- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- eI-112-320/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00345-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismui paduotu skundu, kurį patikslino, prašė panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Panevėžio skyriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-17-NT-2625-19774 (toliau – ir Sprendimas). Skunde nurodė, jog atsakovas, Sprendimu atsisakydamas jai teikti antrinę teisinę pagalbą, rėmėsi tik Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Pareiškėja nurodė, kad pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas turi asmenys, kurie turi teisę į socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymą. Ji yra socialiai remtina, tačiau Tarnybos Panevėžio skyrius tinkamai nesivadovavo įstatymu. Be to, pagal Įstatymo 12 straipsnio 5 punktą teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas turi asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Jai yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, todėl jos atžvilgiu turi būti taikoma ir ši Įstatymo nuostata. Be to, papildomai teiktais rašytiniais paaiškinimais pareiškėja teigė, jog Tarnybos Panevėžio skyrius neteisingai paskaičiavo I ir II turto lygius, taip pat neteisingai nustatė jai priklausančio namo vertę. Pagal pačios pareiškėjos paskaičiavimus I turto lygį sudaro 29010 Eur, o II turto lygį sudaro 43515 Eur, o namo vertė yra 20646, bet ne 22200 Eur. Nesutikdama su atsakovo atsiliepime teiktais argumentais, pareiškėja nurodė, kad jos neįgaliojo pažymėjime yra nurodytas vidutinis darbingumo lygis, o ne vidutinis specialiųjų poreikių lygis, kaip teigia atsakovas. Jos neįgaliojo pažymėjimas surašytas 2017 m. sausio 11 d., jis buvo išduotas dar prieš nustatant specialiųjų poreikių lygį. Specialiųjų poreikių lygis buvo patvirtintas 2017 m. sausio 24 d. sprendimu. Dėl to prašo remtis 2017 m. sausio 24 d. sprendimu, kuris yra galutinis. Teigia, kad, teikdama prašymą Tarnybai, nepridėjo minėto 2017 m. sausio 24 d. sprendimo. Prašo skundą tenkinti ir įpareigoti Tarnybą priimti tinkamą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Tarnybos Panevėžio skyriuje 2017 m. spalio 16 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą (toliau – ir valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba) administracinio nusižengimo byloje. Nurodė, kad pareiškėjos turimo turto vertė (29 123 Eur) viršijo II turto lygį, dėl to Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, priėmė Sprendimą atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Iš pareiškėjos pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjai paskirta ne socialinė pašalpa, o priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, todėl pareiškėja negali būti priskirta prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas (pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą). Kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėja nepateikė jokio dokumento, pagrindžiančio jos nurodytą aplinkybę, kad jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Kartu su ankstesniu prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėja buvo pateikusi neįgaliojo pažymėjimo kopiją, iš kurios matyti, kad jai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir šis dokumentas neįrodo teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 12 straipsnio 5 punktą, kadangi pagal šią Įstatymo nuostatą antrinę teisinę pagalbą gauti turi teisę asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Atsakovas mano, kad jis, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. D. Tarnybos Panevėžio skyriui 2017 m. spalio 16 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje procesinių dokumentų parengimui ir atstovavimui pirmos instancijos teisme byloje Nr. II-26-857/2017 dėl Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo. Prie prašymo pridėjo: asmens tapatybės kortelės kopiją; pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą kopiją; Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopiją; Biržų rajono apylinkės teismo rašto, kuriame yra informacija apie nemokamą antrinę teisinę pagalbą, ir teismo šaukimo kopijas; užpildytą Metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – ir Deklaracija), kurioje nurodė ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 31 d. gaunamas pajamas ir turimą turtą; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos kopiją, kurioje yra duomenys apie laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. jai išmokėtą senatvės pensiją; Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos apie pajamas kopiją, kurioje yra duomenys apie tuo pačiu laikotarpiu jai paskirtą priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją; duomenis apie pinigines lėšas banke; paraiškos paramai gauti už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius kopiją; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus su duomenimis apie turimą nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pareiškėja taip pat pateikė Biržų rajono savivaldybės 2017 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. PN-16 dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo kopiją; sprendime nurodyta, kad pareiškėjai nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis. Pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Biržų teritorinio skyriaus specialiųjų poreikių nustatymo pažymos SP Nr. 1565, išduotos 2016 m. gruodžio 16 d., kopiją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Tarnybos Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal minėtą pareiškėjos prašymą atsisakė teikti jai antrinę teisinę pagalbą 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-17-NT-2625-19774, kuris ir yra ginčijamas nagrinėjamojoje byloje.
Pareiškėja savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jos nuomone, Tarnyba neteisingai nustatė, jog jos turtas viršija nustatytą lygį (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, pareiškėjos teigimu, jai teiktina antrinė teisinė pagalba kaip asmeniui, gaunančiam socialinę pašalpą (pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą) ir kaip asmeniui, kuriam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (pagal Įstatymo 12 straipsnio 5 punktą).
Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus
Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti.
Turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 470 redakcija) (toliau – Nutarimas): pirmasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA), pridedant po 3,75 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio (Nutarimo 1.1. punktas); antrasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 15 MMA, pridedant po 5,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio (Nutarimo 1.2. punktas).
Pareiškėjos prašymo pateikimu metu (2017 m. spalio 16 d.) galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo buvo patvirtinta 380 Eur dydžio MMA.
Kadangi S. D. pateikė prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti 2017 m. spalio 16., Tarnyba, vadovaudamasi Metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklių (išdėstytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-300) (toliau – Taisyklės) 3 punktu, nustatančiu, kad Deklaracijos ataskaitinis laikotarpis yra 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį ketinama pateikti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, pagrįstai vertino laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjos gautas pajamas ir turimą turtą. Pareiškėja užpildytoje Deklaracijoje nurodė, kad už minėtą ataskaitinį laikotarpį jos pajamos yra 1 128,82 Eur, kitas turtas (išmoka už žemę) – 206,02 Eur. Tarnyba, vertindama S. D. pajamų lygį, nustatė, kad jos gautos pajamos neviršija I (pirmojo) pajamų lygio, kuris yra 3 800 Eur (10 x 380 MMA).
Tarnyba vertino ir pareiškėjos Deklaracijoje deklaruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį adresu Biržai, (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį Biržų r., Parovėjos sen., (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį Biržų r., Širvėnos sen., (duomenys neskelbtini). Deklaracijoje pareiškėja nekilnojamojo turto vertės nenurodė, nurodė, kad duomenys pridedami, ir pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus. Pagal Taisyklių 10 punktą, nekilnojamo turto vertę Tarnyba nustato pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 14 dalį, Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Tarnyba, remdamasi pareiškėjos pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. sausio 23 d. išrašų duomenimis ir Tarnybos 2017 m. gruodžio 8 d. gautais duomenimis iš valstybės įmonės Registrų centras nustatė, kad pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto vertė yra 29 123 Eur (žemės sklypo, esančio Biržuose, (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties, naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos), vidutinė rinkos vertė – 4 320 Eur; pastato – gyvenamojo namo, esančio tuo pačiu adresu, vidutinė rinkos vertė – 22 200 Eur; kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, esančių tuo pačiu adresu, vidutinė rinkos vertė – 108 Eur; žemės sklypo, esančio Biržų r., Parovėjos sen., (duomenys neskelbtini) (miškų ūkio paskirties) vidutinė rinkos vertė yra 795 Eur; žemės sklypo, esančio Biržų r., Širvėnos sen., (duomenys neskelbtini) (žemės ūkio paskirties), vidutinė rinkos vertė yra 1 700 Eur). Tarnyba nustatė, kad pareiškėjai turto vertės normatyvas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims 16 straipsnį, viršija I (pirmąjį) ir II (antrąjį) turto lygį, kadangi pareiškėjos turimo turto vertė yra 29 123 Eur, o pareiškėjai nustatytas I turto lygis yra 17 130 Eur, II turto lygis yra 25 695 Eur.
Turto vertės normatyvas skaičiuotinas pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 ir 16 straipsnių nuostatas. Nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės yra patvirtintos valstybės įmonės Registrų centras direktoriaus 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. v-387 „Dėl nekilnojamojo turto normatyvinių verčių nustatymo 2017 metams piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti“. Atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja neturi išlaikytinių. Pareiškėjai būsto vertės normatyvas yra 10 800 Eur (60 (pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos, t. y. gyvenamojo namo, esančio Biržuose, (duomenys neskelbtini), ploto normatyvas) x 180 (to paties gyvenamojo ploto vieneto normatyvinė vertė) = 10 800). Žemės ploto normatyvas yra 2 760 Eur (6 (žemės sklypo, esančio Biržuose, (duomenys neskelbtini), ploto normatyvas) x 460 (to paties žemės sklypo ploto vieneto normatyvinė vertė) = 2 760). Kadangi pareiškėja turi tris ne tos pačios paskirties žemės sklypus, skaičiuotas tas žemės sklypas, kurio ploto normatyvas yra didžiausios vertės – žemės sklypas, esantis Biržuose, (duomenys neskelbtini), o kiti sklypai neskaičiuoti. Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas yra 2 040 Eur (102 (valstybės remiamos pajamos) x 20 = 2 040). Piniginių lėšų normatyvas yra 1 530 Eur (102 (valstybės remiamos pajamos, kurių dydis patvirtintas 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 923) x 15 = 1 530). Todėl turto normatyvas pareiškėjai yra 17 130 Eur (10 800 + 2 760 + 2 040 + 1 530 = 17 130). Kaip matyti, pareiškėjos turimo turto vertė (29 123 Eur) viršija jai nustatytą pirmąjį turto lygį, t. y. 17 130 Eur, taip pat viršija jai nustatytą antrąjį turto lygį, t. y. 25 695 Eur (17 130 x 1,5 = 25 695) (Nutarimo 1.1, 1.2 punktai).
