Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-370-368/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-09
Bylos Nr.: e2A-370-368/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02175-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: A. A., V. M.
Trečiasis asmuo: V. M., N. M., A. B., D. S.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.18Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-370-368/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02175-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Audmina“, ieškinį atsakovams A. A., V. M., tretiesiems asmenims V. M., N. M., A. B., D. S., dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė priteisti ieškovei: 1) iš atsakovo V. M. 24 242,24 Eur žalos atlyginimą; 2) iš atsakovo A. A. 20 800 Eur skolą, 64 330,41 Eur žalos atlyginimą; 4) 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) iš atsakovų V. M. ir A. A. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1428-601/2022 nutarė pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) bankrotą tyčiniu bei pripažino atsakovą V. M. ir atsakovą A. A. atsakingais asmenimis už įmonės tyčinį bankrotą. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.(1-470-725/2022 konstatavo, kad atsakovas A. A. (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Minėtose bylose dalyvavo tie patys asmenys, kuriems reiškiami reikalavimai ir šioje byloje, todėl įsiteisėjusia nutartimi dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir nuosprendyje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 ir 3 punktus, laikytinos prejudiciniais faktais. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. vasario 11 d., buvo atsakovas A. A., laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 11 d. (paskirtas vadovu buvo 2020 m. sausio 31 d.) iki 2021 m. birželio 17 d. buvo atsakovas V. M.. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi dėl tyčinio bankroto civilinėje byloje konstatavo, kad neįmanoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo momento, tačiau akivaizdu, kad bendrovė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų dar 2019 metais, vadovaujant atsakovui A. A., bet vietoje to, kad būtų inicijuotas nemokumo procesas, bendrovėje 2020 m. sausio 31 d. buvo paskirtas naujas vadovas (atsakovas V. M.), kuris bendrovės nemokumo problemų ne tik, kad neišsprendė, bet ir padidino (kreditoriniai reikalavimai didėjo, susidarė naujos skolos) ir tai leido teismui spęsti (Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis) apie sąmoningai blogą UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymą, likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintinas tyčiniu. Pažymėjo, nors atsakovas V. M. pateikė nemokumo administratoriui dalį įmonės dokumentų, tačiau tinkamai neįvykdė pareigos perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens dokumentus ir turtą. Pagal atsakovo V. M. pateiktą 2021 m. balandžio 2 d. balansą (sudarytas 2021 m. vasario 8 d. duomenimis), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ilgalaikio materialaus turto už 5 (duomenys neskelbtini)3 Eur sumą, pagal ilgalaikio turto sąrašo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė sudarė 6 242,24 Eur. 2021 m. vasario 8 d. atsakovo V. M. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ilgalaikis turtas buvo nurašytas, todėl 2021 m. birželio 7 d. balanso duomenimis, įmonė ilgalaikio turto nebeturėjo. Kokiu pagrindu pagal atsakovo V. M. įsakymą įmonės ilgalaikis turtas buvo nurašytas, paaiškinimo ieškovui atsakovas V. M. nepateikė. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi konstatavo, kad nėra tiksliai žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą turėtą turtą, kadangi bendrovės vadovas (atsakovas V. M.) tiek teismui, tiek nemokumo administratoriui teikė prieštaringus duomenis: prieš bankroto bylos iškėlimą teismui nurodė, kad bendrovė 2021 m. vasario 28 d. disponavo 6 228,36 Eur vertės ilgalaikiu turtu, iškėlus bankroto bylą ir atsiradus pareigai perduoti įmonės turtą nemokumo administratoriui, 2021 m. rugpjūčio 25 d. nemokumo administratoriui buvo pateiktas 2021 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nurašytas visas ilgalaikis turtas dėl didelio nusidėvėjimo ir naudojimo metu patirtų gedimų. Per paskutinį įmonės veiklos pusmetį (nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. birželio 7 d.) visas įmonės turtas sumažėjo nuo 140 166 Eur iki 96 923 Eur, tuo tarpu įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėjo nuo 60 798 Eur iki 137 284 Eur. Atsakovas V. M. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodė disponuojantis net 96 923 Eur vertės turtu, o 2021 m. vasario 8 d. įsakymu nurašė visą ilgalaikį turtą „dėl didelio nusidėvėjimo ir naudojimo metu patirtų gedimų“. Minėtoje nutartyje, teismas konstatavo, kad byloje dėl bendrovės turto egzistavimo yra absoliučiai prieštaringi duomenys. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 24 d. konstatavo, kad atsakovo V. M. tęstiniai veiksmai (apgaulingas, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, dokumentų ir turto nemokumo administratoriui neperdavimas) laikytini sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. gruodžio 14 d. laikytina neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuojami BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryti nuostoliai. Nurodė, kad atsakovui V. M. 2021 m. vasario 8 d. įsakymu įsakytu nurašyti turtą, priėmimo metu, jam buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki. Turtas turėjo vertę, todėl nurašyti nebuvo jokio pagrindo, turtas galėjo būti panaudotas kreditorių reikalavimų patenkinimui. Minėtu nurašymu, neteisėtais veiksmais, padaryta žala, lygi turto likutinei vertei – 6 242,24 Eur, todėl iš atsakovo V. M. ieškovė prašo priteisti 6 242,24 Eur, kaip žalą padarytą neteisėtais veiksmais bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Esant akivaizdžiam įmonės nemokumui atsakovas V. M. daugiau nei metus nesiėmė veiksmų operatyviai inicijuoti bankroto procesą. Kreditoriams padaryta žala, kuria laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis už 18 000 Eur sumą (kreditorių H. K. 12 600 Eur ir asociacijos „IDĖJA KAUNUI“ 5 400 Eur dydžio finansinių reikalavimų netesybų dalyje). Pažymėjo, kad bendra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 138 015,02 Eur, bankroto proceso metu nemokumo administratoriui atsakovas V. M. jokio įmonės turto neperdavė, tik informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi grąžintiną mokesčio permoką, todėl nemokumo administratorius pasikreipus į Valstybinė mokesčių inspekciją prie LR FM, buvo grąžinta 7 386,70 Eur permoka. Jokio kito turto BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimas nutarimu Nr. 4 patvirtino 9 210 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą, kuri dengiama pirmiausiai. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso metu gautų lėšų pakanka tik daliniam administravimo išlaidų sąmatos dengimui, lėšų padengti kreditorių reikalavimus bent iš dalies nėra. Atsakovas V. M. nuo 2020 m. vasario 11 d. būdamas įmonės vadovu, jau esant akivaizdžiam įmonės nemokumui (teismo konstatuota nuo 2019 m. gruodžio 14 d.), nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes po bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų ir netesybų mokėjimą, todėl nuo 2020 m. gruodžio 16 d. bendras išaugęs įmonės skolų dydis už 18 000 Eur sumą, laikytinas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams padaryta žala, kurios įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, bei kuris atsirado dėl nepagrįsto atsakovo V. M. delsimo inicijuoti bankroto bylą, todėl iš atsakovo V. M. ieškovas prašo priteisti 18 000 Eur, kaip bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams padarytą žalą. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (1-470-725/2022 yra konstatuota, kad buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (atsakovas A. A.), laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. vasario 11 d. būdamas įmonės direktoriumi, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. A. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Audmina“ ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Audmina“ atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 40 800 Eur pagal 2018 m. vasario 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) apskaityti kaip išduoti A. A. pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad nurodyta paskolos sutartis sudaryta su atsakovu A. A. Antra, atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nurodyta paskolos sutartis viršija 3 000 eurų ir šis sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais, jis privalėjo būti notarinės formos. Trečia, ieškovas pateikia 2018 m. vasario 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), kurie nepasirašyti atsakovo A. A. Atsakovas A. A. niekada nebuvo sudaręs jokių paskolos sutarčių su ieškovu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jam nebuvo perduota minėta pinigų suma. Ketvirta, ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų sudaryti sandoriai numatyti Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D, FR0711E, FR0711F formų užpildymo ir teikimo mokesčių administratoriui taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-1(duomenys neskelbtini) (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. VA-118 redakcija) (toliau – Taisyklės) 4 punkte ir kuriuos būtina nurodyti, pateikiant FR0711 formą „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas“ ir jos priedus. Teigė, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kaip atsakovas A. A. sąlygojo, kad įmonės atskaitingas asmuo V. M. netinkamai naudojo, kaip atskaitingas asmuo, įmonės lėšas. Atsakovas A. A. nėra ir negali būti atsakingas už kito asmens veiksmus, naudojant įmonės lėšas, vykdant atsiskaitymus. Ieškovas nurodė, kad V. M., kaip atsakingo asmens, grynais pinigais išmokėtos 39 093,55 Eur lėšos apskaitytos nepagrįstai ir tokiu būdu įmonei padarytas 39 093,55 Eur nuostolis, tačiau reikalavimas reiškiamas atsakovui A. A., nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Specialisto išvadoje nustatyta, jog 9 180 Eur suma, pagal 2018 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 74, yra kaip išmokėti dividendai S. P. Byloje pateiktas minėtas 2018 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderis Nr. 74 atsakovo A. A. nepasirašytas. Nurodė, kad nėra pateikta jokių objektyvumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių įrodymų, kad atsakovas A. A. atliko mokėjimus S. P.. Ieškovė ieškinyje teigia, kad buvo nepagrįstai sumažinta N. M. skolą už 10 900 Eur (5 400 Eur + 5 500 Eur ) sumą bei nepagrįstai sumažinta UAB „Regmas“ skola už 2 656,86 Eur sumą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl padarytas 13 556,86 Eur nuostolis. Nurodytų teiginių pagrįstumui ieškovė nepateikia jokių duomenų, nei apie paskolos sutarties sudarymą, išmokėjimą.

5. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog įmonės darbuotojo V. M. vardu sudarytose 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. avansinėse apyskaitose apskaityta 39 093,55 Eur (582,58 Eur + 3138,42 Eur + 14188 Eur + 1360 Eur + 9822,67 Eur + 10001,88 Eur) suma, neva, sumokėta nurodytiems įmonės tiekėjams ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, yra ne tik nepagrįsta dokumentais, bet ir remiasi neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis, kadangi tiekėjams ir Valstybinio socialinio draudimo fondui mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Baltic International Construction“, o ne V. M. grynais pinigais, todėl minėtose avanso apyskaitose, kaip atsakingo asmens grynais pinigais išmokėtos 39 093,55 Eur lėšos apskaitytos nepagrįstai ir tokiu būdu įmonei padarytas 39 093,55 Eur nuostolis. Pažymėjo, kad V. M. atleistas iš darbo 2019 m. rugpjūčio 20 d. Ši aplinkybė pagrindžia nurodytų avansinių apyskaitų duomenų nepagrįstumą. Už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos vedimą atsako įmonės vadovas, o aukščiau nurodytais veiksmais padarytas 39 093,55 Eur nuostolis, iš atsakovo A. A. 39 093,55 Eur suma priteistina kaip žala bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Atkreipė dėmesį į tai, kad dokumentuose nurodyta, kad „jog įmonės darbuotojo V. M. vardu sudarytose 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. avansinėse apyskaitose“, tačiau nėra jokio įrodymo, kad šias finansines apyskaitas sudarė būtent V. M..

6. Trečiasis asmuo N. M. atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Specialisto išvadoje (40–41 lapas, 3) punktas) įvertinus pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis nustatyta, jog aukščiau išdėstyti duomenys rodo, kad apskaitos registruose duomenys už 8 056,86 Eur sumą nesutampa. Tyrimui nepateikti dokumentai, kuriais būtų pagrįstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Suvestinė pagal kontrahentus“ (Sąskaita Nr. 2411 „pirkėjai“) 2018 m. vasario mėnesį apskaitytas N. M. skolos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjimas 5 400 Eur suma bei UAB „Regmas“ skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjimas 2 656,86 Eur. Jeigu nuodytų skolų sumažėjimui pagrįsti dokumentų nebuvo surašyta ir įrašai apskaitos registre „suvestinė pagal kontrahentus“ (sąskaita Nr. 2411 „pirkėjai“), sudarytame už 2018 m, vasario mėnesį, padaryti nesant dokumentų, trečiasis asmuo atsiliepime teigia, kad buvo nesilaikoma Buhalterinės apskaitos įstatymo (2012 m. balandžio 24 d. Nr. Xl-1988 redakcija) 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnio 3 dalis). Specialisto išvadoje (41 lapas, 3) punktas) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „suvestinė pagal kontrahentus“ (sąskaita Nr. 2021 „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“) 2019 m. sausio 1 d. buvo apskaityta 5 500 Eur N. M. skola įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurašyta 2019 m. liepos mėnesį. Pagal apskaitos registro „apyvartos žiniaraštis“ (sąskaita Nr. 2021 „išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“) 5 500 Eur skola nurašyta į sąskaitą Nr. 641 „skolų nurašymo sąnaudos“ (šio mėnesio pateikti du registrai, tačiau viename iš jų 5 500 Eur skolos nurašymo nėra užfiksuota, tik prie skolos sumos 5 500 Eur ranka padarytas įrašas „nurašyti“, kas rodo, kad šio mėnesio registras buvo perrašytas. Jeigu nuodytų skolų sumažėjimui pagrįsti dokumentų nebuvo surašyta ir įrašas apskaitos registre padarytas nesant dokumentų, trečiasis asmuo teigia, kad buvo nesilaikoma Buhalterinės apskaitos įstatymo (2012 m. balandžio 24 d. Nr. Xl-1988 redakcija) 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad Specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes dėl nepagrįsto 5 500 Eur skolos nurašymo patvirtina sąskaitos Nr. 2021 „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“, 2019 m. rugpjūčio mėn. registras, iš kurio matyti jog 2019 m. rugpjūčio mėn. 5 500 Eur N. M. skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra užfiksuota. Remiantis tuo, kad už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos vedimą atsako įmonės vadovas, o aukščiau nurodytais veiksmais, nepagrįstais įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrahentų skolų sumažinimais, nepagrįstai sumažinant N. M. skolą 10 900 Eur (5 400 Eur + 5 500 Eur) sumoje bei nepagrįstai sumažinant UAB „Regmas“ skolą 2 656,86 Eur sumoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 13 556,86 Eur nuostolis, todėl trečiasis asmuo prašo iš atsakovo A. A. priteisti 13 556,86 Eur sumą, kaip žalą bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Paaiškino, kad N. M. niekada nebuvo skolinga įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvirkščiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga N. M. 10 900 Eur, nes iš N. M. sąskaitos įmonei buvo pervesta 10 900 Eur.

7. Tretieji asmenys A. B. ir D. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė A. B., o nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. A. B. tvarkė kartu su D. S., kuri įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. Apie 2016 m. lapkričio mėnesį, Laisvės alėjoje esančioje kavinėje A. B. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius-akcininkas S. P. pristatė V. M.. Tuo metu S. P. nurodė, kad jis pasitraukia iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavimo, todėl reikės V. M. įdarbinti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigoms, taip pat, kad jis perduos V. M. visus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, įskaitant buhalterinius dokumentus. Tada po kelių dienų V. M. telefonu A. B. nurodė, kad jis viskam vadovaus pagal įgaliojimą, kurio niekada nebuvo pateikęs A. B., o direktorius dokumentuose bus atsakovas A. A. bei nurodė atsakovo A. A. duomenis, kad A. B. pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai įdarbinti atsakovą A. A.. Toliau V. M. nurodymu buvo įdarbinti ir atleisti kiti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. A. B. ir D. S. nėra mačiusios kitų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo sutarčių, sudarytų nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. balandžio 2 d., be to, D. S. buvo įdarbinta be darbo sutarties. Apie 2016 m. gruodžio mėnesį V. M. telefonu sakė A. B., kad jis nuo 2016 m. gruodžio mėnesio turi prisijungimo prie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos duomenis ir jis atlikinės bankinius pavedimus ir ateityje iš banko sąskaitos išiminės grynuosius pinigus, todėl jis bus atsakingas ir už įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą (grynųjų pinigų apskaitą), už bendravimą su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientais, darbuotojais, prekių ir paslaugų pirkimą, dėl ko kiekvieną mėnesį atvykęs į D. S. namus arba el. paštu pateikdavo banko sąskaitos išrašus, kasos pajamų orderius, gautas sąskaitas faktūras, įvairius dokumentus, įskaitant ir dokumentus, kurie sudaryti su kitomis įmonėmis, kitus dokumentus, kad būtų galima duomenis suvesti į buhalterinės apskaitos kompiuterinę programą. V. M. prašydavo sudaryti kasos išlaidų ar pajamų orderius dviem egzemplioriais. Todėl įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kai kurie pirminiai apskaitos dokumentai yra nepasirašyti, nes jie yra antras egzempliorius.

8. Nuo 2019 metų pradžios A. B. su D. S. tvarkė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. Po to, V. M. nurodymu A. B. su D. S. ir kiti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pradėjo dirbti kitoje įmonėje UAB „Baltic International Construction“. D. S. yra mačiusios kitų įmonės UAB „Baltic International Construction“ darbuotojų darbo sutartis, išskyrus nematė tų darbuotojų, kurie anksčiau dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, A. B. su D. S. dirbo įmonėje UAB „Baltic International Construction“ nesudarius darbo sutartis, tačiau A. B. su V. M. ir D. S. buvo susitarę, kad jos pabaigs (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) tvarkyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kurią sutvarkė.

9. Nurodė, kokius buhalterinės apskaitos dokumentus, įskaitant pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, V. M. pateikdavo, tokius jos suvesdavo į buhalterinę apskaitos kompiuterinę programą, todėl jos negali garantuoti už įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų turinio tikslumą ir tikrumą. Nuo 2020 m. sauso 1 d. A. B. perdavė D. S. buhalterinės apskaitos kompiuterinės programos duomenis. 2020 m. sausio mėnesį įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą toliau tvarkė D. S.. Laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. V. M. atvykdavo į D. S. namus arba el. paštu pateikdavo dokumentus, kurių duomenis reikėdavo suvesti į buhalterinę apskaitos kompiuterinę programą. Kokius buhalterinės apskaitos dokumentus, įskaitant pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, V. M. ir atsakovas V. M. pateikdavo, tokius D. S. suvesdavo į buhalterinę apskaitos kompiuterinę programą, todėl D. S. negali garantuoti už įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų turinio tikslumą ir tikrumą. Nesutinka su atsakovo V. M. teiginiais, kad tai ką D. S. jam pateikė, jis (atsakovas V. M.) nesigilino ir aklai dokumentus pateikė Kauno apygardos teismui, kad D. S. turėjo buhalterinėje apskaitoje nurašyti ilgalaikį turtą pagal minėtą 2021 m. vasario 8 d. įsakymą. Paaiškino, kad D. S. į buhalterinę apskaitos kompiuterinę programą vedė tik tuos duomenis, kuriuos pateikė atsakovas V. M. ir V. M. Nė vienas nebuvo D. S. pateikęs 2021 m. vasario 8 d. sudaryto įsakymo, kuriuo nurašomas ilgalaikis turtas, todėl teigia, kad yra nepagrįstai kaltinama D. S., jog ji buhalterinėje apskaitoje nenurašė ilgalaikio turto. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 7 d. 09:59 val. el. paštu D. S. pateikė atsakovui V. M. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, kuriuos atsakovas V. M. sakė, kad pateiks Kauno apygardos teismui, t. y. 2021 m. kovo 10 d. sudarytą balansą, kur nurodyta, kad ilgalaikio turto vertė lygi 5 723,00 Eur; 2021 m. vasario 8 d. sudarytą ilgalaikio turto žiniaraštį, kur nurodyta ilgalaikio turto vertė lygi 6 242,24 Eur; 2021 m. vasario 28 d. kreditorių sąrašą; 2021 m. vasario 28 d. debitorių sąrašą. Pažymėjo, kad atsakovui V. M. ir V. M. el. paštu ir tiesiogiai V. M. atvykus pas D. S. buvo pateikti visi dokumentai, kurie gaunami iš buhalterinės apskaitos kompiuterinės programos, todėl atsakovas V. M. turėjo galimybę peržiūrėti gautus dokumentus ir teismui pateikti to pačio laiko sudarytus dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad kreditorių sąraše, kurį D. S. pateikė atsakovui V. M. ir V. M., nefigūruoja kreditoriai Asociacija „Idėja Kaunui“ ir H. K., nes A. B. ir D. S. į buhalterinės apskaitos kompiuterinę programą vedė tik tuos duomenis, kuriuos jai buvo pateikę. Šiuo atveju nei V. M., nei atsakovas V. M. nebuvo pateikęs nei D. S., nei A. B., jog įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi kreditorinių įsipareigojimų, be visų kitų ir asociacijai „Idėja Kaunui“ ir H. K.. D. S. pateikė atsakovui V. M. ir V. M. 2021 m. vasario 28 d. kreditorių ir debitorių sąrašus, tačiau atsakovas V. M. 2021 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos teismui pateikė atsakovo V. M. iniciatyva taisytus kreditorių ir debitorių sąrašus, kuriuose, pvz. N. M., kaip debitorės duomenys pašalinti, tuo suponuojant, jog N. M. atsiskaitė su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors nėra nė vieno pagrindžiančio dokumento, kad N. M. būtų atsiskaičiusi – tokių duomenų V. M. ir atsakovas nebuvo pateikęs. Pažymėjo, kad atsakovas V. M. 2021 m. balandžio 8 d. teikė Kauno apygardos teismui duomenis apie tai, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi ilgalaikio turto ir dėl to yra reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais, tačiau neužsiminė, kad tas ilgalaikis turtas tariamai buvo nurašytas dar 2021 m. vasario 8 d., kas suponuoja, kad minėtas įsakymas, kuriuo nurašytas ilgalaikis turtas yra galimai sudarytas atgaline data, siekiant nemokumo administratoriui neperduoti ilgalaikio turto. Sutinka su ieškovo pozicija, kad jeigu atsakovas V. M. nepagrįstai ir neteisėtai nurašė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tai turto vertės žala turi būti atlyginta. Pažymėjo, kad tuo metu, 2018 m. pradžioje labai dažnai V. M. atvykdavo pas D. S., teikdavo įvairius dokumentus ir prašydavo, kad duomenys būtų suvesti kuo greičiau, kad net ir per kelias valandas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo A. A. ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 84 996,42 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 84 996,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovo V. M. ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 242,24 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2242,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo V. M. trečiajam asmeniui A. B. 800,00 Eur advokato pagalbos išlaidas; priteisė atsakovo A. A. valstybei 1 500,00 Eur žyminį mokestį, 27,75 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu; priteisė iš atsakovo V. M. valstybei 545,00 Eur žyminį mokestį, 27,76 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta ir tas yra konstatuota įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, kad nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. vasario 11 d. atsakovas A. A. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būtent jis, o ne V. M., pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, konstatavus, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-470-725/2022 įsiteisėjusiu 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudicinis faktas šioje civilinėje, nes pareikštas ieškinys yra susijęs su atsakovo A. A. padarytos nusikalstamos veikos padariniais, o būtent kilusia žala, atsakovui apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad faktiniu vadovu buvo ne jis, o trečiasis asmuo V. M. . Baudžiamoje byloje atsakovas A. A. kaltinimus pripažino, nenurodė ir neargumentavo, kad faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo ne jis, priešingai, pats patvirtino, kad atsako už įmonės veiklą, todėl jis turėjo kontroliuoti buhalterinę apskaitą, įmonės veiklą, patvirtino, kad buvo parašęs įgaliojimą V. M., tačiau jis, A. A., kaip direktorius, atsako už įmonės veiklą. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgęs į atsakovo A. A. argumentus, siūlė ieškovei pakeisti trečiojo asmens V. M. procesinę padėtį, tačiau ieškovė atsisakė. Teismas sprendė, kad A. A. į bylos procesą atsakovu yra įtrauktas pagrįstai.

12. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalimi, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turėjo būti notarinės formos. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 551 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikusi Valstybinei mokesčių inspekcijai minėtos FR0711 formos už 2018 metus, t. y. įmonė nedeklaravo apskaitytos paskolos A. A. išdavimo ir dalies grąžinimo (Taisyklių 4 p.). Paskolos sutartis nėra pateikta, o iš pateiktų 2018 m. vasario 26 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) matyti, kad kasos išlaidų orderis yra pasirašytas tik buhalterės, o kasos pajamų orderyje parašų nėra. Iš teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Didžiosios knygos“ sudarytos už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. laikotarpį, matyti, kad prie „Kitos gautinos sumos“ yra nurodyta, kad paskolos įmonėms savininkams 40800 Eur (Debetas), 20000 Eur (Kreditas), 20800 Eur (Debetas), kas reiškia, jog įmonei buvo negrąžinta 20 800 Eur.

13. Teismas atsižvelgė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (1-470-725/2022, atsakovas A. A. (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, konstatavus, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, atsakovas A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Pažymėjo, kad atsakovas A. A. kaltės prezumpcijos nepaneigė. Teismas akcentavo, kad įsitesėjusiu teismo nuosprendžiu, atsakovas A. A., o ne trečiasis asmuo V. M., pripažintas apgaulingai vedęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o atsakovas A. A. ir atsakovas V. M. pripažinti atsakingais asmenimis už įmonės tyčinį bankrotą. 2018 m. vasario mėnesį, kada buvo išrašyti kasos išlaidų ir pajamų orderiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo atsakovas A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metais buhaltere dirbusi A. B. nurodė, kad visus dokumentus gaudavo iš V. M., taip pat nurodė, kad paskolos sutartį matė, nes kitaip jos nebūtų įtraukusi į buhalterinę apskaitą ir parengusi kasos išlaidų ir kasos pajamų orderių, taip pat nurodė, kad V. M. prašydavo sudaryti kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius dviem egzemplioriais, todėl įmonėje kai kurie pirminiai apskaitos dokumentai yra nepasirašyti, nes jie yra antras egzempliorius.

14. Teismas vertino, kaip prieštaraujančius teisingumo ir protingumo principams atsakovo argumentus, kad apie paskolos sutartį, apie 40 800 Eur kasos išlaidų orderį, apie 20 000 Eur kasos pajamų orderį atsakovas nieko nežinojo. Visos minėtos buhalterinės operacijos atsispindėjo ir „Didžiojoje knygoje“ sudarytoje už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. laikotarpį, todėl atsakovui apie minėtas buhalterines operacijas turėjo būti žinoma, juolab, ir baudžiamojoje byloje buvo pateikta Specialisto išvada, kurioje, kaip minėta, buvo konkrečiai pasisakyta dėl atsakovo 20 800 Eur skolos bendrovei, tačiau atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Teismas padarė išvadą, kad A. A. iš įmonės kasos gavo 40 800 Eur, o grąžino tik 20 000 Eur suma, todėl negrąžintą 20 800 Eur sumą priteisė ieškovės bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

15. Teismas pažymėjo, kad įsitesėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas A. A., o ne trečiasis asmuo V. M., pripažintas apgaulingai vedęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, atsakovas A. A. nepaneigė įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytų prejudicinių faktų, todėl dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 2300 Eur žalą priteisė iš atsakovo A. A. ieškovei bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal UAB „Abo namas“ išduotą 2019 m. vasario 6 d. kasos pajamų orderio kvitą ABO Nr. 22, buvo priimta 2 300 Eur, kvite ranka padarytas įrašas „gauta 2019.05.01“, Specialistas padarė išvadą, kad 2300 Eur sumai nėra pinigų sumokėjimą pateisinančio dokumento, t. y. 2 300 Eur suma, kaip sumokėta tiekėjui UAB „Abo namas“, darbuotojo V. M. vardu sudarytoje 2019 m. vasario mėnesio arba 2019 m. gegužės mėnesio avansinėje apyskaitoje nepagrįstai apskaityti 2300 Eur, kaip panaudoti mokėjimam, todėl bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas 2300 Eur nuostolis. Teismas atsižvelgęs, kad įsitesėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas A. A., o ne trečiasis asmuo V. M., pripažintas apgaulingai vedęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 2 300 Eur žalą priteisė iš atsakovo A. A. ieškovei bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

17. Teismas akcentavo, jog įmonės darbuotojo trečiojo asmens V. M. vardu sudarytose 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. avansinėse apyskaitose apskaityta 39093,55 Eur (582,58 Eur + 3138,42 Eur + 14188 Eur + 1360 Eur + 9822,67 Eur + 10001,88 Eur) suma, neva, sumokėta įmonės tiekėjams UAB „Elturna“, UAB „Kranų nuoma“, L. M. ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, yra nepagrįsta dokumentais, bet ir remiasi neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis, kadangi tiekėjams ir Valstybinio socialinio draudimo fondui mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Baltic International Construction“, o ne V. M. grynais pinigais, todėl minėtose avanso apyskaitose, kaip atsakingo asmens grynais pinigais išmokėtos 39 093,55 Eur lėšos apskaitytos nepagrįstai ir tokiu būdu įmonei padaryta 39 093,55 Eur žala. Teismas dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žalą priteisė iš atsakovo A. A. ieškovei bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-370-601/2022, yra patvirtinti BUAB „Baltic International Construction“ kreditoriniai reikalavimai už 38 959,56 Eur sumą, todėl šioje dalyje ieškinį tenkintino iš dalies ir iš atsakovo A. A. ieškovei bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 38 959,56 Eur žalą, kurios dydis lygus BUAB „Baltic International Construction“ kreditoriniam reikalavimui, patvirtintam bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje.

18. Teismas įvertinęs, kad A. A. vardu sudaryta avansinė apyskaitos už 2019 m. spalio mėnesį duomenis 200 Eur buvo panaudoti sumokėti už teisines paslaugas asociacijai „Idėja Kaunui“ pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini), tačiau iš SEB banko mokėjimo nurodymo matyti, kad asociacijai „Idėja Kaunui“ 200 Eur 2018 m. liepos 19 d. sumokėjo trečiasis asmuo N. M., o ne A. A., minėtas mokėjimas atliktas pagal sąskaitą IKS Nr. 148, o ne pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini). Taip pat įvertinęs, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1542-601/2021, yra patvirtinta kad asociacijos „Idėja Kaunui“ kreditoriniai reikalavai bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje sudaro 200,00 Eur skola ir 5 400,00 Eur delspinigiai. Teismas padaręs išvadą, kad dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 200 Eur žala, kurią priteisė iš atsakovo A. A. ieškovei bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

19. Teismas iš į bylą pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dviejų skirtingų Suvestinių pagal kontrahentus (sąskaita Nr. 2411 „pirkėjai“; sąskaita Nr. 2021 „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“) 2019 m. liepos mėnesiui įvertinęs, kad buvo dvi skirtingos sąskaitų suvestinės (Visų kontrahentų įsiskolinimas – 2021, taip pat pateikti Apyvartos žiniaraščiai už 2019 m. liepos ir 219 m. rugpjūčio mėnesius 2021 „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“) ir Suvestinė pagal kontrahentus 2019 m. rugpjūčio mėnesiui, iš kurių matyti, jog 2019 m. rugpjūčio mėn. 5 500 Eur N. M. skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra užfiksuota, sprendė, kad nepagrįstai buvo sumažinta N. M. skolą už 10 900 Eur (5 400 Eur + 5 500 Eur) sumą, bei nepagrįstai sumažinta UAB „Regmas“ skola už 2 656,86 Eur sumą, ko pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 13 556,86 Eur žala. Teismas dėl trečiojo asmens N. M. atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad ne ji buvo skolinga įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o priešingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga N. M., nes iš jos sąskaitos įmonei buvo pervesta 10 900 Eur suma, pažymėjo, kad trečiasis asmuo, teigdama, kad pervedė 10 900 Eur sumą, įrodymų, tokių kaip savo sąskaitos išrašo, nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad trečiasis asmuo N. M. nebuvo atlikusi 10 900 Eur pavedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Taip pat iš minėtos banko sąskaitos išrašo nematyti, kad 2018 m. vasario mėnesį N. M. būtų atlikusi 5 400 Eur sumai, taip pat į bylą trečiasis asmuo N. M. nepateikė įrodymų, kad 2019 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais būtų grąžinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 500 Eur sumą. Teismas konstatavo, kad dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 13 556,86 Eur žala, kurią priteisė iš atsakovo A. A. ieškovei bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

20. Teismas atsižvelgęs į baudžiamojoje byloje duotus atsakovo A. A. paaiškinimus, padarė išvadą, kad 9 180 Eur pagal į bylą pateiktą 2018 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 74 yra išmokėti kaip dividendai ir iš kasos nurašyti nepagrįstai, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 9 180 Eur žala, kurią priteisė iš atsakovo A. A. ieškovei bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

21. Teismas sprendė, kad ieškinys atsakovo A. A. atžvilgiu patenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo A. A. priteisė ieškovei bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 84 996,42 Eur (20800 Eur + 2300 Eur + 38959,56 Eur + 200 Eur + 13556,86 Eur + 9180 Eur) sumą, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

22. Teismas sprendė, kad įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1428-601/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-120-910/2023, nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudicinis faktas šioje civilinėje, nes pareikštas ieškinys yra susijęs su atsakovo V. M., kaip buvusio įmonės vadovo veiksmų/neveikimo padariniais, o būtent kilusia žala, atsakovui sąmoningai blogai valdant UAB „(duomenys neskelbtini)“.

23. Teismas vertino, kad nurodyto ilgalaikio turto nurašymu 2021 m. vasario 8 d. prieš bankroto bylos iškėlimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala, lygi turto likutinei vertei, t. y. 6 242,24 Eur, kadangi atsakovo V. M. 2021 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsakyto nurašyti turto priėmimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, atsakovui buvo žinoma, turto nurašyti nebuvo jokio pagrindo, kadangi jis turėjo vertę, kuri galėjo būti panaudota kreditorių reikalavimų patenkinimui. Teismas konstatavo, kad nurodyto ilgalaikio turto nurašymu 2021 m. vasario 8 d. prieš bankroto bylos iškėlimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala, lygi turto likutinei vertei, t. y. 6 242,24 Eur. Nustatyta, kad atsakovo V. M. 2021 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsakyto nurašyti turto priėmimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, atsakovui buvo žinoma, turto nurašyti nebuvo jokio pagrindo, kadangi jis turėjo vertę, kuri galėjo būti panaudota kreditorių reikalavimų patenkinimui. Teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, iš atsakovo V. M. priteisė ieškovei 6 242,24 Eur žalą.

24. Teismas spręsdamas dėl atsakovo V. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo civilinės atsakomybės, pažymėjo, kad kreditoriams padaryta žala yra laikytina bendras išaugęs įmonės skolų dydis už 18 000 Eur sumą, t. y. kreditoriaus H. K. iki 12 600 Eur, o asociacijos „IDĖJA KAUNUI“ iki 5 400 Eur dydžio finansinių reikalavimų netesybų dalyje. Akcentavo, kad bendra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų suma, vadovaujantis į bylą pateiktomis Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d., 2023 m. vasario 23 d., 2023 m. kovo 23 d., 2023 m. balandžio 21 d. nutartimis yra 138 015,02 Eur. Be to, atsakovas V. M. nemokumo administratoriui jokio įmonės turto neperdavė, lėšų padengti kreditorių reikalavimus nei visiškai, nei iš dalies nėra. Teismas sprendė, kad atsakovas V. M., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas nuo 2020 m. vasario 11 d., įmonei esant nemokiai net iki jam pradedant eiti vadovo pareigas, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 14 d., nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, todėl tokį atsakovo neveikimą laikė neteisėtu. Dėl paminėtų atsakovo veiksmų/neveikimo įmonei buvo padaryta žala – nuo 2020 m. gruodžio 16 d. bendras išaugęs įmonės skolų dydis iki 18 000 Eur sumos, todėl šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovo V. M. Taip pat teismas iš atsakovo V. M. priteisės 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 24 242,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

25. Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-26-1051/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo A. A. atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Tiek Specialisto išvadoje, tiek nuosprendyje iš esmės nebuvo keliamas klausimas dėl atsakovo A. A. padarytos žalos. Teismo nuosprendžiu analizuoti atsakovo baudžiamoji atsakomybė buhalterinės apskaitos tvarkymo aspektu. Mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad tiek baudžiamosios bylos, tiek civilinės bylos dalykas buvo tas pats – nustatyti atsakingus (kaltus) asmenis, jų kaltę, priežastinį ryšį dėl atliktų veiksmų. Nėra pagrindo teigti, kad įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje buvo susijęs su atsakovo kaltės, priežastinio ryšio dėl ieškinyje nurodytų reikalavimų. Vertina, kad atsakovo veiksmai dėl žalos ieškovei nei baudžiamosios teisės prasme, nei CK nuostatų prasme nebuvo vertinti ir neįėjo į baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas.

25.2. Pažymi, kad tretieji asmenys A. B. ir D. S. patvirtino, kad visus sprendimus su įmonės veiklos vykdymu, darbuotoju priėmimu, buhalterinės apskaitos tvarkymo priėminėjo trečiasis asmuo V. M., jos atsakovo A. A. nėra mačiusios. Tai patvirtina, kad de facto ieškovės vadovu buvo V. M.. Būtent V. M. prašymu atsakovas A. A. juridinių asmenų registre įregistruotas, kaip ieškovo vadovas, tačiau įmonės veikloje visiškai nedalyvavo, nepriėmė jokių sprendimų susijusių su įmonės valdymu. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. apklaustas byloje neneigė, kad jis buhalterėms duodavo nurodymus, pateikdavo dokumentus, kurių duomenis buhalterės suvesdavo į buhalterinės apskaitos kompiuterinę programą. Mano, kad teismas netinkamai taikė materialines teises normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, konstatuodamas, kad A. A. yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Atsakovas A. A., kaip ieškovės vadovas de facto nedalyvavo ieškovės veikloje, todėl savo veiksmai negalėjo sąlygoti žalos atsiradimo ieškovei. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas ir trečiasis asmuo V. M. veikė kartu ir tai sąlygojo žalos atsiradimą įmonei.

25.3. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovui A. A. iš įmonės kasos pasiėmus 40 800 Eur ir grąžinus tik dalį, t. y. 20 000 Eur, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 20 800 Eur žala, kaip negrąžinta skola. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad paskolos sutartis sudaryta su atsakovu A. A.. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais privalėjo būti notarinės formos. Byloje pateiktas tik 2018 m. vasario 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. kovo 14 d, kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), kurie nepasirašyti atsakovo A. A. Atsakovas A. A. niekada nebuvo sudaręs jokių paskolos sutarčių su ieškovu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jam nebuvo perduota minėta pinigų sumą. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju vadovaujamasi be parašų esančiais kasos išlaidų ir pajamų orderiais. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas nurodytą paskolos suteikimą būtų deklaravęs Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka, užpildant FR0711 formą. Pažymi, kad teismas iš esmės netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančios paskolos teisinius santykius, nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.

25.4. Akcentuoja, kad teismas nepagrįstai vadovavosi baudžiamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios šioje civilinėje byloje neturi prejudicinės galios, todėl teismas padarė nepagrįstai iš atsakovo A. A. ieškovei bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 39 093,55 Eur žalos atlyginimą. Mano, kad teismas spręsdamas dėl atsakovo A. A. atsakomybės, iš esmės netinkamai taikė nuostatas dėl faktinio vadovo. Pabrėžia, kad atsakovas A. A. nedisponavo ieškovės piniginėmis lėšomis, neatliko atsiskaitymų su trečiaisiais asmenimis. Byloje nėra jokių įrodymų, kaip atsakovas A. A. sąlygojo, kad įmonės atskaitingas asmuo netinkamai naudojo, kaip atskaitingas asmuo įmonės lėšas, todėl A. A. nėra atsakingas už kito asmens veiksmus naudojant įmonės lėšas, vykdant atsiskaitymus. Mano, kad yra nustatytas konkretus asmuo, kuris naudojo jam patikėtas pinigines lėšas, būdamas faktiniu vadovu, tačiau reikalavimas pareikštas atsakovui A. A. Teismas nepagrįstai taikė deliktinę atsakomybę, nesant civilinės atsakomybės sąlygų.

Atsiliepimas

25.5. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo A. A. 13 556,86 Eur žalos atlyginimą dėl nepagrįsto skolų sumažinimo. Pažymi, kad trečiasis asmuo N. M. pateikė atsiliepimą, paaiškindama, kad niekada iš įmonės negavo grynųjų pinigų ir jai (įmonei) niekada grynųjų pinigų nedavusi. Įmonės buhalterinėje apskaitoje fiksuoti duomenys, kad sumažinama N. M. ir įmonės UAB „Regmas“ skola įmonei, tačiau nėra jokių dokumentų pagrindžiančių skolos sumažėjimą. Atkreipia dėmesį, kad N. M. yra trečiojo suinteresuoto asmens V. M. sesuo. V. M. de facto vadovavo įmonei ir tvarkė grynųjų pinigų apskaitą, taip pat V. M. duodavo buhalterėms nurodymus ir joms pateikdavo dokumentus, kurių duomenys buvo fiksuojami buhalterinės apskaitos kompiuterinėje programoje. V. M. tvarkydamas grynųjų pinigų apskaitą ir būdamas atskaitingas asmuo, siekdamas sumažinti savo įsipareigojimą įmonei, buhalterėms pateikė buhalterinius dokumentus, nurodydamas, kad jis apmokėjo ir tuo sumažinamas pas jį įmonės disponuojamus grynuosius pinigus, dėl ko buhalterės V. M. pateiktų dokumentų duomenis fiksavo buhalterinės apskaitos kompiuterinėje programoje, kurioje buvo sudaromos avansinės apyskaitos. Atsispausdinus avansines apyskaitas turėjo pasirašyti V. M., tačiau jų nepasirašė. Vertina, kad V. M. žinojo, kad iš tiesų sąskaitas faktūras nėra apmokėjęs, o apmokėjo kita įmonė UAB „Baltic International Construction“, kuriai taip pat vadovavo, buvo direktoriaus pavaduotojas, turėjo prieigą prie banko sąskaitos ir apskaitė grynuosius pinigus. Pažymi, kad dėl avansinių apyskaitų sudarymo buvo suinteresuotas tik V. M., siekdamas sumažinti pas save įmonės disponuojamus grynuosius pinigus. Vertina, kad teismas iš esmės formaliai, neanalizuodamas civilinės atsakomybės sąlygų, netinkamai taikydamas procesines teisės normas, visiškai neapgrįstai konstatavo, kad atsakovas A. A. yra atsakingas už trečiųjų asmenų veiksmais padarytą žalą įmonei.

25.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas A. A. dėl 9180 Eur žalos dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų S. P.. Pažymi, kad teismas iš esmės nevertino ir neanalizavo, ar dividendų išmokėjimas sąlygojo žalą kreditoriams – ar 2018 m. kovo 14 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išmokant dividendus įmonė buvo moki ir/ar galėjo mokėti dividendus. Teismas formaliai vertino faktines aplinkybes iš esmės jų neanalizuodamas. Pažymi, kad teismas iš esmės nevertino, kas konkrečiai išmokėjo dividendus ir kieno nurodymu buvo užfiksuota, kad dividendai išmokėti. Byloje nėra pateikta jokių objektyvumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių įrodymų, kad atsakovas A. A. atliko mokėjimus S. P.

26. Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26-1051/2025, atmesti kaip nepagrįstą, bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Nesutinka su apelianto argumentais, jog baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudicinėmis. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje žalos atlyginimo klausimas nebuvo keliamas, o buvo tik nagrinėjamas apgaulingos apskaitos vedimo klausimas, kuris buvo įrodytas A. A. atžvilgiu. Baudžiamoji byla buvo inicijuota iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, todėl žalos atlyginimo reikalavimas nebuvo pareikštas šioje baudžiamojoje byloje. Pažymi, kad ieškovė ieškinyje rėmėsi nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje, nes šie prejudiciniai faktai yra tiesiogiai susiję su atsakovo A. A. padarytos nusikalstamos veikos padariniais, t. y. būtent dėl konkrečių atsakovo apgaulingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo epizodų kilusios žalos, kurią ir prašoma atlyginti nagrinėjamoje byloje. Mano, kad iš Specialisto išvados matyti, jog nagrinėjamais klausimais dėl apgaulingos apskaitos vedimo eksperto buvo fiksuota įmonei padaryta žala, tačiau civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas, todėl žalos atlyginimo klausimas nebuvo keliamas. Atsižvelgiant į tai teismas teisingai konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. (1-470-725/2022 įsiteisėjusiu 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudicinis faktas šioje civilinėje byloje, nes pareikštas ieškinys yra tiesiogiai susijęs su atsakovo A. A. padarytos nusikalstamos veikos padariniais – kilusia žala, atsakovui apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

26.2. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad faktiniu vadovu buvo ne jis, o trečiasis asmuo V. M. Baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikšti ir V. M., tačiau jis buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu apgaulingai tvarkęs UAB „Arda adoria LT“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Baudžiamoje byloje atsakovas A. A. nesigynė nuo jam pareikštų kaltinimų, o juos pripažino, nenurodė ir neargumentavo, kad faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo ne jis, priešingai, pats patvirtino, kad atsako už įmonės veiklą, todėl jis turėjo kontroliuoti buhalterinę apskaitą, įmonės veiklą, bet per mažai tam skyrė dėmesio, nesukontroliavo situacijos, taip pat patvirtino, kad buvo parašęs įgaliojimą V. M., tačiau jis, A. A., kaip direktorius, atsako už įmonės veiklą.

26.3. Atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1428-601/2022 pripažino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu, bei pripažino buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovus A. A. ir V. M. už įmonės tyčinį bankrotą atsakingais asmenimis bei apribojo A. A. ir V. M. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-120-910/2023 Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Mano, kad tai papildomai įrodo, kad ir šioje byloje konstatuotos prejudicinės aplinkybės, kad A. A. buvo įmonės vadovas, atsakingas už įmonės veiklos, tame tarpe apskaitos organizavimą. Atkreipia dėmesį, jog nurodytoje civilinėje byloje dėl tyčinio bankroto nustatymo, A. A. nors ir prieštaravo ieškovo reikalavimams dėl jo, kaip atsakingo už tyčinį bankrotą asmens nustatymo, tačiau analogiškai kaip ir minėtoje baudžiamojoje byloje, A. A. visiškai jokių argumentų ar aplinkybių, jog jis neva buvo tik formalus vadovas, o faktiškai įmonei vadovavo V. M., į minėtą tyčinio bankroto bylą nepateikė, bei šiais argumentais savo interesų negynė. Pažymi, kad nemokumo administratoriui perduotuose kasos dokumentuose (kasos pajamų ir išlaidų orderiuose) nėra nurodytas kasininkas, bei nėra kasininko parašų. Vienintelis dokumentas perduotas nemokumo administratoriui, kuriame yra nurodytas kasininkas (A. A.) ir kartu yra kasininko parašas – 2018 m. vasario 23 d. kasos pajamų orderio Serija (duomenys neskelbtini) kopija. Atsižvelgiant į tai mano, kad vieninteliai turimi duomenis patvirtina, kad tikėtinu įmonės kasininku buvo apeliantas A. A..

26.4. Atkreipia dėmesį, kad buvusios įmonės buhalterės D. S. ir E. B. byloje paliudijo, jog dokumentus ir kitus duomenis gaudavo iš V. M. Pažymi, kad V. M. ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, jam buvo suteiktas įgaliojimas, suteikiantis teisę vykdyti plačius įgaliojimus įmonės veikloje. Todėl nurodytos aplinkybės dėl V. M. nepanaikina to fakto, kad A. A. būdamas įmonės vadovu organizavo įmonės valdymą ir buhalterinės apskaitos tvarkymą būtent tokiu būdu, bei prisiėmė su tuo susijusią riziką. Atkreipia dėmesį, kad buvusios įmonės buhalterės D. S. ir E. B. byloje paliudijo, jog dokumentus ir kitus duomenis gaudavo iš V. M., tačiau iš D. S. ir E. B. pateikto 2024 m. balandžio 22 d. atsiliepimo priedų matyti, kad visuose pateiktuose dokumentuose, kaip įmonės vadovas pasirašė būtent A. A., bei nėra nei vieno dokumento kurį pasirašytų V. M. Mano, kad tai papildomai patvirtiną faktą, jog A. A. žinojo apie įmonės veiklą, bei pasirašydamas sutartis ir kitus įmonės veiklos dokumentus, priiminėjo svarbiausius sprendimus ir faktiškai vadovavo įmonei.

26.5. Dėl apelianto argumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Didžiosios knygos“ sudarytoje už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. laikotarpį, nurodytos paskolos įmonėms savininkams pažymi, kad už paskolos suteikimo tinkamą įforminimą, deklaravimą bei išsaugojimą yra atsakingas pats įmonės vadovas A. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje yra užfiksuota, kad A. A. iš įmonės kasos išduota 40 800 Eur ir grąžinta tik 20 000 Eur. „Didžiojoje knygoje“ (sudarytos už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. laikotarpį), prie „Kitos gautinos sumos“ yra nurodyta, kad paskolos įmonėms savininkams 40800 Eur (Debetas), 20000 Eur (Kreditas), likutis 20800 Eur (Debetas), tai papildomai pagrindžia aukščiau nurodytas aplinkybes. Iš pateiktų baudžiamojoje byloje nustatytų prejudicinių aplinkybių, buhalterinės apskaitos duomenų matyti, jog nurodytu pagrindu (apskaitoje tai įvardinta kaip paskola) A. A. iš įmonės kasos gauta 40 800 Eur, o grąžinta tik 20 000 Eur suma, ko pasėkoje negrąžinta 20 800 Eur suma, kuri priteistina bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Nurodo, nors A. A. teigimu minėta paskolos sutartis nebuvo sudaryta, kasos dokumentai nepasirašyti, tačiau už įmonės dokumentų tinkamą įforminimą bei išsaugojimą atsakingas pats įmonės vadovas A. A.. Mano, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad priteisti ieškovei apelianto negrąžinta 20 800 Eur sumą.

26.6. Dėl apelianto pozicijos dėl priteistos iš atsakovo A. A. 39 093,55 Eur žalos atlyginimo dėl nepagrįstai pagal V. M. avansines apyskaitas išmokėtų lėšų pažymi, kad tiek baudžiamojoje byloje, tiek civilinėje byloje dėl tyčinio bankroto nustatymo įsiteisėjusia nutartimi, konstatuoti prejudiciniai faktai, į bylą pateikti įmonės dokumentai patvirtiną, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo A. A., atsakantis už apskaitos organizavimą. Todėl dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, tame tarpe susijusio su nepagrįstomis avansinėmis apyskaitomis, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 38959,56 Eur žala pagrįstai priteista iš atsakovo A. A.

26.7. Nesutinka su apelianto argumentais dėl sprendimo dalyje dėl 13 556,86 Eur žalos atlyginimą dėl nepagrįsto skolų sumažinimo. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai mano, kad už skolų sumažinimą yra atsakingas V. M.. Specialisto išvada patvirtina, kad skolos nurašymas buvo nepagrįstas. Be to, vertinant apelianto teiginius, jog V. M. žinojo, kad iš tiesų sąskaitas faktūras nėra apmokėjęs, o apmokėjo UAB „Baltic International Construction“, kuriai taip pat vadovavo, buvo direktoriaus pavaduotojas, turėjo prieigą prie banko sąskaitos ir apskaitė grynuosius pinigus, pažymi, kad iš D. S. ir E. B. pateikto 2024 m. balandžio 22 d. atsiliepimo (DOK-25170) priedo Nr. 39 (darbo sutartys) matyti, kad A. A. taip pat buvo ir UAB „Baltic International Construction“ direktoriumi, todėl mano, kad apelianto teiginiai turi būti vertinami kritiškai.

26.8. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl 9 180 Eur nepagrįstai išmokėtų lėšų S. P., kadangi argumentai prieštarauja nuosprendžiu nustatytiems prejudiciniams faktams.

26.9. Nesutinka su apelianto teiginiais, jog jis buvo tik formalus įmonės vadovas. Pažymi, kad tiek byloje pateiktos prejudicinės aplinkybės, tiek naujai į bylą pateiktos aplinkybės, šiuos teiginius paneigia. Baudžiamoje byloje atsakovas A. A. nesigynė nuo jam pareikštų kaltinimų, o juos pripažino, nenurodė ir neargumentavo, kad faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo ne jis, o V. M., priešingai, pats patvirtino, kad atsako už įmonės veiklą, todėl jis turėjo kontroliuoti buhalterinę apskaitą, įmonės veiklą, bet per mažai tam skyrė dėmesio, nesukontroliavo situacijos, taip pat patvirtino, kad buvo parašęs įgaliojimą V. M., tačiau jis, A. A., kaip direktorius, atsako už įmonės veiklą. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2022 m. gruodžio 17 d. nutartimi pripažino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu, bei pripažino buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. A. už įmonės tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu.

26.10. D. S. ir E. B. pateikė atsiliepimą kartu su priedais, iš kurių matyti, kad visuose pateiktuose dokumentuose, kaip įmonės vadovas pasirašė būtent A. A., bei nėra nei vieno dokumento kurį pasirašytų V. M., tai papildomai patvirtiną faktą, jog A. A. žinojo apie įmonės veiklą, bei pasirašydamas sutartis ir kitus įmonės veiklos dokumentus, priiminėjo svarbiausius sprendimus ir faktiškai vadovavo įmonei. Civilinėje byloje buvo bandyta nustatyti, kas buvo įmonės kasininkas, tačiau nemokumo administratoriui perduotuose kasos dokumentuose (kasos pajamų ir išlaidų orderiuose) nėra nurodytas kasininkas, bei nėra kasininko parašų. Vienintelis dokumentas perduotas nemokumo administratoriui, kuriame yra nurodytas kasininkas (A. A.) ir kartu yra kasininko parašas,–2018 m. vasario 23 d. kasos pajamų orderio Serija (duomenys neskelbtini) kopija. Mano, kad bendrai už įmonės apskaitos tinkamą organizavimą, tame tarpe ir už tinkamą kasos vedimą, yra atsakingas įmonės vadovas.

27. Tretieji asmenys A. B. ir D. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apelianto atsakovo A. A. apeliacinį skundą kaip neteisėtą ir neapgrįstą; priteisti iš apelianto (atsakovo) A. A. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

27.1. Teismas prejudicinį faktą (nuosprendžiu nustatytas aplinkybes) taikė, nes ieškinys pateiktas dėl nusikalstamos veikos padarinių, o ne dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ieškinys buvo pateiktas dėl padarinių, kurie atsirado dėl fiksuotų neįvykusių ir netinkamai fiksuotų įvykusių ūkinių (finansinių) operacijų. Dėl ieškinyje suformuotame reikalavime nurodytų sumų pasisakyta Specialistės išvadoje ir nuosprendyje, plačiau pasisakant, kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje fiksuotos neįvykusios ūkinės (finansinės) operacijos bei netinkamai fiksuota įvykusi ūkinė (finansinė) operacija (20 800,00 Eur plius 9 180,00 Eur)), todėl mano, kad pagrįstai teismas taikė CPK 182 straipsnio 3 punktą.

27.2. Dėl apeliantė argumentų dėl netinkamo atsakovo pažymi, kad ieškovo diskrecinė teisė ieškinyje nurodyti kuris asmuo yra atsakovas. Nesutinka su apeliantė argumentais, kad jis buvo de jure vadovas, o faktinis vadovas buvo V. M.. Atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje atsakovas A. A. nebuvo nurodęs, kad jis ieškovės direktoriaus pareigas ėjo tik formaliai (de jure), kad realiai direktoriaus pareigas (de facto) ėjo trečiasis asmuo V. M., priešingi, jis (atsakovas A. A.) nurodė, kad buvo ieškovės direktorius, kuris pagal įgaliojimus suteikė tam tikras funkcijas atlikti trečiajam asmeniui V. M., t. y. kad atsakovas A. A. ieškovės direktoriumi buvo nuo2016 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. vasario 11 d.

27.3. Pažymėtina, kad atsakovas A. A. nė viename teismo procese (civilinėse bylose, kuriose atsakovas kaip direktorius atstovavo ieškovę, Nr. e2SP-28265-848/2019, Nr. e2SP-29117-1070/2019, Nr. eA2-800-877/2020 ir Nr. e2S-170-254/2021, įskaitant ir šioje civilinėje byloje Nr. e2-26-1051/2025, ir administracinio nusižengimo bylose, kurias išnagrinėjo Kauno apygardos teismas, Nr. AN2-390-383/2021 ir Nr. AN2-498-954/2021, ir baudžiamojoje byloje Nr. (1-470-725/2022) neišreiškė pozicijos, kad iš tiesų nėra tikrasis ieškovės direktorius, kad yra tik – de jure. Atsakovas tik civilinėje byloje baigiamosios kalbos metu pateikė naujus duomenis, kad iš tiesų ieškovės de facto direktoriaus pareigas ėjo trečiasis asmuo V. M., o jis buvo tik de jure direktorius.

Atsiliepimas

27.4. Atsakovo baigiamojoje kalboje nurodytą prielaidą, kad trečiasis asmuo V. M. apgavo atsakovą, o atsakovas būdamas naivus ir pasitikėdamas trečiuoju draugu asmeniu V. M. sutiko būti tik fiktyviu (de jure) vadovu, nedalyvaudamas ieškovės veikloje, iš dalies paneigiama ir vertinama kritiškai, kadangi, baudžiamojoje byloje Nr. atsakovą atstovavo advokatas, todėl atsakovas, būdamas atstovaujamas advokato, turėjo suprasti kaltės ir faktinių aplinkybių prisipažinimo pasekmes, neginčijant Specialisto išvadoje nustatytų faktų. Kita vertus atsakovo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais. Trečia, atsakovas teikdamas, kad nedalyvavo ieškovės veikloje nepaaiškino, kodėl nedalyvaudamas veikloje gavo darbo užmokestį ne tik grynaisiais pinigais. Ketvirta, asmenys A. B. ir D. S., tvarkiusios ieškovės buhalterinę apskaitą, patvirtino, kad trečiasis asmuo V. M. ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, o direktorius buvo atsakovas. Penkta, atsakovas teigia, kad 2016 metais, kuomet jis buvo paskirtas eiti ieškovės direktoriaus pareigas, sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo trečiąjį asmenį V. M. atstovauti ieškovę, tačiau šiai dienai nėra išlikęs įgaliojimas ar jo kopija. Šešta, pats atsakovas pripažino, kad jis iš principo dalyvavo ieškovės veikloje, retai atvažiuodamas į Kauną, kalbėdamasis su trečiuoju asmeniu V. M., kuris ėjo ieškovės direktoriaus pareigas, pasirašinėdavo dokumentus. Septinta, kad atsakovas turėjo suprasti savo veiksmus ir jų pasekmes, pareigas ir teises, kadangi jis būdamas ieškovės direktorius, direktoriaus pareigas ėjo ne pirmą kartą, t. y. direktoriaus pareigas ėjo įmonėse UAB „Telebaltikos“ importas ir eksportas, UAB „Solar Baltija“, UAB „Alkos statyba“, UAB „Mokslinis gamybinis susivienijimas „Nanotechnologija“. Aštunta, byloje yra pateikti ieškovės vardu sudaryti dokumentai, kurie pasirašyti atsakovo, pastarasis minėtų dokumentų pasirašymo fakto neginčijo. Tik apeliaciniu skundu atsakovas ginčija 2018 m. kovo 20 d. sprendimo pasirašymo faktą, nurodydamas, kad parašas ne jo.

27.5. Nesutinka su apelianto argumentais, kad jis neskolingas 20 800,00 Eur, kadangi pinigų neėmė. Pažymi, kad, jei šiai dienai nėra išlikusi paskolos sutartis, pinigų išmokėjimo ir dalies pinigų grąžinimo dokumentai su atsakovo parašais, tai dar nesuponuoja, kad paskola nebuvo sutekta ir dalis paskolos grąžinta, kadangi tik atsakovas A. A. galėjo būti kaip ieškovės direktorius suinteresuotas, kad minėti dokumentai nebūtų išlikę, paskolos suteikimo ir dalies paskolos grąžinimo faktas nebūtų tinkamai įformintas pas notarą ir pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai, tikslu vėliau paimtus pinigus negrąžinti. Kita vertus, paskolos suteikimo faktas ir jos dalies gražinimo faktas nustatytas Specialisto išvadoje su kuria atsakovas sutiko. Mano, jeigu paskola nebūtų suteikta, tai iš kasos nebūtų paimti 40 800,00 Eur, o į kasą grynais pinigais įnešus 20 000,00 Eur dalies paskolos grąžinimas, tai kasoje būtų 20 800,00 Eur per daug ir jie būtų laikomi kaip kasoje esantys neapskaityti pinigai. Kita vertus, kasoje būtų 20 800,00 Eur trukumas. Ieškovė nesikreipė į teisėsaugą dėl vagystės ir kitų nusikalstamų veikų, padarytų prieš ieškovę, jos turtą. Vertina, kad atsakovo argumentai išsakyti baigiamosios kalbos metu, kad paskolą jo vardu galėjo paimti trečiasis asmuo V. M., yra tik atsakovo prielaidos, nes jis niekada nesikreipė į teisėsaugą dėl jo vardu paimtos paskolos ir pan. Pažymi, kad yra išlikęs antras kasos išlaidų orderio sumai 40 800,00 Eur egzempliorius, kuriame nurodyti atsakovo asmens dokumento duomenys, kuriuos tik pats atsakovas žinojo, kuris teismui nepaaiškino iš kur galėjo būti žinoma kitiems jo asmens dokumento duomenys. Akcentuoja, kad vien faktas, kad paskolos suteikimas ir jos dalies grąžinimas nebuvo tinkamai įformintas pas notarą ir Valstybinės mokesčių inspekcijoje, neįrodo, jog iš tiesų paskola nebuvo suteikta ir vėliau jos dalis grąžinta, nes pas ieškovę buvo įprasta finansines operacijas nefiksuoti arba netinkamai fiksuoti.

27.6. Nesutinka su apelianto argumentais, kad ne jis pinigines lėšas – finansines operacijas apskaitė trečiojo asmens V. M. vardu parengtoje avansinėje apyskaitoje. Pažymi, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kai buvo nagrinėjama ir Specialisto išvada, nepateikė jokių paaiškinimų dėl nepagrįstai piniginių lėšų apskaitymo avansinėje apyskaitoje, nes neapgristas piniginių lėtų apskaitymas avansinėje apyskaitoje įrodo, kad piniginės lėšos turėjo būti kasoje, o piniginių lėšų nepagrįstas apskaitymas avansinėje apyskaitoje yra kasos sumažėjimas. Mano, kad gali būti atsakovas 2020 m. vasario mėnesį perduodamas naujajam ieškovės direktoriui V. M. dokumentus ir turtą turėjo suinteresuotumą piniginių lėšų neperduoti, sumažinti perduodamų grynųjų pinigų kiekį. Jei atsakovas savo gali būti neteisėtais veiksmais nesiekė sumažinti grynųjų pinigų, tai nėra aišku, kodėl kaip vadovas nesikreipė į teisėsaugą dėl grynųjų pinigų pavogimo. Be to, atsakovas nenurodė kas konkrečiai galėjo be jo pasisavinti pinigines lėšas, kurios apskaitytos kaip tariamai apmokant sąskaitas faktūras.

27.7. Nesutinka su apelianto argumentais, kad ne jis pinigines lėšas – finansines operacijas apskaitė savo vardu parengtoje avansinėje apyskaitoje. Pažymi, kad atsakovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių paaiškinimų dėl nepagrįstai piniginių lėšų apskaitymo avansinėje apyskaitoje. Mano, kad gali būti, jog atsakovas 2020 m. vasario mėnesį perduodamas naujajam ieškovės direktoriui V. M. dokumentus ir turtą turėjo suinteresuotumą piniginių lėšų neperduoti, sumažinti perduodamų grynųjų pinigų kiekį. Jei atsakovas nesiekė sumažinti grynųjų pinigų, tai nėra aišku, kodėl kaip vadovas nesikreipė į teisėsaugą dėl grynųjų pinigų pavogimo, nes būtent tiek grynųjų pinigų iš kasos buvo išimti ir jais tariamai apmokėtos sąskaitos faktūros, kurios apskaitytos avansinėje apyskaitoje.

27.8. Nesutinka su apelianto argumentais, kad nebuvo jo suinteresuotumo, jog trečiojo asmens V. M. sesers N. M. skola ir įmonės BUAB „Regmas“ skola ieškovei sumažėtų. Atkreipia dėmesį, kad dėl minėtų skolų nurašymo atsakovas nepasisakė ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kurioje buvo nagrinėjama Specialisto išvada, kurioje nustatytas nepagrįstas skolų nurašymas. Atsakovas niekada neišreiškė priekaištų trečiajam asmeniui V. M. dėl jo veiksmų ir priimtų sprendimų, tuo suponuojant, kad trečiasis asmuo V. M. veikė ir priėmė sprendimus, kuriems pritarė ir su kuriais sutiko atsakovas kaip ieškovės direktorius. Todėl bet koks nepagrįstas skolų nurašymas laikomas kaip ieškovės veiksmų atlikimu, kuris nenaudingas ieškovei ir padarymas žalą, t. y. kitaip sakant, buvo fiksuota neįvykusi ūkinė (finansinė) operacija.

27.9. Atsakovas nepagrįstai skunde teigia, kad ne jis pasirašė įsakymą dėl dividendų išmokėjimo ir ne jis faktiškai išmokėjo dividendus. Nurodo, kad nepagrįstas dividendų išmokėjimas padarė žalą ieškovei, nes akcininkui nepriklausė dividendai – nėra jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog akcininkui S. P. priklausytų dividendai už 2016 metų ieškovės veiklos metus. Mano, kad buvo sąmoningai sudaroma galimybė išmokėti dividendus S. P., kuris neturėjo teisės gauti ir kuris jų negavo, tikslu pinigus pasisavinti. Be to, atsakovas baudžiamosios bylos metu, kurioje buvo nagrinėjama Specialisto išvada, kurioje pasisakyta apie dividendus, neįrodinėjo savo nekaltumą.

28. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti A. A. apeliacinį skundą; priteisti iš A. A. bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo surašymu į apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

28.1. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, kad nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. vasario 11 d. atsakovas A. A. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, būtent jis, o ne V. M., pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, konstatavus, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą atsakovas A. A. kaltu prisipažino visiškai, pats nurodė, kad direktoriumi buvo nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. vasario 11 d., per tą laiką, kadangi jis gyveno Šiauliuose, o centrinė bendrovės būstinė buvo Kaune, tai jis buvo parašęs įgaliojimą V. M.. Pažymi, kad Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-470-725/2022 įsiteisėjusiu 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudicinis faktas šioje civilinėje, nes pareikštas ieškinys yra susijęs su atsakovo padarytos nusikalstamos veikos padariniais, o būtent kilusia žala, atsakovui apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Todėl, mano, kad atsakovo argumentai, kad faktiniu vadovu buvo ne jis, o trečiasis asmuo V. M. yra nepagrįsti. Be to, minėtoje baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pareikšti ir V. M., tačiau jis buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu apgaulingai tvarkęs UAB „Arda adoria LT“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

28.2. Atkreipia dėmesį, kad dokumentuose nurodyta, kad jog įmonės darbuotojo V. M. vardu sudarytose 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. avansinėse apyskaitose nėra V. M. parašų, be to jo vardu išrašytos avansinės 2019 rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn., apyskaitos buvo išrašytos jau jam nedirbant įmonėje, V. M. buvo atleistas iš įmonės 2019 m. rugpjūčio 20 d., todėl jis negalėjo teikti šių apyskaitų, bei ankstesnių, kuriose nėra jo parašų. Pažymi, kad ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba savarankiškai teikiančiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-995-601/2021, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Audmina“, nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-761-553/2021, palikta nepakeista. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1428-601/2022, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o buvę likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai, t. y. atsakovai V. M. ir A. A., pripažinti atsakingais asmenimis už įmonės tyčinį bankrotą, taip pat apribota atsakovams teisė eiti viešojo ir ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-120-910/2023, Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis palikta nepakeista.

31. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-470-725/2022, A. A. (buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą) pripažino padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, konstatavus, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; atsakovą A. A. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė.

Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktų reikšmės civilinei bylai

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-470-725/2022 (toliau – Baudžiamoji byla) įsiteisėjusiu 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu (toliau – Nuosprendis) nustatytos faktinės aplinkybės yra prejudiciniai faktai šioje civilinėje byloje, nes pareikštas ieškinys yra susijęs su atsakovo A. A. padarytos nusikalstamos veikos padariniais, o būtent kilusia žala, atsakovui apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

33. Apeliantas atskiruoju skundu nesutiko su tai pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodamas, kad Nuosprendyje iš esmės nebuvo keliamas klausimas dėl A. A. padarytos žalos, Nuosprendyje teismas analizavo atsakovo baudžiamąją atsakomybę buhalterinės apskaitos tvarkymo aspektu, todėl vertina, kad nėra pagrindo teigti, kad baudžiamosios bylos ir civilinės bylos dalykas buvo tas pats – nustatyti atsakingus (kaltus) asmenis, jų kaltę, priežastinį ryšį dėl atliktų veiksmų, ir nėra pagrindo teigti, kad įrodinėjimo dalykas Baudžiamojoje byloje buvo susijęs su atsakovo kalte, priežastiniu ryšiu dėl ieškinyje nurodytų reikalavimų.

34. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).

35. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą (punkto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., kurioje buvo nustatyta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje), ne kartą yra nurodęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Vadinasi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, civilinėje byloje nereikia įrodinėti kaltinamojo nusikalstamų veikų bei jų civilinių teisinių pasekmių (padarinių), nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

37. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra civilinėje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38. Pažymėtina, kad Nuosprendžiu konstatuota, kad kaltinamasis A. A., laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. vasario 11 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

39. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pareikštas ieškinys yra susijęs su atsakovo A. A. padarytos nusikalstamos veikos padariniais – kilusia žala, atsakovui apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

40. Tai gi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Baudžiamojoje byloje Nuosprendis priimtas A. A. atžvilgiu ir įrodinėjimo dalykas buvo susijęs su A. A. kalte, priežastiniu ryšiu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingas apskaitos tvarkymo nustatymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, tai, kad atsakovas Nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Baudžiamojoje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės šioje civilinėje byloje, sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės dėl padarytos žalos ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

41. Remiantis minėta kasacinio teismo praktika, Baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo veiksmais ir dėl jų atsiradusių padarinių vertinimu, pagrįstai buvo pripažintos prejudicinėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl CPK 182 straipsnio 3 punkto pažeidimo nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismai netinkamai taikė ar aiškino šią teisės normą.

Dėl faktinio ir de jure (teisinis) juridinio asmens vadovo statuso

42. Apeliantas skunde teigia, kad jis nėra tinkamas atsakovas byloje, nes jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas de jure, o de fakto – trečiasis asmuo V. M., ir byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad apeliantas ir trečiasis asmuo V. M. veikė kartu ir, jog tai sąlygojo žalos atsiradimą Bendrovei.

43. Faktiniu juridinio asmens vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktas).

44. Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu Nuosprendžiu nustatyta, kad nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. vasario 11 d. A. A. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, be to, būtent apeliantas, o ne V. M., pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, konstatavus, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Nagrinėjant Baudžiamąją bylą apeliantas patvirtino, kad jis kaip direktorius buvo atsakingas už Bendrovės veiklą ir kaltu prisipažino visiškai. Pažymėtina, kad tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu atsakovas nurodė, kad jis buvo tik Bendrovės vadovas de jure, o faktinis vadovas – trečiasis asmuo V. M.. Pažymėtina, kad Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu Nuosprendžiu nebuvo konstatuota V. M. kaltė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo. Baudžiamojoje byloje V. M. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu apgaulingai tvarkęs kito juridinio asmens – UAB „Arda adoria LT“ buhalterinę apskaitą.

45. Aplinkybė, kad apeliantas 2018 m. sausio 2 d. įgaliojimu buvo įgaliojęs iki 2020 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją (direktoriaus pavaduotoją) V. M. atlikti visus teisnius veiksmus, susijusius su įgaliotojo veikla – tvarkyti ir disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, atsidaryti sąskaitas banke, bei atlikti visus reikiamus veiksmus reikalingus vykdyti bendrovės veiklai, neįrodo, kad jis nebuvo faktinis Bendrovės vadovas. Pats išduotas įgaliojimas patvirtina, kad apeliantas ne tik de jure, bet ir faktiškai veikė kaip Bendrovės vadovas – sprendė, kokius įgaliojimus suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusiam V. M.. Byloje nėra pateikta dokumentų, kuriuos būtų pasirašęs, kaip vadovas V. M.. Pažymėtina, kad kaip Baudžiamojoje byloje pripažino pats apeliantas, kad jis kaip Bendrovės vadovas, turėdamas pareigą nepakankamai kontroliavo įgaliotinio ir darbuotojo V. M. veiksmus. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas nebuvo faktiniu Bendrovės vadovu.

46. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, kad be formalaus (de jure) vadovo bendrovėje veikia faktinis vadovas, nepašalina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

47. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. A. į šios civilinės bylos procesą atsakovu buvo įtrauktas pagrįstai, todėl atmestini jo apeliacinio skundo argumentai, jog jis buvo tik de jure UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje.

48. Pažymėtina, kad apeliantui esant atsakingam už apgaulingą įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir kaltės neneigus, jis kaip įgaliotojas gali pasinaudoti teise pareikšti regresinį ieškinį įgaliotiniui trečiajam asmeniui V. M., kuriam apeliantas buvo suteikęs įgaliojimą, tvarkyti ir disponuoti sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, bet kuriame banke, atidaryti sąskaitas banke, bei atlikti visus reikiamus veiksmus, reikalingus vykdyti įmonės veiklai.

Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).

50. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl, kaip jau minėta, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

51. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktas).

52. Nagrinėjamu atveju ieškovė apelianto neteisėtus veiksmus siejo su imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimu, dėl kurių atsirado žala.

53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to, pagal kasacinio teismo praktiką, tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas).

Dėl 20 800 Eur skolos pagal paskolos sutartį

54. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jam iš įmonės kasos pasiėmus 40 800 Eur ir grąžinus tik dalį, t. y. 20 000 Eur, ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 20 800 Eur žala, kaip negrąžinta skola. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad paskolos sutartis sudaryta su atsakovu A. A. Byloje pateiktas tik 2018 m. vasario 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. kovo 14 d, kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), kurie nepasirašyti apelianto, be to paskolos sutartis nepatvirtinta notaro ir nėra deklaruota Taisyklėse nustatyta tvarka.

55. Iš 2021 m. sausio 25 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados (toliau – Specialisto išvada) nustatyta, jog 40 800 Eur pagal 2018 m. vasario 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) apskaityti kaip išduoti A. A. pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nėra pateikta, minėtame kasos išlaidų orderyje yra tik buhalterės A. B. parašas, gavėjo parašo nėra. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal 2018 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) A. A. grąžinta 20 000 Eur suma. Nurodyta, kad pagal šiuos duomenis negrąžinta būtų 20 800 Eur paskolos. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ir apskaitos registre „Didžioji knyga“, sudarytame už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. laikotarpį apskaityta 20 800 Eur skola įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Specialisto išvados 7 lapas). Pažymėtina, kad Paskolos sutartis nepateikta ir šioje civilinėje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys patvirtina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir pagal ją A. A. buvo suteikta 40 800 Eur. Bendrovės finansiniuose dokumentuose (2018 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) yra fiksuota, kad A. A. grąžino 20 000 Eur.

56. Sutiktina su apeliantu, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 4 dalimi, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turėjo būti notarinės formos ir vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 551 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys privalo kartą per metus pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas paskolas bei jų dydį centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad juridiniai asmenys, kurie per kalendorinius metus iš fizinių asmenų gavo ir fiziniams asmenims suteikė paskolų, kuriems paskolą ar jos dalį fiziniai asmenys per kalendorinius metus grąžino, <...> ir kuriems atskaitingi fiziniai asmenys įsiskolino už atsiskaitytinai gautas išmokas, kai tokių įsiskolinimų suma kalendorinių metų gruodžio 31 dieną yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų, privalo mokesčių administratoriui, iki kitų kalendorinių metų balandžio 15 dienos pateikti tinkamai užpildytą FR0711 formą. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikusi Valstybinei mokesčių inspekcijai minėtos FR0711 formos už 2018 metus, t. y. Bendrovė nedeklaravo apskaitytos paskolos A. A. išdavimo ir dalies grąžinimo.

57. Pažymėtina, kad 2018 m. vasario mėnesį, kada buvo išrašyti kasos išlaidų ir pajamų orderiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo atsakovas A. A. Vadovaujantis Finansinės apskaitos įstatymo, galiojusio 2018 metais, 14 straipsnio 2 dalimi, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.

58. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Didžiosios knygos“ sudarytos už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. laikotarpį prie „Kitos gautinos sumos“ yra nurodyta, kad paskolos įmonėms savininkams 40 800 Eur (Debetas), 20 000 Eur (Kreditas), 20 800 Eur (Debetas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metais buhaltere dirbusi trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad visus dokumentus gaudavo iš V. M., nurodė, kad paskolos sutartį matė, nes kitaip jos nebūtų įtraukusi į buhalterinę apskaitą ir parengusi kasos išlaidų ir kasos pajamų orderių, taip pat nurodė, kad V. M. prašydavo sudaryti kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius dviem egzemplioriais, todėl įmonėje kai kurie pirminiai apskaitos dokumentai yra nepasirašyti, nes jie yra antras egzempliorius.

59. Apeliantas Baudžiamoje byloje prisipažino apgaulingai tvarkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pats patvirtino, kad per mažai tam skyrė dėmesio, nesukontroliavo situacijos, taip pat patvirtino, kad buvo parašęs įgaliojimą V. M., tačiau jis, A. A., kaip direktorius, atsako už įmonės veiklą.

60. Apeliantas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, ir suteikęs plačius įgaliojimus trečiajam asmeniui V. M., turėjo pareigą ir privalėjo kontroliuoti atskaitingo darbuotojo veiklą, tačiau to nepadarė. Visos minėtos buhalterinės operacijos fiksuotos „Didžiojoje knygoje“ sudarytoje už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. laikotarpį, todėl apeliantui apie minėtas buhalterines operacijas turėjo būti žinoma.

61. Nors nėra į bylą pateikta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nes jos Bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratoriui, byloje esantys buhalteriniai dokumentai („Didžioji knyga“ sudarytos už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. laikotarpį, 2018 m. vasario 26 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad apeliantas iš Bendrovės kasos pasiėmė 40 800 Eur ir grąžino tik dalį. Tai, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta notarine forma ir, kad suteikta apeliantui paskola bei jos dalies grąžinimas nebuvo deklaruota Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka, esant įsiteisėjusiu Nuosprendžiu nustatytiems faktams, kad A. A., pažeisdamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nepaneigia fakto, kad pinigai pagal Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduoti apeliantui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantui negrąžinus 20 000 Eur, ieškovei padaryta 20 800 Eur žala, kaip negrąžinta skola, todėl Bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nesant duomenų, kad apeliantas grąžino ieškovei likusią 20 800 Eur skolos dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai negrąžintą 20 800 Eur skolą priteisė ieškovei.

Dėl 39 093,55 Eur žalos atlyginimo dėl nepagrįstai pagal V. M. avansines apyskaitas išmokėtų lėšų

62. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė ieškovei 39 093,55 Eur žalos atlyginimą. Pažymi, kad apeliantas nedisponavo ieškovės piniginėmis lėšomis, neatliko atsiskaitymų su trečiaisiais asmenimis, be to byloje nėra įrodymų, kaip apeliantas sąlygojo, kad atskaitingas asmuo faktinis Bendrovės vadovas V. M. netinkamai naudojo bendrovės lėšas, todėl apeliantas teigia, kad jis nėra atsakingas už kito asmens veiksmus naudojant įmonės lėšas, vykdant atsiskaitymus.

63. Byloje iš Specialisto išvadoje nurodyta, kad Bendrovės darbuotojo V. M. vardu sudarytoje 2019 m. rugpjūčio mėn. avansinėje apyskaitoje apskaityta 582,58 Eur suma, neva, sumokėta nurodytiems tiekėjams (UAB „Toi Toi Lietuva“, V. S., UAB „Betono centras“), yra ne tik nepagrįsta dokumentais, bet ir remiasi neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis, nes pinigus nurodytoms įmonėms mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Baltic International Construction“, o ne V. M. grynais pinigais (Specialisto išvados 24 lapas, 2 punktas a) papunktis).

64. Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. M. vardu sudarytoje 2019 m. rugsėjo mėn. avansinėje apyskaitoje apskaityta 3 138,42 Eur (3 108,02 Eur + 30,40 Eur) suma, neva, sumokėta nurodytiems tiekėjams (UAB „Toi Toi Lietuva”, UAB „Kranų nuoma”, UAB “ĮrankisLT”, UAB “Arūno langai”, UAB „Kesko senukai Lithuania“), yra ne tik nepagrįsta dokumentais, bet ir remiasi neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis, kadangi nurodytiems tiekėjams mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Baltic International Construction“, o ne V. M. grynais pinigais (Specialisto išvados 25 lapas, 2 punktas c) papunktis).

65. Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. M. vardu sudarytoje 2019 m. spalio mėn. avansinėje apyskaitoje apskaityta 14 188 Eur suma, neva, sumokėta nurodytiems tiekėjams (UAB „Dantaura“, UAB „Kranų nuoma“, UAB „Delta nova“ , UAB „Elturna“ Eur, R. Č., Asociacijai „Idėja Kaunui“), yra ne tik nepagrįsta dokumentais, bet ir remiasi neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis, kadangi nurodytiems tiekėjams mokėjimo pavedimais ir banko kortele sumokėjo UAB „Baltic International Construction“, o ne V. M. grynais pinigais (Specialisto išvados 26 lapas, 2 punktas c) papunktis).

66. Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. M. vardu sudarytose 2019 m. rugsėjo ir spalio mėn. avansinėje apyskaitoje apskaityta 13 60 Eur suma, neva, sumokėta Valstybinio socialinio draudimo fondui, yra ne tik nepagrįsta dokumentais, bet ir remiasi neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondui mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Baltic International Construction“, o ne V. M. grynais pinigais (Specialisto išvados 26 lapas, 3 punktas).

67. Nuosprendžiu nustatyta, kad V. M. vardu sudarytoje 2019 m. lapkričio mėn. avansinėje apyskaitoje nepagrįstai apskaityta, jog 9 822,67 Eur suma sumokėta: tiekėjui UAB „Elturna“ – 238,67 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondui – 9284 Eur, ir 300 Eur, tačiau UAB „Baltic International Construction“ duomenimis, iš šios įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 5 d. pervesta UAB „Elturna“ 238,67 Eur, bei Valstybinio socialinio draudimo fondui 2019 m. lapkričio 11 d. pervesta 9 284 Eur ir 2019 m. lapkričio 19 d. pervesta 300 Eur. Atsižvelgiant į tai V. M. vardu sudarytoje 2019 m. lapkričio mėn. avansinėje apyskaitoje apskaityta 9 822,67 Eur suma, neva, sumokėta tiekėjui UAB „Elturna“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, yra ne tik nepagrįsta dokumentais, bet ir remiasi neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis, kadangi UAB „Elturna“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondui mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Baltic InternationalConstruction“, o ne V. M. grynais pinigais.

68. Taip pat Nuosprendžiu nustatyta, kad V. M. vardu sudarytoje 2019 m. gruodžio mėn. avansinėje apyskaitoje nepagrįstai apskaityta, jog 10 001,88 Eur suma sumokėta: tiekėjui UAB „Elturna“ – 249,99 Eur, UAB „Kranų nuoma“ – 1 000 Eur, L. M. – 400 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondui – 8 351,89 Eur, tačiau UAB „Baltic International Construction“ duomenimis, iš šios įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 13 d. pervesta UAB „Elturna“ 249,99 Eur, 2019 m. gruodžio 13 d. pervesta UAB „Kranų nuoma“ 1 000 Eur, 2019 m. gruodžio 16 d. pervesta L. M. 400 Eur bei Valstybinio socialinio draudimo fondui 2019 m. gruodžio 16 d. pervesta 8 351,89 Eur. Atsižvelgiant į tai, V. M. vardu sudarytoje 2019 m. gruodžio mėn. avansinėje apyskaitoje apskaityta 10 001,88 Eur suma, neva, sumokėta tiekėjams ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, yra ne tik nepagrįsta dokumentais, bet ir remiasi neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis, kadangi nurodytiems tiekėjams ir Valstybinio socialinio draudimo fondui mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Baltic International Construction“, o ne V. M. grynais pinigais.

69. Tai gi, remiantis šios nutarties 62–68 punktuose nurodytais duomenis ir į šioje byloje esančiomis avansinėmis apyskaitomis už 2019 m. rugpjūčio mėnesį, už 2019 m. rugsėjo mėnesį, už 2019 m. spalio mėnesį, 2019 m. rugsėjo mėnesį, 2019 m. gruodžio mėnesį, UAB „Baltic International Construction“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad Bendrovės darbuotojo trečiojo asmens V. M. vardu sudarytose 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. avansinėse apyskaitose apskaityta 39 093,55 Eur (582,58 Eur + 3138,42 Eur + 14188 Eur + 1360 Eur + 9822,67 Eur + 10001,88 Eur) suma, neva, sumokėta nurodytiems Bendrovės tiekėjams ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, yra nepagrįsta dokumentais ir remiasi neįvykusiomis ūkinėmis operacijomis, kadangi tiekėjams ir Valstybinio socialinio draudimo fondui mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Baltic International Construction“, o ne V. M. grynais pinigais, todėl minėtose avanso apyskaitose, kaip atsakingo asmens grynais pinigais išmokėtos 39 093,55 Eur lėšos apskaitytos nepagrįstai ir tokiu būdu įmonei padaryta 39 093,55 Eur žala.

70. Apibendrinant aptartus duomenis, sutiktina su apeliantu, kad atsakingas asmuo V. M. grynais pinigais išmokėtas 39 093,55 Eur lėšas apskaitė nepagrįstai, tačiau pažymėtina, kad Nuosprendžiu dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo pripažintas kaltu apeliantas, kuris aktualiu laikotarpiu buvo Bendrovės vadovas, o ne trečiasis asmuo V. M., be to, šioje civilinėje byloje atsakovu patrauktas A. A., todėl skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-370-601/2022, yra patvirtinti BUAB „Baltic International Construction“ kreditoriniai reikalavimai 38 959,56 Eur sumai, pagrįstai sprendė, kad dėl netinkamo Bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo ieškovei padarytą 38 959,56 Eur žalą priteisti iš apelianto.

Dėl 13 556,86 Eur žalos atlyginimo dėl nepagrįsto skolų sumažinimo

71. Apeliantas nesutinka su iš jo skundžiamu sprendimu priteistu 13 556,86 Eur žalos atlyginimu dėl nepagrįsto skolų sumažinimo. Pažymi, kad trečiasis asmuo N. M. pateikė atsiliepimą, paaiškindama, kad iš Bendrovės negavo grynųjų pinigų ir Bendrovei niekada grynųjų pinigų nedavė. Teigia, kad nėra jokių dokumentų pagrindžiančių N. M. ir UAB „Regmas“ skolos sumažėjimą.

72. Specialisto išvadoje nustatyt, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Suvestinė pagal kontrahentus“ (Sąskaita Nr. 2411 „pirkėjai“) 2018 m. sausio 1 d. buvo apskaityta 19 235,39 Eur N. M. skola Bendrovei. 2018 m. vasario mėnesį apskaityta N. M. 5 400 Eur skola Bendrovei. Įvertinus pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis nustatyta, kad apskaitos registruose duomenys 8 056,86 Eur sumai nesutampa. Tyrimui nepateikti dokumentai, kuriais būtų pagrįstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Suvestinė pagal kontrahentus“ (Sąskaita Nr. 2411 „pirkėjai“) 2018 m. vasario mėnesį apskaitytas N. M. skolos įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjimas 5 400 Eur suma bei UAB „Regmas“ skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjimas 2 656,86 Eur suma. Nurodyta, kad jeigu nuodytų skolų sumažėjimui pagrįsti dokumentų nebuvo surašyta ir įrašai apskaitos registre „suvestinė pagal kontrahentus“ (sąskaita Nr. 2411 „pirkėjai“), sudarytame už 2018 m. vasario mėnesį, padaryti nesant dokumentų, tuo buvo nesilaikoma Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies reikalavimų (Specialisto išvados 40 lapas, 3 punktas). Be to, Specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „suvestinė pagal kontrahentus“ (sąskaita Nr. 2021 „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“) 2019 m. sausio 1 d. buvo apskaityta 5 500 Eur N. M. skola UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurašyta 2019 m. liepos mėnesį. Pagal apskaitos registro „apyvartos žiniaraštis“ (sąskaita Nr. 2021 „išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“) 5 500 Eur skola nurašyta į sąskaitą Nr. 641 „skolų nurašymo sąnaudos“ (šio mėnesio pateikti du registrai, tačiau viename iš jų 5 500 Eur skolos nurašymo nėra užfiksuota, tik prie skolos sumos 5 500 Eur ranka padarytas įrašas „nurašyti“, kas rodo, kad šio mėnesio registras buvo perrašytas). Kokių dokumentų pagrindu atliktas skolos nurašymas, negalima nustatyti, nes tokių dokumentų tyrimui nepateikta. Nurodyta, kad jeigu nuodytų skolų sumažėjimui pagrįsti dokumentų nebuvo surašyta ir įrašas apskaitos registre padarytas nesant dokumentų, tuo buvo nesilaikoma Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimų (Specialisto išvados 41 lapas, 3 punktas).

73. Iš į bylą pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dviejų skirtingų Suvestinių pagal kontrahentus 2019 m. liepos mėnesiui nustatyta, kad buvo dvi skirtingos sąskaitų suvestinės (Visų kontrahentų įsiskolinimas – 2021, taip pat pateikti Apyvartos žiniaraščiai už 2019 m. liepos ir 2019 m. rugpjūčio mėnesius 2021 „Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams“) ir Suvestinė pagal kontrahentus 2019 m. rugpjūčio mėnesiui, iš kurių matyti, jog 2019 m. rugpjūčio mėn. 5 500 Eur N. M. skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra užfiksuota, tai buvo nustatyta ir specialisto išvadoje. Nors trečiasis asmuo N. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, ne ji buvo skolinga Bendrovei, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jai skolinga, nes iš savo sąskaitos Bendrovei pervedė 10 900 Eur. Iš į bylą ieškovės pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad nėra duomenų, jog trečiasis asmuo N. M. būtų atlikusi 10 900 Eur pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Taip pat iš minėtos banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2018 m. vasario mėnesį N. M. nebuvo atlikusi 5 400 Eur mokėjimo, be to nėra duomenų 2019 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais trečiasis asmuo N. M. būtų grąžinusi Bendrovei 5 500 Eur sumą.

74. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti šios nutarties (duomenys neskelbtini)–73 punktuose duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nepagrįstai buvo sumažinta N. M. skola 10 900 Eur (5400 Eur + 5500 Eur) sumai, bei nepagrįstai sumažinta UAB „Regmas“ skola 2 656,86 Eur sumai, dėl ko ieškovei padaryta 13 556,86 Eur žala.

75. Nuosprendžiu dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo pripažintas kaltu apeliantas, kuris aktualiu laikotarpiu buvo Bendrovės vadovas, ne trečiasis asmuo V. M., ir būtent apeliantas buvo atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei (Finansinės apskaitos įstatymas 14 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl netinkamo Bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo ieškovei padarytą 13 556,86 Eur žalą priteisti iš apelianto.

Dėl 9 180 Eur nepagrįstai išmokėtų lėšų S. P.

76. Apeliantas skunde nesutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad dėl išmokėtų dividendų S. P. buvo Bendrovei padaryta 9 180 Eur žala. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar dividendų išmokėjimas sąlygojo žalą kreditoriams. Pažymi, kad teismas nevertino, kas konkrečiai išmokėjo dividendus ir kieno nurodymu buvo užfiksuota, kad dividendai išmokėti, be to nėra pateikta įrodymų, kad apeliantas atliko mokėjimus S. P.

77. Byloje esančioje Specialisto išvados nustatyta, kad pagal 2018 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 74 apskaityti 9 180 Eur kaip išmokėti dividendai S. P. Pažymėta, kad šiame orderyje jokių asmenų-kasininko, vadovo, buhalterio ir gavėjo parašų nėra. Nurodyta, kad tyrimui pateikta 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dividendų išmokėjimo“ kopija, pasirašyta direktoriaus A. A., kuriame nurodyta kad „iš bendro nepaskirstyto pelno už 2016 m. skiriu 10 800 Eur dividendams išmokėti, o likusią sumą perkelti į kitus metus, paliekant nepaskirstytame pelne“ (nurodyta kaip išmokėta 9 180 Eur suma, atitinka iš 10 800 Eur atskaičius 15 procentų gyventojų pajamų mokestį). Nurodyta, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis S. P. nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. liepos 15 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku (Specialisto išvados 10 lapas, 4 punktas).

78. Specialisto išvadoje nustatyta, jog sutinkamai su S. P. parodymais, 2018 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 74 užfiksuota neįvykusi ūkinė operacija, nes 2018 m. kovo 14 d. S. P. 9 180 Eur sumos negavo, todėl 9 180 Eur suma iš kasos nurašyta nepagrįstai. Taip pat sutinkamai su S. P. parodymais ir VĮ Registrų centro duomenimis, akcininku 2018 metais buvo S. P., tačiau pagal jo parodymus, nuo 2016 m. gruodžio 9 d., kai paskyrė A. A. direktoriumi, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nieko nežino, ir surašytą 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl dividendų išmokėjimo“, pasirašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. A., akcininko S. P. sprendimo išmokėti dividendus nebuvo. Konstatuota, kad tuo buvo nesilaikoma Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nustatyta, kad „visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priima sprendimus: 6) dėl peno (nuostolių) paskirstymo“ (sutinkamai su šio įstatymo 29 straipsnio 6 dalimi „jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams“) (Specialisto išvados 11 lapas, iki 5 punkto).

79. Tai gi, įvertinus nurodytus duomenis Specialisto išvadoje, liudytojo S. P. duotus parodymus Baudžiamojoje byloje, jog jam pagal 2018 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 74 nebuvo išmokėti 9 180 Eur dividendai, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad 9 180 Eur pagal į bylą pateiktą 2018 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 74 yra išmokėti kaip dividendai ir iš kasos nurašyti nepagrįstai, todėl ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 9 180 Eur žala. Nagrinėjamu atveju Bendrovei žala buvo padaryta dėl to, kad 9 180 Eur suma buvo išmokėta kaip dividendai, nesant akcininko sprendimo išmokėti dividendus, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje. Sprendimą dėl dividendų išmokėjimo 2018 m. kovo 20 d., kuris priimtas pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, pasirašė kaip direktorius apeliantas.

80. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-120-910/2023, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis, kuria patenkintas pareiškimas bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažinti tyčiniu, konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 14 d. tapo nemokia. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 14 d. tapo nemokia, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pažeidžiant teisės aktus išmokėta 9 180 Eur suma kaip dividendai, nesant duomenų apie Bendrovės veiklos pelningumą, pažeidė kreditorių interesus.

81. Atsižvelgiant į tai, kad Nuosprendžiu dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo pripažintas kaltu apeliantas, kuris aktualiu laikotarpiu buvo Bendrovės vadovas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo ieškovei padarytą 9 180 Eur žalą priteisti iš apelianto.

82. Baudžiamojoje byloje Nuosprendžiu A. A. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, konstatavus, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Įsiteisusiu teismo nuosprendžiu, kuris laikytinas prejudiciniu faktu šioje byloje, nustačius apelianto neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama, apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltės prezumpcijos nepaneigė (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo A. A. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, įvertinęs į nagrinėjamą bylą šalių pateiktus įrodymus ir Nuosprendžiu nustatytus faktus kaip prejudicinius šioje civilinėje byloje, pagrįstai konstatavo atsakovo A. A., kaip juridinio asmens (ieškovės) vadovo, kaltę ir sąlygų visuma deliktinės civilinės atsakomybės prievolei dėl žalos atlyginimo ieškovei kilti ir teisingai nusprendė, kad atsakovas A. A., kaip ieškovės vadovas yra atsakingas už ieškovei už padarytą žalą jo vadovavimo laikotarpiu.

Dėl bylos procesinės baigties

83. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimų į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė juridinio asmens vadovo atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo A. A. apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

84. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

85. Atsakovo A. A. apeliacinį skundą netenkinus, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės teisme, atlyginimas jam nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir tretieji asmenys A. B. ir D. S. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė įrodymų apie patirtas šias išlaidas, todėl nėra sprendžiama dėl šių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

86. Trečiasis asmuo V. M. prašė ir pateikė įrodymus, kad už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

87. Spręsdama dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.11 punktas), ginčo pobūdį, sudėtingumą, bylos apimtį, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

88. Trečiojo asmens V. M. patirtų bendra bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinio skundą parengimą suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (2237,90 Eur x 1,3 = 2 909,27 Eur) ir atitinka bylos sudėtingumą, apimtį, galimas darbo laiko sąnaudas, todėl šios išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui V. M. iš atsakovo A. A. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė