- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- eB2-3406-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01620-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Toleita“
- Suinteresuotas asmuo
- R. J. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltica Novi“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Toleita“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – R. J. G. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltica Novi“ (toliau – BUAB) kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB ir pareiškėja) „Toleita“ pateikė pareiškimą dėl BUAB „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu, prašydama pripažinti BUAB „Baltica Novi“ bankrotą tyčiniu pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintus kriterijus (2 t., b. l. 21-26). Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. BUAB „Baltica Novi“ vadovas šios prievolės neįvykdė ir neperdavė bankroto administratoriui UAB „Baltica Novi“ dokumentų ir turto. Negana to, nebendradarbiauja su bankroto administratoriumi;
1.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 28 straipsniu, bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, taip pat už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui. BUAB „Baltica Novi“ nėra pateikusi 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui;
1.3. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis);
1.4. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjos įsitikinimu, BUAB „Baltica Novi“ tapo nemokia dar 2017-12-31. Tiek 2016 metais, tiek 2017 metais įmonės veikla buvo nuostolinga, o nuo 2016 metų įmonės skolos padidėjo iki 233 017,00 Eur sumos, todėl akivaizdu, kad balanse nurodytas turtas buvo iššvaistytas ir/arba paslėptas t.y. panaudotas ne bendrovės naudai, o šį turtą iššvaiščius (paslėpus), UAB „Baltica Novi“ neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir tapo nemokia t.y. šie veiksmai sąlygojo įmonės nemokumą ir bankrotą;
1.5. UAB „Baltica Novi“ balanse yra nurodyta, kad įmonė turi 1 015,00 Eur vertės ilgalaikio turto (automobilis Volvo), 937,00 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų (pinigai įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje), tačiau joks įmonės turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas. Pareiškėjos teigimu, bendrovės balanse įrašytas turtas nebuvo skirtas atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais ir, nematant perspektyvos toliau tęsti bendrovės veiklą, nesiimta veiksmų likviduoti bendrovę teisės aktų nustatyta tvarka, o sąmoningai atlikti aktyvūs veiksmai, nukreipti į bendrovės kreditorių galimybių atgauti skolas iš bendrovės apribojimą.
Atsiliepimas
2. BUAB „Baltica Novi“ bankroto administratorė UAB „Reniva“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašė priimti sprendimą dėl BUAB „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismo nuožiūra (2 t., b. l. 37-38). Atsiliepime pažymėjo, kad bankroto administratorė 2019-12-20 įmonės vadovui ir vieninteliam akcininkui išsiuntė pranešimą/įsakymą dėl bankroto procedūros, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Su bankrutuojančios įmonės vadovu taip pat buvo bandoma susisiekti viešai skelbiamais telefono numeriais, tačiau skambučiai buvo nekeliami arba telefono numeriai atjungti. Apie UAB „Baltica Novi“ iškeltą bankrotą vadovas ir kiti suinteresuoti asmenys buvo informuoti viešu skelbimu dienraštyje „Lietuvos rytas“. Akcentavo, jog bankroto administratorei nėra perduoti įmonės dokumentai, iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad įmonė nuo 2018 metų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl su turimu kiekiu informacijos bankroto administratorė negali nei paneigti, nei patvirtinti tyčinio bankroto galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
3. Nagrinėjamu atveju, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, netaikytinos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos (TAR 2019-06-27, Nr. 2019-10324), kadangi UAB „Baltica Novi“ bankroto byla iškelta iki minėto JANĮ įsigaliojimo (JANĮ 155 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog tais atvejais, kai bankroto bylos iškėlimo teisme procedūra pradedama dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikus teismui po 2019-12-31, JANĮ nuostatos nagrinėjamos bylos bankroto procesui pradedamos taikyti tik nuo šios procedūros pradžios (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-446-585/2020).
4. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, BUAB „Baltica Novi“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016-11-25, įmonės vadovu nuo įmonės įsteigimo iki 2016-12-15 buvo R. V., nuo 2016-12-15 iki 2017-12-12 – B. G. L., o nuo 2017-12-12 iki bankroto bylos iškėlimo – R. J. G. (1 t., b. l. 32-33).
5. Vilniaus apygardos teismo 2019-12-09 nutartimi UAB „Baltica Novi“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Reniva“, nutartis įsiteisėjo 2019-12-20 (1 t., b. l. 189-191). Vilniaus apygardos teismo 2020-01-03 nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (2 t., b. l. 8-9). Vilniaus apygardos teismo 2020-03-09 nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (patvirtinti du kreditoriai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su 137,39 Eur reikalavimu ir pareiškėja UAB „Toleita“ su 9 056,89 Eur reikalavimu), taip pat nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą (2 t., b. l. 15-17). Vilniaus apygardos teismo 2020-06-22 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2 t., b. l. 31-33).
6. 2020-06-09 teisme gautas BUAB „Baltica Novi“ kreditorės UAB „Toleita“ pareiškimas dėl BUAB „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys kriterijai.
