Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2025-06-18 · Administracinė byla Nr. A-1632-463/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I2-1740-484/2025Sprendimas · 2025-01-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-06-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-71-602/2025Nutartis · 2025-10-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-18
Bylos Nr.
A-1632-463/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02162-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1632-463/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02162-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 28.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, VGTPT) 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2023-03401 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą pratęsti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą.

2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėja 2023 m. balandžio 6 d. Tarnybai pateikė prašymą suteikti jai antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. 2023 m. balandžio 11 d. jai buvo paskirta 100 procentų valstybės kompensuojama antrinė teisinė pagalba. Prieš kreipiantis į Tarnybą, ją atstovavo kiti advokatai, kurie be jos žinios parengė ir į civilinę bylą pateikė pareiškėjai nenaudingus, neteisingus, klaidinančius dokumentus, su kuriais jos nesupažindino. Todėl, siekdama save apsaugoti, Tarnybos paskirtoms advokatėms pareiškėja teikė prašymus-pranešimus dėl jos žodžio ir sprendimo teisės nesuteikimo / neperleidimo.

2.2. Dėl Tarnybos 2023 m. balandžio 11 d. pareiškėjai paskirtos advokatės neveikimo pareiškėja 2023 m. birželio 5 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu advokatę pakeisti. Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjai paskirta advokatė buvo pakeista kita advokate, kuri, pareiškėjos teigimu, jos neinformavo apie savo atostogas. Advokatė neruošė dokumentų, siekdama nustatyti visą šeimos turtą. Teismo posėdžių metu ieškovui ir jo atstovui advokatė neuždavinėjo jokių klausimų, neveikė pareiškėjos naudai. Todėl 2023 m. birželio 27 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su prašymu (skundu), dėl paskirtos advokatės pakeitimo. Tarnybos 2023 m. liepos 11 d. raštu informavo apie priimtą sprendimą nekeisti advokatės.

2.3. Pareiškėja apie tai, kad jai buvo pratęstas nedarbingumo pažymėjimas, iš anksto informavo teismą ir advokatę, kuri nuotoliniu būdu dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau bylos nagrinėjimo atidėti neprašė. Pareiškėjos teigimu, jos gydymosi laikotarpiu advokatė siekė nutraukti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja gavo Tarnybos 2023 m. rugsėjo 12 d. raštą, kuriame nurodyta, jog: „Nepateikus atsakymo į šį raštą per 14 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, Tarnyba spręs klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo <...> ir patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš Jūsų išieškojimo“. Pareiškėja, sirgdama, buvo priversta atsakyti į šį raštą, todėl kitų asmenų pagalba 2023 m. rugsėjo 25 d. Tarnybai pateikė atsakymą. Pareiškėja po šių Tarnybos grasinimų patyrė didelius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata. Tokius veiksmus pareiškėja laikė instituciniu smurtu.

2.4. Pareiškėja elektroniniu paštu 2023 m. rugsėjo 18 d. informavo advokatę ir teismą apie tęsiamą nedarbingumą. Advokatė teismui 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė pranešimą „Apie nedalyvavimą byloje“, kuriame kaltino pareiškėją nebendradarbiavimu. Pasveikusi ir gavusi galimybę prisijungti prie interneto, pareiškėja 2023 m. lapkričio 5 d. sužinojo, kad jos ligos metu 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kurioje pateiktos iškraipytos faktinės aplinkybės, vykusiame civilinės bylos teismo posėdyje teisėja neskundžiama nutartimi jai paskyrė 300 eurų baudą, kurią pareiškėja sumokėjo. Advokatė galbūt sąmoningai jos neinformavo apie teismo paskirtą baudą ir apie teisę ją skųsti.

2.5. Pareiškėja Tarnybos vedėjai 2023 m. spalio 24 d. pateikė antrą prašymą (skundą) pakeisti advokatę kitu advokatu, tačiau Tarnyba prašymo netenkino. Tarnybos paskirtoms advokatėms neatliekant savo tiesioginio darbo, pareiškėja pati rašė prašymą Tarnybai dėl ieškovo prašymo vykdyti privalomąją mediaciją ir lydinčiųjų dokumentų kopijų gavimo. Tarnyba 2023 m. lapkričio 14 d. raštu jos prašomų dokumentų kopijas atsisakė išduoti, motyvuodama, kad ieškovas tam nedavė sutikimo. Tarnyba nepridėjo susirašinėjimo su ieškovu dokumentų kopijų. Tokie Tarnybos Kauno skyriaus veiksmai gali būti traktuojami kaip priešingi skaidrumui bei teisinei sistemai – neegzistavo jokie kriterijai, aplinkybės bei faktoriai, suteikiantys teisę Tarnybai neperduoti prašymo ir jį lydinčiųjų dokumentų kopijų.

2.6. Pareiškėja Tarnybos vedėjai 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė trečią prašymą (skundą) pakeisti advokatę kitu advokatu. Pareiškėja buvo susisiekusi su advokatu, kurio teiravosi dėl galimybės teikti jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą santuokos nutraukimo byloje. Advokatas nebuvo sudaręs sutarties su Tarnyba, jam iškilo klausimų, į kuriuos prašė Tarnybos atsakyti, tačiau Tarnyba reikalavo advokato duomenų. Pareiškėja nurodė, kad be advokatui rūpimų klausimų išsiaiškinimo, be jo leidimo, advokato duomenų pareiškėja negalėjo paskelbti Tarnybai. Po pranešimo Tarnybai apie advokato paskirtą susitikimo datą, Tarnybos 2024 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjai buvo paskirta kita advokatė. Advokatė susitikimo metu kategoriškai atsisakė padėti gauti įrodymus. Pareiškėja taip pat advokatės prašė kreiptis į Tarnybą dėl ieškovo pateikto Tarnybai prašymo dėl privalomosios mediacijos ir su juo susijusių lydinčiųjų dokumentų kopijų gavimo. Tarnybai 2024 m. vasario 5 d. buvo pateiktas prašymas dėl įvairių dokumentų gavimo. Tarnybai kartu su minėtu prašymu buvo pateiktas advokatės 2024 m. vasario 5 d. parengtas raštas-prašymas „Pateikti dokumentų kopijas“, su priedais. Tarnyba šį prašymą ignoravo.

2.7. Advokatė paskyrė konsultacijas viešoje vietoje, todėl svarbius, su byla susijusius klausimus pareiškėja buvo priversta aptarinėti viešai. Dėl to 2024 m. vasario 5 d. skundu pareiškėja kreipėsi į VGTPT Kauno skyriaus vedėją, prašydama paaiškinti, kodėl jai paskirta advokatė nepriima jos darbo vietoje. Tarnyba 2024 m. vasario 12 d. raštu nurodė, kad 2024 m. vasario 5 d. Tarnyboje buvo gautas advokatės prašymas paaiškinti, tačiau advokatės prašymas prie Tarnybos rašto nebuvo pridėtas. Į minėtą Tarnybos 2024 m. vasario 12 d. raštą pareiškėja atsakė 2024 m. vasario 21 d. skundu dėl advokatės pakeitimo kitu, antrinę teisinę pagalbą teikiančiu, advokatu. Tarnybos 2024 m. vasario 29 d. sprendimu buvo paskirta kita advokatė.

2.8. Pareiškėja naujos advokatės taip pat prašė padėti jai gauti dokumentus iš įvairių institucijų, tačiau advokatė prašomus dokumentus gauti atsisakė. Todėl pareiškėja Tarnybai 2024 m. kovo 20 d. pateikė skundą dėl advokatės pakeitimo kitu, antrinę teisinę pagalbą teikiančiu, advokatu.

2.9. Pareiškėja neturi ir pati negali gauti iš institucijų esminę reikšmę santuokos nutraukimo byloje turinčių įrodymų. Advokatėms tinkamai jos neatstovaujant, nepadedant apginti jos teisėtų interesų, ji negalėjo minėtomis advokatėmis pasitikėti. Tarnybos paskirtos advokatės veikė prieš pareiškėją, darė jai ir valstybei žalą. Pareiškėja valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, rėmėsi realiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tarnyba keitė advokates remdamasi pareiškėjos nurodomais pagrindais ir faktinėmis aplinkybėmis.

2.10. Pareiškėja Tarnybai 2024 m. balandžio 9 d. pateikė prašymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pratęsimo“. Iš Tarnybos 2024 m. balandžio 25 d. paštu gavo skundžiamą Sprendimą. Tarnyba, nutraukusi antrinės teisinės pagalbos teikimą, užkirto pareiškėjai kelią gauti Norvegijos Karalystėje valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir padalinti dalį santuokos nutraukimo metu dalintino šeimos turto.

2.11. Pareiškėja taip pat nesutiko su Tarnybos numatyta iš pareiškėjos išieškoti 632,91 eurų suma. Antrinė teisinė pagalba jai nebuvo suteikta, Tarnybos paskirtos advokatės nesiekė teisingo bylos išnagrinėjimo (net nebandė gauti jokių jos prašomų įrodymų). Advokatės, susipažinusios su bylos medžiaga, matydamos didelės apimties bylą su tarptautiniu elementu, neparengė jokio dokumento dėl kreipimosi į kitą valstybę su atitinkamais prašymais. Tokį advokačių elgesį pareiškėja vertina kaip nusikalstamą. Pareiškėja buvo priversta pati rašyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Tarnybai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Tarnyba nustatė, kad pareiškėjos veiksmai naudojantis teise į antrinę teisinę pagalbą prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytiems principams, t. y. pareiškėja teikdavo Tarnybai ir teismui prašymus prieš teismo posėdžius dėl advokačių keitimo, posėdžių atidėjimo, reikalavo iš advokatų vykdyti jos nepagrįstus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskyrė pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi, teismo vertinimu, pareiškėja, reikšdama prieštaravimą dėl advokatės dalyvavimo be jos civilinėje byloje, nurodydama, kad savo žodžio ir sprendimo teisės advokatei nesuteikia ir neperleidžia, prieštarauja prieš bet kurio dokumento pateikimą į bylą (ar posėdžio metu) be jos žinios ir be jos parašo, pareiškėja elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, siekdama sąmoningai pažeisti ieškovo teises ir (ar) teisėtus interesus, vilkinti bylos nagrinėjimą, jos procesinis elgesys yra netinkamas. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjai paskirtų advokatų paaiškinimus, nurodė, kad netinkami pareiškėjos veiksmai būdavo sistemingi. Pareiškėja, turėdama paskirtą advokatą, pati savarankiškai teikdavo teismui įvairius prašymus ir dokumentus.

4.3. Pareiškėjo siekis, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslingą pats pareiškėjas, neatsižvelgiant į profesionalaus teisininko teikiamą teisinę informaciją, teisinę konsultaciją, faktinius bei teisinius argumentus būtų ne teisinės pagalbos teikimas, o pareiškėjo techninis aptarnavimas. Dėl pareiškėjo pareigos bendradarbiauti su Tarnyba ir advokatu, teikiama antrinė teisinė pagalba negali būti kokybiška ir efektyvi dėl pareiškėjo neveiklumo, nesidomėjimo ir nenoro bendradarbiauti su advokatu. Daugkartiniai prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, tokių pačių prašymų ir nušalinimų tais pačiais pagrindais pakartotinis teikimas, draudimas advokatui išdėstyti pareiškėjo poziciją teismui bei dalyvauti teismo posėdyje, ginti atstovaujamojo teises laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

4.4. Tarnyba, atsižvelgdama į 2023 m. lapkričio 27 d. pareiškėjos prašymą, buvo suteikusi jai galimybę pateikti pageidaujamo advokato sutikimą atstovauti jos interesams santuokos nutraukimo byloje. Tačiau pareiškėja nepateikė jos pageidaujamo advokato sutikimo ar duomenų (pareiškėja 2023 m. gruodžio 8 d. buvo atvykusi į Tarnybą ir jos buvo paprašyta patikslinti, pas kokį advokatą kreipsis, tačiau pareiškėja sąmoningai duomenų Tarnybai nepateikė). Pareiškėja taip pat ne vieną kartą Tarnybos raštais buvo įspėta dėl piktnaudžiavimo.

4.5. Atsižvelgusi į antrinę teisinę pagalbą teikusių advokačių ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Tarnybai pateiktus duomenis, taip pat įvertinęs pareiškėjos prašymus Tarnybai, atsakovas vertino, kad pareiškėja pažeidė draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principą, taip pat pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimas jai buvo nutrauktas.

4.6. Remiantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukus dėl Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Remiantis advokačių, teikusių pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, pateikta informacija, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 632,91 Eur.

4.7. Dėl argumento, kad Tarnyba nepersiuntė kitai valstybei teisingumo ministerijai pareiškėjos 2024 m. kovo 18 d. prašymo, atsakovas nurodė, kad pareiškėja buvo informuota, jog Tarnybai turi pateikti užpildytą prašymą ir kitos valstybės teisingumo ministerijos nurodytus dokumentus bei informaciją, kurios pareiškėja nepateikė.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias aplinkybes:

Šalies argumentai

6.1. Pareiškėja 2023 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tarnyba 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu šį prašymą tenkino, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

6.2. Pareiškėja 2023 m. birželio 5 d. Tarnybai pateikė prašymą paskirtą advokatę pakeisti kitu advokatu, kadangi 2023 m. gegužės 22 d. susitikimo metu advokatė atsisakė parengti procesinius dokumentus teismui dėl įpareigojimo ieškovą pateikti visus dokumentus, patvirtinančius jo turimą turtą Lietuvoje ir kitoje valstybėje, taip pat kreiptis į teismą su procesiniu prašymu užtikrinti jos teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, kadangi byla turi užsienio elementą, parengti raštą dėl civilinės bylos formuluotės pakeitimo, kadangi formuluotė „dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės“ yra naudinga ieškovui. Taip pat, anot pareiškėjos, advokatė nepagrįstai jos prašė pateikti civilinės bylos dokumentų kopijas. Pareiškėjai paskirta advokatė 2023 m. birželio 6 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, pakeitimo. Advokatė nurodė, kad visiškai skiriasi jos ir pareiškėjos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo vedimo pozicijos. Advokatė paaiškino, kad pareiškėja 2023 m. gegužės 19 d. paskirto susitikimo metu nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima teikti užklausimus, neišsakė pozicijos dėl priešieškinio reikalavimų, reikalavo išreikalauti dokumentus iš Norvegijos, nekonkretizuodama, iš kokių konkrečių įstaigų. Pareiškėja neįsiklauso, kas jai yra sakoma, tačiau reikalauja vykdyti jos užuolankomis pateikiamus nurodymus. Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjos ir advokatės prašymus, 2023 m. birželio 7 d. sprendimu pakeitė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtąją advokatę kita advokate.

6.3. Tarnyboje 2023 m. birželio 27 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas pakeisti advokatę kitu advokatu. Pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad advokatė 2023 m. birželio 7 d. teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kadangi jai nepakako laiko susipažinti su bylos medžiaga. Pareiškėjos teigimu, advokatė nuo 2023 m. birželio 7 d. su ja nesusisiekė. Iš Tarnybos pareiškėja sužinojo, kad advokatė nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. birželio 30 d. atostogavo. Jokio pranešimo iš advokatės apie atostogas pareiškėja negavo. Pareiškėja tvirtino, kad dėl nurodytų aplinkybių advokate pasitikėti negali, iki 2023 m. liepos 4 d. buvo palikta be kvalifikuotos teisinės pagalbos. Advokatė 2023 m. liepos 3 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. birželio 19 d. su ja nesusisiekė, o nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. birželio 30 d. advokatė atostogavo. Žinodama, kad teismo posėdis paskirtas 2023 m. liepos 4 d., advokatė pasiliko pakankamai laiko pasirengti bylai. Pareiškėja 2023 m. liepos 3 d. su ja taip pat nesusisiekė. Advokatės manymu, pareiškėja susidarė nepagrįstą išankstinę nuomonę, kad jai bus netinkamai teikiama antrinė teisinė pagalba. Tarnyba 2023 m. liepos 11 d. nusprendė nekeisti pareiškėjai Tarnybos 2023 m. birželio 7 d. paskirtos advokatės.

6.4. Tarnyboje 2023 m. spalio 23 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl advokato pakeitimo. Pareiškėja be aplinkybių, kurios buvo nurodytos 2023 m. birželio 27 d. prašyme, nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. spalio 17 d. sirgo. 2023 m. spalio 2 d. Tarnybos Kauno skyriaus ir advokatės raštu prašė parengti procesinius dokumentus dėl bylos perkvalifikavimo. Pareiškėja pažymėjo, kad bylos formuluotė „dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės“ yra naudinga jos sutuoktiniui, jos kaltės įrodymų byloje nėra. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2023 m. spalio 18 d. kreipėsi į advokatę su paklausimu, prašydama nurodyti, ar ji parengė prašomus procesinius dokumentus, prašė juos atsiųsti susipažinti, kurių advokatė nepateikė. Pažymėjo, kad visa jai reikalinga reikšminga informacija yra byloje, tačiau advokatė nemato byloje esančių faktų. Nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. spalio 23 d. advokatė neparengė jokio dokumento. Pareiškėja dėl tokio neveikimo advokate pasitikėti negali. Tarnyba 2023 m. lapkričio 7 d. gavo advokatės paaiškinimą, kuriame išdėstytos aktualios faktinės aplinkybės, nurodyta, kad pareiškėja tinkamai nebendradarbiavo su paskirta advokate, ignoravo jos prašymus, advokatės vertinimu pareiškėja ja nepasitiki, viso antrinės teisinės pagalbos teikimo metu ji su ja nebendravo, nebendradarbiavo, todėl advokatė nebegali jai tinkamai teikti antrinės teisinės pagalbos.

6.5. Tarnyba 2023 m. lapkričio 15 d., siekdama tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl advokatės pakeitimo bei įvertinti, ar nėra Įstatymo 23 straipsnio numatytų pagrindų dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, akcentuodama pareiškėjos pareigą savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį su paskirtu advokatu, prašė pareiškėjos paaiškinti advokatės paaiškinime nurodytas aplinkybes. Jeigu antrinė teisinė pagalba nebereikalinga, Tarnyba pareiškėjai išaiškino, kad ji turi teisę pateikti prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 27 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl advokato pakeitimo, kuriame, be kita ko, paaiškino, kad nepasitiki advokate, nes ji netinkamai teikė teisines paslaugas ir netinkamai ją atstovavo civilinėje byloje, nerengė procesinių dokumentų, advokatė žinojo apie teismo nutartį dėl 300 eurų baudos skyrimo, tačiau apie tai nepranešė, neišaiškino teisės baudą skųsti. Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad visu jos ligos laikotarpiu advokatei laiku pranešdavo apie nedarbingumą.

6.6. Tarnyba 2023 m. lapkričio 29 d. raštu pareiškėją prašė informuoti, su kokiu advokatu (nurodyti vardą, pavardę) suderino dėl jos interesų atstovavimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat prašė pateikti advokato sutikimą ją atstovauti (jeigu advokatas nėra sudaręs antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties su Tarnyba). Papildomai informavo, kad rekomenduoja pasinaudoti pirmine teisine pagalba, kreipiantis į Jonavos rajono savivaldybės administraciją. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė Tarnybai atsakymą, kad susisiekė su advokatu, kuris 2023 m. gruodžio 19 d. paskyrė konsultaciją. Kol nėra įvykusi konsultacija, negali nurodyti advokato vardo, pavardės ir pateikti advokato sutikimą ją atstovauti.

6.7. Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. gruodžio 13 d. raštu pakartotinai prašė pareiškėją raštu informuoti, su kokiu advokatu ji suderino dėl jos interesų atstovavimo civilinėje byloje, taip pat prašė pateikti advokato sutikimą ją atstovauti (jeigu advokatas nėra sudaręs antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties su Tarnyba). Pareiškėja 2023 m. gruodžio 27 d. Tarnybai pateikė atsakymą, kad jos pasirinktas advokatas nori išsiaiškinti, koks šiuo metu yra pareiškėjai atstovaujančios advokatės statusas civilinėje santuokos nutraukimo byloje, ar paskirta advokatė bus keičiama, ar jis ją atstovaus kartu su paskirta advokate. Kol pareiškėjo pasirinktas advokatas neturi šios informacijos, jai nesuteiktas leidimas Tarnybos Kauno skyriui nurodyti jo duomenis (vardą, pavardę) ir pateikti advokato sutikimą ją atstovauti.

6.8. Tarnyba 2023 m. gruodžio 29 d. raštu informavo pareiškėją, kad Tarnybos 2023 m. birželio 7 d. paskirta advokatė bus keičiama pareiškėjos pasirinktu advokatu, jeigu advokatas yra sudaręs sutartį su Tarnyba civilinėse bylose arba pateiks sutikimą ją atstovauti ir su advokatu bus sudaryta sutartis konkrečioje byloje. Tarnybai priėmus sprendimą dėl advokato pakeitimo, pareiškėją atstovaus tik kitas Tarnybos sprendimu paskirtas advokatas. Pareiškėja 2024 m. sausio 10 d. pateikė Tarnybai atsakymą, kuriame nurodė, kad susisiekė su advokatu, 2024 m. sausio 30 d. perduos jam Tarnybos Kauno skyriaus pateiktą informaciją-atsakymus, taip pat Tarnybos Kauno skyriaus nurodytus tel. numerį ir elektroninį paštą, kad advokatas galėtų pateikti savo asmens duomenis. Atsakyme pažymėjo, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba jai labai reikalinga.

6.9. Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymuose ir advokatės paaiškinime išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėja nenurodė konkrečių pageidaujamo advokato duomenų, 2024 m. sausio 17 d. sprendimu nusprendė pakeisti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtąją advokatę.

6.10. Naujai paskirta advokatė 2024 m. vasario 5 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl advokato pakeitimo. Advokatė nurodė, pareiškėja nesutikdavo su advokatės pozicija ir rinko duomenis skundui jos netinkamo teisinių paslaugų teikimo tam atvejui, jei jos reikalavimai byloje nebūtų patenkinti pilnai. Advokatė nurodė, kad dėl avarinės situacijos negali teikti teisinių paslaugų kontoroje. Tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius 2024 m. vasario 12 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas paaiškinti advokatės prašyme nurodytas aplinkybes. Pareiškėja 2024 m. vasario 21 d. pateikė Tarnybai skundą, kuriame, be kita ko, nesutiko su advokatės teiginiais ir nurodė, kad advokatė netinkamai teikė teisines paslaugas (be kita ko, nesupažindino pareiškėjos su teismo nutartimis, nepriėmė jos darbo vietoje, nepateikė teisinio situacijos vertinimo ir kt.).

6.11. Tarnyba, atsižvelgdama į advokatės 2024 m. vasario 5 d. prašymą ir pareiškėjos 2024 m. vasario 21 d. prašymą dėl advokatės pakeitimo, 2024 m. vasario 29 d. sprendimu pakeitė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtąją advokatę.

6.12. Pareiškėja 2024 m. kovo 20 d. Tarnybai pateikė skundą dėl advokatės pakeitimo kitu, antrinę teisinę pagalbą teikiančiu, advokatu. Skunde informavo, kad paskirta advokatė jai neteikia jokios teisinės pagalbos. Reiškia nepasitikėjimą advokate. Pareiškėja tvirtino, kad advokatė nebendradarbiauja su ja, neatlieka savo tiesioginio darbo, veiksmingai jos neatstovauja ir negina, kvalifikuotai nerengia procesinių dokumentų. Nurodė, kad ne jos naudai veikiančia advokate pasitikėti negali. Advokatė 2024 m. kovo 28 d. Tarnybai pateikė paaiškinimą dėl pareiškėjos 2024 m. kovo 20 d. skunde nurodytų aplinkybių, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja jai teikiama teisine pagalba ir turi galimybę turėti laisvai samdomą advokatą, todėl yra tikslinga nutraukti teikiamą teisinę pagalbą pareiškėjai. Advokatė nesutiko su pareiškėjos teiginiais ir nurodė, kad neprieštarauja jos pakeitimui.

6.13. Tarnybos prašymu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2024 m. balandžio 2 d. informavo, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų civilinėje byloje pareiškėjai paskirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 19 d., 2023 m. spalio 26 d. išduotas vykdomasis raštas dėl šios nutarties vykdymo.

6.14. Pareiškėja 2024 m. balandžio 9 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos pratęsimo.

6.15. Tarnyba, atsižvelgdama į 2024 m. kovo 28 d. advokatės prašyme išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu nutraukė pareiškėjai Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 632,91 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Tarnyba argumentavo, kad pareiškėjos veiksmai naudojantis teise į antrinę teisinę pagalbą prieštarauja Įstatyme nustatytiems principams, t. y. pareiškėja teikdavo Tarnybai ir teismui prašymus prieš teismo posėdžius dėl advokačių keitimo, posėdžių atidėjimo, reikalavo iš advokatų vykdyti pareiškėjos nepagrįstus reikalavimus. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja pažeidė draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principą, taip pat Tarnybai pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi, be kita ko, Įstatymo (3, 11–12, 23 str.) nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą Sprendimą, sutiko su atsakovo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas nutraukti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai, nustačius, kad ji pažeidė draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principą, kadangi pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. balandžio 10 d. pareiškėja Tarnybai teikė net šešis prašymus pakeisti teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje santuokos nutraukimo byloje paskirtą advokatą kitu. Šie prašymai iš esmės buvo grindžiami tuo, kad Tarnybos paskirtos advokatės veikė jos nenaudai, nerengė procesinių dokumentų dėl santuokos nutraukimo byloje reikšmingų įrodymų, teismo posėdžiuose proceso šalims (ieškovui) neuždavinėjo bylai reikšmingų klausimų, neparengė pareiškėjos nurodytų dokumentų ir neišreikalavo konkrečių įrodymų. Tarnyba, teismo teigimu, priimdama sprendimą nutraukti pareiškėjai antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, be kita ko, rėmėsi advokačių, paskirtų teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, Tarnybai teiktais paaiškinimais bei prašymais pakeisti advokatą kitu.

9. Teismas pažymėjo, kad iš 2023 m. lapkričio 7 d. advokatės paaiškinimo turinio matyti, kad pareiškėja su advokate nebendravo, su ja susirašinėjo elektroniniu paštu, informuodama tik apie nedarbingumo laikotarpio pratęsimą, į klausimus, būtinus procesiniams prašymams civilinėje byloje rengti, neatsakė, priešieškinio reikalavimų nenurodė. Pasak advokatės, pareiškėja jai nesuteikė teisės be jos žinios ir parašo teikti įrodymus į bylą, procesinius prašymus, dalyvauti teismo posėdžiuose. Taip pat byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjai paskyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi, būdama informuota, jog yra gydytojų pažyma dėl jos galėjimo dalyvauti teismo posėdyje, į posėdį neatvyko, nepateikė teismui pažymos, patvirtinančios, kad dėl ligos ji negali dalyvauti teismo posėdyje, o teismas neturėjo galimybės šią aplinkybę išsiaiškinti, nes ji laiku teismo apie ligą neinformavo. Šioje nutartyje taip pat konstatuota, kad pareiškėja, reikšdama prieštaravimą dėl advokatės dalyvavimo be jos civilinėje byloje, nurodydama, kad savo žodžio ir sprendimo teisės advokatei nesuteikia ir neperleidžia, prieštarauja prieš bet kurio dokumento pateikimą į bylą (ar posėdžio metu) be jos žinios ir be jos parašo, elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, siekdama sąmoningai pažeisti ieškovo teises ir (ar) teisėtus interesus, vilkinti bylos nagrinėjimą, jos procesinis elgesys yra netinkamas. Remiantis minėta 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatyta, kad pareiškėja dalyvavo teismo posėdyje tik 2022 m. lapkričio 15 d. ir daugiau į teismo posėdžius neatvyko.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjai paskirtų advokačių paaiškinimus, pažymėjo, kad advokatės neigė, jog atsisakė rengti pareiškėjos prašomus dokumentus, neginė pareiškėjos teisių ar netinkamai ją atstovavo. Kaip nurodo pati pareiškėja skunde, ji be jos žinios ir parašo advokatėms draudė teikti į bylą procesinius dokumentus. Tai patvirtina ir advokatei teismo posėdžio išvakarėse (t. y. 2024 m. kovo 20 d.) pareiškėjos atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame pareiškėja nurodė advokatei draudžianti teikti į bylą procesinius dokumentus, įrodymus be jos žinios ir sutikimo. Be to, iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjos skunde ir prašymuose Tarnybai nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad pareiškėja, turėdama paskirtą advokatą, pati savarankiškai teikdavo teismui prašymus dėl posėdžių atidėjimo, teisėjos nušalinimo, taip pat pati savarankiškai pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuria jai paskirta bauda, panaikinimo. Ši aplinkybė sudaro pagrindą abejoti, ar pareiškėjai yra būtina valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

11. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendė, kad tinkamą pareiškėjos atstovavimą civilinėje santuokos nutraukimo byloje apsunkino pačios pareiškėjos netinkamas elgesys. Pareiškėja naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba tam, kad teisinę pagalbą teikiantis advokatas(ai) suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslinga ji pati, išreikalauti tik tuos įrodymus, kurie pareiškėjai yra reikalingi, neatsižvelgiant į profesionalaus teisininko nuomonę, pareiškėja nebendradarbiavo su advokatėmis. Vien tai, kad advokatės atsisakė vykdyti pareiškėjos prašymus ir nurodymus, nepatvirtina netinkamo jos atstovavimo byloje. Teismas pažymėjo, kad advokatas, gavęs Tarnybos sprendimą, ne „aklai“ rengia procesinius dokumentus bei atstovauja asmenų, kuriems paskirta teisinė pagalba, interesus, o vertina ir analizuoja susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, numato galimą būsimo ieškinio ar skundo dalyką ir pagrindą, sprendžia apie ieškinio ar skundo teisines perspektyvas. Pareiškėjos prašymų pakeisti advokatą kitu daugetas, kurie grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais, kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina, jog pareiškėja tokiu būdu siekė vilkinti civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo procesą.

12. Taigi, teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus kaip piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba ir vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagrįstai nutraukė antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai. Pripažinęs skundžiamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, teismas nenustatė pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo, t. y. įpareigoti Tarnybą pratęsti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą.

III.

13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 21 d. sprendimą.

14. Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde pažymi, kad:

Šalies argumentai

14.1. Pareiškėja nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir faktais. Teismas, pareiškėjos vertinimu, objektyviai nenagrinėjo administracinės bylos (be kita ko, nesusipažino su civiline byla) ir administracinėje byloje pateiktų įrodymų bei jų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas šališkai išnagrinėjo bylą, piktnaudžiavo suteiktomis teisėmis.

14.2. Bylą nagrinėjusi teisėja rėmėsi tik atsakovo pateikta informacija, prielaidomis, realybės neatitinkančiomis aplinkybėmis, teismas neatsižvelgė į pareiškėjos prašymus (be kita ko, atsiųsti atsiliepimo patvirtintas kopijas ir kt.). Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų ir prašymų (netinkamo teismo sekretorės darbo, dėl Tarnybos atstovo teisme, pareiškėja nebuvo supažindinta su teismo nutartimi, kuria atsakovas buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą į patikslintą skundą, teismas kartu su administracine byla nagrinėjo ir civilinę bylą ir kt.), teismas neinformavo pareiškėjos apie jos turimas teises – be kita ko, teisę pateikti atsikirtimą į atsiliepimą ir kt., teismo atsiųstuose dokumentuose nebuvo nurodyti registracijos dokumentai ir jų datos, prie siunčiamų laišku nebuvo pridėti visi dokumentai. Pareiškėja nebuvo informuota apie nutartį, kuria buvo atidėtas procesinio sprendimo šioje byloje paskelbimas, taip pat apie teisėjų kolegijos sudėtį.

14.3. Pareiškėjos manymu, atsakovo pateiktas atsiliepimas ir jo priedai buvo su trūkumais, tačiau teismas atsakovui nenustatė termino šiems trūkumams pašalinti. Pareiškėja pažymi, kad advokačių pateikti dokumentai nebuvo tinkamai registruoti. Tai patvirtina, kad teismas buvo šališkas.

14.4. Teismas netinkamai išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes ir nesirėmė pareiškėjos argumentais. Teismas nevertino civilinei bylai aktualių aplinkybių dėl pareiškėjos buvusio sutuoktinio (ieškovo) neteisėtų veiksmų. Teismas neįvertino fakto, kad Tarnyba pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, neužtikrina teisės į veiksmingą teisinę gynybą, nevykdo VGTPT kompetencijai priskirtų veiksmų, taip pat aplinkybės, kad Tarnyba slepia nuo pareiškėjos konkrečius duomenis bei dokumentus, taip pat, kad turi prieigą prie civilinės bylos ir yra suinteresuota. Be to, Tarnyba nepersiuntė pareiškėjos 2024 m. kovo 18 d. prašymo kitos valstybės institucijoms, nepadėjo jo užpildyti.

14.5. Pareiškėjai paskirtos advokatės nesuteikė jai kokybiškos, efektyvios, ir ekonomiškai pagrįstos teisinės pagalbos, veikė prieš pareiškėjos interesus, neišreikalavo pareiškėjos prašomų dokumentų. Pareiškėja valstybės garantuojama pagalba ir materialinėmis bei procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, o jos nurodytos aplinkybės buvo tikslios, ji tinkamai bendravo su paskirtomis advokatėmis. Pareiškėja advokatėms neteikė draudimų, teikė tik prašymus (be kita ko, be išankstinio pareiškėjos supažindinimo ir žinios neteikti dokumentų į civilinę bylą). Šių argumentų, o taip pat advokačių pozicijos pagrįstumo ir Tarnybos veiksmų teisėtumo (pvz., dėl konfidencialių žinučių advokatėms atskleidimo ir kt.), teismas neįvertino bei neišreikalavo advokačių teiginius pagrindžiančių aplinkybių. Tarnyba, keisdama pareiškėjai paskirtus advokatus, iš esmės, pripažino pareiškėjos teiginius.

Žemesnės instancijos teismas

14.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, kuri priimta remiantis realybės neatitinkančiomis aplinkybėmis, teismas šiuo aspektu neįvertino pareiškėjos argumentų, be kita ko, kad civilinę bylą nagrinėjanti teisėja yra šališka. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreipėsi byloje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

14.7. Tarnybos prašoma išieškoti suma – 632,91 Eur yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir apskaičiavimais. Civilinėje byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių advokačių atliktus darbus, tokių dokumentą neišreikalavo bylą nagrinėjantis teismas. Tai patvirtina neteisėtus Tarnybos veiksmus.

Atsiliepimas

15. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

16. Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Visi Tarnyboje gauti dokumentai yra registruojami informacinėje teisinių paslaugų sistemoje TEISIS, dokumentų valdymo informacinėse sistemose DBSIS ir Kontora. Advokatės Tarnybai pateikė dokumentų (pranešimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo) skaitmenines kopijas elektroniniu paštu, viena advokatė 2023 m. liepos 3 d. atsakymą Tarnybai pateikė per TEISIS. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad minėti advokačių dokumentai Tarnyboje nebuvo užregistruoti. Be to, elektroniniai dokumentai nėra modifikuojami ir juose nėra atvaizduojamas registracijos numeris. Advokatų Tarnybai pateikti dokumentai yra skirti tik Tarnybai, siekiant priimti atitinkamą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, spręsti klausimą dėl advokato pakeitimo ir pan. Asmuo, pageidaujantis gauti konkretaus dokumento kopiją, turi kreiptis į Tarnybą su prašymu. Tarnyba, gavusi advokato sutikimą, pateikia dokumento kopiją pareiškėjui. Pareiškėja tokio prašymo neteikė.

Žemesnės instancijos teismas

16.2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgdama į šiuos duomenis, Tarnyba nurodė reikalavimo apimtį – teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vien tai, kad Tarnybos sprendime nurodomas reikalavimas netenkina pareiškėjos, nesudaro pagrindo teigti, kad minėta formuluotė yra palanki ieškovui.

16.3. Tarnyba nėra proceso šalis pareiškėjos civilinėje byloje, todėl neturi prieigos prie bylos dokumentų, Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai teikti dokumentus, kurie nebuvo pateikti Tarnybai. Tarnyba teismui pateikė tik dokumentus, kuriuos pareiškėja pati pateikė Tarnybai. Vien tai, kad Tarnybai nėra apribota teisė teikti pranešimus teismui, kuriame yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, nesudaro pagrindo teigti, kad Tarnybai suteikta prieiga prie minėtos bylos ir jos dokumentų.

16.4. Tarnyba neatlieka advokatų pranešimuose nurodytų faktų patikrinimo. Tarnyba vadovavosi advokačių pateikta informacija, už kurios teisingumą išimtinai atsako advokatės, todėl VGTPT neturi pagrindo abejoti jai pateikta informacija. Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į Lietuvos advokatūrą dėl advokačių netinkamo elgesio, duomenų viešinimo ir pan., taip pat pareiškėja neprašė Tarnybos inicijuoti patikrinimus dėl neteisėtų advokačių veiksmų.

16.5. Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas sudaro ne tik advokato faktiškai skirtas laikas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjo interesams teisme, bet ir susipažinimas su pateiktais dokumentais, pareiškėjo žodinės konsultacijos, pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo ir bylos perspektyvumo analizė, teisės normų, reikalingų procesiniams dokumentams paruošti, analizė, teismų praktikos analizė, kliento supažindinimas su parengtu dokumentu, susipažinimas su byla, įrodymų rinkimas ir kt. Advokatas, gavęs Tarnybos sprendimą, ne tik rengia procesinius dokumentus bei atstovauja asmenų, kuriems paskirta teisinė pagalba, interesus, tačiau ir vertina bei analizuoja susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, sprendžia apie procesinio dokumento teisines perspektyvas. Vien nepalankaus sprendimo pareiškėjai priėmimas nesudaro pagrindo teigti, kad jokia antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama.

16.6. Sprendimus dėl advokačių pareiškėjai pakeitimo Tarnyba priėmė, siekdama užtikrinti nepertraukiamą antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau vėliau buvo nustatyta, kad pareiškėjos veiksmai, naudojantis teise į antrinę teisinę pagalbą, prieštarauja Įstatyme nustatytiems principams. Apie asmens piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis gali pranešti ne tik antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas, bet ir teismas ar kitos institucijos, šalys, dalyvaujančios procese. Tarnyba, gavusi informaciją apie galimą pareiškėjo piktnaudžiavimą, turi spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui nutraukimo. Atsižvelgiant į antrinę teisinę pagalbą teikusių advokačių ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Tarnybai pateiktus duomenis, taip pat įvertinus pareiškėjos prašymus, adresuotus Tarnybai, laikytina, kad pareiškėja pažeidė draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principą, taip pat Tarnybai pateikti duomenys patvirtino, kad pareiškėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai buvo nutrauktas pagrįstai.

16.7. Tarnyba ne kartą priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą, taip pat, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymą, buvo suteikusi pareiškėjai galimybę pateikti pageidaujamo advokato sutikimą atstovauti jos interesams santuokos nutraukimo byloje, tačiau pareiškėja nepateikė jos pageidaujamo advokato sutikimo ar duomenų. Pareiškėja taip pat ne vieną kartą Tarnybos buvo įspėta dėl piktnaudžiavimo, tačiau ji ir toliau atliko veiksmus, pažeisdama draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principą. Todėl negalima daryti prielaidos, kad Tarnyba siekė, jog pareiškėjos niekas neatstovautų.

16.8. Pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kad Tarnybos darbuotojai, priimdami sprendimus, susijusius su antrinės teisinės pagalbos teikimu, vien todėl, kad priėmė pareiškėjai nepalankius sprendimus, įvykdė nusikalstamą veiką ar pažeidė Įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatas.

16.9. Tarnyba 2024 m. kovo 25 d. informavo pareiškėją, kad ji turi teisę teisinės pagalbos prašymą ir dokumentus pateikti tiesiogiai kitai valstybei arba per teisinės pagalbos prašymus perduodančią ir priimančią instituciją – Tarnybą. Tuo atveju, jei prašymą ir dokumentus pareiškėja ketina pateikti per Tarnybą, pareiškėja buvo informuota, kad Tarnybai turi pateikti užpildytą prašymą nurodytus dokumentus bei informaciją. Tarnyba nėra gavusi šio prašymo. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Tarnyba atsiuntė pareiškėjai nepatvirtintą nei fiziniu, nei elektroniniu parašu Tarnybos raštą. Tačiau minėtas raštas buvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, o dokumentai buvo siunčiami registruota pašto siunta, bet ne elektroniniu būdu, todėl pareiškėja gavo elektroninio dokumento nuorašą. Prie šio rašto taip pat buvo pridėtas atsakymas ir prašymo forma su vertimais į lietuvių kalbą. Pareiškėja bet kuriuo metu galėjo susisiekti su Tarnyba ir paprašyti atsiųsti dokumentų išsiuntimą patvirtinančius ar kitus, pareiškėjos manymu, reikalingus dokumentus, tačiau to nepadarė.

16.10. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Tarnyba neišdavė jai tiesiogiai su ja ir jos asmens duomenimis susijusių dokumentų – prašymo vykdyti privalomąją mediaciją ir lydinčių dokumentų kopijų. Tarnyba, vadovaudamasi asmens duomenų apsaugos principais bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, negali atskleisti prašomų duomenų be asmenų sutikimo. Nors minėta aplinkybė ir nėra susijusi su skundžiamu Sprendimu, Tarnyba 2025 m. kovo 5 d. raštu pakartotinai kreipėsi į kitą ginčo šalį dėl sutikimo pateikti dokumentų kopijas arba atskleisti tam tikrus kontaktinius duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

16.11. Dėl kitų pareiškėjos argumentų Tarnyba plačiau nepasisako, nes jie nepagrįsti jokiais įrodymais, nesusiję su skundžiamu Sprendimu ir yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tinkamą pareiškėjos atstovavimą civilinėje santuokos nutraukimo byloje apsunkino pačios pareiškėjos netinkamas elgesys.

IV.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacine tvarka, pridėti prie šios administracinės bylos pareiškėjos 2025 m. balandžio 2 d. ir 2025 m. balandžio 23 d. naujai pateikti įrodymai.

Šalies argumentai

18. Pareiškėja 2025 m. balandžio 2 d. pateiktuose paaiškinimuose prašo prijungti su advokatėmis ir Tarnyba susirašinėjimo dokumentus, bei nurodo, kad:

18.1. Pareiškėjai buvo apribota ir nesuteikta galimybė susipažinti su Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartimi, sužinoti apie veiksmus, kurie Tarnybai yra nurodyti vykdyti ir atitinkamai pareiškėjai sureaguoti – atlikti veiksmus. Pareiškėja tvirtina, kad iki šiol nežino, kaip yra ar bus išspręsta žyminio mokesčio klausimas. Pareiškėja taip pat teigia, kad jai netinkamai procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir apeliacinės instancijos teisme, bei nepagrįstai teismas priėmė atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, nenustatęs trūkumų (nebuvo nurodyti pridedami susiję dokumentai ir jų skaičius).

Atsiliepimas

18.2. Ginčija Tarnybos 2025 m. kovo 6 d. atsiliepimą, kuris neturi gavimo registracijos žymos nei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, nei Regionų administraciniame teisme, taigi atsiliepimas teismuose nėra užregistruotas, bei nurodo:

18.2.1. Atsiliepimas į apeliacinį skundą yra nepagrįstas įrodymais, jame toliau bandoma pateikinėti melagingą ir iškraipytą informaciją, pridedamos esminių ginčijamų aplinkybių neįrodančios nepatvirtintos dokumentų kopijos, Tarnybai nepalankūs įrodymai ir faktinės aplinkybės yra nutylimos, jos nėra aprašomos.

18.2.2. Tarnyba, veikdama nesąžiningai, nusikalstamai, norėdama nuslėpti nusikalstamą veiką, t. y. galimą finansinį nusikaltimą bei galimai dokumentų klastojimo atvejį, įrodančių dokumentų į administracinę bylą dėl 632,91 Eur sumos apskaičiavimo nepateikė. Akivaizdus yra galimai nusikalstamas veikimas, kai advokatės nepateikusios teismui prašymų dėl prisijungimų prieigos gavimo, visgi patekdavo į elektroninę civilinę bylą, taigi tokius advokačių veiksmus galėtų išaiškinti teisėsaugos institucijos, privalėtų išaiškinti kam iš tiesų priklausė ir / ar priklauso minėti prisijungimo duomenys – prisijungimai prie elektroninės civilinės santuokos nutraukimo bylos.

18.2.3. Tarnyba atsiliepime kartojasi, aprašo tas pačias aplinkybes, kurias Tarnybai, Regionų administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktuose dokumentuose jau ne kartą pareiškėja buvo paneigusi.

18.2.4. Tarnybos atsiliepime nepagrįstai sutapatinama Norvegijos Karalystės teritorijoje naudojamą savideklaracijos forma su teisinės pagalbos prašymo forma. Teismas, matydamas savideklaracijos formą, kurią pareiškėja pridėjusi prie skundo Regionų administraciniam teismui, turėtų suprasti, kad savideklaracijos forma, nėra teisinės pagalbos prašymo forma. Tarnybos veiksmai įrodo tai, kad buvo siekiama, jog Norvegijos Karalystės institucijos neturėtų jokių pareiškėjos duomenų. Atsiliepime sąmoningai neužsimenama apie tai, kad Tarnyba gavusi ir / ar padėjusi užpildyti piliečiui teisinės pagalbos prašymą, jį per 15 dienų privalo persiųsti kitai užsienio valstybei.

18.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų kreiptis į atitinkamas kompetentingas institucijas dėl advokačių, advokatų padėjėjų ir teisėjų neteisėtų, prieštaraujančių teisingumui veiksmų tam, kad institucijos įvertintų, imtųsi priemonių – užkardytų neteisėtus veiksmus. Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos privalo išsiaiškinti faktines aplinkybes dėl advokačių veiksmų, kai advokatės Tarnybos sprendimais paskirtos pareiškėjai teikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, civilinėje santuokos nutraukimo byloje, kuri yra elektroninė, nepateikė prašymų prisijungti prie elektroninės bylos, teisminio proceso Nr. 2-17-3-00036-2022-8 ir todėl neturėjo galimybių susipažinti su didelės apimties, tarptautinį (užsienio) elementą turinčios civilinės bylos dokumentais-medžiaga. Be to, teismas, nagrinėdamas šią bylą ir pareiškėjos aprašytus faktinius įrodymus, turi svarius pagrindus kreiptis į atitinkamas institucijas dėl Tarnybos veiklos patikrinimo – audito inicijavimo bei kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl korupcinių apraiškų, galimų įvykdytų nusikalstamų veikų Tarnyboje bei tolimesnio panašių veikų užkardymo.

Šalies argumentai

18.4. Pareiškėja teikia prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kreiptis į atitinkamas kompetentingas Lietuvos Respublikoje veikiančias teisėsaugos ir finansinių nusikaltimų tyrimų institucijas. Taip pat prašo neatsižvelgti į nusikalstamas galimai finansines, tame tarpe ir žmogiškumui, veikas vykdančios Tarnybos, direktorės Ž. P. prašymus ir pirmosios instancijos – Regionų administracinio teismo, šališkai administracinę bylą nagrinėjusios teisėjos 2025 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti.

19. Pareiškėja 2025 m. balandžio 23 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad teikia 2025 m. balandžio 5 dieną gautą iš Tarnybos raštą „Pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ ir prašo jį prijungti prie nagrinėjamos administracinės bylos. Pareiškėjos teigimu, minėtas raštas yra be registracijos numerio ir registracijos datos, nėra registruotas Tarnybos vidaus dokumentų registravimo sistemoje, be metaduomenų, taip pat nėra pasirašytas, nepatvirtintas raštą siuntusios išteklių administravimo skyriaus vedėjos, nei fiziniu parašu, nei elektroniniu parašu. Minėtu nepatvirtintu raštu Tarnybos darbuotojos-tarnautojos pakartotinai neteisėtai iš pareiškėjos reikalauja 632,91 Eur sumos, net nepasibaigus apeliaciniam administracinės bylos nagrinėjimui. Pareiškėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pakartotinai prašo kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas dėl Tarnybos neteisėtų-nusikalstamų veiksmų, taip pat prašo registruota pašto siunta susipažinimui atsiųsti visų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimųsi į teisėsaugos institucijas raštų kopijas dėl pareiškėjos aprašytų Tarnybos mano atžvilgiu įvykdytų ir vykdomų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo Tarnyba nutraukė pareiškėjai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo sumokėti 632,91 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą konstatavęs, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus kaip piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba ir vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagrįstai nutraukė antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai. Pripažinęs skundžiamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, teismas nenustatė pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo, t. y. įpareigoti Tarnybą pratęsti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, bei teigia, kad teismas šališkai išnagrinėjo bylą, piktnaudžiavo suteiktomis teisėmis. Pareiškėjos nuomone, Tarnybos prašoma išieškoti suma – 632,91 Eur yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir apskaičiavimais.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Tarnybos prašoma išieškoti suma – 632,91 Eur yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir apskaičiavimais, civilinėje byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių advokačių atliktus darbus, o tokių dokumentų neišreikalavo bylą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde išdėstytų minėtų aplinkybių pareiškėja pirmosios instancijos teismui neteikė ir pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtos aplinkybės, susijusios su Tarnybos prašomos išieškoti sumos pagrįstumo įrodinėjimu ir naujų dokumentų išreikalavimu, todėl teisėjų kolegija nurodytų aplinkybių nevertins ir dėl jų detaliau nepasisakys.

25. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktų ir įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Atsižvelgus į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo atmetami. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie bylos faktais ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstų išvadų, neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, bei nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nenagrinėjo administracinės bylos (be kita ko, nesusipažino su civiline byla) ir administracinėje byloje pateiktų įrodymų bei jų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos teigimu, teismas rėmėsi tik atsakovo pateikta informacija, prielaidomis, realybės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Susipažinusi su pirmosios instancijos teismo procesiniais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teisėja vykdė teisėjo (teismo) jurisdikcinę veiklą bei tinkamai ir nešališkai atliko atskirus procesinius veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teisėjo (teismo) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjo (teismo) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teismo) nušalinimo pagrindas, o tai, kad pareiškėja tiesiog nesutinka su priimto teismo sprendimo esme, teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu ir teisės taikymu nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas.

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde ir 2025 m. balandžio 23 d. paaiškinimuose teigia, kad pirmosios instancijos teismas atliko visą eilę proceso normų pažeidimų, t. y. teismas neatsižvelgė į pareiškėjos prašymus, nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų ir prašymų, neinformavo pareiškėjos apie jos turimas teises, teismo atsiųstuose dokumentuose nebuvo nurodyti registracijos dokumentai ir jų datos, prie siunčiamų laišku nebuvo pridėti visi dokumentai, pareiškėja nebuvo informuojama apie priimtas nutartis, teismas priėmė netinkamus atsakovo atsiliepimus, netinkamai registravo dokumentus. Dėl šių pareiškėjos argumentų teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta dėl visų pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių ar argumentų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjos skundą atmesdamas, pasisakė dėl pareiškėjos keltų reikalavimų ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi atsakovo pozicijos, nagrinėjamu atveju nėra ydinga, nes viešasis teisinis argumentavimas nėra saugomas autorinės teisės normomis; argumentavimas turi būti racionalus, kartu nuoseklus, aiškus, suprantamas, todėl kai kuriais atvejais, o, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ypač nagrinėjamu atveju, būtų buvę net beprasmiška remtis kitokiomis formuluotėmis negu savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi atsakovas: teisinis argumentavimas ir motyvavimas neturėtų būti itin originalus savo formuluotėmis, nes taip būtų prarandamas teisinis nuoseklumas, aiškumas, suprantamumas.

29. Dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas dėl Tarnybos neteisėtų-nusikalstamų veiksmų, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl nenustatyti faktinis ir teisinis pagrindai teikti pranešimą prokurorui. Kartu pažymėtina, kad pareiškėja, manydama, jog buvo padaryta nusikalstama veika, turi teisę pati kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta tvarka.

30. Byloje nustatyta, kad Tarnyba vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu nutraukė pareiškėjai Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 632,91 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Tarnyba argumentavo, kad pareiškėjos veiksmai naudojantis teise į antrinę teisinę pagalbą prieštarauja Įstatyme nustatytiems principams, t. y. pareiškėja teikdavo Tarnybai ir teismui prašymus prieš teismo posėdžius dėl advokačių keitimo, posėdžių atidėjimo, reikalavo iš advokatų vykdyti pareiškėjos nepagrįstus reikalavimus. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja pažeidė draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principą, taip pat Tarnybai pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

32. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos skundą tenkinti, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos netinkamo elgesio, kuris apsunkino tinkamą pareiškėjos atstovavimą civilinėje santuokos nutraukimo byloje ir buvo pagrindas nutraukti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turėtų būti pripažintos neteisingomis.

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja garantuojama teisine pagalba, savo materialiosioms ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais.

34. Šiuo aspektu pažymėtina, kad proceso dalyvius saisto bendrasis sąžiningumo imperatyvas. Proceso dalyviai vienas kito atžvilgiu turi elgtis tinkamai, gerbti vienas kitą, paisyti vienas kito interesų. Naudojimasis teise nesilaikant šių principų gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu savo teisėmis. Teismų praktikoje pažymima, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4857-1062/2020 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, šios nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir nagrinėjamu atveju.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog elgsenos pasirinkimas, kai pareiškėjas pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų pradinio tikslo, kelia abejones dėl pareiškėjo siekio, sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekiama priimant Įstatymą. Pareiškėjo konfliktai su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, reikalavimas argumentuoti visiškai nepagrįstus, advokato nuomone, reikalavimus teisiniais argumentais, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-693/2008). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-964/2010).

36. Byloje esant duomenims, jog pareiškėja nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. balandžio 10 d. Tarnybai teikė net šešis prašymus pakeisti teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje santuokos nutraukimo byloje paskirtą advokatą kitu, pareiškėja naudojosi valstybės garantuojama teisine pagalba tam, kad teisinę pagalbą teikiančios advokatės suformuluotų tokią poziciją, kokią laiko tikslinga pati pareiškėja, reikalaudama išreikalauti tik tuos įrodymus, kurie pareiškėjai yra reikalingi, neatsižvelgiant į profesionalių teisininkių nuomonę, nebendradarbiaujant su advokatėmis, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus kaip piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo Sprendimą pripažino išsamiai teisėtu ir pagrįstu.

37. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasJolanta MalijauskienėVirginija Volskienė