Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01903-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2024 m. birželio 5 d.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. patikslintą ieškinys atsakovui – D. D., Institucijai teikiančiai išvadą - LR Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilkaviškio rajone, dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti D. D. bei D. D. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, įregistruotos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitą. Šalims palikti jų santuokoje turėtas pavardes: D. D. palikti pavardę D., o D. D. palikti pavardę – D.;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės kartu su jų motina D. D.;

3) priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnametėms dukroms D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 355 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į Ieškovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti Ieškovę D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4) priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1800 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimą Šalių nepilnametėms dukroms D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. spalio mėn.;

5) Nustatyti, kad Šalių turtinėms teisėms ir pareigoms santuokos nutraukimo teisinės pasekmės atsirado nuo 2023 m. liepos mėn. 26 d.;

6) Padalinti Šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą sekančia tvarka:

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:

6.1.) Transporto priemones: automobilį Renault Trafic, pirmosios registracijos metai 2006, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini); automobilį Peugeot Boxer 2.8 HDI, pirmosios registracijos metai 2002, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini); priekabą Neptun N7-210 RTR, pirmosios registracijos metai 2020, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini);

6.2.) Nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1622-6249; šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6.3.) 8734 Eur piniginių lėšų, esančių D. D. banko sąskaitoje;

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

6.4.) Transporto priemones: automobilį Ford Focus, pirmosios registracijos metai 2009, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini); automobilį Hyunday Getz, pirmosios registracijos metai 2003, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini);

6.5.) Nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (šulinys lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6.6.) 8734 Eur piniginių lėšų, esančių D. D. banko sąskaitoje;

6.7.) priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur dydžio kompensaciją už D. D. tenkančią didesnę bendro turto dalį.

7) Priteisti iš Atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Ieškovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1 t. 190-191). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad D. D. (toliau – Ieškovė) bei D. D. (toliau – Atsakovas, o kartu Ieškovė ir Atsakovas – Šalys) (duomenys neskelbtini) sudarė savo santuoką Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedroje. Šalys savo santuoką įregistravo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bendro gyvenimo metu Šalys susilaukė dviejų dukrų – D. D., gim. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu 16 metų) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu 15 metų), kurios abi šiuo metu yra nepilnametės. Per devyniolika santuokos metų Šalys įsigijo nekilnojamojo turto bei keletą automobilių. Nei bendrų, nei asmeninių kreditorių Šalys šiuo metu, ieškovės žiniomis, neturi. Tačiau per devyniolika bendro gyvenimo metų šalys patyrė, jog abu yra labai skirtingos ir nesuderinamos asmenybės: pernelyg skiriasi jų poreikiai, interesai, požiūriai į įvairius gyvenimo reiškinius, šeimyninių pareigų vykdymą, gyvenimiškąsias vertybes. Dėl ilgą laiką besitęsusių konfliktų ir tarpusavio nesutarimų šalys suprato, jog tolimesnis bendras jų gyvenimas bus nebeįmanomas. Šalys nebeveda bendro ūkio nuo 2023 m. liepos mėn. 25, kuomet ieškovė kartu su dukromis išsikraustė iš atsakovo (jo tėvams priklausančių namų) gyvenamos vietos adresu (duomenys neskelbtini). Prieš kreipdamosi į teismą su ieškiniu, šalys bandė spręsti savo santuokos nutraukimo klausimus mediacijos būdu, tačiau atsakovas nesutiko medijuoti, dėl ko ieškovė yra priversta ginti savo teisėtus interesus teisme, kreipiantis su šiuo ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo priteisimo, bendro dalintino turto padalinimo. Atsižvelgiant į tai, jog šalys jau kurį laiką nebegyvena bendro šeiminio gyvenimo ir jau bandė savo santuokos nutraukimo klausimą spręsti mediacijos būdu, ieškovė prašo teismo nenustatinėti termino šalių sutaikymui. Kadangi šalių santuoka buvo sudaryta Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedroje ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruota Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, ieškovė teismo prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą, padarytą civilinės metrikacijos įstaigoje.

Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis turtas, kurio vertė buvo nustatyta VĮ „Registrų centro“ masinio vertinimo būdu:

Nr. Daiktas Adresas Unikalus Nr. Vidutinė rinkos vertė 1 Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 4605 Eur 2 Šulinys (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 7 Eur 3 Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 398 Eur 4 Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 4528 Eur 5 Ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 43 Eur 6 Ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 30 Eur 7 Ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 83 Eur 8 Ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 53 Eur 9 Kiemo statiniai (šulinys lauko tualetas, tvora) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 277 Eur Viso (Registrų centro duomenimis ir Ieškovės vertinimu): 10 024 Eur

Šalims priklauso ir jų santuokos nutraukimo byloje dalintinos šios transporto priemonės, kurių vertė buvo nustatyta pagal šios dienos vidutinę automobilio pardavimo kainą, publikuojamą internete:

Nr. Pavadinimas Pagaminimo metai Valst. Nr. Vidutinė rinkos vertė 1 Automobilis Renault Trafic 2006 (duomenys neskelbtini) 2200 Eur 2 Automobilis Peugeot Boxer 2.8 HDI 2002 (duomenys neskelbtini) 2000 Eur 3 Priekaba Neptun N7-210 RTR 2020 (duomenys neskelbtini) 1000 Eur 4 Automobilis Skoda Praktik 2008 (duomenys neskelbtini) 800 Eur 5 Automobilis Ford Focus 2009 (duomenys neskelbtini) 2300 Eur 6 Automobilis Hyunday Getz 2003 (duomenys neskelbtini) 1500 Eur Viso: (Ieškovės vertinimu pagal vidutines rinkos kainas, skelbiamas Autoplius.lt) 9800 Eur

Ieškovės banko sąskaitoje yra 17468 Eur santaupų, o atsakovo banko sąskaitos duomenų ieškovė neturi ir pateikti negali.

Šalims priklauso dalintino nekilnojamojo turto yra už 10024 Eur, transporto priemonių už 9800 Eur, bei 17468 Eur santaupų ieškovės banko sąskaitoje. Viso Šalių dalintino turto vertė (be atsakovo santaupų) sudaro apie 37292 Eur, nes 10024 Eur nekilnojamojo turto + 9800 Eur automobilių + 17468 Ieškovės santaupų = 37292 Eur.

Ieškovė Teismo prašo padalinti Šalių bendrą turtą žemiau nurodyta tvarka.

Nr. Daiktas Adresas Reg. Nr. / unikalus Nr. Vidutinė rinkos vertė Automobilis Renault Trafic 2006 (duomenys neskelbtini) 2200 Eur Automobilis Peugeot Boxer 2.8 HDI 2002 (duomenys neskelbtini) 2000 Eur Priekaba Neptun N7-210 RTR 2020 (duomenys neskelbtini) 1000 Eur Automobilis Skoda Praktik 2008 (duomenys neskelbtini) 800 Eur Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 4605 Eur Šulinys (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 7 Eur Lėšos Ieškovės banko sąskaitoje 8734 Eur Viso: 19 346 Eur

Nr. Daiktas Adresas Reg. Nr. / unikalus Nr. Vidutinė rinkos vertė Automobilis Ford Focus 2009 (duomenys neskelbtini) 2300 Eur Automobilis Hyunday Getz 2003 (duomenys neskelbtini) 1500 Eur Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 4528 Eur Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 398 Eur Ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 43 Eur Ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 30 Eur Ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 83 Eur Ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 53 Eur Kiemo statiniai (šulinys lauko tualetas, tvora) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 277 Eur Lėšos Ieškovės banko sąskaitose 8734 Eur Viso (Registrų centro ir Ieškovės vertinimu): 17946 Eur

Ieškovė jai prašo priteisti abu jos vardu registruotus automobilius (vienas jai, kitas vyresniajai dukrai, kai sulauks pilnametystės) bei priteisti atsakovui visas jo vardu registruotas ir jo įsigytas ir naudojamas transporto priemones. Atsakovas registravosi savo vardu tas transporto priemones, kurias naudoja asmeniškai savo poreikiams. Kadangi šalys turi du namus su jiems priklausančiais statiniais, ieškovė, remdamasi prioritetiniu turto padalijimo natūra principu, prašo kiekvienai iš Šalių priteisti po vieną namą su jame esančiais statiniais ir sklypais. Ieškovė prašo jai priteisti būtent sklypą su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nes jame šiuo metu gyvena visa ieškovės šeima (senyvo amžiaus savimi negalinti pasirūpinti motina ir sesuo su savo šeima) bei šiame name vėliau galimai apsigyvens ir šalių dukros, kadangi jame yra suformuota keletas atskirų ūkinės paskirties pastatų, kuriuos, turint finansinių galimybių, be didelių teisinių ir faktinių kliūčių galima renovuoti ir pilnavertiškai juose gyventi. Kadangi faktiškai šis turtas jau ilgą laiką naudojamas ieškovės ir jos šeimos narių (sesers su šeimyna ir motinos), šis turtas priteistinas būtent ieškovei. Tuo tarpu atsakovas ilgą laiką gyvena pas savo tėvus adresu: (duomenys neskelbtini), todėl jam priteistinas šalims priklausantis šalių nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

Ieškovė sau reikalauja priteisti 1400 Eur mažesnę bendro dalintino šalių turto dalį, kuri verta 17946 Eur, o atsakovui prašo priteisti bendro turto už 19 346 Eur. Iš atsakovo ieškovei priteistina pusė jam priteistinos turto vertės skirtumo dydžio kompensacija, t.y. 700 Eur, nes 19346 Eur – 17946 Eur = 1400 Eur; o 1400 Eur / 2 = 700 Eur.

Bendro gyvenimo metu šalys susilaukė dviejų dukrų – D. D., gim. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu 16 metų) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu 15 metų), kurios abi šiuo metu yra nepilnametės. Šalių bendro gyvenimo metu ieškovė, kaip dukrų mama, daugiau laiko leido ir rūpinosi su dukromis, negu atsakovas. Todėl šiuo metu abiejų nepilnamečių dukrų emocinis ryšys yra stipresnis su ieškove (motina), prie kurios dukros yra prisirišusios labiau nei prie tėčio. Dukros yra nebe mažos (paauglės) ir gali pilnai ir aiškiai išreikšti savo norus ir nuomonę dėl savo gyvenamosios vietos. Šalims nustojus bendro gyvenimo (pradėjus gyventi atskirai), abi dukros pasirinko gyventi kartu su motina (ieškove), todėl akivaizdu, jog mergaitės konkliudentiniais veiksmais dėl tarpusavio prisirišimo ir stipresnio tarpusavio emocinio ryšio, pasirinko gyventi kartu su motina. Dėl minėtų priežasčių – egzistuojančio stipresnio emocinio ryšio ir tarpusavio prisirišimo – ieškovė teismo prašo nustatyti šalių nepilnamečių dukrų D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės kartu su Ieškove.

Kadangi Šalių dukros yra jau paauglės ir geba pačios planuoti savo laiką bei galimybes, savarankiškai komunikuoti su tėčiu (atsakovu), bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nekelia jokių kliūčių dukroms jokia forma bendrauti su tėčiu, ieškovė šioje byloje nekelia reikalavimo nustatinėti konkrečios nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiu tėvu.

Šalių turtinės padėties nustatymas yra svarbus kriterijus siekiant įvertinti tiek tėvų galimybes teikiant išlaikymą savo dukroms, tiek ir jų bendro turto padalijimui. Ieškovės uždirbamos pajamos yra gaunamos iš (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra (duomenys neskelbtini), per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 820 Eur. Ieškovės žiniomis, atsakovas nors yra sveikas ir darbingas, šiuo metu yra bedarbis, o jo gaunamos realios (faktinės) pajamos ir pragyvenimo šaltiniai jai yra nežinomi.