Teismas konstatuoja, kad Tarnyba tinkamai įvertino pareiškėjos turtinę padėtį (gaunamas pajamas ir turimą nekilnojamąjį turtą) ir nustatė, kad pareiškėjos turimo turto vertė viršija pirmąjį ir antrąjį turto lygius. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Pareiškėja teigia, kad jai turėtų būti teikiama antrinė teisinė pagalba pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatas.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą turi asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
Pareiškėja kartu su prašymu Tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos pateikė Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. spalio 13 d. pažymą Nr. 429 apie pajamas, kurioje yra duomenys, kad pareiškėjai nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. yra paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Kaip matyti, pareiškėjai yra paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, o ne socialinė pašalpa.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Kaip matyti, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija nėra socialinės pašalpos rūšis. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija skiriama ne pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos įstatymą, o pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, skiriama asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ir vaikams, kuriems nustatytas sunkus arba vidutinis neįgalumo lygis (Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjai nepateikus Tarnybai duomenų, jog jai yra paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, Tarnyba neturėjo pagrindo jos atžvilgiu taikyti Įstatymo 12 dalies 1 dalies 3 punkto. Tokių duomenų pareiškėja nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu.
Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, teisę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą turi asmenys, asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Pareiškėja kartu su prašymu Tarnybai pateikė 2017 m. sausio 11 d. išduoto neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Pažymėjimas išduotas Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, jame nurodytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, pažymėjimas galioja iki 2018 m. gruodžio 13 d.
Tuo tarpu kartu su skundu teismui pareiškėja pateikė Biržų rajono savivaldybės 2017 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. PN-16 dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo kopiją. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjai nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Esant šiems neatitikimams, teismas įpareigojo Biržų rajono savivaldybę pateikti rašytinius paaiškinimus dėl skirtingo specialiųjų poreikių lygio nurodymo minėtuose dokumentuose tuo pačiu laikotarpiu,
Biržų rajono savivaldybės administracija teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl skirtingo pareiškėjos specialiųjų poreikių lygio nurodymo pareiškėjos neįgaliojo pažymėjime NP Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame 2017 m. sausio 11 d., ir Biržų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 24 d. sprendime Nr. PN-16. Nurodė, kad pareiškėjai Biržų rajono savivaldybės asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo komisijos 2017 m. sausio 16 d. posėdžio sprendimu buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 24 d. sprendime Nr. PN-16 klaidingai buvo įrašytas „didelių“ specialiųjų poreikių lygis. Nurodė, kad artimiausiu metu sprendime minėtas klaidingas įrašas bus ištaisytas.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-316) 8 punkte savivaldybės yra nurodytos kaip vienas iš subjektų, pagal kompetenciją nustatančių asmens specialiuosius poreikius (8.6 punktas). Iš minėto 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. A1-316 matyti, kad specialiųjų poreikių nustatymui yra užpildomas Specialiosios pagalbos priemonių, kuriomis tenkinami specialieji poreikiai, ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo aprašas (toliau – Aprašas).
Biržų rajono savivaldybės 2017 m. sausio 24 d. sprendime Nr. PN-16 yra nurodyta, kad pareiškėjai nustatomas didelių specialiųjų poreikių lygis. Tačiau iš Aprašo (užpildyto Biržų rajono savivaldybės 2016 m. gruodžio 28 d.), kurį teismui pateikė Biržų rajono savivaldybės administracija kartu su minėtu paaiškinimu, matyti, kad S. D. buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis iki 2018 m. gruodžio 13 d. Iš Biržų rajono asmens specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo komisijos 2017 m. sausio 16 d. posėdžio protokolo Nr. SPN-1 išrašo matyti, kad komisijos posėdyje buvo pritarta tam, kad S. D. būtų nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis iki 2018 m. gruodžio 13 d. Šie dokumentai rodo, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 24 d. sprendime Nr.PN-16 buvo padarytas klaidingas įrašas dėl pareiškėjai nustatyto specialiųjų poreikių lygio. Kaip teismą informavo Biržų rajono savivaldybės administracija, ši klaida buvo ištaisyta 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.PN-16. Teismui pateiktu Biržų rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.PN-16 S. D. nuo 2016 m. gruodžio 19 d iki 2018 m. gruodžio 13 d. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai nustatytas vidutinių, o ne didelių specialiųjų poreikių lygis, dėl to pareiškėjai nėra pagrindo teikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 12 dalies 1 dalies 5 punktu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkama teisės norma, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
S. D. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.