7. Pažymėtina, kad ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, iš kurių esant bent vienam, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu. IBĮ 20 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyti atvejai, kai preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis.
8. Pareiškėja UAB „Toleita“ tyčinį BUAB „Baltica Novi“ bankrotą sieja su netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu, t.y. aplinkybėmis, kad buvęs BUAB „Baltica Novi“ vadovas teisės aktų nustatyta tvarka nuo 2018 metų nėra pateikęs VĮ Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, be to, iškėlus BUAB „Baltica Novi“ bankroto bylą, neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų ir turto, su administratore nebendradarbiauja.
9. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
10. Pažymėtina, kad netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį bendrovės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019, 2017-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams.
11. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėja, kad BUAB „Baltica Novi“ vadovas Juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2018 metų, tačiau byloje nėra duomenų, kad buvęs bendrovės vadovas dokumentus, kurie būtų reikšmingi nustatant bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, būtų paslėpęs, sunaikinęs bei sugadinęs ar jų neišsaugojęs. Be to, tokių aplinkybių nenurodė ir pati pareiškėja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog neteikdamas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, buvęs įmonės vadovas pažeidė ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 bei 7 punkto nuostatas, tačiau šių nuostatų (jose įtvirtintų įmonės vadovo pareigų) pažeidimas savaime nesuponuoja išvados apie tai, jog toks neteisėtas įmonės vadovo neveikimas buvo sąlygotas pastarojo siekio tyčia įmonę privesti prie bankroto.
12. Teismas taip pat sutinka su pareiškėja, kad buvęs įmonės vadovas nevykdo ĮBĮ įtvirtintos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Minėtas aplinkybes atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu patvirtino pati BUAB „Baltica Novi“ bankroto administratorė UAB „Reniva“, nurodydama, kad jai nėra perduoti įmonės dokumentai (2 t., b. l. 37-38). Kita vertus, BUAB „Baltica Novi“ buvęs vadovas atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad visi įmonės dokumentai yra pareiškėjos UAB „Toleita“, teikusios BUAB „Baltica Novi“ buhalterines paslaugas, žinioje ir UAB „Toleta“ nesutinka atiduoti dokumentų, kol atsakovė nesumokės įsiskolinimo (1 t., b. l. 39-41). Savo ruožtu, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1717-823/2017).
13. Taigi, šiuo atveju pats faktas dėl dokumentų ir turto neperdavimo, teismo vertinimu, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį sukelti įmonei bei jos kreditoriams žalą ar nuslėpti įmonės turto iššvaistymą, pats savaime nepatvirtina aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, taip pat to, kad buvęs įmonės vadovas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos įmonės dokumentų bei turto apsaugos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pakankamo pagrindo spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus buvimą.
14. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pareiškėjos teigimu, BUAB „Baltica Novi“ vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes BUAB „Baltica Novi“ tapo nemokia dar 2017-12-31, be to, tiek 2016 metais, tiek 2017 metais įmonės veikla buvo nuostolinga, įmonės skolos didėjo.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad vien prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo nustatymas negali būti pakankamas pagrindas tyčiniam bankrotui konstatuoti, todėl šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019, 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
16. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs ir tai, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-219/2020, 2017-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
17. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Toleita“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Baltica novi“, 2019-12-09 nutartimi nustatė, kad paskutinio Juridinių asmenų registrui teikto balanso ataskaitos už 2017 metus duomenimis, UAB „Baltica novi“ įsipareigojimai į balansą įrašyto turto vertę viršijo daugiau negu du kartus, t.y. įmonė buvo nemoki dar 2017-12-31 (1 t., b. l. 189-191). Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad BUAB „Baltica Novi“ esant nemokiai, jos veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos ar panaikintos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, kad nemoki BUAB „Baltica Novi“ sąmoningai sudarinėjo sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus ar jos veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą būtų apribotos/panaikintos. Be to, pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, kad BUAB „Baltica Novi“ balanse nurodytas turtas buvo iššvaistytas ir/arba paslėptas, todėl UAB „Baltica Novi“ neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais, yra grindžiamas tik subjektyvia pareiškėjos nuomone, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis).
18. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2016-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017-01-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir kt.). Taigi, įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
19. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kad BUAB „Baltica Novi“ bankrotas būtų suinteresuoto asmens (įmonės vadovo) valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (CPK 178, 185 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 2004-09-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nustatymui nėra pakankamo pagrindo, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos nurodytais veiksmais suinteresuotas asmuo siekė išvengti prievolių kreditoriams, tarp jų ir pareiškėjai, vykdymo (CPK 185 straipsnis).
20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys požymiai, todėl kreditorės UAB „Toleita“ pareiškimas dėl BUAB „Baltica Novi“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
Bankrutavusios UAB „Baltica Novi“ kreditorės UAB „Toleita“ pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.