Kalbant apie Šalių dukrų būtinuosius poreikius paminėtina, jog abi dukros yra paauglės, kurių pragyvenimo poreikiams (drabužiams, higienai, maistui, mokslui, laisvalaikiui) reikalinga tiek pat lėšų kiek ir kiekvienam vidutiniam suaugusiajam. Dukrų būtinųjų poreikių lentelė vienam mėnesiui pagal faktines išlaidas, Eur:

Nr. Poreikiai D. (16 metų) D. (14 metų) Maistpinigiai (kišenpinigiai) mokykloje: po 5 Eur per dieną maistui mokykloje. 20 darbo dienų x 5 Eur = 100 Eur. 100 Eur 100 Eur Kanceliarinės priemonės mokyklai ir edukacijai (knygos, pratybų sąsiuviniai, kuprinės, apranga mokyklai, ekskursijos) 70 Eur 70 Eur Maistas 220 Eur 220 Eur Drabužiai 50 Eur 50 Eur Vaistai, vitaminai, higiena 50 Eur 50 Eur Socialiniai poreikiai: (internetas, mobiliojo ryšio paslaugos, ekskursijos) 50 Eur 50 Eur Laisvalaikis su bendraamžiais 50 Eur 50 Eur Papildomas ugdymas (korepetitorius) 80 Eur - Viso: 670 Eur 590 Eur

Vaiko išlaikymą taip pat sudaro ne tik kas mėnesį ar per sezoną patiriamos išlaidos, bet ir vienkartinės ar metinės išlaidos. Vaiko poreikius sudaro ne tik reguliarios, bet ir vienkartinės ar metinės išlaidos, tokios kaip televizorius, baldai, buitinė technika, mobilieji telefonai, kompiuteriai ir pan. Viso, kiekvienai iš dukrų vidutiniškai per mėnesį šalys bendro gyvenimo metu skyrė iki 600 Eur per mėnesį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu (t.y. nuo 2024 metų) ženkliai kils tiek minimali mėnesinė alga, tiek ir pragyvenimo kainos Lietuvoje, ieškovė teismo prašo taikyti kasacinio teismo praktiką ir priteisti kiekvienai iš šalių dukrų iš jų tėvo po pusę minimaliosios mėnesinės algos „į rankas“ (kuri nustatyta Lietuvoje nuo 2024 metų) – t.y. po 355 Eur kiekvienai iš dukrų iki jų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatant dukrų motiną ieškovę D. D..

Šalys nustojo vesti bendrą ūkį nuo 2023 m. liepos mėn. 25 dienos, kuomet ieškovė su dukromis išsikėlė iš iki tol su atsakovu gyvento bendro būsto pas atsakovo tėvus. Šalims nustojus bendro gyvenimo, atsakovas nebeteikia dukroms jokio išlaikymo. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametėms Šalių dukroms įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki šio ieškinio pateikimo mėnesio, t.y. 2023 m. spalio mėn. (viso – už 3 mėn.). 3 mėn. padauginus iš kiekvienai Šalių dukrai skirtinos išlaikymo sumos (po 300 Eur/mėn.), gaunama iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma: 1800 Eur., nes 3 mėn. x 300 Eur x 2 dukros = 1800 Eur.

Šiuo atveju įvertinus geriausius nepilnamečių vaikų interesus, po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę: D.. Ieškovė geba pasirūpinti tiek savimi, tiek ir nepilnamečiais vaikais, todėl išlaikymo sau šiuo metu nereikalauja (e. b. l. 1 t. 181- 191).

Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Institucija pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad skyriuje 2023 m. liepos 24 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. registruoti pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nepilnamečių D. ir D. D. atžvilgiu (abiem atvejais buvo pranešta, kad vaikai patiria psichologinį smurtą iš biologinio tėvo). Skyriaus specialistams atlikus reagavimo veiksmus į 2023 m. liepos 24 d. gautą pranešimą, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nagrinėjant 2023 m. liepos 24 d. gautą pranešimą, skyriuje 2023 m. liepos 27 d. atlikti vaikų D. ir D. D. situacijos vertinimai, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyta, jog buvo pažeista vaikų teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais. Skyriaus specialistams atlikus reagavimo veiksmus į 2023 m. spalio 6 d. gautą pranešimą, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nagrinėjant 2023 m. lapkričio 6 d. pranešimą, Skyriuje 2023 m. lapkričio 9 d. atlikti vaikų D. ir D. D. situacijos vertinimai, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyta, jog buvo pažeista vaikų teisė bendrauti su tėvu, pažeista vaikų teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Skyriuje gautas Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK 2023 m. liepos 25 d. pranešimas apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą, kuriame nurodyta, kad vaikų tėvui D. D. skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, skirti įsipareigojimai: nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m., atstumu, nebendrauti, neieškoti ryšių. Skyriaus specialistas 2023 m. lapkričio 3 d. lankėsi Ieškovės D. D. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Ieškovė su nepilnamečiais vaikais nuomojasi butą, kuris yra 3 kambarių. Butas su visais patogumais: vandentiekis, kanalizacija, šildymas, elektra. Butas šildomas kietuoju kuru – malkomis ir briketais, vonia ir tualetas atskirose patalpose. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru, daiktai sudėti savo vietose. D. ir D. turi po atskirą kambarį. Abiejuose kambariuose yra – lova, komoda, stalas, kėdė, drabužių spinta. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos ugdymuisi, poilsiui ir kitiems būtiniems poreikiams tenkinti. Namuose baldai tvarkingi, tinkami naudoti, yra visi reikiami daiktai, baldai, buities prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Pokalbio su Skyriaus specialistu metu, D. D. nurodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jos darbo užmokestis apie 720 Eur/mėn., universali išmoka vaikams – 85,75 Eur/mėn. Ieškovė nurodė, jog gyveno kartu su dukromis ir atsakovu, jo tėvams priklausančiame name, tačiau atsakovas 2023 m. liepos 24 d. naudojo psichologinį smurtą prieš dukras D. ir D., jos namuose jautėsi nesaugios, jautė baimę ir nerimą, todėl išsikraustė iš atsakovo tėvų namų D. D. nurodė, jog su mergaitėmis sutaria labai gerai, turi artimą ryšį, jomis rūpinasi, prižiūri, mergaitės padeda jai tvarkytis namuose. Ieškovės teigimu, dukros su tėvu D. D. neturi artimo emocinio ryšio, o kai gyveno kartu, kartais visa šeima sutardavo gerai, tačiau pastaruoju metu dažnai kildavo konfliktai ir tarpusavio nesutarimai. Ieškovė nurodo, kad dabar, kai gyvena atskirai nuo atsakovo, jis yra prisidėjęs prie vaikų išlaikymo pinigais, yra nupirkęs maisto, kartais aplanko dukras ir būna gerai nusiteikęs, gražiai bendrauja tiek su dukromis, tiek su ieškove, tačiau kartais atvyksta blogos nuotaikos, priekaištauja, nesuvaldo savo jausmų ir emocijų, kyla konfliktai. D. D. teigimu, šiuo metu ji gyvendama su dukromis be atsakovo, jaučiasi daug geriau ir saugiau. Ieškovė paaiškino, kad dėl ieškinio reikalavimų ne kartą bandė kalbėtis su atsakovu, bandė taikiai išspręsti ginčą, tačiau atsakovas visiškai jos nesiklauso, dėl to taikaus sprendimo būdo dėl ieškinyje keliamų reikalavimų nepavyko rasti. Ieškovės teigimu, atsakovas yra darbingas ir teikti materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms jis turi visas galimybes. D. D. nurodė, jog dukros D. ir D. dėl atsakovo panaudoto psichologinio smurto lankosi pas psichologą, (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 3 d. apsilankymo šeimoje metu, buvo išklausyta nepilnametės D. D. nuomonė, su ja bendrauta nedalyvaujant jos įstatyminei atstovei D. D. (neprieštaraujant mamai). D. nurodė, jog lanko (duomenys neskelbtini), mokinasi aštuntoje klasėje. D. pasakojo, jog Vilkaviškyje lanko (duomenys neskelbtini). D. D. nurodė, jog su mama sutaria gerai, turi artimą ryšį, mama tiek ja tiek sese D. D. rūpinasi, jai patinka gyventi su mama, dabar jaučiasi daug geriau. D. paaiškino, kad su tėčiu dabar nebendrauja ir šiai dienai nori bendrauti kuo rečiau. D. nurodė, jog kai gyveno kartu su tėčiu jų šeimoje dažnai 3 vykdavo įvairūs konfliktai. 2023 m. lapkričio 3 d. apsilankymo šeimoje metu, buvo išklausyta nepilnametės D. D. nuomonė, su ja bendrauta nedalyvaujant jos įstatyminei atstovei D. D. (neprieštaraujant mamai). D. D. nurodė, jog lanko (duomenys neskelbtini), mokinasi vienuoliktoje klasėje. D. D. pasakojo, jog mokykloje lanko (duomenys neskelbtini), o Vilkaviškyje lanko (duomenys neskelbtini). D. D. nurodė, jog su mama sutaria labai gerai, ji rūpinasi ja, nuperka ko reikia. D. D. paaiškino, jog tėtis jai dažnai rašo mobiliuoju telefonu, tačiau nesidomi kaip jai sekasi, o teiraujasi apie mamą. D. D. pasakojo, jog kai gyveno kartu su tėčiu jie dažnai konfliktuodavo dėl įvairių dalykų, o dabar gyvenant atskirai nuo tėčio, ji jaučiasi daug geriau ir laisviau, jai ir sesei bei mamai sekasi gerai, jos nesipyksta. D. D. teigimu, šiai dienai su tėčiu ji nori bendrauti kuo rečiau. D. D. nurodė, jog per kelis mėnesius, kai gyvena atskirai nuo tėčio, jis yra prisidėjęs prie išlaikymo pinigais ir maistu. Skyriaus specialistas su atsakovu D. D. bendravo gyvai skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas bendravo noriai, jis nurodė, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena kartu su savo tėvais. D. D. teigė, jog yra gavęs teismo procesinius dokumentus ir yra su jais susipažinęs. Nurodė, jog šiuo metu nedirba, kadangi jo motina serga šizofrenija ir jis nuolat slaugo motiną namuose. Atsakovas paaiškino, kad 2023 m. liepos 24 d. jo žmona su dukromis išėjo iš namų jam nieko nepasakius, jis savo šeimos iš namų nevijo, niekada nėra pakėlęs rankos prieš savo šeimą, dėl šio įvykio jis lankėsi ne vienoje psichologo konsultacijoje, yra skambinęs į vyrų liniją. Atsakovas pripažino, kad nesilankė dukrų ugdymo įstaigose ir nedalyvavo tėvų susirinkimuose, tačiau jis daug dirbo, stengėsi viskuo aprūpinti savo šeimą. Atsakovas nurodė, jog nuo to laiko, kai gyvena atskirai nuo savo šeimos, t.y. 2023 m. liepos 24 d., prisidėjo ir dabar prisideda prie nepilnamečių dukrų išlaikymo, kas savaitę ar dvi atveža šeimai maisto ir kitų būtinų priemonių, tokių kaip buitinė chemija, apiperka maždaug už 100 eurų, taip pat nupirko vienai iš dukrų mobilųjį telefoną, kartą į mėnesį palieka po 300 eurų, taip pat papildomai buvo palikęs dukroms po 50 eurų jų būreliams, buvo nupirkęs „Norfos“ vaistinės 100 eurų dovanų kuponą, taip pat sumoka sąskaitas už dukrų telefonų mobiliojo ryšio paslaugas. D. D. paaiškino, jog jam skaudu, kad jis deda pastangas, veža maistą dukroms, o jos atsakovo teigimu, vis kartoja, kad „mums nieko nereikia“, jo šeima nepriima jo teikiamos pagalbos. D. D. nurodė, jog jis bando kalbėtis su žmona, tačiau nepavyksta, kadangi žmona su juo nebendrauja, į mobiliuoju telefonu siunčiamas žinutes neatrašo, Atsakovo teigimu, žmona neteikia jokios informacijos apie dukras, dėl to jis lankėsi dukrų ugdymo įstaigoje ir domėjosi, kaip joms sekasi. Atsakovas nurodė, jog parašo ir dukroms, tačiau iš jų nesulaukia atsakymo, per keturis mėnesius, normaliai nėra matęs ir bendravęs su dukromis, yra keletą kartų prasilenkęs mieste. Atsakovas paaiškino, jog labai nori bendrauti su dukromis, nori jomis rūpintis, tačiau jo nuomone, dukros yra motinos nuteikinėjamos prieš jį ir prieš jo artimuosius, t. y. jo tėvus, dukrų senelius. Be to, D. D. teigimu, šiuo metu tarp jo su žmona santykiai yra įtempti, konfliktiški ir jiems nepavyksta geranoriškai susitarti dėl jo bendravimo tvarkos su dukromis, nes D. D. nenori su juo bendrauti, su dukromis šiuo metu bendravimas yra apsunkintas ir neigiamas, jis nori bendrauti su dukromis, joms parašo, tačiau dukros nerodo jokio noro bendrauti su tėvu. Atsakovas aiškios savo pozicijos dėl ieškinyje keliamų reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatyto, išlaikymo ir bendravimo tvarkos neišdėstė, dėl dukrų gyvenamosios vietos nurodė, kad norėtų, jog su juo dukros gyventų, tačiau prieštaravimo dėl to, kad dukros gyventų su motina neišreiškė, neišdėstė jokios konkrečios tėvo ir dukrų bendravimo tvarkos, o dėl išlaikymo ar sutiktų ar ne ir dėl kokio sumos nepasisakė.

Nuo 2024 m. sausio 30 d. išvados pateikimo teismui dienos, skyriuje nepilnamečių vaikų D. D. ir D. D. atžvilgiu registruotas naujas vaiko teisių pažeidimas ir nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl to, kad 2024 m. balandžio 15 d. 09:30 val. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose vykusio teismo posėdžio metu buvo apklausiama D. D. iš kurios gauta informacija, kad mergaitės tėvas D. D. 2023 m. gruodžio mėnesį, prieš Šv. Kalėdas (nepamena tiksliai kada), skambino dukrai ir tuomet dukra su tėčiu susipyko, tėvas grasino jai, kad išsižadės jos kaip dukros, kenks gyvenime, nebendraus, teigė, jog mergaitė negalės bendrauti su sese, seneliais, kad persekios tiek ją, tiek mamą. Skyriaus specialistai 2024 m. balandžio 23 d. atliko vaikų D. D. ir D. D. situacijos vertinimus. Vertinant D. D. situaciją buvo nustatytas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 25.3.6. papunktyje numatytas rizikos veiksnys: neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku (rizikos veiksnys nustatytas vaiko tėvui) bei Aprašo 25.3.8. papunktyje numatytas rizikos nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą (rizikos veiksnys nustatytas abiem vaiko tėvams). Tuo tarpu vertinant D. D. situaciją buvo nustatytas Aprašo 25.1.1 papunktyje numatytas rizikos veiksnys: vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į ugdymo įstaigą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir kt. bei Aprašo 25.3.1. papunktyje numatytas rizikos veiksnys: vaiko atstovai pagal įstatymą nuolat vengia kontakto su ugdymo įstaigos specialistais, vaiko privalomų sveikatos patikrinimų ir pan., ir tai daro neigiamą įtaką vaiko augimo, auklėjimo ir (arba) ugdymo procesui ir vaiko teisių bei geriausių interesų užtikrinimui (rizikos veiksnys nustatytas vaiko tėvui), taip pat Aprašo 25.3.8. papunktyje numatytas rizikos veiksnys: vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą (rizikos veiksnys nustatytas abiem vaiko tėvams) (pagrindas – Skyriaus 2024 m. balandžio 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 12VSV-1096). Skyriaus specialistai, įvertinę susidariusią situaciją nepilnamečių vaikų šeimoje, nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyta, jog buvo pažeista D. D. teisė bendrauti su tėvu ir D. D. teisės į tinkamą auklėjimą ir vaiko priežiūrą. Skyriaus specialistas 2024 m. balandžio 18 d. pakartotinai išklausė D. D. nuomonę. D. D. nurodė, jog yra bendraujanti, turinti daug draugų, mėgsta daug judėti. Pasiteiravus, kur dabar D. D. gyvena, atsakė, jog maždaug nuo 2023 m. gruodžio 30 d. pradėjo gyventi su tėčiu. Pasiteiravus mergaitės, kas lėmė jos tokį sprendimą, D. D. nurodė, jog kilo nesutarimų su mama, nesutapo nuomonės, teigė, jog buvo atstumta, nesuprasta, mama daug dalykų neleido daryti lyg nepasitikėtų, su mama buvo suprastėję santykiai, su mama kildavo ginčai dėl mokymosi spragų, gaunamų prastų rezultatų, tai vienintelė pykčių priežastis. Mergaitės teigimu, su tėčiu sieja šiltesni ir artimesni santykiai, bendrauja atvirai, viską išsipasakoja (kur ji, su kuo ji būna, ką veikia). Mergaitė pasakojo, jog buvo situacijų, kad laisvalaikį leido kartu su tėčiu ir draugais. Paklausus mergaitės, kaip dažnai dabar bendrauja ir susitinka su mama, atsakė, jog su mama bendrauja žinutėmis, skambučiais, susitinka (pati nueina į svečius – gal 10 kartų per mėnesį), pas mamą kartais lieka nakvoti. Pasiteiravus mergaitės, ar ji bendrauja su sese ir kaip dažnai, D. D. teigė, jog su sese bendrauja, ankščiau pykdavosi, o dabar normaliai. Su sese bendrauja dažnumu kaip ir su mama, su ja pasikalba, apsikeičia nuomonėmis, priima viena kitos nuomonę. Mergaitės pasiteiravus, kaip bendraudavo su tėčiu, kai gyveno pas mamą, mergaitė nurodė, jog bendraudavo, bet mažai. Mergaitė teigė, kad „mama biškį žinojo, kad bendrauju su tėčiu“. Mergaitė nurodė, jog bendravimas su tėčiu vyko tik telefonu, mama nedrausdavo, tiesiog keistai reaguodavo ir sakydavo „kam to reikia“. Paklausus D. D., kokios taisyklės buvo mamos namuose ir kokios dabar pas tėtį namuose, D. nurodė, jog mamos namuose: paruošti pamokas ir apsitvarkyti ir tada galėdavo susitikti su draugais, bet ne su visais, kartais būdavo mama paprieštaraudavo, kad „su tuo negali eiti, o su tuo gali“. D. D. pasakojo, jog tėčio namuose taisyklės yra tos pačios: paruošti pamokas ir tvarkytis, tėtis su draugais leidžia, o jeigu kyla kokių įtarimų dėl draugų, tuomet tėtis būna kartu. D. D. teigimu, su tėčiu ji sutaria gerai ir šiuo momentu liktų gyventi su tėčiu, nes su juo geresni santykiai. Skyriuje 2024. m. balandžio 19 d. gautas (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodoma, jog D. D. šių mokslo metų I-ojo pusmečio pasiekimų vidurkis – 7,5. Per I-ąjį pusmetį mergina praleido tik 11 pamokų, iš kurių 10 – dėl ligos. Šiuo metu merginos pasiekimų vidurkis – 7,47, nuo 2024 m. sausio 22 d. mergina yra praleidusi 5 pamokas (visos – pateisintos). Mama D. D. nuolat domisi dukters mokymusi, stebi dukters pasiekimus elektroniniam 3 dienyne, lankosi klasės susirinkimuose, susisiekia su klasės vadove telefonu, žinutėmis, per elektroninį dienyną. Su merginos tėčiu teko bendrauti tik vieną kartą, praėjusiais mokslo metais. D. D. I pusmečio pažymių vidurkis – 5,9, neigiamų įvertinimų nėra, praleido iš viso 17 pamokų, iš jų 2 pamokos nepateisintos. Nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. balandžio 17 d. mokymosi rezultatai suprastėjo: pažymių vidurkis tik 4,3, neigiami įvertinimai: chemija, fizika, informacinės technologijos, istorija. Lankomumas taip pat suprastėjo: praleistos iš viso 56 pamokos, iš jų 12 – nepateisintų. D. D. dažnai neatvyksta į pirmas pamokas, nes pramiega (toks pasiteisinimas) ir išeina iš paskutinių fizinio ugdymo pamokų. D. D. socialinės – pilietinės veiklos nėra atlikusi nei vienos valandos, nors tai yra privaloma veikla. Mokinė pamokų metu nėra aktyvi, dirba nenoriai, dažnai būna neatlikus namų darbų, užduočių Edukoje, taip pat nerodo iniciatyvos dalyvauti klasės gyvenime, ne visada turi ugdymui skirtas priemones. Mama noriai bendrauja su klasės vadove, sprendžia susidariusias problemas, domisi dukters mokymosi rezultatais, lankomumu, I pusmetyje dalyvavo tėvų susirinkime (kai D. D. gyveno pas mamą). Mokinės tėtis yra informuojamas apie dukters mokymosi ir lankomumo problemas (pokalbiai telefonu, el. dienyne), tačiau pokyčių mokinės mokymesi ir lankomume nėra. Kovo 5 dieną vykusiame klasės tėvų susirinkime tėtis nedalyvavo, nors buvo apie tai informuotas. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2024 m. balandžio 19 d. rašte Nr. SD-232 „Dėl D. ir D. D. šeimos“ nurodoma, jog D. D. atsakingai rūpinosi dukrų sveikatos būkle. D. D. inicijavo susitikimus su dukra D. D., kasdien bendravo trumposiomis sms žinutėmis, telefoniniais pokalbiais, domėjosi mokymosi pasiekimais, stebėjo el. dienyno įrašus. D. D. organizavo bendrą laisvalaikį su dukromis, motyvavo dukras gerinti mokymosi pažangumą, pamokų lankomumą, bendravo su ugdymo įstaigos pedagogais, ugdė kasdienius įgūdžius, stiprino tarpusavio ryšį. D. D. konsultacijų metų motyvuojant nuosekliai bendrauti su abiem dukromis, D. D. nerodo iniciatyvos bendrauti su D. D.. Konsultacijų metu D. D. ignoravo pateikiamą informaciją apie vaikų auklėjimą, bendravimą, užimtumą, dėl bendrų vaikų klausimų nebendradarbiavo su D. D.. D. D. ir D. D. tarpasmeniniai santykiai išlieka konfliktiški, kyla nesutarimų dėl bendravimo su vaikais.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Skyriaus vertinimu, būtina atkreipti dėmesį ne tik į tėvų gebėjimą sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, bet ir į asmeninius tėvų bruožus bei jų santykius su vaikais, į tai, kokių vaikų auklėjimo prioritetų yra laikomasi. Kalbant apie tėvų gebėjimą sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, nagrinėjamu atveju buvo apsilankyta šalių gyvenamosiose vietose ir ištirtos šalių buities ir gyvenimo sąlygos. Nustatyta, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams gyventi, lavintis ir leisti laisvalaikį. Ieškovė atsakingai rūpinasi dukrų sveikatos būkle. Ugdymo įstaigos duomenimis, motina nuolatos domisi dukters D. D. mokymusi, jos pasiekimais, lankosi klasės susirinkimuose, o dėl D. D. taip pat sprendžia susidariusias problemas, domisi dukters mokymosi rezultatais, lankomumu, kai tuo tarpu su mergaičių tėvu dėl D. D. ugdymo įstaigai teko bendrauti tik vieną kartą, o D. D. apsigyvenus su tėčiu, jos mokymosi rezultatai ir lankomumas suprastėjo, tėtis yra informuojamas apie susidariusias problemas, tačiau pokyčių mokinės mokymesi ir lankomume nėra. Kalbant apie vaikų ir tėvų tarpusavio santykius ir jų pobūdį buvo vertinta šalių išsakyta pozicija, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro pateikta informacija ir atsižvelgta į pačių nepilnamečių išsakytą nuomonę. Pasak Vilkaviškio socialinės pagalbos centro, atsakovas buvo motyvuojamas bendrauti su abiem dukromis, tačiau jis nerodė iniciatyvos bendrauti su dukra D. D., kai tuo tarpu, Ieškovė inicijavo susitikimus su dukra D. D. ir organizavo bendrą laisvalaikį su dukromis. Be to, 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu, D. D. nurodė, jog su tėčiu nebendrauja, tėvas jos nesiteirauja kaip jai sekasi, o su mama sutaria labai gerai, todėl akivaizdu, jog mergaitė artimesnį ryšį jaučia su motina. Išklausant D. D. nuomonę, ji nurodė, jog jos santykiai su mama geri, jos bendrauja telefonu, trumposiomis žinutėmis, dukra aplanko mamą ir sesę. Įvertinus civilinėje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, skyriaus turimus duomenis, atsižvelgiant į nepilnametės D. D. išsakytą nuomonę (jog nori gyventi su mama), svarbu įvertinti ir tai, jog nepilnametė teikia prioritetą artimam ryšiui su motina, todėl skyrius laikosi pozicijos, jog nepilnametės D. D. gyvenamosios vietos nustatymas su Ieškove šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus. Šalių nepilnametė dukra D. D. pagal savo amžių taip pat geba išreikšti savo nuomonę ir mintis, o savo pasirinkimą gyventi su Atsakovu grindžia vienintele pykčių su motina priežastimi dėl gaunamų prastų pažymių, šiai dienai nekeičia savo nuomonės ir nurodo, jog nori likti gyventi su tėčiu, nes su juo geresni santykiai, tačiau iš Skyriuje turimų duomenų (vaiko situacijos vertinimo anketų), nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad D. D. nori gyventi su tėvu. Be to, paskutinį kartą bendraujant su nepilnamete ji nurodė, jog jos santykiai su mama geri, jos bendrauja telefonu, trumposiomis žinutėmis, dukra aplanko mamą ir sesę. Iš viso to, kas nurodyta aukščiau, galima spręsti, kad nepilnametė yra linkusi pasirinkti sąlyginai geresnes gyvenimo sąlygas pas tėvą, kur jai suteikiama daugiau laisvės priimti sprendimus dėl ugdymo įstaigos, kas iš ugdymo įstaigos pateiktos informacijos neatitinka mergaitės interesų, ir nors D. D. nurodė, jog tiek mamos, tiek tėčio namuose turi vienodas taisykles, tačiau ugdymo įstaigos duomenimis, mergaitė dažnai būna neatlikusi namų darbų, todėl akivaizdu, kad tėvų auklėjimas skiriasi, kas taip pat tikėtina, jog prisideda prie D. D. pasirinkimo gyventi su tėvu. Vis dėl to, įvertinus gautą informaciją iš ugdymo įstaigos, akivaizdu, kad vaikų auklėjime motina nuolatos domisi dukterų mokymusi, pasiekimais, lankomumu, lankosi klasės susirinkimuose ir sprendžia susidariusias problemas, kai tuo tarpu tėvas neužtikrina tinkamos dukros D. D. lankomumo ugdymo įstaigoje ir ignoruoja pateikiamą informaciją apie vaikų auklėjimą, nepakankamai įsitraukia į vaikų ugdymą. Daryti išvada, kad vaikams gyvenant pas motiną tinkamai užtikrinama jų sveikatos priežiūra, ugdymosi įstaigoje pasiekiami geresni rezultatai, pas mamą vyrauja tam tikros taisyklės, dėl ko tikėtina, kad šiuo atveju mama geba tinkamiau užtikrinti nepilnamečių vaikų geriausius interesus. Be to, Skyrius neturi duomenų apie netinkamą Ieškovės elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, Skyrius daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiai dienai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų teises ir geriausius interesus.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių bei į tai, kad Skyriuje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovė trukdo ar ateityje gali trukdyti skyrium gyvenančiam tėvui ir nepilnametėms dukroms tarpusavyje bendrauti, todėl skyriaus vertinimu šiuo konkrečiu atveju netikslinga nustatinėti išsamią bendravimo tvarką. Todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl materialinio išlaikymo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į tai, kad abu tėvai vienodai atsakingi už tinkamą vaiko išlaikymą, taip pat į tai, kad vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, skyriaus specialistų nuomone, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės, o ieškovės D. D. prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis galimai užtikrintų galimybę tenkinti būtinuosius ir kitus papildomus nepilnamečių vaikų poreikius. Nustačius, kad atsakovas teikė nepakankamą išlaikymą nepilnametės dukroms, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas (e. b. l. 1 t. 63-70, e. b. l. 2 t. 3-4, 76-82).

Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė mažina savo ieškinio reikalavimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo t.y. vietoje prašomo pastiklintame ieškinyje 1800 Eur išlaikymo įsiskolinimo prašo priteisti 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas per pusmetį yra atnešęs ir maisto ir grynų pinigų, ką ieškovė vertina 600 Eur. Likusioje dalyje reikalavimai nesikeičia.

Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra praktiškai iširusi. Šalys kartu nebegyvena nuo 2023 m. liepos 24 d. buvo įvykęs smurtas artimoje aplinkoje. Į bylą yra pateiktas aktas surašytas policijos pareigūno. Atsakovui buvo uždrausta artintis prie ieškovės ir abiejų nepilnamečių dukrų. Nuo to laiko šalys kartu nebegyvena. Šalys gyvena atskirai. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą, kad oficialiai būtų panaikintas santuokos apskaitos įrašas ir išspręsti kiti su santuoka susiję klausimai. Taip pat ieškovė vis dar palaiko prašymą nustatyti abiejų dukrų gyvenamą vietą su ja. Nes su ja dukros būtų tinkamai auginamos ir ugdomos. Tuo labiau, kad atsakovas yra linkęs smurtauti. Bylos nagrinėjimo metu taip pat matyti, atsakovas nėra linkęs bendradarbiauti su valstybės institucijomis. Taip pat ieškovės nuomone viena iš nepilnamečių dukrų pora mėnesių gyvena su tėčiu tik todėl, kad buvo jo įkalbėta apsigyventi su juo. Jai leidžiamas neiti į mokyklą, perkama viskas ko nori. Ieškovė mano, kad po bylos nagrinėjimo dukra greičiausia grįš pas mamą gyventi, tuo labiau, kad gerai sutaria su savo seserimi. Ieškovė mano, kad tokiu būdu atsakovas bando pakenkti ir apsunkinti procesą. Prašomo padalinti nekilnojamo turto vertė buvo nustatoma pagal nekilnojamo turto registrų duomenų išrašus. Transporto priemonių vertė buvo nustatyta pagal šių dienų jų turto vertę, atsižvelgiant į skelbimus, kuriuose pardavinėjami toki automobiliai. Turtas prašomas padalinti sąžiningai, atsižvelgiant į šalių naudojimąsi tiek kilnojamu tiek nekilnojamu turtu. Išlaikymą dukroms prašo priteisti po 355 Eur kiekvienai, o įsiskolinimą nuo 2023 m. rugpjūčio iki spalio mėnesio t.y. 1200 Eur. Būtent nuo tada kai atsakovas išsikraustė iš bendrų namų. Palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus, tik sumažina įsiskolinimo sumą nuo 1800 Eur iki 1200 Eur. Prašo tenkinti pilna apimtimi. Prašo įvertinti specialistų išsakytą nuomonę, kad nors dukra D. D. ir pasirinko gyventi su tėvu pastaruosius kelis mėnesius tačiau tai prieštarauja jos interesams, kadangi ji dar nėra suaugusi ir negali nuspręsti, kas jai yra geriausia. Todėl sutinka su vaiko teisių apsaugos išvada, kad mergaičių gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina. Mama dukras augino visą gyvenimą ir todėl turi stiprų emocinį ryšį, jų gerovėmis gali pasirūpinti geriau negu tėvas. Tarp kitų reikalavimų ginčo nėra (2024 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 15 min. 23 sek. – 29 min. 36 sek. ).

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad su vyru atsakovu santuokoje pragyveno apie 20 metų. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Gyvenime buvo visko ir gero ir blogo. Tačiau paskutinius 10 metų bendrauti jiems sekėsi kuo toliau tuo sunkiau, nes jis pastoviai ją kritikuodavo, įžeidinėdavo, liepdavo jam susirasti darbą, nes paskutinius 10 metų jis niekur nebedirbo, o jai vienai išlaikyti šeimą buvo sunku. Bet kadangi jie gyveno pas vyro tėvus, tai uošviai jiems padėdavo pragyventi. Santykiai jos su uošviais yra geri, bendrauja iki dabar. Laikui bėgant santykiai sunkėjo ir sunkėjo, laikui bėgant nebeliko savitarpio pagarbos, supratimo, ryšio. Atsirado pykčiai. Ji pajuto ir psichologinį vyro smurtą. Skaudžiausia buvo, kad viską girdėjo ir juto jų mergaitės. Todėl tokioje aplinkoje pasidarė sunku gyventi, todėl 2023 m. liepos 24 d. ji su mergaitėmis iš namų išėjo. Mergaičių neragino, jos pačios suprato ir ėjo kartu su ja. Pusė metų viskas buvo gerai, ji dirbo mergaitės mokėsi. Kai jos išsikraustė iš vyro buvo didelis spaudimas, kad jos išėjo. Su tuo susitaikyti jis negalėjo ir negali iki šiol. Kai tik jos išėjo vyresnei mergaitei jis pradėjo rašinėti daug žinučių, kad ji padėtų tėvam susitaikyti. Kadangi mergaitė nepadėjo jiems susitaikyti, tada tėtis pradėjo rašinėti jaunesnei dukrai. Jaunesnė dura yra uždaresnė ji nepasakojo ką su juo susirašinėja. Jis jai nupirko telefoną. Kadangi telefonas buvo brangus, ji iš pradžių jai telefono naudoti nedavė. Manė, kad mergaitė turi parodyti pastangas, gerus rezultatus moksluose. Telefoną padavė dukrai tik po kokių dviejų mėnesių. Dėl šio telefono ir gavosi iš pradžių konfliktas tarp jos, dukros ir tėvo. Dėl ko dukra ir išėjo gyventi pas tėvą. Nors iš pradžių ji sakė, kad važiuoja aplankyti močiutės. Ji išvyko 2023 m. gruodžio 30 d. ir iki šiol namo negrįžo. Jai ten gerai, nes iš pradžių tėtė jai nupirko telefoną, paskui laikrodį, auksinį žiedą, šuniuką. Be to, jai tėtis atidarė banko sąskaitą. Tokių dalykų gyvenant šeimoje nebūdavo. Nepirkdavo vaikams brangių dovanų be ypatingos progos. Dukrai pas tėtį gyventi patinku labiau, nes ten ji neturi jokių pareigų, gyvena taip kaip ji nori, nelanko pamokų, dėl ko suprastėjo pažymiai. Santykiai jos su dukra yra geri, ji užsuka, aplanko, pora kartų yra miegojus savaitgalį. Mergaičių gyvenamąją vietą paršo nustatyti su ja. Pirmiausia todėl, kad mergaitės turėtų būtu ir augti kartu. Pas tėvą nėra tokios globos, kokia yra pas ją. Vaikas neturi ten pareigos lankyti mokyklą, mokintis, laisvalaikį leisti protingai. Šiuo metu mergaitė ten yra nekontroliuojama ir šia padėtimi naudojasi. Būna mergaitė ir pas ją ir pas tėtį. Nieko jai pasakyti negalima. Santykiai geri su abejomis mergaitėmis. Sąlygos gyventi mergaitėmis pas ją yra geros. Šiuo metu iškovė nuomojasi būstą (duomenys neskelbtini). Nei viename iš dalintinų namų negyvena. Namelis, kuriame gyvena mama ir sesuo yra nedidelis. Ji yra dirbanti, todėl gali leisti numoti būstą ir išlaikyti mergaites. Dirba ji (duomenys neskelbtini). Pajamos minimalios apie 700 Eur. Gauna išmokas už vaikus - 95 Eur už vieną mergaitę. Kokios atsakovo pajamos nežino. Vyresnioji mergaitė mokinasi (duomenys neskelbtini) 11 klasėje. Kita mergaitė taip pat mokinasi (duomenys neskelbtini) 8 klasėje. Prašo kiekvienai mergaitei priteisti po 355 Eur. Tiek kainuoja vienos išlaikymas. Išlaidas detalizavę patikslintame ieškinyje. Gaunasi pagal detalizavimą, kad D. mėnesio išlaidos gaunasi apie 670 Eur , o D. apie 590 Eur, kadangi ji mažiau lanko būrelių. Nurodomos išlaidos yra mažesnės negu prašo priteisti išlaikymą kodėl paaiškinti negali. Už būsto nuomą ji moka 120 Eurų. Patarnavimai kainuoja apie 80 Eur (vanduo, dujos, elektra). Šios išlaidas į vaikų poreikius neįtrauktos. Mergaitės taip pat turi ir ryšio priemonės. Paslaugos už jas 56 Eur. Visoms trims. Be to, kartas nuo karto dukroms perka brangesnius daiktus. Įsiskolinimo už išlaikymą prašo 1200 Eur. Jos sutuoktinis nuo 2012 metų normalaus darbo nedirbo, dirbo tik pavienius darbus. Jos žiniomis jis nuo 2024 m. balandžio 2 d. jis įsidarbino. Jos nuomone jis pragyveno iki šiol iš pavienių darbų ir iš savo tėvų. Jis prižiūri savo neįgalią mamą. Jei dirbtu išlaikyti dukras galėtų. Namas, kuriame dabar gyvena ieškovė priklauso jos mamai, kurį jai nupirko apie 2010 metais jos tėvai (jos seneliai) ir jį užrašė ieškovės vardu. Kitą namą ieškovė su atsakovu nusipirko dėl sklypo apie 2007 metus. Abu namai yra senos statymo. Vienas namas yra (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini). Visas 6 transporto priemones pirko vyras. Lėšas gaudavo iš pavienių darbų, padėjo uošviai. Jos santaupų sąskaitoje šiuo metu yra 19 346 Eur. Šios santaupos atsirado iš to, kad gyvenant santuokoje uošvis jiems nupirko namelį. Ten pragyveno jie 7 metus. Kai uošvio mama numirė, jie šį namelį pardavė ir persikraustė gyventi į uošvio mamos namus. Namas parduotas buvo apie 2011 metus. To namo pinigus padėjo į šią banko sąskaitą. Ji kaip ir yra bendra su vyru. Pripažįsta, kad šitas namukas buvo pirktas iš atsakovo tėvo pinigų aibėms sutuoktiniams. Sandoris buvo įformintas abiejų jų vardu. Dovanojimo sutarties byloje nėra, bet nėra ir prieštaravimo dėl to. Į dalintiną turtą yra įtrauktas ir tas namas, kuris buvo nupirktas iš jos motinos lėšų. Turtą prašo padalinti taip: namas (duomenys neskelbtini) liktų jai, sklypas ir namas, esantis (duomenys neskelbtini) liktų atsakovui, o sąskaitą padalinti per pusę. Automobilį Ford Focus ir Hunday jai, o likusias transporto priemones vyrui. Šiuo metu ji naudojasi transporto priemone Ford Focus. (2024 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 30 min. 37 sek. iki 1 val. 2 min. 52 sek.).

Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė jam specialiai 10 mėnesių neleido bendrauti su dukromis, nustatinėjo jas prieš jį, dėjo visas pastanga, kad tik jie nesusitaikytų ir kad visi liktų skausme. Atsakovės veiksmai yra kvaili. Ji manipuliuoja dukromis. Vieną mergaitę visiškai nustatė prieš jį, kita dukra surado viduriuką. O jis priešingai, dukrai, kuri dabar gyvena su juo liepia eiti pas mamą bendrauti su ja ir seserimi. O ne taip elgiasi kaip mama. Išvis, nebūtų čia jokių problemų jei jo žmona kalbėtų, o ne tylėtų. Jis niekada nemušė vaikų, nei prieš ją kėlė ranką. Nėra smurtininkas, geriantis žmogus, niekada nevaikščiojo pas kitas moteris, šeimą mylėjo. Problema tame, kad jis daugiau kalbantis, o žmona uždaresnė, todėl šeimoje nebuvo komunikacijos. Jis viską dėl žmonos ir vaikų darė, stengėsi. O žmona bėgo nuo jo su vaikais. Šiuo metu jis dirba įmonėje, jo pajamos 820 Eur per mėnesį. Papildomų pajamų nėra. Santaupų savo sąskaitoje neturi, visas santaupas padėjo pas žmoną sąskaitoje. Grynų pinigų neturi. Su žmona turi dvi dukteris. Viena dukra D. D. grįžo gyventi pas jį nuo naujų metų, kita dukra D. D. gyvena su mama. D. D. yra 15 metų, šiuo metu mokosi 8 klasėje (duomenys neskelbtini). Mokslai sekasi prastai. Kai pradėjo vykti skyrybos mokslai suprastėjo. Tai susiję su vykstančiomis skyrybomis. Į mokyklą pagalbos nesikreipė. Paskutiniu metu mokyklą lanko mažai, nes daug serga, prasidėjo pavasarinės alergijos, vaikas daug stresuoja dėl skyrybų. Iš mokyklos nusiskundimų yra gavęs, kad suprastėjęs lankomumas, pažymiai. Bendras gyvenimas su žmona nutrūko 2023 m. liepos 24 d. Su patikslintu ieškiniu jis nesusipažinęs. Dėl dalintino turto gali pasakyti tik tiek, kad iš meilės žmonai gali atiduoti viską, jei tik žmona liktų su juo. Turto vertinimo vertė nurodyta blogai. Jokių įrodymų dėl kitokios turto vertės neteiks. Turto vertės neginčija. Dėl ieškovės prašomo padalinti turto nuomonės neturi, sutinka dėl ieškovės prašomo padalinti turto. Turtas jam nesvarbu. Jam svarbu vaikai, šeima. Santaupos, kurios yra pas žmoną sąskaitoje yra įneštos jo. Dėl kompensacijos priteisimo už didesnę jam priteistą turto dalį reikalavimo neginčija. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodo, kad pradžiai jis ieškovei siūlė, kad abi dukros liktų gyventi su ja, bet paskui atžvelgdamas į ieškovės elgesį, mano, kad jaunesnioji dukra D. D. turėtų gyventi su juo. Dėl išlaikymo priteisimo nurodė, kad su ieškovės prašoma priteistina suma nesutinka. Kiek išleidžia jis pats dukrai išlaikyti neskaičiuoja. Nesutinka taip pat su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo. Įsiskolinimo nėra nes jis nupirkdavo maisto, palikdavo pinigų, duodavo parduotuvių čekių. Kadangi žmona nedavė banko sąskaitos pinigų jis pravest oficialiai negalėjo. Bet jai žmona taip reikalauja gali ir sumokėti. Su bylos medžiaga nesusipažinęs (2024 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 min 11 sek. iki 41 min. 49 sek. ).

Nepilnametė šalių dukra D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jai šiuo metu yra 17 metų. Šiuo metu ji mokosi 11 klasėje. Turi jaunesnę seserį D. D., kuriai rytoj sueina 15 metų. Su mama santykiai labai geri. Su tėčiu visiškai nebendrauja, neatsimena net kada kalbėjosi su juo. Su seserimi susirašo retai. Kartais prasilenkia mokykloje, persimeta keliais žodžiais. Iš sesers pusės nėra didelio noro bendrauti. Jos dažnai pykstasi dėl smulkmenų. Su tėčiu nebendrauja todėl, kad jis iš pradžių jis bandė prašyti jos, kad ji tėvus sutaikytų, paskui tėtis pradėjo grasinti, kad jai ji nesutaikys jis jai kenks, išsižadės jos kaip dukros, negalės ji bendrauti su seserimi, seneliais, sekios mamą ir ją. Todėl ji bendravimą su juo nutraukė. Su tėvu nebendrauja nuo to laiko kai jos išėjo. Iš pradžių labai daug rašinėdavo jai, siųsdavo video. Su juo nebendrauja visiškai, nuo gruodžio mėnesį, ji jį užblokavusi Messenger, kadangi buvo neįmanoma nuo jo žinučių kiekio. Sesuo nuo naujų metų gyvena su tėčiu. Iki tol sesuo gyveno su ja ir mama. Sesė iš namų išėjo, todėl kad tėtė persiviliojo ją su daiktais. Jai pačiai tėtė iš pradžių visko daug žadėjo. Nors ji viską ko jai reikia gauna iš mamos, jis žadėjo kad gali visko jai duoti dar daugiau. Sesė iš pat pradžių palaikė ir ją ir mamą, bet vėliau tėtis ją persiviliojo. Pas tėtį ji išėjo staiga, per savaitę. Šiuo metu jis su mama gyvena trijų kambarių bute, (duomenys neskelbtini). Butą mama nuomoja jau nuo spalio mėnesio. Prieš tai šeima gyveno pas senelį (tėčio name). Šiuo metu gyvenimo sąlygos geros. Viskas ko reikia namuose yra. Netoli mokykla, turi savo kambarį. Viskuo yra patenkinta. Ji ir toliau nori likti gyventi su mama, nes sutaria gerai, viską katu daro, apsiperka. Ryšys su mama yra stipresnis negu su tėčiu. Tėčiui gyvenant kartu santykiai šeimoje buvo prasti, tiek mamos ir tėčio, tiek jos ir tėčio, ji tėtės dažnai bijodavo nes būdavo neprognozuojamas dėl savo pykčių, emocijų. Atrodo viskas būna gerai, kita minutę jau atrodo gali iš namų išvaryt. Paskutiniu metu buvo išvis sunku gyventi. Dabar labai gerai gyventi be jo. Sesuo su tėčiui gyvenat kartu mažai bendraudavo, ji gal net daugiau ryšio turėdavo su tėčiu negu sesuo. Sesuo su tėčiu mažai kalbėdavo, mažai bendraudavo. Dabar viskas apsivertė atvirkščiai. Jos nuomone sesei apsigyvenus su tėčiu pablogėjo sesers elgesys, suprastėjo mokslai. Mokytojai ją net yra kvietę pasiklabėti dėl sesers elgesio. Mokytojai susirūpinę sesers elgesiu, ji bendrauja su jais kaip lygus su lygiu, praleidinėja pamokas, nesimokina, nesistengia dėti jokių pastangų dėl mokslų. Tėčiui jos nuomone sunkiai sekasi prižiūrėti seserį. Ankščiau tėtis namuose daugiausia laiko praleisdavo prie kompiuterio, jis žiūrėdavo įvairius video. Labai retai paklausdavo kaip jai sekasi, retai domėjosi kur ji eina, ką veikia. Viskuo rūpinosi ir domėjusi mama. Jei kur ir išvykdavo visa šeima būdavo labai nesmagu, nes pykdavosi, tėtis garsindavo, kad išmes iš važiuojančios mašinos. Atrodo, kad jis gyvendavo atskirai, o jos visos trys gyvendavo atskirai. Namuose dabar viskuo aprūpina mama. Neatsimena, kada paskutinį kartą tėtis kažką jai pirko. Per gimtadienį tėtis jai padovanojo „Sportlando“ dovanų čekį. Bet paskui jis jai rašė, kad dovaną ji jam gražintų, nes su juo nebendrauja. Čekio ji jam negrąžino, nes išleido. Gal paskui 2-3 kartus jis atvežė maisto. Nuo naujų daugiau nieko neatvežė apart gelių, kurias per kovo 8 atvežė ir paliko kitur. Su tėčiu nebendrauti pasirinko ji pati, nes jis norėjo su ja bendrauti, kad ji sutaikytu tėvus, o ne kaip su dukra. Ja jis nesidomėjo, nei kaip mokykloj sekasi, nei kaip jos sveikata (2024 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 3 min. 37 sek. – 1 val. 20 min. 32 sek.).

Nepilnametė šalių dukra D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jai šiuo metu yra 15 metų. Šiuo metu ji gyvena pas tėtį. Atsikraustė pas tėtį nuo 2023 m. gruodžio vidurio. Sekasi gyventi su tėčiu gerai. Su mama ir seserimi bendrauja. Nori likti gyventi pas tėtį, nes geriau su juo sutaria. Tėtis ja rūpinasi. Šiuo metu ji mokosi 8 klasėje. Mokslai sekasi vidutiniškai. Mokyklą lanko, tėtis padeda mokintis. Sveikatos problemų neturi (2024 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 43 min. 33 sek. iki 47 min. 19 sek. ).

Išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad savo išvadą palaiko. Papildomai parodė, kad reikia atkreipti dėmesį ne vien į tėvų sugebėjimą suteikti vaikams geras gyvenimo sąlygas, bet ir į esminius tėvų bruožus bei santykius su vaikais, kokių auklėjimo prioritetų yra laikomasi. Kalbant apie gebėjimą suteikti vaikams sąlygas buvo apsilankyta šalių gyvenamosiose vietose ir nustatyta, kad pas abejus tėvus vaikų gyvenimo sąlygos yra geros, tačiau ugdymo įstaigos duomenimis, motina nuolatos domisi dukters D. D. mokymusi, jos pasiekimais, lankosi klasės susirinkimuose, o dėl D. D. taip pat sprendžia susidariusias problemas, domisi dukters mokymosi rezultatais, lankomumu, kai tuo tarpu su mergaičių tėvu dėl D. D. ugdymo įstaigai teko bendrauti tik vieną kartą, o D. D. apsigyvenus su tėčiu, jos mokymosi rezultatai ir lankomumas suprastėjo, tėtis yra informuojamas apie susidariusias problemas, tačiau pokyčių mokinės mokymesi ir lankomume nėra. D. D. apsigyvenus su tėčiu jos mokslai ir lankomumas suprastėjo tai patvirtina ugdymo įstaigos pateikta informacija, kurioje buvo nurodyta, kad apsigyvenus su tėčiu mergaitės pažymių vidurkis tapo 4,3,i š keturių dalykų yra neigiami įvertinimai, taip pat suprastėjo lankomumas, nes mergaitė dažnai į pamokas neatvyksta, dažnai išeina iš paskutinių pamokų. Todėl kalbant apie mokslo rezultatus galima teigti, kad mama šiuo atveju geriau užtikrina mergaičių mokslo rezultatus, pamokų lankymą. Kalbant apie tėvų ir vaikų tarpusavio santykius čia vertinama ir šalių išsakyta pozicija. Teismo posėdžio metu D. D. nurodė, kad su tėčiu nebendrauja, o su mama sutaria gerai. D. D. nurodė, kad santykiai su mama geri, jos bendrauja telefonu, ji lanki mamą ir sesę, tačiau išklausius mergaitės nuomonę paaiškėjo, kad ginčiai su mama kildavo dėl prastų jos mokslo rezultatų, kitų ginčo priežasčių mergaitė nenurodė. Mergaitė pasakė, kad šiuo metu ji nori gyventi su tėvu, nes juos sieja geri santykiai, tačiau pasiteiravus, koki jų santykiai buvo tuomet kai tėvas gyveno kartu, pasakė, kad mergaitė su tėvu bendraudavo, bet mažai. Atsižvelgiant į visus pateiktus rašytinius įrodymus, į šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į D. D. nuomonę, kad ji nori gyventi su mama, svarbu įvertinti mergaitės prioritetą artimam ryšiui su motina, kad su tėčiu nebendrauja, todėl šiuo metu geriausius vaiko t.y. D. D. interesu atitinka gyvenimas su mama. D. D. pagal savo amžių taip pat geba išreikšti savo nuomonę ir mintis, o savo pasirinkimą gyventi su atsakovu grindžia vienintele pykčių su motina priežastimi dėl gaunamų prastų pažymių, šiai dienai nekeičia savo nuomonės ir nurodo, jog nori likti gyventi su tėčiu, nes su juo geresni santykiai, tačiau iš skyriuje turimų duomenų (vaiko situacijos vertinimo anketų), nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad D. D. nori gyventi su tėvu. Be to, paskutinį kartą bendraujant su nepilnamete ji nurodė, jog jos santykiai su mama geri, jos bendrauja telefonu, trumposiomis žinutėmis, dukra aplanko mamą ir sesę. Iš viso to, kas nurodyta aukščiau, galima spręsti, kad nepilnametė yra linkusi pasirinkti sąlyginai geresnes gyvenimo sąlygas pas tėvą, kur jai suteikiama daugiau laisvės priimti sprendimus dėl ugdymo įstaigos, kas iš ugdymo įstaigos pateiktos informacijos neatitinka mergaitės interesų, ir nors D. D. nurodė, jog tiek mamos, tiek tėčio namuose turi vienodas taisykles, tačiau ugdymo įstaigos duomenimis, mergaitė dažnai būna neatlikusi namų darbų, todėl akivaizdu, kad tėvų auklėjimas skiriasi, kas taip pat tikėtina, jog prisideda prie D. D. pasirinkimo gyventi su tėvu. Vis dėl to įvertinus gautą informaciją iš ugdymo įstaigos, akivaizdu, kad vaikų auklėjime motina nuolatos domisi dukterų mokymusi, pasiekimais, lankomumu, lankosi klasės susirinkimuose ir sprendžia susidariusias problemas, kai tuo tarpu tėvas neužtikrina tinkamos dukros D. D. lankomumo ugdymo įstaigoje ir ignoruoja pateikiamą informaciją apie vaikų auklėjimą, nepakankamai įsitraukia į vaikų ugdymą. Daryti išvada, kad vaikams gyvenant pas motiną tinkamai užtikrinama jų sveikatos priežiūra, ugdymosi įstaigoje pasiekiami geresni rezultatai, pas mamą vyrauja tam tikros taisyklės, dėl ko tikėtina, kad šiuo atveju mama geba tinkamiau užtikrinti nepilnamečių vaikų geriausius interesus. Be to, Skyrius neturi duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, skyrius daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiai dienai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų teises ir geriausius interesus.

Dėl bendravimo tvarkos ieškovė ginčo nėra. Ieškovės nurodytas išlaikymas kiekvienai dukrai po 355 Eur yra pagrįstas ir atitinka nepilnamečių vaikų interesu ir jų poreikius. O nustačius, kad atsakovas neteikė dukroms išlaikymo turėtų būti priteistas ir įsiskolinimas (2024 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 48 min. 30 sek. iki 57 min. 28 sek. ).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. D. (iki santuokos sudarymo – S. ), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas D. D., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė savo santuoką Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedroje Šalys savo santuoką įregistravo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). ( 1 t. e. b. l. 203).

Šalys turi dvi nepilnametes dukras D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t. e. b. l. 82).

Dėl santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo)

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad per devyniolika bendro gyvenimo metų šalys patyrė, jog abu yra labai skirtingos ir nesuderinamos asmenybės: pernelyg skiriasi jų poreikiai, interesai, požiūriai į įvairius gyvenimo reiškinius, šeimyninių pareigų vykdymą, gyvenimiškąsias vertybes. Dėl ilgą laiką besitęsusių konfliktų ir tarpusavio nesutarimų šalys suprato, jog tolimesnis bendras jų gyvenimas bus nebeįmanomas. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis niekada nemušė vaikų, nei prieš žmoną kėlė ranką. Nėra smurtininkas, geriantis žmogus, niekada nevaikščiojo pas kitas moteris, šeimą mylėjo. Problema tame, kad jis daugiau kalbantis, o žmona uždaresnė, todėl šeimoje nebuvo komunikacijos.

Įvertinęs tai, kas nurodyta bei išklausęs šalių paaiškinimus, teismas nustatė, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, neįdėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, todėl yra pagrindas ieškinio reikalavimus tenkinti ir panaikinti D. D. bei D. D. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, įregistruotos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitą, nustatant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo šalims palikti jų santuokoje turėtas pavardes: D. D. palikti pavardę „D.“, o D. D. palikti pavardę – „D.“. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė „D.“, o atsakovui paliekama prigimtinė pavardė „D.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis).

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pvz., kasacinio teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008 ir kt.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 12 straipsnyje nustatyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui. Pažymėtina, kad Konvencijoje nėra nustatyta jokios žemiausios amžiaus ribos, nuo kurios vaikams turi būti suteikta teisė pareikšti savo pažiūras. Minėtomis Konvencijos nuostatomis pripažįstama, kad vaikas yra visavertis asmuo, turintis teisę reikšti savo pažiūras visais jam rūpimais klausimais, į šias pažiūras turi būti atsižvelgta ir joms turi būti skirta pakankamai dėmesio, o tai suponuoja vaiko teisę dalyvauti su juo susijusiuose procesuose bei daryti poveikį priimant jo gyvenimui reikšmingus sprendimus. Vaiko nuomonės paisymo aspektu EŽTT byloje M. ir M. prieš Kroatiją atkreipė dėmesį į Konvencijos požiūriu priimtiną nacionalinių teismų praktiką, pagal kurią, kai abu tėvai yra vienodai tinkami rūpintis vaiku ir vaikas, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, gali suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę, vaiko norai dėl to, su kuriuo iš tėvu gyventi, turi būti gerbiami (nurodytoje byloje nebuvo užtikrinta pagarba vaiko pozicijai). Įsiklausymas į vaikų nuomonę gyvenamosios vietos nustatymo klausimu ir poreikis užtikrinti vaikui stabilų gyvenimą akcentuotas ir 2016 m. sausio 19 d. sprendime G. B. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36137/13), kuriame EŽTT nekilo abejonių, kad teismų sprendimai buvo paremti geriausiais vaikų interesais.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės kartu su jų motina D. D.; Atsakovas prašo, kad nepilnametės dukros D. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu.

Nagrinėjamas ginčas sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovo šeimai buvo taikoma atvejo vadyba

nuo 2023 m. liepos 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. Skyriuje 2023 m. liepos 24 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. registruoti pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nepilnamečių D. ir D. D. atžvilgiu (abiem atvejais buvo pranešta, kad vaikai patiria psichologinį smurtą iš biologinio tėvo) (1 t. e. b. l. 101 – 103).

2023 m. liepos 27 d. atlikti vaikų D. ir D. D. situacijos vertinimai, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyta, jog buvo pažeista vaikų teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais. Skyriaus specialistams atlikus reagavimo veiksmus į 2023 m. spalio 6 d. gautą pranešimą, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nagrinėjant 2023 m. lapkričio 6 d. pranešimą, Skyriuje 2023 m. lapkričio 9 d. atlikti vaikų D. ir D. D. situacijos vertinimai, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyta, jog buvo pažeista vaikų teisė bendrauti su tėvu, pažeista vaikų teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi (1 t. e. b. l. 129-130).

Skyriuje gautas Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK 2023 m. liepos 25 d. pranešimas apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą, kuriame nurodyta, kad vaikų tėvui D. D. skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, skirti įsipareigojimai: nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m., atstumu, nebendrauti, neieškoti ryšių (1 t. e. b. l. 17-18, 95-100).

2023 m. lapkričio 3 d. apsilankymo šeimoje metu, buvo išklausyta nepilnametės D. D. nuomonė, su ja bendrauta nedalyvaujant jos įstatyminei atstovei D. D. (neprieštaraujant mamai). D. nurodė, jog lanko (duomenys neskelbtini), mokinasi aštuntoje klasėje. D. pasakojo, jog Vilkaviškyje lanko (duomenys neskelbtini). D. nurodė, jog su mama sutaria gerai, turi artimą ryšį, mama tiek ja tiek sese D. D. rūpinasi, jai patinka gyventi su mama, dabar jaučiasi daug geriau. D. D. paaiškino, kad su tėčiu dabar nebendrauja ir šiai dienai nori bendrauti kuo rečiau. D. D. nurodė, jog kai gyveno kartu su tėčiu jų šeimoje dažnai vykdavo įvairūs konfliktai (1 t. e. b. l. 71).

2023 m. lapkričio 3 d. apsilankymo šeimoje metu, buvo išklausyta nepilnametės D. D. nuomonė, su ja bendrauta nedalyvaujant jos įstatyminei atstovei D. D. (neprieštaraujant mamai). D. nurodė, jog lanko (duomenys neskelbtini), mokinasi vienuoliktoje klasėje. D. pasakojo, jog mokykloje lanko (duomenys neskelbtini), o Vilkaviškyje lanko (duomenys neskelbtini). D. nurodė, jog su mama sutaria labai gerai, ji rūpinasi ja, nuperka ko reikia. D. paaiškino, jog tėtis jai dažnai rašo mobiliuoju telefonu, tačiau nesidomi kaip jai sekasi, o teiraujasi apie mamą. D. pasakojo, jog kai gyveno kartu su tėčiu jie dažnai konfliktuodavo dėl įvairių dalykų, o dabar gyvenant atskirai nuo tėčio, ji jaučiasi daug geriau ir laisviau, jai ir sesei bei mamai sekasi gerai, jos nesipyksta. D. teigimu, šiai dienai su tėčiu ji nori bendrauti kuo rečiau (1 t. e. b. l. 72).

2024 m. sausio 30 d. po išvados pateikimo teismui dienos, skyriuje nepilnamečių vaikų D. D. ir D. D. atžvilgiu registruotas naujas vaiko teisių pažeidimas ir nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl to, kad 2024 m. balandžio 15 d. 09:30 val. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose vykusio teismo posėdžio metu buvo apklausiama D. D. iš kurios gauta informacija, kad mergaitės tėvas D. D. 2023 m. gruodžio mėnesį, prieš Šv. Kalėdas (nepamena tiksliai kada), skambino dukrai ir tuomet dukra su tėčiu susipyko, tėvas grasino jai, kad išsižadės jos kaip dukros, kenks gyvenime, nebendraus, teigė, jog mergaitė negalės bendrauti su sese, seneliais, kad persekios tiek ją, tiek mamą.

Skyriaus specialistai, 2024 m. balandžio 23 d. atliko vaikų D. D. ir D. D. situacijos vertinimus. Pažymėtina, kad vertinant D. D. situaciją buvo nustatytas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 25.3.6. papunktyje numatytas rizikos veiksnys: neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku (rizikos veiksnys nustatytas vaiko tėvui) bei Aprašo 25.3.8. papunktyje numatytas rizikos Elektroninio dokumento nuorašas 2 veiksnys: vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą (rizikos veiksnys nustatytas abiem vaiko tėvams). Vertinant D. D. situaciją buvo nustatytas Aprašo 25.1.1 papunktyje numatytas rizikos veiksnys: vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į ugdymo įstaigą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir kt. bei Aprašo 25.3.1. papunktyje numatytas rizikos veiksnys: vaiko atstovai pagal įstatymą nuolat vengia kontakto su ugdymo įstaigos specialistais, vaiko privalomų sveikatos patikrinimų ir pan., ir tai daro neigiamą įtaką vaiko augimo, auklėjimo ir (arba) ugdymo procesui ir vaiko teisių bei geriausių interesų užtikrinimui (rizikos veiksnys nustatytas vaiko tėvui), taip pat Aprašo 25.3.8. papunktyje numatytas rizikos veiksnys: vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą (rizikos veiksnys nustatytas abiem vaiko tėvams). Skyriaus specialistai, įvertinę susidariusią situaciją nepilnamečių vaikų šeimoje, nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyta, jog buvo pažeista D. D. teisė bendrauti su tėvu ir D. D. teisės į tinkamą auklėjimą ir vaiko priežiūrą (2 t. e. b. l. 90-91).

2024 m. balandžio 18 d. skyriaus specialistai pakartotinai išklausė D. D. nuomonę. D. D. nurodė, jog yra bendraujanti, turinti daug draugų, mėgsta daug judėti. Pasiteiravus, kur dabar D. D. gyvena, atsakė, jog maždaug nuo 2023 m. gruodžio 30 d. pradėjo gyventi su tėčiu. Pasiteiravus mergaitės, kas lėmė jos tokį sprendimą, D. D. nurodė, jog kilo nesutarimų su mama, nesutapo nuomonės, teigė, jog buvo atstumta, nesuprasta, mama daug dalykų neleido daryti lyg nepasitikėtų, su mama buvo suprastėję santykiai, su mama kildavo ginčai dėl mokymosi spragų, gaunamų prastų rezultatų, tai vienintelė pykčių priežastis. Mergaitės teigimu, su tėčiu sieja šiltesni ir artimesni santykiai, bendrauja atvirai, viską išsipasakoja (kur ji, su kuo ji būna, ką veikia). Mergaitė pasakojo, jog buvo situacijų, kad laisvalaikį leido kartu su tėčiu ir draugais. Paklausus mergaitės, kaip dažnai dabar bendrauja ir susitinka su mama, atsakė, jog su mama bendrauja žinutėmis, skambučiais, susitinka (pati nueina į svečius – gal 10 kartų per mėnesį), pas mamą kartais lieka nakvoti. Pasiteiravus mergaitės, ar ji bendrauja su sese ir kaip dažnai, D. D. teigė, jog su sese bendrauja, ankščiau pykdavosi, o dabar normaliai. Su sese bendrauja dažnumu kaip ir su mama, su ja pasikalba, apsikeičia nuomonėmis, priima viena kitos nuomonę. Mergaitės pasiteiravus, kaip bendraudavo su tėčiu, kai gyveno pas mamą, mergaitė nurodė, jog bendraudavo, bet mažai. Mergaitė teigė, kad „mama biškį žinojo, kad bendrauju su tėčiu“. Mergaitė nurodė, jog bendravimas su tėčiu vyko tik telefonu, mama nedrausdavo, tiesiog keistai reaguodavo ir sakydavo „kam to reikia“. Paklausus D. D., kokios taisyklės buvo mamos namuose ir kokios dabar pas tėtį namuose, D. nurodė, jog mamos namuose: paruošti pamokas ir apsitvarkyti ir tada galėdavo susitikti su draugais, bet ne su visais, kartais būdavo mama paprieštaraudavo, kad „su tuo negali eiti, o su tuo gali“. D. D. pasakojo, jog tėčio namuose taisyklės yra tos pačios: paruošti pamokas ir tvarkytis, tėtis su draugais leidžia, o jeigu kyla kokių įtarimų dėl draugų, tuomet tėtis būna kartu. D. D. teigimu, su tėčiu ji sutaria gerai ir šiuo momentu liktų gyventi su tėčiu, nes su juo geresni santykiai (2 t. e. b. l. 85).

Vilkaviškio rajono (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 19 d. rašte nurodyta informacija, kad D. D. I pusmečio pažymių vidurkis – 5,9, neigiamų įvertinimų nėra, praleido iš viso 17 pamokų, iš jų 2 pamokos nepateisintos. Nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. balandžio 17 d. mokymosi rezultatai suprastėjo: pažymių vidurkis tik 4,3, neigiami įvertinimai: chemija, fizika, informacinės technologijos, istorija. Lankomumas taip pat suprastėjo: praleistos iš viso 56 pamokos, iš jų 12 – nepateisintų. D. D. dažnai neatvyksta į pirmas pamokas, nes pramiega (toks pasiteisinimas) ir išeina iš paskutinių fizinio ugdymo pamokų. D. D. socialinės – pilietinės veiklos nėra atlikusi nei vienos valandos, nors tai yra privaloma veikla. Mokinė pamokų metu nėra aktyvi, dirba nenoriai, dažnai būna neatlikus namų darbų, užduočių Edukoje, taip pat nerodo iniciatyvos dalyvauti klasės gyvenime, ne visada turi ugdymui skirtas priemones. Mama noriai bendrauja su klasės vadove, sprendžia susidariusias problemas, domisi dukters mokymosi rezultatais, lankomumu, I pusmetyje dalyvavo tėvų susirinkime (kai D. D. gyveno pas mamą). Mokinės tėtis yra informuojamas apie dukters mokymosi ir lankomumo problemas (pokalbiai telefonu, el. dienyne), tačiau pokyčių mokinės mokymesi ir lankomume nėra. Kovo 5 dieną vykusiame klasės tėvų susirinkime tėtis nedalyvavo, nors buvo apie tai informuotas (2 t. e. b. l. 86-87).

Vilkaviškio socialinės pagalbos centro 2024 m. balandžio 19 d. rašte Nr. SD-232 „Dėl D. ir D. D. šeimos“ nurodoma, jog D. D. atsakingai rūpinosi dukrų sveikatos būkle. D. D. inicijavo susitikimus su dukra D. D., kasdien bendravo trumposiomis sms žinutėmis, telefoniniais pokalbiais, domėjosi mokymosi pasiekimais, stebėjo el. dienyno įrašus. D. D. organizavo bendrą laisvalaikį su dukromis, motyvavo dukras gerinti mokymosi pažangumą, pamokų lankomumą, bendravo su ugdymo įstaigos pedagogais, ugdė kasdienius įgūdžius, stiprino tarpusavio ryšį. D. D. konsultacijų metų motyvuojant nuosekliai bendrauti su abiem dukromis, D. D. nerodo iniciatyvos bendrauti su D. D.. Konsultacijų metu D. D. ignoravo pateikiamą informaciją apie vaikų auklėjimą, bendravimą, užimtumą, dėl bendrų vaikų klausimų nebendradarbiavo su D. D.. D. D. ir D. D. tarpasmeniniai santykiai išlieka konfliktiški, kyla nesutarimų dėl bendravimo su vaikais (2 t. e. b. l. 88-89).

Teismo posėdžio metu nepilnametė šalių dukra D. D. nurodė, kad su mama santykiai labai geri. Su tėčiu visiškai nebendrauja, neatsimena net kada kalbėjosi su juo. Su tėčiu nebendrauja todėl, kad jis iš pradžių jis bandė prašyti jos, kad ji tėvus sutaikytų, paskui tėtis pradėjo grasinti, kad jai ji nesutaikys jis jai kenks, išsižadės jos kaip dukros, negalės ji bendrauti su seserimi, seneliais, sekios mamą ir ją. Todėl ji bendravimą su juo nutraukė. Šiuo metu gyvenimo sąlygos geros. Viskas ko reikia namuose yra. Netoli mokykla, turi savo kambarį. Viskuo yra patenkinta. Ji ir toliau nori likti gyventi su mama, nes sutaria gerai, viską katu daro, apsiperka.

Skyriaus specialistų nuomone, atsižvelgiant į nepilnametės D. D. išsakytą nuomonę (jog nori gyventi su mama), svarbu įvertinti ir tai, jog nepilnametė teikia prioritetą artimam ryšiui su motina, todėl skyrius laikosi pozicijos, jog nepilnametės D. D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu D. D. dar kartą patvirtino, kad ji nori likti gyventi su tėčiu. Atsikraustė pas tėtį nuo 2023 m. gruodžio vidurio. Sekasi gyventi su tėčiu gerai. Su mama seserimi bendrauja. Nori likti gyventi pas tėtį, nes geriau su juo sutaria. Tėtis ja rūpinasi. Šiuo metu ji mokosi 8 klasėje. Mokslai sekasi vidutiniškai. Mokyklą lanko, tėtis padeda mokintis. Sveikatos problemų neturi.

Nors šalių dukra D. D. pagal amžių tinkamai, logiškai ir konkrečiai atsakė į klausimus, gebėjo apibendrinti patirtis, atrodo, jog svarsto ir suvokia įvykių priežastis ir pasekmes, aiškiai išsakė nuomonę su kuriuo norėtų gyventi, tačiau nagrinėjamu klausimu teismas vertina ir skyriaus atstovės pateiktas išvadas, kurioje nurodė, bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių nepilnametė dukra D. D. savo pasirinkimą gyventi su atsakovu grindžia vienintele pykčių su motina priežastimi dėl gaunamų prastų pažymių, šiai dienai nekeičia savo nuomonės ir nurodo, jog nori likti gyventi su tėčiu, nes su juo geresni santykiai, tačiau iš skyriuje turimų duomenų (vaiko situacijos vertinimo anketų), nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad D. D. nori gyventi su tėvu. Be to, paskutinį kartą bendraujant su nepilnamete ji nurodė, jog jos santykiai su mama geri, jos bendrauja telefonu, trumposiomis žinutėmis, dukra aplanko mamą ir sesę.

Svarbu atkreipti dėmesį ir yra nepilnametės šalių dukros D. D. nuomonę išsakytą teismo posėdžio metu, kuomet ji parodė, kad sesė iš namų išėjo, todėl kad tėtė persiviliojo ją su daiktais. Jai pačiai tėtė iš pradžių visko daug žadėjo. Nors ji viską ko jai reikia gauna iš mamos, jis žadėjo kad gali visko jai duoti dar daugiau. Sesė iš pat pradžių palaikė ir ją ir mamą, bet vėliau tėtis ją persiviliojo. Sesuo su tėčiu gyvenat kartu mažai bendraudavo, kalbėdavo, ji gal net daugiau ryšio turėdavo su tėčiu negu sesuo. Dabar viskas apsivertė atvirkščiai. Jos nuomone sesei apsigyvenus su tėčiu pablogėjo sesers elgesys, suprastėjo mokslai. Mokytojai ją net yra kvietę pasiklabėti dėl sesers elgesio. Mokytojai susirūpinę sesers elgesiu, ji bendrauja su jais kaip lygus su lygiu, praleidinėja pamokas, nesimokina, nesistengia dėti jokių pastangų dėl mokslų. Tėčiui jos nuomone sunkiai sekasi prižiūrėti seserį.

Iš viso to, kas nurodyta aukščiau, galima spręsti, kad nepilnametė D. D. yra linkusi pasirinkti sąlyginai geresnes gyvenimo sąlygas pas tėvą, kur jai suteikiama daugiau laisvės priimti sprendimus dėl ugdymo įstaigos, kas iš ugdymo įstaigos pateiktos informacijos neatitinka mergaitės interesų, ir nors D. D. nurodė, jog tiek mamos, tiek tėčio namuose turi vienodas taisykles, tačiau ugdymo įstaigos duomenimis, mergaitė dažnai būna neatlikusi namų darbų, todėl akivaizdu, kad tėvų auklėjimas skiriasi, kas taip pat tikėtina, jog prisideda prie D. D. pasirinkimo gyventi su tėvu.

Įvertinus gautą informaciją iš ugdymo įstaigos, akivaizdu, kad vaikų auklėjime motina nuolatos domisi dukterų mokymusi, pasiekimais, lankomumu, lankosi klasės susirinkimuose ir sprendžia susidariusias problemas, kai tuo tarpu tėvas neužtikrina tinkamos dukros D. D. lankomumo ugdymo įstaigoje ir ignoruoja pateikiamą informaciją apie vaikų auklėjimą, nepakankamai įsitraukia į vaikų ugdymą, nebendradarbiauja.

Įvertinęs aplinkybių visetą, daryti išvada, kad vaikams gyvenant pas motiną tinkamai užtikrinama jų sveikatos priežiūra, ugdymosi įstaigoje pasiekiami geresni rezultatai, pas mamą vyrauja tam tikros taisyklės, dėl ko tikėtina, kad šiuo atveju mama geba tinkamiau užtikrinti nepilnamečių vaikų geriausius interesus. Todėl, teismas daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiai dienai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų teises ir geriausius interesus, todėl ieškovės prašymas tenkintiunas – vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina. D. D. noras gyventi su tėčiui šiuo atveju prieštarauta jos pačios interesams.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalių dukros yra jau paauglės ir geba pačios planuoti savo laiką bei galimybes, savarankiškai komunikuoti su tėčiu (atsakovu), bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nekelia jokių kliūčių dukroms jokia forma bendrauti su tėčiu, ieškovė šioje byloje nekelia reikalavimo nustatinėti konkrečios nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiu tėvu.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Nustatęs nepilnamečių vaikų: D. D. ir D. D. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove (jų mama) po santuokos nutraukimo, teismas sprendžia dėl iš atsakovo vaikams priteistino išlaikymo iki vaikų pilnametystės klausimą.

Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė iš D. D. priteisti išlaikymą jo nepilnametėms dukroms D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 355 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į Ieškovės D. D. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti Ieškovę D. D.;

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės prašoma priteistina suma nesutinka.

Ieškovė pateiktoje vaiko poreikių sąmatoje nurodo, kad D. D. poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 670 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: Maistpinigiai (kišenpinigiai) mokykloje: po 5 Eur per dieną maistui mokykloje. 20 darbo dienų x 5 Eur = 100 Eur., Kanceliarinės priemonės mokyklai ir edukacijai (knygos, pratybų sąsiuviniai, kuprinės, apranga mokyklai, ekskursijos) – 70 Eur, Maistas 220 Eur, Drabužiai – 50 Eur, Vaistai, vitaminai, higiena -50 Eur, Socialiniai poreikiai: (internetas, mobiliojo ryšio paslaugos, ekskursijos) – 50 Eur, Laisvalaikis su bendraamžiais – 50 Eur, Papildomas ugdymas (korepetitorius) – 80 Eur.

D. D. poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 590 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: Maistpinigiai (kišenpinigiai) mokykloje: po 5 Eur per dieną maistui mokykloje. 20 darbo dienų x 5 Eur = 100 Eur., Kanceliarinės priemonės mokyklai ir edukacijai (knygos, pratybų sąsiuviniai, kuprinės, apranga mokyklai, ekskursijos) – 70 Eur, Maistas 220 Eur, Drabužiai – 50 Eur, Vaistai, vitaminai, higiena -50 Eur, Socialiniai poreikiai: (internetas, mobiliojo ryšio paslaugos, ekskursijos) – 50 Eur, Laisvalaikis su bendraamžiais – 50 Eur.

Be to, ieškovė už būsto nuomą moka 120 Eurų. Patarnavimai kainuoja apie 80 Eur (vanduo, dujos, elektra). Mergaitės taip pat turi ir ryšio priemonės. Už ryšio paslaugas bendrai moka 56 Eur. Be to, kartas nuo karto dukroms perka brangesnius daiktus.

Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota dukros išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio, atitinkanti vaikų realius poreikius.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra 924 Eur, o į rankas – 708,42 Eur, todėl pusė minimalios algos nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro – 354,21 Eur. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Taip pat pažymėtina, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

Akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia. Be to, byloje yra rašytiniai įrodymai apie vaikų lankomus užsiėmimus. Pažymėtina, kad išlaidos nurodytiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

Taigi, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytus vaikų poreikius, į vaikų tėvo bei motinos turtinę padėtį (atsakovo pajamos yra 820 Eur per mėnesį, ieškovės pajamos yra apie 700 Eur), ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygį, konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo D. D. išlaikymą jo nepilnametėms dukroms D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 355 Eur, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaikai sulauks pilnametystės.

Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Atsakovė paskirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš D. D., D. D., 1800 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimą Šalių nepilnametėms dukroms D. D. ir D. D. už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. spalio mėn.; Teismo posėdžio metu ieškovė įsiskolinimo reikalavimą sumažino iki 1200 Eur.

Ieškovė nurodo, kad šalys nustojo vesti bendrą ūkį nuo 2023 m. liepos mėn. 25 dienos, kuomet ieškovė su dukromis išsikėlė iš iki tol su atsakovu gyvento bendro būsto pas atsakovo tėvus. Šalims nustojus bendro gyvenimo, atsakovas per pusmetį yra atnešęs ir maisto ir grynų pinigų, ką ieškovė vertina tik 600 Eur. Todėl iš Atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametėms šalių dukroms įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki šio ieškinio pateikimo mėnesio, t.y. 2023 m. spalio mėn. (viso – už 3 mėn.) yra 1200 Eur.

Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka. Teismo posėdžio metu nurodė, kad įsiskolinimo nėra nes jis nupirkdavo maisto, palikdavo pinigų, duodavo parduotuvių čekių. Kadangi žmona nedavė banko sąskaitos pinigų jis pravest oficialiai negalėjo. Bet jai žmona taip reikalauja gali ir sumokėti.

Proceso šalys iš esmės neginčijo fakto, kad skyrium pradėjo gyventi nuo 2023 m. liepos 25 d. Šiuo atveju pažymėtina, kad kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (kasacinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrindė, kad atsakovės nurodytu laikotarpiu, jam nebegyvenant su atsakove ir nepilnamečiais vaikais, jis buvo tinkamai prisidėjęs prie nepilnamečių vaiko poreikių tenkinimo. Pagrindo spręsti, jog ieškovas dukroms teikė tinkamą išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu, nėra (CPK 12, 185 straipsniai). Be to, atsakovas nurodė, kad įsiskolinimą gali sumokėti jei to reikalauja žmona. Taigi, remiantis tuo ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas priima sprendimą priteisti iš atsakovo 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. spalio mėn. (CK 3.200, 1.5 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

Teismas, panaikindamas santuokos apskaitos įrašą, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas natūra yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko interesus, o turto priteisimas vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant kompensaciją, taikytinas tuomet, kai negalimas turto padalijimas natūra.

Pagal CK 3.119 straipsnį, santuokos nutraukimo bylose dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu, dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galioja teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu.

Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.

Patikslintame ieškinyje nurodyta, ir kaip matyti iš pridedamų VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro pažymų, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šis turtas, kurio vertė buvo nustatyta VĮ „Registrų centro“ masinio vertinimo būdu: Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vidutinė rinkos vertė 4605 Eur, šulinys, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 Eur vertės, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 398 Eur vertės, Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4528 Eur vertės, Ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43 Eur, vertės, Ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30 Eur vertės, Ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 83 Eur vertės, Ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53 Eur vertės, Kiemo statiniai (šulinys lauko tualetas, tvora), esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 277 Eur vertės. Viso (Registrų centro duomenimis ir Ieškovės vertinimu) vidutinė rinko vertė 10024 Eur. (1 t. e. b. l. 49-62).

Kaip matyti iš pridedamos VĮ „Regitra“ pažymos, šalims priklauso ir jų santuokos nutraukimo byloje dalintinos šios transporto priemonės, kurių vertė buvo nustatyta pagal šios dienos vidutinę automobilio pardavimo kainą, publikuojamą internete: Automobilis Renault Trafic, 2006 metų, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2200 Eur, Automobilis Peugeot Boxer 2.8 HDI, 2002 metų, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2000 Eur, Priekaba Neptun N7-210 RTR, 2020 metų, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1000 Eur, Automobilis Skoda Praktik, 2008 metų, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 800 Eur, Automobilis Ford Focus, 2009 metų, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2300 Eur, Automobilis Hyunday Getz, 2003 metų, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1500 Eur. Viso: (Ieškovės vertinimu pagal vidutines rinkos kainas, skelbiamas Autoplius.lt) - 9800 Eur (1 t. e. b. l. 36-39, 42-48).

Ieškovės nurodė, kad jos banko sąskaitoje yra 17468 Eur santaupų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos šalims priklauso dalintino nekilnojamojo turto yra už 10024 Eur, transporto priemonių už 9800 Eur, bei 17468 Eur santaupų Ieškovės banko sąskaitoje. Viso Šalių dalintino turto vertė (be Atsakovo santaupų) sudaro apie 37292 Eur, nes 10024 Eur nekilnojamojo turto + 9800 Eur automobilių + 17468 Ieškovės santaupų = 37292 Eur.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė padalinti šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą sekančia tvarka:

Transporto priemones: automobilį Renault Trafic, pirmosios registracijos metai 2006, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini); automobilį Peugeot Boxer 2.8 HDI, pirmosios registracijos metai 2002, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini); priekabą Neptun N7-210 RTR, pirmosios registracijos metai 2020, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini);

Nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8734 Eur piniginių lėšų, esančių D. D. banko sąskaitoje;

Transporto priemones: automobilį Ford Focus, pirmosios registracijos metai 2009, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini); automobilį Hyunday Getz, pirmosios registracijos metai 2003, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini);

Nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (šulinys lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8734 Eur piniginių lėšų, esančių D. D. banko sąskaitoje;

Priteisti iš D. D. D. D. 700 Eur dydžio kompensaciją už D. D. tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Ieškovė jai prašo priteisti abu jos vardu registruotus automobilius (vienas jai, kitas vyresniajai dukrai, kai sulauks pilnametystės) bei priteisti atsakovui visas jo vardu registruotas ir jo įsigytas ir naudojamas transporto priemones. Atsakovas registravosi savo vardu tas transporto priemones, kurias naudoja asmeniškai savo poreikiams. Kadangi šalys turi du namus su jiems priklausančiais statiniais, ieškovė, remdamasi prioritetiniu turto padalijimo natūra principu, prašo kiekvienai iš Šalių priteisti po vieną namą su jame esančiais statiniais ir sklypais.

Taip pat, ieškovė prašo jai priteisti būtent sklypą su gyvenamuoju namu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nes jame šiuo metu gyvena visa ieškovės šeima (senyvo amžiaus savimi negalinti pasirūpinti motina ir sesuo su savo šeima) bei šiame name vėliau galimai apsigyvens ir šalių dukros, kadangi jame yra suformuota keletas atskirų ūkinės paskirties pastatų, kuriuos, turint finansinių galimybių, be didelių teisinių ir faktinių kliūčių galima renovuoti ir pilnavertiškai juose gyventi. Kadangi faktiškai šis turtas jau ilgą laiką naudojamas ieškovės ir jos šeimos narių (sesers su šeimyna ir motinos), šis turtas priteistinas būtent ieškovei. Tuo tarpu atsakovas ilgą laiką gyvena pas savo tėvus adresu: (duomenys neskelbtini), todėl jam priteistinas šalims priklausantis šalių nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

Kadangi, ieškovė sau reikalauja priteisti 1400 Eur mažesnę bendro dalintino šalių turto dalį, kuri verta 17946 Eur, o Atsakovui prašo priteisti bendro turto už 19 346 Eur iš atsakovo ieškovei priteistina pusė jam priteistinos turto vertės skirtumo dydžio kompensacija, t.y. 700 Eur, nes 19346 Eur – 17946 Eur = 1400 Eur; o 1400 Eur / 2 = 700 Eur.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių įrodymų dėl kitokios turto vertės neteiks. Turto vertės neginčija. Dėl ieškovės prašomo padalinti turto nuomonės neturi, sutinka dėl ieškovės prašomo padalinti turto. Dėl kompensacijos priteisimo už didesnę jam priteistą turto dalį reikalavimo neginčija. Santaupų neturi, nes viską atidavęs ieškovei.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovės reikalavimų dėl dalintino turto neginčijo, teismas tenkina ieškovės prašymą ir padalinta šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą sekančia tvarka:

Transporto priemones: automobilį Renault Trafic, pirmosios registracijos metai 2006, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini); automobilį Peugeot Boxer 2.8 HDI, pirmosios registracijos metai 2002, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini); priekabą Neptun N7-210 RTR, pirmosios registracijos metai 2020, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini);

Nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8734 Eur pinigines lėšas, esančias D. D. banko sąskaitoje;

Transporto priemones: automobilį Ford Focus, pirmosios registracijos metai 2009, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini); automobilį Hyunday Getz, pirmosios registracijos metai 2003, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini);

Nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (šulinys lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8734 Eur piniginių lėšų, esančių D. D. banko sąskaitoje;

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą turto padalinimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 700 Eur dydžio kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 528 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 1645 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir advokato suteiktas teisines paslaugas, iš viso 2173 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t. e. b. l. 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 123, 124, 125, 126) . Ieškinys tenkintas visiškai, bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl ieškovei priteisiamos iš atsakovo.

Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 219 Eur (192 Eur (((355,00 Eur × 2) ×12 mėn.) × 3 proc.) × 75 proc.) + 27 Eur ( 1200 × 3 proc.) × 75 proc.)) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 14,57 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) bei 166,67 Eur išlaidų už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovui D. D. byloje 2024 m. sausio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2024-00596 suteikta antrinė teisinė pagalba, jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl valstybės išlaidos iš jo nepriteisnos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

1) Panaikinti D. D. bei D. D. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, įregistruotos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitą. Šalims palikti jų santuokoje turėtas pavardes: D. D. palikti pavardę D., o D. D. palikti pavardę – D.;

2) Nustatyti nepilnamečių vaikų D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės kartu su jų motina D. D.;

3) Priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnametėms dukroms D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 0 ct), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti Ieškovę D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4) priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų 0 ct) neteikto išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnametėms dukroms D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. spalio mėn.;

5) Nustatyti, kad Šalių turtinėms teisėms ir pareigoms santuokos nutraukimo teisinės pasekmės atsirado nuo 2023 m. liepos mėn. 26 d.;

6) Padalinti Šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą sekančia tvarka:

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti:

6.1. Transporto priemones: automobilį Renault Trafic, pirmosios registracijos metai 2006, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini); automobilį Peugeot Boxer 2.8 HDI, pirmosios registracijos metai 2002, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini); priekabą Neptun N7-210 RTR, pirmosios registracijos metai 2020, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini);

6.2. Nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6.3. 8734 Eur piniginių lėšų, esančių D. D. banko sąskaitoje;

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

6.4. Transporto priemones: automobilį Ford Focus, pirmosios registracijos metai 2009, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini); automobilį Hyunday Getz, pirmosios registracijos metai 2003, valstybinis registracijos numeris: (duomenys neskelbtini);

6.5. Nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (šulinys lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6.6. 8734 Eur piniginių lėšų, esančių D. D. banko sąskaitoje;

6.7. priteisti iš D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynių šimtų eurų 0 ct) dydžio kompensaciją už D. D. tenkančią didesnę bendro turto dalį.

7) Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 2173 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 0 ct).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.