- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-370-330/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45629-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3350-912/2018 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui V. L. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. L. 81 500 Eur skolą (nuostolių atlyginimą), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2015 m. spalio 27 d. sudarė preliminariąją būsimo buto pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 31 d. pastatyti butą (duomenys neskelbtini), ir jį kartu su žemės sklypu parduoti atsakovui už 81 500 Eur kainą. Ieškovas tvirtino sumokėjęs perkamo turto kainą, tačiau atsakovas iki 2016 m. rugsėjo 31 d. nepastatė buto, nesudarė pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties ir ieškovo sumokėtų lėšų negrąžino.
2. Atsakovas V. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nebandė ginčo išspręsti taikiai, jo kreipimasis į teismą buvo skubotas. Atsakovas nurodė pranešęs ieškovui, kad buto negali pastatyti ne dėl savo, bet dėl statybas prižiūrinčios (kontroliuojančios) institucijos veiksmų. Tokios aplinkybės preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovas negalėjo numatyti. Atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai reikalauja procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodė, kad neginčija pareigos ieškovui grąžinti pagal preliminariąją sutartį sumokėtų lėšų ir prašė leisti skolą grąžinti lygiomis dalimis per šešis mėnesius. Atsakovas prašė pakeisti byloje pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (atsakovo turto areštą) kita laikinąja apsaugos priemone – draudimu perleisti turto dalį, kurio vertė atitinka ieškinio sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį patenkino – iš atsakovo V. L. priteisė 81 500 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 1 863 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo G. S. naudai ir 786 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, kita laikinąja apsaugos priemone – įrašo Nekilnojamojo turto registre padarymu dėl nuosavybės teisės į 1/3 dalį pastato (dviejų kotedžų) ir šiai pastato daliai proporcingos žemės sklypo dalies perleidimo draudimo.
4. Įvertinęs surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad atsakovas privalo ieškovui sumokėti 81 500 Eur nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė šalims nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties. Teismas taip pat tenkintinu pripažino ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
5. Teismas, spręsdamas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, įvertino patirtų išlaidų būtinumą bei pagrįstumą, atsižvelgė į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius ir padarė išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai yra per didelės, todėl priteistinas ieškovo bylinėjimosi išlaidas sumažino nuo 2 710 Eur iki 1 030 Eur sumos.
6. Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Šį procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį.
7. Spręsdamas atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, teismas nustatė, kad areštuoto atsakovo turto vertė daug didesnė už ieškinio reikalavimą: ieškinio suma yra 81 500 Eur, o areštuoto turto vertė – 365 600 Eur. Įvertinęs ieškinio reikalavimo pobūdį, ieškinio sumą, jos santykį su areštuoto turto verte, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pripažįsta ieškinį, bet nurodė neturįs galimybių iš karto patenkinti viso ieškinio reikalavimo, teismas atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo pripažino pagrįstu ir patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovas G. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl jo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo G. S. naudai iš atsakovo V. L. priteisti 2 710 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą patenkinti iš dalies, nustatant atsakovui teisę viešame nekilnojamojo turto registre savo nuožiūra įregistruoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį ir / ar patalpas, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, tačiau atsiradus turto pirkėjui, leisti atsakovui sudaryti bet kokį turto perleidimo sandorį, kartu nustatant atsakovo prievolę, kad iš bet kurio sandorio gautas lėšas, kurių suma atitiktų ieškinio sumą, turto pirkėjas sumokėtų ieškovui. Likusią teismo sprendimo dalį dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo ieškovas prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos yra per didelės ir jas sumažino. Ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų ir pagrįsta tik subjektyvia teismo nuomone. Teismas nenurodė, kurios būtent išlaidos yra per didelės ir viršija maksimalius dydžius.
8.2. Visus ieškovo pateiktus į bylą rašytinius įrodymus surinko ieškovo atstovas, todėl nebuvo pagrindo šios rūšies išlaidų mažinti iki 50 Eur. Teismas nepagrįstai paneigė šių įrodymų reikšmę. Ieškovo atstovas 2015 m. spalio 27 d. preliminariąją būsto pirkimo - pardavimo sutartį pateikė VĮ Registrų centrui tuo tikslu, kad ši sutartis būtų išviešinta, o atsakovas negalėtų sudaryti sutarčių su kitais pirkėjais. Konstatuodamas šių išlaidų nebūtinumą, teismas sprendime nenurodė tokios išvados motyvų.
8.3. Teismo sprendimo dalis dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo nemotyvuota. Atsakovas neįrodė areštuoto turto vertės. Statiniai areštuotame žemės sklype nebuvo įregistruoti, todėl atsakovas ir teismas neturėjo kompetencijos įvertinti jų vertės. Ši teismo sprendimo dalis nepagrįsta, kadangi pakeitus laikinąją apsaugos priemonę, atsakovui buvo suteikta teisė savo nuožiūra realizuoti dalį statinio ir žemės sklypo. Nenustačius atsakovo pareigos lėšomis, gautomis realizavus tą turtą, pirmiausia atsiskaityti su ieškovu, buvo pažeistos ieškovo teisės. Teismas nevertino atsakovo nesąžiningumo, buvo šališkas ir neobjektyvus. Nusprendus tenkinti ieškinį dėl nuostolių priteisimo, teismui turėjo kilti klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Palikus galioti byloje anksčiau taikytą laikinąją apsaugos priemonę, šalių interesų pusiausvyra nebūtų pažeista. Ieškovas sutinka, kad laikinoji apsaugos priemonė būtų pakeista, tačiau nustatant pirkėjo pareigą už perkamo turto kainą sumokėti ieškovui.
Atsiliepimas
9. Atsakovas V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo G. S. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas sprendime motyvuotai pasisakė, kodėl mažinamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio būtina taip pat atsižvelgti į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, kad atsakovas neginčijo savo pareigos grąžinti ieškovo sumokėtas lėšas ir nurodė aplinkybes, lėmusias negalėjimą įvykdyti įsipareigojimų ieškovui, kad siūlė ieškovui bylą užbaigti taikos sutartimi, kad bylinėjimasis tęsiasi dėl ieškovo atstovo kaltės.
9.2. Skundo argumentai, esą ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos pasisakyti laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo klausimu, nepagrįsti. Ieškovo prieštaravimai buvo išsakyti žodžiu teismo posėdyje. Ieškovo dabar siūloma laikinoji apsaugos priemonė nėra numatyta įstatyme, o jos įgyvendinimas praktiškai neįmanomas. Atsakovo galimybes atsiskaityti su ieškovu apsunkina ieškovo iniciatyva taikoma laikinoji apsaugos priemonė – viso statinio su žemės sklypu areštas. Nurodyti objektai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, iš kurio duomenų matyti, kad šiuo metu areštuotas 365 600 Eur vertės turtas. Pagal registro duomenis vidutinė vieno kotedžo vertė yra 58 200 Eur. Dėl paduoto apeliacinio skundo atsakovas negali parduoti teismo atlaisvintų nuo arešto kotedžų ir atsiskaityti su ieškovu.
9.3. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jam galėtų būti skirta bauda.
10. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus.
11. 2018 m. spalio 29 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo V. L. prašymas dėl papildomų duomenų pridėjimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
12. 2018 m. gruodžio 3 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo V. L. prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos.
13. 2019 m. gegužės 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo V. L. prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Apeliacijos objektą šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalių, kuriomis išspręsti ieškovo G. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
16. Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo 2 710 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos buvo detalizuotos teismui pateiktoje 2018 m. balandžio 27 d. pažymoje. Teismas, įvertinęs ieškinio sumą, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), padarė išvadą, kad ieškovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis yra per didelis, todėl mažintinas.
17. Pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti išlaidas už advokato susipažinimą su bylos duomenimis sumažino iki 100 Eur sumos. Išlaidas už ieškinio parengimą teismas sumažino iki 500 Eur. Teismas įvertino tai, jog pateiktoje išlaidų pažymoje nedetalizuotos ieškovui suteiktos konsultacijos, nenurodyta, kokie papildomi įrodymai buvo renkami. Teismas nustatė, kad ieškovo atstovas byloje parengė prašymą dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo, todėl prašomas priteisti išlaidas už duomenų rinkimą ir konsultavimą sumažino iki 50 Eur sumos. Už atstovavimą teismo posėdžiuose teismas priteisė 320 Eur, išlaidas už rašto atsakovui parengimą ir išsiuntimą per notarą sumažino iki 60 Eur. Teismas nepriteisė ieškovui išlaidų už jo atstovavimą VĮ Registrų centre, nes VĮ Registrų centras netenkino ieškovo prašymo įregistruoti preliminariąją sutartį, be to, teismui nebuvo aišku, kokiu tikslu toks prašymas buvo teikiamas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino nuo 2 710 Eur iki 1 030 Eur sumos.
18. Ieškovas G. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos yra per didelės ir jas sumažino. Pasak apelianto, ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų ir pagrįsta tik subjektyvia teismo nuomone. Apelianto teigimu, teismas nenurodė, kurios būtent išlaidos yra per didelės ir viršija maksimalius dydžius, o motyvai dėl tam tikrų išlaidų nebūtinumo yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas dėl šalių ginčo lemia atsakovo pareigą atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutinka su teismo išvada dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo sumažinimo.
20. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Apeliantas neneigia, kad iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2. punktas).
21. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Apskųsto teismo sprendimo turinys patvirtina, kad procesinis sprendimas sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas ir koncentruotai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismo motyvų analizė teikia pagrindą išvadai, jog sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo buvo grindžiamas ieškinio sumos, bylos sudėtingumo, advokato darbo ir laiko sąnaudų, suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio kriterijais bei Rekomendacijų nuostatomis. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo, teismas įvertino visų ieškovui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, būtinumą, sudėtingumą. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo išdėstyti motyvai apeliantui atrodo nepakankami arba neįtikinami, nesudaro pagrindo konstatuoti tiek apskųstosios sprendimo dalies neteisėtumą, tiek absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo prielaidų.
22. Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Atskirų teisinių paslaugų maksimalūs dydžiai išdėstyti Rekomendacijų 8.1 – 8.20 punktuose. Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismui pateiktoje pažymoje nurodytų ieškovui suteiktų teisinių paslaugų įkainiai neviršija Rekomendacijose apibrėžtų (maksimalių) dydžių. Visgi būtina akcentuoti Rekomendacijų 1 punkto sąlygą, jog šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius. Vien ta aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, savaime neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjęs teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, atstovų teiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimo teisme laiką ir kt.) pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas sumažinimo iki 1 030 Eur sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų dydžio, aktualu tai, jog atsakovas dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje pripažino turįs prievolę grąžinti ieškovui jo sumokėtas lėšas, teikė konkrečius pasiūlymus teismo procesą baigti taikos sutartimi. Tai leidžia daryti išvadą, kad byla dėl šalių ginčo nebuvo sudėtinga, nereikalavo sudėtingų ar specifinių teisės žinių taikymo, todėl egzistavo pagrindas sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl dalies išlaidų nebūtinumo ir jų tinkamo nepagrindimo. Nesutikimą su teismo išvadomis apelianto grindžia abstraktaus turinio argumentais dėl poreikio rinkti įrodymus.
24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą sumažinti ieškovo naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, jį tinkamai motyvavo ir pagrindė. Teisėjų kolegija nenustatė sąlygų padidinti ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą teismo sprendimo dalį (CPK 329, 330 straipsniai), todėl ji paliekama nepakeista.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo
25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi byloje taikė laikinąją apsaugos priemonę – ieškovo G. S. reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui V. L. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę kita laikinąja apsaugos priemone – įrašo Nekilnojamojo turto registre padarymu dėl nuosavybės teisės į 1/3 dalį pastato (dviejų kotedžų) ir šiai pastato daliai proporcingos žemės sklypo dalies perleidimo draudimo.
26. Ieškovas apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti pirmiau nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują procesinį sprendimą – atsakovo prašymą tenkinti iš dalies, nustatant jo teisę viešame nekilnojamojo turto registre savo nuožiūra įregistruoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą statinį ir / ar patalpas, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, tačiau atsiradus turto pirkėjui, leisti atsakovui sudaryti bet kokį turto perleidimo sandorį, kartu nustatant atsakovo prievolę, kad iš bet kurio sandorio gautas lėšas, kurių suma atitiktų ieškinio sumą, turto pirkėjas sumokėtų ieškovui.
27. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad netrukus po apeliacinio skundo pateikimo ieškovas G. S. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui perleisti pastatą tretiesiems asmenims, įkeisti ar apsunkinti kitais juridiniais faktais; suteikti atsakovui teisę parduoti pastatą ar jo dalį tretiesiems asmenims, nustatant sąlygą, kad pinigai už parduotą turtą pirkėjo būtų sumokami ieškovui. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
28. Taip pat nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, suteikiant atsakovui teisę parduoti visą areštuotą sklypą ar jo dalį ir nustatant pirkėjo pareigą už perkamą turtą atsiskaityti sumokant pinigus ieškovui. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
29. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovui priklausančias patalpas, esančias žemės sklype (duomenys neskelbtini), uždraudžiant nurodytas patalpas perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, bet leidžiant atsakovui įgyvendinti areštuotų patalpų pirkimo - pardavimo sandorius su trečiaisiais asmenimis, kartu įpareigojant naudos gavėju pagal pirkimo - pardavimo sandorį nurodyti ieškovą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. ieškovo prašymą atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
30. Įvertinusi po apeliacinio skundo pateikimo ieškovo teisme suformuluotų prašymų, susijusių su laikinosios apsaugos priemonės taikymu (pakeitimu), pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų dėl šių prašymų priimtų procesinių sprendimų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytais pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais jau buvo iš esmės išspręsti apelianto reikalavimai, tapatūs dabar analizuojamam apeliacinio skundo reikalavimui pakeisti apskųstojo sprendimo dalį laikinosios apsaugos priemonės modifikavimo klausimu, o apeliacinės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų turinys patvirtina, kad ieškovas jau įgyvendino ir apeliacijos teisę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl tokio apeliaciniame skunde suformuluoto reikalavimo yra priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, o tai lemia, kad pakartotinė analizuojamo procesinio sprendimo apeliacinė kontrolė negalima. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, priimtos laikinosios apsaugos priemonės modifikavimo klausimu, pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka netenka teisinės prasmės ir yra negalimas, nes esant analogiškoms aplinkybėms laikinosios apsaugos priemonės modifikavimo (tokio, kokio siekia ieškovas) klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais.
31. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo, kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimu laikinosios apsaugos priemonės modifikavimo klausimu, paaiškėjo jau prasidėjus apeliaciniam procesui, šis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
32. Atsakovas V. L. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro išrašą apie nekilnojamąjį turtą. Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. spalio 29 d., 2018 m. gruodžio 3 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. gauti atsakovo prašymai priimti papildomus įrodymus – mokėjimo nurodymų kopijas. Pirmiau akcentuota, jog apeliacijos objektą šioje byloje sudarė pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas ieškovo G. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pateiktais įrodymais atsakovas grindžia argumentą, jog jis vykdo dar neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi atsakovo pateikti nauji įrodymai neturi ryšio su apeliacijos objektu, teisėjų kolegija netenkina prašymo dėl jų priėmimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo V. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl atsakovo naudai priteisiamos iš apelianto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalies, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.