- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-40-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11523-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- A. B. J.
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1350-323/2019 pagal ieškovo A. B. J. ieškinį atsakovei J. S. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. J. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. S. 2 000 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl melagingų, tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę bei orumą žeminančių duomenų pateikimo ir sveikatos sutrikdymo bei 60 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą.
2. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas 2016 m. vasario 22 d. su atsakove sudarė paskolos sutartį, kurią patvirtino Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R., kurios pagrindu jis paskolino atsakovei 13 000 Eur, o atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. Sutarties 1.2. punkte numatyta, kad palūkanos už naudojimąsi paskolos suma nemokamos, o Sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad paskola suteikiama be palūkanų. Pagal Sutarties 4.1. punktą, tik atsakovei negrąžinus gautos paskolos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais, būtų skaičiuojami 0,3 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo. Atsakovės prašymu, paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 29 d. Taip pat nurodė, kad, užuot atsidėkojusi už pagalbą ir suteiktą paskolą, atsakovė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Klaipėdos AVMI) pateikė melagingus, tikrovės neatitinkančius, asmens garbę ir orumą žeminančius parodymus, nurodydama, kad nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. už paskolos suteikimą kas mėnesį grynaisiais pinigais mokėjo po 195 Eur palūkanų, kurios nebuvo numatytos paskolos sutartyje, ir iš viso neva sumokėjo 5 070 Eur palūkanų. Pažymėjo, kad prie tokių savo paaiškinimų atsakovė jokių palūkanų mokėjimą įrodančių dokumentų nepateikė. Pažymėjo ir tai, kad jokių pinigų palūkanų forma negavo, taip pat nereikalavo 0,3 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo stipriai pablogėjo ieškovo sveikata, atsirado nervinė įtampa, dėl to pilvo ertmėje atsirado dideli skausmai, teko kreiptis į gydytojus ir atlikti nemalonias procedūras, iki šiol gydosi ir pilvo ertmėje jaučia skausmus, tokiu būdu buvo padaryta neturtinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVMI pareigūnai, atlikę ieškovo operatyvų patikrinimą, į Klaipėdos AVMI iškvietė dalį fizinių asmenų, gavusių iš ieškovo paskolas, dėl informacijos pateikimo apie paskolų suteikimo, mokėjimo ir grąžinimo aplinkybes. Tarp iškviestų asmenų buvo ir atsakovė J. S., kuri 2018 m. balandžio 25 d. mokesčių administratoriui teiktame paaiškinime nurodė, jog, vykdydama su ieškovu sudarytą žodinį susitarimą, kiekvieną mėnesį mokėjo ieškovui 195 Eur palūkanas už suteiktą paskolą, taigi laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. ieškovas iš viso gavo 5 070 Eur palūkanų.
3.2. Teismas pažymėjo, kad atsakovės, vykdžiusios Klaipėdos AVMI pareigūnų nurodymus ir atvykusios į instituciją, duoti paaiškinimai apie ieškovo jai suteiktos paskolos suteikimo, paskolos atlygintinumo ir jos grąžinimo aplinkybes negali būti vertinami kaip žinių paskleidimas pašaliniams asmenims Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio prasme. Atsakovės paaiškinimai buvo adresuoti konkrečiai ją iškvietusiai institucijai – Klaipėdos AVMI, duomenų, kad paaiškinimo turinys būtų buvęs paskleistas tretiesiems asmenims, nesusijusiems su ieškovui vykdytu operatyviu patikrinimu, nepateikta.
3.3. Teismas nurodė, kad nenustatytas atsakovės nesąžiningumas, teikiant paaiškinimus Klaipėdos AVMI: tam, kad galėtų pagrįsti savo paaiškinime nurodytas aplinkybes, atsakovė rinko duomenis, yra išsaugojusi pokalbių garso išrašus dėl palūkanų mokėjimo fakto.
3.4. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta viena iš būtinų sąlygų CK 2.24 straipsnio nuostatoms taikyti – duomenų paskleidimo faktas, todėl nėra pagrindo taikyti vieną iš CK 2.24 straipsnyje numatytų garbės ir orumo gynimo būdų, t. y. priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. J. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti, ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas bylos nagrinėjimo metu pažemino teismo garbę, buvo šališkas, buvo šiurkščiai pažeistos teisėjo etikos nuostatos.
4.2. J. S. Klaipėdos AVMI pateikė melagingą, niekuo nepagrįstą, tikrovės neatitinkančią, jo garbę ir orumą žeminančią informaciją.
4.3. J. S. negrąžinus skolos ir dingus daugiau nei pusei metų, jis jos ieškojo, skambino. Pavykus prisiskambinti, jis atsakovei nurodė įvairias pinigų sumas, kurios bus išieškomos antstolio, jei ji tinkamai neatsiskaitys su ieškovu. Gali būti, kad tuo metu jis paminėjo ir 195 Eur sumą, kuria J. S. ir pasinaudojo, norėdama atkeršyti.
4.4. J. S. skolos grąžinimo faktą tvirtindavo pas notarą, ji buvo nepatikli, todėl net jei ir būtų mokėjusi delspinigius, atsakovė pinigų perdavimą būtų tvirtinusi raštu.
4.5. Klaipėdos AVMI darbuotojai slepia, jog J. S. savo paaiškinimuose teigė, jog palūkanų ieškovui nemoka.
4.6. Teismo priteista 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, nes, sudarant taikos sutartį, buvo reikalaujama 750 Eur.
4.7. Teismo priimtas sprendimas nepagrįstas įstatymais ir dokumentais, o pagrįstas tik tikimybe.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovė J. S. buvo iškviesta į Klaipėdos AVMI ir ten pateikė paaiškinimus pareigūnams, kuriems priskirta kompetencija dėl tokio pobūdžio klausimų sprendimo, todėl duomenų apie ieškovo A. B. J. suteiktą paskolą ir palūkanų jam mokėjimą pateikimas Klaipėdos AVMI nelaikomas duomenų paskleidimu CK 2.24 straipsnio prasme.
5.2. Skundžiamame sprendime išsamiai pasisakyta, jog atsakovė J. S., vykdydama valstybinės institucijos, atliekančios jai pavestas funkcijas, nurodymus, neatskleidė duomenų apie jos ir ieškovo santykius tretiesiems asmenims, todėl nepažeidė CK 2.24 straipsnio bei šio pobūdžio bylose taikytinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
5.3. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų ar duomenų apie jo tariamai patirtą 2 000 Eur neturtinę žalą.
Šalies argumentai
5.4. Apeliantas, nesutikdamas su bylinėjimosi išlaidomis, nurodė, kad tikroji bylinėjimosi išlaidų suma yra 750 Eur, kurią nurodė atsakovės atstovas, teikdamas pasiūlymą dėl taikos sutarties sąlygų. Pažymėtina, jog iš tiesų ieškovui buvo teiktas pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo, ir viena iš pasiūlymo sąlygų, siekiant greitesnės bylos pabaigos, būtų, jog ieškovas atlygina tik pusę atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi taikos sutartis sudaryta nebuvo, teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, jos baigtį bei CPK nuostatas, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. Byloje ginčas kilo dėl asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo fakto ir atsakomybės atsakovei taikymo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
9. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo papildomai pateiktus naujus rašytinius įrodymus kartu su apeliaciniu skundu, mano, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovo apeliacinio skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai pridėtini prie bylos.
Dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų bylos nagrinėjimo metu
11. Apeliantas nurodo, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališka teisėja, turėdama išankstinę nuomonę dėl bylos baigties. Be to, teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, ieškovas buvo stabdomas, teismas atsisakė išreikalauti jo prašomus įrodymus, su atsakovės advokatu aptarinėjo teismo sprendimą.
12. Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Teisė į nešališką teismą, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas, tuo tarpu objektyvusis – bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde apelianto nurodyti bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos šališkumą turintys patvirtinti argumentai – teisėja parengiamojo teismo posėdžio metu mielai klausėsi ir nestabdė atsakovės atstovo, o ieškovui neleido pasisakyti, išsakė savo nuomonę dėl bylos baigties, – yra nepagrįsti jokiais įrodymai, parengiamojo posėdžio garso įrašas tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina, ieškovas nušalinimo teisėjai nepareiškė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto abejonės bylą nagrinėjusios teisėjos atliktų procesinių veiksmų teisėtumu nėra patvirtintos, kaip matyti iš bylos medžiagos, teisėja motyvavo savo procesinius sprendimus, neapribojo apelianto procesinių teisių bei nesuteikė nė vienai iš šalių privilegijų kitos atžvilgiu, t. y. užtikrino bylos šalių lygiateisiškumą (CPK 6, 17 straipsniai). Taigi pagrindo išvadai, kad nagrinėjant šią bylą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo pažeista apelianto teisė į nešališką teismą, nėra.
14. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto argumentai, kad savo veiksmais teisėja pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Dėl ginčo esmės
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis reglamentuoja garbės ir orumo gynimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir panašiai), per visuomenės informavimo priemones elektroniniu paštu, internetu ir panašiai bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).
18. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės duoti paaiškinimai Klaipėdos AVMI pareigūnams apie ieškovo jai suteiktos paskolos suteikimo, atlyginimo ir jos grąžinimo aplinkybes negali būti vertinami kaip žinių paskleidimas pašaliniams asmenims, apeliaciniame skunde nurodė, kad tai, ką J. S. papasakojo Klaipėdos AVMI, sužinojo „daug kas“.
19. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovės duoti paaiškinimai Klaipėdos AVMI pareigūnams teismo turėjo būti vertinami kaip paskleisti tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 7 punktu, Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128, 16.6. punktu, mokesčių administratorius (jo pareigūnas) operatyvaus patikrinimo metu turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti. Kaip nustatyta, Klaipėdos AVMI pareigūnai, atlikę ieškovo operatyvų patikrinimą, į Klaipėdos AVMI iškvietė J. S. dėl informacijos pateikimo apie gautą paskolą iš ieškovo, t. y. jos suteikimo, mokėjimo ir grąžinimo aplinkybes. J. S. 2018 m. balandžio 25 d. mokesčių administratoriui teiktame paaiškinime nurodė, jog vykdydama su ieškovu sudarytą žodinį susitarimą kiekvieną mėnesį mokėjo ieškovui 195 Eur palūkanas už suteiktą paskolą, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. ieškovas iš viso gavo 5 070 Eur palūkanų.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo laikoma, kad žinios (faktai ir duomenys) yra paskleistos, kai jas, be asmens, apie kurį jos paskleistos, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Šios taisyklės išimtis taikoma būtent dėl asmens garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių perdavimo pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad ši išimtis taikytina ir tų profesijų atstovams, kurie yra valstybės įgalioti vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, kurios metu jiems paaiškėjusių kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių atskleisti neturi teisės, jeigu šių profesijų atstovai nepažeidė įstatymų reikalavimų ir asmeninio gyvenimo aplinkybės, susijusios su asmens garbę ir orumą žeminančia, tikrovės neatitinkančia informacija, netapo žinomos tretiesiems asmenims.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti traktuojama, kad asmens garbę ir orumą žeminančios, tikrovės neatitinkančios žinios buvo paskleistos tretiesiems asmenims, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme paskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, susijusius su ieškovu. Atsakovė nesiėmė veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuoti duomenų, susijusių su ieškovu, paskleidimu, t. y. tokių duomenų perdavimu tretiesiems asmenims. Todėl ji nėra atsakinga, jei šie duomenys tapo prieinami ar žinomi kitiems asmenims.
22. Nenustačius duomenų paskleidimo fakto, negali būti ginami ieškovo garbė ir orumas, nes, kaip nurodyta, šiam teisiniam gėriui apginti yra būtinas aukščiau nurodytų sąlygų visetas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo materialinį subjektinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
23. Apelianto vertinimu, sprendimu priteistos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos yra priteistos nepagrįstai, nes tikroji bylinėjimosi išlaidų suma yra 750 Eur, kurią buvo siūloma sumokėti, sudarant taikos sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1 500 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius nuostatas, atsakovei iš ieškovo priteisė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
25. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė J. S. pateikė įrodymus, kad patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovės patirtos 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo A. B. J. priteisti atsakovei J. S. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme.