Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-04-25 · Civilinė byla Nr. e2A-993-967/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-25
Bylos Nr.
e2A-993-967/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08981-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Urmila Valiukienė, Dalia Trumpulienė
Ieškovas
UAB „Primestus“
Atsakovas
R. B., G. B., UAB „Kardos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-993-967/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08981-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Primestus“ skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Primestus“ ieškinį atsakovams R. B., G. B. ir UAB „Kardos“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Krestan“ ir A. F..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Primestus“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. B., G. B. ir UAB ,,Kardos“ (toliau – ir atsakovai), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 5 165 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio (iš UAB ,,Kardos“ – 6 procentų dydžio) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė daiktų perdavimo aktu perdavė jai priklausančius daiktus, kurie buvo sustatyti (įmontuoti) BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančiose 49,16 kv. m. ploto patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiose adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). Tarp ieškovės ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudaryta daiktų naudojimo sutartis. 2018 m. vasario 1 d. Patalpų nuomos sutartimi Nr. 18-02-01/V UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Patalpas išnuomojo nuomininkei UAB „Kardos“. Nuomos sutartimi Patalpos atsakovei UAB „Kardos“ buvo išnuomotos 1 metų laikotarpiui su nuomos termino pratęsimo galimybe už 300 Eur/mėn. nuomos mokestį. Nuomos sutarties 1.2 punkte buvo susitarta, jog Patalpos atsakovei UAB „Kardos“ išnuomojamos su įranga, visais Patalpose esančiais įrengimais, prietaisais bei turtu. Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančias Patalpas buvo įrengusi ir pritaikiusi tinkamam naudojimui, t. y. Patalpose buvo pastatyta baldų, buitinės technikos bei kitų ieškovei priklausančių daiktų, kurių bendra vertė 5 165 Eur.

3. Nurodė, kad ieškovei tapo žinoma, jog antstolis Donatas Kisielius 2021 m. rugpjūčio 23 d. vykdė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. 212309, kuriose paminėtas butas už 52 043 Eur kainą buvo parduotas. Ieškinyje pažymėta, kad minėtas antstolio iš varžytynių parduotas butas yra būtent tos pačios Patalpos, kurias BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomos sutartimi nuomojo atsakovei UAB „Kardos“. Antstolis Donatas Kisielius 2021 m. rugsėjo 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-174-20734 Patalpas perleido varžytynių Nr. 212309 laimėtojai atsakovei R. B.. Taigi antstolis Donatas Kisielius perleido atsakovei R. B. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Patalpas, kuriose buvo ieškovei priklausančio 5 165 Eur vertės turto. Nepaisant to, nei antstolis, nei R. B., nei UAB „Kardos“ su ieškove nesusisiekė ir ieškovei priklausančio turto neperdavė. Ieškovės žiniomis, Patalpos buvo perimtos atsakovės R. B., jose vis dar įsikūrusi nuomininkė UAB „Kardos“, Patalpų durų spynos – pakeistos, o ieškovei priklausančiu turtu naudojamasi iki šiol. Į Patalpas ieškovė patekti negali, jai priklausantis turtas neatiduodamas ir yra praktiškai netektas.

4. Ieškovės manymu, atsakovai, kurių žinioje yra ieškovei priklausantis turtas, privalo atlyginti jai padarytą 5 165 Eur žalą, kadangi yra visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Atsiliepimas

5. Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, kad po varžytynių įregistravusi turtą valstybės įmonėje (toliau – VĮ) ,,Registrų centre“, turtą perėmė 2021 m. gruodžio 1 d., pasirašydama buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su buvusia buto nuomininke A. Ž. (dabartinė pavardė F.).

7. Pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 4 d. ieškovė kreipėsi raštu su reikalavimu grąžinti minėtose patalpose esančius baldus ir įrangą arba kompensuoti 5 000 Eur už kiekvieną butą. 2021 m. lapkričio 6 d. ieškovei buvo išsiųstas atsakymas, kuriame paprašyta kreiptis į BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administratorių, nurodant, kad atsakovė R. B. su UAB ,,Primestus“ neturi jokių sutarčių ar susitarimų. Jokių dokumentų, kad įranga ir baldai priklauso ieškovei, pateikta nebuvo.

8. Atsakovė R. B. nurodė, kad ji 2021 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorių su pranešimu, kad varžytynėse pirktus butus gavo su turtu, kurio vertė, atsakovės vertinimu, yra 8 400 Eur, taip pat pasiūlyta sumokėti 8 400 Eur už minėtuose butuose esančius baldus ir įrangą arba atvykti ir juos pasiimti, tačiau nemokumo administratorius neturėjo informacijos, kam priklauso ginčo daiktai.

9. Atsakovė UAB ,,Kardos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovė UAB ,,Kardos“ nurodė, kad ieškovė iš viso nėra pateikusi ieškinyje nurodytų priedų, kurie patvirtina, jog ieškovės nurodytame bute yra ar buvo jai priklausantys baldai ir įranga. UAB ,,Kardos“ su BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo sudariusi 2018 m. vasario 1 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 18-02-01/V , pagal kurią ieškovės nurodytame pastate nuomojosi patalpas. Nors nuomos sutarties 1.2 punkte buvo nurodyta, jog patalpos UAB „Kardos“ išnuomojamos su įranga, visais įrengimais, prietaisais bei turtu, kuris nurodytas nuomos sutarties priede (priėmimo-perdavimo akte), tačiau toks perdavimo – priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. Patalpas pagal nurodytą nuomos sutartį UAB ,,Kardos“ nuomojosi iki 2021 m. gruodžio mėnesio, kai paaiškėjo, kad nuomojama patalpa yra parduota iš varžytynių. Nuo 2022 m. sausio mėnesio UAB ,,Kardos“ jokių patalpų (duomenys neskelbtini), nesinuomoja ir jokia UAB „Primestus“ priklausančia įranga nesinaudoja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-669-1159/2023 ieškinį atmetė.

12. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog reikalauja atlyginti žalą dėl buto, kurį iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomojo UAB „Kardos“. Teismas tiek pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu siūlė ieškovei pakeisti atsakovą tinkamu, tačiau ieškovė tokios savo teisės nerealizavo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ir byloje nenustatytas joks ryšys tarp atsakovės UAB „Kardos“ veiksmų ir galimai ieškovės patirtos žalos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ginčo daiktų priėmimo-perdavimo akto teismui nepateikė.

13. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog turtas, esantis ieškovės nurodytame bute, yra jos nuosavybė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktą informaciją, konstatavo, jog ieškovės pateikti įrodymai niekaip neįrodo, kad atsakovams priklausančiame bute esančių daiktų savininkė yra būtent ieškovė.

14. Teismas konstatavo, kad neįrodžius, jog bute esantys ieškovės nurodyti daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovei, negalima daryti išvados, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovus.

15. Teismas sprendė, kad ieškovė taip pat neįrodė, jog atsakovų veiksmai yra neteisėti ir kad jais ieškovei yra padaryta žala. Neįrodžius, kad bute esantys ginčo daiktai priklauso ieškovei, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovai, valdydami, naudodami ir disponuodami bute esančiais daiktais, padarė kokią nors žalą ieškovei. Be to, ginčo turto praradimą ieškovė grindžia tik atsakovų atsisakymu šį turtą grąžinti, tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškinyje nurodytas bute esantis kilnojamasis turtas yra išlikęs natūra, t. y. nesunaikintas ir yra bute.

16. Teismas vertino, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų turto, esančio bute, atžvilgiu, todėl laikytina, kad tarp šalių nesusiklostė deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Savo, kaip turto savininko, pažeistas teises, atsakovams valdant ir atsisakant grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą (ieškovei įrodžius nuosavybės faktą), ieškovė turėtų teisę ginti pareikšdama vindikacinį ieškinį dėl turto išreikalavimo natūra. Tokio reikalavimo ieškovė byloje nepareiškė, o teismas savo iniciatyva ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo pakeisti negali.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Primestus“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-669-1159/2023 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

18. Ieškovės manymu, ji įrodė, kad ieškinyje nurodytame bute yra jai priklausantis turtas, kurio vertė – 5 165 Eur. Ginčo turto įsigijimo dokumentas yra PVM sąskaita faktūra, išrašyta BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tačiau šio dokumento ieškovė teismui pateikti negali dėl objektyvių priežasčių – šis dokumentas yra paimtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atlikto poėmio metu ir yra FNTT žinioje. Turto įsigijimą pagrindžia teismui pateiktas turto sąrašas bei inventorizacija. Papildomai ieškovė teismui pateikė buhalterinių registrų išrašus, patvirtinančius, jog iškovė įsigijo turtą iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bei 2022 m. birželio 20 UAB „Primestus“ pažymą su papildomais paaiškinimais. Be to, ieškovė kreipėsi į teismą su 2022 m. birželio 29 d. prašymu, prašydama įpareigoti atsakovus R. B. ir G. B. 2022 m. liepos 4-5 dienomis sudaryti sąlygas ieškovės įgaliotiems asmenims patekti į 49,16 kv. m ploto patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini), jas apžiūrėti bei atlikti šiose patalpose esančių daiktų, baldų bei įrangos fotofiksaciją. Teismas nepagrįstai tokio ieškovės prašymo netenkino.

19. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir atsakovo G. B. į bylą pateikto paaiškinimo, kuriame nurodyta, jog atsakovas jokių baldų nėra perėmęs, nėra pasirašęs priėmimo-perdavimo akto, sutinka juos perduoti jų savininkui. Ieškovės manymu, šis atsakovo teiginys tik dar kartą patvirtina, kad atsakovų bute esantys daiktai yra ieškovės nuosavybė.

Šalies argumentai

20. Ieškovės teigimu, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė tuo, jog antstoliui Donatui Kisieliui iš varžytynių pardavus butą, jame esantis ir atsakovų naudotas turtas nebuvo perduotas ieškovei, o bute yra ieškovei priklausančio turto, kurio ji pati pasiimti negali (bute pakeistos spynos); padaryta žala – bute esantis ieškovei priklausantis 5 165 Eur vertės turtas; priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės nuostolių; atsakovų kaltė, pasireiškianti jų nerūpestingumu bute esančio turto neperduodant ieškovei.

Atsiliepimas

21. Atsakovė R. B. ir atsakovas G. B. pateikė atsiliepimus į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuose nurodė, jog su skundu nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl faktinių aplinkybių

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,16 kv. m, gyvenamasis plotas 41,75 kv. m, dėl kuriame esančių ieškovės nurodytų daiktų vyksta ginčas, antstolio Donato Kisieliaus 2021 m. rugsėjo 14 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-21-174-20734 buvo parduotas atsakovams G. B. ir R. B. ir priklauso nurodytiems atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nurodytas butas nuo 2007 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

25. Nurodytą butą nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. iš UAB ,,Krestan“ nuomojosi trečiasis asmuo A. F. (nuomos sutartyje nurodyta ankstesnė pavardė Ž.). Nuo 2021 m. gruodžio 1 d. nurodytą butą trečiajam asmeniui A. F. nuomojo atsakovai R. B. ir G. B.. Bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu (2023 m. vasario 7 d.) nuomos teisiniai santykiai tarp atsakovų R. B., G. B. ir trečiojo asmens A. F. jau buvo pasibaigę.

26. 2018 m. vasario 1 d. tarp BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB ,,Kardos“ buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis Nr. 18-02-01/V, kuria nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vienerių metų laikotarpiui išnuomojo dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų Nr. 12, plotas – apie 49 kv. m.

27. Ieškovė UAB „Primestus“ 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į atsakovę R. B. su reikalavimu leisti UAB „Primestus“ per 12 mėnesių laikotarpį, kaip buvo numatyta sutartyje su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, skaičiuojamą nuo reikalavimo pateikimo dienos, išsikelti iš butų, esančių (duomenys neskelbtini), priimant įmonei priklausančią įrangą, įrenginius bei baldus, nepadarant žalos įgytoms patalpoms, arba išmokėti UAB „Primestus“ 5 000 Eur piniginę kompensaciją už kiekvieno atsakovės įsigyto buto įrengimą ir apstatymą, kaip likutinę vertę. Ieškovė UAB ,,Primestus“ nurodytuose dokumentuose pranešė atsakovei R. B., kad tarp ankstesnės butų savininkės BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir ieškovės UAB ,,Primestus“ buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu UAB ,,Primestus“ savo lėšomis visiškai įrengė butus, apstatė juos baldais ir buitine įranga bei sudarė butų nuomos sutartis su nuomininkais; varžytynėse UAB ,,Primestus“ turtas nebuvo ir negalėjo būti pardavinėjamas, todėl šiuos daiktus UAB ,,Primestus“, kaip teisėta daiktų savininkė, turi teisę pasiimti.

28. Atsakovė R. B. 2021 m. lapkričio 14 d. pateikė atsakymą ieškovei, kuriuo pareikalavo pateikti visus su ieškovės reikalavimu susijusius dokumentus: sutartis tarp BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Primestus“, įrangos ir baldų sąskaitas – faktūras, kiekvieno buto įrangos ir baldų sąrašą. Atsakovė taip pat 2021 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administratorę UAB „Lideres“, prašydama sutikimo perduoti turtą UAB „Primestus“ arba bankroto administratorei pačiai pasiimti ginčo turtą.

29. Iš byloje esančio BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administratorės 2021 m. lapkričio 19 d. atsakymo Nr. SR/JZ/21-11-19-10, adresuoto atsakovei R. B., matyti, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą, bankroto administratorei nebuvo perduoti bendrovės dokumentai. Nurodytame rašte pažymėta, kad bankroto administratorė neturi duomenų, jog pranešime nurodyti daiktai (baldai, įranga ir kt.), esantys atsakovės nurodytuose butuose, priklauso bendrovei, taip pat nėra duomenų, kam nurodyti daiktai priklauso.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

30. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė (ieškovė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o išvadą, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų, padarė nepakankamai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes.

31. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai.

Dėl įrodymų vertinimo

32. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė bylai svarbios aplinkybės, kad ieškinyje nurodytas turtas, esantis atsakovams R. B. ir G. B. priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei nuosavybės teise.

33. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-409/2008).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus (ieškovės sudarytą daiktų inventorizacijos 12 butui sąrašą, ieškovės sudarytą daiktų sąrašą, ieškovės atskiriems butų nuomininkams išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kitus dokumentus), taip pat BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto administratorės raštą, kad nėra jokios informacijos, kam priklauso ieškovės nurodyti daiktai, sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovams priklausančiame bute esančių ginčo daiktų savininkė yra būtent ieškovė. Teismas pažymėjo, kad įrodymai, kuriais ieškovė grindžia aplinkybę, jog yra ginčo daiktų savininkė, yra sudaryti vien ieškovės, nepagrįsti jokiais buhalteriniais dokumentais, kitų šalių parašais ar priėmimo – perdavimo aktais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra logiškos ir pagrįstos, atliktos išsamiai įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Pastebėtina, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, visi ieškovės į bylą pateikti įrodymai, ieškovės teigimu, pagrindžiantys, kad ginčo daiktai priklauso ieškovei nuosavybės teise, yra sudaryti tik pačios ieškovės, jie yra netiesioginiai (ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip ir nepateikė teismui nei ieškinyje paminėto ginčo turto priėmimo-perdavimo akto, nei BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir ieškovės sudarytos ginčo daiktų naudojimo sutarties, nei ginčo daiktų įsigijimą patvirtinančių ar kitų nurodyto turto apskaitos dokumentų). Byloje be ieškovės sudarytų dokumentų (sąrašų, lentelių, patvirtintų vien tik ieškovės parašu ar iš viso nepasirašytų), nėra jokių kitų įrodymų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, ar leistų apskritai nustatyti BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB ,,Primestus“ teisinių santykių pobūdį reiškiamo reikalavimo kontekste.

36. Svarbu paminėti ir tai, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem esminiais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

37. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas detaliai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę nagrinėjamos bylos kontekste, taip pat padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad ieškovė neįrodė bylai reikšmingos aplinkybės, jog ginčo turtas jai priklauso nuosavybės teise.

Dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo

38. Ieškovė apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, tvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, pasireiškę ieškovei priklausančio turto neperdavimu; žala – ieškovei priklausantis atsakovų bute likęs 5 165 Eur vertės turtas, kuris, ieškovės teigimu, yra praktiškai prarastas; priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos; atsakovų kaltė, kurią apibūdina nerūpestingas atsakovų elgesys neperduodant ieškovei jai priklausančio turto. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovei padarytą 5 165 Eur dydžio žalą.

39. Kaip teisingai nurodoma ir pirmosios instancijos teismo sprendime, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktą žalos apibrėžimą žala pripažįstama asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šioje byloje nėra ginčo, kad turtas, kurio netekimą ieškovė įvardija kaip jai padarytą žalą, yra nesunaikintas ir išlikęs natūra atsakovams priklausančiame bute. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tarp šalių nesusiklostė deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kadangi ieškovės nurodytas turtas, dėl kurio praradimo ji prašo atlyginti žalą, yra išlikęs.

40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tačiau proceso teisės normos nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

41. Be to, ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko ginti savo pažeistas teises reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, jokių kitų alternatyvių reikalavimų, pavyzdžiui, išreikalauti ieškovės nurodytą turtą iš atsakovų, ieškinyje nepateikė. Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nėra deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (ieškovei nebuvo padaryta žala), pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio dalyką, pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo apginti jos teises ieškovės pasirinktu būdu.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės (apeliantės) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos. Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

46. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Primestus“ apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-669-1159/2023.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Dalia TrumpulienėUrmila ValiukienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė