · Administracinė byla Nr. eI-3086-279/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-08
Bylos Nr.
eI-3086-279/2018
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00070-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
S. D.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-3086-3279/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00070-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2., 55.1.(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 8 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė ,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja S. D. (toliau – ir pareiškėja) ir atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir VGTPT Panevėžio skyrius, Tarnyba ), atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso šalims pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja teismui pateiktu 2018 m. gegužės 29 d. prašymu prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. VGTPT Panevėžio skyrius teismui pateiktame atsiliepime nurodė ir 2018-04-25 raštu Nr. ( 2.4) NO-2-3292 teismą informavo, kad jo atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.

Pareiškėja teismui paduotu skundu prašė panaikinti VGTPT Panevėžio skyriaus 2018 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 2.4.(NTP-2)-18-NT-3180-2332 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja skunde nurodė, kad ji nesutinka su Sprendimu , kadangi VGTPT Panevėžio skyrius , nagrinėdamas jos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovavosi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-112-320/2018, kuriame nurodyta, jog pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 d. 5 p., teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į LR Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, kai pareiškėjai nuo 2016 -12-19 iki 2018-12-13 nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Biržų rajono savivaldybės 2017m. sausio 24 d. sprendimu Nr. PN-16 jai yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis , todėl ji turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turimą turtą ir gautas pajamas.

Be to, pareiškėja teigė, jog VGTPT Panevėžio skyrius neteisingai paskaičiavo I ir II turto lygius. Pagal pačios pareiškėjos paskaičiavimus I turto lygį sudaro 29010 Eur, o II turto lygį sudaro 43515 Eur. Pareiškėja skunde prašo ne tik panaikinti VGTPT Panevėžio skyriaus sprendimą, bet ir įpareigoti VGTPT Panevėžio skyrių priimti sprendimą dėl advokato pagalbos suteikimo pareiškėjai ne tik viename teisme, bet visose administracinio nusižengimo bylose visuose teismuose.

Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad VGTPT Panevėžio skyriuje 2017 m. gruodžio 19 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą (toliau – ir valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba) administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėja prašyme pažymėjo, jog ji turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turimą turtą ir gautas pajamas ir pridėjo dokumentus: Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017-12-15 išduotą pažymą Nr. 520 apie pajamas; Biržų rajono savivaldybės 2017-01-24 sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo Nr. PN-16, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai nuo 2016-12-09 iki 2018-12-13 nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis; antstolės I.Bakšienės 2017-10-26 vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei 2017-10-26 patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ ar turtinių teisių , esančių pas trečiuosius asmenis , arešto; metinę pajamų ir turto deklaraciją ( toliau- ir Deklaracija) antrinei teisinei pagalbai gauti, kuria pareiškėja deklaravo gautas pajamas bei turimą turtą už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-09-31. VGTPT Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą ir dokumentus, 2017-12-28 raštu Nr. ( 2.1) NO-2-9272 informavo pareiškėją , kad pagal jos pateiktą 2017-10-13 metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti pareiškėja neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos, kadangi pareiškėjos pateiktas Biržų rajono savivaldybės 2017-01-24 sprendimas dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo Nr. PN-16 nėra dokumentas , įrodantis pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo ( toliau- ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi VGTPT Panevėžio skyrius gavo Biržų rajono savivaldybės administracijos 2017-12-14 raštą Nr. SN-1697, kuriame nurodoma, kad minėtame 2017-01-24 sprendime Nr. PN-16 yra klaidingai įrašytas „didelių“ specialiųjų poreikių lygis , pareiškėjai Biržų rajono savivaldybės asmens specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo 2017-01-16 komisijos posėdžio sprendimu nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis nuo 2016-12-19 iki 2018-12-13. Pareiškėja prašyme nurodė, jog ji yra socialinės pašalpos gavėja bei dėl objektyvių priežasčių negalinti disponuoti savo turtu, tačiau su prašymu nepateikė dokumentų, įrodančių šias aplinkybes. Todėl VGTPT Panevėžio skyrius paprašė pareiškėjos , kad ši per 30 dienų terminą nuo rašto gavimo dienos pateiktų savivaldybės išduotą pažymą , patvirtinančią, kad pareiškėjai yra paskirta socialinė pašalpa , turto arešto aktą ar kitus dokumentus, patvirtinančius objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja negali disponuoti savo turtu. Pareiškėja per VGTPT Panevėžio skyriaus nustatytą 30 dienų terminą prašomų dokumentų, įrodančių pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nepateikė, todėl VGTPT Panevėžio skyrius, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu , 18 straipsnio 1 dalimi , 2018-02-05 priėmė sprendimą Nr. 2.1-( NTP-2)- 18-NT-3180-2332, kuriuo atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą.

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. D. VGTPT Panevėžio skyriui 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-32-847/2017, nagrinėjamoje Biržų rajono apylinkės, teisme procesinių dokumentų parengimui ir atstovavimui teismuose. Prie prašymo pridėjo: asmens tapatybės kortelės kopiją; pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą kopiją; Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017-12-15 išduotą pažymą Nr. 520 „ Apie pajamas“ ; Biržų rajono savivaldybės 2017-01-24 sprendimą „ Dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo“ Nr. PN-16, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai nuo 2016-12-09 iki 2018-12-13 nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis; antstolės I.Bakšienės 2017-10-26 vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei 2017-10-26 patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ ar turtinių teisių , esančių pas trečiuosius asmenis , arešto; metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, kuria pareiškėja deklaravo gautas pajamas bei turimą turtą už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-09-31. VGTPT Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą ir dokumentus, 2017-12-28 raštu Nr. ( 2.1) NO-2-9272 informavo pareiškėją , kad pagal pateiktą 2017-10-13 metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti pareiškėja neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos, nes pareiškėjos pateiktas Biržų rajono savivaldybės 2017-01-24 sprendimas dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo Nr. PN-16 nėra dokumentas , įrodantis pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi VGTPT Panevėžio skyrius gavo Biržų rajono savivaldybės administracijos 2017-12-14 raštą Nr. SN-1697, kuriame nurodoma, kad minėtame 2017-01-24 sprendime Nr. PN-16 yra klaidingai įrašytas „didelių“ specialiųjų poreikių lygis , pareiškėjai Biržų rajono savivaldybės asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo komisijos 2017-01-16 posėdžio sprendimu nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis nuo iki 2018-12-13. Be to VGTPT Panevėžio skyrius pasiūlė pareiškėjai per 30 dienų terminą nuo rašto gavimo dienos pateikti savivaldybės išduotą pažymą , patvirtinančią, kad pareiškėjai yra paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, turto arešto aktą ar kitus dokumentus, patvirtinančius objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja negali disponuoti savo turtu. Pareiškėja per VGTPT Panevėžio skyriaus nustatytą 30 dienų terminą prašomų dokumentų, įrodančių pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nepateikė.

VGTPT Panevėžio skyrius, 2018-02-05 sprendimu Nr. 2.1-( NTP-2)- 18-NT-3180-2332, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Minėtas sprendimas nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas.

Pareiškėja savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jos nuomone, VGTPT Panevėžio skyrius neteisingai nustatė, jog jos turtas viršija Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti , be to, pareiškėjos teigimu, jai turi būti teikiama antrinė teisinė pagalba kaip asmeniui, kuriam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (pagal Įstatymo 12 straipsnio 5 punktą).

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktą antrinė teisinė pagalba neteikiama , jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straispnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.

Kaip jau buvo minėta 2017-12-28 raštu Nr. ( 2.1) NO-2-9272 VGTPT Panevėžio skyrius pasiūlė pareiškėjai per 30 dienų terminą nuo rašto gavimo dienos pateikti savivaldybės išduotą pažymą , patvirtinančią, kad pareiškėjai yra paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, turto arešto aktą ar kitus dokumentus, patvirtinančius objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja negali disponuoti savo turtu. Pareiškėja per VGTPT Panevėžio skyriaus nustatytą 30 dienų terminą prašomų dokumentų, įrodančių pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nepateikė.

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti.

Turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 470 redakcija) (toliau – Nutarimas): pirmasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA), pridedant po 3,75 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio (Nutarimo 1.1. punktas); antrasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 15 MMA, pridedant po 5,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio (Nutarimo 1.2. punktas).

Pareiškėjos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikimo VGTPT Panevėžio skyriui metu (2017 m. gruodžio 19 d.) galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo buvo patvirtinta 380 Eur dydžio MMA.

Pareiškėja užpildytoje Deklaracijoje nurodė, kad už ataskaitinį laikotarpį ( 2016-10-01-2017-09-31) jos pajamos yra 1 128,82 Eur, kitas turtas (išmoka už žemę) – 206,02 Eur. VGTPT Panevėžio skyriuus, vertindamas S. D. pajamų lygį, nustatė, kad jos gautos pajamos neviršija I (pirmojo) pajamų lygio, kuris yra 3 800 Eur (10 x 380 MMA).

Tarnyba vertino ir pareiškėjos Deklaracijoje deklaruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Deklaracijoje pareiškėja nekilnojamojo turto vertės nenurodė, nurodė, kad duomenys pridedami. Atsižvelgiant į metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklių ( toliau- ir Taisyklės) 10 punktą, nekilnojamo turto vertę Tarnyba nustato pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 14 dalį, Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Tarnyba, remdamasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis ir Tarnybos gautais duomenimis iš valstybės įmonės Registrų centras nustatė, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vertė yra 29 123 Eur (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties, naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos), vidutinė rinkos vertė – 4 320 Eur; pastato – gyvenamojo namo, esančio tuo pačiu adresu, vidutinė rinkos vertė – 22 200 Eur; kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, esančių tuo pačiu adresu, vidutinė rinkos vertė – 108 Eur; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (miškų ūkio paskirties) vidutinė rinkos vertė yra 795 Eur; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės ūkio paskirties), vidutinė rinkos vertė yra 1 700 Eur). Tarnyba nustatė, kad pareiškėjai turto vertės normatyvas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims 16 straipsnį, viršija I (pirmąjį) ir II (antrąjį) turto lygį, kadangi pareiškėjos turimo turto vertė yra 29 123 Eur, o pareiškėjai nustatytas I turto lygis yra 17 130 Eur, II turto lygis yra 25 695 Eur.

Turto vertės normatyvas skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 ir 16 straipsnių nuostatas. Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės yra patvirtintos valstybės įmonės Registrų centras direktoriaus 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. v-387 „Dėl nekilnojamojo turto normatyvinių verčių nustatymo 2017 metams piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti“. Pareiškėja prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad kartu su ja gyvena jos sūnus R. V., kuris ją prižiūri, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad R. V. būtų pareiškėjos išlaikomas, todėl konstatuotina , kad pareiškėja neturi išlaikytinių. Atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja neturi išlaikytinių, pareiškėjai būsto vertės normatyvas yra 10 800 Eur (60 (pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ploto normatyvas) x 180 (to paties gyvenamojo ploto vieneto normatyvinė vertė) = 10 800). Žemės ploto normatyvas yra 2 760 Eur (6 (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ploto normatyvas) x 460 (to paties žemės sklypo ploto vieneto normatyvinė vertė) = 2 760 Eur). Kadangi pareiškėja turi tris ne tos pačios paskirties žemės sklypus, skaičiuotas tas žemės sklypas, kurio ploto normatyvas yra didžiausios vertės – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o kiti sklypai neskaičiuoti. Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas yra 2 040 Eur (102 (valstybės remiamos pajamos) x 20 = 2 040). Piniginių lėšų normatyvas yra 1 530 Eur (102 (valstybės remiamos pajamos, kurių dydis patvirtintas 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 923) x 15 = 1 530). Todėl turto normatyvas pareiškėjai buvo nustatytas 17 130 Eur (10800 + 2 760 + 2 040 + 1 530 = 17 130). Kaip matyti, pareiškėjos turimo turto vertė (29 123 Eur) viršija jai nustatytą pirmąjį turto lygį, t. y. 17 130 Eur, taip pat viršija jai nustatytą antrąjį turto lygį, t. y. 25 695 Eur (17 130 x 1,5 = 25 695) (Nutarimo 1.1, 1.2 punktai).

Teismas konstatuoja, kad VGTPT Panevėžio skyrius tinkamai įvertino pareiškėjos turtinę padėtį (gaunamas pajamas ir turimą nekilnojamąjį turtą) ir nustatė, kad pareiškėjos turimo turto vertė viršija pirmąjį ir antrąjį turto lygius, todėl pareiškėja pagal pateiktą 2017-10-13 deklaraciją neturėjo teisės gauti antrinės teisinės pagalbos , vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

VGTPT Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą ir dokumentus, 2017-12-28 raštu Nr. ( 2.1) NO-2-9272 paprašė pareiškėjos , kad ši per 30 dienų terminą nuo rašto gavimo dienos pateiktų savivaldybės išduotą pažymą , patvirtinančią, kad pareiškėjai yra paskirta socialinė pašalpa , turto arešto aktą ar kitus dokumentus, patvirtinančius objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja negali disponuoti savo turtu. Pareiškėja per VGTPT Panevėžio skyriaus nustatytą 30 dienų terminą prašomų dokumentų, įrodančių pareiškėjos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą turi asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Pareiškėja prašyme suteikti jai antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad ji yra socialinės pašalpos gavėja, ir kartu su prašymu VGTPT Panevėžio skyrius dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pateikė Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. pažymą Nr. 520 apie pajamas, kurioje yra duomenys, kad pareiškėjai nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. yra paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Kaip matyti, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija nėra socialinės pašalpos rūšis. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija skiriama ne pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos įstatymą, o pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, skiriama asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ir vaikams, kuriems nustatytas sunkus arba vidutinis neįgalumo lygis (Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjai nepateikus VGTPT Panevėžio skyriui duomenų, jog jai yra paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, VGTPT Panevėžio skyrius neturėjo pagrindo jos atžvilgiu taikyti Įstatymo 12 dalies 1 dalies 3 punkto. Tokių duomenų pareiškėja nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu.

Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą turi asmenys, asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Biržų rajono savivaldybės administracija 2017-12-14 rašte Nr. SN-1697, nurodė, kad pareiškėjai Biržų rajono savivaldybės asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo komisijos 2017 m. sausio 16 d. posėdžio sprendimu buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. , Biržų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 24 d. sprendime Nr. PN-16 klaidingai buvo įrašytas „didelių“ specialiųjų poreikių lygis. Nurodė, kad artimiausiu metu sprendime minėtas klaidingas įrašas bus ištaisytas. Ši klaida buvo ištaisyta 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.PN-16, S. D. nuo 2016 m. gruodžio 19 d iki 2018 m. gruodžio 13 d. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai nustatytas vidutinių, o ne didelių specialiųjų poreikių lygis, dėl to pareiškėjai nėra pagrindo teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 12 dalies 1 dalies 5 punktu.

Be to pareiškėja prašyme suteikti jai antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių ji negali disponuoti savo turtu ir pajamomis ir kartu su prašymu pateikė antstolės I.Bakšienės 2017-10-26 vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei 2017-10-26 patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ ar turtinių teisių , esančių pas trečiuosius asmenis , arešto.

Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą , neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą turi asmenys , pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Įstatymo 13 straipsnio 7 dalis nustato, kad asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantis dokumentas yra turto arešto aktas ir ( ar ) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis , dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, ir deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti. Teismo vertinimu antstolės I.Bakšienės 2017-10-26 vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei 2017-10-26 patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ ar turtinių teisių , esančių pas trečiuosius asmenis , arešto, neįrodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis turtas būtų areštuotas ir dėl to pareiškėja negalėtų juo disponuoti.VĮ Registrų centras išrašuose taip pat nėra žymų , jog pareiškėjos nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą būtų apribotos. Todėl šie pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia pareiškėjos argumentų, kad ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo disponuoti savo turimu turtu ir lėšomis. Todėl pareiškėjai nėra pagrindo teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 12 dalies 1 dalies 6 punktu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. D. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė