- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- 2-1350-323/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11523-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- A. B. J.
- Atsakovas
- J. S.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. J. ieškinį atsakovei J. S. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 000 Eur neturtinei žalai, padarytai dėl melagingų, tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę bei orumą žeminančių duomenų pateikimo ir sveikatos sutrikdymo, atlyginti bei 60 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad 2016 m. vasario 22 d. su atsakove sudarė Paskolos sutartį, kurią patvirtino Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarė D. R., kurios pagrindu paskolino atsakovei 13 000 Eur, o atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. Sutarties 1.2. punkte numatyta, kad palūkanos už naudojimąsi paskolos suma nemokamos, o Sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad paskola suteikiama be palūkanų. Pagal Sutarties 4.1. punktą tik atsakovei negrąžinus gautos paskolos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais, būtų skaičiuojami 0,3 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo. Atsakovės prašymu paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 29 d. Taip pat nurodė, kad, užuot atsidėkojusi už pagalbą ir suteiktą paskolą, atsakovė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė melagingus, tikrovės neatitinkančius, asmens garbę ir orumą žeminančius parodymus, nurodydama, kad nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. už paskolos suteikimą kas mėnesį grynais pinigais mokėjo po 195 Eur palūkanų, kurios nebuvo numatytos Paskolos sutartyje, ir iš viso neva sumokėjo 5 070 Eur palūkanų. Pažymėjo, kad prie tokių savo paaiškinimų atsakovė jokių palūkanų mokėjimą įrodančių dokumentų nepateikė. Pažymėjo ir tai, kad jokių pinigų palūkanų forma negavo, taip pat nereikalavo 0,3 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo stipriai pablogėjo sveikata, atsirado nervinė įtampa, ko pasekoje pilvo ertmėje atsirado dideli skausmai, teko kreiptis į gydytojus ir atlikti nemalonias procedūras, iki šiol gydosi ir pilvo ertmėje jaučia skausmus, tokiu būdu buvo padaryta neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo atliekamas tyrimas dėl ieškovo kreditų teikimo veiklos. Atliekant patikrinimą į inspekciją buvo iškviesta dalis fizinių asmenų, gavusių iš ieškovo paskolas, tame tarpe ir atsakovė, dėl informacijos pateikimo apie paskolų suteikimo, mokėjimo ir grąžinimo aplinkybes. Inspekcijos pareigūnams raštu pateikė paaiškinimus, jog nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. ieškovui kas mėnesį mokėjo grynais pinigais po 195 Eur palūkanų, kurios nebuvo aptartos notaro patvirtintoje 2016 m. vasario 22 d. Paskolos sutartyje. Pažymėjo, kad paaiškinimus teikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams, kuriems priskirta kompetencija dėl tokio pobūdžio klausimų sprendimo, todėl duomenų apie ieškovo suteiktą paskolą pateikimas nurodytai institucijai nelaikomas duomenų paskleidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio prasme. Pažymėjo ir tai, jog aplinkybė, kad ieškovui mokėjo palūkanas už suteiktą paskolą, nors jos sutartyje ir nebuvo numatytos, yra tiesa, t. y. vykdė su ieškovu sudarytą žodinį susitarimą ir kiekvieną mėnesį mokėjo po 195 Eur palūkanų, dėl ko Inspekcijoje duoti paaiškinimai atitinka tikrovę. Nurodė ir tai, kad teikdama paaiškinimus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams nevartojo jokių žeminančių, įžeidžiančių frazių ar žodžių, apibūdinančių ieškovą ar jo veiksmus, taigi nesuprantama, kaip atsakovės paaiškinimai apie jai žinomas aplinkybes dėl paskolos gavimo ir grąžinimo bei palūkanų mokėjimo žemina ieškovo garbę ir orumą. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad šiuo atveju nėra įstatyme nurodytų privalomųjų garbės ir orumo pažeidimą patvirtinančių aplinkybių viseto.
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad asmuo, tvirtinantis buvus tam tikras aplinkybes, turi pateikti jas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Šiuo atveju atsakovė, teikdama paaiškinimus trečiajam asmeniui mokesčių inspekcijai, juos grindžia tik savo teiginiais, kurie nėra patvirtinti jokiais patikimais įrodymais, t. y. atsakovė nepateikė rašytinio patvirtinimo, ant kurio būtų ieškovo parašas, jog sumokėjo, o ieškovas gavo piniginių lėšų sumą palūkanoms dengti. Tuo tarpu aplinkybė, jog palūkanos už atsakovei suteiktą paskolą nebuvo mokamos aiškiai nustatyta notaro patvirtintoje paskolos sutartyje.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad mokėjo ieškovui 195 Eur palūkanas per mėnesį už suteiktą paskolą. Šią informaciją atskleidė įgaliotam asmeniui – mokesčių inspekcijai, kurios pareigūnai šią pateiktą informaciją atitinkamai įvertino. Ieškovui 2018 m. balandžio 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. vykdė neįregistruotą kreditų paslaugų teikimo veiklą – fiziniams asmenims teikė pinigų skolinimo paslaugas už atlygį (palūkanas) ir iš vykdytos veiklos gavo 5 520 Eur pajamų, ieškovui pasiūlyta sumokėti 150 Eur baudą, kas įrodo atsakovės teiginių dėl palūkanų mokėjimo teisingumą. Be to, ieškovas per du metus suteikė paskolų už 120 000 Eur, nelogiška, kad šios paskolos svetimiems asmenims būtų teikiamos be palūkanų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2016 m. vasario 22 d. sudarė Paskolos sutartį, kurią patvirtino Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarė D. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovei 13 000 Eur, o atsakovė įsipareigojo gautą paskolą grąžinti iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. Šalys 2018 m. kovo 29 d. sudarė Susitarimą, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarė D. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarė paskolos grąžinimo terminą pratęsti iki 2018 m. rugsėjo 29 d. Sutarties 1.2. punkte numatyta, kad palūkanos už naudojimąsi paskolos suma nemokamos, o pagal Sutarties 2.1. punktą atsakovė 13 000 Eur pasiskolino be palūkanų. Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – Klaipėdos AVMI) ieškovo A. B. J. atžvilgiu buvo atliktas operatyvus patikrinimas dėl vykdomos kreditų teikimo veiklos ir 2018 m. balandžio 27 d. surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo operatyvaus patikrinimo metu Klaipėdos AVMI pareigūnai paėmė ieškovo ir dalies fizinių asmenų, gavusių iš ieškovo paskolas, tame tarpe ir atsakovės J. S., paaiškinimus dėl paskolų suteikimo, mokėjimo ir grąžinimo aplinkybių. 2018 m. balandžio 25 d. paaiškinime atsakovė nurodė, kad nors notaro patvirtintoje paskolos sutartyje numatyta, kad paskola suteikiam be palūkanų, tačiau su ieškovu žodžiu sutarė, jog kiekvieną mėnesį bus mokamos 195 Eur palūkanos už suteiktą paskolą, kas sudaro 1,5 proc. mėnesinę palūkanų normą. Nuo paskolos sutarties sudarymo, t. y. 2016 m. vasario 22 d., iki 2016 m. gruodžio 31 d. sumokėjo ieškovui 1 950 Eur palūkanų, per 2017 metus – 2 340 Eur palūkanų, per 2018 metus iki balandžio 24 d. – 780 Eur palūkanų. Iš viso per paskolos sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. ieškovas gavo 5 070 Eur palūkanų. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad atsakovė Klaipėdos AVMI pateikė tikrovės neatitinkančią, melagingą bei jo garbę ir orumą žeminančią informaciją, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės paaiškinimai dėl palūkanų už ieškovo suteiktą paskolą mokėjimo, teikti Klaipėdos AVMI, yra ieškovo garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios, ar yra nurodytų žinių paskleidimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012; 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos AVMI laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. balandžio 27 d. vykdytas ieškovo vykdomos kreditų teikimo individualios veiklos operatyvus patikrinimas. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 7 punktu, Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128, 16.6. punktu, mokesčių administratorius (jo pareigūnas) operatyvaus patikrinimo metu turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti. Šiuo atveju Klaipėdos AVMI pareigūnai, atlikę ieškovo operatyvų patikrinimą, į Klaipėdos AVMI iškvietė dalį fizinių asmenų, gavusių iš ieškovo paskolas, dėl informacijos pateikimo apie paskolų suteikimo, mokėjimo ir grąžinimo aplinkybes. Tarp iškviestų asmenų buvo ir atsakovė J. S., kuri 2018 m. balandžio 25 d. mokesčių administratoriui teiktame paaiškinime nurodė, jog vykdydama su ieškovu sudarytą žodinį susitarimą kiekvieną mėnesį mokėjo ieškovui 195 Eur palūkanas už suteiktą paskolą, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. ieškovas iš viso gavo 5 070 Eur palūkanų.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Esant tokiems išaiškinimams, byloje yra aktualu įvertinti aplinkybę, ar atsakovės Klaipėdos AVMI teikti paaiškinimai gali būti laikomi galimai melagingos informacijos paskleidimu tretiesiems asmenims. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovės, vykdžiusios Klaipėdos AVMI pareigūnų nurodymus ir atvykusios į instituciją, duoti paaiškinimai apie ieškovo jai suteiktos paskolos suteikimo, paskolos atlygintinumo ir jos grąžinimo aplinkybes negali būti vertinami kaip žinių paskleidimas pašaliniams asmenims CK 2.24 straipsnio prasme. Atsakovės paaiškinimai buvo adresuoti konkrečiai ją iškvietusiai institucijai – Klaipėdos AVMI, duomenų, kad paaiškinimo turinys būtų buvęs paskleistas tretiesiems asmenims, nesusijusiems su ieškovo atžvilgiu vykdytu operatyviu patikrinimu, nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad operatyvaus patikrinimo metu surinkta medžiaga yra riboto naudojimo, nėra vieša (Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 1, 2 dalys), todėl su atsakovės paaiškinimais susipažinti galėjo tik siauras ratas asmenų, privalantys tą padaryti pagal savo užimamas pareigas (mokesčių administratoriaus pareigūnai) ar pats ieškovas.
Be to, atsakovės veiksmai, teikiant nurodyto turinio paaiškinimus, vertintini ir tuo aspektu, ar nebuvo aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008). Šiuo atveju nenustatytas atsakovės nesąžiningumas, teikiant paaiškinimus Klaipėdos AVMI: tam, kad galėtų pagrįsti savo paaiškinime nurodytas aplinkybes atsakovė rinko duomenis, yra išsaugojusi pokalbių garso išrašus dėl palūkanų mokėjimo fakto. Be to, operatyvaus ieškovo patikrinimo baigtis rodo, kad mokesčių administratoriaus pareigūnai vertino patikrinimo metu surinktos informacijos, duomenų visumą, ir priėmė sprendimą ieškovą patraukti administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis už atlygį, t. y. palūkanas, vykdė neįregistruotą kreditų paslaugų teikimo veiklą ir iš šios veiklos laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. gavo 5 520 Eur palūkanų.
Taigi nenustačius duomenų paskleidimo fakto, teismas plačiau dėl faktų, ar žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nenustatyta viena iš būtinų sąlygų CK 2.24 straipsnio nuostatoms taikyti - duomenų paskleidimo faktas, todėl nėra pagrindo taikyti vieną iš CK 2.24 straipsnyje numatytų garbės ir orumo gynimo būdų, t. y. priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus ieškinį ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), 8.2. ir 8.19. punktuose nustatytų dydžių, yra pagrindas atsakovei iš ieškovo priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. B. J. atsakovei J. S. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.