- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-08
- Bylos Nr.
- e2-7363-734/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Ieškovas
- A. B., Pauliui Vinkleriui, Pauliaus Vinklerio
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B., Pauliaus Vinklerio ieškinį Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai, E. D. – D. dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
patikslintu ieškiniu (t.1 el. b. l. 120-125) ieškovai prašo: pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdybos sprendimą, kuriuo nutarta, kad A. B. narystė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje stabdoma iki LR Prezidento rinkimų kampanijos pabaigos. Priteisti A. B. naudai iš atsakovo Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nesant ar nepakakus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos turto, žalos atlyginimą priteisiant subsidiariai iš partijos pirmininko E. D. – D., priteisti ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė,jog jie yra Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos nariai, ieškinio pareiškimo metu, ieškovas A. B. yra registruotas pretendentu į kandidatus į Lietuvos Respublikos Prezidentus.
2019-01-16 ieškovai sužinojo, kad Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos sprendimu nutarta A. B. narystė stabdoma iki LR Prezidento rinkimų kampanijos pabaigos, apie šį sprendimą ieškovai buvo informuoti elektroniniu laišku, prie kurio nepridėtas nei priimtas atsakovo sprendimas, nei protokolas, nepateikti elektroniniai balsavimai, iš kurių būtų matyti, kas ir kada balsavo.
Šalies argumentai
Ieškovai su tokiu atsakovo sprendimu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Valdyba peržengė savo įgaliojimų ribas ir svarstė klausimą, kuris pagal kompetenciją jai nepriskiriamas. LKDP Valdybos funkcijos ir įgaliojimai aptarti Statuto 8.5. punkte, t.y. Valdybai nenumatyta teisė suspenduoti partijos nario, juolab, Valdybos nario, narystės partijoje. Pagal Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos statuto (toliau - Statutas) 11.7. punktą, dėl Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdybos nariui taikytinų politinio poveikio priemonių, sprendimą priima Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Konferencija, gavusi Mandatų ir Etikos komisijos išvadą. Valdybos posėdis buvo organizuojamas nesilaikant Statute nustatytos tvarkos ir netinkamai įformintas, nepasirašytas. Organizuojant balsavimą nebuvo raštiško siūlymo Mandatų ir Etikos komisijai dėl nuobaudos A. B. skyrimo, motyvuotai neišdėstyta, kokius konkrečius pažeidimus padarė A. B.. Be to, iš sprendimo neaišku nei Valdybos susirinkimo data, nei laikas, neaišku, iki kurios datos turėjo būti pateikti balsai (rašoma „per šią savaitę", todėl daroma prielaida, kad balsavimas turėjo baigtis 2018 m. lapkričio 16 d.). Elektroniniu paštu gavus pranešimą apie priimtą valdybos sprendimą, jo turinys nepateiktas ir, tikėtina, nesurašytas protokolas, nėra galimybės susipažinti ir įsitikinti, ar atitinka tikrovę balsavimo rezultatai (nėra biuletenių ar kitų valdybos narių valios išreiškimą patvirtinančių įrodymų, nuomonę elektroniniu paštu pareiškė tik G. N.. 2018 m. lapkričio 14-16 d. A. B. dar nebuvo pateikęs dokumentų Vyriausiajai rinkimų komisijai ir nebuvo įregistruotas pretendentu į kandidatus dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose (registracija įvyko 2018-12-06). Todėl balsavimo metu nebuvo jokio pagrindo stabdyti A. B. narystę LKDP. Pats A. B. niekada neteikė prašymo dėl jo narystės LKDP stabdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad LKDP valdybos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas tiek procedūrine, tiek kompetencijos, turinio prasme, todėl naikintinas.
2019 m. sausio 16 d. LKDP pirmininkas E. D. – D. informaciją apie skundžiamo sprendimo priėmimą išplatino tretiesiems asmenims, visuomenės veikėjams, t.y. apie aiškiai neteisėtą sprendimą buvo plačiai paskleista ir išviešinta žinia. A. B. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu yra registruotas pretendentu į kandidatus Lietuvos Respublikos Prezidentus. Todėl jo atžvilgiu atlikti neteisėti, aiškiai prieštaraujantys LKDP Statutui veiksmai pažemino jį asmeniškai ir kaip pretendentą kandidatuoti bei būti išrinktu Respublikos Prezidentu, sumenkino A. B. autoritetą, gerą reputaciją, orumą prieš kitus partijos narius, rinkėjus, visuomenės veikėjus. A. B. apie skundžiamą LKDP sprendimą nežinojo, jis buvo A. B. netikėtas, siurprizinis. Geras ir garbingas vardas A. B. yra labai svarbus politinėje veikloje ir vykdant rinkiminėje kampanijoje siekiant Prezidento posto, varžantis su kitais visuomenei žinomais konkurentais. Dėl LKDP neteisėto sprendimo buvo ne tik pakenkta A. B. reputacijai, tačiau jis asmeniškai patyrė didelius išgyvenimus dėl neteisėto ir negarbingo LKDP elgesio jo atžvilgiu - patyrė ir šiuo metu patiria padidėjusį stresą, dalį laiko, kurį ketino skirti rinkimų kampanijai buvo priverstas skirti ginčui su LKDP spręsti. A. B. itin stipriai išgyvena dėl to, kad LKDP neteisėti veiksmai jo atžvilgiu pakenkė jam atkaklioje kovoje dėl Prezidento posto ir įtakojo rinkimų rezultatus. Skundžiamu sprendimu buvo apribota A. B. galimybė pristatyti savo atstovaujamas vertybes, prisistatyti kaip LKDP pirmininko pavaduotojui, t.y. užimančiu atsakingas pareigas politinėje ir partijos veikloje. Tokiu būdu apribotos ir A, B. teisės save rinkėjų akyse pristatyti kaip turintį patirties politinį veikėją. Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad A. B. dėl neteisėto LKDP sprendimo ir jo paviešinimo plačiam trečiųjų asmenų ratui patyrė didelės neturtinės žalos, buvo pabloginta jo reputacija, geras vardas, padaryta neigiama įtaka jo prezidento kampanijos sėkmei. A. B. jam padarytą neturtinę žalą vertina 6000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdį pranešta (el. b. l. 13-14). Pateiktame atsiliepime į ieškinį ( t.1 el. b. l. 85-87) nurodė, jog Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (LKDP) nekelia savo kandidato 2019 m. LR Prezidento rinkimuose. 2018 m. vasarą A. B. siekė LKDP pritarimo savo kandidatavimui LR Prezidento rinkimuose, bet jo negavo. Negavęs partijos pritarimo, jis priėmė sprendimą dalyvauti rinkimuose kaip savarankiškas kandidatas. Siekiant išvengti interesų konflikto tarp LKDP ir savarankiško kandidato A. B., A. B. buvo paprašytas sustabdyti savo narystę partijoje LR Prezidento rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu arba atsisakyti kandidatavimo. Teismui pateiktas LKDP Vilniaus skyriaus valdybos posėdžio protokolas (Tomas I / puslapis 29) neatitinka tikrovės, nes šiame posėdyje buvo svarstomas A. B. kaip savarankiško (nepriklausomo) kandidato galimas parėmimas. Pridedame paties A. B. ranka rašyto posėdžio protokolo originalo kopiją. A. B. išsikėlus savarankišku politinės kampanijos dalyviu, tolesnis žingsnis - laikinas narystės partijoje stabdymas buvo A. B. aiškus nuo pat jo apsisprendimo išsikelti savarankišku kandidatu. Nesulaukusi A. B. prašymo, LKDP Valdyba - kolegialus partijos valdymo organas - posėdžiavo elektroniniu būdu ir priėmė sprendimą stabdyti A. B. narystę. Už šį sprendimą balsavo 6 Valdybos nariai, elektroniniame posėdyje dalyvavo 9 nariai. Priimdami sprendimą Valdybos nariai vadovavosi ne tik Statuto nuostatomis, bet ir sveiku protu, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise principais, bendraisiais sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Valdyba yra pasitvirtinusi elektroninių posėdžių rengimo reglamentą. Sprendimas viešai paskelbtas vėliau nei įvyko posėdis, tikintis, kad A. B., kaip ir buvo prašomas, pats sustabdys savo narystę partijoje. Apie Valdybos sprendimą A. B. buvo informuotas elektroniniu laišku. Pabrėžtina, jog iki Valdybos sprendimo priėmimo ir po jo A. B. ne kartą žodžiu ir telefoniniais pokalbiais buvo raginamas sustabdyti savo narystę partijoje. Taip pat pabrėžtina, kad LKDP Valdybos ir jos aktyvo narių nuostatos dėl A. B. dalyvavimo LR Prezidento rinkimuose atžvilgiu jam buvo gerai žinomos nuo 2018 m. vasaros. Iš to darytina išvada, kad A. B. kandidatūra dėl daugybės priežasčių LKDP yra nepriimtina. Valdybos sprendimas taip pat buvo paviešintas partijos veidaknygės paskyroje, siekiant išvengti galimybių A. B. savo rinkimų kampanijoje naudoti LKDP vardą. Vadovaujantis galiojančiais LR teisės aktais, reglamentuojančiais politinių partijų veiklą, partinės narystės sustabdymas ir / arba jos atkūrimas yra partijos vidaus reikalas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovai prašo panaikinti Lietuvos krikščioniškosios demokratijos valdybos sprendimą, kuriuo sustabdyta A. B. narystė partijoje Lietuvos Respublikos Prezidento politinės kompanijos laikotarpiui.
Lietuvos Respublikos Politinių partijų įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, jog šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija, steigimą, veiklą, teises, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ir pertvarkymo ypatumus, politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką. Šio įstatymo 2 straipsnio 5dalyje nurodyta: Politinė partija – pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę, o 4 straipsnyje nurodyta, jog Politinės partijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, savo įstatais bei programa, todėl sprendžiant šį ginčą, teismas vadovaujasi aukščiau nurodytu normatyviniu reglamentavimu.
Pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 12 str., - politinės partijos organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Pagal LR CK 2.82 str. 1 dalies nuostatas, Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Pagal LR CK 2.82 str. 4 dalies nuostatas, Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
Rezoliucinė dalis
Atsakovas pateikė į bylą Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos valdybos 2018-11-13 sprendimą (t.1 el. b. l. 88), kuriuo LKDP valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo ketvirto skirsnio 35 straipsnio 1 dalimi, Krikščioniškosios Demokratijos Partijos (toliau - LKDP ) statuto II dalies 3.16.1 punktu, LKDP Vilniaus skyriaus valdybos 2018 m. spalio mėn. 21 dienos protokolu, nusprendė :
1. Įpareigoti LKDP pirmininko pavaduotoją A. B., kaip, išsikėlusi patį save, nepriklausomą kandidatą Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, įteikti raštišką pareiškimą Vilniaus skyriaus pirmininkui, dėl narystės LKDP sustabdymo Lietuvos Respublikos Prezidento politinės kompanijos laikotarpiui (2018-11-12 iki 2019-09-10);
2. Sustabdyti LKDP pirmininko pavaduotojo A. B. narystę LKDP partijoje Lietuvos Respublikos Prezidento politinės kompanijos laikotarpiui (politinės kompanijos pradžia 2018-11-12, politinės kompanijos pabaiga 2019-09-10), išvengiant interesų konflikto, tarp LKDP ir nepriklausomo pretendento A. B., iškėlusio save į Lietuvos Respublikos Prezidentus, skelbiant politinės kompanijos metu žodinę, rašytinę informaciją, dalyvaujant įvairiuose viešuose renginiuose - televizijoje, radijo laidose ir žiniasklaidos priemonėse.
Ieškovai teigia, kad šis atsakovo valdybos sprendimas yra negaliojantis, nes pažeidžia atsakovo Statuto 8.5. punkte, kuriame numatyti partijos valdybos kompetencija ir įgalinimai, t.y. Valdybai nenumatyta teisė suspenduoti partijos nario, juolab, Valdybos nario, narystės partijoje.
Atsakovo statuto (t.1 el. b. l. 134) 3.16 punkte nurodyta, jog Narystė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje sustabdoma: 3.16.1.įteikiant raštišką pareiškimą skyriaus Pirmininkui ar skyriaus Valdybai; 3.16.2.automatiškai narystė sustabdoma, jei išaiškėja, kad narys anketoje pateikė neteisingą informaciją; 3.16.3.Mandatų ir Etikos komisijos sprendimu, neatsižvelgiant į Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos nario valią.
Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Partijos Statuto 3.16.1. punktu, kuriame nurodyta, jog narystė partijoje sustabdoma pagal partijos nario raštišką pareiškimą, kuris įteikiamas skyriaus Pirmininkui ar skyriaus Valdybai. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas A. B. būtų rašęs pareiškimą dėl jo narystės partijoje sustabdymo, valdybos 2018-11-13 sprendime minimas LKDP Vilniaus skyriaus valdybos 2018 m. spalio mėn. 21 dienos protokolas, kuriuo remdamasi valdyba priėmė sprendimą sustabdyti ieškovo A. B. narystę partijoje, savo turiniu teigia, jog LKDP Vilniaus skyrius nutarė pritarti A. B. kandidatavimui į prezidentus ir prašyti partijos valdybos pritarimo (el. b. l. 109). Taigi, atsakovo valdybos sprendimas, kuriuo A. B. narystė sustabdyta partijoje, iškreipė priimto LKDP Vilniaus skyriaus sprendimo esmę bei neteisingai taikė narystės partijoje sustabdymo pagrindą pagal Statuto 3.16.1 p. nuostatas, nes ieškovas A. B. pareiškimo dėl jo narystės partijoje sustabdymo nerašė. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos valdybos įgalinimai numatyti Statuto 8.5punkte, kuriame nėra numatyta, kad partijos valdyba galėtų spręsti narystės partijoje sustabdymo klausimus.
Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, darytina išvada, jog atsakovo valdybos priimtas spendimas dėl A. B. narystės partijoje sustabdymo yra neteisėtas, pažeidžiantis atsakovo Statuto nuostatas, todėl ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdybos sprendimą, kuriuo nutarta, kad A. B. narystė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje stabdoma iki LR Prezidento rinkimų kampanijos pabaigos, tenkintinas.
Kadangi atsakovas teismo reikalavimu nepateikė dokumentų dėl įvykusio balsavimo, teismas nepasisako dėl ieškovo argumentų apie suklastotą balsavimą ir pnš.
Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (civilinė byla 3K-3-417/2013).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta byloje P. D. v.R.V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios”, bylos Nr. 3K-3-393/2008). neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003).
Ieškovas A. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iš Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos valdybos neteisėto sprendimo, kuriuo buvo sustabdyta ieškovo narystė partijoje tuo laikotarpiu, kai ieškovas dalyvavo rinkimų į Lietuvos Respublikos Prezidentus kampanijoje.
Aukščiau nurodytais argumentais nustatyta, jog Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos valdyba, nuspręsdama sustabdyti A. B. narystę partijoje, pažeidė partijos Statuto nuostatas ir viršijo Statute nustatytą valdybos kompetenciją, t.y. nustatyti partijos valdybos neteisėti veiksmai. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog jis dėl neteisėto LKDP sprendimo ir jo paviešinimo plačiam trečiųjų asmenų ratui, patyrė neturtinę žalą, buvo pabloginta jo reputacija, geras vardas, padaryta neigiama įtaka jo prezidento kampanijos sėkmei. Ieškovas teigia, jog rinkėjai jį rinko kaip šios partijos narį, po išviešinimo, kad ieškovo narystė partijoje rinkiminės kampanijos metu suspenduota, rinkėjų bei rėmėjų sumažėjo, o tai sukėlė pasekmes sėkmingai rinkiminei kampanijai, pakirto ieškovo pasitikėjimą partijos vadovybe, kuri nusprendė priešingai, nei partijos Vilniaus skyrius, kuris rėmė ieškovo dalyvavimą rinkimų kampanijoje, pakirto teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Šie ieškovo argumentai laikytini pagrįstais, nereikalaujantys įrodymų, priimto sprendimo paviešinimo mąstą nurodė pats atsakovas atsiliepime į ieškinį, nes kaip jau minėta aukščiau, atsakovo priimtas sprendimas, aiškiai pažeidžiantis statuto nuostatas, negalėjo nesukelti pasekmių.
A. B. jam padarytą neturtinę žalą vertina 6000 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos, o jos sąskaitoje nesant lėšų, subsidiariai iš partijos pirmininko E. D. – D.. Ivertinus pažeidimo pobūdį, jo sukeltas pasekmes, darytina išvada, jog ieškovo prašomas priteisti 6000 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, atitinkantis protingumo kriterijus.
Statuto IX skyriaus 9.1 - 9.2 punktai numato Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininko teises bei pareigas, Statute nurodyta, jog partijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Suvažiavimų, Konferencijos nutarimais, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Programa, šiuo Statutu.
Iš byloje esančio rašytinio įrodymo -elektroninio partijos pirmininko laiško (el. b. l. 35), matyti, kad partijos pirmininkas organizavo partijos valdybos narių balsavimą ir priėmė sprendimą, kad būtų stabdoma ieškovo A. B. narystė partijoje iki LR Prezidento rinkimų kompanijos pabaigos. Iš šio darytina išvada, jog partijos pirmininkas, organizuodamas valdybos narių balsavimą šiuo klausimu, aiškiai nusižengė Statuto nuostatoms, kurių turinį jam privalu žinoti. Todėl pagrįstas ieškovų reikalavimas taikyti partijos pirmininkui subsidiarią atsakomybę ( LR CK 6.245 str.5d.), kadangi jam, kaip partijos pirmininkui, sprendžiant ginčo nagrinėjimo klausimą, pažeidžiant partijos statuto nuostatas, taip pat kyla civilinė atsakomybė ( LR CK 6.246-6.248 str.str.).
Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, ieškovų reikalavimas priteisti A. B. naudai iš atsakovo Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nesant ar nepakakus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos turto, žalos atlyginimą priteisti subsidiariai iš partijos pirmininko E. D. – D., tenkintinas (LR CK 6.246-6.248, 6.245 str. 5 d.).
Vadovaujantis LR CPK 93 str., patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 143,55 Eur žyminis mokestis (el. b. l. 38, l.47), ieškovo Pauliaus Vinklerio naudai ( žyminio mokesčio mokėtojas P. V.).
Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 5,59 Eur pašto išlaidų, jos pagal LR CPK 96 str. nuostatas priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos Valdybos 2018-11-13 sprendimą, kuriuo nutarta, kad A. B. narystė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje stabdoma iki LR Prezidento rinkimų kampanijos pabaigos.
Priteisti A. B. naudai iš atsakovo Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nesant ar nepakakus Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos turto, žalos atlyginimą priteisti subsidiariai iš partijos pirmininko E. D. – D..
Priteisti iš atsakovų Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir E. D. – D. po 71,77 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Pauliaus Vinklerio naudai.
Priteisti iš Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos ir E. D. – D. po 2,79 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos”, sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.