Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-293-579/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-03
Bylos Nr.: 1A-293-579/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-65-1-01752-2012-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė (pirm.), Evaldas Gražys (pran.), Aušra Bielskė
Atsakovas: G. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai
Ieškovas: G. K.
Trečiasis asmuo: A. G.
Advokatai: Girius Ivoška

Kategorijos

2.1.5.1.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.19pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.14.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-579/2025Proceso Nr. 1-65-1-01752-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.5.2.19; 2.6.10.8; 3.1.14.7 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Evaldo Gražio (pranešėjas) ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo baudžiamojoje byloje, be kita ko, pagal ieškovo G. K. civilinį ieškinį atsakovams G. V. ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo A. G.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-348/2019, be kita ko:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas nusikalstamos veikos organizatorius, siekiant nuslėpti ir įteisinti savo paties ar kito asmens tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – keturratį „Suzuki King Quad 750“ (kurio tikrasis identifikacinis (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 6 d. buvo pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis keturratis įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio keturračio identifikacinį (VIN) numerį į Nr. (duomenys neskelbtini), jis, t. y. G. V., perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui šio keturračio suklastoto VIN numerį, techninius duomenis bei G. K. anketinius duomenis; tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą užsienietišką nuosavybės įsigijimo dokumentą – Didžiosios Britanijos nuolatinio eksporto liudijimą Nr. 1015733, į kurį įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad G. K. 2012 m. birželio 19 d. Didžiojoje Britanijoje įsigijo sunkųjį keturratį „Suzuki King Quad 750“, kurio tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą, kuriame melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – keturratis „Suzuki King Quad 750“, kurio suklastotas tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas iš teisėtos veiklos, ir išsiuntus šį suklastotą eksporto liudijimą į UAB „Pasaulio spalvos“ tikslu jis būtų išverstas į lietuvių kalbą; po to jis, t. y. G. V., tikslu įregistruoti minėtą keturratį Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre G. K. vardu, gaunant šio keturračio registracijos liudijimą, valstybinį numerį, techninės apžiūros taloną, 2012 m. rugpjūčio 14 d. G. K. vardu apdraudė šį keturratį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), I. Ž. (G. V. prašymu) AB „Swedbank“ sumokėjus valstybės rinkliavą už šio keturračio įregistravimą, po to jis, t. y. G. V., 2012 m. rugpjūčio 13 d. Kauno miesto savivaldybėje, esančioje Kaune, Laisvės al. 96, pateikė Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiajam specialistui A. G., žinomai netikrą Didžiosios Britanijos nuolatinio eksporto liudijimą Nr. 1015733 ir jo vertimą į lietuvių kalbą, tokiu būdu melagingai nurodžius, kad šis keturratis gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė G. K. vairuotojo pažymėjimo kopiją, minėto keturračio techninius duomenis ir fotonuotrauką su VIN numeriu, draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o A. G. surašius ir atspausdinus prašymą G. K. vardu dėl keturračio „Suzuki King Quad 750“ įregistravimo, pateikus šį prašymą pasirašyti jam, t. y. G. V., jis į prašymo grafą „Registruojančio asmens vardas, pavardė, parašas“ įrašė G. K. ir pasirašė G. K. vardu, taip suklastojo šį prašymą, po to remiantis šiuo žinomai suklastotu prašymu, neteisėtai įregistravus keturratį „Suzuki King Quad 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir išrašius registracijos liudijimą Nr. 0149095, nurodant, kad šio keturračio savininkas G. K., taip pat neapžiūrėjus registruojamo keturračio ir išrašius techninės apžiūros taloną Nr. 0547666, taip suklastojus tikrą dokumentą, ir pateikus registracijos liudijimą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei žinomai suklastotą techninės apžiūros taloną jam, t. y. G. V., pastarasis perdavė minėtą registracijos liudijimą, valstybinį numerį ir žinomai suklastotą techninės apžiūros taloną tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris pardavė keturratį „Suzuki King Quad 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. už 3 500 Eur bei perdavė pastarajam registracijos liudijimą Nr. 0149095, valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) bei techninės apžiūros taloną Nr. 0547662, taip šio keturračio pirkėjui melagingai nurodė, kad šis keturratis gautas iš teisėtos veiklos, tokiu būdu jis organizavo nusikalstamu būdu įgyto turto – keturračio „Suzuki King Quad 750“ legalizavimą ir legalizavo šį keturratį, šiais veiksmais nukentėjusiajam G. K. padarė 3 500 Eur turtinę žalą, taip pat jis organizavo žinomai netikro dokumento pagaminimą ir jį panaudojo, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo bei realizavo žinomai suklastotą tikrą dokumentą. Šiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) bei BK 300 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Nukentėjusiajam G. K. solidariai iš nuteistųjų G. V. ir A. G. priteistas 4 344,3 Eur turtinės žalos atlyginimas.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-307/2021 Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta priteisti solidariai iš nuteistųjų G. V. ir A. G. nukentėjusiajam G. K. 4 344,3 Eur turtinės žalos atlyginimą, panaikinta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam G. K. nuspręsta pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat patikslintas G. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) (dėl keturračio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), aprašymas, nustatant: „pardavė keturratį „Suzuki King Quad 750“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), G. K. už tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą“ ir „šiais veiksmais nukentėjusiajam G. K. padarė tyrimo metu nenustatyto dydžio turtinę žalą“.

Šalies argumentai

3. Ieškovas G. K. baudžiamoje byloje pateikė 2015 m. spalio 29 d. civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš G. V. ir A. G. 4 344,3 Eur žalos, kurios dydį siejo su įsigyjant keturratį „Suzuki King Quad 750“ sumokėta kaina (15 000 Lt), atlyginimą (14 t., b. l. 128–130). Kilus ginčui dėl reikalavimo sumą patvirtinančių įrodymų pakankamumo, Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu konstatavus, kad reikalavimo suma iš esmės grindžiama tik ieškovo paaiškinimais, ieškovas savo poziciją patikslino, 2023 m. balandžio 11 d. patikslintame ieškinyje nurodydamas, kad konfiskuoto keturračio „Suzuki King Quad 750“ savininkas jos atsiimti nepanoro, todėl ieškovas ją (iš naujo) nusipirko iš draudimo išmoką teisėtam savininkui išmokėjusios draudimo bendrovės už 1 400 Eur. Šią sumą įvardydamas, kaip žalą, ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (55 t., b. l. 43–51).

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. G. 2023 m. gegužės 25 d. pateikė atsiliepimą į ieškovo G. K. 2023 m. balandžio 11 d. ieškinį, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas elgėsi neteisėtai ir nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio, jog patyrė žalą būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl prašė ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.

5. Ieškovas G. K. proceso eigoje, t. y. 2023 m. liepos 4 d., ieškinį dar kartą patikslino – iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir G. V. prašydamas solidariai priteisti 1 400 Eur dydžio patirtų nuostolių sumą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,17 Eur išlaidas už dokumento vertimą bei 1 234,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (55 t., b. l. 142–144).

Atsiliepimas

6. Kauno miesto savivaldybės administracija 2023 m. liepos 19 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė: nelaikyti Kauno miesto savivaldybės administracijos civiliniu atsakovu, civiliniu atsakovu laikyti A. G.; tuo atveju, jei teismas laikytų Kauno miesto savivaldybės administraciją civiliniu atsakovu, į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti A. G.; taikyti trejų metų ieškinio senatį ir civilinį ieškinį atmesti; teismui nenustačius pagrindų ieškinį atmesti dėl praleisto senaties termino, civilinį ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijai atmesti, kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas G. V. 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė: taikyti trejų metų ieškinio senatį ir civilinį ieškinį atmesti; teismui nenustačius pagrindo ieškinį atmesti dėl praleisto senaties termino, civilinį ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, nekeisti ir nemažinti atsakovų skaičiaus dėl G. K. ieškinio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimu, be kita ko, ieškovo G. K. reikalavimai tenkinti iš dalies: ieškovui G. K. iš atsakovo G. V. priteistas 1 400 Eur turtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo Kauno apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2021 m. lapkričio 12 d.) iki visiško žalos atlyginimo, ir 2 001,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Likusioje dalyje G. K. ieškinys atmestas.

Šalies argumentai

9. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad ieškovas G. K. 2023 m. liepos 4 d. pareikštu patikslintu ieškiniu prašo priteisti turtinę žalą iš nusikalstamą veiką padariusio G. V. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, kaip už nusikalstamą veiką padariusio A. G. veiksmus atsakingo asmens. Reikalavimo priteisti patirtą žalą iš nuteistojo A. G., nepaisant teismo pasiūlymo, ieškovas nereiškė. Nagrinėtoje baudžiamojoje byloje pripažįstant ieškovo G. K. teisę į civilinį ieškinį, teismai pasisakė tik dėl tiesioginės žalos priteisimo pagrindo. Būtent tiesioginis priežastinis ryšys nustatytas įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais tarp nuteistųjų G. V. ir A. G. nusikalstamų veiksmų ir ieškovui G. K. padarytos turtinės žalos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija į civilinio ieškinio nagrinėjimo procesą baudžiamojoje byloje nebuvo įtraukta, ieškovas nei konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų, nei to, kaip jie priežastiniu ryšiu susiję su G. K. padaryta žala, nepagrindė. Nebuvo nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija būtų žinojusi apie A. G. priešingą teisei elgesį ir jį toleravusi. Priešingai, liko nepaneigta atsakovės pozicija, kad apie tokią A. G. nusikalstamą veiką ji neturėjo jokios informacijos iki apie tai sužinojo iš teisėsaugos institucijų. Be to, A. G. pagal jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atsiradimo metu užimamas pareigas ir priskirtas funkcijas nepatenka į darbuotojų sampratą, pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 2 dalyje, nes pagal šią įstatymo normą darbuotojais yra laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. A. G., būdamas valstybės tarnautoju, veikė tyčia, sąmoningai siekdamas nusikalstamų tikslų, ir tokia jo veika, neįrodžius konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei priežastinio ryšio tarp tokių neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, negali būti pagrindu civilinės atsakomybės taikymui ir pagal CK 6.271 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nors G. K. baudžiamojoje byloje pirminį ieškinį pareiškė ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 29 d., tačiau tik Kauno apygardos teismui 2019 m. liepos 12 d. priėmus nuosprendį, kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. lapkričio 12 d. priėmus nuosprendį, tapo aiškios visos nusikalstamų veikų (dokumentų, klastojimo bei nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo) aplinkybės, nustatyti ir nuteisti nusikalstamos bendrininkų grupės nariai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo atžvilgiu įvykdyto teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą (keli bendrininkų grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir atlikdami atskiras užduotis, įvykdė eilę nusikalstamų veikų, kurioms nustatyti buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir nagrinėjama baudžiamoji byla), sprendė, kad ieškinio senaties terminas atsakovės atžvilgiu iškeltiems reikalavimams pareikšti skaičiuotinas nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2021 m. lapkričio 12 d.), todėl ieškovas patikslintu 2023 m. liepos 4 d. ieškiniu įtraukdamas į procesą naują atsakovę – Kauno miesto savivaldybės administraciją, sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido.

11. G. V. civilinis ieškinys buvo pareikštas dar ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 29 d., vėlesniais ieškiniais reikalavimai buvo tik tikslinami. Ieškovas keturračiu disponavo iki 2014 m. rugpjūčio 7 d., kol poėmio metu jis iš nukentėjusiojo G. K. buvo paimtas, vėliau – 2015 m. rugsėjo 30 d. – prokurorės nutarimu grąžintas Švedijos draudimo bendrovei „L.“ (14 t., b. l. 116–117, 137–139). Nenustačius, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo ankščiau nei iš jo buvo paimtas keturratis tyrimui, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys pareikštas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą.

12. G. V. neteisėti veiksmai ir kaltė, priežastinis ryšys tarp padarytos nusikalstamos veikos ir dėl jos kilusios žalos ieškovui, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, yra konstatuoti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu (CPK 182 straipsnio 3 punktas), todėl pakartotinai nenustatinėjami. Šioje byloje nagrinėtinas tik žalos dydžio nustatymo klausimas. Nors nurodydamas patirtos turtinės žalos dydį ieškovas nebuvo nuoseklus, reikšdamas patikslintą ieškinį, pateikė 2016 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp pirkėjo (ieškovo) ir pardavėjo „L.“, kuri patvirtina, kad jis iš pardavėjo už 1 400 Eur įgijo keturratį „Suzuki LTA750 XP“ VIN (duomenys neskelbtini) (teisėjų kolegijos pastaba: šios nutarties 1.1 pastraipoje nurodytą keturratį „Suzuki King Quad 750“). Sutartyje nurodyta, kad pinigai pervedami per banką (55 t., b. l. 46). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šis įrodymas patikimai pagrindžia „Suzuki King Quad 750“ vertę, juolab kad atsakovo atstovė jokių šią vertę paneigiančių įrodymų nepateikė.

13. Įvertinus tai, kad ieškinys, kuriuo prašoma priteisti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, buvo pareikštas baudžiamojoje byloje, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos penkių procentų dydžio metinės palūkanos iš G. V. priteistinos nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, įsiteisėjimo dienos (2021 m. lapkričio 12 d.), iki visiško žalos atlyginimo.

14. Ieškovo G. K. patirtos 4 003,17 Eur (10,17 Eur vertimo išlaidos, 2 686,2 Eur atstovavimo išlaidos, 1 306,8 Eur atstovavimo išlaidos, rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo) proceso išlaidų sumos realumu ir pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Įvertinus bylos nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių, kuriuose buvo sprendžiami civilinio ieškinio klausimai, skaičių, darytina išvada, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Kadangi ieškovo reikalavimas tenkintas iš dalies (atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu reikalavimas atmestas), ieškovui G. K. iš atsakovo G. V. priteista 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 2 001,59 Eur.

15. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 19 d. sprendimu taip pat išspręsti kiti klausimai: 1) atmestas ieškovo E. Ž. ieškinys atsakovams R. D., G. V., A. B.; 2) atsakovei R. D. iš ieškovo E. Ž. priteistas 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; 3) atmestas ieškovo V. Z. ieškinys atsakovams G. V., A. G. ir M. G.; 4) iš ieškovo V. Z. priteistas 365 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas valstybei; 5) iš ieškovo V. Z. priteistas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas A. G.; 6) atmestas ieškovės R. B. ieškinys atsakovams G. V. ir R. D.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

16. Atsakovas G. V. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti sprendimą priteisti G. K. 1 400 Eur turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo G. V.; 2) nusprendus atmesti G. K. ieškinį, atmesti ir ieškovui priteistas bylinėjimosi bei vertimo paslaugų išlaidas; 3) nusprendus G. K. ieškinį (kuria nors dalimi) tenkinti, turtinę žalą, metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. lapkričio 16 d. bei bylinėjimosi išlaidas priteisti daline atsakomybe iš atsakovų G. V. ir A. G.

Atsiliepimas

16.1. Atsakovas G. V. nurodo apeliacine tvarka skundžiantis Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta iš jo priteisti G. K. 1 400 Eur turtinės žalos atlyginimą, numatant metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiavimą nuo 2019 m. liepos 12 d., bei 2 001,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš apelianto. Taip pat skundžiama aptariamo sprendimo dalis nurodytą žalą priteisti nenustatant proporcingos atsakomybės, kadangi Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu teisė į civilinį ieškinį buvo pripažinta G. V. ir A. G. atžvilgiu.

16.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas patirtą 1 400 Eur turtinę žalą grindžia abiejų sutarties šalių nepasirašyta pirkimo-pardavimo sutartimi, nepateikdamas mokėjimą patvirtinančių įrodymų (pavedimo kopijos, grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo kvito), kurie, kaip nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, leistų teigti apie galutinį sutarties įvykdymą. Nagrinėjant bylą 2011–2012 m. teismo posėdyje apklausiamas ieškovas keitė parodymus apie pirminę pirkimo sumą (2 500 Eur), tai leidžia abejoti pateikiamos informacijos tikrumu. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad 2016 m. sandoris realiai neįvyko, ieškovas nepatyrė prašomos atlyginti turtinės žalos.

Šalies argumentai

16.3. Pasisakydamas dėl senaties termino, atsakovas G. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad civiliniame ieškinyje teigiama, jog žala atsirado 2016 m., tačiau naujas reikalavimas (kitas ieškinio dalykas) (atsakovo atžvilgiu) buvo pareikštas 2023 m. Tai yra, praėjus 7 metams nuo tariamo žalos atsiradimo, praleidžiant 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris yra taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, analizuojamo ieškinio atveju – 2016 m. Nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą civilinį ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai – savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Apelianto vertinimu, ieškovas turėjo 7 metus pareikšti atnaujintus reikalavimus, tačiau to sąmoningai nedarė. Dar daugiau, ieškovas nesutiko, kad praleido ieškinio senaties terminą ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis, leidžiančiomis spręsti, kad praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

16.4. Atsakovo G. V. vertinimu, nuo 2011 m. pasikeitė ieškinio dalykas. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir nusikalstamos veikos buvimo. Pateikti rašytiniai įrodymai, anot apelianto, nepaaiškina, kaip jis yra susijęs su patirta žala, kadangi civiliniame ieškinyje teigiama, jog prašomas atlyginti žalos dydis kilo ne dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet po jos praėjus 5 metams. Atsakovas nurodo nedaręs ieškovo laisva valia priimtam sprendimui įsigyti transporto priemonę įtakos, o aplinkybė, kad buvo įsigytas keturratis, o ne automobilis ar kita transporto priemonė, neturi tiesioginio ryšio su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Todėl apmokėti šios transporto priemonės įsigijimo išlaidas, jas priteisiant iš apelianto, vien dėl to, jog jis prieš dešimtmetį pažeidė teisės aktus ir padarė žalą G. K. nėra jokio teisinio pagrindo.

16.5. Apeliaciniame skunde remiamasi ir CPK 182 straipsnio 3 punktu, kuriame, anot apelianto, numatyta, kad nagrinėjant ieškinius civilinio proceso tvarka spręstina, kurių asmenų atžvilgiu ir kokia atsakomybė (solidarioji ar dalinė) taikoma, taip pat turi būti nustatytas žalos dydis. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas prašo teismo tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta tenkinti G. K. ieškinį, atsižvelgti į Kauno apygardos teismo 2019 m. nuosprendyje baudžiamojoje byloje pateiktus argumentus ir nustatyti proporcingą dalinę atsakomybę atsakovų G. V. ir A. G. atžvilgiu.

Atsiliepimas

17. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo G. V. apeliacinį skundą nurodo neprieštaraujanti jo tenkinimui.

17.1. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vertinimu, skundžiamas Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

17.2. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio senatimi, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovo G. V. atžvilgiu pirminis ieškinys buvo pareikštas dar 2015 m., tačiau G. K. 2023 m. liepos 4 d. patikslinus ieškinį buvo pakeistas pirminio ieškinio dalykas ir pagrindas. Tai yra, nurodytos visiškai naujos ieškinio aplinkybės: naujas žalos dydis ir jo atsiradimo pagrindas (2016 m. pirkimo-pardavimo sutartis ir jos pagrindu tariamai sumokėtos lėšos). Šiuo atveju aktualus dispozityvumo principo įgyvendinimas, kuris suponuoja ieškovo teisę padidinti ar sumažinti pradinio ieškinio reikalavimus, pakeisti pradinio ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką jau iškeltoje teismo žinioje esančioje civilinėje byloje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Nors ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką nepareikšdamas naujo ieškinio, tačiau jis negali kartu pakeisti jų abiejų, kadangi pakeitus ieškinio pagrindą ir dalyką yra laikoma, kad pareikštas naujas ieškinys, o ne tikslinami, didinami ar mažinami jau pareikšto ieškinio reikalavimai (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2071-864/2023). Todėl G. K. 2023 m. liepos 4 d. iš esmės pareiškus naują ieškinį Kauno apygardos teismas galimai ne visiškai tinkamai traktavo senaties termino skaičiavimą. Šiuo aspektu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pažymi ir tai, kad civilinis ieškovas savo poziciją ne patikslino, o kardinaliai pakeitė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu jam pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi, visiškai nėra pagrįsta, kokiu būdu grąžinus klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio nagrinėti pirmosios instancijos teismui, praleidus 3 metų senaties terminą, galėjo pasikeisti ieškiniu prašomos atlyginti žalos laikotarpis, o žalos dydis – sumažėti net 3 kartus.

17.3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija teigia viso proceso metu besilaikiusi pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje pateikti G. K. rašytiniai įrodymai niekaip nepatvirtina ir nenurodo, kaip šio asmens patirta žala yra susijusi su prašomos atlyginti žalos dydžiu. Aplinkybės, kad žalą 2012–2014 m. G. K. patyrė, niekas neneigia, tačiau 2023 m. liepos 4 d. ieškinyje nurodomas žalos dydis kildinamas ne iš nusikalstamos veikos padarymo, bet po to laiko, kai ji buvo padaryta. Manytina, kad G. K. 2016 m. rugpjūčio 11 d., nepaisant to, kad už keturratį jis jau kartą buvo sumokėjęs tyrimo metu nenustatytam asmeniui, norėdamas įsigyti šį keturratį iš teisėto savininko – Švedijos draudimo bendrovės „L.“, pastarajam turėjo sumokėti 1 400 Eur dydžio sumą. Taigi, G. K. sprendimas 2016 m. įsigyti daiktą niekaip nėra susijęs su 2021 m. nuosprendžiu kaltais už nusikalstamų veikų padarymą 2011–2012 m. pripažintais asmenimis. Paminėtina, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši taisyklė yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąją sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančioje CK 6.259 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Pažymėtina, kad teismas galimos paties civilinio ieškovo įtakos jo patirtai tariamai žalai netyrė, apsiribojo tik civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.

17.4. Nagrinėjamoje byloje žala negali būti laikytina bet kokia G. K. įsigytų daiktų pirkimo suma, o tik ta, dėl kurios sukėlimo atsakingi nusikalstamos veikos padarymu kaltais pripažinti A. G. ir G. V. Dar daugiau, byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti patirtos žalos faktą ir dydį. Nagrinėjamu atveju G. K. kartu su civiliniu ieškiniu nepateikė įrodymų apie sutartyje numatytos sumos sumokėjimą ir šios aplinkybės neleidžia spręsti, kokio dydžio nuostolius jis patyrė ir kada jie susidarė. Civiliniam ieškovui per visą teisminį procesą nuosekliai nenurodant, kokio dydžio žala jam buvo padaryta, ką pažymėjo ir Kauno apygardos teismas skundžiamo sprendimo 43 punkte, priteistinos žalos dydis yra esminis klausimas, į kurį liko neatsakyta.

17.5. Atlyginami gali būti tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu. Todėl priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslų kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-53/2010, 3K-3-607/2013). Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

18. Civilinio ieškovo G. K. atstovas advokatas Girius Ivoška atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą.

18.1. Civilinio ieškovo G. K. atstovas, atsakydamas į atsakovo G. V. apeliacinio skundo argumentus, nurodo, kad jo atstovaujamo civilinio ieškovo (keturračio pirkėjo) sutartis su Švedijos bendrove (keturračio pardavėju) buvo pasirašyta dviem egzemplioriais, iš kurių vienas, pasirašytas abiejų sandorio šalių, liko pardavėjui. Aplinkybė, kad civilinis ieškovas G. K. jam likusio pirkimo-pardavimo sutarties egzemplioriaus sutarties sudarymo metu nepasirašė reiškia ne tai, kad ši sutartis nebuvo sudaryta, bet tai, kad pirkėjas bet kada galėjo (vis dar gali) aptariamą pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti, neiškreipdamas fakto dėl sutarties sudarymo, prekės (keturračio) ir apmokėjimo už ją perdavimo (gavimo).

18.2. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senatimi, civilinio ieškovo G. K. atstovas atsiliepime nurodo, kad 2015 m. civiliniam ieškovui G. K. reiškiant ieškinį dar nebuvo žinoma, kokie asmenys bus pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, kuria jam buvo padaryta žala, padarymo. Atitinkamai nebuvo aišku, kokiam asmeniui turėtų kilti civilinė atsakomybė už tokios žalos padarymą ieškovui. Tik įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nustačius nuteistų asmenų veiksmų priežastinį ryšį su G. K. padaryta žala, atsirado galimybė civiliniam ieškovui įgyvendinti savo pasirinkimą, kuriam asmeniui ir kokio pobūdžio teisinius reikalavimus reikšti.

18.3. Atsiliepime į atsakovo G. V. apeliacinį skundą nurodoma ir tai, kad skundžiamo Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo 44–45 pastraipose buvo motyvuotas priežastinio ryšio egzistavimas ir prievolės atlyginti žalą atsiradimo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo G. V. apeliacinis skundas atmetamas

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo G. V. apeliacinį skundą, nenustatė absoliučių skundžiamo Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo G. K. ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, iš atsakovo G. V. priteisiant turtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą bei ieškinio senaties institutą.

Dėl nustatytų faktinių ir procesinių bylos aplinkybių

22. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis 2012 m. rugpjūčio 13 d. A. G. įregistravo keturratį G. K. vardu. Išduotas registracijos liudijimas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros talonas. Registruojant pateiktas suklastotas Didžiosios Britanijos nuolatinio eksporto liudijimas Nr. 1015733, į kurį įrašyta, kad G. K. 2012 m. birželio 19 d. Didžiojoje Britanijoje įsigijo keturratį „Suzuki King Quad 750“, kurio tapatumo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 62–65). Vadovaujantis BPK 147 ir 160¹ straipsniais, 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo atliktas G. K. vardu registruoto aptariamo keturračio poėmis, o 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. vasario 29 d. prokurorės nutarimais keturratis „Suzuki King Quad 750“ grąžintas Švedijos draudimo bendrovės „L.“ įgaliotos įmonės UAB „A.“ atstovui (14 t., b. l. 116–117, 137–139).

23. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 29 d. ieškovas G. K. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas solidariai iš asmenų, kuriuos teismas baudžiamojoje byloje pripažins kaltais, jo naudai priteisti 4 344,3 Eur (15 000 Lt) turtinės žalos, kurią patyrė įgydamas keturratį „Suzuki King Quad 750“, atlyginimą (14 t., b. l. 128–130). Apklaustas baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. teisiamajame posėdyje), kaip nukentėjusysis, G. K. nurodė keturratį „Suzuki King Quad 750“ nusipirkęs Kauno automobilių turguje prieš 6–7 metus už 15 000 Lt. Vėliau draudimo bendrovei sumokėjęs 2 500 Eur ir antrą kartą įsigijęs tą patį keturratį.

24. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-348/2019, be kita ko, G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties ar kito asmens tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą sunkųjį keturratį „Suzuki King Quad 750“, kuris 2012 m. rugpjūčio mėn. pagrobtas Švedijoje, žinodamas, kad ši transporto priemonė įgyta nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus jo identifikacinį (VIN) numerį ir nuosavybės dokumentus, jog juose būtų užfiksuotas transporto priemonės įgijimas Didžiojoje Britanijoje, ieškovo G. K. vardu, kreipėsi į trečiąjį asmenį A. G., kaip atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistą, dėl šios transporto priemonės užregistravimo Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų registre, o trečiasis asmuo A. G., suklastodamas dokumentus, neteisėtai užregistravo šią transporto priemonę, išrašė registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną bei išdavė šiuos dokumentus atsakovui G. V. Nukentėjusiajam G. K. solidariai iš nuteistųjų G. V. ir A. G. priteistas 4 344,3 Eur turtinės žalos atlyginimas.

25. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-307/2021, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendis pakeistas, be kita ko, patikslinant G. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) (dėl keturračio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), aprašymą, nustatant, kad „pardavė keturratį „Suzuki King Quad 750“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), G. K. už tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą“ ir „šiais veiksmais nukentėjusiajam G. K. padarė tyrimo metu nenustatyto dydžio turtinę žalą“. Be to, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta priteisti solidariai iš nuteistųjų G. V. ir A. G. nukentėjusiajam G. K. 4 344,3 Eur turtinės žalos atlyginimą, panaikinta. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam G. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, nustačius, kad nukentėjusiajam G. K. nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos dydis yra paremtas tik jo paties parodymais, tad turtinės žalos negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos.

26. Ieškovo G. K. atstovas advokatas Girius Ivoška 2023 m. balandžio 11 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė jo atstovaujamo civilinio ieškovo naudai iš civilinių atsakovų A. G. ir G. V. solidariai priteisti patirtus nuostolius, iš Švedijos draudimo bendrovės „L.“ už 1 400 Eur įsigyjant keturratį „Suzuki King Quad 750“ pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį, priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, procesines išlaidas dokumento vertinimui (10,17 Eur) ir bylinėjimosi išlaidas (1 234,2 Eur) (55 t., b. l. 43–51). 2023 m. liepos 4 d. ieškovo G. K. atstovas advokatas Girius Ivoška civilinį ieškinį dar kartą patikslino, prašydamas civilinio ieškovo G. K. naudai iš civilinių atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir G. V. solidariai priteisti patirtus nuostolius, iš Švedijos draudimo bendrovės „L.“ už 1 400 Eur įsigyjant keturratį „Suzuki King Quad 750“ pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį, priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, procesines išlaidas dokumento vertinimui (10,17 Eur) ir bylinėjimosi išlaidas (1 234,2 Eur) (55 t., b. l. 142–152). Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. protokoline nutartimi nutarta pastarąjį patikslintą ieškovo G. K. atstovo advokato Giriaus Ivoškos civilinį ieškinį priimti ir jį nagrinėti, nurodant, kad A. G. pagal šį civilinį ieškinį laikytinas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (atsakovų pusėje) (55 t., b. l. 180).

27. Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu, be kita ko, ieškovo G. K. reikalavimai tenkinti, priteisiant jam solidariai iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir G. V. 1 400 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimas panaikintas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, neištyrė, neįvertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę vertinant ieškovo G. K. reikalavimo teisę prievolės jam egzistavimo požiūriu, taip pat atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės sąlygas patvirtinančių arba paneigiančių aplinkybių.

28. Skundžiamu Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimu, be kita ko, ieškovo G. K. reikalavimai tenkinti iš dalies – šiam ieškovui iš atsakovo G. V. priteisiant 1 400 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 400 Eur), skaičiuojant nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2021 m. lapkričio 12 d.) iki visiško žalos atlyginimo, ir 2 001,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje G. K. ieškinys atmestas.

Dėl ieškovo G. K. teisės į civilinio ieškinio patenkinimą ir civilinio ieškinio nagrinėjimo pagal CPK taisykles

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas; taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

30. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK 109–118 straipsniai. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), t. y. remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio. Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2009, Nr. 2K-400/2009). Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles.

31. Nagrinėjamoje byloje būtent ir susiklostė tokia situacija, kai civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas baudžiamojoje byloje, tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus išimtinį atvejį, nustatytą CPK 115 straipsnio 2 dalyje, ieškovo G. K. pareikštas civilinis ieškinys yra nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tokiu atveju nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių faktų) (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Todėl teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Taigi, sprendimą perduoti klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka galima priimti tik tuomet, kai nustatomos visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo konstatavimą ir turi prejudicinių faktų teisinę reikšmę. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-303/2009, 3K-3-157/2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-697/2015).

32. Atsižvelgus į ankstesnėje pastraipoje nurodytą kasacinio teismo suformuotą praktiką, pastebėtina tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu civiliniam ieškovui G. K. pripažintos teisės į ieškinio patenkinimą nuteistasis G. V. kasacine tvarka neskundė. Taigi, teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ieškovui G. K. šioje proceso stadijoje nebekvestionuotina, atsakovo G. V. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp padarytos nusikalstamos veikos ir kilusios įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nenustatyto dydžio žalos ieškovui G. K.) laikomos įrodytomis, jomis vadovaujamasi, kaip prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

Dėl ieškinio tikslinimo ir ieškinio senaties

33. Atsakovo G. V. vertinimu, ieškovo G. K. atstovui 2023 m. liepos 4 d. pateikus civilinį ieškinį, byloje buvo pareikštas naujas reikalavimas (ieškinio dalykas, besiskiriantis nuo ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 29 d. pareikšto civilinio ieškinio dalyko), o ne buvo patikslinti ankstesni šio ieškovo (jo atstovo) byloje 2015 m. spalio 29 d. ir 2023 m. balandžio 11 d. pateikti civiliniai ieškiniai. Atitinkamai pareiškus naują ieškinį praėjus septyneriems metams po tariamo žalos atsiradimo 2016 m., apelianto vertinimu, buvo praleistas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Be to, atsakovo G. V. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė ir nenustatė, jog ieškovui G. K. kilusios turtinės žalos atlyginimas turėtų būti priteisiamas iš įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažintų kaltais asmenų (ne tik apelianto, bet ir nuteistojo A. G.), nustatant dalinę šių asmenų atsakomybę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šia atsakovo G. V. apeliacinio skundo pozicija.

34. Analizuojant aptariamus apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-546/2014, e3K-3-533-681/2016, 3K-3-13-421/2019). Civilinių teisinių santykių subjektai paprastai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra, atsižvelgdami į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodinėtinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Toks ieškovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir išreiškiamas ieškinyje (ieškinio pagrindo ir dalyko forma).

35. Dar daugiau, ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, jau iškėlus bylą bei prasidėjus bylos procesui turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, tačiau tai daryti turi laikydamasis CPK nustatytos tvarkos (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Sąlygos patikslintam ieškiniui pateikti nurodytos CPK 141 straipsnio 1 dalyje: pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-230-686/2017, e3K-3-429-701/2017). Nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1864/2014, e2-1122-196/2017). Teismas, nustatęs, kad ieškinio patikslinimas neatitinka CPK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimų (pvz., buvo pakeisti abu ieškinio elementai), turi teisę tokį patikslintą ieškinį atsisakyti priimti.

36. Kaip aptarta anksčiau, civilinis ieškovas G. K. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareiškė ikiteisminio tyrimo metu (2015 m. spalio 29 d.), kuomet dar nebuvo žinomi konkretūs jam turtinę žalą padarę asmenys bei visos baudžiamojoje byloje nustatytinos aplinkybės, susijusios su nurodytos žalos sukėlimu. Ikiteisminiam tyrimui pasibaigus ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nustatyti nuteistųjų G. V. ir A. G. neteisėti veiksmai (nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu padaryti nusikaltimai), kaltė, (tiesioginis) priežastinis ryšys tarp šių nuteistųjų veiksmų ir nukentėjusiajam (ieškovui) kilusios turtinės žalos. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta anksčiau išanalizuotoje kasacinio teismo praktikoje, vadovaudamasis dispozityvumo principu, ieškovas turi pasirinkimo laisvę nuspręsti dėl ieškiniu reiškiamų reikalavimų apimties. Tai yra, be kita ko, turi teisę nuspręsti, kokio dydžio realiai patirtos žalos atlyginimo ir iš kokių asmenų reikalauti. Šiuo atžvilgiu, kaip matyti iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susiklosčiusių aplinkybių, G. K., reikšdamas civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu (2015 m. spalio 29 d.) prašė priteisti jo patirtą turtinę žalą iš asmenų, kuriuos teismas baudžiamojoje byloje pripažins kaltais; 2023 m. balandžio 11 d. patikslintame ieškinyje detalizavo civilinius atsakovus – nuteistuosius G. V. ir A. G., patikslindamas prašomos priteisti turtinės žalos dydį; o 2023 m. liepos 4 d. patikslintame ieškinyje civilinį atsakovą A. G. pakeitė Kauno miesto savivaldybės administracija (kaip nuteistojo A. G. darbdavį). Taigi, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, reikalavimo priteisti patirtą žalą iš nuteistojo A. G., nepaisant teismo pasiūlymo, ieškovas neišreiškė. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ieškovui G. K. pasirinkus savo reikalavimo teisę dėl turtinės žalos, kilusios iš nusikalstamos veikos padarymo, atlyginimo įgyvendinti tam tikrų asmenų (konkrečiai – atsakovo (apelianto) G. V. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos) atžvilgiu, potenciali kitų asmenų (nuteistojo A. G.) deliktinė atsakomybė dėl kilusios žalos atlyginimo šiuo atveju nenagrinėtina.

37. Atsakovas G. V. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad tarp ieškovo G. K. ir Švedijos draudimo bendrovės 2016 m. rugpjūčio 11 d. įvykęs pirkimo-pardavimo sandoris, kurio metu ieškovas G. K. pakartotinai įsigijo keturratį, nėra tiesiogiai susijęs su G. V. 2012 m. padarytais nusikalstamais veiksmais, už kuriuos jis buvo nuteistas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaip jau ne kartą kartota anksčiau, yra sprendžiamas tik žalos, padarytos nusikalstamą veiką padariusio G. V. veiksmais, dydžio nustatymo klausimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas). Visos kitos šio asmens civilinės atsakomybės sąlygos (įskaitant neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį tarp padaryto nusikaltimo ir dėl jo kilusių padarinių) jau buvo įrodytos įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo abejoti, kad atsakovui G. V. ieškovo G. K. atžvilgiu atlikus nusikalstamus veiksmus, susijusius su nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu ir dokumentų klastojimu, ieškovas, pakartotinai įsigydamas keturratį iš draudimo bendrovės, patyrė žalą, kurią pateiktame civiliniame ieškinyje išreiškia šios transporto priemonės pakartotinio įsigijimo kaina (verte). Kaip nurodyta šios nutarties 27 pastraipoje, Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 4 d. patikslintą ieškinį priėmė ir jį išnagrinėjo. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas priimti patikslintą ieškinį, nenustatė, kad buvo pareikštas naujas ieškinys (t. y. nenustatė, kad būtų pakeistas ir ieškinio dalykas, ir ieškinio pagrindas). Pagrindo tokiai išvadai neturi ir bylą nagrinėjanti apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti turtinė žala buvo nulemta atsakovo G. V. prieš ieškovą (nukentėjusįjį) padarytų teisei priešingų ir pavojingų veiksmų ir ši žala atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostolių sampratą.

38. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).

39. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas G. K. disponavo 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsigytu keturračiu „Suzuki King Quad 750“ iki 2014 m. rugpjūčio 7 d., kuomet, vadovaujantis BPK 147 ir 160¹ straipsniais, buvo atliktas šios transporto priemonės poėmis. 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. vasario 29 d. prokurorės nutarimais nurodytas turtas, nustačius, kad jo kėbulo numeris buvo suklastotas ir atkūrus tikrąjį transporto priemonės VIN numerį, grąžintas Švedijos draudimo bendrovės „L.“ įgaliotos įmonės UAB „A.“ atstovui (14 t., b. l. 116–117, 137–139). Tuo tarpu civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ieškovas G. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2015 m. spalio 29 d. Atsižvelgus į tai, kad, kaip nustatyta anksčiau, šis pirminis dar ikiteisminio tyrimo metu ieškovo pareikštas ieškinys vėlesnėse baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijose buvo tik tikslinamas, o Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 4 d. patikslintą ieškinį priėmė ir jį išnagrinėjo, taigi, nenustatė, kad buvo pareikštas naujas ieškinys (t. y. nenustatė, kad būtų pakeistas ir ieškinio dalykas, ir ieškinio pagrindas), darytina išvada, kad ieškinys atsakovo G. V. atžvilgiu pareikštas nepraleidus sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.

Dėl ieškovui G. K. priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydžio ir susijusių klausimų

40. Apelianto G. V. teigimu, 2016 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo G. K., kaip keturračio pirkėjo, ir Švedijos draudimo bendrovės „L.“, kaip šio daikto pardavėjo, įgalioto atstovo realiai neįvyko, kadangi ieškovas G. K. pareikšto ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo reikalavimus grindžia nurodytos sutarties kopija, kuri yra pasirašyta tik pardavėjo, bet ne pirkėjo. Be kita ko, atsižvelgus ir į tai, kad šio ieškovo parodymai apie patirtos žalos dydį baudžiamojo proceso eigoje nebuvo nuoseklūs.

41. Teisėjų kolegija šiame kontekste sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas G. K., nurodydamas patirtos turtinės žalos dydį, baudžiamojo proceso eigoje nebuvo nuoseklus (tai konstatuota ir skundžiamame sprendime). Tai yra, apklausiamas, kaip nukentėjusysis, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nurodė, kad keturratį „Suzuki King Quad 750“ pirmą kartą įsigijo Kauno automobilių turguje už 15 000 Lt, o po šios transporto priemonės perdavimo teisėtam savininkui, pakartotinai ją iš Švedijos draudimo bendrovės įsigijo už 2 500 Eur (42 t., b. l. 23–25). Tačiau su 2023 m. liepos 4 d. patikslintu ieškiniu G. K. teismui pateikė 2016 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurioje nurodyta 1 400 Eur keturračio kaina. Pažymėtina, kad būtent šį mažiausią iš ieškovo G. K. nurodytų patirtos turtinės žalos dydžių, kuris yra pagrįstas byloje esančia rašytine pirkimo-pardavimo sutartimi, ir priteisė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu.

42. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

43. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo G. V. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su aplinkybe, kad sutartis, kuria yra grindžiamas patirtos turtinės žalos dydis, yra pasirašyta tik pardavėjo, bet ne pirkėjo, pažymi, kad praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kuomet dvišales sutartis sudarant keletu egzempliorių šalis, kuriai yra atiduodamas vienas iš tokių sutarties egzempliorių, jai liekančio dokumento egzemplioriaus nepasirašo. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje analizuojamą sutartį, kaip patvirtinančią patirtos turtinės žalos dydį, pateikė pats ieškovas G. K., kuris yra viena iš šios sutarties šalių – pirkėjas. Tuo tarpu šią pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjo pusėje pasirašė draudimo įmonės, kurių veiklai įstatymuose įprastai yra keliami aukšti reikalavimai ir standartai (be kita ko, licencijavimo procesas), taip pat kurių veikla yra kruopščiai prižiūrima valstybinių institucijų, atstovas. Atsakovas G. V. ant sutarties esančio pardavėjo atstovo parašo tikrumo ar šio asmens teisės sudaryti aptariamą pirkimo-pardavimo sutartį neginčija. Dar daugiau, iš teismui pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties (jos kopijos) sąlygų matyti, kad šios sutarties šalys susitarė, jog keturratis (nuosavybės teise) pereina pirkėjui po to, kai pardavėjas gauna visą sutartą sumą, kuri yra pervedama per banką. Atsižvelgusi į visų šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra teisinio pagrindo abejoti, jog 2016 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartis iš tiesų buvo sudaryta, t. y. byloje nėra pagrindo abejoti, kad ieškovas G. K. sumokėjo Švedijos draudimo bendrovei „L.“ 1 400 Eur už keturračio įgijimą ir šį keturratį iš pardavėjo perėmė, nepaisant to, kad byloje nebuvo pateikti šios sutarties apmokėjimą patvirtinantys įrodymai (pavyzdžiui, bankinis mokėjimo nurodymas).

44. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustačius, kad skundžiamu Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovo G. K. reikalavimai buvo pagrįstai tenkinti iš dalies, jam iš atsakovo (apelianto) G. V. priteisiant 1 400 Eur turtinės žalos atlyginimą, iš šio atsakovo taip pat pagrįstai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi bei suformuota kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose, buvo priteistos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 400 Eur), skaičiuojant jas nuo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. y. 2021 m. lapkričio 12 d.) iki visiško žalos atlyginimo (skundžiamo sprendimo 46–48 pastraipos).

45. Atitinkamai atsižvelgus į pastarąsias aplinkybes, ieškovo pareikštų reikalavimų tenkinimo apimtį (ieškinys tenkintas dalyje dėl atsakovui G. V. pareikštų reikalavimų, tačiau atmestas dalyje dėl atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai reikštų reikalavimų), įvertinęs, kad šios išlaidos neviršija nustatyto maksimalaus rekomendacinio dydžio, pirmosios instancijos teismas ieškovo G. K. patirtas 4 003,17 Eur proceso išlaidas, kurias pagrindžia rašytiniai bylos įrodymai (55 t., b. l. 47–51; 56 t., b. l. 13–17, 114–116, 155–157) ir kurių realumu nėra pagrindo abejoti, pagrįstai iš dalies priteisė iš atsakovo G. V. (50 proc. – 2 001,59 Eur) (skundžiamo sprendimo 49–50 pastraipos).

46. Įvertinus visas anksčiau išanalizuotas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo G. K. civiliniame ieškinyje nurodytas dėl atsakovo G. V. padarytos nusikalstamos veikos patirtos turtinės žalos dydis, teisė į kurio patenkinimą šiam ieškovui buvo pripažinta įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo tinkamai nustatytas ir pagrįstai priteistas iš atsakovo (apelianto) G. V. Taip pat skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu tinkamai išspręsti ir priteistinų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos bei ieškovo patirtų proceso išlaidų atlyginimo klausimai. Atsižvelgus į tai, keisti skundžiamo Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aušra BielskėEvaldas GražysVilija Mikuckienė