- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-26
- Bylos Nr.
- 2YT-1884-527/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02304-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Kreditorius
- A. B.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. (toliau ir – pareiškėja, motina arba skolininkė) 2021 m. sausio 30 d. ir 2022 m. vasario 21 d. skundus dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – v. b.) (suinteresuoti asmenys: antstolis R. S. (toliau ir – Antstolis), A. B. (toliau ir – išieškotojas arba tėvas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Antstolis 2021 m. sausio 11 d. patikslintu patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 96), priimtu v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant teismo vykdomąjį (toliau ir – v.) raštą Nr. 2-173-955/2016 (toliau ir – Ginčo patvarkymas Nr. 1), nurodė, kad jis, vadovaudamasis 2020 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2YT-19738-435/2020, patikslina naujai apskaičiuotą skolininkei skirtinos baudos dydį – 6 000 Eur, paskaičiuotą už šias 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo 120 dienų, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. (v. rašto Nr. 2-173-955/2016 pateikimo Antstoliui dienos) iki 2020 m. balandžio 21 d. (išieškotojo kreipimosi į teismą su patikslintu ieškiniu dienos):
1. V. rašto nevykdymo dienos dėl bendravimo kas antrą savaitgalį: 2019 m. rugpjūčio 24–25 d., rugsėjo 7–8 d., 21–22 d., spalio 5–6 d., 19–20 d., lapkričio 2–3 d., 16–17 d., lapkričio 30 d.–gruodžio 1 d., gruodžio 14–15 d., 28–29 d; 2020 m. sausio 11–12 d., 25–26 d., vasario 8–9 d., 22–23 d., kovo 7–8 d.;
Žemesnės instancijos teismas
2. V. rašto nevykdymo dienos dėl bendravimo per atostogas: 2019 m. rugpjūčio 10–25 d.;
3. V. rašto nevykdymo dienos dėl bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis: 2019 m. rugpjūčio 2, 6, 9, 13, 16, 20, 23, 27, 30 d., rugsėjo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27 d., spalio 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 d., lapkričio 1, 5, 8, 12, 15, 19, 22, 26, 29 d., gruodžio 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., 2020 m. sausio 3, 7, 10, 14, 17, 21, 24, 28, 31 d., vasario 4, 7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 d., kovo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., balandžio 3, 7, 10, 14, 17, 21 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2021 m. sausio 30 d. skundu, Antstolio gautu 2021 m. vasario 1 d. (v. b. l. 110), prašė: panaikinti Ginčo patvarkymą Nr. 1 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; įpareigoti Antstolį išsamiai ir visapusiškai atlikti apskaičiavimus dėl baudos paskyrimo, tai atliekant neviršijant Antstolio įgaliojimų vykdymo procese. Pareiškėja nurodė, kad 6 000 Eur baudos paskaičiavimas už 120 nevykdymo dienų yra neteisėtas, nepagrįstas, viršijantis Antstolio įpareigojamus vykdymo procese. Antstolis turėjo pareigą ne tik suskaičiuoti dienas, kuriomis nevyko pareiškėjos mažamečio sūnaus bendravimas su tėvu, bet ir pagrįsti, jog tomis dienomis bendravimas neįvyko konkrečiai dėl skolininkės tyčinių veiksmų, surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kurių v. byloje turėjo būti 120. Be to, Antstolis sprendimui įvykdyti nepasitelkė psichologo, kuris galėtų išklausyti vaiko nuomonę ir pateikti rekomendacijas, geriausiai atitinkančias vaiko interesus.
Pareiškėja nesutiko su Ginčo patvarkyme Nr. 1 nurodytomis sprendimo nevykdymo kas antro savaitgalio dienomis. Skolininkei nėra žinoma, ar 2019 m. rugpjūčio 24–25 d., rugsėjo 7–8 d., 21–22 d., spalio 5–6 d., 19–20 d., lapkričio 2–3 d., 16–17 d., lapkričio 30 d.–gruodžio 1 d., gruodžio 14–15 d., 28–29 d; 2020 m. sausio 11–12 d., 25–26 d., vasario 8–9 d., 22–23 d., kovo 7–8 d. išieškotojas buvo atvykęs į Kauną, PC „Mega“. Išieškotojas, veikdamas sąžiningai išieškojimo vykdymo procese, turėtų įrodyti, kad tomis dienomis buvo Kaune. 2019 m. rugpjūčio 24–25 d. bendravimas neįvyko, kadangi ji su vaiku išvyko dėl šeiminių aplinkybių, apie tai iš anksto informavo vaiko tėvą elektroniniu paštu. 2019 m. rugsėjo 7–8 d. bendravimas neįvyko dėl objektyvių priežasčių, tėvas buvo informuotas, jog vaikui skaudą galvą ir jis atsisako važiuoti, išreiškia nenorą. 2019 m. rugsėjo 21–22 d. bendravimas neįvyko, nes sūnus sirgo, gulėjo ligoninėje, ką patvirtina nedarbingumo pažymėjimas dėl ligonio slaugymo nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 25 d. Be to, nėra aišku, ar tėvas buvo atvykęs į Kauną, kadangi vaiko nelankė ligoninėje, darytina prielaida, kad apskritai jis nebuvo grįžęs iš užsienio. 2019 m. spalio 5–6 d., 2019 m. spalio 19–20 d., 2019 m. lapkričio 2–3 d. bendravimas neįvyko dėl to, kad išieškotojas nebuvo atvykęs į Lietuvą, į Kauną, ir jis neinformavo dieną prieš bendravimą, kad laukia vaiko Kaune, PC „Mega.“ 2019 m. lapkričio 16–17 d. sūnus sirgo nuo 2019 m. lapkričio 12 d., dėl to buvo nevestas į darželį, ką patvirtina susirašinėjimas su grupės auklėtoja bei 2019 m. lapkričio 14 d. ir 19 d. išrašai iš sūnaus A. B. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos. 2019 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 1 d. bendravimas neįvyko dėl to, kad išieškotojas nors ir buvo atvykęs į Lietuvą, tačiau, staiga vaikui atkritus ir susirgus vėl, buvo apie tai informuotas ir pats nevykdė tvarkoje nurodytos prievolės vaiko ligos atveju slaugyti jį jo gyvenamojoje vietoje. Be to, 2020 m. vasario 8–9 d., 22–23 d., 2020 m. kovo 7–8 d. neskaičiuotina, nes šios dienos neįeina į tėvo bendravimą su sūnumi, kadangi bendravimas vyksta pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo, kuria buvo nustatytos šios dienos tėvui bendrauti su vaiku: 2020 m. vasario l–2d., 15–16, 29 d.–kovo l d. ir t. t., tačiau 2020 m. liepos 15 d. atvykus į Antstolio kontorą v. byloje ji neado duomenų apie šios nutarties perdavimą vykdymui, tad nėra teisinio pagrindo skaičiuoti dienas už tariamą bendravimo nevykdymą pagal dienas, kurios net neįeina į tėvo bendravimą su vaiku. Pareiga įrodyti skolininkės padarytą teismo sprendimo nevykdymą (vykdymo pažeidimą) turi Antstolis, ir nėra jokio pagrindo perkelti įrodinėjimo naštą skolininkei.
Žemesnės instancijos teismas
Išieškotojas 2019 m. liepos 18 d. el. laišku informavo ją apie savo planuojamas atostogas su sūnumi nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d., tačiau Antstoliui atvykus su juo į vaiko gyvenamąją vietą, vaikas atsisakė vykti atostogauti su tėvu, išreiškė nenorą, verkė. Nors vaiko daiktai buvo sudėti, vaikas buvo aprengtas, tačiau prieš rėkiantį, verkiantį vaiką prievartos naudoti negalima. A. jau kurį laiką išreiškia valią ir nenorą bendrauti su tėvu, tai pasireiškia verkimu, mušimusi, isterijos priepuoliais, nuolat prisimena įvykius, kai tėvas, pažeisdamas bendravimo tvarką jo laiku negrąžino, tai sukėlė neigiamus išgyvenimus ir stresą bei pastiprino baimę būti atskirtam nuo mamos. Taip pat vaikas prisimena, kai tėvas pažada atvykti į treniruotes, tačiau to nepadaro, vaikas natūraliai pyksta, akcentuoja, kad tėtis meluoja ir visados meluos. Antstolis nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 771 straipsnio 1 dalies ir nesurašė nustatytos formos akto, nurodant priežastį, kad vaikas atsisako vykti, tuo galimai piktnaudžiavo savo kaip Antstolio procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje (toliau ir – c. b.) Nr. 3K–3–603/2015).
Antstolis nurodė bendravimo elektroninėmis (toliau ir – el.) ryšio priemonėmis nevykdymo dienas: 2019 m. rugpjūčio 2, 6, 9, 13, 16, 20, 23, 27, 30 d., rugsėjo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27 d., spalio 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 d., lapkričio 1, 5, 8, 12, 15, 19, 22, 26, 29 d., gruodžio 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., 2020 m. sausio 3, 7, 10, 14, 17, 21, 24, 28, 31 d., vasario 4, 7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 d., kovo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., balandžio 3, 7, 10, 14, 17 ir 21 dienos. V. byloje nėra šiomis dienomis surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, nurodant, kad tomis dienomis bendravimo skolininkė neįvykdė dėl tyčinių savo veiksmų. Ji sudaro technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, o jei nurodytą dieną neįvyksta bendravimas dėl objektyvių priežasčių, visuomet suderinamas laikas su išieškotoju dėl skambučio perkėlimo į kitą dieną. Ginčas kyla dėl to, ar ji tinkamai vykdė teismo nustatytus įpareigojimus, sudarė išieškotojui galimybę bendrauti su sūnumi el. ryšio priemonėmis – tokius faktus privalu užfiksuoti fiziškai dalyvaujant teismo sprendimo vykdymo metu vykdymo vietoje, o ne remtis prielaidomis apie galimą nevykdymą. Pareigą įrodyti skolininkės padarytą teismo sprendimo vykdymo pažeidimą, teismo sprendimo nevykdymą turi tai konstatavęs Antstolis, ir nėra jokio pagrindo perkelti įrodinėjimo naštą skolininkei.
Antstolis 2021 m. vasario 5 d. patvarkymu (I t., b. l. 3–5) pareiškėjos skundo netenkino ir CPK 636 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad jis vykdo: Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. v. dokumentą Nr. 2-173-955/2016, kuriuo teismas patvirtino skolininkės ir išieškotojo 2016 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo; Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. v. dokumentą Nr. e2-1943-435/2019 dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Antstolis baudą paskaičiavo nuo Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 pateikimo vykdyti dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., iki išieškotojo kreipimosi į teismą su patikslintu ieškiniu, t. y. iki 2020 m. balandžio 21 d. V. rašto nevykdymo dienos yra: dėl bendravimo kas antrą savaitgalį – 2019 m. rugpjūčio 24–25 d., rugsėjo 7–8 d., 21–22 d., spalio 5–6 d., 19–20 d., lapkričio 2–3 d., 16–17 d., lapkričio 30 d.–gruodžio 1 d., gruodžio 14–15 d., 28–29 d; 2020 m. sausio 11–12 d., 25–26 d., vasario 8–9 d., 22–23 d., kovo 7–8 d.; dėl bendravimo per atostogas – 2019 m. rugpjūčio 10–25 d.; dėl bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis – 2019 m. rugpjūčio 2, 6, 9, 13, 16, 20, 23, 27, 30 d., rugsėjo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27 d., spalio 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 d., lapkričio 1, 5, 8, 12, 15, 19, 22, 26, 29 d., gruodžio 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., 2020 m. sausio 3, 7, 10, 14, 17, 21, 24, 28, 31 d., vasario 4, 7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 d., kovo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., balandžio 3, 7, 10, 14, 17, 21 d. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. susidarė 120 dienų, todėl baudos dydis – 6 000 Eur.
Antstolis 2022 m. vasario 17 d. patvarkyme dėl baudos apskaičiavimo patikslinimo Nr. S-22-70-4680 (Ginčo patvarkymas Nr. 2) (IV t., b. l. 57–58) nurodė, kad jis vykdo: Kauno apylinkės teismo v. dokumentą Nr. 2-173-955/2016/2017 m. birželio 1 d., kuriuo teismas patvirtino skolininkės ir išieškotojo 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo; Kauno apylinkės teismo v. dokumentą Nr. e2-1943-435/2019/2020 m. birželio 8 d. dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Antstolis informavo, kad buvo klaidingas priskaičiuotos baudos skolininkei dydis, nes Antstoliui bylos šalys buvo pateikusios ne visus reikšmingus dokumentus. Išnagrinėjus Antstoliui papildomai pateiktus dokumentus, buvo perskaičiuotos v. dokumento nevykdymo dienos nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. ir pažymėta, kad v. raštas Nr. 2-173-955/2016 buvo nevykdomas 116 dienų, už kurias priskaičiuotina bauda (po 50 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną) yra 5 800 Eur.
1. V. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienos kas antrą savaitgalį:
2019 m.: rugpjūčio 24–25 d.; rugsėjo 7–8 d., 21–22 d.; spalio 5–6 d., 19–20 d.; lapkričio 2–3 d., 16–17 d., 30 d.– gruodžio 1 d., 14–15 d., 28–29 d.;
2020 m.: sausio 11–12 d., 25–26 d.; (nuo 2020 m. vasario 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-29-324/2020 pakeista tvarka) vasario 1–2 d., 15–16 d., 29 d.–kovo 1 d.
2. V. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienos per atostogas (14 d. per metus): 2019 m. rugpjūtis 10–23 d.
3. V. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienos dėl bendravimo el. ryšio priemonėmis (kiekvieną mėnesio antradienį ir penktadienį):
2019 m.: rugpjūčio 2, 6, 9, 27, 30 d.; rugsėjis 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27 d.; spalio 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 d.; lapkričio 1, 5, 8, 12, 15, 19, 22, 26, 29 d.; gruodžio 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d.;
2020 m.: sausio 3, 7, 10, 14, 17, 21, 24, 28, 31 d.; vasario 4, 7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 d.; kovo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31; balandžio 3, 7, 10, 14, 17 d.
Šalies argumentai
Skolininkė 2022 m. vasario 21 d. skundu (III t., b. l. 117–122) prašo panaikinti Ginčo patvarkymas Nr. 2 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, viršijantį Antstolio įpareigojimus vykdymo procese, priešingą CPK normoms. Skolininkė nurodė, jog iš esmės Ginčo patvarkymas Nr. 2 dėl yra apie tą patį objektą, kaip ir Ginčo patvarkymas Nr. 1. Tik pirmu atveju Antstolis paskaičiavo 120 nevykdymo dienų, o antruoju – 116. Visai nesvarbu, ką tikslina Antstolis, kadangi teismai pripažino faktą, kad Antstolis v. bylą vedė aplaidžiai, neįsigilindamas į situaciją ir faktines aplinkybes, kad byloje nėra duomenų, kokiais įrodymais remdamasis Antstolis nustatė, jog išieškotojo nurodytomis dienomis nevyko bendravimas su vaiku, tačiau esant tokiai situacijai teismas turėjo klausimą išspręsti iš esmės pagal byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnio). Būtent 2021 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartyje nutarta: sutikslinti išieškotojo pareigą įrodyti teismo sprendimo neįvykdymo visomis konkrečiomis dienomis faktą (kurių negali būti daugiau nei Antstolio nurodytos 120 dienų), per 20 d. pateikiant į bylą visus tai pagrindžiančius įrodymus su rašytiniais paaiškinimais apie tai, kokie vykdomojoje ir civilinėje byloje Nr. 2YT-26895-527/2021 pateikti konkretūs įrodymai (nurodant bylos tomą ir lapus) patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo konkrečiomis dienomis kaltais skolininkės veiksmais faktą, bei apie tai, jog Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas karantinas ir su juo susijusi saviizoliacija atvykstantiems iš užsienio asmenims, netrukdė išieškotojui (bendravimui su vaiku turėjusiam atvykti iš Jungtinės Karalystės) bendrauti su vaiku konkrečiomis į bendravimo laikotarpį patenkančiomis dienomis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl antstolių profesinės etikos kodekso paskelbimo (galiojanti suvestinė redakcija 2014 m. balandžio 24 d.) patvirtintas Antstolių profesinės etikos kodeksas, kurio 3 straipsnyje įtvirtinta, kad: ,,Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir privalo būti objektyvus bei nešališkas, vadovautis šiame Kodekse įtvirtintais antstolio veiklos principais. Savo veikloje antstolis vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, kitais teisės aktais bei šiuo Kodeksu. Antstolis užtikrina tinkamą jo kontoros darbo organizavimą bei pareigas atliekančių kontoros darbuotojų kompetenciją. Antstolis garantuoja, kad jo profesinės žinios ir praktiniai įgūdžiai neatsilieka nuo profesinio vystymosi.“ Nėra aišku, kodėl Antstolis priėmė Ginčijamą patvarkymą Nr. 2, nes eilinį kartą Antstolis visiškai nesiorientuoja nei vykdomojoje, nei civilinėje byloje Nr. 2YT-1884-527/2022. Antstoliui, be kita ko, taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (LAT 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-479-248/2015). Įvertinus nurodytas teisines normas ir faktines aplinkybes, kurias pagrindžia pridėti rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į vykdymo proceso bendruosius principus, antstolio reikalavimų privalomumo tikslus ir paskirtį vykdymo procese į tai, kad šiuo metu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-1884-527/2022 dėl to paties objekto, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai Antstoliui apskaičiuojant baudą už teismo sprendimo nevykdymą, darytina išvada, kad Antstolio elgesys prieštarauja įstatymams, pažeidžia skolininko teises.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolis 2022 m. vasario 21 d. patvarkymu (III t., b. l. 114–116), vadovaudamasis CPK 177, 178, 586, 613 ir 759 straipsniais, Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau ir – SVI), atsisakė tenkinti skolininkės 2022 m. vasario 21 d. skundą ir nutarė perduoti jį teismui. Antstolis nurodė, kad, vadovaujantis CPK 586 straipsniu, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti v. dokumentas. Skolininkui įstatymas suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas, t. y. skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą (CPK 644 straipsnis). Skolininkas taip pat turi imperatyvią pareigą antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis). LAT išnagrinėtose bylose taip pat ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis v. bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu, vykdyti antstolio nurodymus (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-1/2007; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-564/2008). Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta SVI. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. 2022 m. vasario 4 d. Antstolio kontoroje gauta 2020 m. sausio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2A-29-324/2020, kuria pakeista teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatyta laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, kurią įvertinus buvo perskaičiuotos dienos, už kurias (dėl teismo sprendimo nevykdymo) skolininkei skirtina bauda. Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei byloje turimais dokumentais, bauda skaičiuojama nuo Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 pateikimo vykdyti Antstoliui, t. y. 2019 m. rugpjūčio 1 d., iki išieškotojo kreipimosi į teismą su patikslintu ieškiniu dienos, t. y. 2020 m. balandžio 21 d., už Ginčijame patvarkyme Nr. 2 nurodytas 116 dienų, už kurias apskaičiuotas baudos dydis yra 5 800 Eur. Iš skundo turinio matyti, kad nėra pagrindų, dėl kurių būtų galima tenkinti skundą. Be to, skunde nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, patvirtinančios Antstolio nekompetentingumą, įstatymų nesilaikymą, o taip pat nepateikti jokie tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (CPK 177 ir 178 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje byloje ginčas kilo dėl skaičiaus dienų, už kurias skolininkė (vaiko mama) turėtų sumokėti baudą, kuri skolininkei jau yra paskirta Kauno apylinkės teismo c. b. Nr. 2VP-25278-955/2019 priimta 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2020 m. vasario 6 d. Kauno apygardos teismui c. b. Nr. 2S-171-896/2020 šią nutartį palikus nepakeistą), po 50 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną išieškotojo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi šioje byloje nebesvarstomas klausimas dėl to, ar minėto dydžio bauda skolininkei buvo skirta pagrįstai, teismas toliau neanalizuos baudos už vykdomojo dokumento nevykdymą paskyrimo sąlygų ir teisinio reglamentavimo, tačiau, kad būtų įmanoma geriau suprasti kilusio ginčo esmę, pirmiausia aptars teismų ir antstolių procesinius dokumentus, priimtus sprendžiant tarp vaiko mamos (skolininkės) ir vaiko tėvo (išieškotojo) kilusius ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir dėl tos tvarkos nesilaikymo bei dėl priverstinio vykdymo.
Nagrinėjamos bylos Nr. 2YT-1884-527/2022, v. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu c. b. Nr. 2-173-955/2016 (būtent pagal kurį 2017 m. birželio 1 d. buvo išduotas v. raštas) buvo nutraukta išieškotojo ir skolininkės santuoka ir patvirtinta jų 2016 m. rugsėjo 12 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią:
1.1. Tėvas su sūnumi A. bendrauja, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį pristatant į jo gyvenamąją vietą kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį, paimant sūnų nuo 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.;
1.2. Tėvas su sūnumi bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną trečiadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Mama įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas komunikacinių ryšių priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis;
1.3. Tėvas kiekvienais metais atostogų metu su sūnumi praleidžia 21 kalendorinę dieną, išdėstant po 7 nepertraukiamas kalendorines dienas. Liepos mėnesį tėvas bendrauja 7 dienas, rugpjūčio mėnesį 7 dienas bei kitas 7 kalendorines dienas pasirinktinai, atsižvelgiant į tėvo darbovietės užimtumo grafiką. Tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suplanuotų atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Apie planuojamų atostogų laikotarpį tėvas informuoja vaiko mamą prieš 15 kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios, raštu ar SMS žinute. Vaiko atostogų pas tėvą metu šis įsipareigoja užtikrinti bendravimą su vaiko mama telefoniniu ryšiu;
1.4. A. sulaukus 4 metų amžiaus, jo tėvas turi teisę atostogauti su vaiku 4 savaites po 7 dienas, atsižvelgiant į vaiko norus bei užimtumą ugdymo įstaigoje, tame tarpe išsivežti sūnų atostogoms į užsienį ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, įsipareigojant informuoti nepilnamečio vaiko mamą apie tikslią vaiko buvimo vietą ir užtikrinti vaiko bendravimą su mama telefoniniu ryšiu;
1.5. Vaiko mama įsipareigoja iki išvykimo į užsienį ar planuojamų atostogų, numatytų 1.1, 1.3 ir 1.4 punktuose, pateikti tėvui reikiamus vaiko drabužius, vaiko asmeninius daiktus, kelionei skirtus dokumentus (asmens dokumentą) bei reikalingą informaciją vaiko buvimui su tėvu;
1.6. Vaikui susirgus, tėvas ar motina turi informuoti apie tai kitą iš tėvų. Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaiko pasiėmimas dėl vaiko ligos pobūdžio yra negalimas. Sūnui sergant tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką jis turėtų praleisti su tėvu (Taikos sutarties 1.1. p.), tai tėvas turi teisę iki 2 (dviejų) val. per dieną aplankyti sūnų A. B. vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, jį slaugyti, jam skirto bendravimo laiku. Tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju, nepilnamečio sūnaus mama įsipareigoja netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui ir kompensuoti bendravimą;
1.7. Šalys susitaria, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos keitimas iš Lietuvos Respublikos į bet kurią kitą užsienio valstybę, galimas tik turint tėvo sutikimą ar teismo leidimą.
Nustatyta, jog 2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimas Nr. 2-173-955/2016 įsiteisėjo 2017 m. kovo 23 d., nes skolininkė jį skundė, bet skundas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 2A-498-273/2017 buvo atmestas. 2017 m. birželio 1 d. buvo išduotas v. raštas, kurį vaiko tėvas 2017 m. liepos 4 d. pateikė vykdyti antstolei R. P..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi c. b. Nr. 2VP-22790-1043/2017 tenkino antstolės R. P. pareiškimą ir skyrė skolininkei 50 Eur baudą už Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 nevykdymą.
Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11987-962/2018 pagal antstolės R. P. 2018 m. balandžio 5 d. gautą prašymą skyrė skolininkei vienkartinę 300 Eur baudą išieškotojo naudai už teismo sprendimo Nr. 2-173-955/2016 nevykdymą, tačiau Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartimi c. b. Nr. 2S-1335-413/2018 šią nutartį pagal skolininkės atskirąjį skundą panaikino ir klausimą perdavė apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi (c. b. Nr. 2VP-22286-1043/2018), išnagrinėjęs bylą iš naujo, netenkino antstolės R. P. prašymo skirti skolininkei maksimalią baudą už kiekvieną 2016 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo c. b. Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dieną nuo 2018 m. vasario 10 d. išieškotojo naudai. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi (c. b. Nr. 2S-363-436/2019) Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį paliko nepakeistą, atmetus antstolės skundą.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (c. b. Nr. e2-1551-435/2018, kurios numeris 2019 m. buvo Nr. e2-1943-435/2019), kurią Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki galutinio teismo sprendimo c. byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. B. dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku sąlygų pakeitimo ir papildymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir pagal atsakovo A. B. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo priėmimo buvo nustatyta laikina atsakovo A. B. ir nepilnamečio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka:
1. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį–sekmadienį, jo pasirinktoje vietoje (bet kuriame vaikų žaidimo kambaryje Kauno mieste); vaiko perdavimas vyksta vaiko tėvams tiesiogiai nesusitinkant; motina sūnų atveda ir palieka žaidimų kambaryje (kuriame žaidimų kambaryje vaikas bus paliktas ji SMS žinute informuoja tėvą dieną prieš) 10.00 val., ten pat palieka vaikui reikalingų daiktų krepšį, SMS žinute apie tai informuoja tėvą, paėmęs vaiką iš žaidimų kambario (vaiko perdavimas privalo įvykti per maksimaliai trumpą laiką), tėvas SMS žinute informuoja motiną, kad vaiką pasiėmė; sekmadienį 20.00 val. tėvas vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą. Vaiko bendravimo su tėvu metu motina negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu.
2. Tėvas su sūnumi bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val.; motina sudaro technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į tėvo skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalina uždarydama duris. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis tuo pačiu laiku.
Teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartyje taip pat išaiškino, jog likusi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu c. b. Nr. 2-173-955/2016 nustatyta tėvo ir nepilnamečio A. bendravimo tvarka paliekama nepakeista.
Šioje vietoje pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu c. b. Nr. e2-1943-435/2019 (kurios numeris 2018 metais buvo Nr. e2-1551-435/2018), be kita ko, nusprendė nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo c. byloje Nr. 2-173-955/2016 dalį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas nustatė, kad tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį–sekmadienį, jo pasirinktoje vietoje; vaiko perdavimas vyksta tėvams tiesiogiai nesusitinkant; motina sūnų atveda ir palieka žaidimų kambaryje (kuriame žaidimų kambaryje vaikas bus paliktas motina SMS žinute informuoja tėvą dieną prieš) 10.00 val., ten pat palieka vaikui reikalingų daiktų krepšį, SMS žinute apie tai informuoja tėvą, paėmęs vaiką iš žaidimų kambario, tėvas SMS žinute informuoja motiną, kad vaiką pasiėmė; sekmadienį 20.00 val. tėvas vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą. Vaiko bendravimo su tėvu metu motina negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu. Tėvas su sūnumi bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. tik esant sūnaus norui; motina sudaro technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į tėvo skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalina uždarydama duris. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi (c. b. Nr. e2A-29-324/2020) Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi (c. b. Nr. e2A-29-324/2020, kurioje buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl 2019 m. liepos 16 d. sprendimo) taip pat pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo bendravimo su sūnumi tvarką tokiu būdu:
Žemesnės instancijos teismas
„A. B. su sūnumi A. B. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį–sekmadienį, A. B. pasirinktoje vietoje. Vaiko perdavimas vyksta A. B. ir A. G. vaiko akivaizdoje tiesiogiai nesusitinkant. A. G. sūnų A. B. atveda ir palieka pas psichologę D. B. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 valandą, ten pat palieka vaikui reikalingų daiktų krepšį. Atvedusi vaiką, A. G. iš privalo išeiti iš pastato, kuriame yra nurodytos patalpos, ir užtikrinti, kad nesusitiktų su vaiku A. B. jį pasiimant. A. B. vaiką privalo pasiimti ne vėliau kaip 10 val. 10 min. šeštadienį, o sekmadienį 20.00 val. pristatyti į jo gyvenamąją vietą.
Jei vaiko bendravimas su tėvu nebus galimas dėl vaiko ligos, A. G. privalo turėti tai pateisinančią gydytojo pažymą, patvirtinančią, jog dėl ligos vaikas negali lankyti ugdymo įstaigos. Apie tai ji privalo informuoti A. B. ir psichologę D. B. SMS žinute ne vėliau kaip iki bendravimo savaitės ketvirtadienio 20 valandos, o vaikui susirgus vėliau – iki bendravimo savaitės penktadienio 20 valandos.
Jei A. B. bendravimas su sūnumi neįvyktų dėl vaiko ligos, tos bendravimo dienos privalo būti kompensuojamos bet kurį savaitgalį A. B. pasirinkimu, jam apie pasirinktą bendravimo kompensavimo datą pranešant SMS žinute A. G. ir psichologei D. B. ne vėliau kaip iki pasirinktos bendravimo savaitės antradienio 20 val.
Pirmas bendravimo savaitgalis prasideda 2020 m. vasario 1 dieną.
Vaiko bendravimo su tėvu metu A. G. negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu.
A. B. su sūnumi A. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val.
A. G. sudaro technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į A. B. skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalina uždarydama duris. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis tuo pačiu laiku.
Likusi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatyta atsakovo A. B. ir nepilnamečio A. B. bendravimo tvarka paliekama nepakeista.“
2019 m. liepos 16 d. Sprendimui įsiteisėjus 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. birželio 8 d. buvo išduotas v. raštas Nr. e2-1943-435/2019, kuris, kaip matyti iš v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 10 d. buvo pateiktas vykdyti tam pačiam Antstoliui, kuris 2020 m. birželio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė išieškotojo pateiktą v. dokumentą vykdyti.
Antstolė R. P. 2019 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. v. raštą c. b. Nr. 2-173-955/2016 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį c. b. Nr. e2-155-435/2018 perdavė tolimesniam vykdymui Antstoliui, kuris, 2019 m. rugpjūčio 1 d. gavęs persiųstus dokumentus, 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti vien tik išieškotojo pateiktą vykdyti dokumentą Nr. 2-173-955/2016 (v. b. l. 9) ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 8) įpareigojo skolininkę nedelsiant vykdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. v. raštą, kuriuo nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka (v. b. l. 7–8), bei elektroniniu paštu 2019 m. rugpjūčio 9 d. išsiuntė šį patvarkymą skolininkei (v. b. l. 10). Šioje vietoje pažymėtina, kad Antstolis nors ir gavo antstolės R. P. 2019 m. liepos 26 d. patvarkymu (v. b. l. 4–5) jam perduotą vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį (c b. Nr. e2-155-435/2018) (v. b. l. 1–3), tačiau jokio patvarkymo apie tai, kad šią nutartį jis taip pat priėmė vykdyti, v. byloje nėra. Be to, Išrašas iš Antstolių informacinės sistemos registro taip pat patvirtina, jog antstolės R. P. nuo 2018 m. spalio 17 d. vykdyta v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo vykdyta Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis dėl LAP taikymo Nr. e2-1551-435/2018, 2019 m. liepos 29 d. buvo ,,užbaigta, persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui“, o duomenų apie tai, kad ši Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis (c. b. Nr. e2-155-435/2018) būtų toliau vykdyta Antstolio jam priėmus patvarkymą priimti v. dokumentą vykdyti, šiame Išraše taip pat nėra.
Antstolis 2019 m. rugpjūčio 12 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (v. b. l. 13), iš kurio matyti tai, jog 2019 m. rugpjūčio 10 d. 9 val. 00 min. nuvykus skolininkės adresu (duomenys neskelbtini), duris atidariusi skolininkė nurodė, kad vaiką tėvui atveš pati 10 val. 00 min., tačiau 9 val. 38 min. Antstolis gavo SMS pranešimą, kad vaikas tėvui perduotas nebus, ko pasekoje, Antstolio teigimu, nėra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. v. raštas Nr. 2-173-955/2016 ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis dėl laikinosios bendravimo tvarkos (bylos Nr. e2-1551-435/2018), kuria iš dalies pakeista byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatyta bendravimo tvarka bei kuri galios iki byloje priimto 2019 m. liepos 16 d. sprendimo įsiteisėjimo.
Iš v. b. matyti, jog išieškotojas 2019 m. rugpjūčio 30 d. el. paštu persiuntė Antstoliui savo susirašinėjimą su skolininke, iš kurio matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 22 d. 13.36 val. jis informavo skolininkę: ,,Labas A., aš busiu šeštadieni 10 val. Megoje kaip numatyta lauksiu A. su juo pažaisti. Jei kas tau keičiasi pranešk, prašau, kuo anksčiau.“, o 17.30 val. į savo klausimą: ,,Ar galėsiu šiandien su A. pakalbėt? Nes ryt busiu pakeliui pas ji“, į skolininkė atsiuntė automobilyje miegančio sūnaus foto su prierašu ,,mielai, taciau uzmiges, kol keliaujam“. 2019 m. rugpjūčio 23 d. 19.47 skolininkė jam atsiuntė elektroniniu paštu laišką, kuriame nurodė: ,,Apgailestauju pranešdama, kad del šeimyniniu aplinkybių turėjome jau si vakara išvykti is Kauno, o galimybes ryt būti Kaune neturime, tad rytoj nevaziuok i Kauna. Susitarsime del abiems tinkamo savaitgalio, kad kompensuotume si Savaitgali, ateinanti savaitgali A. dalyvaus kriksto tecio gimtadienyje, taciau del kito laiko – pasiderinsime“. 2019 m. rugpjūčio 24 d. 7.20 val. išieškotojas užklausė skolininkės: ,,kiek šiuo metu tavo paskaičiavimu jau yra susikaupe savaitgalio kompensuojamų dienų ir kada konkrečiai tu planuoji jas kompensuoti?“ (v. b. l. 14–16)
Antstolis 2019 m. rugpjūčio 26 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (v. b. l. 17), iš kurio matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 24 d. Antstolis gavo išieškotojo pranešimą, kad jam nėra sudaromos galimybės bendrauti su vaiku, tai yra susitikimas su vaiku neįvyko 2019 m. rugpjūčio 24–25 d., ko pasekoje nėra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 1 d. v. raštas Nr. 2-173-955/2016 ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis dėl laikinosios bendravimo tvarkos (c. b. Nr. e2-1551-435/2018), kuria iš dalies pakeista byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatyta bendravimo tvarka bei kuri galios iki byloje priimto 2019 m. liepos 16 d. sprendimo įsiteisėjimo.
Be to, Antstolis 2019 m. rugsėjo 9 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (v. b. l. 21), kuriame nurodyta, jog 2019 m. rugsėjo 7 d. 9 val. 55 min. nuvykus prie prekybos ir pramogų centre „Mega“ esančio žaidimų kambario „Curiocity“ 10 val. 00 min. susitikimas su vaiku neįvyko. 2019 m. rugsėjo 7 d. 10 val. 5 min. A. B. gavo SMS pranešimą iš skolininkės „A. atsisako vaziuot, be to, skauda galva, prasau paskambint vaikui ir pasnekint“, ko pasekoje, Antstolio teigimu, nėra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 1 d. v. raštas Nr. 2-173-955/2016 ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis dėl laikinosios bendravimo tvarkos (c. b. Nr. e2-1551-435/2018), kuria iš dalies pakeista c. byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatyta bendravimo tvarka bei kuri galios iki byloje priimto 2019 m. liepos 16 d. sprendimo įsiteisėjimo,
Iš 2019 m. rugsėjo 9 d. išieškotojo prašymo Antstoliui prijungti duomenis apie bendravimą su vaiku elektroninių ryšių priemonėmis, kuris Antstolio kontoroje registruotas 2019 m. rugsėjo 11 d. (v. b. 12–13), matyti, jog su prašymu buvo pateikta: 2019 m. rugpjūčio mėn. susirašinėjimas su skolininke; 2019 m. rugpjūčio 13 d., 20 ir 28 d. vaizdo įrašai. Prašyme nurodyta, jog pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį yra nustatyta laikina tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią tėvas su sūnumi turi bendrauti ,,Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20 iki 20.30 val., o mama turi sudaryti technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui el. ryšio priemonėmis, užtikrinti atsiliepimą į jo skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalinti uždarydama duris; tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas el. ryšio priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis tuo pačiu laiku. 2019 m. rugpjūčio mėnesį jis su sūnumi turėjo bendrauti 2, 6, 9, 13, 16, 20, 23, 27 ir 30 dienomis, tačiau bendravimas neįvyko arba truko labai trumpai.
Antstolis 2019 m. rugsėjo 25 d. pareiškimu kreipėsi į teismą su prašymu skirti skolininkei baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną.
Teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi (c. b. Nr. 2VP-25278-955/2019), įsiteisėjusia 2020 m. vasario 6 d. Kauno apygardos teismui c. b. Nr. 2S-171-896/2020 šią nutartį palikus nepakeistą, nutarė skirti skolininkei 50 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną išieškotojo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Skolininkei pateikus teismui prašymą išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį (kokią konkrečią piniginę baudą ji turi sumokėti išieškotojui ir už kokias konkrečiai Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dienas), Kauno miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi skolininkės prašymą atmetė, išaiškinęs, jog skolininkė, norėdama tai sužinoti, turi kreiptis į Antstolį, vykdantį v. bylą pagal minėtą v. raštą.
2020 m. liepos 1 d. skolininkė pateikė Antstoliui pakartotinį prašymą pateikti informaciją, kokią konkrečią pinigų sumą (baudą) ji turi sumokėti išieškotojui.
Antstolis 2020 m. liepos 2 d. Patvarkyme dėl informacijos pateikimo Nr. S-20-70-15485 nurodė, jog baudą, kuri sudaro 4 350 Eur, jis skaičiuoja nuo Kauno apylinkės teismo v. rašto pateikimo Antstoliui vykdyti (2019 m. rugpjūčio 1 d.) iki išieškotojo kreipimosi į Kauno apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu dienos (2020 m. balandžio 21 d.). Į šį laikotarpį pagal v. raštą Nr. 2-173-955/2016 patenka Antstolio nurodytos 87 dienos: 2019 m. rugpjūčio 3–11, 14, 17–18, 21, 28, 31, 29 d., rugsėjo 1, 4, 11, 14, 15, 18, 28, 29 d., spalio 2, 9, 12, 13, 16, 23, 26–31, lapkričio 1–3, 6, 9, 10, 13, 20, 23, 24, 27 d., gruodžio 4, 7, 8, 11, 18, 21, 22, 25 d.. 2020 m. sausio 1, 4, 5, 8, 15, 18, 19, 22, 29 d.; vasario 1, 2, 5, 12, 15–16, 19, 26, 29 d., kovo 1, 4, 11, 14–15, 18, 25, 28–29 d., balandžio 1, 8, 11–12, 15 d.
Teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi (c. b. Nr. 2YT-19738-435/2020), įsiteisėjusia 2020 m. lapkričio 26 d., panaikino Antstolio 2020 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo Antstolį iš naujo paskaičiuoti skolininkei skirtinos baudos dydį, konkrečiai nurodant, už kurias dienas bauda skaičiuojama.
Išieškotojas, atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties (c. b. Nr. 2YT-19738-435/2020), kuria buvo panaikintas 2020 m. liepos 2 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mokėtinos baudos dydžio paskaičiavimo, motyvus, įskaitant ir apie pasitikrinimą su išieškotoju ir skolininke dėl konkrečių dienų, įtrauktinų į baudos skaičiavimą, 2020 m. gruodžio 1 d. Antstoliui pateikė prašymą (v. b. l. 93–94), nurodęs, jog pagal v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą teismo sprendimą skolininkė jam nesudarė galimybės su sūnumi bendrauti nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. kovo 16 d. (paskelbto karantino), dėl ko jis nebeturėjo galimybės skraidyti iš Londono, kas atleido skolininkę nuo pareigos atvesti vaiką į žaidimų kambarį, todėl v. rašto nevykdymo dienos skaičiuotinos nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. kovo 16 d.
V. rašto nevykdymo dienos dėl bendravimo kas antrą savaitgalį dienos: 2017 m.: gegužės mėn. 20–21 d., birželio 3–4 d., 17–18 d., liepos 1–2 d., 15–16 d., 29–30 d., rugpjūčio 12–13 d., 26–27 d., rugsėjo 9–10 d„ 23–24 d., spalio 7–8 d., 21–22 d., lapkričio 4–5d., 18–19 d., gruodžio 2–3d. 16–17 d., 30–31 d.;
2017 m.: sausio 13–14 d., 27–28 d., vasario 10–11 d., 24–25 d., kovo 10–11 d., 24–25 d., balandžio 7–8 d., 21–22 d., gegužės 5–6 d., 19–20 d., 16–17 d., birželio 30 d.–liepos l d., 28–29 d., rugpjūčio 11–12 d., 25–26 d., rugsėjo 8–9 d., 22–23 d., spalio 6–7d., 20–21 d., lapkričio 3–4 d., 17–18 d., gruodžio 1–2 d., 15–16 d., 29–30 d.;
2018m.: sausio 12–13 d., 26–27 d., vasario 9–10 d., 23–24 d., kovo 9–10 d., 23–24 d., balandžio 6–7 d., 20–21 d., gegužės 4–5 d. 18–19 d., birželio 1–2 d., 29–30 d., liepos 13–14 d., 27–28 d., rugpjūčio 24–25 d., rugsėjo 7–8 d., 21–22 d., spalio 5–6 d., 19–20 d., lapkričio 2–3 d., 16–17 d., lapkričio 30 d.–gruodžio l d., gruodžio 14–15 d., 28–29 d.;
2019 m.: sausio 11–12 d., 25–26 d., vasario 8–9 d., 22–23 d., kovo 7–8 d.
V. rašto nevykdymo dienos dėl bendravimo per atostogas: 2017 m. liepos 7–13 d., liepos 18–24 d.; 2018 m. gegužės 28–birželio 3 d., liepos 13–19d.; 2019 m. birželio 15–23 d., rugpjūčio 10–25 d.
V. rašto nevykdymo dienos dėl bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis (nuo 2017 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. bendravimas elektroninių ryšių priemonėmis turėjo vykti kiekvieną trečiadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val.; nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. – kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val., mama iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, turi pasišalinti uždarydama duris):
2017 m.: gegužės 10, 17, 24, 31 d. birželio 7, 14, 21, 28 d., liepos 5, 12, 19, 26 d., rugpjūčio 2., 9, 16, 23, 30 d., rugsėjo 6, 13, 20, 27 d., spalio 4, 11, 18, 25 d., lapkričio 1, 8 15, 22, 29 d., gruodžio 6, 13, 20, 27 d.;
2018 m.: sausio 3, 10, 17, 24, 31 d., vasario 7, 14, 21, 28 d., kovo 7, 14, 21, 28 d., balandžio 4, 11, 18, 25 d., gegužės 2, 9, 16, 23, 30 d., birželio 6, 13, 20, 27 d. liepos 4, 11, 18, 25 d., rugpjūčio 1, 8, 15, 22, 29 d., rugsėjo 5, 12, 19, 26 d. spalio 3, 10, 17, 24, 31 d., lapkričio 7, 14, 21, 28 d., gruodžio 5, 12, 19, 26 d.;
2019 m.: sausio 2, 9, 16, 23, 30 d., vasario 6, 13, 20, 27 d., kovo 6, 13, 20, 27 d., balandžio 3, 10, 17, 24 d., gegužės 1, 8, 15, 22, 29 d., birželio 5, 12, 19, 26 d., liepos 3, 10, 19, 23, 26, 30 d., rugpjūčio 2, 6, 9, 13, 16, 20, 23, 27, 30 d., rugsėjo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27 d., spalio 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 d. lapkričio 1, 5, 8, 12, 15, 19, 22, 26, 29 d., gruodžio 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d.;
2020 m.: sausio 3, 7, 10, 14, 17, 21, 24, 28, 31 d., vasario 4, 7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 d., kovo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., balandžio 3, 7, 10 d., 14 d., 17 d., 21 d.
Antstolis 2021 m. sausio 11 d. patikslintu patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 96) (toliau ir – Ginčo patvarkymas Nr. 1), priimtu v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdant teismo v. raštą Nr. 2-173-955/2016, nurodė, kad jis, vadovaudamasis 2020 m. liepos 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2YT-19738-435/2020, patikslina naujai apskaičiuotą skolininkei skirtinos baudos dydį – 6 000 Eur, už šias 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo 120 dienų, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. (v. rašto Nr. 2-173-955/2016 pateikimo Antstoliui dienos) iki 2020 m. balandžio 21 d. (išieškotojo kreipimosi į teismą su patikslintu ieškiniu dienos):
Žemesnės instancijos teismas
1) dėl bendravimo kas antrą savaitgalį: 2019 m. rugpjūčio 24–25 d., rugsėjo 7–8 d., 21–22 d., spalio 5–6 d., 19–20 d., lapkričio 2–3 d., 16–17 d., lapkričio 30 d.–gruodžio 1 d., gruodžio 14–15 d., 28–29 d; 2020 m. sausio 11–12 d., 25–26 d., vasario 8–9 d., 22-23 d., kovo 7–8 d.;
2) dėl bendravimo per atostogas: 2019 m. rugpjūčio 10–25 d.;
3) dėl bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis – 2019 m. rugpjūčio 2, 6, 9, 13, 16, 20, 23, 27, 30 d., rugsėjo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27 d., spalio 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 d., lapkričio 1, 5, 8, 12, 15, 19, 22, 26, 29 d., gruodžio 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., 2020 m. sausio 3, 7, 10, 14, 17, 21, 24, 28, 31 d., vasario 4, 7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 d., kovo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., balandžio 3, 7, 10, 14, 17, 21 d.
Skolininkei šį Ginčo patvarkymą Nr. 1 apskundus teismui, Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi c. b. Nr. 2YT-6597-1052/2021 skolininkės skundą tenkino ir įpareigojo Antstolį dar kartą iš naujo paskaičiuoti pareiškėjai skirtinos baudos dydį, konkrečiai nurodant ir motyvuojant, už kurias dienas bauda skaičiuojama. Teismas nurodė, jog bauda negali būti paskaičiuota skolininkei už tas neįvykusio bendravimo dienas, kuriomis bendravimas neįvyko dėl objektyvių ir nuo skolininkės nepriklausančių aplinkybių. Konkrečias dienas, už kurias turi būti paskirta bauda, privalo nustatyti Antstolis.
Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje (c. b. Nr. 2S-1784-413/2021), kuria Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartis buvo panaikinta ir grąžinta byla apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, jog šiuo atveju laikotarpis, už kurį skaičiuojami pažeidimai, yra nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. Išieškotojas nurodė Antstoliui, kad jam nebuvo leista bendrauti su vaiku visomis pagal grafiką nustatytomis dienomis. Skolininkės nuomone, ne už visas Antstolio nurodytas pažeidimo dienas jai turi būti skaičiuojama bauda, kadangi vaiko bendravimas su tėvu nevykdavo dėl objektyvių priežasčių (vaikas nenorėjo, sirgo, buvo išvykęs, neatvyko pats tėvas ir kt.). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra konstatuota, kad skolininkė nevykdo nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, dėl to jai jau yra paskirta bauda. Tačiau atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Antstolis jau du kartus nustatė (suskaičiavo), kiek dienų nebuvo vykdomas teismo sprendimas dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos pažeidimo, tačiau teismas, sutikdamas su skolininkės argumentais, Antstolio patvarkymus panaikindavo, grąžindamas šį klausimą iš naujo spręsti Antstoliui. Kiekvienu atveju, kai egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (LAT 2007 m. kovo 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-98/2007). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tėvų nesutarimai ir užsitęsęs tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos klausimų sprendimas visų pirma kenkia vaiko interesams, todėl, siekiant išspręsti kilusį ginčą, teismas turėtų būti aktyvus ir nesutikdamas su Antstolio patvarkymu (-ais) dėl pažeidimų skaičiaus ar kitų aplinkybių, būtent teismas turėtų vertinti skundo argumentus dėl įrodymų (ne)pakankamumo ir klausimą išnagrinėti iš esmės pagal v. byloje surinktus įrodymus. Tai yra šiuo konkrečiu atveju būtent teismui tenka pareiga vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis nuspręsti, kiek kartų buvo pažeista bendravimo su vaiku tvarka ir nustatyti mokėtinos baudos dydį. Apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje c. b. Nr. 2YT-19738-435/2020 akcentavo, kad Antstolis turėjo skaičiuoti šias dienas: 2019 m. rugpjūčio 3–4 d. kaip tėvo ir sūnaus bendravimo savaitgalį, 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir rugpjūčio 9 d., kaip neįvykusį atsakovo bendravimą su sūnumi per Skype, 2019 m. rugpjūčio 10–25 d., kaip neįvykusias atsakovo atostogas su sūnumi, 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir rugpjūčio 30 d., kaip neįvykusį atsakovo bendravimą su vaiku per Skype, 2019 m. rugpjūčio 31 d.–2019 m. rugsėjo 1 d., kaip neįvykusį atsakovo su vaiku bendravimą savaitgalį, be to, bendravimas per Skype turėjo vykti kiekvieną antradienį ir penktadienį. Kalbant apie konkrečių dienų įtraukimą į baudos skaičiavimą, Antstolis turėtų pasitikrinti, kuris savaitgalis turėjo priklausyti tėvui. Iš Ginčo patvarkymo Nr. 1 matyti, kad Antstolis paskaičiavo visai kitas savaitgalių dienas, kuriomis turėjo vykti tėvo ir sūnaus bendravimas, be to, nesiaiškino, ar bendravimas neįvyko tik dėl skolininkės kaltės, ar tais savaitgaliais realiai tėvas buvo atvykęs iš Londono į Lietuvą susitikti su sūnumi, ar buvo kitos objektyvios priežastys, dėl ko neįvyko bendravimas. Taip pat iš Ginčo patvarkymo Nr. 1 matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį paskaičiuotos nevykdymo dienos dubliuojasi. Taigi, apylinkės teismas iš esmės teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kokiais įrodymais remiantis Antstolis nustatė, jog išieškotojo nurodytomis dienomis nevyko bendravimas su vaiku, tačiau, esant tokiai situacijai, teismas turėjo klausimą išspręsti iš esmės pagal byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog bauda paskaičiuota už dienas, kurios pateko į laikotarpį, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas visuotinas karantinas dėl COVID-19. Šiuo klausimu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio šio režimo paskelbimo tikslo – sustabdyti ir riboti infekcijos plitimą (LAT 2021 m. kovo 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-157-916/2021). Taigi, vien ta aplinkybė, jog nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje buvo paskelbtas visuotinas karantinas, dar nereiškia, jog vien dėl to negalėjo vaikas bendrauti su tėvu.
Bylą nagrinėjant iš naujo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, Antstolis 2022 m. vasario 17 d. patvarkyme dėl baudos apskaičiavimo patikslinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (Ginčo patvarkymas Nr. 2) (IV t., b. l. 57–58) nurodė, kad jis, išnagrinėjęs jam papildomai pateiktus dokumentus, perskaičiavo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d., viso 116 dienų, už kurias priskaičiuotina bauda (po 50 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną) yra 5 800 Eur.
1. V. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienos kas antrą savaitgalį:
2019 m.: rugpjūtis 24–25 d.; rugsėjis 7–8 d., 21-22 d.; spalis 5–6 d., 19–20 d.; lapkritis 2–3 d., 16–17 d., lapkričio 30 d.–gruodžio 1 d.; gruodis 14–15 d., 28–29 d.
2020 m.: sausis 11–12 d., 25–26 d.; (nuo 2020 m. vasario 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-29-324/2020 pakeista tvarka) vasaris 1–2 d., 15–16 d., vasario 29 d.–kovo 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. V. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienos per atostogas (14 d. per metus): 2019 m. rugpjūtis 10–23 d.
3. V. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienos dėl bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis (kiekvieną mėnesio antradienį ir penktadienį):
2019 m.: rugpjūtis 2, 6, 9, 27, 30 d.; rugsėjis 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27 d.; spalis 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 d.; lapkritis 1, 5, 8, 12, 15, 19, 22, 26, 29 d.; gruodis 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m.: sausis 3, 7, 10, 14, 17, 21, 24, 28, 31 d.; vasaris 4, 7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 d.; kovas 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31; balandis 3, 7, 10, 14, 17.
Antstolis 2022 m. liepos 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog iki 2020 m. balandžio 21 d., kai įsiteisėjo 2019 m. liepos 16 d. sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų c. byloje Nr. e2-l943-435/2019 ir buvo nustatyta nauja bendravimo tvarka, jis vykdė abu iš antstolės R. P. perimtus vykdomuosius dokumentus vienoje v. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes tai nėra atskiri vykdymo procesai – 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės tik pakeitė civilinės bylos Nr. 2-173-955/2016 sprendime numatytą vaiko perdavimo išieškotojui tvarką ir išieškotojo bendravimo su vaiku elektroninių ryšių priemonėmis tvarką, tai nėra kita bendravimo tvarka, ką patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties išaiškinimas, jog likusi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu c. b. Nr. 2-173-955/2016 nustatyta išieškotojo ir sūnaus bendravimo tvarka paliekama nepakeista. Pagrindinis v. dokumentas yra išduotas c. byloje Nr. 2-173-955/2016, todėl dėl jo ir buvo priimtas patvarkymas priimti v. dokumentą vykdyti. Šis patvarkymas apima ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (dėl c. byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo), kuri yra tik sprendimą papildantis dokumentas. Antstolis vykdė ir c. byloje Nr. 2-173-955/2016 išduotą v. raštą, ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį, kaip vieno vykdomojo proceso dokumentus. Vykdydamas c. byloje Nr. 2-173-955/2016 išduotą v. raštą, Antstolis vadovavosi 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi padarytais bendravimo tvarkos pakeitimais. Be to, Antstolis patikslino, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. c. b. Nr. 2-173-955/2016 išduoto v. rašto dėl 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtintoje taikos sutartyje numatytos bendravimo tvarkos, įskaitant c. byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatytą bendravimo tvarką tikslinusias laikinąsias apsaugos priemones, skolininkė nevykdė 115 dienų.
Dėl vykdomųjų bylų, kurias vykdo Antstolis, ir dėl dienų, kuriomis turėjo vykti tėvo bendravimas su sūnumi
Visų pirma primintina, jog šioje byloje, teismui įvertinus Antstolio pateiktų su skundais vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, yra nustatyta itin svarbi aplinkybė – jog Antstolis patvarkymu teisės aktų nustatyta tvarka nėra priėmęs vykdyti antstolės R. P. 2019 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 4–5) jam persiųstos toliau vykdyti 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (c. b. Nr. e2-1551-435/2018) (v. b. l. 1–3). Tai, be to, patvirtina ir Antstolių informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, jog v. byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį (c. b. Nr. e2-1551-435/2018), antstolės R. P. vykdyta nuo 2018 m. spalio 17 d., 2019 m. liepos 29 d. buvo ,,užbaigta, persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui“, tačiau nebuvo ir nėra toliau vykdoma Antstolio, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymo priimti v. dokumentą vykdyti priėmimo vykdo tik Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. v. raštą Nr. 2-173-955/2016 dėl bendravimo su vaiku tvarkos (v. b. Nr(duomenys neskelbtini) ir nuo 2020 m. birželio 15 d. patvarkymo priimti v. dokumentą vykdyti priėmimo vykdo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. v. raštą Nr. e2-1943-435/2019 dėl bendravimo su vaiku tvarkos (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaip visiškai nepagrįstus teismas vertina Antstolio 2022 m. liepos 8 d. paaiškinimuose nurodytus argumentus, jog iki 2020 m. balandžio 21 d., kai įsiteisėjo 2019 m. liepos 16 d. sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų c. b. Nr. e2-l943-435/2019 ir buvo nustatyta nauja bendravimo tvarka, jis vykdė abu iš antstolės R. P. perimtus vykdomuosius dokumentus vienoje v. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes, Antstolio teigimu, tai nėra atskiri vykdymo procesai – 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės tik pakeitė c. bylos Nr. 2-173-955/2016 sprendime numatytą vaiko perdavimo išieškotojui tvarką ir išieškotojo bendravimo su vaiku elektroninių ryšių priemonėmis tvarką, tai nėra kita bendravimo tvarka, ką, Antstolio nuomone, patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties išaiškinimas, jog likusi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu c. byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatyta išieškotojo ir sūnaus bendravimo tvarka paliekama nepakeista. Antstolio teigimu, pagrindinis v. dokumentas yra išduotas c. byloje Nr. 2-173-955/2016, todėl dėl jo ir buvo priimtas patvarkymas priimti v. dokumentą vykdyti, apimantis ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (dėl c. byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo), kuri yra tik sprendimą papildantis dokumentas. Antstolio teigimu, jis vykdė ir c. byloje Nr. 2-173-955/2016 išduotą v. raštą, ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį, kaip vieno vykdomojo proceso dokumentus. Vykdydamas c. byloje Nr. 2-173-955/2016 išduotą v. raštą, Antstolis vadovavosi 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi padarytais bendravimo tvarkos pakeitimais.
Teismo nuomone, Antstolis tokią poziciją bylos nagrinėjimo teisme metu užėmė tik siekdamas pateisinti savo neteisėtus veiksmus, kai jis, gavęs iš antstolės R. P. pagal vieną 2019 m. liepos 26 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 4–5) jam persiųstus vykdyti du vykdomuosius dokumentus, tik dėl jam vienam žinomų priežasčių 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu priimti v. dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 9) priėmė vykdyti tik vieną iš jų – Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. išduotą v. raštą Nr. 2-173-955/2016, ir tik šį v. raštą 2019 m. rugpjūčio 9 d. kitu dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 8) įpareigojo skolininkę nedelsiant vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, jog nei viename šių Antstolio dokumentų nėra paminėta 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimta c. byloje Nr. e2-1551-435/2018, t. y. visai kitoje teismo nagrinėtoje c. byloje nei Antstolio priimtas vykdyti v. dokumentas, išduotas c. byloje Nr. 2-173-955/2016. Jau vien tai, kad antstolė R. P. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (c. b. Nr. e2-1551-435/2018) nuo 2018 m. spalio 17 d. vykdė atskirojoje v. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolės 2019 m. liepos 29 d. užbaigtoje ,,persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui“, teismo nuomone, įrodo aptariamų Antstolio teiginių neteisingumą.
Antstolių informacinės sistemos duomenys taip pat patvirtina, jog Antstolis niekada nevykdė (ką yra pripažinę ir visi dalyvaujantys byloje asmenys, tarp jų ir Antstolis) ir kito v. dokumento – Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties Nr. e2A-29-324/2020, kuria, kaip nustatyta iš LITEKO duomenų, buvo pakeista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi c. byloje Nr. e2-1551-435/2018 (kurios numeris 2019 metais buvo Nr. e2-1943-435/2019) kaip laikinoji apsaugos priemonė nustatyta laikina tėvo bendravimo su sūnumi tvarka. Išieškotojo atstovė teismo posėdyje pripažino, jog šis v. dokumentas, kuriuo buvo pakeista 2016 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu c. byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, priverstiniam vykdymui nebuvo pateiktas sąmoningai – kad dar labiau nebūtų didinamos vykdymo išlaidos, o teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose aiškino, jog nutartis priverstiniam vykdymui nebuvo pateikta dėl to, kad skolininkė pradžioje sudarė įspūdį, kad ji tą nutartį vykdys geranoriškai.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina ir tai, jog Antstolis ir savo 2020 m. liepos 2 d. Patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame baudą jis skaičiavo už trečiadienio dienas, būtent kuriomis pagal jo vykdytą 2017 m. birželio 1 d. v. raštą turėjo vykti tėvo ir sūnaus bendravimas e. ryšio priemonėmis, o ne už antradienio ir penktadienio dienas, būtent kuriomis bendravimas turėjo vykti pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį) patvirtino, jog jis tuo metu laikė, kad jis 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties nevykdo.
Pažymėtina, jog šiuo atveju antstolė P. jos vykdytas dvi vykdomąsias bylas užbaigė vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktu – persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui – R. S.. CPK 632 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ,,Antstolis, baigdamas vykdomąją bylą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, nepanaikina priemonių, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Taikytos priverstinio vykdymo priemonės galioja iki vykdomojo dokumento įvykdymo. Antstolis, priėmęs vykdyti jam persiųstą vykdomąjį dokumentą, turi teisę taikyti papildomas priverstinio vykdymo priemones arba panaikinti anksčiau taikytąsias.“ CPK 634 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolis vykdo CPK 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus (...). CPK 587 straipsnio 4 punkte numatyta, jog vykdomieji dokumentai yra teismo nutartys (...) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ,,antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.“, o, ,,Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti“ (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo nuomone, Antstolis, 2019 m. rugpjūčio 1 d. gavęs antstolės R. P. jam persiųstus du vykdomuosius dokumentus, iš kurių vienas (nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) buvo skubaus vykdymo (CPK 152 straipsnio 1 ir 3 dalys), turėjo nedelsdamas patikrinti, ar nėra CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių v. dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, o, tokių veiksmų nenustatęs, Antstolis patvarkymu privalėjo priimti jam persiųstą v. dokumentą, t. y. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir tik tuomet privalėjo (o tuo pačiu ir galėjo) pradėti jį vykdyti.
Iš Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 (v. b. l. 6–7), kurį, kaip nustatyta teismo, vienintelį Antstolis vykdė kaip teisės aktų nustatyta tvarka priimtą v. dokumentą, matyti, jog:
Žemesnės instancijos teismas
,,1. Šalys susitaria ir prašo nustatyti tokią tėvo A. B. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. B.:
1.1 Tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendrauja, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį pristatant į jo gyvenamąją vietą kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį, paimant sūnų nuo 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Tėvas A. B. su sūnumi A. B. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną trečiadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis. Apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas komunikacinių ryšių priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis;
1.3. Tėvas A. B. kiekvienais metais atostogų metu su sūnumi A. B. praleidžia 21 kalendorinę dieną, išdėstant po 7 nepertraukiamas kalendorines dienas. Liepos mėnesį A. B. bendrauja 7 dienas, rugpjūčio mėnesį 7 dienas bei kitas 7 kalendorines dienas pasirinktinai, atsižvelgiant į tėvo darbovietės užimtumo grafiką. Tėvas A. B. paima nepilnametį sūnų A. B. iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suplanuotų atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 20.00 val. Apie planuojamų atostogų laikotarpį nepilnamečio sūnaus tėvas A. B. informuoja vaiko mamą prieš 15 kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios, raštu ar SMS žinute. Vaiko atostogų pas tėvą A. B. metu, šis įsipareigoja užtikrinti bendravimą su vaiko mama telefoniniu ryšiu;
1.4. A. B. sulaukus 4 metų amžiaus, jo tėvas A. B. turi teisę, atostogauti su vaiku 4 savaites po 7 dienas, atsižvelgiant į vaiko norus bei užimtumą ugdymo įstaigoje, tame tarpe išsivežti sūnų atostogoms į užsienį ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, įsipareigojant informuoti nepilnamečio vaiko mamą apie tikslią vaiko buvimo vietą ir užtikrinti vaiko bendravimą su mama telefoniniu ryšiu;
1.5. Nepilnamečio vaiko mama A. B. įsipareigoja iki išvykimo į užsienį ar planuojamų atostogų, numatytų 1.1., 1.3. ir 1.4 punktuose, pateikti tėvui reikiamus vaiko drabužius, vaiko asmeninius daiktus, kelionei skirtus dokumentus (asmens dokumentą) bei reikalingą informaciją vaiko buvimui su tėvu;
1.6. Vaikui susirgus, tėvas ar motina turi informuoti apie tai kitą iš tėvų. Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaiko pasiėmimas dėl vaiko ligos pobūdžio yra negalimas. Sūnui A. B. sergant tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką jis turėtų praleisti su tėvu A. B. (Taikos sutarties 1.1. p.), tai tėvas A. B. turi teisę iki 2 (dviejų) val. per dieną aplankyti sūnų A. B. vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, jį slaugyti, jam skirto bendravimo laiku. Tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju, nepilnamečio sūnaus mama įsipareigoja netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui ir kompensuoti bendravimą;
1.7. Šalys susitaria, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos keitimas iš Lietuvos Respublikos į bet kurią kitą užsienio valstybę, galimas tik turint tėvo A. B. sutikimą ar teismo leidimą.”
Nors, kaip teismo nustatyta, Antstolis teisės aktų nustatyta tvarka niekada nevykdė Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria kitoje c. byloje Nr. e2-1551-435/2018 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi paliktos nepakeistomis, tačiau pakeistos Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi Nr. e2A-29-324/2020), teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tėvo bendravimas su sūnumi ginčo laikotarpiu didesnėje apimtyje faktiškai vyko pagal šią nutartį, toliau paminės ir šia nutartimi nustatytas tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos sąlygas ir jose numatytas prievoles skolininkei.
Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (c. b. Nr. e2-1551-435/2018) atsakovo A. B. prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo c. byloje pagal ieškovės A. G. (toliau ir – mama) ieškinį atsakovui A. B. (toliau ir – tėvas) dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku sąlygų pakeitimo ir papildymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir tėvo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo priėmimo nustatė laikiną tėvo ir nepilnamečio sūnaus A. B., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau ir – vaikas arba sūnus), bendravimo tvarką, pagal kurią:
1. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį–sekmadienį, jo pasirinktoje vietoje (bet kuriame vaikų žaidimo kambaryje Kauno mieste); vaiko perdavimas vyksta jo tėvams tiesiogiai nesusitinkant; mama sūnų atveda ir palieka žaidimų kambaryje (kuriame žaidimų kambaryje vaikas bus paliktas ji SMS žinute informuoja tėvą dieną prieš) 10.00 val., ten pat palieka vaikui reikalingų daiktų krepšį, SMS žinute apie tai informuoja tėvą, paėmęs vaiką iš žaidimų kambario (vaiko perdavimas privalo įvykti per maksimaliai trumpą laiką), tėvas SMS žinute informuoja mamą, kad vaiką pasiėmė; sekmadienį 20.00 val. tėvas vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą. Vaiko bendravimo su tėvu metu mama negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu.
2. Tėvas su sūnumi bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val.; mama sudaro technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į tėvo skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalina uždarydama duris. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis tuo pačiu laiku.
Teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartyje išaiškino, jog likusi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu c. byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka paliekama nepakeista.
Paanalizavus abi bendravimo tvarkas matyti, jog pagal 2016 m. spalio 21 d. sprendimo pagrindu 2017 m. birželio 1 d. išduoto v. rašto Nr. 2-173-955/2016 taikos sutartimi nustatytos tvarkos 1.1 punktą tėvas su sūnumi A. bendrauja, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį pristatant į jo gyvenamąją vietą kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį, paimant sūnų nuo 9.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val., kai tuo tarpu pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties 1 punktą tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį–sekmadienį, jo pasirinktoje vietoje (bet kuriame vaikų žaidimo kambaryje Kauno mieste); vaiko perdavimas vyksta jo tėvams tiesiogiai nesusitinkant; mama sūnų atveda ir palieka žaidimų kambaryje (kuriame žaidimų kambaryje vaikas bus paliktas mama SMS žinute informuoja tėvą dieną prieš) 10.00 val., ten pat palieka vaikui reikalingų daiktų krepšį, SMS žinute apie tai informuoja tėvą, paėmęs vaiką iš žaidimų kambario (vaiko perdavimas privalo įvykti per maksimaliai trumpą laiką), tėvas SMS žinute informuoja vaiko mamą, kad vaiką pasiėmė; sekmadienį 20.00 val. tėvas vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą. Vaiko bendravimo su tėvu metu mama negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu.
Akivaizdu, jog pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties 1 punktą skolininkei atsirado naujos prievolės, kurių nebuvo nustatyta 2016 m. spalio 21 d. sprendime, kadangi ji pagal laikinąją bendravimo tvarką, numatytą 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties 1 punkte, kas antrą mėnesio šeštadienį privalėjo sūnų atvesti ir palikti žaidimų kambaryje (kuriame žaidimų kambaryje vaikas bus paliktas, ji SMS žinute turėjo informuoti tėvą dieną prieš) 10.00 val., ten pat paliekant vaikui reikalingų daiktų krepšį, SMS žinute apie tai informuoti tėvą, o sekmadienį 20.00 val. ji privalėjo sutikti vaiką, tėvo pristatytą į jo gyvenamąją vietą; vaiko bendravimo su tėvu metu mama negalėjo vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina buvo galimas tik vaiko pageidavimu.
Paanalizavus abi bendravimo tvarkas taip pat matyti, jog pagal 2016 m. spalio 21 d. sprendime nustatytą tvarką tėvas su sūnumi bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną trečiadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val.; ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis; apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą; tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas komunikacinių ryšių priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis. Tuo tarpu pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį tėvas su sūnumi bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val.; motina sudaro technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į tėvo skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalina uždarydama duris; tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis tuo pačiu laiku.
Akivaizdu, jog pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties 2 punktą ne tik pasikeitė bendravimo dienos (iš trečiadienio į antradienį ir penktadienį), bet skolininkei atsirado naujos prievolės, kurių nebuvo nustatyta 2016 m. spalio 21 d. sprendime, kadangi ji pagal laikinąją bendravimo tvarką, numatytą 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties 2 punkte, papildomai privalėjo užtikrinti atsiliepimą į tėvo skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalinti uždarant duris, be to, tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis neįvykus, ji įsipareigojo tokį bendravimą kompensuoti kitomis dienomis tuo pačiu laiku.
Kadangi pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo c. byloje Nr. e2-1551-435/2018 nustatytą tvarką (kuri su išimtimis, numatytomis Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje Nr. e2A-29-324/2020, didesne dalimi galiojo iki 2020 m. balandžio 21 d. įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimu c. byloje Nr. e2-1943-435/2019 nustatyta naujoji bendravimo tvarka) turėjo vykti tik tėvo ir sūnaus bendravimas kas antrą mėnesio savaitgalį (1 punktas) ir per Skype ar kita vaizdo perdavimo programa (2 punktas), o, kaip minėta, teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartyje išaiškino, jog likusi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu c. byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka paliekama nepakeista, konstatuotina, jog pagal Kauno apylinkės teismo v. rašte Nr. 2-173-955/2016 taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1.3–1.5 punktus, kurie nebuvo pakeisti 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, turėjo vykti tik tėvo bendravimas su sūnumi per tėvo atostogas, o pagal c. byloje Nr. 2-173-955/2016 išduoto vykdomojo rašo taikos sutarties 1.6 punktą, kuris taip pat nebuvo pakeistas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, turėjo būti sprendžiamos situacijos, kai vaikas per tėvo bendravimo savaitgalį susirgdavo.
O tai, teismo nuomone, reiškia, jog teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatyta 50 Eur bauda už kiekvieną Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną išieškotojo naudai gali būti skiriama tik už tuos atvejus, jeigu skolininkė nevykdė ar netinkamai vykdė 2016 m. spalio 21 d. sprendimu nustatytą ir vieninteliame Antstolio vykdytame v. dokumente, t. y. 2017 m. birželio 1 d. v. rašte Nr. 2-173-955/2016, įtvirtintą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, pažeisdama jai tik tuo sprendimu nustatytas prievoles, sutampančias su 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytomis prievolėmis, bei tėvo bendravimo su sūnumi tvarką per tėvo atostogas ir vaikui savaitgaliais, kuriuos jis turėjo praleisti su tėvu, susirgus, be to, vadovaujantis CPK 182 straipsniu, taip pat ir už tuos atvejus, kurie įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose dokumentuose c. bylose, išnagrinėtose tarp tų pačių, buvo paminėti kaip konkretūs atvejai, kuriais remdamasis teismas paskyrė skolininkei 50 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną.
Pažymėtina, jog, Antstoliui priėmus Ginčo patvarkymą Nr. 2, tarp šalių nebeliko ginčo dėl to, kokiomis konkrečiomis dienomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. turėjo vykti tėvo ir sūnaus bendravimas, dėl ko teismas nebepasisako dėl su tuo susijusių skolininkės skundų argumentų ir konstatuoja, jog tėvo ir sūnaus bendravimas pagal v. raštą Nr. 2-173-955/2016 bei pagal Antstoliui nepateiktą vykdyti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį c. b. Nr. e2-1551-435/2018 ir taip pat pagal Antstoliui nepateiktą vykdyti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį c. b. Nr. e2A-29-324/2020 laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d., už kurį Antstolis skaičiavo baudą, turėjo vykti šiomis dienomis:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kas antrą savaitgalį:
2019 m.: rugpjūčio 24–25 d.; rugsėjo 7–8 d., 21–22 d.; spalio 5–6 d., 19–20 d.; lapkričio 2–3 d., 16–17 d., 30 d.–gruodžio 1 d., 14–15 d., 28–29 d.
2020 m.: sausio 11–12 d., 25–26 d.; (nuo 2020 m. vasario 1 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi Nr. e2A-29-324/2020 pakeitus laikiną bendravimo tvarką) – vasaris 1–2 d., 15–16 d., vasario 29 d.–kovo 1 d.
2. Per tėvo atostogas (14 d. per metus): 2019 m. rugpjūčio 10–23 d.
3. Elektroninėmis ryšio priemonėmis (kiekvieną mėnesio antradienį ir penktadienį):
2019 m.: rugpjūčio 2, 6, 9, 27, 30 d.; rugsėjo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27 d.; spalio 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 d.; lapkričio 1, 5, 8, 12, 15, 19, 22, 26, 29 d.; gruodžio 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d.
2020 m.: sausio 3, 7, 10, 14, 17, 21, 24, 28, 31 d.; vasario 4, 7, 11, 14, 18, 21 d., 25, 28 d.; kovo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d.; balandžio 3, 7, 10, 14, 17 d.
Teismo nuomone, reikalinga atskirai pasisakyti dėl tėvo bendravimo dienų savaitgaliais nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį Nr. e2A-29-324/2020.
Rezoliucinė dalis
Nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi c. byloje Nr. e2A-29-324/2020 buvo nutarta:
,,pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje nustatytą laikiną atsakovo A. B. ir nepilnamečio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką tokiu būdu:
„A. B. su sūnumi A. B. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį–sekmadienį, A. B. pasirinktoje vietoje. Vaiko perdavimas vyksta A. B. ir A. G. vaiko akivaizdoje tiesiogiai nesusitinkant. A. G. sūnų A. B. atveda ir palieka pas psichologę D. B. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kas antrą kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 valandą, ten pat palieka vaikui reikalingų daiktų krepšį. Atvedusi vaiką, A. G. iš privalo išeiti iš pastato, kuriame yra nurodytos patalpos, ir užtikrinti, kad nesusitiktų su vaiku A. B. jį pasiimant. A. B. vaiką privalo pasiimti ne vėliau kaip 10 val. 10 min. šeštadienį, o sekmadienį 20.00 val. pristatyti į jo gyvenamąją vietą.
Jei vaiko bendravimas su tėvu nebus galimas dėl vaiko ligos, A. G. privalo turėti tai pateisinančią gydytojo pažymą, patvirtinančią, jog dėl ligos vaikas negali lankyti ugdymo įstaigos. Apie tai ji privalo informuoti A. B. ir psichologę D. B. SMS žinute ne vėliau kaip iki bendravimo savaitės ketvirtadienio 20 valandos, o vaikui susirgus vėliau – iki bendravimo savaitės penktadienio 20 valandos.
Jei A. B. bendravimas su sūnumi neįvyktų dėl vaiko ligos, tos bendravimo dienos privalo būti kompensuojamos bet kurį savaitgalį A. B. pasirinkimu, jam apie pasirinktą bendravimo kompensavimo datą pranešant SMS žinute A. G. ir psichologei D. B. ne vėliau kaip iki pasirinktos bendravimo savaitės antradienio 20 val.
Pirmas bendravimo savaitgalis prasideda 2020 m. vasario 1 dieną.
Vaiko bendravimo su tėvu metu A. G. negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu.
A. B. su sūnumi A. bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val.
A. G. sudaro technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į A. B. skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalina uždarydama duris. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis tuo pačiu laiku.
Likusi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 nustatyta atsakovo A. B. ir nepilnamečio A. B. bendravimo tvarka paliekama nepakeista.“
Palyginus šią tvarką tiek su nustatytąja teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu, tiek ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, matyti, jog skolininkei atsirado šios naujos prievolės:
1) kas antro mėnesio šeštadienio, skaičiuojamo nuo 2020 m. vasario 1 d., 10 val. sūnų atvesti ir jį kartu su vaikui reikalingų daiktų krepšiu palikti pas psichologę D. B. patalpose (duomenys neskelbtini), atvedus vaiką išeiti iš pastato, kuriame yra nurodytos patalpos, ir užtikrinti, kad nesusitiktų su vaiku tėvui jį pasiimant ne vėliau kaip 10.10 val.;
2) jei vaiko bendravimas su tėvu nebus galimas dėl vaiko ligos – turėti gydytojo pažymą, patvirtinančią, jog dėl ligos vaikas negali lankyti ugdymo įstaigos, ir apie tai informuoti tėvą ir psichologę D. B. SMS žinute ne vėliau kaip iki bendravimo savaitės ketvirtadienio 20 valandos, o vaikui susirgus vėliau – iki bendravimo savaitės penktadienio 20 valandos;
3) jei tėvo bendravimas su sūnumi neįvyktų dėl vaiko ligos – tas bendravimo dienas kompensuoti bet kurį savaitgalį tėvo pasirinkimu, jam apie pasirinktą bendravimo kompensavimo datą pranešant SMS žinute motinai ir psichologei D. B. ne vėliau kaip iki pasirinktos bendravimo savaitės antradienio 20 val.
Kadangi Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi Nr. e2A-29-324/2020, kuri Antstoliui nebuvo perduota vykdyti, faktiškai buvo pakeistos ir bendravimo savaitgaliais dienos, kurias pats Antstolis Ginčo patvarkyme Nr. 2, pakeitusiame savo pirmesnį Ginčo patvarkymą Nr. 1, nurodė buvus 2020 m. vasario 1–2 d., 15–16 d. ir 29 d.–kovo 1 d., o taip pat buvo pakeista ir bendravimo forma (vaikas tėvui turėjo būti perduodamas per psichologę), konstatuotina, jog vien dėl šios priežasties, kad Antstolis vykdymo veiksmus atlikti galėjo tik jo vykdytoje v. byloje Nr. 0070/19/01089, šių dienų įtraukimas į baudos paskaičiavimą vertintinas kaip viršijantis Antstolio įgaliojimus, ir konstatuotina, jog už šias dienas bauda paskaičiuota nepagrįstai, todėl visos šios konkrečios 6 dienos (2020 m. vasario 1–2 d., 15–16 d. ir 29 d.–kovo 1 d.) iš sąrašo dienų, už kurias skaičiuotina bauda, besąlygiškai minusuotinos.
Taip pat konstatuotina, jog skolininkė negali būti baudžiama ir už tėvo nebendravimą su sūnumi 2020 m. vasario 8–9, 22–23 ir kovo 7–8 dienomis, kurios yra nurodytos Ginčo patvarkyme Nr. 1, kadangi yra akivaizdu, jog, Kauno apygardos teismui 2020 m. sausio 22 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kitoje c. byloje, tomis dienomis ir tokia forma, kuri buvo numatyta Antstolio vykdytame 2017 m. birželio 1 d. v. rašte, tėvo bendravimas su sūnumi nebeturėjo vykti, tuo labiau, kad tėvo bendravimas sus sūnumi savaitgaliais ginčo laikotarpiu vykdavo pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį.
Dėl (ne)bendravimo vaikui susirgus savaitgaliais, kuriuos vaikas turėjo praleisti su tėvu
Primintina, jog pagal 2016 m. spalio 21 d. sprendime nustatytą tvarką, dėl kurios 2017 m. birželio 1 d. buvo išduotas v. raštas (būtent už kurio nevykdymą 2019 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimi buvo nustatyta 50 Eur bauda už kiekvieną nevykdymo dieną), 1.6 punkte buvo numatyta, jog, vaikui susirgus, tėvas ar motina turi informuoti apie tai kitą iš tėvų. Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaiko pasiėmimas dėl vaiko ligos pobūdžio yra negalimas. Sūnui sergant tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką jis turėtų praleisti su tėvu (Taikos sutarties 1.1. p.), tai tėvas turi teisę iki 2 (dviejų) val. per dieną aplankyti sūnų vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, jį slaugyti, jam skirto bendravimo laiku. Tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju, nepilnamečio sūnaus mama įsipareigoja netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui ir kompensuoti bendravimą.
Išieškotojo teigimu, pagal tokį šalių susitarimą skolininkė visais atvejais, jeigu bendravimas nevykdavo dėl vaiko ligos, turėjo prievolę kompensuoti bendravimą, o, skolininkės teigimu, tokia jos prievolė visais vaiko ligos atvejais kompensuoti bendravimą v. rašte Nr. 2-173-955/2016 nebuvo numatyta.
Kadangi šiuo atveju skolininkė ir išieškotojas skirtingai supranta ir aiškina 1.6 punktą, teismui suabejojus dėl šios sutarties sąlygos, taikytina CK 6.193 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
Teismo nuomone, tik tokiu atveju, jeigu motina būtų įsipareigojusi kompensuoti bendravimą visais neįvykusio bendravimo dėl vaiko ligos atvejais (būtent ką ir įrodinėjo išieškotojas), ir tas skolininkės įsipareigojimas arba teismo įpareigojimas būtų numatytas Antstolio vykdytame v. dokumente, atsirastų pagrindas svarstyti dėl baudos skolininkei paskyrimo už nekompensuotas savaitgaliais turėjusio vykti bendravimo dienas dėl neįvykusio bendravimo vaiko ligos atveju.
2022 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu skolininkė paaiškino (pateikdama apžiūrai tai patvirtinantį susirašinėjimą el. ryšio priemonėmis), kad būtent išieškotojo (jo advokatų) iniciatyva į taikos sutarties 1.6 punktą, paruoštą skolininkės advokatės, buvo įrašyta nuostata ,,ir kompensuoti bendravimą“, kuriai skolininkė pritarė pasirašydama taikos sutartį, kas, teismo nuomone, duoda pagrindą taikos sutarties 1.6 punkto nuostatą, susijusią su bendravimo kompensavimu, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, aiškinti ją priėmusios skolininkės naudai.
Teismas, gramatiniu, stilistiniu ir lingvistiniu aiškinimu įvertinęs taikos sutarties nuostatą, jog ,,Tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju, nepilnamečio sūnaus mama įsipareigoja netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui ir kompensuoti bendravimą”, sprendžia, jog mama buvo įsipareigojusi kompensuoti bendravimą ne visais atvejais, kai vaikas susirgdavo, o tik ,,tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju”. Ir toks aiškinimas, teismo nuomone, yra visiškai logiškas, kadangi gali būti paaiškinamas tuo, jog skolininkė įsipareigojo kompensuoti neįvykusį tėvo ir sūnaus bendravimą (nedalyvaujant jai) tik tėvui prieš tai įgyvendinus jam suteiktą teisę lankyti vaiką iki 2 (dviejų) val. per dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, t. y. pačiam tėvui pirmiausia pademonstravus savo rūpinimąsi sergančiu vaiku, kas, neabejotinai, sūnaus ir tėvo ryšį būtų tik sustiprinę ir būtų paruošę vaiką būsimiems papildomiems ,,kompensacijų” susitikimams su sirgusiu vaiku.
Kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog tėvas ginčo laikotarpiu būtų lankęs vaiką jo ligos metu jo namuose, skolininkei nurodžius, jog tėvas vaiko jo ligos metu jo gyvenamojoje vietoje nelankė, išieškotojui net neteigus, kad jis vaiką jo ligos metu lankė jo gyvenamojoje vietoje, o paskutinio teismo posėdžio metu net pripažinus, jog tokio lankymo nebuvo (nes skolininkė neleido jam lankytis su bendravimą fiksuojančia kamera, kuri, jo nuomone, buvo būtina), teismo nuomone, nėra jokio pagrindo spręsti, jog skolininkė privalo sumokėti baudą už jos ,,nekompensuotas” dienas tais atvejais, kai tėvo bendravimas su vaiku savaitgaliais nevyko dėl vaiko ligos.
Skolininkės teigimu 2022 m. kovo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose, tėvo bendravimas neįvyko dėl vaiko ligos šiomis savaitgalių dienomis: 2019 m. rugsėjo 7–8 d., 2019 m. rugsėjo 21–22 d.; 2019 lapkričio 16–17 d. ir 2019 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 1 d.
Skolininkė neginčija, kad šiomis dienomis vaiko ir tėvo bendravimas nevyko, tačiau, kaip ji nurodo 2022 m. kovo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose, šios dienos neskaičiuotinos dėl vaiko ligos. 2019 m. rugsėjo 7 d. sms žinute ji informavo vaiko tėvą, kad vaikui skaudą galvą, kad vaikas atsisako važiuoti, išreiškia nenorą (1 t., 16 b.l. sms kopija ir 2 t., 62 b.l. – 2021 m. birželio 17 d. pateiktas vaizdo įrašas – 1 CD (2019 m. rugsėjo 7 d.). Vaikas jau jautėsi blogai iš vakaro, skundėsi galvos skausmu, dėl to buvo nevestas į darželį, ką patvirtina 2019 m. rugsėjo 6 d. sms kopija darželio auklėtojai E. K. (1 t., 17 b.l.). Tėvas buvo ragintas tiek žodžiu, tiek sms žinutėmis atvykti į namus, pabendrauti su sūnumi, suduoti vaistų ir galvos skausmui nurimus įkalbėti važiuoti su juo, kas vertintinos kaip išieškotojo nenoras laikytis vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigos ir pareigos slaugyti sūnų pagal bendravimo tvarką.
Teismas, spręsdamas dėl šių dienų pagrįsto įtraukimo į dienas, už kurias skolininkei turi būti skaičiuojama bauda, atsižvelgia į tai, jog pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. išduoto v. rašto Nr. 2-173-955/2016 1.6 punktą ,,Vaikui susirgus, tėvas ar motina turi informuoti apie tai kitą iš tėvų. Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaiko pasiėmimas dėl vaiko ligos pobūdžio yra negalimas“, o skolininkė vaiko tėvą žinute apie tai, kad ,,A. atsisako vaziuot, be to, skauda galva, prasau paskambint vaikui ir pasnekint”, parašė tik po to, kai rugsėjo 7 d. 10.05 val. gavo vaiko tėvo žinutę ,,Aš jau vietoj šiaip Megoj prie žaidimu kambario” (o ne išvakarėse, kai dėl vaiko galvos skausmo nurodė nevedusi jo penktadienį į darželį, ar bent jau ne rugsėjo 7 d. ryte per protingą laiką iki tėvo bendravimo pradžios). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog skolininkė, teigusi ir bylos nagrinėjimo metu įrodinėjusi, kad šiomis dienomis tėvas su vaiku negalėjo bendrauti dėl vaiko ligos, neįrodė, kad šiomis dienomis vaiko pasiėmimas dėl vaiko ligos pobūdžio buvo negalimas.
Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad į bylą yra pateiktas skolininkės nenuginčytas Antstolio 2019 m. rugsėjo 9 d. priimtas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (v. b. l. 21), kuriame konstatuota, jog 2019 m. rugsėjo 7 d. 10.00 val. skolininkė vaiko tėvui bendravimui neperdavė, o Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-25278-955/2019, Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-171-896/2020 bei Kauno apylinkės teismas c. byloje Nr. 2YT-19738-435/2020 priimtos 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties 6 lapo paskutinėje pastraipoje nustatė, kad skolininkės nurodytos priežastys, dėl kurių ji neatvežė vaiko susitikimui su tėvu 2019 m. rugsėjo 7 d., nėra pateisinamos, nėra objektyvios, o ,,šis konkretus atvejis buvo vienas iš motyvų, kuriuo remdamasis teismas paskyrė pareiškėjai baudą už vykdomojo rašto nevykdymą“.
Kadangi, vadovaujantis CPK 182 straipsniu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, teismas, laiko nustatyta aplinkybe, kad skolininkės nurodytos priežastys, dėl kurių neįvyko tėvo ir sūnaus bendravimas 2019 m. rugsėjo 7–8 dienomis, nėra objektyvios ir pateisinamos, dėl ko skolininkės skundai šioje dalyje netenkinami.
Skolininkė neginčija, kad šiomis dienomis vaiko ir tėvo bendravimas nevyko, tačiau ji nurodo, kad bendravimas nevyko, nes vaikas sirgo ir gulėjo ligoninėje, ką, teismo nuomone, patvirtina skolininkės pateiktas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligonio slaugymo nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 25 d. (I t., 15 b. l.) ir susirašinėjimas su grupės auklėtoja (I t., 17 b. l.).
Išieškotojo ir jo atstovės teigimu, pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo tvarkos 1.6 punktą, dėl vaiko ligos neįvykęs bendravimas turėjo būti kompensuotas. 2019 m. birželio 9 d. D. B. prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo 6 priedas – A. B. rašytos SMS A. G. dėl neįvykusio bendravimo kompensavimo – patvirtina, kad išieškotojas ne kartą kreipėsi į skolininkę dėl neįvykusio bendravimo kompensavimo, tačiau šiomis dienomis neįvykęs bendravimas nebuvo ir iki šiol nėra kompensuotas, todėl Antstolis pagrįstai paskaičiavo baudą už šias dienas.
Teismas, spręsdamas dėl šių dienų nepagrįsto įtraukimo į dienas, už kurias skolininkei turi būti skaičiuojama bauda, atsižvelgia į tai, jog pagal 2016 m. spalio 21 d. sprendime nustatytą tvarką, dėl kurios 2017 m. birželio 1 d. buvo išduotas vykdomasis raštas (būtent už kurio nevykdymą 2019 m. lapkričio 14 d. teismo nutartimi buvo nustatytą 50 Eur bauda už kiekvieną nevykdymo dieną), 1.6 punkte buvo numatyta, jog, vaikui susirgus, tėvas ar motina turi informuoti apie tai kitą iš tėvų. Vaiko susirgimo atveju bendravimo tvarka nevykdoma tik tuo atveju, kai vaiko pasiėmimas dėl vaiko ligos pobūdžio yra negalimas. Sūnui sergant tomis dienomis, kai pagal bendravimo tvarką jis turėtų praleisti su tėvu (Taikos sutarties 1.1. p.), tai tėvas turi teisę iki 2 (dviejų) val. per dieną aplankyti sūnų vaiko gyvenamojoje vietoje ir su vaiku pabendrauti, jį slaugyti, jam skirto bendravimo laiku. Tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju, nepilnamečio sūnaus mama įsipareigoja netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui ir kompensuoti bendravimą.
Teismo nuomone, skolininkė, teigusi ir bylos nagrinėjimo metu įrodinėjusi, kad šiomis dienomis tėvas su vaiku negalėjo bendrauti dėl vaiko ligos, dėl kurios vaikas gulėjo ligoninėje, įrodė, kad šiomis dienomis vaiko pasiėmimas dėl vaiko ligos pobūdžio buvo negalimas. Vien dėl to, kad skolininkė nepateikė į bylą įrodymų apie tai, jog ji, vaikui susirgus, informavo apie tai tėvą, teismo nuomone, nėra pagrindu pripažinti, jog skolininkė pažeidė teismo nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, tuo labiau, kad išieškotojas per teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje nustatytą terminą ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė įrodymų apie tai, kad jis šiomis dienomis buvo atvykęs į Lietuvą, į Kauną, kadangi, skolininkės teigimu, jis vaiko nelankė, o išieškotojas tai paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė.
Išieškotojo teigimu, pagal bendravimo tvarkos 1.6 punktą skolininkė visais atvejais, jeigu bendravimas nevykdavo dėl vaiko ligos, turėjo prievolę kompensuoti bendravimą, o, skolininkės teigimu, tokia jos prievolė v. rašte nebuvo numatyta.
Teismas, gramatiniu, stilistiniu ir lingvistiniu aiškinimu įvertinęs taikos sutarties 1.6 punkto nuostatą, jog ,,Tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju, nepilnamečio sūnaus mama įsipareigoja netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui ir kompensuoti bendravimą”, sprendžia, jog mama buvo įsipareigojusi kompensuoti bendravimą tik tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju. Tik tokiu atveju, jeigu motina būtų įsipareigojusi netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui, tėvui vaiką lankant jo gyvenamojoje vietoje vaiko ligos atveju, ir būtų įsipareigojusi kompensuoti bendravimą visais neįvykusio bendravimo dėl vaiko ligos atvejais, teismo nuomone, atsirastų pagrindas svarstyti dėl baudos skolininkei paskyrimo už nekompensuotas dienas dėl neįvykusio bendravimo vaiko mligos atveju. Ir toks aiškinimas, teismo nuomone, yra visiškai logiškas, kadangi gali būti paaiškinamas tuo, jog skolininkė įsipareigojo kompensuoti neįvykusį tėvo ir sūnaus bendravimą (nedalyvaujant jai) tik tėvui įgyvendinus jam suteiktą teisę lankyti vaiką iki 2 (dviejų) val. per dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, t. y. pačiam tėvui pademonstravus savo betarpišką rūpinamąsi sergančiu vaiku, kas, neabejotinai, sūnaus ir tėvo ryšį būtų tik sustiprinę ir būtų paruošę vaiką būsimiems papildomiems ,,kompensacijų” susitikimams.
Kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog tėvas būtų lankęs vaiką jo ligos metu jo namuose (šiuo atveju – ligoninėje), skolininkei nurodžius, jog tėvas vaiko jo ligos metu nelankė, išieškotojui net neteigus, kad jis vaiką jo ligos metu lankė, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo spręsti, jog skolininkė privalo sumokėti baudą už šias dienas, kai tėvo bendravimas su vaiku nevyko dėl vaiko ligos, kaip skolininkės nekompensuotas.
Skolininkė neginčija, kad šiomis dienomis vaiko ir tėvo bendravimas nevyko, tačiau, kaip ji nurodo 2022 m. kovo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose, bendravimas nevyko, nes sūnus sirgo nuo 2019 m. lapkričio 12 d., dėl to nevestas į darželį, ką patvirtina susirašinėjimas su grupės auklėtoja (I t., 17 b. l.) bei 2019 m. lapkričio 14 d. ir 19 d. išrašai iš A. B. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos. (I t., 17–18 b. l.) ir (II t., 76 b. l. informuoja, kad atsisako slaugyti vaiką).
Išieškotojo teigimu, pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu c. b. Nr. 2-173-955/2016 patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo tvarkos 1.6 punktą dėl vaiko ligos neįvykęs bendravimas turėjo būti kompensuotas. Nors 2021 m. birželio 9 d. D. B. prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo 6 priedas – išieškotojo rašytos SMS skolininkei dėl neįvykusio bendravimo kompensavimo – patvirtina, kad išieškotojas ne kartą kreipėsi į skolininkę dėl neįvykusio bendravimo kompensavimo, tačiau neįvykęs bendravimas šiomis dienomis nebuvo ir iki šiol nėra kompensuotas, todėl, išieškotojo teigimu, Antstolis pagrįstai paskaičiavo baudą už šias dienas.
Atsižvelgiant į tai, jog netgi išieškotojas neginčija fakto, jog šiomis dienomis vaikas sirgo, į tai, jog tėvas sergančio vaiko jo gyvenamojoje vietoje nelankė, vadovaujantis prieš tai pateiktu Taikos sutarties 1.6 punkto aiškinimu, teismui nustačius, jog pagal Antstolio vykdytą v. dokumentą skolininkė neturėjo prievolės kompensuoti neįvykusio šio savaitgalinio bendravimo 2019 m. lapkričio 16–17 d., skolininkės skundas šioje dalyje pripažintinas pagrįstu ir konstatuotina, jog baudą už šias dienas Antstolis skaičiavo nepagrįstai.
4. Dėl (ne)bendravimo 2019 m. lapkričio 30 d.–gruodžio l d.
Skolininkė neginčija, kad šiomis dienomis vaiko ir tėvo bendravimas nevyko, tačiau, kaip ji nurodo 2022 m. kovo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose, bendravimas neįvyko dėl to, kad išieškotojas nors ir buvo atvykęs į Lietuvą, tačiau staiga vaikui atkritus ir susirgus vėl, buvo apie tai informuotas ir pats nevykdė bendravimo tvarkoje nurodytos ne tik teisės, bet ir prievolės vaiko ligos atveju slaugyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje, nors ji visas galimybes sudarė tokiam slaugymui, ką patvirtina susirašinėjimas su išieškotoju (I t., 18 b. l.). Be to, nėra aišku, ar vaiko tėvas buvo atvykęs į Lietuvą, į Kauną, kadangi jei jau jam taip rūpėtų vaikas, tai vaiką slaugytų jo namuose, darytina prielaida, kad apskritai jis nebuvo grįžęs iš užsienio į Lietuvą su tikslu bendrauti su vaiku
Nors teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi sutikslino išieškotojo pareigą įrodyti teismo sprendimo neįvykdymo visomis konkrečiomis dienomis faktą (kurių negali būti daugiau nei Antstolio nurodytos 120 dienų), per 20 d. pateikiant į bylą visus tai pagrindžiančius įrodymus su rašytiniais paaiškinimais apie tai, kokie vykdomojoje ir civilinėje byloje Nr. 2YT-26895-527/2021 pateikti konkretūs įrodymai (nurodant bylos tomą ir lapus) patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo konkrečiomis dienomis kaltais skolininkės veiksmais faktą (3 t., 37 b.l.), pažymėtina, jog išieškotojas jokių įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo neįvykdymo šiomis dienomis faktą, į bylą neteikė.
Išieškotojo teigimu 2022 m. balandžio 1 d. rašytinuose paaiškinimuose, pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173- 955/2016 patvirtintos taikos sutarties dėl bendravimo tvarkos 1.6 punktą dėl vaiko ligos neįvykęs bendravimas turėjo būti kompensuotas, o 2021 m. birželio 9 d. D. B. prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo 6 priede pateiktos išieškotojo rašytos SMS skolininkei dėl neįvykusio bendravimo kompensavimo patvirtina, kad išieškotojas ne kartą kreipėsi į skolininkę dėl neįvykusio bendravimo kompensavimo, tačiau neįvykęs bendravimas šiomis dienomis nebuvo ir iki šiol nėra kompensuotas, todėl Antstolis pagrįstai paskaičiavo baudą už šias dienas.
Atsižvelgiant į tai, jog netgi išieškotojas neginčija fakto, jog šiomis dienomis vaikas sirgo, į tai, jog tėvas sergančio vaiko jo gyvenamojoje vietoje nelankė, vadovaujantis prieš tai pateiktu Taikos sutarties 1.6 punkto aiškinimu, teismui nustačius, jog pagal Antstolio vykdytą v. dokumentą skolininkė neturėjo prievolės kompensuoti neįvykusio šio savaitgalinio bendravimo dienų (2019 m. lapkričio 30 d.–gruodžio l d.), skolininkės skundas šioje dalyje pripažintinas pagrįstu ir konstatuotina, jog baudą už šias dienas Antstolis skaičiavo nepagrįstai, tuo labiau, kad išieškotojas net nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis šiomis dienomis buvo atvykęs į Lietuvą, į Kauną.
Dėl (ne)bendravimo 2019 m. spalio 5–6 d., spalio 19–20 d., lapkričio 2–3 d., gruodžio 14–15 d., gruodžio 28–29 d., 2020 m. sausio 11–12 d., sausio 25–26 d.
Skolininkė neginčija, kad šiomis dienomis vaiko ir tėvo bendravimas nevyko, tačiau ji nurodo, kad 2019 m. spalio 5–6 d., spalio 19–20 d., lapkričio 2–3 d., gruodžio 14–15 d., gruodžio 28–29 d., 2020 m. sausio 11–12 d., sausio 25–26 d. neskaičiuotina, kadangi bendravimas neįvyko dėl to, kad išieškotojas nebuvo atvykęs į Lietuvą, į Kauną, kadangi jis jos neinformavo nei dieną prieš, nei tą pačią dieną, kad laukia vaiko Kaune, PC „Mega“, darytina prielaida, kad apskritai jis nebuvo grįžęs iš užsienio į Lietuvą su tikslu bendrauti su vaiku. Kadangi tėvas gyveno (duomenys neskelbtini), todėl savaime suprantama, kad nors ir formaliai ji turėjo jam pranešti iš vakaro, kuriame žaidimų kambaryje bus paliktas vaikas, tačiau neįmanoma būtų jam išvakarėse nusipirkti skrydžio bilieto iš (duomenys neskelbtini) į Rygą, be to, jis dirbo elektriku pagal slenkantį grafiką, todėl skrydžio bilietus pirkdavo iš anksčiau (dar ir dėl to, kad jie paprasčiausiai būdavo pigesni), todėl buvo susiklostęs toks bendravimas, kad vaiko tėvas pats pranešdavo sms žinute, kad jau pakeliui į Lietuvą, ką įrodo eilė rašytinių įrodymų byloje. Skolininkės teigimu, šiuo atveju pats išieškotojas neįvykdė pareigos įrodyti teismo sprendimo neįvykdymo šiomis konkrečiomis dienomis faktą.
Išieškotojo teigimu, pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką ne jis turėjo informuoti skolininkę, kad jis atvykęs ir laukia, bet ji turėjo SMS žinute informuoti jį, į kokį žaidimų kambarį ji atves vaiką, ir tokią žinutę jis iš jos turėjo gauti dieną prieš susitikimą su vaiku; tačiau skolininkė nei karto jo neinformavo, tokių SMS žinučių jam neatsiuntė bei vaiko į žaidimų kambarį neatvedė. Be to, 2021 m. birželio 9 d. advokatės D. B. prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo 6 priede pateiktos išieškotojo SMS skolininkei su klausimais, ar ji atves vaiką, patvirtina, kad jis dėjo visas pastangas tam, kad pasimatyti su sūnumi, tačiau skolininkė neatliko teismo nutartyje numatytų pareigų – nei SMS žinute informavo išieškotoją, nei vaiko atvedė į žaidimų kambarį; todėl jos teiginiai, kad gal išieškotojas nebuvo grįžęs yra visiškai neaktualūs, nes ne dėl jo kelionių išlaidų priteisimo iš skolininkės sprendžiame šioje byloje, o dėl skolininkės sprendimo nevykdymo – skolininkė SMS žinutėmis niekada neinformavo jo, į kokį žaidimų kambarį vaikas bus atvestas, ir vaiko į žaidimų kambarį neatvedė, ir tai yra bendravimo tvarkos nevykdymo faktas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog išieškotojas skolininkės prievoles nurodytomis turėjusio vykti bendravimo su sūnumi savaitgalio dienomis kildina tik iš Antstolio nevykdytos Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, bet ne iš Antstolio vykdyto 2017 m. birželio 1 d. v. rašto konkrečių Taikos sutarties punktų pažeidimo, sprendžia, jog nėra teisėto pagrindo skolininkės bausti už 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties nevykdymą šiomis dienomis, o konkrečiai už tai, kad ji SMS žinute dieną prieš susitikimą su vaiku neinformavo tėvo, į kokį žaidimų kambarį ji atves vaiką, ir kad vaiko į žaidimų kambarį neatvedė, tuo labiau, kad išieškotojas neteikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad jis nurodytomis dienomis buvo atvykęs iš Jungtinės Karalystės į Kauną bendrauti su vaiku, nors teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje buvo sutikslinęs išieškotojo pareigą įrodyti teismo sprendimo neįvykdymo visomis konkrečiomis dienomis faktą (III t., 37 b. l.).
Dėl (ne)bendravimo 2020 m. vasario 8–9 d., 22–23 d., kovo 7–8 d. arba 2020 m. vasario 1–2 d., 15–16 d. ir 29 d.–kovo 1 d.
Skolininkės teigimu, 2020 m. vasario 8–9 d., 22–23 d., 2020 m. kovo 7–8 d. neskaičiuotina, nes šios dienos neįeina į tėvo bendravimą su sūnumi, kadangi bendravimas vyksta pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo, kuria buvo nustatytos šios dienos, skirtos išieškotojui bendrauti su vaiku: 2020 m. vasario 1–2 d., 15–16, 29d.–kovo 1 d. (...), tačiau 2020 m. liepos 15 d. atvykus į Antstolio kontorą susipažinti su v. byla, byloje nėra duomenų apie šios nutarties perdavimą vykdymui šioje kontoroje, tad nėra teisinio pagrindo Antstoliui skaičiuoti dienas už tariamą bendravimo nevykdymą pagal dienas, kurios net neįeina į išieškotojo bendravimą su vaiku. Skolininkės teigimu, papildomai nagrinėti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo, kuria buvo nustatytos naujos dienos, skirtos išieškotojui bendrauti su vaiku, šios bylos nagrinėjimo kontekste nėra teisinio pagrindo.
Išieškotojo teigimu 2022 m. vasario rašytiniuose paaiškinimuose, Antstolio paskaičiavime yra padaryta techninė klaida, nes panaikintame 2020 m. liepos 2 d. Antstolio patvarkyme dėl baudos paskaičiavimo buvo nurodytos teisingos datos, kada turėjo vykti bendravimas vaiką perduodant per psichologę D. B., t. y. 2020 m. vasario 1–2 d., 15–16 d., vasario 29 d.–kovo 1 d., tačiau po skolininkės skundo išnagrinėjimo, jai pateikus klaidinančius argumentus, iš naujo perskaičiuojant buvo padaryta techninė klaida ir nurodytos ne tos dienos, tačiau ginčo nėra dėl to, kad bendravimas 2020 m. vasario 1–2 d., 15–16 d., vasario 29 d.–kovo 1 d., kada turėjo vykti, nevyko, todėl paskaičiuotos baudos dydis dėl padarytos klaidos patvarkyme nurodant datas nesikeičia. Bendravimas 2020 m. vasario 1–2 d., 15–16 d., vasario 29 d.–kovo 1 d. turėjo vykti pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį (c. b. Nr. e2A-29-324/2020) dėl laikinosios bendravimo tvarkos (2016 m. spalio 21 d. sprendimu, kurio pagrindu išduotas v. raštas, nustatyta bendravimo tvarka liko galioti, tik buvo pakeistas vaiko perdavimo būdas) vaiką perduodant per psichologę D. B., vasario 1–2 d., 15–16 d., vasario 29 d.–kovo 1 d., tačiau skolininkė vaiko nei karto neatvedė, tai patvirtina psichologės D. B. 2020 m. vasario 19 d. raštas, pateiktas Kauno apygardos teismui (apie tai nurodyta ir Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties 28 p., c. b. Nr. e2A-29-324/2020). Dėl pareiškėjos argumentų, kad 2020 m. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis nebuvo pateikta Antstoliui vykdyti, pažymėtina, kad nebuvo pagrindo šią nutartį pateikti Antstoliui priverstiniam vykdyti, nes nutartis skolininkei buvo įteikta, ji su psichologe D. B. aptarė nutarties vykdymo aplinkybes, ką patvirtina paminėtas D. B. 2020 m. vasario 19 d. raštas, sudarydama įspūdį, jog ketina vykdyti teismo nutartį gera valia.
Kadangi Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi Nr. e2A-29-324/2020, kuri Antstoliui nebuvo perduota vykdyti, faktiškai buvo pakeistos ir bendravimo savaitgaliais dienos, kurias pats Antstolis Ginčo patvarkyme Nr. 2, pakeitusiame savo pirmesnį Ginčo patvarkymą Nr. 1, nurodė buvus 2020 m. vasario 1–2 d., 15–16 d. ir 29 d.–kovo 1 d., o taip pat buvo pakeista ir bendravimo forma (vaikas tėvui turėjo būti perduodamas per psichologę), konstatuotina, jog vien dėl šios priežasties, kad Antstolis vykdymo veiksmus atlikti galėjo tik jo vykdytoje v. byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šių dienų įtraukimas į baudos paskaičiavimą vertintinas kaip viršijantis Antstolio įgaliojimus, ir konstatuotina, jog už šias dienas bauda paskaičiuota nepagrįstai, todėl visos šios konkrečios 6 dienos (2020 m. vasario 1–2 d., 15–16 d. ir 29 d.–kovo 1 d.) iš sąrašo dienų, už kurias skaičiuotina bauda, besąlygiškai minusuotinos.
Dėl bendravimo per tėvo atostogas 2019 m. rugpjūčio 10–23 dienomis ir 2019 m. rugpjūčio 24–25 d. savaitgalį
Skolininkė 2022 m. vasario 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., b. l. 59–73) nurodė, jog 2019 m. liepos 18 d. el. el. laišku tėvas informavo apie savo planuojamas atostogas su sūnumi nuo 2020 m. (suklysta, nes turėjo būti 2019 m.) rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 25 d.. 2020 m. (suklysta, nes turėjo būti 2019 m.) rugpjūčio 10 d. Antstoliui atvykus su išieškotoju į vaiko gyvenamąją vietą, vaikas atsisakė vykti atostogauti su tėvu, išreiškė nenorą, verkė. Nors vaiko daiktai buvo sudėti, vaikas aprengtas, tačiau prieš rėkiantį, verkiantį vaiką prievartos naudoti negalima. Tokiu atveju pagal bendravimo tvarkos 1.4. punktą, A. B. sulaukus 4 metų amžiaus, jo tėvas turi teisę atostogauti su vaiku 4 savaites po 7 dienas, atsižvelgiant į vaiko norus bei užimtumą ugdymo įstaigoje, tame tarpe išsivežti sūnų atostogoms į užsienį ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, įsipareigojant informuoti nepilnamečio vaiko mamą apie tikslią vaiko buvimo vietą ir užtikrinti vaiko bendravimą su mama telefoniniu ryšiu“ (v. b. 4–5 l.). Mažametis sūnus A. jau kurį laiką išreiškia valią ir nenorą bendrauti su tėvu, tai pasireiškia verkimu, mušimusi, isterijos priepuoliais, nuolat prisimena įvykius, kai tėvas, pažeisdamas bendravimo tvarką, jo laiku negrąžino, tai sukėlė neigiamus išgyvenimus ir stresą bei pastiprino baimę būti atskirtam nuo mamos. Taip pat vaikas prisimena, kai tėvas pažada atvykti į treniruotes, tačiau to nepadaro, vaikas natūraliai pyksta, akcentuoja, kad tėtis meluoja ir visados meluos. Skolininkės teigimu, laikytina, kad bendravimas neįvyko dėl objektyvių priežasčių, kaip ir nurodyta bendravimo tvarkoje, kad atostogos galimos atsižvelgianti vaiko norus. (2 t., 62 lapas – 2021 m. birželio 17 d. pateiktas vaizdo įrašas - 1 CD (2019 m. rugpjūčio 10 d.) Remiantis išdėstytu, skolininkės teigimu, 2019 m. rugpjūčio 10–25 d. neskaičiuotinos.
Išieškotojas 2022 m. sausio 24 d. teisme registruotuose jo rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., b. l. 4855) nurodė, jog skolininkė neginčija, kad tėvo atostogos nevyko, nes, pasak jos, vaikas atsisakė vykti, verkė, ji atsižvelgė į vaiko norą. Išieškotojo teigimu, šiuos skolininkės argumentus paneigia: 2020 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės nutarties (civ. byla Nr. 2YT-19738-435/2020) 6 lapo paskutinė pastraipa, kur nurodyta, kad skolininkės nurodytos priežastys, dėl kurių ji neperdavė vaiko tėvui 2019 m. rugpjūčio 10 d., nėra pateisinamos, nėra objektyvios; išieškotojo 2019 m. liepos 18 d. SMS skolininkei, kuria jis pranešė norėsiąs pasiimti sūnų numatytų atostogų nuo š. m. rugpjūčio 10 iki 25 d., kas patvirtina tėvo pastangas bendrauti su vaiku pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką: 2019 m. rugpjūčio 12 d. Antstolio Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (v. b. l. 13) bei 2020 m. lapkričio l6 d. nutartis (c. b. Nr. 2YT-19738-435/2020), kurioje pasisakyta dėl skolininkės argumentų apie vaiko nenorą bendrauti su tėvu.
Teismas, skolininkės argumentus vertindamas kaip nepagrįstus ir visiškai pritardamas išieškotojo argumentams, konstatuoja, jog 2020 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės nutarties (c. b. Nr 2YT-19738-435/2020), kuri yra priimta tarp tų pačių šalių ir nagrinėjamai bylai turi prejudiciją, 6 lapo paskutinėje pastraipoje yra nurodyta, kad skolininkės nurodytos priežastys, dėl kurių ji neperdavė vaiko tėvui 2019 m. rugpjūčio 10 d., nėra pateisinamos, nėra objektyvios.
2021 m. birželio 9 d. advokatės D. B. prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo 6 priedas – išieškotojo 2019 m. liepos 18 d. SMS skolininkei, kuria jis pranešė apie tai, jog norėtų pasiimti sūnų numatytų atostogų nuo š. m. rugpjūčio 10 iki 25 d., teismo nuomone, patvirtina tėvo pastangas bendrauti su vaiku pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką.
2019 m. rugpjūčio 12 d. Antstolio Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte (v. b. l. 13), kuris yra nenuginčytas skolininkės ir vien dėl to teismas neturi pagrindo juo nesivadovauti, yra konstatuota, kad Antstoliui 2019 m. rugpjūčio 10 d. 9.00 val. nuvykus į skolininkės gyv. vietą ji nurodė, kad vaiką pati 10.00 val. atveš į žaidimų kambarį, 9.38 val. skolininkė Antstoliui parašė SMS: ,,Sveiki dar karta, vaikui isterija, jis atsisako važiuoti, tad informuoju, kad 10 val. neturiu galimybės atvykti į Mega, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus“.
Be to, pažymėtina ir tai, jog 2018 m. birželio 18 d.–liepos 5 d. A. B. atlikta teismo psichologijos ekspertizė davė išvadą, kad jis negali išreikšti savarankiškos nuomonės bylai svarbiais klausimais, nes yra per mažas ir konfliktiškoje šalių tarpusavio situacijoje išgyvena lojalumo konfliktą, daugiausiai įtampos vaikui kyla tuo metu, kai motinos akivaizdoje jam reikia pereiti pas tėvą, kol vaikas tuo pačiu metu mato ir motiną, ir tėvą, tol pastarojo atžvilgiu jis elgiasi priešiškai, vaiko įtampa ir nesaugumas mažėja, kai jis jaučia esančio šalia suaugusiojo geranoriškumą jo bendravimo su tėčiu atžvilgiu; nepaisant to, jog klausiamas tiesiogiai vaikas neigiamai atsiliepia apie tėvą ir bendravimą su juo, tačiau projekcinių metodikų rezultatai, tiesioginės vaiko sąveikos su tėvu stebėjimas ir antrą ekspertizės atlikimo dieną pasikartojantis jo prašymas atvesti tėvą į žaidimų kambarį atskleidžia, jog vaikas nori tėvo ir individualiame santykyje su juo jaučiasi saugiai ir yra laimingas; vaikui atrodo, jog atsiskyrimas nuo motinos ir buvimas su tėvu yra grėsmingas, tačiau toks jo manymas yra susiformavęs ne natūraliai, o yra labiau pasekmė konfliktiškos suaugusiųjų situacijos ir vaiko nerimą palaikančios motinos pozicijos, konfliktišką tėvų tarpusavio situaciją vaikas išgyvena motinos akivaizdoje atstumdamas tėvą ir tapatindamasis su jos pozicija; vaikas, negalėdamas pilnavertiškai palaikyti santykio su tėčiu, patiria įtampą ir nesaugumą, tokiai situacijai tęsiantis toliau, vaikui gali pasireikšti kiti emociniai ir elgesio sunkumai.
Be to, dėl skolininkės argumentų apie vaiko nenorą bendrauti su tėvu yra pasisakyta įsiteisėjusioje 2020 m. lapkričio l6 d. nutartyje (c. b. Nr. 2YT-19738-435/2020), kuri taip pat priimta tarp tų pačių šalių, dėl ko nebereikia įrodinėti joje nustatytų aplinkybių (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas): „Teismų ne kartą yra nustatyta, kad pareiškėja sistemingai, piktybiškai nevykdo teismo sprendimų ir nutarčių, ir nors pareiškėja nurodo, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog vaiko motina dėjo sąžiningas pastangas, siekdama, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyktų teismo nutartyse nurodyta tvarka, tačiau šių pastangų nepakako vaiko ir tėvo kontaktui užmegzti. Byloje nėra duomenų apie aktyvius būtent pareiškėjos veiksmus siekiant vaiko ir tėvo bendravimo, be kita ko, vaiko norai ne visais atvejais sutampa su jo interesais”. Pažymėtina, jog pareiškėja į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie būtų patvirtinę aktyvius būtent pačios pareiškėjos veiksmus siekiant vaiko ir tėvo bendravimo 2019 m. rugpjūčio 10 d.
Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundų dėl tėvo atostogų laiko nuo 2019 m. rugpjūčio 10 iki 23 d. išbraukimo iš sąrašo dienų, už kurias skolininkei skaičiuotina bauda.
Skolininkė taip pat neginčija fakto, kad 2019 m. rugpjūčio 24–25 dienomis šiomis dienomis vaiko ir tėvo bendravimas nevyko, tačiau ji nurodo, kad bendravimas nevyko dėl objektyvių priežasčių, nes ji buvo išvykusi dėl šeiminių aplinkybių, apie ką informavo tėvą iš anksto el. p. (1 t., 16 b. l. el. laiško 2019 m. rugpjūčio 23 d. kopija).
Iš 2019 m. rugpjūčio 23 d. 19.48 val. e. laiško kopijos matyti, jog skolininkė nurodė: ,,Apgailestauju pranešdama, kad dėl šeimyniniu aplinkybių turėjome jau si vakara išvykti is Kauno, o galimybes ryt būti Kaune neturime, tad rytoj nevaziuoki i Kauna. Susitarsime del abiems tinkamo savaitgalio, kad kompensuotume si savaitgali, ateinanti savaitgali A. dalyvaus kriksto tecio gimtadienyje, taciau del kito laiko – pasiderinsime“.
Nors išieškotojas teismo posėdy patvirtino šį elektroninį laišką gavęs, tačiau, teismo nuomone, nėra pagrindo už šias dvi dienas skolininkei neskirti 100 Eur baudos, kadangi Antstolio surašytame skolininkės nenuginčytame 2019 m. rugpjūčio 26 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte (v. b. l. 17) yra konstatuota, kad 2019 m. rugpjūčio 24–25 d. tėvo susitikimas su vaiku neįvyko, o Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-25278-955/2019, Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-171-896/2020 bei Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-19738-435/2020 priimtos 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties 6 lapo paskutinėje pastraipoje nustatė, kad skolininkės nurodytos priežastys, dėl kurių ji neatvežė vaiko susitikimui su tėvu 2019 m. rugpjūčio 24 d. ir 25 d., nėra pateisinamos, nėra objektyvios, ir ,,šis konkretus atvejis buvo vienas iš motyvų, kuriuo remdamasis teismas paskyrė pareiškėjai baudą už vykdomojo rašto nevykdymą“.
Kadangi, vadovaujantis CPK 182 straipsniu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, o į nagrinėjamą bylą nėra pateikti jokie nauji įrodymai, kurie paneigtų Antstolio konstatuotas ir teismų nustatytas aplinkybes, teismas, laiko nustatyta aplinkybe, kad skolininkės nurodytos priežastys, dėl kurių neįvyko tėvo ir sūnaus bendravimas 2019 m. rugpjūčio 10 d. ir 25 d., nėra objektyvios ir pateisinamos, dėl ko skolininkės skundai šioje dalyje taip pat netenkintini.
Antstolis Ginčo patvarkymuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodo, jog v. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienos dėl bendravimo el. ryšio priemonėmis (kiekvieną mėnesio antradienį ir penktadienį) buvo 2019 metais: rugpjūčio 2, 6, 9, 27, 30 d.; rugsėjo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27 d.; spalio 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 d.; lapkričio 1, 5, 8, 12, 15, 19, 22, 26, 29 d.; gruodžio 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d. ir 2020 metais: sausio 3, 7, 10, 14, 17, 21, 24, 28, 31 d.; vasario 4, 7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 d.; kovo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31; balandžio 3, 7, 10, 14, 17.
Primintina, jog pagal 2016 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties nustatytą tvarką (tik kurią ir vykdė Antstolis) tėvas su sūnumi ,,Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa turėjo bendrauti „kiekvieną trečiadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val.“, o skolininkė buvo įsipareigojusi ,,sudaryti sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui komunikacinių ryšių priemonėmis; apie negalėjimą bendrauti komunikacinių ryšių priemonėmis vaiko mama ir tėvas įsipareigoja pranešti vienas kitam raštu ar SMS žinute nedelsiant sužinojus apie tokį negalėjimą; tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas komunikacinių ryšių priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis.“ Tuo tarpu pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį tėvas su sūnumi turėjo bendrauti „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa ,,kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val.“; motina ,,sudaro technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į A. B. skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalina uždarydama duris. Tuo atveju, jeigu tėvo ir sūnaus bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis neįvyksta, tai toks bendravimas kompensuojamas kitomis dienomis tuo pačiu laiku.“ Akivaizdu, jog pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties 2 punktą ne tik pasikeitė bendravimo dienos (iš trečiadienio į antradienį ir penktadienį), bet skolininkei atsirado naujos prievolės, kurių nebuvo nustatyta 2016 m. spalio 21 d. sprendime, kadangi ji pagal laikinąją bendravimo tvarką, numatytą 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties 2 punkte, papildomai privalėjo užtikrinti atsiliepimą į tėvo skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalinti uždarant duris, be to, tėvo ir sūnaus bendravimui el. ryšio priemonėmis neįvykus, ji įsipareigojo tokį bendravimą kompensuoti kitomis dienomis tuo pačiu laiku.
Kadangi Antstolis, kas jau minėta prieš tai, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priėmęs vykdyti ir niekada teisėtai nevykdė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties (c. b. Nr. e2-1551-435/2018) (antstolės R. P. vykdytos v. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. spalio 17 d. ir 2019 m. liepos 29 d. užbaigtos, persiuntus v. dokumentą vykdyti kitam antstoliui, tačiau Antstoliui jos nepriėmus), konstatuotina, jog Antstolis, neturėdamas jokio teisėto pagrindo skolininkei skaičiuoti baudą už dienos, kuriomis buvo nevykdoma 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis (c. b. Nr. e2-1551-435/2018), būtent tik pagal kurioje nustatytą tvarką ir turėjo vykti tėvo bendravimas su sūnumi el. ryšio priemonėmis ginčo laikotarpiu, be jokio teisėto pagrindo nurodė visas šias dienas kaip v. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienas dėl bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis (kiekvieną mėnesio antradienį ir penktadienį).
Vien tai, kad skolininkė proceso metu neneigė teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi jai buvusių nustatytų prievolių, susijusių su tėvo bendravimu el. ryšio priemonėmis (tik teigė, jog ji tas prievoles vykdė, o, siekdami ją nubausti už nevykdymą, būtent Antstolis ir išieškotojas turėjo įrodyti jų neįvykdymą), teismo nuomone, nesuteikia Antstoliui teisės skaičiuoti skolininkei baudą už neįvykdymą naujai atsiradusių (lyginant su Antstolio vieninteliu vykdytu v. raštu c. b. Nr.2-173-955/2016) prievolių pagal v. dokumentą (2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį), kurio jis nebuvo priėmęs vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka ir kurio Antstolis nebuvo įpareigojęs skolininkės nedelsiant įvykdyti, ne, kaip minėta, 2019 m. rugpjūčio 9 d. kitu antstolio dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini) (v . b. l. 8) skolininkė buvo įpareigota nedelsiant vykdyti tik 2017 m. birželio 1 d. vykdomąjį raštą.
Be to, teismas pažymi ir tai, jog dėl to, kad skolininkė būtų nevykdžiusi teismo nustatytos tėvo bendravimo su sūnumi elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos ar ją pažeidusi, Antstolis nėra surašęs Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktų ir neperdavęs jų sprendimą priėmusiam teismui, kaip tai numatyta CPK 771 straipsnio 1, 3 ir 6 dalyse, kas, teismo nuomone, tik patvirtina Ginčo patvarkymų Nr. 1 ir Nr. 2 nepagrįstumą tose dalyse, kur į bauda paskaičiuota už visas ginčo laikotarpiu turėjusio vykti tėvo bendravimo su sūnumi el. ryšio priemonėmis dienas.
Šioje vietoje būtina pažymėti ir tai, jog išieškotojas (jo atstovė) savo argumentus dėl neįvykusio bendravimo per Skype iš esmės grindė tuo, kad skolininkė iš kambario, kuriame vykdavo tėvo ir vaiko bendravimas, nepasišalindavo uždarydama duris, tuo neužtikrindama kokybiško bendravimo, o pats jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių skolininkės nurodytus ir šalių susirašinėjimu grįstus argumentus apie tai, jog 2019 m. gruodžio 10 d. (2 t., b.l.81) ir 2020 m. balandžio 3 d. (2 t., b.l.107) pokalbiai neįvyko atsižvelgiant į vaiko norą, jog 2019 m. rugsėjo 6, 20 ir 24 d., lapkričio 12, 15, ir 19 d. pokalbiai nevyko dėl vaiko ligos, jog 2019 m. lapkričio 8, 12, 22, 26, 29, gruodžio 3, 6, 17 d., 2020 m. sausio 7, 10, 14, 21, 24 ir 28 d., vasario 4, 7, 25 d., kovo 3, 6, 13, 17, 20, 24, 27 ir 31 d., balandžio 14 ir 21 d. pokalbiai įvyko tą pačią dieną arba kitu laiku, jog 2019 m. rugpjūčio 2, 6, 9, 27, 30, rugsėjo 3, 6, 10, 13, 17, 27 d., spalio 1, 4, 18 d., lapkričio 1 ir 5 d., gruodžio 13, 20, 24 d., 2020 m. sausio 3, 17, 31, vasario 11, 14, 18, 21, 28, kovo 10 d. pokalbiai neįvyko tėvui pačiam nepaskambinus nutartyje numatytu laiku arba kitu šalių sutartu laiku ir kt.
Šioje situacijoje, kai skolininkę siekiama nubausti ne už nevykdymą prievolių, kilusių iš Antstolio teisės aktų nustatyta tvarka priimto ir teisėtai vykdyto v. rašto, o iš Antstolio teisės aktų nustatyta tvarka nepriimtos vykdyti ir dėl to neteisėtai vykdytos (jeigu ir buvo vykdyta kartu su 2017 m. birželio 1 d. vykdomuoju raštu (ką bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė Antstolis) 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo nuomone, tokiu atveju, jeigu vis tik ir būtų pagrindas Antstoliui skolininkę bausti už nevykdymą 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nustatytų prievolių (nors teismas yra įsitikinęs, kad tokio pagrindo nėra), jų pažeidimo įrodymo našta neabejotinai turėtų tekti išieškotojui ir Antstoliui, o ne skolininkė turėtų nuo jų gintis.
Šiuo atveju, teismo nuomone, vadovautinasi LAT 2021 m. spalio 27 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-262-421/2021 suformuluota taisykle, jog būtent išieškotojas, teigdamas, kad skolininkė teismo v. dokumento neįvykdė (neįvykdė tinkamai), turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai). Nors teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo sutikslinęs išieškotojo pareigą įrodyti teismo sprendimo neįvykdymo visomis konkrečiomis dienomis faktą (kurių negali būti daugiau nei Antstolio nurodytos 120 dienų), per 20 d. pateikiant į bylą visus tai pagrindžiančius įrodymus su rašytiniais paaiškinimais apie tai, kokie vykdomojoje ir civilinėje byloje Nr. 2YT-26895-527/2021 pateikti konkretūs įrodymai (nurodant bylos tomą ir lapus) patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo konkrečiomis dienomis kaltais skolininkės veiksmais faktą, pažymėtina, jog išieškotojas per teismo nustatytą terminą ir iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neįvykdė pareigos įrodyti teismo sprendimo neįvykdymo visomis konkrečiomis dienomis faktą, todėl, teismo nuomone, liko nepaneigtos skolininkės nurodytos aplinkybės, tiek susijusios su negalėjimu tėvui bendrauti su vaiku dėl vaiko ligos, tiek dėl pokalbių per Skype, įvykusių tą pačią dieną arba kitu laiku, abipusiu sutarimu perkeltu laiku ir pan., tiek dėl to, jog tam tikromis skolininkės nurodytomis savaitgalių dienomis tėvas nebuvo atvykęs į Lietuvą, į Kauną, pabendrauti su vaiku.
Atskirai teismas pažymi, kad Ginčo patvarkymai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriuose nurodytos konkrečios dienos, už kurias skaičiuotina bauda, yra visiškai neargumentuoti ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Antstolis, baudą nusprendęs paskaičiuoti už visas laikotarpio nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. pagal teismų procesinius sprendimus (tame tarpe – net ir pagal jo teisės aktų nustatyta tvarka nepriimtus vykdyti) turėjusio vykti tėvo bendravimo su sūnumi dienas, jas nustatęs išimtinai vien tik pagal išieškotojo jam pateiktą informaciją, net nesudaręs galimybės skolininkei pateikti savo argumentus su įrodymais. Be to, nežiūrint į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu skolininkė teikė ir rašytinius paaiškinimus, ir naujus įrodymus, Antstolis dėl jų savo rašytinių paaiškinimų neteikė, apsiribodamas tuo, kad pritarė išieškotojo ir jo atstovė išsakytiems argumentams.
Apibendrinus visa tai, kas prieš tai išdėstyta, teismas skolininkės 2021 m. sausio 30 d. ir 2022 m. vasario 21 d. skundai tenkinti iš dalies – Antstolio v. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimti Ginčo patvarkymai Nr. 1 ir Nr. 2 dėl pripažintini iš dalies neteisėtais ir iš dalies panaikintini, nurodant teisingą skolininkei skirtinos baudos dydį – 900 Eur už šias 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo 18 dienų: 2019 m. rugpjūčio 10–23 dienomis (per tėvo atostogas) ir 24–25 dienomis bei rugsėjo 7–8 dienomis,.
Pakartodamas, tai kas prieš tai išdėstyta, teismas pažymi, jog šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai Antstolis baudą skolininkei paskačiavo tik už 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo v. rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo 18 dienų: 2019 m. rugpjūčio 10–23 dienomis ir 24–25 dienomis bei rugsėjo 7–8 dienomis.
CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ,,Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.“
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. B. atstovė advokatė D. B. prašė iš skolininkės priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus keturis prašymus: 2020 m. lapkričio 6 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. rugpjūčio 26 d., prie kurių yra pridėtos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros ir mokėjimus patvirtinantys dokumentai.
Nors šiuo atveju dalyvaujančių byloje asmenų (išieškotojo ir skolininkės) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai dėl baudos skolininkei (ne)skyrimo už tam tikras dienas akivaizdžiai yra priešingi, teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, suteikiančio teismui tik teisę tokias išlaidas priteisti, bet neįpareigojančio tai padaryti, priteisia iš skolininkės išieškotojui jo šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą skolininkės nepatenkintų reikalavimų daliai.
Iš į bylą pateikto 2021 m. kovo 4 d. prašymo dėl išlaidų už advokato pagalba atlyginimo (I t., b. l. 33) nustatyta, kad išieškotojas turėjo 363 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš prie prašymo pridėtos 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ADB 2939 (I t., b. l. 34) nustatyta, kad 363 Eur bylinėjimosi išlaidos susideda iš 300 Eur už atsiliepimo į skolininkės skundą surašymą c. byloje Nr. 2YT-6597-1052/2021 ir 63 Eur 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (toliau ir – PVM). 2021 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymas (I t., b. l. 32) patvirtina 363 Eur sumos sumokėjimą.
Nors iš į bylą 2021 m. gegužės 4 d. pateikto 2021 m. gegužės 3 d. prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo (I t., b. l. 57) matyti, jog išieškotojas turėjo 423,50 Eur išlaidas (350 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme, 73,50 Eur – PVM) pagal 2021 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADB2954 ir 2021 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymą, tačiau į bylą (nei į popierinę, nei į elektroninę) nesant pateiktos nei 2021 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ADB2954, nei 2021 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymo, teismas šį išieškotojo prašymą dėl 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmeta kaip neįrodytą.
Iš į bylą pateikto 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymo dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo nustatyta, kad išieškotojas turėjo 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš prie prašymo pridėtos 2021 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ADB 3024 nustatyta, kad 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidos susideda iš 350 Eur už atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarties c. b. Nr. 2YT-6597-1052/2021 surašymą Kauno apygardos teismui ir 73,50 Eur 21 proc. PVM. 2021 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo nurodymas patvirtina 423,5 Eur sumos sumokėjimą.
Teismo posėdžio metu išieškotojo atstovė paaiškino, kad 363 Eur išlaidas pagal 2020 m. lapkričio 6 d. prašymą išieškotojas turėjo c. byloje Nr. 2YT-19138-435/2020, kurioj ginčas vyko dėl skolininkės nubaudimo toje pačioje v. byloje. Kaip nustatyta, c. b. Nr. 2YT-19738-435/2020 teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. lapkričio 26 d., panaikino Antstolio 2020 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo, beje, skolininkę buvo prašoma nubausti net už tas pačias dienas, už kurias skolininkei buvo nurodyta sumokėti baudą Ginčo patvarkymais Nr.1 ir Nr.2) ir įpareigojo Antstolį iš naujo paskaičiuoti skolininkei skirtinos baudos dydį, konkrečiai nurodant, už kurias dienas bauda skaičiuojama. Kadangi c. byla Nr. 2YT-19138-435/2020 yra kita byla, kurioje turėtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas (pareikštas pagal CPK, o ne kaip atskiras materialinis reikalavimas) ir turėjo būti išspręstas, teismas nagrinėjamoje byloje netenkina išieškotojo prašymo dėl šių advokatės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Nustačius, kad išieškotojas šioje byloje advokatės pagalbai apmokėti įrodė turėjęs tik 786,5 Eur (nes 363 + 423,50 = 786,5) išlaidas, spręstina tik dėl šių advokatės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Skolininkės skundus patenkinus tik iš dalies ir vietoj Antstolio pagal išieškotojo pateiktus duomenis pradžioje paskaičiuotos 6 000 Eur baudos, teismui pagrįstu pripažinus tik 900 Eur baudos už 18 dienų paskaičiavimą, proporcingai skolininkės nepatenkintų reikalavimų daliai, iš skolininkės išieškotojui priteitina tik 15 procentų (nes 900 x 100 proc. / 6 000 = 15 proc.) jo šioje byloje turėtų advokatės pagalbos išlaidų, t. y. 118 Eur (786,5 x 0,15).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 290-291 straipsniais,
nutaria:
Skolininkės A. G. 2021 m. sausio 30 d. ir 2022 m. vasario 21 d. skundus tenkinti iš dalies.
Antstolio R. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtus 2021 m. sausio 11 d. patikslintą patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. vasario 17 d. patvarkymą dėl baudos apskaičiavimo patikslinimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti iš dalies neteisėtais ir iš dalies panaikinti bei nurodyti teisingą skolininkei skirtinos baudos dydį – 900 Eur už šias 2017 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo 18 dienų: 2019 m. rugpjūčio 10–23 dienomis ir 24–25 dienomis, rugsėjo 7–8 dienomis.
Iš skolininkės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteiti 181,5 Eur jo šioje byloje turėtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų advokatės pagalbos išlaidų.
Kitus reikalavimus atmesti.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.