Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. RV-25-616, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. I. skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, skundžiamu Komisijos nutarimu ir nuteistojo G. I. asmens byla, konstatuoja, kad skundžiamas Komijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkaltinimo įstaigos pagrindų visuma nenustatyta.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. vasario 9 d. nuteistojo G. I. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-482 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) pripažinta, kad atlikus pastarojo pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė nuteistojo G. I. nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnį teistumą dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymo, buvo atliktas smurtinio elgesio rizikos pasireiškimo ateityje įvertinimas, kurio pagrindu pripažinta, kad nuteistojo G. I. smurtinio elgesio rizika tiek struktūruotoje, tiek nestruktūruotoje aplinkoje, yra vidutinė (a. b. t. 1, b. l. 162-177). Aptariant vieną iš lygtinio paleidimo taikymo kriterijų – nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šio kriterijaus dinamiką nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Kaip buvo minėta anksčiau, paskutinio nuteistojo G. I. atlikto tyrimo metu pastarojo nusikalstamo elgesio rizika buvo pripažinta vidutine. Retrospektyviai žvelgiant į šį nuteistojo G. I. asmenybės vertinimo kriterijų, pripažintina, kad minėtas rodiklis, kurio dinamikai įtakos turi nuteistojo elgesio teigiama korekcija, nuosekliai žemėjančia kaita nepasižymi. Nuteistajam G. I. tik atvykus atlikti terminuotos laisvės atėmimo bausmės – 2015 m. gruodžio 14 d., jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, apibrėžta 60 taškais. Pakartotinio pastarojo vertinimo, atlikto 2020 m. vasario 24 d., metu šis rodiklis buvo perskaičiuotas ir nors neperkopė vidutinio vertinimo rodiklio, tačiau pasižymėjo 86 taškais (a. b. t. 1, b. l. 70-79). Kartotinai atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą – 2020 m. rugpjūčio 21 d. bei 2021 m. vasario 12 d. - minėtas vertinimas buvo sietinas su vidutinės rizikos rezultatu, pasižyminčiu 85 taškų suma (a. b. t. 1, b. l. 83-92, 104-115). Tai reiškia, kad po 2020 m. vasario 24 d. atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, per vienerių metų laikotarpį, aptariamas rodiklis sumažėjo minimaliai – vienu tašku. Pabrėžtina, jog vėliau nuteistojo atžvilgiu atliktų vertinimų metu (2021 m. gruodžio 3 d., 2022 m. liepos 18 d.) nusikalstamo elgesio rizikos kriterijus nebuvo apibrėžiamas taškų skaičiavimo sistema, tačiau atitiko vidutinės rizikos kriterijų (a. b. t. 1, b. l. 119-132, 140-154). Akivaizdu, kad nuo nuteistojo G. I. atvykimo į laisvės atėmimo bausmės vietą pastarojo rizika nusikalsti ženkliai nepasikeitė. Tai reiškia, kad nepaisant nuteistojo akcentuojamo aktyvaus dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse, tikimybė, kad jis pakartotinai nusikals per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį išliko tapati.

Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nuteistasis G. I., be visų skundo argumentų, apeliavo ir į tai, kad Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į jo aktyvų įsitraukimą į socialinės reabilitacijos priemones ir tokį jo elgesį kitų aplinkybių kontekste sumenkino. Minėtų nuteistojo argumentų aspektu teismas pabrėžia, kad vien tai, kad asmuo dalyvauja jam paskirtose socialinės reabilitacijos priemonėse, nėra absoliutus pagrindas, sąlygojantis lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Teismas, įvertinęs nuteistojo G. I. asmens bylos duomenis, taip pat pastarojo Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nurodytus argumentus, negali nesutikti, kad nuteistasis po paskutiniojo jo vertinimo ir Komisijos nutarimo, ėmėsi veiksmų, susijusių su jam pateiktų rekomendacijų įgyvendinimu. Jis savanoriškai pradėjo mokėti skolas – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo 2023 m. vasario 9 d. duomenimis pastarasis savanoriškai yra sumokėjęs 110,00 Eur sumą. Taip pat nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio nuteistasis pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, tęsia mokymąsi 12 klasėje, nuo 2023 m. vasario 9 d. pradėjo lankyti „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, atliko aplinkos tvarkymo darbus, nuo 2022 m. gruodžio 19 d. užsiima individualia kūrybine veikla. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo G. I. lygtinio paleidimo taikymo, šios tiek nuteistojo skunde akcentuotos, tiek Komisijos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė.

Priešingai nuteistojo G. I. skunde pateiktiems argumentams, skundžiamas Komisijos nutarimas nepasižymėjo tendencingumu ir jokiai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių grupei nebuvo suteikta pirmenybė. Anaiptol, minėtame procesiniame sprendime buvo aptarti tiek anksčiau paminėti, nuteistąjį G. I. teigiamai charakterizuojantys duomenys, tiek pastarojo elgesį bei mąstymą neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurių visumos kontekste buvo priimtas pagrįstas sprendimas pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo.

Nors nuteistasis skunde apeliavo į tai, kad jis pavyzdingai vykdo jam Komisijos nustatytas rekomendacijas, tačiau, kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, po Komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 58-190 priėmimo, G. I. 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutraukė dalyvavimą individualiuose užsiėmimuose, orientuotuose į emocijų pažinimą ir valdymą. Paskutiniuose užsiėmimuose, vykusiuose 2022 m. liepos 19 d. bei 2022 m. rugpjūčio 2 d., buvo stebima neigiama nuteistojo elgesio dinamika. Psichologo pateiktais duomenimis, į minėtus užsiėmimus dėl socialinio tyrimo išvados, individualaus plano bei jo pažangos vertinimo rezultatų nuteistasis atėjo susinervinęs, pokalbių metu darėsi vis labiau ažituotas. Pastarasis, paklaustas apie tokio elgesio priežastis, nurodė, kad nejaučiantis jokio pykčio ar susierzinimo, tačiau jaučiantis, kad jam reikia valdytis, kadangi specialistės klausimai apie jaučiamas emocijas jį provokuoja. Minėtų susitikimų metu nuteistąjį buvo siekta motyvuoti nenutraukti priemonės, bandyta paaiškinti, jog jis pats identifikavo problemas, todėl tikslinga jas spręsti, tačiau pastarasis atsisakė tęsti užsiėmimus. Be to, nei vieno iš šių užsiėmimų metu nuteistasis negebėjo įvardyti užsiėmimų temos ir tikslo, taip pat jis nesugebėjo įvardinti ir priežasties dėl kurios dalyvauja užsiėmimuose, bei pripažino kad iš praeityje baigtos programos nieko neprisimena ir nepritaiko kasdienybėje (a. b. t. 1, b. l. 162-177). Retrospektyviai analizuojant nuteistojo elgesį jam taikomų socialinės reabilitacijos priemonių metu taip pat negalima pripažinti, kad pastarasis pavyzdingai dalyvavo šiose priemonėse ir jos iš esmės įtakojo pastarojo asmenybės pokyčius. Kaip matyti iš ankstesniais laikotarpiais atlikto nuteistojo socialinio vertinimo, G. I. mokėsi, tačiau profesijos egzamino nelaikė ir vidurinio išsilavinimo iš pirmo karto neįgijo, nors pats kreipėsi dėl darbo galimybių pataisos įstaigoje, tačiau pasiūlius darbą, prašymų įsidarbinti nepateikė, taip pat nors ir dalyvavo „Smurto prevencijos programa“ užsiėmimuose, tačiau dalyvavimas įvertintas neigiamai. Be to, per visą nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo laikotarpį, pastarojo įsitraukimas į intervencinės, socialinės reabilitacijos priemones buvo nenuoseklus. Tam tikrais laikotarpiais pastarajam buvo nustatytas motyvacijos nuosmukis, neigiamos pažiūros įsidarbinimo srityje bei sau lengviausių strategijų pasirinkimas (a. b. t. 1, b. l. 104-115, 119-132, 140-154).

Apibendrinant pripažintina, kad toks aptariamas nuteistojo elgesys socialinės reabilitacijos priemonių taikymo metu patvirtina, kad iki šiol egzistuoja probleminės nuteistojo elgesio ir mąstymo sritis, kurių koregavimas nesant kvalifikuotai pagalbai ir sistemingai kontrolei, būtų nerezultatyvus.

Šių probleminių sričių egzistavimo faktas, taip pat yra patvirtintas ir Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje yra aptarti nuteistojo elgesio bei mąstymo pasikeitimų dinamiką atspindintys kriminogeniniai veiksniai. Statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie negali kisti dėl G. I. elgesio, yra – nusikalstamo elgesio modelis bei sunkus nusikaltimas motyvuotas keršto. Tuo tarpu, dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, galinčiais mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, yra įvardinti - nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; problemų identifikavimo, jų sprendimo įgūdžių stoka; impulsyvumas; požiūris bei nuostatos į nusikalstamumą, asocialų elgesį bei visuomenę; darbo patirties stoka; neigiama nuostata į darbą pataisos įstaigoje; turimi nemenki įsiskolinimai; nepakankama tolerancija frustracijai, emocijų valdymo sunkumai; nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos; priežiūros sąlygų pažeidimai; visuomeninių normų bei reikalavimų nepaisymas; ambivalentiškos nuostatos jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai; motyvacijos elgesio korekcijai sunkumai. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir kriminogeninių veiksnių yra pripažinti tik penki apsauginiai veiksniai – turi pakankamą išsilavinimą; galės gyventi pasirinktoje vietoje; turės darbą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos; palaiko tarpusavio ryšius su artimaisiais; stebimos pastangos apgalvoti savo veiksmų pasekmes ir siekti užsibrėžtų tikslų.

Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant nuteistojo G. I. kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis verbaliai deklaravo, kad reikia dirbti, išsakė lūkesčius dirbti, pabandyti gyventi kitaip, mokytis gyventi iš oficialiai gaunamų pajamų, taip pat pateikė „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. D. pasirašytą pažymą, kurioje nurodyta, kad nuteistasis paleidimo iš pataisos namų atveju bus įdarbintas plytelių klojėjo pareigose, užtikrinta minimali alga ir pilnas dienos užimtumas. Kita vertus, pastarasis bausmės atlikimo metu reiškia negatyvias nuostatas darbo struktūruotoje aplinkoje atžvilgiu. Nors pastarasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kreipėsi dėl informacijos suteikimo apie laisvas darbo vietas pataisos įstaigoje, tačiau, gavęs informaciją apie laisvas darbo vietas, pageidavimo dirbti neišreiškė. Jis motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje nuteistasis nerodė - nuo bausmės atlikimo pradžios nėra dirbęs jokio darbo. Nors G. I. 2021-2022 mokslo metais tęsė mokymąsi 12 klasėje, taip pat ir Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, siekdamas įgyti suvirintojo profesiją, tačiau vidurinio išsilavinimo neįgijo (pasiliko kartoti kurso, neišlaikė egzaminų), nelaikė profesijos egzamino, neturi stabilios bei pastovios darbinės veiklos. Visų šių nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi bei išsilavinimą atskleidžiančių aplinkybių kontekste Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nors bausmės atlikimo metu nuteistasis išreiškė tam tikrą norą mokytis ir įgyti specialybę, dirbti nestruktūruotoje aplinkoje, tačiau negatyvios nuostatos darbo struktūruotoje aplinkoje atžvilgiu turėjimas sutrukdė pastarajam įgyti oficialios darbo patirties bausmės atlikimo metu, o taip pat tai rodo pastarojo deklaratyvų požiūrį apskritai į darbą ir mažą motyvaciją užsiimti realia darbine veikla. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų aspektą, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo asocialumu bei socialiai nepageidautinu elgesiu. Nustatyta pakankama nuteistojo tikimybė pasiduoti neigiamai kitų asmenų įtakai, siekis būti neformaliu lyderiu bei nuteistojo G. I. nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos. Šios aplinkybės gali būti siejamos su jo nusikalstamo elgesio raiška, todėl pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos valdymui svarbiu aspektu išlieka intervencinių priemonių taikymo tęstinumas elgesio korekcijos, visuomeninių vertybių pagarbos ugdymas, socialinių įgūdžių lavinimo srityse. Analizuojant nuteistojo emocinę gerovę Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo G. I. emocinės gerovės kriminogeninės srities ypatumai gali būti siejami su G. I. nusikalstamumu, socialiniai nepageidautino elgesio raiška, bausmės atlikimo metu stebėtinu/stebimu elgesiu. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka G. I. asmeninių pokyčių iniciatyvos, intervencinių priemonių tęstinumas savęs pažinimo asmenybės ugdymo, savianalizės srityse. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį bausmės atlikimo metu, nustatyta, kad G. I. pastangos ugdyti savitvardos gebėjimus stebimos, tačiau asmuo vis dar patiria sunkumų valdyti bei kontroliuoti negatyvias emocijas. Pastarojo gebėjimas atpažinti problemas, susijusias su paties nusikalstamu elgesiu ribotas - yra prieštaravimų tarp problemų suvokimo ir to, kaip jis pats prisideda prie problemos egzistavimo. G. I. verbaliai geba identifikuoti bei įvardinti problemas, kurias atpažįsta, tačiau sunkiai identifikuoja problemas ar asmeninius veiksnius, susijusius su jo nusikalstamumu, o problemų pasekmes vertinti iš asmeninių pozicijų krypties. Nuteistasis bausmės atlikimo metu išlieka labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius, nelinkęs imtis veiksmų savo deklaruojamų teiginių įgyvendinimui. Šioje nuteistojo vertinimo srityje pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui išlieka intervencinių priemonių aktualumas. Socialinio tyrimo išvadoje, vertinant asmens kriminalinį patyrimą, nustatyta, kad G. I. pasižymi kriminalinę elgseną palaikančiomis nuostatomis, o jo nuostatos į priežiūrą yra dviprasmiškos, ambivalentiškos, atskirais bausmės atlikimo laikotarpiais buvo stebimos tiek neigiamos, tiek teigiamos asmeninės iniciatyvos, pozityvaus ir neigiamo elgesio tendencijos. Buvo stebima ir priežiūrai palankių nuostatų dinamika, prisitaikymo su priežiūra laikotarpis, tačiau ilgainiui nuteistojo elgesys regresavo – iš lengvos grupės buvo perkeltas į paprastą grupę, o vėliau dar 10 kartų buvo baustas pažeidus bausmių vykdymo įstatymus, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles. G. I. savo nusikalstamą elgesį vertina blogai, mano, jog daugiau nenusikals, tačiau nuteistasis vis dar patiria sunkumų laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei reikalavimų. Socialinio tyrimo išvados, dalyje susijusioje su nuteistojo G. I. nuostatų vertinimo kriterijumi, pripažinta, kad šis vertinimo rodiklis yra vienas labiausiai su jo nusikalstamu elgesiu siejamas kriminogeninis poreikis.

Aptartos Socialinio tyrimo išvados kontekste pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Iš nuteistojo asmens bylos, taip pat iš pastarojo skundžiamo Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistasis G. I. dalyvavo socialinio reabilitacijos priemonėse. Kita vertus, vien asmens aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse nėra garantas, užtikrinantis besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Kaip matyti tiek iš anksčiau išsamiai aptartos Socialinio tyrimo išvados, tiek iš likusios nuteistojo asmens bylos, įskaitant ir ankstesnes jo atžvilgiu priimtas socialinio tyrimo išvadas, nuteistojo elgesio probleminės sritys bausmės atlikimo metu iš esmės išlieka nepakitusios ir kol kas nėra efektyviai koreguojamos. Nors nuteistasis imasi tam tikrų priemonių, susijusių su jo elgesio ir mąstymo teigiama kaita, tačiau, įvertinus konstatuotų pastarojo elgesio bei mąstymo probleminių sričių skaičių, jo elgesį bausmės atlikimo metu (baustas drausmine tvarka 22 kartus, paskutinį kartą – 2022 m. balandžio 8 d., skatintas tik 9 kartus), akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad pastarasis deda pakankamas pastangas bei daro akivaizdžią pažangą, kurios pagrindu galima spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą.

Šią išvadą patvirtina ir tai, jog per visą pastarojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį, anksčiau aptarti ir nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nepasižymėjo mažėjančia dinamika. Priešingai, paskutiniųjų pastarojo atliktų socialinių tyrimų metu (2023 m. vasario 9 d. ir 2022 m. liepos 18 d.) jie nekito ir buvo apibrėžti 13 skaičiumi, o prieš šiuos aptariamus tyrimus jų skaičius buvo mažesnis – siekė 11, o dar anksčiau - 7 (a. b. t. 1, b. l. 104-115, 119-132, 140-154, 162-178).

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad G. I. yra teistas keturis kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą už labai sunkų nusikaltimą, susijusi su nusikaltimu žmogaus gyvybei, bei už nesunkų nusikaltimą, susijusį su nusikaltimu valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (BK 129 straipsnio 1 dalis, 286 straipsnis). Pažymėtina, kad pirmą kartą nuteistasis į teisėsaugos akiratį pateko būdamas 19 metų amžiaus. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog neigiamos nuteistojo nuostatos visuomenėje galiojančios tvarkos bei teisės aktų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Jo gyvenimo būdas praeityje pasižymėjo kriminaliniais bruožais, jis nevengė įsitraukti į rizikingas situacijas, o taip pat siekti savo asmeninių tikslų neteisėtais būdais bei priemonėmis. Jis pakartotinai vykdydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus. Nuteistojo nusikalstamos veikos buvo susijusios su smurtiniai veiksmais, kurių metu taip pat buvo sutrikdoma viešoji tvarka. Tai reiškia, kad pastarasis susiformavusias neigiamas nuostatas visuomenėje galiojančių nuostatų atžvilgiu reikšdavo visiems prieinamose vietose, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką. Kartu pabrėžtina ir tai, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys vis sunkėjo, ko pasėkoje jis buvo nuteistas už vieną iš pavojingiausių nusikalstamų veikų, nukreiptų į pagrindinę baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus gyvybę. Juo labiau, atlikęs minėtą nusikaltimą ir siekdamas išvengti už jį gresiančios baudžiamosios atsakomybės, jis padarė kitą, BK 286 straipsnyje numatytą, nusikaltimą – pasipriešino teisėsaugos pareigūnams jo sulaikymo metu. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistojo kritiškas vertinimas paskutiniojo nusikaltimo padarymo metu nebuvo nustatytas – jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką tik teisme peržiūrėjus vaizdo medžiagą, todėl nebuvo nuoširdus.

Visų anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Analizuojamu atveju teismas pripažįsta, kad nuteistojo elgesys bei mąstymas bausmės atlikimo metu neleidžia daryti patikimos išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, todėl pritartina Komisijos skundžiamame nutarime pateiktai išvadai, kad šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo etape nuteistajam yra tikslinga toliau tęsti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą bei dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse.

Anksčiau nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma pakankama, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistojo G. I. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. I. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. RV-25-616, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.