Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2. Faktinės aplinkybės. 2018 m. sausio 8 d. tarp ieškovo S. K. ir atsakovo V. L. buvo pasirašyta Preliminarioji būsimo poilsio paskirties buto su žemės sklypu pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2018.01.08/OT-03 (toliau – Sutartis) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies ir ant jo statomo buto pirkimo – pardavimo už 89 000 Eur kainą (Priedas Nr. 1).

3. Pagal Sutarties 2.1. punktą atsakovas įsipareigojo pastatyti Butą ir pagrindinės sutarties pagrindu parduoti Turtą, o ieškovas įsipareigojo Turtą nupirkti ir sumokėti šioje Sutartyje nurodytą kainą.

4. Taip pat pagal Sutarties 4.1. punktą šalys buvo sutarusios, kad pirmąją avanso dalį (sumoje 10 000 Eur) ieškovas sumoka atsakovui grynais pinigais Sutarties sudarymo ir pasirašymo dieną, antrąją avanso dalį (sumoje 25 000 Eur) sumoka iki 2018 m. sausio 15 d; trečią avanso dalį (sumoje 35 000 Eur) sumoka iki 2018 m. kovo 1 d., o likusią turto kainos dalį (sumoje 19 000 Eur) ieškovas sumoka po Pastato užbaigtumo nurodyto Sutarties 5.1.1. punkte įregistravimo VĮ Registrų centras (arba esant išduotai pažymai apie Pastato nebaigtą statybą) ir pasirašius Pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.

5. Ieškovas, kaip ir numatyta Sutartyje, tinkamai vykdė savo prievoles, t. y.: 2018-01-06 atsakovui sumokėjo 10 000 Eur (Priedas Nr. 2), 2018-01-10 sumokėjo 25 000 Eur (Priedas Nr. 3), 2018-02-25 sumokėjo 27 000 Eur, 2018-06-07 sumokėjo 10 000 Eur, 2018-07-25 sumokėjo atsakovui 5000 Eur (Priedas Nr. 4). Viso ieškovas atsakovui buvo sumokėjęs 77 000 Eur, t. y. net 7000 Eur daugiau avanso nei buvo numatyta Sutartyje.

6. Taip pat ieškovas, vykdydamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (pagal Sutarties 2.4. punktą, 2.7 punktą), mokėjo už komunalines paslaugas, užtikrino Buto šildymą, kaip numatyta Sutarties 2.7. punkte (Priedas Nr. 5).

7. Atsakovas perdavė ieškovams buto raktus, leido jiems remontuoti butą, gyventi, pats pateikdavo skaitiklių rodmenis už suvartotas komunalines paslaugas (Priedas Nr. 6). Ieškovai savo lėšomis butą įsirengė pilnai, atliko viso buto apdailą, apstatė butą baldais, buitine technika ir kt. (Priedas Nr. 7), savo lėšomis sutvarkė aplinką: atliko žemės sklypo dalies lyginimo darbus, išvežė akmenis ir statybines medžiagas, atliko aplinkos apželdinimo darbus: paruošė veją, nupirko augalus, pušis ir juos pasodino, prižiūrėjo, nors aplinkos sutvarkymo darbai (pvz. apželdinimas, vejos sodinimas) pagal Sutarties priedą Nr. 3 buvo įtraukti į atsakovo atliekamus darbus (Priedas Nr. 8) ir nuo pat pradžių pradėjo faktiškai valdyti Butą ir jame gyventi. Aplinkos sutvarkymo darbams, kuriuos pagal sutartį buvo įsipareigojęs atlikti atsakovas, ieškovai išleido apie 4 000 Eur, ir minėti pinigai iki šiol nėra ieškovams kompensuoti atsakovo. Šias minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir 12 asmenų (kaimynų) 2020-11-10 pasirašytas pareiškimas (Priedas Nr. 9).

8. Nebaigtos statybos butas (85 proc. baigtumo), kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, suformuotas ir įregistruotas NTR nuo 2018-06-14 (Priedas Nr. 10).

9. Tuo tarpu atsakovas V. L., priešingai, nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. O būtent, pagal Sutarties 5.1.1. ir 5.1.2. punktą atsakovas įsipareigojo per 6 mėnesius nuo šios Sutarties sudarymo dienos Nekilnojamojo Turto registre įregistruoti Pastato užbaigtumą ne mažesnį kaip nuo 87 proc. iki 100 proc., ir pagal Sutarties 6.1. punktą, po Sutarties 5.1.1. ir 5.1.2. punktų įvykdymo, įsipareigojo per 30 k. d. išsiųsti ieškovui kvietimą atvykti į atsakovo pasirinktą notarų biurą sudaryti Pagrindinę sutartį. Sutarties 1.2.6. punkte, Pastatas yra dviejų aukštų šešių vienetų sublokuotų poilsio paskirties Butų (kotedžų) pastatas – poilsio apartamentai, kuriame bus sukurtas Butas. Iš NTR duomenų bazės išrašo (Priedas Nr. 11) matyti, kad Pastato baigtumas įregistruotas 85 proc., nors pagal Sutarties 5.1.1. punktą Pastato užbaigtumas turėjo atsakovo būti įregistruotas ne mažesnis nei 87 proc.

10. Taigi, atsakovui neįregistravus reikiamo Pastato baigtumo procentą, ką pagal Sutarties 5.1. punktą buvo įsipareigojęs atlikti per 6 mėn. nuo Sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2018-08-08, atsakovas šio įsipareigojimo neįvykdė iki šiol. Taip pat atsakovas, įregistravęs bent jau 87 proc. Pastato baigtumą ir privalėjęs išsiųsti ieškovui kvietimą atvykti pas notarą sudaryti Pagrindinę sutartį, šios prievolės taip pat iki šiol neįvykdė.

11. Nepaisant to, kad atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas S. K. 2020-10-05 gavo iš atsakovo pranešimą, kad Sutartis yra vienašališkai nutraukiama, nes ieškovas nesumokėjo Sutarties 4.1.2 punkte nurodytos turto kainos dalies iki šiol, ir tai yra esminis Sutarties pažeidimas (Priedas Nr. 12).

12. 2020 m. spalio 7 d. ieškovas atrašė atsakovui, kad pastarojo pranešimas dėl Sutarties vienašalio nutraukimo yra neįmanomas, nes atsakovas nuo pat pradžių leido ieškovui su šeima pagal savo poreikius tvarkyti butą, jį apstatyti ir gyventi, sutvarkyti visą žemės sklypą. Tuo tikslu ieškovas pardavė namą Kaune, kad galėtų sumokėti už Buto įsigijimą ir įrengimą, gyventi ir sulaukti senatvės, bet ne pagerinti kito asmens turtą, sumokėjo beveik visą kainą, o Pagrindinės sutarties pasirašymas pas notarą 2020 m. vasarą buvo atidėtas atsakovo prašymu. Taip pat ieškovas prašė, kad atsakovas parinktų jam patogų laiką nuvykti pas notarą, kad būtų sudaryta Pagrindinė sutartis (Priedas Nr. 13).

13. Ieškovas, nesulaukęs jokio atsakymo iš atsakovo, dar kartą 2020-11-04 pranešimu nurodė, kad atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas negalimas, Sutartis yra galiojanti ir didžiąja dalimi įvykdyta, o Pagrindinė sutartis nesudaryta išimtinai dėl atsakovo neveikimo ir paprašė kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 20 d., inicijuoti Pagrindinės sutarties sudarymą pas notarą ir apie tai informuoti ieškovą (Priedas Nr. 14).

14. Be to, ieškovas 2020-11-10 bankiniais pavedimais (Priedas Nr. 15) pervedė atsakovui likusią 12 000 Eur sumą, kas reiškia, jog atsakovui yra sumokėjęs visą kainą už turtą.

16. Ieškovas 2020-11-23 dar kartą paprašė atsakovo nevilkinti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo „prisidengiant karantinu“, nes darbas notarų biure vyksta, sandoriai ir kiti notariniai veiksmai yra atliekami ir nėra jokių kliūčių sudaryti Pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Juo labiau, kad ieškovas atvyktų į Vilnių pas atsakovo nurodytą notarą atsakovo nurodytą dieną ir laiku. Taip pat ieškovas nurodė, kad jei iki 2020 m. gruodžio 1 d. negaus atsakovo kvietimo atvykti pas atsakovo notarą, tokius atsakovo veiksmus laikys kaip vengimą sudaryti sandorį ir kreipsis dėl savo teisių gynimo į teismą (Priedas Nr. 17).

17. 2020-12-01 ieškovas gavo atsakovo 2020-11-30 atsakymą (Priedas Nr. 18), kuriame nurodo, kad atsakovas organizuotų pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, tačiau už žymiai didesnę kainą (už 97 000 Eur), nei buvo sutarta Preliminariojoje sutartyje (89 000 Eur), nes kaina padidėjo dėl papildomai atliktų darbų Bute bei gerbūvio darbų žemės sklype, ir kaip nurodo atsakovas, ieškovas su tokiu kainos padidėjimu sutiko bei tai patvirtino savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. pervesdamas sutarto dydžio pinigų sumą dar iki pagrindinės sutarties pasirašymo.

18. Tarp šalių 2018-01-08 buvo sudaryta Preliminarioji būsimo poilsio paskirties buto su žemės sklypu pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2018.01.08/OT-03 (CK 6.401 straipsnis). Svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad sudarydamas CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį, pirkėjas – fizinis asmuo – siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą. Todėl ieškovas savo pažeistas teises gali ginti reikalaudamas prievolę įvykdyti natūra, t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju buto pirkimo–pardavimo sutartį, ar naudotis kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018, nutarties 56 punktas).

19. Ieškovai pasirinko savo teisių gynimo būdą pareiškiant reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į turtą CK 1.138 straipsnio 1 punkto pagrindu. Vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų yra teisių pripažinimas. Teismas gali pripažinti asmeniui teises iš sutarties, kuri yra ginčijama, neigiama ar nevykdoma.

24. Taigi, preliminaria sutartimi buvo susitarta iš esmės dėl visų esminių turto pirkimo – pardavimo sąlygų: sutarties dalykas – turtas, apibrėžtas preliminariojoje sutartyje, sutarties kaina – 89 000 Eur, kuri pagal preliminarios sutarties 3.1. punktą galutinė ir nekeičiama. Ieškovas yra visiškai įvykdęs sandorį, sumokėjęs visą turto kainą, valdo ir naudojasi turtu kaip savo, laukė kvietimo sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, vėliau – ragino, o atsakovas priėmė visą ieškovo sumokėtą sumą. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad tarp šalių sudarytai sutarčiai būdingos visos pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai būtinos sąlygos ir tokia sutartis atsižvelgiant į šalių valią bei veiksmus turi būti pripažįstama pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi.

25. Šiuo atveju sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, yra dvišalė; ieškovas, kaip viena iš sandorio šalių visiškai įvykdė sandorį, t. y. sumokėjo ketinamo įgyti daikto visą sutartyje nurodytą kainą ir buvo pasirengęs pasirašyti notarinę būti pirkimo – pardavimo sutartį; atsakovas iki šiol vengia ir vilkina notarinės pirkimo – pradavimo sutarties sudarymą stengdamasis to išvengti.

26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, Pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta iki šiol dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pakankamai ilgą laiką nevykdo pareigos sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ko pasėkoje, po ieškovo daugkartinių reikalavimų sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, galiausiai buvo išreikštas atsakovo nepagrįstas noras Turtą parduoti už didesnę nei preliminariojoje sutartyje sutartą kainą, kas yra laikytina nesąžiningu atsakovo elgesiu ir tokios atsakovo teisės neginamos (CK 1.137 str.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui yra perduotas butas, kad jis butą valdo, pilnai įsirengė, yra už jį sumokėjęs visą kainą ir neketina be pagrindo, nesant jokiam susitarimui, nepagrįstai sumokėti didesnę kainą nei buvo sutarta, yra pagrindas šalių sudarytą 2018-01-08 Preliminariąją būsimo poilsio paskirties buto su žemės sklypu pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2018.01.08/OT-03 pagrindine buto su žemės sklypu pirkimo – pardavimo sutartimi.

27. Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo. Atsakovas 2020-11-30 rašte nurodė, kad jis sudarytų pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą ir ginčo turtą parduotų už didesnę nei buvo sutarta kainą, t. y. už 97 000 Eur, nes kainos padidėjimą lėmė papildomi darbai ieškovo Bute ir žemės sklype. Taip pat minėtame rašte nurodo, jog šalys buvo apsitarusios dėl tokio kainos padidėjimo, ieškovas su tokiu kainos padidėjimu sutiko, ką patvirtina ieškovo pinigų pervedimai dar iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

28. Tačiau ieškovas, gavęs tokį atsakovo atsakymą, iš pat pradžių nesuprato apie kokį padidėjusios kainos sumokėjimą atsakovas kalba. Dar kartą peržiūrėjęs visus savo atliktus mokėjimus atsakovui, ieškovas prisiminė, kad vieną mokėjimo pavedimą 8 000 Eur sumai dar 2018-02-28 buvo atlikusi jo sutuoktinė G. K., kurį gavus iš sutuoktinės iš karto 2020-12-02 el. laišku persiuntė savo atstovui (Priedas Nr. 18-1). Todėl ieškovas 2020-11-04 atsakovui rašytame pranešime suklydo, nes klaidingai manė, kad sumokėta suma už ginčo turtą yra 77 000 Eur, kai tuo tarpu faktiškai už turtą ieškovas (su jo sutuoktinės 2018-02-28 atliktu mokėjimu) atsakovui buvo sumokėjęs 85 000 Eur iš 89 000 Eur.

29. Todėl ieškovas, pamiršęs ieškovės atliktą 8 000 Eur mokėjimą ir manydamas, kad iš tikrųjų atsakovui yra sumokėjęs 77 000 Eur, 2020-11-10 pervedė likusią 12 000 Eur sumą už Turtą ir manė, kad atsakovui yra sumokėjęs visą ginčo turto kainą, t. y. 89 000 Eur. Ir tik gavęs atsakovo 2020-11-30 raštą atrado pamirštą jo sutuoktinės darytą 8 000 Eur mokėjimo pavedimą, kas reiškia, jog ieškovas be jokio pagrindo ir per klaidą atsakovui 2020-11-10 pervedė 8 000 Eur didesnę sumą už Turtą. Tuo tarpu atsakovas, 2020-11-10 gavęs ieškovo mokėjimo pavedimus ir pamatęs 8 000 Eur papildomą pinigų sumą, ne tik nepasiteiravo kodėl buvo pervesta papildomai 8 000 Eur, ne tik šios permokos negrąžino atgal ieškovui, bet šios sumos net neketina grąžinti motyvuodamas, kad tai pinigai už neva atliktus kokius tai papildomus darbus.

30. Pažymi, kad jokie papildomi darbai Bute ir žemės sklype nei už 1 Eurą, o juo labiau nei už 8 000 Eur, atsakovo nebuvo atliekami. Gerbūvio darbų atlikimas buvo numatytas Sutarties priede Nr. 3 ir minėti darbai buvo įskaičiuoti į turto kainą, kurių dalį (apželdinimą) atliko netgi pats ieškovas savo sąskaita. Vienintelis papildomas darbas Bute, t. y. rozečių perkėlimas į kitą vietą, santechnikos mazgo perkėlimas į kitą vietą, dujinio katilo perkėlimas, buvo atliktas dar 2018 m. vasario mėn., ir už šiuos papildomus darbus ieškovas 2018-03-12 yra atsakovui sumokėjęs pilnai (Priedas Nr. 18-2). Daugiau jokių papildomų darbų atliekama nebuvo.

31. Akcentuoja, kad ieškovas mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodydavo, kokia yra atsakovui pervedamų lėšų paskirtis, t. y. jei už Turtą – tai mokėjimo paskirtyje nurodydavo, kad pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2018.01.08/OT-03; jei už komunalines paslaugas – mokėjimo paskirtyje taip pat nurodydavo, kad už kotedžo sunaudotas dujas, vandenį, elektrą, šiukšles; jei už papildomus darbus – tai vienintelio tokio mokėjimo paskirtyje taip pat nurodė, kad už kotedžo elektros santechnikos darbus (papild. d.). Taigi, jei 8 000 Eur būtų buvę už atsakovo nurodytus neva tai papildomus darbus, kaip teigia atsakovas, tai viename iš pateiktų mokėjimo pavedimų paskirtyje taip pat būtų nurodyta, kad apmokama už papildomus darbus. Tačiau nėra nei vieno mokėjimo pavedimo už papildomus darbus, išskyrus 576, 40 Eur sumai. Be to, labai jau „įdomus sutapimas“, kad papildomų darbų vertė yra tokia, kokia yra ieškovo padaryta permoka.

32. Atsakovas siekia nepagrįstai pasisavinti ieškovo per klaidą sumokėtus 8 000 Eur ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėti „sukurdamas istoriją“ apie neva atliktus kokius tai papildomus darbus, tokiu būdu nepagrįstai ir vienašališkai pakeisdamas preliminarios sutarties esminę ir nekeičiamą sąlygą, t. y. turto kainą. Ieškovo valia buvo įsigyti ginčo turtą už sutartą 89 000 Eur kainą. Šalių sutarta kaina negali būti keičiama vienos šalies valia. Tuo tarpu atsakovas, vienašališkai pakeisdamas ginčo turto kainą ir atsisakydamas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pagal preliminariosios sutarties sąlygas, pažeidė ne tik preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir ieškovo teisėtus lūkesčius (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

33. Sutarties 3.1. ir 3.4 punktuose numatyta, jog sutarties kaina – 89 000 Eur yra galutinė ir ji negali būti keičiama Pagrindinėje sutartyje, išskyrus 2 atvejais, t. y. esant sutarties 3.5. ir 3.6. punktuose numatytiems atvejams. Taigi, sutarties kaina galėtų būti keičiama pagal sutarties 3.5. punktą, jei Pirkėjas kreipėsi į Pardavėją dėl papildomų darbų Bute arba Sklype, ir tarp šalių yra sudarytas atskiras susitarimas. Tačiau ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl jokių papildomų darbų atlikimo už 8 000 Eur; papildomi darbai buvo atlikti dar 2018 m. kovo mėn., ir už juos ieškovas yra sumokėjęs.

34. Tarp šalių niekada nebuvo ir jokios kalbos, o juo labiau susitarimo, dėl kainos padidinimo. Rašytinių susitarimų bei Sutarties pakeitimų nebuvimas tik patvirtina, kad niekada nebuvo tartasi nei dėl papildomų darbų už 8 000 Eur, nei dėl sutarties kainos padidinimo. Ieškovas pirmą kartą, t. y. gavęs atsakovo 2020-11-30 raštą, išgirdo, kad Bute ir žemės sklype atsakovas atliko kokius tai darbus net už 8 000 Eur, t. y. būtent už tokią sumą, kiek ieškovas yra per klaidą pervedęs atsakovui, kad buvo tartasi dėl kainos padidinimo, nors toks susitarimas, jei jis būtų buvęs, turėjo būti įformintas raštu pakeičiant preliminariojoje sutartyje šalių sutartą turto kainą. Tačiau ieškovas daugiau nei 89 000 Eur mokėti už ginčo turtą neketina, o preliminarioje sutartyje nustatytos esminės būsimos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos – turto pardavimo kainos – vienašališkas pakeitimas laikytinas nepagrįstu ir pažeidžiančiu ieškovo teises ir teisėtus interesus.

35. Tuo tarpu pagal sutarties 3.6. punktą sutarties kaina keičiama, jei Pirkėjas pakeičia projektinį Buto vidaus išplanavimą dar iki norimų daryti pakeitimų statybos pradžios. Šiuo atveju tokių pakeitimų taip pat nebuvo.

36. Svarbus ir sutarties 12.1. punktas, numatantis, kad visi sutarties pakeitimai galimi tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu, o bet koks šalių veikimas ar neveikimas negali būti traktuojamas kaip šios Sutarties pakeitimas. Šiuo atveju Sutarties nuostata dėl parduodamo turto kainos padidinimo taip pat nėra pakeista rašytiniu abiejų šalių susitarimu.

37. Taigi, iš atsakovo paskutinio atsakymo akivaizdu, kad pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymas net neįmanomas, nes atsakovas, pažeisdamas Sutarties sąlygas ir pateikdamas melagingą ir tikrovę neatitinkančią informaciją, siekia nepagrįstai padidinti Sutartyje sutartą kainą nuo 89 000 Eur iki 97 000 Eur ir ieškovo per klaidą atliktą 8 000 Eur permoką net neketina sugrąžinti ieškovui taip nesąžiningai siekdamas praturtėti ieškovo sąskaita.

38. CK 6.242 str. 1 d. numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

39. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą kyla ir iš LR CK 6.237 str. 1 d., pagal kurią asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).

41. Šiuo atveju egzistuoja visų prielaidų, būtinų nepagrįsto praturtėjimo konstatavimui, visuma, t. y.: ieškovui per klaidą pervedus atsakovui 8 000 Eur, pastarasis praturtėjo dėl tokių ieškovo veiksmų ir ieškovo sąskaita, o ieškovo turtas sumažėjo; būtent dėl per klaidą atlikto ieškovo pinigų pervedimo, atsakovas praturtėjo 8 000 Eur suma, o ieškovas patyrė 8 000 Eur nuostolį, kas reiškia, jog egzistuoja priežastinis ryšys; atsakovui 8 000 Eur buvo pervesti per klaidą, nesant nei įstatymo, nei sutarties, nei susitarimo jų pervedimui; nepagrįstas atsakovo praturtėjimas egzistuoja ieškinio pateikimo dieną, nes nepagrįstai pervesti 8 000 Eur ieškovui iki šiol nėra grąžinti; taip pat ieškovas, sudarydamas preliminarią sutartį, nebuvo prisiėmęs ir jokios atsakovo nuostolių atsiradimo rizikos, o Kasacinio teismo praktikoje dėl 7 punkto pasisakyta, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013), kas reiškia, jog ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo yra tinkamas teisių gynimo būdas, ir egzistuoja visos būtinos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.

42. Dėl procesinių palūkanų. Vienos iš įstatymų nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo.

46. Byloje esančio susirašinėjimo tarp šalių turinys rodo, kad atsakovas norėjo su ieškovu išsiaiškinti visa apimtimi iškilusio ginčo esmę (tarpusavyje galutinai susiderinti visas esmines būsimos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas), tačiau net nepabandžius iki galo pasiekti šio rezultato ieškovas padavė teismui ieškinį. Akivaizdu, kad šiuo atveju pats ieškovas pasielgė nesąžiningai – jis net neatsakė į atsakovo 2020-11-30 raštą, vienašališkai nutraukė derybų procesą, apie tai atsakovui net neužsiminęs. Atsakovo nuomone, to tikrai nebūtų nutikę, jei ieškovas tarp šalių iškilusius nesutarimus būtų iki galo sprendęs derybų keliu, o ne vienašališkai iš jų pasitraukęs.

47. Šalių susirašinėjimas šiuo klausimu liudija, jog atsakovas neatsisakė sudaryti pas notarą pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau norėjo tik pasiekti aiškų susitarimą dėl turto pardavimo kainos bei kitų sąlygų. Atsakovas nesutinka dėl ieškovo nurodomos turto pardavimo kainos, nesutinka dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 8 tūkst. EUR, procesines 5 proc. dydžio palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

48. Šalys aktyviai tarėsi dėl turto pardavimo kainos, nes nuo 2018-01-08 d. preliminarios sutarties sudarymo buvo praėję gan daug laiko, šalys preliminarioje sutartyje nustatytu terminu (t. y. per 6 mėnesius nuo preliminarios sutarties sudarymo) nesugebėjo nuvykti pas notarą sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, o praėjus tokiam gan ilgam terminui iš esmės pasikeitė ir pati situacija (kotedže buvo atlikti papildomi darbai, prie kotedžo žemės sklype buvo atlikti gerbūvio darbai ir kt.), tad šalys tarėsi dėl turto pardavimo kainos atitinkamo padidėjimo, lyginant su nurodytąja preliminariojoje sutartyje. Pažymėtina, kad atsakovas jau iš esmės buvo sutikęs su Ieškovo pasiūlyta turto pardavimo kaina 97 000 EUR, šalys šią padidėjusią kainą buvo aptarę, ir pirkėjas ją patvirtino savo konkliudentiniais veiksmais - pervesdamas pardavėjui sutarto dydžio pinigų sumą (8 tūkst. EUR) dar iki pagrindinės sutarties pasirašymo.

49. Ieškovui buvo žinoma, kad 2020 m. pradžioje buvo atliktas turto vertinimas ir turto rinkos kaina 2020 m. balandžio mėnesiui buvo išaugusi iki 125 000 Eur (t. y. ženkliai, palyginant su nurodytąja 2018-01-08 d. preliminariojoje sutartyje). Pažymėtinas ir faktas, jog ieškovas pats siūlė atsakovui padidinti turto pardavimo kainą ir kuo greičiau perrašyti turtą pas notarą iki esamos sumokėtos sumos 97 000 EUR, atvykęs į Vilnių prekybos centrą „PC Europa“ (duomenys neskelbtini), bet deja iki galo šalims nepavyko tokio susitarimo pasiekti raštu, nes ieškovas teismui padavė ieškinį.

50. Šalims buvo žinoma, kad Valstybės įmonėje „Registrų centras“ pastato – poilsio apartamentų, kuriame yra ginčo kotedžas, užbaigtumas yra įregistruotas 85 %, tuo tarpu pagal 2018-01-08 d. preliminarią turto pirkimo–pardavimo sutartį šalys tarėsi vykti pas notarą kuomet baigtumas bus ne mažesnis kaip nuo 87 % iki 100 %. Tad ši aplinkybė taip pat buvo kliūtis šalims vykti pas notarą sudaryti pagrindinės sutarties, kas prieš vykti pas notarą dar skatino turto pardavėją (atsakovą) tvarkyti baigtumo registravimo klausimus VĮ „Registrų centre“.

51. Pažymėtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) esantis kotedžas Nr. 4 bus tik pradedamas įrenginėti, todėl šiam momentui dėl paminėtos priežasties yra negalimas greitesnis bendras viso pastato (duomenys neskelbtini) (kuriame yra 6 kotedžai) užbaigtumas, kaip 85 %.

52. Dar viena kliūtis, trukdžiusi (ir tebetrukdanti dar šiuo metu) šalims vykti pas notarą sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, buvo LR Vyriausybės sprendimas visoje Lietuvoje nuo 2020-11-07 d. dar iki dabar paskelbtas karantinas. Pagal Vyriausybės sprendimą nustatyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu“, tad akivaizdu, jog atsakovas dėl šios objektyvios priežasties ir negalėjo įvykdyti ieškovo reikalavimo (nurodyto jo advokato G. Č. 2020-11-23 d. rašte atsakovui) – iki 2020 m. gruodžio 1 dienos šalims nuvykti pas notarą.

53. Karantino laikotarpiu asmenims yra pavojinga lankytis susiburtinose vietose (pvz.: vykti į kitą miestą į ieškovo advokato G. C. nurodomą notarų biurą), todėl atsakovas, nenorėdamas užsikrėsti COVID-19 (atsakovas turi šeimą, mažametį vaiką, tad negali sau leisti rizikuoti pačiam užsikrėsti COVID-19 ir užkrėsti savo artimuosius), taip pat siekė išvengti bet kokių galimų kontaktų, ką ieškovas ieškinyje kažkodėl tai įvardijo kaip vengimą vykti pas notarą sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties.

54. Kliūtis, trukdžiusi šalims vykti pas notarą sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties buvo ta, jog kitoje civilinėje byloje Vilniaus m. apylinkės teisme Nr. L2-52838-1064/2017 (pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui V. L.) ieškovo G. S. reikalavimu Vilniaus m. apylinkės teismas 2017-12-28 d. nutartimi (civ. bylos Nr. L2-52838-1064/2017) buvo areštavęs atsakovui V. L. priklausantį visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (su šiame žemės sklype statomais kotedžais, 6 vnt.), uždraudžiant jį perleisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę. Tik 2019-06-04 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-370-330/2019, V. L. pagaliau buvo panaikintos Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-12-28 d. nutartimi (civ. bylos Nr. L2-52838-1064/2017) žemės sklypui (duomenys neskelbtini) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas).

55. Iš paminėto matyti, jog laikotarpiu nuo 2017-12-28 d. iki 2019-06-04 d. ginčo turtui buvo uždėtas areštas (pridedamas 2018-06-19 d. NTR išrašas apie ginčo objektą), tad šalys 2018-01-08 d. net negalėjo sudaryti preliminariosios ginčo turto sutarties, ji yra niekinė ir negaliojanti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-27 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-175/2013 yra išaiškinta, kad: -“Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad disponavimo teisės apribojimas - tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas apribojimas. Tai reiškia, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis “Vadovaujantis bendruoju principu ex injuria jus non oritur („iš neteisės teisė neatsiranda“), nesant teisėto daikto perdavimo, šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis neįsigalioja ir nuosavybės teisė pirkėjui nepereina.

56. Taikos sutarties sudarymas yra galimas: atsakovas siekia šį ginčą užbaigti taikiai, siūlydamas ieškovui sumokėti piniginę kompensaciją (145 000 Eur). Atsakovo nuomone, ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, manytina, šiuo atveju yra galimas tik ieškovo patirtos žalos atlyginimas, ką atsakovas yra pasirengęs ir padaryti.

58. 2018 m. sausio 8 d. tarp ieškovo S. K. ir atsakovo V. L. sudarytos Preliminariosios būsimo poilsio paskirties buto su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutarties dalyku yra ir buvo ne gyvenamosios paskirties, o poilsio paskirties patalpos. Sutarties pavadinimas, o be to ir sutarties 1.2.3, 1.2.5 ir 1.2.6 punktuose patalpų ir pastato, kuriame yra patalpos paskirtis labai aiškiai įvardinta: Preliminarioji būsimo poilsio paskirties buto su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2018.01.08/OT-03; 1.2.3. Žemės Sklypas - V. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurios kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (vienas „B“)), ant kurio statomas Pastatas-poilsio apartamentai, kuriame bus sukurtas Butas. (Priedas Nr. 1 - Žemės sklypo planas ir jo dalies planas); 1.2.5. Butas - dviejų aukštų 82 kv. m (aštuoniasdešimt dviejų kvadratinių metrų) bendro ploto Butas, kuris yra dalis pastato-poilsio apartamentu. statomų ant žemės sklypo; Butas statybų projekte pažymėtas indeksu „B“ (Priedas Nr. 2 - Buto architektūrinis ir techninis brėžiniai ir Priedas Nr. 3 - Pastato statybos ir Bute atliekamų darbų ir instaliuojamos įrangos sąrašas); 1.2.6.Pastatas - dviejų aukštų šešių vienetų sublokuotų poilsio paskirties Butu (kotedžų) Pastatas- poilsio apartamentai, kuriame bus sukurtas Butas. Pastato statybos vykdomos pagal 2014 m. gruodžio 2 d. Statybos leidimą Nr. LNS-33-141202-00204 (Priedas Nr. 4).

59. Pažymi, kad ir ieškovų pateiktame 2020-10-30 nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (pirminio/pradinio ieškinio priedas Nr. 10) ginčo Poilsio patalpos 2.1 punkte įvardintos kaip: „Negyvenamoji patalpa - poilsio patalpos“. Atkreiptinas dėmesys į registro sudarymo datą - 2017-07- 25 (NTR išrašo 1 punktas), tai yra prieš penkis su viršum mėnesius iki Preliminariosios sutarties sudarymo datos. Tai yra Preliminariosios sutarties sudarymo dieną ne tik Preliminariojoje sutartyje, bet ir Nekilnojamojo turto registre buvo išviešintas/žinomas faktas, jog Poilsio patalpos nėra gyvenamos patalpos.

60. Preliminarioje sutartyje, o taip pat nekilnojamojo turto registre Nr. 44/2150561 nėra nė vieno žodžio „gyvenamasis“ ar „gyvenamoji“, tad ieškovų bandymai pritempti Poilsio patalpų paskirtį prie gyvenamosios neturint tam jokio pagrindo, bandoma suklaidinti teismą, siekiant, jog jis ginčui pritaikytų ieškovams palankesnes teisės normas ir teisminę praktiką, susijusią preliminariųjų sutarčių dėl gyvenamųjų patalpų įsigijimu.

61. CK 6.401 straipsnio nuostatos, atsižvelgiant į jų turinį bei išaiškintą jų taikymo specifiką, nėra taikomos pirkėjui - juridiniam asmeniui, įsigyjančiam ne gyvenamąsias patalpas, o patalpas savo ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, sudariusiam preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartį.

62. Jei preliminariąja sutartimi siekiama įgyti ne gyvenamosios paskirties daiktus, t. y. ne gyvenamąjį namą ar butą, kaip tai nurodyta įstatyme, o sutarties dalykas - kitokios paskirties nekilnojamasis daiktas, tai iš tokios preliminariosios sutarties atsiradusiam teisiniam ginčui netaikytinos CK 6.401 straipsnio nuostatos dėl pirkėjo ir pardavėjo teisių bei pareigų, nes šios teisės ir pareigos nustatytos tik įstatyme apibrėžtam preliminariosios sutarties dalykui. Pagal išdėstytą CK 6.401 straipsnio teisinį reglamentavimą aiškiai atskirtos preliminariosios sutartys pagal jų dalyką, dėl to į šio straipsnio teisinio reglamentavimo sritį nepatenka preliminariųjų sutarčių, siekiant įsigyti ne būsimą gyvenamąjį būstą, o kitos paskirties daiktus, sudarymo ir vykdymo teisiniai santykiai. Šie teisiniai santykiai, kylantys iš preliminariųjų sutarčių sudarymo ir vykdymo, reglamentuojami CK šeštosios knygos ?? skyriaus teisės normų dėl ikisutartinių santykių.

63. Byloje esančiame VĮ Registrų centro pranešime nurodyta, kad pastate, kurio paskirtis yra poilsio, įregistruota gyvenamųjų patalpų (butų) - O, negyvenamųjų patalpų - 35. Išskaidžius nebaigtą statyti pastatą suformuojant 35 atskirus nekilnojamojo turto objektus, šie objektai viešame turto registre įregistruoti kaip negyvenamosios paskirties patalpos. Šalių sudarytų preliminariųjų sutarčių 5.2 punkte nurodyta, kad būsimas pirkėjas yra informuotas, jog pastatas yra statomas būsimam pardavėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio paskirtis: kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti). Žemės sklypo, kuriame statomas šis pastatas, naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektams skirta teritorija. Bylos įrodymais nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad ieškovo lūkesčiai buvo įsigyti gyvenamąsias patalpas. Kasacinio skundo teiginys, kad ginčo patalpos yra savo įrengimu panašios į gyvenamąsias, nekeičia šių patalpų, pastato ir žemės sklypo, kuriame yra patalpos, negyvenamosios paskirties statuso. Tai, kad, ieškovo teigimu, egzistuoja galimybė pakeisti pastato ir ginčo patalpų jame paskirtį į gyvenamąją, neturi teisinės reikšmės tiek pastato, tiek patalpų jame teisinės padėties, apibrėžtos Nekilnojamojo turto registre, konstatavimui. Kasacinio skundo teiginiu dėl ginčo patalpų prilyginimo gyvenamosioms iš esmės prieštaraujama Nekilnojamojo turto registre esantiems įregistruotiems ginčo nekilnojamųjų daiktų duomenims. Aptariamu kasacinio skundo teiginiu taip pat prieštaraujama apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms pagal CPK 176-185 straipsniuose išdėstytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ištirtus ir įvertintus bylos įrodymus.

64. Taigi, iš išdėstytų faktinių aplinkybių bei cituotos teisminės praktikos akivaizdu, kad ieškovai su atsakovu V. L. sudarė ne busimojo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarti, kurią reglamentuoja LR CK 6.401 straipsnis, o LR CK 165 straipsnyje numatytą preliminariąją sutartį, dėl to pažeistų teisių gynimas LR CK 6.401 straipsnyje numatytu būdu yra negalimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika LR CK 165 straipsnyje nurodytos preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra.

65. Preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Vienas iš pagrindiniu kriterijų. įgalinančiu, atriboti preliminariąsias sutartis nuo pagrindiniu, yra šalių valia, tai yra tais atvejais, kai šalys susitarimu siekia tik susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, neatsiranda pagrindo toki susitarimą kvalifikuoti kaip pagrindinę sutartį ir reikalauti įvykdyti natūra, nes tai prieštarautu šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą.

71. Ieškovai prašo pripažinti 2018 m. sausio 8 d. tarp ieškovo S. K. ir atsakovo V. L. sudarytą Preliminariąją būsimo poilsio paskirties buto su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018.01.08/OT-03 pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi ir priėmimo–perdavimo aktu; priteisti ieškovo S. K. naudai iš atsakovo V. L. be pagrindo gautą 8 000 Eur sumą, priteisti ieškovų S. K. ir G. K. naudai iš atsakovų V. L. ir R. L. solidariai 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-12-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti 3 166,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

72. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, teigia, kad ieškovai įsikėlė ir įsirengė ginčo butą savavališkai, nesuderinę su atsakovu, atsisakė įforminti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad šalys aktyviai tarėsi dėl turto pardavimo kainos, nes nuo 2018-01-08 d. preliminarios sutarties sudarymo buvo praėję gan daug laiko, šalys preliminarioje sutartyje nustatytu terminu (t. y. per 6 mėnesius nuo preliminarios sutarties sudarymo) nesugebėjo nuvykti pas notarą sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, o praėjus tokiam gan ilgam terminui iš esmės pasikeitė ir pati situacija (kotedže buvo atlikti papildomi darbai, prie kotedžo žemės sklype buvo atlikti gerbūvio darbai ir kt.), tad šalys tarėsi dėl turto pardavimo kainos atitinkamo padidėjimo, lyginant su nurodytąja preliminariojoje sutartyje. Pažymėtina, kad atsakovas jau iš esmės buvo sutikęs su ieškovo pasiūlyta kaina (97 000 Eur), šalys šią padidėjusią kainą buvo aptarę, ir pirkėjas ją patvirtino savo konkliudentiniais veiksmais - pervesdamas pardavėjui sutarto dydžio pinigų sumą (8 tūkst. Eur) dar iki pagrindinės sutarties pasirašymo. Ieškovui buvo žinoma, kad 2020 m. pradžioje buvo atliktas turto vertinimas ir turto rinkos kaina 2020 m. balandžio mėnesiui buvo išaugusi iki 125 000 Eur.

73. Ieškovai nesutinka su tokia atsakovų pozicija ir teigia, kad preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 3.1. ir 3.4. punktai, kuriuose numatyta, kad sutarties kaina – 89 000 Eur yra galutinė ir negali būti keičiama pagrindinėje sutartyje; preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 12.1. punktas, numatantis, kad visi sutarties pakeitimai galimi tik rašytinių abiejų šalių susitarimu; rašytinio susitarimo dėl preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo ir parduodamo ginčo turto kainos padidinimo nebuvimas; ieškovo kreipimasis į teismą ir šios civilinės bylos inicijavimas, nes jei ieškovas būtų siūlęs sumokėti už ginčo turtą 97 000 Eur, kaip teigia atsakovas, ar sutikęs su tokia kaina, tai ši civilinė byla net nebūtų pradėta. Ieškovo kreipimasis į teismą paneigia atsakovo argumentus, jog kainos padidinimą siūlė ieškovas, kad dėl tokios kainos šalys buvo susitarę, o tai, kad ieškovas per klaidą atsakovui sumokėjo 8 000 Eur daugiau (aplinkybės nurodytos ieškinio 31, 32 punktuose), tik patvirtina atsakovo nesąžiningumą, bet ne šalių susitarimą dėl kainos padidėjimo.

74. Sudarydamas CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį, pirkėjas – fizinis asmuo – siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą. Todėl ieškovas savo pažeistas teises gali ginti reikalaudamas prievolę įvykdyti natūra, t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju buto pirkimo–pardavimo sutartį, ar naudotis kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018, nutarties 56 punktas).

79. Atsakovo 2018-06-01, 2018-07-04, 2019-12-17, 2020-10-06 el. laiškai (ieškinio priedai Nr. 5,6), kuriais atsakovas siųsdavo ieškovams skaitiklių rodmenis ir paskaičiavimus už komunalines paslaugas, šiukšlių išvežimą. Tai patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, kad ginčo butu naudojasi ieškovai, nes tuo tikslu atsakovas ir siųsdavo paskaičiavimus už ieškovų sunaudotą elektrą, vandenį, šildymą;

80. Atsakovo 2019-08-13 el. laiškas ieškovo kaimynei I. A., nurodant, kad apželdinimo darbus atlieka G. K. bendrija, kas patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma, kad aplinką tvarko ieškovas, jis su tuo sutiko, leido, neprieštaravo ir dar nurodė kitiems savo pirkėjams ieškovę, kaip atsakingą už apželdinimą. G. K. paliudijimas 2021-04-01 teismo posėdyje, kad ji savo lėšomis pirko skroblus, pušeles, samdėsi įrangą ir pati organizavo apželdinimą. Liudytojo R. S. paliudijimas 2021-04-01 teismo posėdyje, kad jis matė kaip aplinkos darbus atliko ieškovai.

81. Atsakovas 2021-05-31 pateikė nuomonę dėl ieškovo į bylą pateikto prašymo prijungti atsakovo V. L. 2019-08-13 el. laišką liudytojai I. A. su priedais, nurodydamas, kad nerado istorinio įrašo, jog iš atsakovo el. pašto 2019-08-13 būtų siųstas el. laiškas I. A.. Atsakovas prašo šio įrodymo neprijungti, nes šis įrodymas kelia didžiules abejones tame, kad prie ieškovo 2021-03-31 prašymo dėl papildomų ieškovo pridėtas priedas Nr. 1, yra sukurtas 2021-03-31 14 val. 01 min., kas reiškia, jog toks el. laiškas negalėjo būti siųstas atsakovo 2019-08-13. Teismas daro išvadą, kad tai, jog atsakovas nerado 2019-08-13 jo paties siųsto el. laiško I. A., nepaneigia pateikto įrodymo, teismas neturi pagrindo netikėti pateiktu įrodymu, patvirtinančiu atsakovo 2019-08-13 I. A. siųstą el. laišką. Kaip matyti iš šių pridedamų print screen‘ų (Priedai Nr.1, 2), ieškovė negalėjo atspausdinti 2019-08-13 el. laišku atsiųstų dokumentų, nes laiške įkelti dokumentai (schemos) yra netinkamo formato spausdinimui ir atspausdinami dalimis. Atsakovo 2019-08-13 siųsto el. laiško pateiktos foto nuotraukos, iš kurių matyti kokio turinio ir apimties buvo atsiųstas 2019-08-13 el. laiškas, ir kad visi dokumentai (schemos) atsakovo buvo atsiųsti 2019-08-13.

82. Ieškovai tvirtino, ko neneigė ir atsakovas V. L., kad raktai nuo ginčo buto dar 2018 m. sausio mėn. buvo perduoti paties atsakovo, kuris pasiūlė tuo pačiu pasižiūrėti ar nenori pasidaryti kokių pertvarkymų, kol dar nepradėta tinkuoti. 2018-02-06 atsakovas V. L. el. laišku išsiuntė ieškovams ginčo buto apdailos darbų sąmatą ir siūlė įrengti butą už 13 773,44 Eur. Toks atsakovo elgesys patvirtina, kad atsakovas ne tik leido ieškovams įsirengti butą, bet ir pats siūlė tai padaryti. Šie faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, , kad butas buvo įrenginėjamas su atsakovo žinia. Atsakovo 2018-03-12 el. laiškas (ieškinio priedas Nr. 18-2) patvirtina, kad ieškovų bute su atsakovo žinia ir atsakovo darbuotojų buvo atlikti tam tikri darbai: rozečių perkėlimas, katilo perkėlimas, santechnikos mazgo taškų perkėlimas 576,40 Eur sumai ir ieškovo 2018-03-12 mokėjimo pavedimas. Atsakovo 2018-06-01, 2018-07-04, 2019-12-17, 2020-10-06 el. laiškai (ieškinio priedai Nr. 5,6), kuriais atsakovas siųsdavo ieškovams skaitiklių rodmenis ir paskaičiavimus už komunalines paslaugas, šiukšlių išvežimą. Tai patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, kad ginčo butu naudojasi ieškovai, nes tuo tikslu atsakovas ir siųsdavo paskaičiavimus už ieškovų sunaudotą elektrą, vandenį, šildymą. Atsakovo 2019-08-13 el. laiškas ieškovo kaimynei I. A., nurodant, kad apželdinimo darbus atlieka G. K. bendrija, kas patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma, kad aplinką tvarko ieškovas, jis su tuo sutiko, leido, neprieštaravo ir dar nurodė kitiems savo pirkėjams ieškovę, kaip atsakingą už apželdinimą. G. K. paliudijimas 2021-04-01 teismo posėdyje, kad ji savo lėšomis pirko skroblus, pušeles, samdėsi įrangą ir pati organizavo apželdinimą. Liudytojo R. S. paliudijimas 2021-04-01 teismo posėdyje, kad jis matė kaip aplinkos darbus atliko ieškovai. Liudytojos I. A. paliudijimas 2021-04-01 teismo posėdyje, kad jai buvo žinoma iš paties atsakovo el. laiško, kad būtent ieškovė G. K. atlieka apželdinimo darbus. Atsakovas pretenzijos, jog ieškovai atlaisvintų butą, netvarkytų, neprižiūrėtų aplinkos, kad jie savavališkai įsikėlė ir savavališkai atlieka darbus, nepareiškė ieškovams.

83. Ši įrodymų ir veiksmų visuma patvirtina, kad ieškovai į butą įsikėlė atsakovo leidimu ir valia, aplinką įrenginėjo su atsakovo žinia.

84. Atsakovai nesutinka ir su tuo, kad jie yra nepagrįstai gavę iš ieškovų 8 000 Eur, teigia, kad atliko papildomus darbus už 8 000 Eur, kad buvo šalių susitarimas dėl ginčo turto kainos padidėjimo. Tačiau tai paneigia, rašytinio susitarimo dėl kainos pakeitimo nebuvimas. Pagal preliminarios sutarties 3.1. punktą – sutarties kaina 89 000 Eur yra galutinė ir nekeičiama. Pagal sutarties 3.1 ji gali būti keičiama tik 2 atvejais, t. y. pagal sutarties 3.5. ir 3.6. punktus, t. y. kai pirkėjo prašymu atliekami papildomi darbai bute arba sklype ir sudarytas atskiras susitarimas (Prašymo nebuvo, susitarimo taip pat nėra) ir kai keičiami projektinis buto vidaus išplanavimas dar iki statybos pradžios (tokių pakeitimų nebuvo). Pagal sutarties 12.1. punktą – visi sutarties pakeitimai galimi tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu. Dėl kainos padidinimo nėra rašytinio šalių susitarimo.

85. Atsakovas triplike nurodo, kad atsakovas atliko papildomus darbus 8 000 Eur sumai, t. y. aplinkos želdinimas, pirko augalus ir šiems teiginiams pagrįsti pateikia PVM sąskaitą Nr. 0006318 288,42 Eur sumai. Tačiau ši sąskaita neįrodo, kad visi joje išvardinti augalai buvo pasodinti būtent ieškovui priklausančioje teritorijoje. Galų gale, kaip matyti iš antstolės R. V. 2021-03-18 Faktinių aplinkybių protokolo, pagal atsakovo pateiktą sąskaitą galėjo būti buvo pasodintos tik 12 pušelių (119 Eur) , kai tuo tarpu antstolės konstatuota: žalia veja, 21 pušys, 250 skroblų, 4 dideli skroblai formuojamai arkai.

86. Pagal įrodinėjimo prievolę papildomų darbų atlikimo faktą turi įrodyti tas, kas teigia, t. y. šiuo atveju atsakovas. Jokių byloje daugiau įrodymų, minėtos PVM sąskaitos, patvirtinančių papildomų darbų atlikimo faktą, atsakovas nepateikė. Liudytojas R. S. ir ieškovė G. K. patvirtino, kad aplinką apželdino ieškovė. To neneigė ir atsakovas, patvirtino triplike, kad pirkėjas parodė iniciatyvą savo lėšomis atlikti dalies teritorijos tvarkymo darbus. Tuo tarpu jokių papildomų darbų, be 2018-03 mėn. atliktus papildomus darbus 576,40 Eur sumai, kurią sumokėjo ieškovas dar 2018-03-18, atsakovas ginčo Bute neatliko.

87. Pagal preliminarios sutarties 3 priedą aplinkos sutvarkymo darbai, įskaitant ir apželdinimą pagal projektą, gyvatvorės pasodinimą, vejos sėjimą, buvo įskaityti į kainą, t. y. į 89 000 Eur sumą. Atsakovas 2018-10-12 atsiuntė ieškovei apželdinimo projektą, pagal kurį ieškovė G. K. ir apželdino teritoriją, ką turėjo padaryti atsakovas.

88. Ieškovai suklydo dėl 8 000 Eur mokėjimo ir 2021-11 mėn. nerado 8 000 Eur mokėjimo, atlikto iš ieškovės sąskaitos dar 2018-03-01, yra per klaidą padaryta atsakovui permoka, kurią ieškovai siekia susigrąžinti. Priešingu atveju, jei tarp šalių būtų buvęs susitarimas dėl ginčo turto kainos padidinimo 8 000 Eur, kaip teigia atsakovas, tai tokiu atveju ginčas net nebūtų atsidūręs teisme. Tuo tarpu ieškovų kreipimasis į teismą patvirtina, kad tokio šalių susitarimo nebuvo. Ieškovai buvo įsitikinęs, kad jie atsakovui likę nesumokėję 4 000 Eur sumos. Tai atsispindi ieškovo atsakovui 2020-10-07 siųstame rašte. Tačiau ieškovų advokatui paprašius pateikti visus mokėjimus, 8 000 Eur mokėjimo pavedimo ieškovai nerado, todėl 2020-11-04 rašte atsakovui nurodo, kad likusi nesumokėta suma yra 12 000 Eur ir ją patarus advokatui 2020-11-10 visą sumokėjo atsakovui. Atsakovas nurodo, kad tai atspindi šalių susitarimą dėl kainos padidėjimo.

89. Preliminaria sutartimi buvo susitarta iš esmės dėl visų esminių turto pirkimo – pardavimo sąlygų: sutarties dalykas – turtas, apibrėžtas preliminariojoje sutartyje, sutarties kaina – 89 000 Eur, kuri pagal preliminarios sutarties 3.1. punktą galutinė ir nekeičiama. Ieškovas yra visiškai įvykdęs sandorį, sumokėjęs visą turto kainą, valdo ir naudojasi turtu kaip savo, laukė kvietimo sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, vėliau – ragino, o atsakovas priėmė visą ieškovo sumokėtą sumą. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad tarp šalių sudarytai sutarčiai būdingos visos pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai būtinos sąlygos ir tokia sutartis atsižvelgiant į šalių valią bei veiksmus turi būti pripažįstama pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi.

97. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta iki šiol dėl atsakovo kaltės. Atsakovas ilgą laiką nevykdo pareigos sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ko pasėkoje, po ieškovo daugkartinių reikalavimų sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas nori Turtą parduoti už didesnę nei preliminariojoje sutartyje sutartą kainą, kas yra laikytina nesąžiningu atsakovo elgesiu ir tokios atsakovo teisės neginamos (CK 1.137 str.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui yra perduotas butas, kad jis butą valdo, pilnai įsirengė, yra už jį sumokėjęs visą kainą ir nesant sudarytam šalių susitarimui nesutinka sumokėti didesnę kainą nei buvo sutarta, todėl yra pagrindas šalių sudarytą 2018-01-08 Preliminariąją būsimo poilsio paskirties buto su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018.01.08/OT-03 pripažinti pagrindine buto su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartimi.

98. Dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo. Atsakovas 2020-11-30 rašte nurodė, kad jis sudarytų pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą ir ginčo turtą parduotų už didesnę nei buvo sutarta kainą, t. y. už 97 000 Eur, nes kainos padidėjimą lėmė papildomi darbai ieškovo Bute ir žemės sklype. Ieškovas, gavęs tokį atsakovo atsakymą, peržiūrėjęs visus atliktus mokėjimus atsakovui, ieškovas prisiminė, kad vieną mokėjimo pavedimą 8 000 Eur sumai dar 2018-02-28 buvo atlikusi jo sutuoktinė G. K., kurį gavus iš sutuoktinės iš karto 2020-12-02 el. laišku persiuntė savo atstovui. Ieškovas 2020-11-04 atsakovui rašytame pranešime suklydo, nes klaidingai manė, kad sumokėta suma už ginčo turtą yra 77 000 Eur, kai tuo tarpu faktiškai už turtą ieškovas (su jo sutuoktinės 2018-02-28 atliktu mokėjimu) atsakovui buvo sumokėjęs 85 000 Eur iš 89 000 Eur. Todėl ieškovas, pamiršęs ieškovės atliktą 8 000 Eur mokėjimą ir manydamas, kad iš tikrųjų atsakovui yra sumokėjęs 77 000 Eur, 2020-11-10 pervedė likusią 12 000 Eur sumą už Turtą ir manė, kad atsakovui yra sumokėjęs visą ginčo turto kainą, t. y. 89 000 Eur. Ir tik gavęs atsakovo 2020-11-30 raštą atrado pamirštą jo sutuoktinės darytą 8 000 Eur mokėjimo pavedimą, kas reiškia, jog ieškovas be jokio pagrindo ir per klaidą atsakovui 2020-11-10 pervedė 8 000 Eur didesnę sumą už Turtą. Tuo tarpu atsakovas, 2020-11-10 gavęs ieškovo mokėjimo pavedimus ir pamatęs 8 000 Eur papildomą pinigų sumą, šios permokos negrąžino atgal ieškovui, bet šios sumos net neketina grąžinti motyvuodamas, kad tai pinigai už atliktus kokius tai papildomus darbus.

99. Vienintelis papildomas darbas bute- rozečių perkėlimas į kitą vietą, santechnikos mazgo perkėlimas į kitą vietą, dujinio katilo perkėlimas, buvo atliktas dar 2018 m. vasario mėn., ir už šiuos papildomus darbus ieškovas 2018-03-12 yra atsakovui sumokėjęs pilnai. Daugiau jokių papildomų darbų atliekama nebuvo.

100. Ieškovas mokėjimo paskirtyje nurodydavo, kokia yra atsakovui pervedamų lėšų paskirtis, t. y. jei už Turtą – tai mokėjimo paskirtyje nurodydavo, kad pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2018.01.08/OT-03; jei už komunalines paslaugas – mokėjimo paskirtyje taip pat nurodydavo, kad už kotedžo sunaudotas dujas, vandenį, elektrą, šiukšles; jei už papildomus darbus – tai vienintelio tokio mokėjimo paskirtyje taip pat nurodė, kad už kotedžo elektros santechnikos darbus (papildomi darbai). Jei 8000 Eur būtų buvę už atsakovo nurodytus papildomus darbus, kaip teigia atsakovas, tai viename iš pateiktų mokėjimo pavedimų paskirtyje taip pat būtų nurodyta, kad apmokama už papildomus darbus. Tačiau nėra nei vieno mokėjimo pavedimo už papildomus darbus, išskyrus 576, 40 Eur sumai.

101. Ieškovo valia buvo įsigyti ginčo turtą už sutartą 89 000 Eur kainą. Šalių sutarta kaina negali būti keičiama vienos šalies valia. Tuo tarpu atsakovas, vienašališkai pakeisdamas ginčo turto kainą ir atsisakydamas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pagal preliminariosios sutarties sąlygas, pažeidė ne tik preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir ieškovo teisėtus lūkesčius (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).