- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1784-413/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02304-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
- Pareiškėjas
- A. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6597-1052/2021 pagal pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0070/19/01089 ir 0070/20/00648, suinteresuoti asmenys – antstolis R. S., A. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis R. S. (toliau – antstolis) vykdo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-173-955/2016, išduotą pagal ieškovės A. G. (B.) ir atsakovo A. B. 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, kuria nustatyta A. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarka. Vykdomoji byla Nr. 0070/19/01089.
2. Antstolis taip pat vykdo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1551-435/2018, kuria nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskyrė skolininkei A. G. 50 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną išieškotojo A. B. naudai (civilinė byla Nr. 2VP-25278-955/2019). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d., Kauno apygardos teismui palikus galioti prieš tai minėtą teismo nutartį (civilinė byla Nr. 2S-171-896/2020).
4. 2021 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-21-70-878 antstolis paskaičiavo pareiškėjai 6000 Eur baudą už 2017 m. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymą
Šalies argumentai
5. Pareiškėja A. G. (toliau – pareiškėja, skolininkė) skundu prašė panaikinti antstolio 2021 m. sausio 11 d. patikslintą patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir naujai apskaičiuotos baudos dydžio kaip neteisėtą ir nepagrįstą, įpareigoti antstolį išsamiai ir visapusiškai atlikti apskaičiavimus dėl baudos paskyrimo, tai atliekant neviršijant antstolio įgaliojimų vykdymo procese.
6. Nurodė, kad antstolio atliktas 6000 Eur baudos paskaičiavimas už 120 teismo sprendimo nevykdymo dienų yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimdamas patikslintą patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-70-878, antstolis privalėjo ne tik suskaičiuoti dienas, kuriomis nevyko pareiškėjos mažamečio sūnaus bendravimas su išieškotoju A. B. (toliau – išieškotojas, tėvas), bet ir pagrįsti, jog tomis dienomis bendravimas neįvyko konkrečiai dėl skolininkės tyčinių veiksmų, surašant tai patvirtinantį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
7. Antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 636 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą nagrinėti teismui. Antstolis nurodė, kad į jį kreipėsi išieškotojas A. B., nurodydamas, kuriomis dienomis pagal grafiką nevyko bendravimas su vaiku, todėl antstolis už visas minėtas dienas paskaičiavo pareiškėjai baudą. Skolininkė nepateikti antstoliui jokių įrodymų apie vykdomojo dokumento įvykdymą, todėl prašė skolininkės skundą atmesti, nes ji piktybiškai nevykdo teismo sprendimu nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjos A. G. skundą tenkino ir įpareigojo antstolį R. S. iš naujo paskaičiuoti pareiškėjai A. G. skirtinos baudos dydį, konkrečiai nurodant ir motyvuojant, už kurias dienas bauda skaičiuojama.
9. Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. vykdomasis raštas, išduotas civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016, kurioje teismas patvirtino motinos (pareiškėjos) ir tėvo išieškotojo) 2016 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku A., gimusiu (duomenys neskelbtini), nustatymo, kuri buvo pakeista vėlesniais teismų sprendimais.
10. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nurodydamas, jog vaikas perduodamas tėvui ne žaidimų kambaryje, bet pas psichologę D. B.. Sprendimui įsiteisėjus, 2020 m. birželio 8 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.
11. Skundžiamu 2021 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-21-70-878 antstolis paskaičiavo 6000 Eur baudą už 2017 m. vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymo dienas:
4.1. Nevykdymo dienos dėl bendravimo kas antrą savaitgalį – 2019 m. rugpjūčio 24-25 d., rugsėjo 7-8, 21-22 d., spalio 5-6, 19-20 d., lapkričio 2-3, 16-17, 30 d., gruodžio 1, 14-15, 28-29 d., 2020 m. sausio 11-12, 25-26, vasario 8-9, 22-23, kovo 7-8 d.
4.2. Nevykdymo dienos dėl bendravimo per atostogas – 2019 m rugpjūčio 10-25 d.
4.3. Bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis nevykdymo dienos – 2019 m. rugpjūčio 2, 6, 9, 13, 16, 20, 27, 30 d., rugsėjo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27 d., spalio 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 d., lapkričio 1, 5, 8, 12, 15, 19, 22, 26, 29 d., gruodžio 3, , 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., 2020 m. sausio 3, 7, 10, 17, 21, 24, 28, 31 d., vasario 4, 7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 d., kovo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., balandžio 3, 7, 10, 14, 17, 21 d. Iš viso už 120 dienų.
12. Teismas pažymėjo, kad nors tėvas tvirtino, jog motina piktybiškai nevykdo nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, tačiau bauda yra kraštutinė poveikio priemonė ir gali būti taikoma tik esant skolininko kaltei. Negalima teisinė situacija, kad bauda būtų paskaičiuota skolininkei už tas neįvykusio bendravimo dienas, kuriomis bendravimas neįvyko dėl objektyvių ir nuo skolininkės nepriklausančių aplinkybių. Konkrečias dienas, už kurias turi būti paskirta bauda, privalo nustatyti antstolis. Šiuo atveju antstolis pripažino, kad jis visų aplinkybių nesiaiškino. Išieškotojas nepateikė įrodymų, kad jis buvo atvykęs į susitikimus su sūnumi, antstolis šių įrodymų nereikalavo, o skolininkė ginasi argumentais, jog vaiko tėvas nebuvo atvykęs į Lietuvą ir jos neinformavo apie susitikimus.
13. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad antstolis privalėjo surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriais fiksuotų teismo sprendimo nevykdymą, tačiau sutiko su jos motyvais, kad baudos paskaičiavimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais. Pažymėjo, jog iš bylos medžiagos neaišku, kokiais įrodymais remiantis antstolis nustatė, kad išieškotojo tėvo nurodytomis dienomis nevyko bendravimas su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis dėl skolininkės kaltės. Į bylą taip pat nepateikta nei ryšio operatoriaus suvestinių, nei kitų įrodymų, patvirtinančių, jog tomis dienomis, už kurias paskaičiuota bauda, skolininkė nevykdė teismo sprendimais jai nustatytų įpareigojimų. Anot teismo, nors skolininkė turi pareigą skatinti vaiko ir tėvo bendravimą, ji negali taikyti prieš vaiką prievartos ir priversti jį bendrauti su tėvu. Iš liudytojos, psichologės K. Š. paaiškinimų teismas nustatė, kad vaikas nelabai mėgsta bendrauti telefonu, tačiau karantino metu bendravimas vaizdo konferencijos būdu vyko. Iš pateiktų šalių susirašinėjimų SMS žinutėmis matyti, jog skolininkė kai kuriomis iš jų pripažįsta, kad nesudarė galimybės bendrauti tėvui su sūnumi, remiantis šiomis žinutėmis gali būti skiriama bauda, tačiau tik už tas dienas, kuriomis įrodyta jos kaltė. Iš pateiktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad abu tėvai tarpusavyje konfliktuoja, nederina savo elgesio vaiko labui, neišnaudoję visų galimybių naudotis specialistų pagalba.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimą jis įvykdė (CPK 178 str.). Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog išieškotojas nepateikė įrodymų, jog buvo atvykęs į susitikimus, tačiau byloje nagrinėjamas ne A. B., o A. G. atsakomybės dėl teismo sprendimo vykdymo klausimas ir ji turi įrodyti, kad ji vykdė teismo sprendimą. Be to, teismas negali A. B. reikalauti įrodinėti aplinkybes, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusia 2020 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, t. y. kad A. B. viso bylos proceso metu į Lietuvą pasimatyti su vaiku nesėkmingai atvyko virš 100 kartų.
1.2. A. G. argumentai dėl negalėjimo perduoti vaiką bendravimui su tėvu išnagrinėti ne vienoje byloje ir ne vienoje instancijoje, teismo sprendimo (ir nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kurią A. G. suformavo vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Be to, kaip nustatė 2018 m. birželio 18 d. – liepos 5 d. atlikta nepilnamečio A. B. teismo psichologinė ekspertizė, šalių sūnus pagal savo amžių nėra pasiekęs tokios brandos, kad galėtų išreikšti jo interesus atitinkančią nuomonę. Dėl A. G. veiksmų ir argumentų nevykdant bendravimo tvarkos išsamiai pasisakė Kaimo apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje (bylos Nr. e2A-29-324/2020).
1.3. Jei teismas nustatė, kad už kelias dienas bauda paskirta nepagrįstai, teismas galėjo antstolio 2021 m. sausio 11 d. patikslintą patvarkymą pakeisti ir baudą toje dalyje sumažinti, o ne panaikinti ir nurodyti ją perskaičiuoti iš naujo. Tačiau, apelianto nuomone, nėra pagrindo ir baudos sumažinimui, nes pagal bendravimo tvarką neįvykęs sūnaus ir tėvo bendravimas turėjo būti kompensuotas kitu laiku – A. B. dėl neįvykusio bendravimo A. G. ne kartą rašė SMS žinutes, klausdamas, kada ji ruošiasi kompensuoti, bet teigiamo atsakymo nėra sulaukę. Todėl antstolio 2021 m. sausio 11 d. patikslintame patvarkyme nurodytas dienų skaičius, kada bendravimas faktiškai nevyko, nesikeičia.
1.4. Nors teismo sprendimas nevykdomas iki šiol, situacija nesikeičia – A. G. nesudaro galimybių tėvo ir sūnaus bendravimui. Baudos paskyrimas motyvuotų pareiškėją bent ateityje vykdyti teismo sprendimą, nes jokios kitokios priemonės – išieškotojo A. B. prašymai, antstolio raginimai, psichologų išvados, pokalbiai vaiko teisių apsaugos institucijose, administracinė atsakomybė už piktnaudžiavimą motinos valdžia – nedaro A. G. jokio poveikio.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė A. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
2.1. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos specifiką lemia tai, kad tokio pobūdžio teismo sprendimo vykdymas nėra išimtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios, nes visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą.
2.2. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvu negali būti įvykdytas iki tam tikro apibrėžto termino, nes toks bendravimas yra tęstinis procesas, kurį sudaro periodiški etapai, apibrėžti atitinkamu laikotarpiu. Be to, vykdant tokį sprendimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę. Tais atvejais, kai, vykdant sprendimą dėl tėvo bendravimo su vaiku vaikas atsisako bendrauti su tėvu, antstolis surašo aktą CPK 771 str. 1 d. nustatyta tvarka, nurodo sprendimo neįvykdymo priežastį, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu ir aktą pateikia sprendimą priėmusiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-1K-3-603/2015).
Šalies argumentai
2.3. Atskirajame skunde apeliantas nurodo aplinkybę, kad jis į Lietuvą atskrido 100 kartų, tačiau skrydžio bilietai nebuvo prijungti prie nagrinėtos bylos ir šių bilietų niekas nematė. Į vykdomąją bylą taip pat nepateikta įrodymų, kad jis buvo atvykęs į susitikimus su sūnumi, o antstolis šių įrodymų nereikalavo.
2.4. Vaiko tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, o už tai, kad bendravimo tvarkoje yra nesklandumų, atsakomybę turi prisiimti ir vaiko tėvas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio patvarkymo, kuriuo jai paskirta bauda už teismo sprendimo nevykdymą, panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. S. vykdo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-173-955/2016, išduotą pagal ieškovės A. G. (B.) ir atsakovo A. B. 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, kuria nustatyta A. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarka (vykdomoji byla Nr. 0070/19/01089).
19. Minėtas antstolis taip pat vykdo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1551-435/2018, kuria nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka.
20. Minėtuose procesiniuose dokumentuos nustatyta tokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka:
5.1. Kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį–sekmadienį, pas psichologę D. B., vaiką paimant 10.00 val. šeštadienį ir grąžinant motinai sekmadienį 20.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. „Skaype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. tik esant sūnaus norui.
5.3. Per iš anksto suderintas tėvo atostogas.
21. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskyrė skolininkei A. G. 50 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną išieškotojo A. B. naudai (civilinė byla Nr. 2VP-25278-955/2019). Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-171-896/2020).
22. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjos A. G. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties išaiškinimo, nurodė, jog pareiškėja, norėdama sužinoti, kokią konkrečią sumą (baudą) ji turi sumokėti išieškotojui už vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 nevykdymą, turi kreiptis į vykdomąjį dokumentą vykdantį antstolį R. S..
Žemesnės instancijos teismas
23. Antstolis R. S. 2020 m. liepos 2 d. priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad skolininkė nevykdė teismo sprendimo 87 dienas, todėl ji išieškotojui turinti sumokėti 4 350 Eur baudą.
24. Skolininkė, nesutikdama su minėtu patvarkymu, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT- 19738-435/2020, pareiškėjos A. G. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir panaikino antstolio R. S. 2020 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. S-20-70-15485 dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/01089, įpareigodamas antstolį iš naujo paskaičiuoti pareiškėjai A. G. skirtinos baudos dydį, konkrečiai nurodant, už kurias dienas bauda skaičiuojama.
25. Skundžiamu 2021 m. sausio 11 d. patikslintu patvarkymu antstolis paskaičiavo baudą nuo Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 pateikimo vykdyti dienos, t. y. nuo 2019m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d., kadangi Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019, kuris įsiteisėjo 2020 m. balandžio 21 d., Kauno apygardos teismui palikus nepakeistą prieš tai minėtą teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2A-29-324/2020), pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo dalį dėl atsakovo A. B. bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
26. Skundžiamame patvarkyme antstolis nurodė, kad teismo vykdomojo rašto nevykdymo dienos yra šios:
11.1. dėl bendravimo kas antrą savaitgalį – 2019 m. rugpjūčio 24-25 d., rugsėjo 7-8 d., 21-22 d., spalio 5-6 d., 19-20 d., lapkričio 2-3 d., 16-17 d., lapkričio 30 d. - gruodžio 1 d., gruodžio 14-15 d., 28-29 d; 2020 m. sausio 11-12 d., 25-26 d., vasario 8-9 d., 22-23 d., kovo 7-8 d.;
11.2. dėl bendravimo per atostogas – 2019 m. rugpjūčio 10-25 d.;
11.3. dėl bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis – 2019 m. rugpjūčio 6, 9, 13, 16, 20, 23, 27, 30 d., rugsėjo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27 d., spalio 1, 4, 8, 11, 15, 18, 22, 25, 29 d., lapkričio 1, 5, 8, 12, 15, 19, 22, 26, 29 d., gruodžio 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., 2020 m. sausio 3, 7, 10, 14, 17, 21, 24, 28, 31 d., vasario 4, 7, 11, 14, 18, 21, 25, 28 d., kovo 3, 6, 10, 13, 17, 20, 24, 27, 31 d., balandžio 3, 7, 10, 14, 17, 21 d.
27. Tokiu būdu antstolis nustatė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. susidarė 120 sprendimo nevykdymo dienos, todėl paskaičiavo skolininkei 6 000 Eur baudą, kurią ji turi sumokėti išieškotojui.
28. Skundžiama 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi teismas pareiškėjos A. G. skundą tenkino ir įpareigojo antstolį R. S. dar kartą iš naujo paskaičiuoti pareiškėjai A. G. skirtinos baudos dydį, konkrečiai nurodant ir motyvuojant, už kurias dienas bauda skaičiuojama.
29. Panaikindamas antstolio patvarkymą, teismas nurodė, jog negalima teisinė situacija, kad bauda būtų paskaičiuota skolininkei už tas neįvykusio bendravimo dienas, kuriomis bendravimas neįvyko dėl objektyvių ir nuo skolininkės nepriklausančių aplinkybių. Konkrečias dienas, už kurias turi būti paskirta bauda, privalo nustatyti antstolis, nes tai yra jo pareiga.
30. Iš bylos medžiagos nustatyta, skolininkės ir išieškotojo tarpusavio santykiai yra itin konfliktiniai. Teismai ne viename procesiniame dokumente konstatavo daugkartinius tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pažeidimus. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskyrė vaiko motinai 50 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo dieną. Šiuo konkrečiu atveju laikotarpis, už kurį skaičiuojami pažeidimai, – nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. Apeliantas (išieškotojas) nurodė antstoliui, kuriomis paminėto laikotarpio dienomis jam nebuvo leista bendrauti su vaiku, t. y. visomis pagal grafiką nustatytomis dienomis. Skolininkės nuomone, ne už visas antstolio nurodytas pažeidimo dienas jai turi būti skaičiuojama bauda, kadangi vaiko bendravimas su išieškotoju nevykdavo dėl objektyvių priežasčių (vaikas nenorėjo, sirgo, buvo išvykęs, neatvyko pats išieškotojas ir kt.).
31. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus teismui (CPK 510 straipsnis). Taigi, teismui įstatymu nustatyta pareiga kontroliuoti antstolio priimtų patvarkymų teisėtumą.
32. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
33. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra konstatuota, kad skolininkė nevykdo nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, dėl to jai jau yra paskirta bauda.
34. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolis jau du kartus nustatė (suskaičiavo), kiek dienų nebuvo vykdomas teismo sprendimas dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos pažeidimo, tačiau teismas, sutikdamas su pareiškėjos (skolininkės) A. G. argumentais, antstolio patvarkymus panaikindavo, grąžindamas šį klausimą iš naujo spręsti antstoliui.
35. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
36. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tėvų nesutarimai ir užsitęsęs tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos klausimų sprendimas visų pirma kenkia vaiko interesams, todėl siekiant išspręsti kilusį ginčą, teismas turėtų būti aktyvus ir nesutikdamas su antstolio patvarkymu (-ais) dėl pažeidimų skaičiaus at kitų aplinkybių, būtent teismas turėtų vertinti pareiškėjo skundo argumentus dėl įrodymų (ne)pakankamumo ir klausimą išnagrinėti iš esmės pagal vykdomojoje byloje surinktus įrodymus. Tai yra šiuo konkrečiu atveju būtent teismui tenka pareiga vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis nuspręsti, kiek kartų buvo pažeista bendravimo su vaiku tvarka ir nustatyti mokėtinos baudos dydį.
37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-19738-435/2020, akcentavo, kad antstolis turėjo skaičiuoti šias dienas: 2019 m. rugpjūčio 3-4 d. kaip atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo savaitgalį, 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir rugpjūčio 9 d., kaip neįvykusį atsakovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi per Skype, 2019 m. rugpjūčio 10–25 d., kaip neįvykusias atsakovo atostogas su nepilnamečiu sūnumi, 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir rugpjūčio 30 d., kaip neįvykusį atsakovo bendravimą su vaiku per Skype, 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 2019 m. rugsėjo 1 d., kaip neįvykusį atsakovo su vaiku bendravimą savaitgalį, taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog bendravimas per Skype turėjo vykti kiekvieną antradienį ir penktadienį. Teismas pabrėžė, kad kalbant apie konkrečių dienų įtraukimą į baudos skaičiavimą, antstolis turėtų pasitikrinti, kuris savaitgalis turėjo priklausyti vaiko tėvui.
38. Iš skundžiamo pakartotinio patvarkymo matyti, kad antstolis į šias teismo pastabas neatkreipė dėmesio ir paskaičiavo visai kitas savaitgalių dienas, kuriomis turėjo vykti tėvo ir sūnaus bendravimas, be to, nesiaiškino, ar bendravimas neįvyko tik dėl skolininkės kaltės, ar minėtais savaitgaliais realiai išieškotojas buvo atvykęs iš Londono į Lietuvą susitikti su sūnumi, ar buvo kitos objektyvios priežastys, dėl ko neįvyko bendravimas. Taip pat iš skundžiamo patvarkymo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį paskaičiuotos nevykdymo dienos dubliuojasi.
39. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kokiais įrodymais remiantis antstolis nustatė, jog išieškotojo A. B. nurodytomis dienomis nevyko bendravimas su vaiku, tačiau, kaip minėta šios nutarties 36 punkte), esant tokiai situacija teismas turėjo klausimą išspręsti iš esmės pagal byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis).
40. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bauda paskaičiuota už dienas, kurios pateko į laikotarpį, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas visuotinas karantinas dėl COVID-19. Šiuo klausimu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio šio režimo paskelbimo tikslo – sustabdyti ir riboti infekcijos plitimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Taigi, vien ta aplinkybė, jog nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas visuotinas karantinas, dar nereiškia, jog vien dėl to negalėjo vaikas bendrauti su tėvu.
41. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos neatskleidė bylos esmės, ją išnagrinėjo pažeisdamas proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl baudos dydžio nustatymo perduodamas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.