Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą ieškovės A. V. atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. K. motina A. V., tėvas V. K.. Mažeikių m. seniūnijos pažyma apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kurioje nurodyta, kad į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukta A. B. ir jos nepilnamečiai vaikai K. B. ir E. K.. VSDFV pažyma apie A. V. išmokėtas išmokas. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas apie A. V. išmokamas išmokas. VĮ „Registrų centras“ duomenys dėl ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, VĮ „Regitra“ duomenys dėl registruotų transporto priemonių. Antstolių duomenų bazės išrašas dėl atsakovo vardu vykdomų išieškojimų. VSDFV duomenys apie atsakovo darbines pajamas.

Dėl nepilnamečio vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje ieškovės paaiškinimais ir rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovė nepilnamečiu vaiku rūpinasi nuo gimimo, visa laiką su juo gyveno ir prižiūrėjo. Atitinkamai byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie nepilnamečio vaiko priežiūros. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatytas atitiktų jo interesams, kad ieškovė tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Duomenų, kad atsakovas prieštarautų dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pagal šio straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaiko po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nenurodė konkrečių vaiko poreikių ir jų dydžio. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ši suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Viena minimali mėnesinė alga nuo 2022-01-01 – 730 Eur, atskaičius mokesčius apie 518 Eur. Darytina išvada, kad tokio dydžio suma yra pakankama užtikrinti vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį nuo 2022-06-01 mokama 80,5 Eur dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Dėl šių aplinkybių šia suma mažintina tėvų pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad bendra suma, kurią abu tėvai turi skirti nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra suapvalinus 438 Eur (518 Eur vaiko poreikiai, kurie nustatyti pagal minimalią mėnesinę algą atskaičius mokesčius minus 80,5 Eur vaiko pinigai). Darytina išvada, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui turėtų pakakti 438 Eur sumos, jo poreikiams patenkinti. Paskirstant šią pareigą tarp tėvų būtina įvertinti jų turtinę padėtį ir galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.

Teismas nurodo, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė turi du išlaikomus nepilnamečius vaikus. Jos pajamas sudaro gaunamos pašalpos iš savivaldybės. Ieškovė ir nepilnamečiai vaikai yra įtraukti į asmenų neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą. Ieškovė registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Tuo tarpu atsakovas užsiima individualia veikla, atsakovo vardu vykdomas vienas išieškojimas dėl administracinės nuobaudos. Daugiau duomenų dėl atsakovo turtinės padėties nėra. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad ieškovės turtinė padėtis sudėtingesnė, nes ji nedirba, turi du išlaikomus asmenis. Pažymėtina, kad viena ieškovė rūpinasi nepilnamečiu vaiku. Dėl šios priežasties pripažintina, kad visi kasdieniniai rūpesčiai susiję su nepilnamečiu vaiku tenka tik ieškovei.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Šiuo atveju įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, užsiimantis individualia veikla ir atitinkamai gaunantis pajamas, duomenų apie kitus išlaikomus asmenis nepateikta, taip pat nėra duomenų, kad jis negalėtų dirbti ir gauti pajamas, atitinkamai išlaikyti savo nepilnametį sūnų dėl sveikatos būklės, todėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis nustatytinas truputį didesnis nei pusė nustatytų vaiko poreikių, kurie turi būti tenkinami abiejų tėvų, t. y. 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2022-03-18) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-167-324/2019).

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei pagal CPK 96 straipsnio nuostatas.

Už reiškiamą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 125 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis), už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo mokėtinas 90 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darytina išvada, kad iš viso priteistina bendra 215 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 85 straipsnio 1 dalies, 3 punktas, 10 punktas), kuri mažintina pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį iki 161 Eur sumos.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad valstybė patyrė 193 Eur dydžio išlaidas dėl teisinės pagalbos teikimo ieškovei, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei pagal CPK 96 straipsnio nuostatas.

Valstybė šioje byloje patyrė 8,96 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-03-23) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 215 Eur žyminio mokesčio, 193 Eur išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai bei 8,96 Eur pašto išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už žyminį mokestį 5660, įmokos kodas už pašto išlaidas 5662, įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.