- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2-446-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00076-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tumax projects“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tumax projects“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei UAB „Tumax projects“. Nurodė, kad atsakovė nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų, iki šiol nesumokėjo skolos, yra nemoki. UAB „Tumax projects“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020 m. sausio 13 d. sudarė 2 040,42 Eur, iš jų 1 979,59 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų, 60,83 Eur delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Tumax projects“.
3. Teismas pažymėjo, kad pagal 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas, kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, privalo įvykdyti ikiteisminę procedūrą ir tik tuomet atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pranešimo turinyje numatytas naujas reikalavimas – 1) dėl susitarimo pagalbos, kuris reiškia, kad prieš kreipiantis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, kreditorius turi pasiūlyti kitai šaliai sudaryti susitarimą dėl pagalbos; 2) pasiūlymas priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Ši neteisminė procedūra privaloma tiek inicijuojant bankroto, tiek restruktūrizavimo procesą. Teismas pripažino, kad šiuo atveju minėtos sąlygos nebuvo įvykdytos.
4. Teismas sprendė, kad ieškovui neatsirado teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, nes jis neįvykdė JANĮ 9 straipsnyje įstatymų leidėjo įtvirtintų reikalavimų, todėl pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškovo pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti Vilniaus apygardos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. JANĮ 155 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. Vadinasi, jei pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą buvo siunčiamas 2019 metais, tai pranešimo turinys turėjo atitikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, o jame nebuvo nustatyta reikalavimo pranešime pasiūlyti kitai šaliai sudaryti susitarimą dėl pagalbos. Kadangi pranešimai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo siųsti dar iki JANĮ įsigaliojimo, todėl ieškovas kreditoriaus pareigą pranešti įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įgyvendino tinkamai.
5.2. Įsigaliojus JANĮ, ieškovas kreipėsi dėl kitų įmonių nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo į Klaipėdos apygardos teismą ir prie pareiškimų pridėjo analogiško turinio pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, parengtus pagal tuo metu galiojusias ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Klaipėdos apygardos teismas nutarė pareiškimus priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Tumax projects“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Teisinio tikrumo principas reikalauja, jog teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties. Su teisinio tikrumo principu glaudžiai siejasi įstatymo negaliojimo atgal teisinis principas. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos neigiamos teisinės pasekmės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.
10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisėtų lūkesčių principą būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-148/2011). Todėl teisinis reguliavimas, nustatantis asmens teisės įgyvendinimo tvarką, turi būti aiškinamas taip, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir pagrįsti teisėti lūkesčiai, kurių siekiama įgyvendinant teisę.
11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepasinaudojo pagal įstatymą privaloma ikiteismine procedūra. Taip pat nurodė, kad ieškovas privalo pasinaudoti naujai pradėjusio galioti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta procedūra, nepriklausomai nuo to, kad jis iki 2020 m. sausio 1 d. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies tvarka kreipėsi į skolininką pranešdamas apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
12. JANĮ 2 straipsnio 4 dalis juridinio asmens bankroto procesą apibrėžia kaip visumą šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis teismo arba ne teismo tvarka siekiama likviduoti juridinį asmenį, tenkinant kreditorių reikalavimus juridinio asmens turtu. Iš esmės analogiškai bankroto procesas apibrėžtas ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalyje - kaip teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma. Bankroto proceso apibrėžimas svarbus nustatant jo pradžios momentą.
13. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies prasmę kreditorius negali pradėti bankroto proceso, t.y. kreditoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti paduotas (paduotas negali būti priimtas, todėl teisminio bankroto bylos procesas teisme negali prasidėti), kreditoriui nepranešus apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia taisyklė taikoma visiems kreditorių pareiškimams, išskyrus specialią ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį. Atitinkamos ikiteisminės stadijos reikalavimas inicijuojant nemokumo (bankroto) procesą yra nustatytas ir JANĮ 9 straipsnyje.
14. Taigi, kreditoriui pagal veiksmų atlikimo metu galiojusio įstatymo nustatytus reikalavimus atlikus ikiteisminio inicijavimo veiksmus, turi būti laikoma, kad bankroto procesas kaip įmonės bankroto procedūrų visuma jau yra pradėtas atlikus pirmąją iš tokių procedūrų. Nėra pagrindo teigti, kad vėlesni bankroto proceso procedūras reglamentuojančių teisės normų pakeitimai paneigia jau atliktų bankroto proceso procedūrų teisinę reikšmę ir jau įvykusias jų teisines pasekmes. Todėl, kreditoriui iki JANĮ įsigaliojimo įvykdžius ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytoje ikiteisminėje procedūroje reikalaujamus veiksmus, bankroto procesas yra prasidėjęs.
15. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus atskirai išvardintas šio įstatymo nuostatas, kurios neaktualios nagrinėjamoje byloje.
16. Todėl, kai bankroto bylos iškėlimo teisme procedūra pradedama dar galiojant ĮBĮ, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikus teismui po 2019 m. gruodžio 31 d., JANĮ nuostatos nagrinėjamos bylos bankroto procesui pradedamos taikyti tik nuo šios procedūros pradžios.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei išsiuntė dar iki JANĮ įsigaliojimo, o pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė 2020 m. sausio 15 d. Todėl teismas, spręsdamas dėl teisės pradėti UAB „Tumax projects“ bankroto procesą įgyvendinimo teisėtumo, privalomos ikiteisminės procedūros atlikimą turėjo vertinti pagal ĮBĮ nuostatas. Atitinkamai, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų neatitiktų toks teisės aiškinimas, kai asmuo, tinkamai realizavęs teisę ir atlikęs tam privalomus veiksmus pagal veiksmų atlikimo metu galiojantį teisinį reguliavimą, turėtų savo teisės įgyvendinimui reikalingus veiksmus iš naujo atlikti pagal jų atlikimo metu dar negaliojusį teisinį reguliavimą.
18. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bankroto proceso pradžios momentą, nepagrįstai nurodė JANĮ nuostatas kaip taikytinas ieškovo pradėtai bankroto proceso ikiteisminio kreipimosi procedūrai ir dėl to neteisėtai konstatavo pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti klausimą dėl ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Tumax projects“ priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.