Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir E. D. – D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7363-734/2019 pagal ieškovų A. B., P. V. ieškinį atsakovams Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai ir E. D. – D. dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinės bylos dalis pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovams Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai ir E. D. – D. dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nutrauktina

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovų apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai A. B. ir P. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdybos sprendimą, kuriuo nutarta, kad A. B. narystė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje stabdoma iki LR Prezidento rinkimų kampanijos pabaigos, bei priteisti A. B. iš atsakovės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos 6.000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, o nesant ar nepakakus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos turto, žalos atlyginimą priteisiant subsidiariai iš partijos pirmininko E. D. – D. Nurodė, jog jie yra Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos nariai, ieškinio pareiškimo metu, ieškovas A. B. yra registruotas pretendentu į kandidatus į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Priimdama skundžiamą sprendimą Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdyba peržengė savo įgaliojimų ribas ir svarstė klausimą, kuris pagal kompetenciją jai nepriskiriamas. Atsakovės Valdybos posėdis buvo organizuojamas nesilaikant Statute nustatytos tvarkos ir netinkamai įformintas, nepasirašytas. Be to, pats A. B. niekada neteikė prašymo dėl jo narystės LKDP stabdymo, todėl LKDP valdybos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas tiek procedūrine, tiek kompetencijos, turinio prasme. Ieškovai taip pat paaiškino, A. B. dėl neteisėto LKDP sprendimo ir jo paviešinimo plačiam trečiųjų asmenų ratui patyrė didelės neturtinės žalos, buvo pabloginta jo reputacija, geras vardas, padaryta neigiama įtaka jo prezidento kampanijos sėkmei. A. B. jam padarytą neturtinę žalą vertino 6000 EUR. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovų ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, jog atsakovės valdybos priimtas spendimas dėl A. B. narystės partijoje sustabdymo yra neteisėtas, pažeidžiantis atsakovės Statuto nuostatas, todėl ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdybos sprendimą, kuriuo nutarta, kad A. B. narystė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje stabdoma iki LR Prezidento rinkimų kampanijos pabaigos, tenkino. Dėl ieškovų reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas pažymėjo, jog Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos valdyba, nuspręsdama sustabdyti A. B. narystę partijoje, pažeidė partijos Statuto nuostatas ir viršijo Statute nustatytą valdybos kompetenciją, t. y. teismas nustatė partijos valdybos neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat sutiko su ieškovo A. B. argumentais, jog jis dėl neteisėto LKDP sprendimo ir jo paviešinimo plačiam trečiųjų asmenų ratui, patyrė neturtinę žalą, buvo pabloginta jo reputacija, geras vardas, padaryta neigiama įtaka jo prezidento kampanijos sėkmei. Rinkėjai ieškovą rinko kaip šios partijos narį, po išviešinimo, kad ieškovo narystė partijoje rinkiminės kampanijos metu suspenduota, rinkėjų bei rėmėjų sumažėjo, o tai sukėlė pasekmes sėkmingai rinkiminei kampanijai, pakirto ieškovo pasitikėjimą partijos vadovybe, kuri nusprendė priešingai, nei partijos Vilniaus skyrius. Įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo sukeltas pasekmes, teismas padarė išvadą, jog ieškovo prašomas priteisti 6.000,00 EUR neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir atitinkantis protingumo kriterijus, todėl priteisė A. B. iš atsakovės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniu skundu atsakovai ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, kuriuo buvo patenkintas ieškovų ieškinys dėl Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdybos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantų teigimu, ieškovui A. B. niekas negalėjo pakenkti ir kaip nors įtakoti jo rinkimų rezultatų, kadangi jis LR Prezidento rinkimuose nedalyvavo. Tai, kad LKDP Valdyba, objektyviai įvertinusi A. B. norus bei galimybes ir nepritarusi jo pretenzijoms kandidatuoti LR Prezidento rinkimuose, geranoriškai siekė, kad A. B. išvengtų žalos, negali būti kaltinama dėl A. B. nesėkmės ir už tai atsakyti. Apeliantų teigimu, LR Prezidento rinkimų politinė kampanija užbaigta, LKDP Valdybos 2018-11-13 sprendimas niekam nesukuria jokių teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip neturintis jokios atkuriamosios ar naikinamosios reikšmės, turi būti panaikintas visa apimtimi. Be to, LKDP pirmininko E. D. – D. patraukimas atsakomybėn negali būti siejamas su kokia nors jo kalte, kadangi partijos pirmininko veiksmai, kuriais jis iniciavo valdybos narių apklausą sprendimui priimti, visiškai atitinka LR Politinių partijų įstatymo nuostatas. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovų ieškinys dėl Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdybos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovų pateikto 2019 m. gruodžio 23 d. prašymo

Dėl ieškovo P. V. ir atsakovų 2019-10-25 pateikto procesinio dokumento, pavadinto „Taikos sutartis“

21. 2019-10-25 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo P. V. bei atsakovų Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir E. D. – D. sudarytas procesinis dokumentas, pavadintas „Taikos sutartis“, kuriuo šalys susitarė užbaigti nagrinėjamą civilinę bylą.

22. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė neperžengiant įstatymo nustatytų ribų laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis.

23. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktame procesiniame dokumente, pavadintame „Taikos sutartis” nurodyta, jog ieškovas P. V. atsisako ieškinio reikalavimų atsakovams, kiek pareikšti reikalavimai ir teismo sprendimas civ. byloje Nr. e2-7363-734-2019 liečia ieškovą P. V. ir atsakovus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partiją ir E. D. – D. Teisėjų kolegija išanalizavusi ir įvertinusi teismui pateiktos šalių 2019-10-25 “Taikos sutarties” sąlygas, daro išvadą, jog ieškovo P. V. ir atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateikto procesinio dokumento, pavadinto „Taikos sutartis”, turinys iš esmės atitinka CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškovo ieškinio atsisakymą. Kadangi, kaip jau minėta, savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, teisėjų kolegija laiko, jog apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas „Taikos sutartis” yra ne taikos sutartis, o ieškovo P. V. ieškinio atsisakymas, kuriam taikoma CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatos.

24. Remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir procesinę situaciją byloje, sprendžia, kad ieškovo P. V. atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų atsakovams, kiek pareikšti reikalavimai ir teismo sprendimas civ. byloje Nr. e2-7363-734-2019 susiję su ieškovu P. V., neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia nei vienos iš šalių ar trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų, ieškovas nurodė, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio teisinės pasekmės (CPK 294 str.), todėl ieškovo P. V. apeliacinės instancijos teismui pateiktas atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir tenkintinas.

26. Teismui tenkinus ieškovo P. V. atsisakymą nuo ieškinio, civilinė byla pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovams Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai ir E. D. – D. dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 302 straipnis).

27. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

28. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Ši konstitucinė teisė detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktą, 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktą). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 17 punktas).

29. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu kaip pirmosios grupės subjektas, ginantis jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013). Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį.

30. Pažymėtina ir tai, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.9 punktas). Taigi teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes pagal CPK 5 straipsnio nuostatas suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis.

31. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas).

32. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).

33. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovai A. B. ir P. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdybos sprendimą, kuriuo nutarta, kad A. B. narystė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje stabdoma iki LR Prezidento rinkimų kampanijos pabaigos, bei priteisti A. B. iš atsakovės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos 6.000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, o nesant ar nepakakus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos turto, žalos atlyginimą priteisiant subsidiariai iš partijos pirmininko E. D. – D. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad Valdybos sprendimas, kurį panaikinti prašo ieškovai, yra susijęs su ieškovo A. B. narystės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje stabdymu. Taigi ieškovas P. V., prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens, t. y. kito ieškovo A. B., teisę, akivaizdu, jog nėra tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis. Be to, ieškovo P. V. nurodyta aplinkybė, kad jis yra LKDP narys, neįrodo jo teisių pažeidimo, kuris būtų apgintas, patenkinus ieškinį, todėl šiuo atveju P. V. šioje byloje galėjo dalyvauti tik kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo A. B. pusėje, o ne būti savarankišku ieškovu. Tačiau kadangi šis klausimas atsakovų apeliaciniame skunde nėra keliamas, taip pat byloje nenustatyta pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

34. Įvertinusi bei išanalizavusi atsakovų į bylą pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-08 sprendimo, teisėjų kolegija visų pirma pastebi, jog apeliantai nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino negaliojančiu ir panaikino Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdybos 2018-11-13 sprendimą, kuriuo buvo nutarta, kad A. B. narystė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje stabdoma iki LR Prezidento rinkimų kampanijos pabaigos. Patys atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, jog LKDP Valdybos 2018-11-13 sprendimo priėmimas gali būti vertinamas kaip Valdybos kompetencijos ribų nepaisymas, todėl apeliacinės instancijos teismas šios skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nevertins ir plačiau apie tai nepasisakys. Teisėjų kolegija papildomai tik pažymi tai, kad ta aplinkybė, jog Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos 2018-11-13 sprendimas buvo terminuoto pobūdžio, t. y. A. B. narystė partijoje sustabdyta iki LR Prezidento rinkimų kompanijos pabaigos, savaime nedaro jo teisėtu ir galiojančiu. Pažymėtina, jog pats partijos pirmininkas E. D. – D., viešai platindamas Valdybos sprendimą, laikė, kad jis A. B. sukuria teisines pasekmes, t. y. jo narystės suspendavimą, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog LR Prezidento rinkimų politinė kampanija užbaigta, LKDP Valdybos 2018-11-13 sprendimas niekam nesukuria jokių teisinių pasekmių atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

35. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui A. B. priteistas 6.000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimas. Apeliantai tvirtina, jog ieškovui A. B. niekas negalėjo pakenkti ir kaip nors įtakoti jo rinkimų rezultatų, kadangi jis LR Prezidento rinkimuose nedalyvavo. Tai, kad LKDP Valdyba, objektyviai įvertinusi A. B. norus bei galimybes ir nepritarusi jo pretenzijoms kandidatuoti LR Prezidento rinkimuose, geranoriškai siekė, kad A. B. išvengtų žalos, negali būti kaltinama dėl A. B. nesėkmės ir už tai atsakyti. Be to, LKDP pirmininko E. D. – D. patraukimas atsakomybėn negali būti siejamas su kokia nors jo kalte, kadangi partijos pirmininko veiksmai, kuriais jis iniciavo valdybos narių apklausą sprendimui priimti, visiškai atitinka LR Politinių partijų įstatymo nuostatas.

36. Vertinant šiuos apeliantų argumentus, visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė (neturtinė) žala neatlyginama, todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

37. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

38. Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, jog nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Be to, vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala)

39. Remiantis skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, kad, teismas tenkino ieškovo A. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, padaręs išvadą, jog dėl neteisėto LKDP sprendimo ir jo paviešinimo plačiam trečiųjų asmenų ratui, ieškovas patyrė neturtinę žalą, buvo pabloginta jo reputacija, geras vardas, padaryta neigiama įtaka jo prezidento kampanijos sėkmei. Rinkėjai ieškovą rinko kaip šios partijos narį, po išviešinimo, kad ieškovo narystė partijoje rinkiminės kampanijos metu suspenduota, rinkėjų bei rėmėjų sumažėjo, o tai sukėlė pasekmes sėkmingai rinkiminei kampanijai, pakirto ieškovo pasitikėjimą partijos vadovybe, kuri nusprendė priešingai, nei partijos Vilniaus skyrius, kuris rėmė ieškovo dalyvavimą rinkimų kampanijoje, pakirto teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo sukeltas pasekmes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo prašomas priteisti 6.000,00 EUR neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, atitinkantis protingumo kriterijus.

40. Kaip minėta, nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika; bylos Nr. 3K-3-337/2006). Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis).

41. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturtinę žalą įrodinėjo tuo, jog dėl neteisėto Valdybos sprendimo paviešinimo plačiam trečiųjų asmenų ratui, ženkliai sumažėjo A. B. populiarumas. LKDP Valdybos sprendimas atskyrė jį nuo partijos šalininkų, jo kolegos, bei pažįstami atsisakė remti jį kandidatuojant rinkimuose. Ieškovo teigimu, neteisėtas 2018-11-13 Sprendimas padarė jam didelės neturtinės žalos - buvo pažeminta jo reputacija, viešai sumenkintas autoritetas. Ieškovas patyrė stresą ne tik prisistatinėdamas kaip pretendentas rinkimų pirmajame etape, kada registruojami, išklausomi pretendentai, tačiau įtampą dar labiau padidino žinia, kad partija, kurios narys jis yra, neteisėtai suspendavo jo narystę ir apie šį neteisėtą aktą paskelbė viešai plačiam asmenų ratui.

42. Taigi ieškovas A. B., prašydamas priteisti jam neturtinę žalą (6.000,00 EUR), iš esmės nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jo patirtus išgyvenimus, bei stresą. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų ar teisiškai pagrįstų argumentų, jog atsakovų neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta ilgalaikė, neatitaisoma žala ir šią žalą būtų galima įvertinti jo nurodyta suma. Teisėjų kolegija neatmeta, kad atsakovų veiksmai (t. y. neteisėto 2018-11-13 sprendimo priėmimas ir jo paviešinimas) galėjo sukelti ieškovui A. B. tam tikrus pergyvenimus, netikrumą, įtampą, tačiau, kaip jau buvo minėta, ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Išgyvenimai ir priežastys turi būti tokio lygmens, kad juos būtų galima įvertinti reikšmingais, lyginant su eiliniais. Neturtinės žalos faktui ir dydžiui įrodyti, ją patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikšmingų faktų. Ieškovas A. B. neįrodė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atlyginti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovui šiuo atveju atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti, kadangi teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neįrodė, jog yra visos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atlyginti, o tik deklaratyviai remdamasis neteisėtu Valdybos priimtu sprendimu ir jo paviešinimo plačiam trečiųjų asmenų ratui faktu, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuri atlyginama pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį.

43. Apibendrindamas aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne itin kruopščiai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, susijusius su ieškovo patirta neturtine žala, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso taisykles, bei netinkamai išanalizavęs pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog ieškovo prašomas priteisti 6.000,00 EUR neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, atitinkantis protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, apeliantų skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė A. B. iš atsakovės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos 6.000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, o nesant ar nepakakus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos turto, žalos atlyginimą priteisė subsidiariai iš partijos pirmininko E. D. – D., naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas teismo sprendimo – ieškovo A. B. ieškinys dėl 6.000,00 EUR neturtinės žalos priteisimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui A. B. iš atsakovės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos 6.000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, o nesant ar nepakakus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos turto, žalos atlyginimą priteisdamas subsidiariai iš partijos pirmininko E. D. – D., neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir išaiškino įrodymų vertinimą, bei neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiąsias teisės normas. Atsižvelgiant į tai, apeliantų skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovui A. B. iš atsakovės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos 6.000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, o nesant ar nepakakus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos turto, žalos atlyginimą priteisė subsidiariai iš partijos pirmininko E. D. – D., naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas teismo sprendimo – ieškovo A. B. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino negaliojančiu ir panaikino Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdybos 2018-11-13 sprendimą, kuriuo nutarta, kad A. B. narystė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje stabdoma iki LR Prezidento rinkimų kampanijos pabaigos, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovui P. V. atsisakius ieškinio reikalavimų atsakovams, kiek pareikšti reikalavimai ir teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7363-734-2019 liečia ieškovą P. V. ir atsakovus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partiją bei E. D. – D., civilinė byla pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovams Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai ir E. D. – D. dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, nutrauktina, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimas, kiek tai susiję su ieškovo P. V. reikalavimais, naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

45. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).

46. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė ieškovui A. B. iš atsakovės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos 6.000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimą, o nesant ar nepakakus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos turto, žalos atlyginimą priteisė subsidiariai iš partijos pirmininko E. D. – D. ir šioje dalyje priėmus naują teismo sprendimą – ieškovo A. B. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti, aktuali CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią išlaidos ieškovams priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

47. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovai A. B. ir P.V. prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdybos sprendimą, kuriuo nutarta, kad A. B. narystė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje stabdoma iki LR Prezidento rinkimų kampanijos pabaigos, bei priteisti A. B. iš atsakovės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos neturtinės žalos atlyginimo, o nesant ar nepakakus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos turto, žalos atlyginimą priteisiant subsidiariai iš partijos pirmininko E. D. – D. Atsižvelgiant į šioje byloje priimtą procesinį rezultatą (t. y. atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė A. B. iš atsakovės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos 6.000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimą panaikinta ir šioje dalyje priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškovo A. B. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas) spręstina, kad ieškinys tenkintas 50 proc. Vadovaujantis šiomis procentinėmis išraiškomis, šalims paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

48. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bylos nutraukimas (nagrinėjamu atveju ieškovui P. V. atsisakius nuo ieškinio reikalavimų, civilinė byla pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovams Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai ir E. D. – D. dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, nutraukta) yra bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje.

49. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 29 punktas). Taigi, bylą nutraukus atsisakius ieškinio, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintinas šalių procesinis elgesys visos bylos nagrinėjimo metu, priežastys, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, atsisakyta ieškinio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.

50. Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1575-790/2019).

51. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovų (apeliantų) patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovo P. V. kartu su bendraieškovu A. B. pareikštas ieškinys ir tai buvo tiesioginė atsakovų (apeliantų) turėtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios dėl jų (netinkamų) procesinių veiksmų, o ieškovui P. V. atsisakius ieškinio atsakovams, kiek pareikšti reikalavimai ir teismo sprendimas civ. byloje Nr. e2-7363-734-2019 kiek tai susiję su P. V. ir nenurodžius atsisakymo priežasčių, akivaizdu, jog pati byla yra išspręsta apeliantų naudai. Dėl šių priežasčių atsakovų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ne tik iš ieškovo A. B., bet ir iš ieškovo P. V. (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

52. Ieškovas P. V. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 143,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (t. y. žyminis mokestis už ieškinį). Atsakovai įrodymų, pagrindžiančių jų patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

53. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija patyrė iš viso 210,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (t. y. žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Tuo tarpu ieškovai į bylą įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl ieškovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimas nesprendžiamas.

54. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytą ieškovų ieškinio tenkinimo (ir atmetimo) procentinę išraišką, ieškovui P. V. iš atsakovų priteistina 71,50 EUR (143 EUR x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai iš ieškovų A. B. ir P. V. – 105,00 EUR (210 EUR x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str.). Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovei Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai iš ieškovų P. V. ir A. B. priteistina 33,50 EUR (105 EUR – 71,50 EUR), t. y. po 16,75 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

55. Byloje taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas patyrė 5,59 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų valstybei priteistina 2,79 EUR (5,59 EUR x 50 proc.), t. y. po 1,39 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, o iš ieškovų valstybei - 2,79 EUR (5,59 EUR x 50 proc.), t. y. po 1,39 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

56. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 98 straipsniu, 93 straipsnio 5 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovų Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir E. D. – D. 2019 m. gruodžio 23 Vilniaus apygardos teismui pateiktą prašymą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Civilinę bylos dalį pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovams Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai ir E. D. – D. dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą, kiek tai susiję su ieškovo P. V. reikalavimais, panaikinti.

Atsakovų Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir E. D. – D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė ieškovui A. B. iš atsakovės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos 6.000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, o nesant ar nepakakus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos turto, žalos atlyginimą priteisė subsidiariai iš partijos pirmininko E. D. – D., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą – ieškovo A. B. ieškinį dėl 6.000,00 EUR neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančiu ir panaikino Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdybos 2018-11-13 sprendimą, kuriuo nutarta, kad A. B. narystė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje stabdoma iki LR Prezidento rinkimų kampanijos pabaigos, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai iš ieškovų P. V. ir A. B. 33,50 EUR, t. y. po 16,75 EUR (šešiolika eurų ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovų A. B. ir P. V. į valstybės biudžetą 2,79 EUR, t. y. po 1,39 EUR (vieną eurą ir 39 ct) teismo pašto išlaidų, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti iš atsakovų Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir E. D. – D. į valstybės biudžetą 2,79 EUR, t. y. po 1,39 EUR (vieną eurą ir 39 ct) teismo pašto išlaidų, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.