- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- e2-1397-909/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21728-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo mažosios bendrijos (toliau – MB) „Verslo idėja“ patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Infes“ dėl prievolės tinkamo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu ((duomenys neskelbtini)), prašydamas priteisti iš atsakovo 594,96 Eur skolą, 14,40 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų kompensaciją, 668,01 Eur palūkanų skaičiuojamų iki ieškinio pateikimo dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2018 m. spalio 29 d. tarp UAB „Infes“ ir UAB „Energetikos inžinerija“ buvo sudaryta projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Projektuotojas UAB „Energetikos inžinerija“ įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal užsakovo UAB „Infes“ pateiktą projektavimo užduotį „Šilumos tinklų modernizavimas (duomenys neskelbtini) mieste 2019-2020 M.“, darbų planą, topografinę nuotrauką bei kitus būtinus projektavimui reikalingus dokumentus, atlikti „Techninio darbo projekto 2019-2020 m. parengimą“, statybos leidimo gavimą bei projekto vykdymo priežiūrą, t. y. parengti įstatymuose, kituose teisės aktuose, statybos techniniuose reglamentuose nustatytos sudėties ir kokybės projektinės dokumentacijos visumą. 2020 m. sausio 6 d. bei 2020 m. vasario 12 d. UAB „Energetikos inžinerija“ ir atsakovas sudarė atliktų darbų aktus dėl atitinkamų darbų atlikimo. Šiuo pagrindu UAB „Energetikos inžinerija“ išrašė PVM sąskaitas faktūras. Sutarties 3.5. punkte, numatyta, kad už atliktus projektavimo darbus pagal atsakovo, kaip užsakovo, raštu patvirtintus atliktų projektavimo darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras užsakovas sumoka projektuotojui per 5 kalendorines dienas po lėšų gavimo už atitinkamus darbus iš statytojo UAB „Visagino energija“. Remiantis UAB „Visagino energija“ gamybos direktoriaus suteikta informacija, UAB „Visagino energija“ už projektavimo paslaugas atsakovui pilnai sumokėjo 2020 m. sausio 29 d. Dėl šios priežasties atsakovas 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) įsipareigojo apmokėti iki 2020 m. vasario 3 d., o 2020 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija (duomenys neskelbtini) privalėjo apmokėti tą pačią dieną, tačiau ieškovas nurodo, kad sąskaitos laiku nebuvo padengtos.
2020 m. kovo 6 d. UAB „Energetikos inžinerija“ atsakovui pateikė raginimą dėl įsiskolinimo Nr. 1. Ieškovas paaiškina, kad dokumente nurodyta apmokėti pradelstas sąskaitas, t. y. skolos sumą 60 247,74 Eur iki 2020 m. kovo 13 d. Tą pačią dieną atsakovui buvo išsiųstas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Tačiau finansiniai įsipareigojimai toliau nebuvo vykdomi, o pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas pradiniam kreditoriui neatsiųstas. Dėl šios priežasties 2020 m. kovo 20 d. tarp MB „Verslo idėja“ ir UAB „Energetikos inžinerija“ buvo sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Infes“ skolos perėmimo iš pradinio kreditoriaus UAB „Energetikos inžinerija“.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo dieną atsakovas į pradinio kreditoriaus sąskaitą atliko bankinį pavedimą, kuriuo padengė dalį susidariusios skolos - įmokėta 7 000 Eur ir skolos likutį sudarė 53 247,74 Eur. 2020 m. kovo 23 d. ieškovas registruotu ir elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui reikalavimo teisės perleidimo sutartį bei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, raginantį padengti susidariusią skolą. Pranešimu ieškovas atsakovui nustatė skolos padengimo terminą – 5 dienas. Pranešimą su reikalavimo teisės perleidimo sutartimi registruotu paštu atsakovui pavyko įteikti 2020 m. kovo 28 d. ir atsakovas pripažino reikalavimo teisės perleidimo faktą. 2020 m. kovo 26 d. į ieškovo sąskaitą buvo atliktas dalinis skolos apmokėjimas bei pervesta 27 889,35 Eur suma. 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas atliko dar vieną bankinį pavedimą, kuriuo buvo padengta 25 358,39 Eur dalies skola.
Kadangi atsakovas pažeidė PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminus, nuo 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 12 d. dėl atitinkamų sąskaitų buvo skaičiuojami delspinigiai. Dėl šios priežasties, kiekvieną kartą gaunant dalinį skolos mokėjimą iš atsakovo, buvo dengiamos netesybos ir tik nuo likučio buvo atskaitoma neapmokėta skolos dalis. Remiantis šiuo pagrindu, pirma eile atskaičiavus delspinigius nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. atliktų mokėjimų, nepadengtos skolos likutis sudaro 590,42 Eur.
Dėl neapmokėtų sąskaitos dalies ir delspinigių ieškovas teigia, kad UAB „Energetikos inžinerija“ ir UAB „Infes“, sudaryta projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutartimi Nr. 202S-181024/3, susitarė dėl mokėjimų tvarkos. Pagal minėtos Sutarties 6.7. punktą atsakovas, laiku neatsiskaitęs pradiniam kreditoriui už suteiktus darbus, privalo sumokėti pradiniam kreditoriui 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 6 d. bei 2020 m. vasario 12 d. sąskaitų apmokėjimas buvo pradelstas, darytina išvada, jog remiantis šiuo susitarimu, atsakovas privalo apmokėti delspinigius.
Ieškovas patikslina, kad šioje situacijoje atsakovas buvo įpareigotas pirmiau apmokėti netesybas, kurios pagal įstatymą turi būti apmokamos trečiąja eile, o po to pagrindinę skolą, kuri pagal įstatymą apmokama ketvirtąja eile. Dėl šios priežasties nuo visų įmokų, atliktų laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. skirtų PVM sąskaitoms faktūroms, serija (duomenys neskelbtini), apmokėti, pirmiau buvo nuskaičiuojami susidarę delspinigiai, o po to išskiriama skolos dalis. Ieškinyje ieškovas detalizavo netesybų skaičiavimą. Apibendrindamas nurodė, kad delspinigiai sudaro 14,40 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat pateikė palūkanų paskaičiavimo lentelę, nurodydamas, kad ieškovas turi teisę reikalauti 8 proc. palūkanas už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Ieškovo paskaičiavimais palūkanų suma sudaro iš viso 668,01 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo MB „Verslo idėja“ prašymas dėl trūkumų šalinimo ((duomenys neskelbtini)), kuriame ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimai lieka tie patys, tačiau tikslintina ieškinio suma, kuri pagal ieškinio reikalavimus sudaro 1 317,37 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą ((duomenys neskelbtini)), kuriame atsakovas nesutiko su ieškovu pareikštu ieškiniu ir teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo atsiskaitymų su UAB „Energetikos inžinerija“ už atliktus darbus iki 2020 m. sausio mėnesio. Nurodė, kad 2020 m. sausio 6 d. UAB „Energetikos inžinerija“ ir atsakovas pasirašė atliktų darbų aktus, kurių pagrindu UAB „Energetikos inžinerija“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 33 889,35 Eur sumai. Nurodyta PVM sąskaita faktūra buvo su trūkumais, t. y. neteisingai nurodytas avanso dengimas ir galutinė mokėtina suma. Pataisyta PVM sąskaita faktūra elektroniniu paštu atsakovui pateikta tik 2020 m. kovo 9 d. 2020 m. vasario 12 d. UAB „Energetikos inžinerija“ ir atsakovas pasirašė atliktų darbų aktus, kurių pagrindu UAB „Energetikos inžinerija“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 26 358,39 Eur sumai. Atsakovas dėsto, jog atsakovas ir UAB „Energetikos inžinerija“ pasirašė 2020 m. kovo 6 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pateiktą atsakovui 2020 m. kovo 9 d. elektroniniu paštu. Ieškovas savo ieškinyje neteisingai teigia, jog pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas pradiniam kreditoriui nebuvo atsiųstas. Pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pradiniam kreditoriui UAB „Energetikos inžinerija“ 2020 m. kovo 25 d. išsiųstas akte nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 6 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu šalys, t. y. atsakovas ir pradinis kreditorius, 2020 m. vasario 29 d. užfiksavo atsakovo skolą UAB „Energetikos inžinerija“ – 60 247,74 Eur. Tokiu būdu šalys, UAB „Energetikos inžinerija“ įvykdžius visus darbus pagal 2018 m. spalio 29 d. Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė dėl atsakovo galutinio skolos dydžio ir konstatavo, jog atsakovas yra skoloje UAB „Energetikos inžinerija“ tik pagrindinę skolą – 60 247,74 Eur. Atsakovas pažymi, kad 2020 m. kovo 20 d. atsakovas padengė dalį skolos UAB „Energetikos inžinerija“ – pervedė 7 000 Eur, todėl dėl šios dalies ginčo byloje nėra. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog 2020 m. kovo 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyje aiškiai nurodytas perleidžiamos reikalavimo teisės dydis – 60 247,74 Eur, priduria, kad 2020 m. kovo 6 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte irgi aiškiai ir galutinai užfiksuota atsakovo skola pradiniam kreditoriui – 60 247,74 Eur. Atsakovas pažymi, daliniais mokėjimais (27 889,35 Eur ir 25 358,39 Eur) iki 2020 m. balandžio 3 d. sumokėjo ieškovui skolą ir dėl šios dalies ginčo byloje nėra.
Atsakovas atsiliepime priduria, 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydamas į ieškovo 2020 m. kovo 23 d. pranešimą, pripažino egzistuojančią pagrindinę skolą, kurios likutį įsipareigojo padengti ir tai padarė tą pačią dieną – sumokėjo likusius 25 358,39 Eur. Dėl delspinigių atsakovas nurodė ieškovui, jog delspinigiai paskaičiuoti nepagrįstai, nes ieškovas įgijo reikalavimo teisę tik į pagrindinę skolą, nurodytą PVM sąskaitose faktūrose ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte. Taip pat nurodė, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja padengti skolų išieškojimo vykdymo išlaidas, kurias skolų išieškojimo įmonės patiria kaip neatsiejamą jų vykdomos komercinės veiklos dalį, todėl pastarosios, veikdamos savo pačių rizika ir siekdamos vienintelio savo tikslo – pelno, neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti skolininkų atlyginti šias išlaidas, o skolininkai savo ruožtu neturi pareigos mokėti daugiau, negu yra skolingi. Dėstoma, kad 2020 m. balandžio 9 d. atsakovas gavo ieškovo atsakymą, kuriuo pareikalauta sumokėti 575,08 Eur delspinigių. Pateiktas delspinigių apskaičiavimo pagrindimas, iš kurio matyti, jog delspinigiai paskaičiuoti nuo visos skolos sumos - 53 247,74 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. kovo 28 d., t. y. dienos, kai atsakovas informuotas apie pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės perleidimą ieškovui. Pažymi, jog delspinigiai apskaičiuoti nepagrįstai, t. y. ignoruojant 2020 m. kovo 6 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo fiksuotas skolos dydis 2020 m. vasario 29 d., ir neatsižvelgiant į 2020 m. kovo 20 d. reikalavimo teisės sutartyje nurodytą perleidžiamos reikalavimo teisės dydį. Be to, net pripažinus ieškovo teisę skaičiuoti delspinigius, pastarieji paskaičiuoti neteisingai, atsakovas nurodo, kad 2020 m. vasario 3 d. net nebuvo suėjęs 5 dienų terminas PVM sąskaitai faktūrai serija (duomenys neskelbtini) apmokėti, be to, teisinga PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) atsakovui pateikta tik 2020 m. kovo 9 d., tad nuo 2020 m. vasario 3 d. nebuvo atsiradęs pagrindas skaičiuoti delspinigius. Taipogi priduria, kad PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) išrašyta tik 2020 m. vasario 12 d., o delspinigiai šios sąskaitos pagrindu pradėti skaičiuoti jau nuo 2020 m. vasario 3 d., taigi vėl delspinigiai pradėti skaičiuoti be pagrindo. Ieškovo atlikti netesybų skaičiavimo laikotarpiai bei netesybų sumos nuolat keitėsi.
Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl 668,01 Eur palūkanų priteisimo, nes tiek delspinigiai, tiek palūkanos yra paskaičiuotos už tuos pačius vėlavimo sumokėti skolą laikotarpius. Todėl, atsakovo nuomone, yra akivaizdu, jog ieškovas reikalavimo teisę į atsakovo skolą iš pradinio kreditoriaus įgijo vieninteliu tikslu – gauti nepagrįsto pelno. Iš nepastovios, klaidinančios ir akivaizdžiai nesąžiningos ieškovo pozicijos ikiteisminiame ir procesiniame skolos išieškojimo procese, ieškovas įvairiais pagrindais, juos keisdamas, siekia gauti kuo daugiau nepagrįsto pelno. Tačiau tokie ieškovo reikalavimai yra nenuoseklūs, nesąžiningi ir nepagrįsti, todėl atsakovas prašo ieškovo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ((duomenys neskelbtini)), juo prašo priteisti atsakovui iš ieškovo 2 057 Eur atstovavimo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nutartimi civilinė byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. gruodžio 9 d., tačiau posėdis buvo atidėtas, ieškovas įpareigotas pateikti teismui papildomus paaiškinimus savo ieškininiams reikalavimams pagrįsti.
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą terminą ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo ((duomenys neskelbtini), toliau – patikslintas ieškinys) dėl netesybų skaičiavimo pradžios termino, jų įskaitymo, delspinigių skaičiavimo ir jų įskaitymo tvarkos, palūkanų ir teismo prašė byloje pakeisti ieškovo reikalavimą į: 1) priteisti MB „Verslo idėja“ naudai patikslintą skolos sumą – 590,42 Eur už neapmokėtą dalį PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo 15,23 Eur delspinigių už pradelstą apmokėti sąskaitą; 3) priteisti 40 Eur remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 punktu; 4) įpareigoti atsakovą mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas bei žyminį mokestį; 6) svarstyti atsakovo atstovo reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir proporcingumo klausimą bei teismo nuožiūra, remiantis pateiktais teisiniais ir faktiniais motyvais, atitinkamai sumažinti reikalavimo sumą.
Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad už suteiktus darbus PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), 33 889,35 Eur sumai buvo išrašyta 2020 m. sausio 6 d. Ieškovas, remdamasis Sutarties Nr. 202S-181024/3 3.5 punktu, minėtos sąskaitos apmokėjimo terminas, per kurį atsakovas privalėjo apmokėti minėtą sąskaitą yra 2020 m. sausio 29 d., t. y. UAB „Visagino energija“ pilnai apmokėtos sumos data – 2020 m. vasario 3 d. (5 kalendorinės dienos). Sąskaita nebuvo laiku apmokėta, dėl šios priežasties delspinigius ieškovas pradėjo skaičiuoti nuo 2020 m. vasario 4 d. Ieškovas atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes teigia, kad terminas delspinigiams, kylantiems iš PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini), apskaičiuoti buvo nustatytas tinkamai. Toliau dėstoma, kad už suteiktus darbus PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), 26 358,39 Eur sumai buvo išrašyta 2020 m. vasario 12 d. Remdamasis Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.5 punktu, aptariamai sąskaitai apmokėti jokio termino nėra. Pagal minėtą Sutarties 3.5 punktą, šalys sutarė, kad užsakovas sumoka projektuotojui per 5 kalendorines dienas po lėšų gavimo už atitinkamus darbus iš statytojo. Ieškovas priduria, statytojas pilna apimtimi su atsakovu atsiskaitė 2020 m. sausio 29 d. 5 kalendorinių dienų terminas baigėsi 2020 m. vasario 3 d. Tačiau kadangi pradinis kreditorius tuo laikotarpiu nebuvo išrašęs PVM sąskaitos faktūros 26 358,39 Eur sumai, atsakovas neturėjo pagrindo PVM sąskaitos faktūros 2020 m. sausio 29 d. – 2020 m. vasario 3 d. apmokėti susidariusios skolos. 2020 m. vasario 12 d. pradinis kreditorius išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Šiuo pagrindu atsakovui atsirado prievolė padengti susidariusią skolą. Ieškovas pažymi, kad kadangi šalių sudarytos Sutarties 3.5 punkte sulygtas 5 kalendorinių dienų terminas siejamas išskirtinai tik su statytojo apmokėjimo momentu, ši sutarties nuostata nėra susijusi su PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentu, šalys daugiau niekur kitu nėra įtvirtinusios susitarimo apie kitą PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo atidėjimo terminą. Tokiu atveju ieškovas laiko, kad PVM sąskaitai faktūrai serija (duomenys neskelbtini) nėra suteiktas joks apmokėjimo terminas – sąskaita atsakovo turėjo būti padengta tą pačią sąskaitos priėmimo dieną, t. y. 2020 m. vasario 12 d. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, ieškovas nesutinka su ta mintimi, kad PVM sąskaitai faktūrai serija (duomenys neskelbtini) turėjo būti suteiktas 5 kalendorinių dienų terminas. Šis terminas, pagal Sutarties 3.5 punktą, yra suteikiamas apmokėjimui nuo statytojo (UAB „Visagino energija“) bankinio mokėjimo įvykdymo momento, o ne nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Nepaisant to, MB „Verslo idėja“ šiuo pareiškimu koreguoja delspinigių skaičiavimo pradžios datą ir pripažįsta savo padarytą suklydimą kitu pagrindu. Kaip ieškovas minėjo, sąskaita turėjo būti apmokėta tą pačią dieną, kai ji buvo išrašyta ir atsakovo priimta, t. y. 2020 m. vasario 12 d., sąskaita nebuvo laiku apmokėta. Dėl šios priežasties delspinigių skaičiavimas turėtų būti pradėtas ne nuo 2020 m. vasario 12 d., o nuo sekančiai einančios kitos dienos, t. y. 2020 m. vasario 13 d., todėl ieškovas tikslindamas ieškinį tai pakoregavo. Todėl už aukščiau nurodytą laikotarpį priskaičiuotų delspinigių dalis mažinama nuo 226,68 Eur iki 221,41 Eur.
Ieškovas, siekdamas kuo didesnio aiškumo, pateikia argumentus dėl delspinigių skaičiavimo ir jų įskaitymo tvarkos. Ieškovas pažymi, kad iki šiandien dienos iš viso buvo atlikti trys daliniai atsakovo mokėjimai, t. y. 2020 m. kovo 20 d. atsakovas atliko 7 000 Eur įmoką, 2020 m. kovo 26 d. atsakovas atliko 27 889,35 Eur įmoką ir 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas atlikto 25 358,39 Eur įmoką. Kaip ieškovas minėjo ankščiau, nurodo, kad remiantis šalių Sutarties 3.5. punktu, PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) apmokėjimo terminas, per kurį atsakovas privalėjo apmokėti minėtą sąskaitą, 2020 m. sausio 29 d. – 2020 m. vasario 3 d. (5 kalendorinės dienos). Sąskaita nebuvo laiku apmokėta, dėl šios priežasties delspinigiai buvo pradėti skaičiuoti nuo 2020 m. vasario 4 d. ir jie buvo skaičiuojami iki pirmosios atliktos įmokos, t. y. 2020 m. kovo 20 d. Už laikotarpį iki pirmosios įmokos priskaičiuota delspinigių – 305 Eur. Ieškovas, vadovaudamasis įmokų paskirstymo nustatyta įmokų įskaitymo tvarka, pirmoji atsakovo atlikta įmoka (7 000 Eur) dengė netesybas – 305 Eur sumą, o tik po šio atskaitymo, likusi įmokos dalis dengia pagrindinę sąskaitos dalį. Po atlikto ieškovo įskaitymo gaunamas 6 695 Eur likutis, ši atliktos įmokos dalis dengia dalį PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) sumos ir lieka 27 194,35 Eur PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) nepadengtas likutis. Ieškovas detalizuoja, jog antra įmoka buvo įvykdyta 2020 m. kovo 26 d., atsakovas įmokėjo 27 889,35 Eur sumą. Delspinigių skaičiavimo laikotarpis šioje stadijoje apima 2020 m. kovo 21 d. – 2020 m. kovo 26 d., t. y. laikotarpis tarp pirmosios ir antrosios įmokos. Už laikotarpį nuo pirmosios įmokos iki antrosios priskaičiuota delspinigių – 27,19 Eur. Vadovaudamasis nustatyta įmokų įskaitymo tvarka, antroji atsakovo atlikta įmoka (27 889,35 Eur) visų pirma dengė netesybas – 27,19 Eur sumą, o tik po šio atskaitymo, likusi įmokos dalis dengia pagrindinę sąskaitos dalį. Po atlikto ieškovo įskaitymo gaunamas 27 862,16 Eur likutis, ši atliktos įmokos dalis dengia likusią dalį PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) sumos ir lieka 667,81 Eur PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) permokos dalis. Atsižvelgdamas į tai, kad antrosios įmokos atlikimo metu jau buvo praleisti terminai apmokėti antrąją išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), dėl šios priežasties, 667,81 Eur permoka buvo įskaitoma pastarajai sąskaitai apmokėti. Ieškovas, remdamasis šalių Sutarties 3.5. punktu, laiko, kad atsakovas privalėjo padengti PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) jos išrašymo – priėmimo dieną, t. y. 2020 m. vasario 12 d. PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) nebuvo laiku apmokėta, dėl šios priežasties delspinigiai buvo pradedami skaičiuoti nuo pirmosios prievolės pažeidimo dienos, t. y 2020 m. vasario 13 d. ir jie yra skaičiuojami iki antrosios atsakovo atliktos įmokos dienos, t. y. 2020 m. kovo 20 d. 667,81 Eur permoka dengia susidariusius delspinigius iš PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini)bei dalį pradelstos apmokėti PVM sąskaitos faktūros sumos. Už laikotarpį iki antrosios įmokos priskaičiuota delspinigių – 221,41 Eur. Vadovaudamasis nustatyta įmokų įskaitymo tvarka, ieškovas, iš antrosios atsakovo įmokos susidariusi permoka (667,81 Eur) dengė susidariusias netesybas – 221,41 Eur sumą, o tik po šio atskaitymo, likusi įmokos dalis dengia pagrindinę PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) dalį. Po atlikto ieškovo įskaitymo gaunamas 446,40 Eur likutis, ši atliktos įmokos dalis dengia dalį PVM sąskaitos faktūros serija Nr. 2020007 sumos ir lieka 25 912,53 Eur PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) nepadengtas likutis. Toliau ieškovas dėsto, kad trečia įmoka buvo įvykdyta 2020 m. balandžio 3 d., atsakovas įmokėjo 25 358,39 Eur sumą. Delspinigių skaičiavimo laikotarpis šioje stadijoje apima 2020 m. kovo 27 d. – 2020 m. balandžio 3 d., t. y. laikotarpis tarp antrosios ir trečiosios įmokos atlikimo. Už laikotarpį nuo antrosios įmokos iki trečios įmokos priskaičiuota delspinigių – 36,28 Eur. Ieškovas, vadovaudamasis nustatyta įmokų įskaitymo tvarka, trečioji atsakovo atlikta įmoka (25 358,39 Eur) dengė netesybas – 36,28 Eur sumą, o tik po šio atskaitymo, likusi įmokos dalis dengia pagrindinę sąskaitos dalį. Po atlikto ieškovo įskaitymo gaunamas 25 322,11 Eur likutis, ši atliktos įmokos dalis dengia dalį PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) sumos ir lieka 590,42 Eur nepadengtas PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) likutis. Ši 590,42 Eur suma yra nepadengta PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) skolos dalis. Atsižvelgdamas į tai, kad ši suma iki šiandien dar nėra apmokėta, ieškovas dėl šios priežasties delspinigius skaičiuoja iki šio ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovas remdamasis aukščiau pateiktais skaičiavimais, PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) likučio delspinigių dalį sudaro 15,23 Eur. Taigi, atsižvelgdamas į šiuos visus sutikslintus skaičiavimus bei pripažįstant faktą, kad atsakovas laikytinas pažeidęs sutartines prievoles, šiuo pagrindu atveju ieškovas laiko, kad UAB „Infes“ nėra iki galo padengęs PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini), likutis - 590,42 Eur, taip pat atsakovas privalo padengti iš šios skolos likučio kylančius delspinigius, kuriuos sudaro 15,23 Eur. Ieškovas nurodo, kad bendra skolos (590,42 Eur) ir delspinigių suma (15,23 Eur) sudaro 605,65 Eur.
Ieškovas taipogi pasisako dėl palūkanų. Ieškovas informuoja teismą, jog reiškia tikslinimą šioje dalyje. Pripažįsta, kad įvyko suklydimas. Ieškinyje įsivėlė klaida, buvo reikalauta palūkanų už tą pati laikotarpį kaip ir delspinigių. Pažymi, kad netyčinį suklydimą įrodo ir tas faktas, kad ieškinio suma nuo pat bylos pradžios sudarė tik prašoma skola pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) bei delspinigiai kylantys iš šios skolos. Ieškovas nurodo, kad ieškiniu nesiekė ir nesiekia palūkanų, už tą patį laikotarpį kaip ir delspinigiai, priteisimo. Pažymi, kad šiuo pareiškimu ieškovas neatsisako reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo teismo atkreipti dėmesį į prašomų atsakovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą. Ieškovo nuomone, reikalaujama 2 057 Eur suma yra nepagrįstai didelė ir neatitinkanti Rekomendacijose nurodytų vertinimo kriterijų. Dėl šios priežasties minėta atsakovo atstovo reikalaujama suma, teismo nuožiūra, atsižvelgiant į ieškovo pareiškime išdėstytus motyvus, turėtų būti atitinkamai mažinama.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį ((duomenys neskelbtini)) (toliau – atsiliepimas), kuriame nurodė, kad atsakovas teikia atsiliepimą į antrą kartą patikslintą ieškinį nesutikdamas su patikslinto ieškinio reikalavimais ir prašo teismo atmesti antrą kartą patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas papildomai akcentuoja, kad patikslintas ieškinys nepagrįstas, kadangi ieškovas neturi teisės skaičiuoti delspinigių už laikotarpį iki 2020 m. vasario 29 d. imtinai, nes tai pažeistų atsakovo, kaip skolininko, teises, suvaržytų jo prievoles. Todėl, atsakovo nuomone, jei teismas nuspręstų ieškovo naudai priteisti delspinigius, ieškovas turėtų teisę skaičiuoti ir reikalauti delspinigių iš atsakovo nuo reikalavimo teisės į atsakovo skolos teisės įgijimo momento, t. y. 2020 m. kovo 21 d. Atsakovas pažymi, kad ieškovo delspinigių skaičiavimo principai yra klaidingi. Ieškovas delspinigius už skolą, susiformavusią 2020 m. vasario 12 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu, skaičiuoja nuo kitos dienos po minėtos sąskaitos faktūros išrašymo dienos – 2020 m. vasario 13 d. Atsakovo nuomone, terminas, kai sąskaita faktūra turi būti apmokama per vieną dieną nuo jos išrašymo yra nepagrįstas ir neprotingas. Pažymi, kad atsakovas yra didelė įmonė, PVM sąskaitos faktūros yra priimamos už konkrečios sutarties įgyvendinimą atsakingo asmens, kuris šią sąskaitą faktūrą ir susijusius duomenis privalo suderinti su savo vadovais ir pateikti buhalterijai apmokėti. Dėl darbų apimties yra praktiškai neįmanoma, kad sąskaita faktūra būtų patvirtinta ir apmokėta per vieną dieną. Ieškovas ir pradinis kreditorius projektavimo sutarties 3.5 punktu susitarė, jog ieškovas už atliktus darbus apmokės pagal pateiktus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras per 5 kalendorines dienas po lėšų gavimo už atitinkamus darbus iš statytojo. Tai patvirtina, kad 5 kalendorinės dienos yra realus minimalus laikotarpis, reikalingas atsiskaitymo dokumentams priimti, buhalterijai perduoti, buhalterinėms operacijoms suvesti ir mokėjimams atlikti. Nepaisant to, kad ieškovas pinigus iš statytojo gavo 2020 m. sausio 29 d., tačiau PVM sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu atsiranda prievolė atsiskaityti su kreditoriumi, gavo tik 2020 m. vasario 12 d. Atsižvelgiant į įmonės vidaus darbo organizacinius procesus, atliktų darbų aktams ir sąskaitai faktūrai buhalterijai perduoti, atitinkamus duomenis suvesti į buhalterinės apskaitos sistemas ir atlikti pavedimą taip pat reikalingas laikas. Pažymi, jog projektavimo sutarties 3.5 punkte yra nurodytos kelios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo sąlygos, t. y. už atliktus projektavimo darbus pagal užsakovo raštu patvirtintus atliktų projektavimo darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras užsakovas sumoka projektuotojui per 5 kalendorines dienas po lėšų gavimo už atitinkamus darbus iš statytojo. Atsakovas nurodo, kad iš sakinio konstrukcijos, sąskaitai faktūrai apmokėti reikalingos iš viso 3 sąlygos: pasirašytas atliktų darbų aktas, priimta PVM sąskaita faktūra ir gautas apmokėjimas iš statytojo. Šalys, pasirašydamos sutartį, laikė, jog trečioji sąlyga – apmokėjimas iš statytojo, bus įgyvendinta paskutinė, kai užsakovas, ieškovas, bus prieš tai gavęs atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitą faktūrą, kuri iki to laiko bus pagal vidinę įmonės apskaitos dokumentų perdavimo buhalterijai tvarką perduota buhalterijos skyriui ir suvesta į apskaitos sistemą. Tad 5 dienos turi būti skaičiuojamos nuo visų 3 išvardintų sąlygų atsiradimo. Ieškovas, atsakovo teigimu, neturi teisės savaip interpretuoti projektavimo sutarties, kurios šalimi ji nebuvo ir nėra, sąlygų. Ieškovo interpretaciją sąlygoja siekis gauti kuo daugiau nepagrįsto pelno priskaičiuotų delspinigių forma. Kadangi tokia situacija, kai sąskaita faktūra apmokėjimui gaunama vėliau nei iš statytojo gaunamos lėšos, projektavimo sutartyje nėra aptarta, turi būti taikomas analogiškas projektavimo sutarties 3.5 punkte numatytas apmokėjimo terminas – 5 kalendorinės dienos, ir delspinigių skaičiavimo pagal 2020 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) pradžios terminas bet kokiu atveju negalėtų būti anksčiau kaip 2020 m. vasario 18 d.
Atsakovas, remdamasis bendrosiomis teisės normomis, įstatymais, paaiškina, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti. Pabrėžia, kad prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas. Teigia, kad įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gauna sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus bei įstatymo normas nurodo, jog ieškovas neturi teisės vienašališkai nustatyti neprotingo, t. y. 1 dienos sąskaitos faktūros apmokėjimo termino. Tokie ieškovo veiksmai prieštarauja tiek įstatymams, protingumo principams, tiek atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytai projektavimo sutarčiai bei jos sąlygoms, todėl toks ieškovo reikalavimas atsakovo nuomone yra aiškiai nepagrįstas. Dėl šios priežasties, 2020 m. sausio 29 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini), su teisingais mokėjimo duomenimis atsakovui apmokėjimui pateikta tik 2020 m. kovo 9 d., todėl, atsižvelgiant į 5 kalendorinių dienų apmokėjimo terminą, numatytą projektavimo sutartyje, delspinigių skaičiavimo pradžios terminas bet kokiu atveju negalėtų būti anksčiau kaip 2020 m. kovo 15 d.
Atsakovas atsiliepime priduria, kad ieškovas tiek ikiteisminiame, tiek teisminiame ginčo dėl skolos išieškojimo procese elgėsi nenuosekliai, nesąžiningai ir nepagrįstai. Iš esmės atsakovas pažymi, kad ieškovas tikslindamas ieškinius, nepagrįstai keičia ieškinio reikalavimus, teismui nustačius neatitikimus – reikalavimo atsisako, kas atsakovo nuomone, parodo ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas šiuo atveju pasisako apie ieškovo paskaičiuotas palūkanas, kurių patikslintu ieškiniu atsisakė, ieškovas traktuoja tai kaip apsirikimą, tačiau atsakovo manymu matyti, kad ieškovas palūkanas paskaičiavo konkrečiai atsakovui, skaičiavimuose naudotos su atsakovo ginču susijusios pinigų sumos ir terminai. Todėl atsakovo teigimu, ieškovas suvokė, kokį reikalavimą teikia, t. y. sąmoningai ir tyčia pateikė akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą, ignoravo teismo nutartimi teismo nustatytą terminą visiems papildomiems prašymams ir įrodymams pateikti. Ieškovas savo reikalavimą nusprendė pakeisti tik po to, kai teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi išreiškė abejonę reikalavimo pagrįstumu, todėl ieškovas siekdamas išvengti neigiamų pasekmių sau - galimo įpareigojimo atlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą ieškovo nepatenkinto ieškinio daliai. Atsakovas argumentuoja, kad ieškovas antrą kartą patikslintu ieškiniu daugiau nei per pusę sumažino savo reikalavimą, praleidęs ieškinio dalyko ir pagrindo leidžiamus keitimo terminus, nustatytus įstatymo. Tokiu būdu toliau piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsakovo manymu, toks ieškovo procesinis elgesys pažeidžia įstatymo įtvirtintas normas, kas suponuoja pažeidimą, dėl ko atsakovas teismo prašo paskirti ieškovui 500 Eur baudą, 50 proc. šios baudos paskiriant atsakovo naudai.
Šalies argumentai
Atsakovas taipogi atsikerta į ieškovo teiginius dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi dydžio nagrinėjamu atveju. Nurodo, jog ieškovas pirmą kartą patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti akivaizdžiai nepagrįstą 1 317,37 Eur sumą. Ieškovas turėjo net 3 objektyvias galimybes ieškinio reikalavimą patikslinti, tačiau turėdamas pareigą reaguoti į byloje teikiamus procesinius dokumentus ir teismo nurodymus, to nepadarė. Ieškinio dalyką ieškovas nusprendė pakeisti jau praleidęs terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti, t. y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, ir tik tada, kai suprato, jog bus priimtas jam nepalankus sprendimas. Todėl šiuo atveju ieškinio reikalavimo sumažinimas turėtų būti prilyginamas bylos išsprendimui (toje dalyje) atsakovo naudai. Atsižvelgus į ieškovo nesąžiningą procesinį elgesį, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovo reikalavimų dydis turėtų būti traktuojamas kaip 1 317,37 Eur, o atsisakyta ieškinio dalis (671,72 Eur) prilyginama atmestų reikalavimų dydžiui ir atitinkamai paskirstoma patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija. Taipogi atsakovas pasisako dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir proporcingumo. Pažymi, jog nagrinėjama byla yra ganėtinai sudėtinga ne dėl sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, bet dėl pačio ieškovo klaidinančių veiksmų, faktinių aplinkybių nustatymo, dokumentų turinio kruopščios analizės būtinybės. Advokatui, siekiant įvertinti tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ieškovo reikalavimų pagrįstumą teko išanalizuoti ne tik ieškovo pirminį ir pirmą kartą patikslintus ieškinius, bet ir įvertinti ieškovo reikalavimus, kelis kartus teiktus ir keistus ikiteisminio ginčo sprendimo metu. Pats ieškovas su kiekvienu savo pateiktu reikalavimu keitė savo poziciją, dėl ko advokatui vis iš naujo reikėjo vertinti naujų reikalavimų pagrįstumą, advokatas turėjo surinkti visus įrodymus, įvertinti atsakovo veiksmus ikiteisminio ginčo sprendimo metu, kruopščiai patikrinti ieškovo teiktus skaičiavimus, parengti teisingus skaičiavimus, kad suformuoti atsakovo atsiliepimų pagrindą. Taipogi pats ieškovas savo nenuosekliu elgesiu įtakojo, jog bylai pasiruošti buvo reikalingas ilgesnis laikas, advokatas privalėjo rengti atsikirtimus ir į akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą sumokėti palūkanas. Kadangi pateiktos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija teisingumo ministro nustatytų dydžių ir ieškovas nepateikė realių įrodymų, jog šios išlaidos yra neprotingai didelės, nėra pagrindo jas mažinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, skirti ieškovei 500 Eur baudą, 50 procentų šios baudos paskiriant atsakovo naudai. Atsakovas taip pat prašo įpareigoti ieškovę atlyginti atsakovei jos patirtus nuostolius, kuriems prilyginamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į antrą kartą patikslintą ieškinį parengimu ir pateikimu (pilna apimtimi – 605 Eur) bei atsiliepimo į pirmą kartą tikslinto ieškinio parengimo išlaidų dalis, proporcinga ieškovės atsisakytai ieškinio daliai (51 proc. - 671,72 Eur). Atsakovas taip pat prašo paskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovo reikalavimų dydžiu laikyti pirminį reikalavimą (1 317,37 Eur), o patikslintu ieškiniu atsisakytą akivaizdžiai nepagrįstą ieškinio dalį (51 proc. – 671,72 Eur) prilyginti atmestų ieškovo reikalavimų dydžiui ir atitinkamai paskirstyti šalims patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją.
Teisme buvo gautas ieškovo atsiliepimas ((duomenys neskelbtini)), kuriame ieškovas prašo teismo atsakovo prieštaravimus atmesti, taipogi atmesti prašymą dėl nuostolių priteisimo ir baudos paskyrimo dėl tariamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir patenkinti ieškovo reikalavimą patikslintą teikiamu atsiliepimu, tęsti bylos nagrinėjimą pagal paskutinį ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį.
Atsiliepimas
Ieškovas nurodo, kad atsakovas atsiliepime pateikė akivaizdžiai tiesos neatitinkančią informaciją. 2020 m. kovo 9 d. korekcijomis taisyta galutinė skolos suma ne PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini), o kitame dokumente – raginime padengti susidariusią skolą. PVM sąskaitoje faktūroje serija (duomenys neskelbtini) buvo atlikti kiti, ne su sąskaitos suma susiję, koregavimai. Tokiu atveju darytina išvada, kad atsakovas jau nuo 2020 m. sausio 6 d. buvo tinkamai informuotas apie teisingą reikalaujamą sumą PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) pagrindu ir 2020 m. kovo 6 d. atlikti buhalteriniai koregavimai, nesusiję su sąskaitos suma, visiškai neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Dėl šios priežasties sutartinės netesybos skaičiuotinos 2020 m. sausio 6 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovas pasisako dėl tarpusavio atsiskaitymo akto reikšmės ir teigia, kad išnagrinėjęs visą atsiliepimą, ieškovas daro išvadą, jog pagrindinis atsakovo argumentas atsiliepime siekiant išsisukti nuo prievolės vykdymo – tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto sudarymo faktas. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje sudaryto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto paskirtis, forma ir tikslai visiškai skiriasi nuo civilinės teisės praktikoje cirkuliuojančio skolų suderinimo akto formos, kuo remiasi atsakovas. Jau ir pats šalių sudaryto dokumento pavadinimas (tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas) skiriasi nuo atsiliepime plačiai vartojamos „skolų suderinimo akto“ sąvokos. Vadovaujantis pradinio kreditoriaus atstovų paaiškinimais, šis dokumentas buvo sudarytas siekiant susitikrinti kokie mokėjimai buvo atlikti ir kokios sąskaitos buvo išrašytos per visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos (2018 m. spalio 29 d.) iki akto sudarymo dienos (2020 m. vasario 29 d.). Visa tai atsispindi pačiame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto turinyje – detalizuoti atsakovo mokėjimai bei UAB „Energetikos inžinerija“ išrašytos sąskaitos. Dokumente nėra kalbos, kad tai galutinė skolos suma galiojanti 2020 m. vasario 29 d., taip pat ieškovo teigimu, dokumente nėra nė vieno žodžio apie nustatytą terminą skolai padengti, dokumente nėra jokios kalbos apie skolą – tai yra dokumentas sudarytas tarp įmonių buhalterijos atstovių, kurių pagrindinis tikslas sužiūrėti tikslią ir teisingą įmonių buhalterinę apskaitą. Dėl šių aukščiau įvardintų priežasčių šis dokumentas ir šių buhalterijos atstovių veiksmai sudarant aptariamą aktą, negali turėti įtakos šios bylos nagrinėjime.
Priduria, kad Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) šalys apsitarė visas savo sutartines teises ir pareigas. Sutarties 6.7. punkte numatyta, kad užsakovas, laiku nesumokėjęs projektuotojui Sutartyje nurodytos kainos, privalo sumokėti projektuotojui 0,02 % proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, bet ne daugiau kaip 10% proc. nuo Sutarties kainos. Pažymi, kad Sutarties 7.2. punktu šalys susitarė, kad visi šios Sutarties ir jos priedų pakeitimai ir papildymai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų Šalių ar jų įgaliotų atstovų. Šios bylos kontekste minėtos sutarties nuostatos turi labai didelę reikšmę nagrinėjant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto įtakos klausimą dėl netesybų priteisimo. Vadovaujantis atsakovo atsiliepime išreiškiama pozicija, ieškovo manymu, neva, 2020 m. kovo 6 d. sudaryto tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu, kurį pasirašė įmonių buhalterės, vienu metu buvo sutikrintos išrašytų sąskaitų sumos, atsakovo atlikti mokėjimai bei įvykdyti sudengimai ir tuo pačiu anuliuotos visos tuo metu Sutartimi pradiniam kreditoriui priklausiusios netesybos. Vadovaujantis šia galimai klaidinga logika, ieškovo nuomone tai reikštų, kad šiuo aktu buvo pakeistos 2018 m. spalio 29 d. projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutarties 6.7. punkto nuostatos – panaikintos netesybos. Tačiau toks traktavimas, vadovaujantis Sutarties 7.2. punkto nuostata, yra negalimas. 2018 m. spalio 29 d. sutartį pasirašė įmonių vadovai, t. y. UAB „Infes“ direktorius A. M. ir UAB „Energetikos inžinerija“ direktorius R. M.. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pasirašė įmonių buhalterės – O. R. (iš UAB „Energetikos inžinerija“ pusės), E. Š.. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, turėtų būti darytina išvada, kad 2020 m. kovo 6 d. sudarytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas negali būti laikomas dokumentu, kuriuo atsisakoma nuo netesybų reikalavimo, kadangi priešingu atveju tai reikštų atitinkamų Sutarties nuostatų keitimą. Kaip buvo nustatyta, aktą pasirašę asmenys, pagal Sutarties 7.2. punktą, neturėjo įgaliojimo keisti Sutarties nuostatų. Tokiu pagrindu ieškovas daro išvadą, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas savaime nepanaikino UAB „Energetikos inžinerija“ teisės vėliau reikalauti sutartinių netesybų vadovaujantis 2018 m. spalio 29 d. Sutarties nuostatomis. MB „Verslo idėja“ šioje byloje labai aiškiai išreiškė delspinigių reikalavimo pagrindą – pagal Sutarties 6.5. punktą, atsakovas yra įsipareigojęs padengti netesybas už pažeistą prievolę – laiku nepadengtas PVM sąskaitas faktūras. Šio fakto neneigia ir pats atsakovas.
Dėl aspekto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ieškovas paaiškina, kad atsakovo motyvai ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, o tokie atsakovo kaltinimai tik užtęsia bylos nagrinėjimą. Ieškovas pažymi, jog ieškovas vadovaudamasis teismo nutartimis, pilna apimtimi ir laiku įvykdė visus teismo įpareigojimus, t. y. 2020 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, juo ištaisyta algebrinė klaida ieškinyje, taip pat pateikti avanso sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai, primokėta trūkstamo žyminio mokesčio dalis. Vadovaujantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovas visiškai neįžvelgia jokių procesinių teisių pažeidimo. Tai patvirtina ir faktas, kad šį 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymą teismas priėmė ir ieškinį nagrinėjo ginčo teisenos tvarka. Be to, ieškovas priduria, kad ieškovas tinkamai ir laiku įvykdė 2020 m. gruodžio 9 d. teismo nutarties įpareigojimus. Pareiškimu ieškovas pateikė pagrįstus paaiškinimus dėl netesybų skaičiavimo tvarkos, taip pat pasisakė palūkanų priteisimo klausimu – sąžiningai ir be išsisukinėjimų pripažino teismo identifikuotą klaidą – ieškovas atsisakė reikalavimo dalies dėl palūkanų priteisimo. 2020 m. gruodžio 30 d. teismas priėmė ieškovo patikslintą pareiškimą ir tenkino prašymą tikslinti ieškinio sumą. Todėl ieškovo veiksmai iš esmės teisminiame procese neatitinka nė vieno piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bruožo.
Atsiliepimas
Teismui pateiktas atsakovo prašymas dėl papildomų paaiškinimų, tripliko priėmimo ((duomenys neskelbtini)), kuriame atsakovas palaiko prašymus, išdėstytus atsiliepime į patikslintą ieškinį.
Atsakovas papildomai nurodė, kad ieškovas akivaizdžiai nežino 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) išrašymo ir koregavimo aplinkybių. Atsakovas, siekdamas paneigti ieškovo teiginius, teismui teikia pirminį atsakovui pateiktos 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) egzempliorių, kuriame matyti, jog PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodyta sąskaitos suma 33 889,35 Eur, atskaitymas už avansą 6 224,00 Eur ir suma apmokėjimui – 27 665,35 Eur. Sąskaitoje faktūroje klaidingai nurodytas atskaitymas už avansą ir suma apmokėjimui. Buhalterijoje gavus šią sąskaitą, pastebėtos jos klaidos, todėl paprašyta pataisyti. Pataisyta PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) atsakovui pateikta tik 2020 m. kovo 9 d., kaip ir nurodė savo atsiliepimuose atsakovas. Kaip matyti iš byloje su pradiniu ieškiniu ieškovas pateikto PVM sąskaitos – faktūros serija (duomenys neskelbtini) egzemplioriaus, šioje sąskaitoje faktūroje panaikinta atskaitymo už avansą eilutė ir koreguota mokėtina suma. Kaip ir nurodyta pradinio kreditoriaus UAB „Energetikos inžinerija“ 2020 m. kovo 9 d. elektroniniame laiške, PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) suma iš tiesų nesikeitė, tačiau keista joje nurodyta mokėtina suma, o tai yra vienas esminių sąskaitos faktūros elementų. Taigi ieškovas, atsakovo teigimu, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, nepagrįstai teigia ir tuo pačiu klaidina teismą, jog PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) nebuvo koreguota. Ši sąskaita faktūra buvo koreguota ir teisinga PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) atsakovui pateikta tik 2020 m. kovo 9 d., o ieškovo argumentai šiuo klausimu yra atmestini kaip neatitinkantys faktinių aplinkybių.
Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas netinkamai interpretuoja Sutartį, Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurių šalimi jis nebuvo, ieškovui nežinomos šių dokumentų sudarymo aplinkybės, nežinoma šalių valia ir ketinimai bei atitinkamai reikšmė, suteikta minimiems dokumentams. Sutartyje numatyti delspinigiai nėra skaičiuojami automatiškai, netesybų reikalavimas yra Sutartyje numatyta nukentėjusios šalies teisė, kuria šalis gali pasinaudoti arba gali nesinaudoti. Tam, kad atsakovui būtų kilusi pareiga sumokėti delspinigius, reikalinga buvo gauti pradinio kreditoriaus prašymą su nurodyta konkrečia reikalaujama delspinigių suma, pagrįstu sumos priskaičiavimu ir PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią būtų atliktas apmokėjimas. Tačiau pradinis kreditorius nesinaudojo teise reikalauti delspinigių. Nors ieškovas siekia įrodyti, jog tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas galimai pasirašytas be pradinio kreditoriaus UAB „Energetikos inžinerija“ direktoriaus žinios, tačiau tokius teiginius paneigia paties ieškovo į bylą pateiktas 2020 m. kovo 6 d. raginimas dėl įsiskolinimo Nr. 1, kurį pasirašė pradinio kreditoriaus UAB „Energetikos inžinerija“ direktorius ir kuriuo prašoma sumokėti būtent tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodytą sumą, delspinigiai nėra priskaičiuoti ir jų nėra prašomi sumokėti.
Dėl netesybų skaičiavimo pradžios termino atsakovas paaiškina, kad ieškovas teigia, jog atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Energetikos inžinerija“ privalėjo atsiskaityti per 5 dienas nuo atsiskaitymo iš statytojo gavimo, t. y. per 5 dienas nuo 2020 m. sausio 29 d., kas būtų iki 2020 m. vasario 3 d. Pagal ieškovo teiginiu išeitų, jog atsakovas 2020 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) privalėjo apmokėti 2020 m. vasario 3 d., t. y. dar jos net negavęs. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir 12 straipsnio 1 dalimi nurodo, kad atsakovas negalėjo atlikti mokėjimo nesant mokėjimą pagrindžiančio apskaitos dokumento – PVM sąskaitos faktūros. Priešingi ieškovo teiginiai prieštarauja teisiniam reguliavimui, taigi, atsakovo manymu, yra atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolos suma neviršija 2 000 Eur, paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Šalys prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo teismui nepateikė, todėl byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Dėl skolos priteisimo atliekant įskaitymus
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 29 d. tarp UAB „Infes“ ir UAB „Energetikos inžinerija“ buvo sudaryta projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. 202S-181024/3. 2020 m. sausio 6 d. bei 2020 m. vasario 12 d. UAB „Energetikos inžinerija“ ir atsakovas sudarė atliktų darbų aktus dėl atitinkamų darbų atlikimo. Šiuo pagrindu UAB „Energetikos inžinerija“ išrašė PVM sąskaitas faktūras, t. y. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), išrašytą 33 889,35 Eur sumai ir PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), išrašytą 26 358,39 Eur sumai. Pagal Sutartyje sulygtas sąlygas, statytoju yra UAB „Visagino energija“, todėl UAB „Visagino energija“ už projektavimo paslaugas atsakovui pilnai sumokėjo 2020 m. sausio 29 d. 2020 m. kovo 6 d. UAB „Energetikos inžinerija“ atsakovui pateikė raginimą dėl įsiskolinimo Nr. 1, kurioje nurodyta, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su UAB „Energetikos inžinerija“ už suteiktas paslaugas, pagal minėtas sąskaitas faktūras, kurių bendra skolos suma sudaro 60 247,74 Eur. Raginime nurodyta, kad negavę apmokėjimo iki 2020 m kovo 13 d., UAB „Energetikos inžinerija“ kreipsis į skolų išieškojimo firmą, skolos išieškojimu teismo būdu.
2020 m. kovo 20 d. tarp MB „Verslo idėja“ ir UAB „Energetikos inžinerija“ buvo sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Infes“ skolos perėmimo iš pradinio kreditoriaus UAB „Energetikos inžinerija“. Pagal šią sutartį, pradinis kreditorius perleido, o ieškovas perėmė iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į skolą, kartu su visomis netesybomis, t. y bauda, delspinigiais, palūkanomis bei nuostoliais iš atsakovo. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo dieną atsakovas į pradinio kreditoriaus sąskaitą 2020 m. kovo 20 d. atliko bankinį pavedimą, kuriuo padengė dalį susidariusios skolos - įmokėta 7 000 Eur. 2020 m. kovo 23 d. ieškovas registruotu ir elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui reikalavimo teisės perleidimo sutartį bei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, raginantį padengti susidariusią skolą. Pranešimu ieškovas atsakovui nustatė skolos padengimo terminą – 5 dienas. Pranešimą su reikalavimo teisės perleidimo sutartimi registruotu paštu atsakovui pavyko įteikti 2020 m. kovo 28 d. ir atsakovas pripažino reikalavimo teisės perleidimo faktą. 2020 m. kovo 26 d. į ieškovo sąskaitą buvo atliktas dalinis skolos apmokėjimas bei pervesta 27 889,35 Eur suma. 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas atliko dar vieną bankinį pavedimą, kuriuo buvo padengta 25 358,39 Eur dalies skola.
Šioje situacijoje atsakovas buvo įpareigotas pirmiau apmokėti netesybas, kurios pagal įstatymą turi būti apmokamos trečiąja eile, o po to pagrindinę skolą, kuri pagal įstatymą apmokama ketvirtąja eile. Dėl šios priežasties, ieškovas, nuo visų įmokų atliktų laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. skirtų PVM sąskaitoms faktūroms, serija (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini), apmokėti, pirmiau buvo nuskaičiavo delspinigius, o po to – skolos dalį. Todėl iš bylos medžiagos nustatyta, kad 590,42 Eur, po ieškovo atliktų įskaitymų, yra nepadengta PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) skolos dalis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šią skolą atsakovas būtų sumokėjęs.
Atsakovas nesutiko su pareikštu ieškiniu nurodydamas, kad 2020 m. kovo 6 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu šalys, t. y. atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Energetikos inžinerija“, 2020 m. vasario 29 dienai užfiksavo atsakovo skolą UAB „Energetikos inžinerija“ - 60 247,74 Eur, tokiu būdu šalys susitarė dėl atsakovo galutinio skolos dydžio ir konstatavo, jog atsakovas yra skoloje UAB „Energetikos inžinerija“ tik pagrindinę skolą - 60 247,74 Eur, delspinigių pradinis kreditorius nepriskaičiavo. Taipogi atsakovas priduria, kad ieškovas nepateikė priskaičiuotų sumų, delspinigių ir išieškojimo išlaidų) apskaičiavimo pagrindimo.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) yra viešosios mokesčių teisės aktas, turintis specialią paskirtį – nustatantis apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVMĮ (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 1 straipsnio 1 dalis). PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad PVMĮ nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Pagal PVMĮ 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje, kurio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, kad šiame buhalterinės apskaitos dokumente turi būti nurodytas PVM tarifas (tarifai). Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių, paslaugų, pateikimą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Taigi, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 29 d. tarp UAB „Infes“ ir UAB „Energetikos inžinerija“ buvo sudaryta projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. vasario 12 d. UAB „Energetikos inžinerija“ ir UAB „Infes“ sudarė atliktų darbų aktus dėl atitinkamų darbų atlikimo. Šiuo pagrindu UAB „Energetikos inžinerija“ išrašė PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini). Remiantis Sutarties 3.5. punktu, už atliktus projektavimo darbus pagal užsakovo (UAB „Infes“) raštu patvirtintus atliktų projektavimo darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras užsakovas sumoka projektuotojui (UAB „Energetikos inžinerija) per 5 kalendorines dienas po lėšų gavimo už atitinkamus darbus iš statytojo (UAB „Visagino energija“). UAB „Visagino energija“ gamybos direktoriaus suteikta informacija, pateiktu pranešimu, UAB „Visagino energija“ už projektavimo paslaugas atsakovui pilnai sumokėjo 2020 m. sausio 29 d. Dėl šios priežasties užsakovas įsipareigojo apmokėti PVM sąskaitas faktūras, tačiau sąskaitos laiku nebuvo padengtos. Kaip nustatyta, atsakovas atliko tris dalinius PVM sąskaitų faktūrų mokėjimus: 1) 2020 m. kovo 20 d. atsakovas sumokėjo 7 000 Eur; 2) 2020 m. kovo 26 d. atsakovas sumokėjo 27 889,35 Eur; 3) 2020 m. balandžio 3 d. atsakovas sumokėjo 25 358,39 Eur. Šioje dalyje tarp bylos šalių ginčo nėra, ieškovas pripažįsta atsakovo atliktus dalinius mokėjimus apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Tačiau, kaip nustatyta, ieškovui perėmus reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus į atsakovą ir šiam šį faktą pripažinus, atsakovas buvo įpareigotas pirmiau apmokėti netesybas, kurios pagal įstatymą turi būti apmokamos trečiąja eile, o po to pagrindinę skolą, kuri pagal įstatymą apmokama ketvirtąja eile. Dėl šios priežasties, ieškovas, nuo visų įmokų atliktų laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. skirtų PVM sąskaitoms faktūroms, serija (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini), apmokėti, pirmiau buvo nuskaičiuojami susidarę delspinigiai, o po to išskiriama skolos dalis. Todėl šiuo atveju, likusi skolos dalis yra nepadengta PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) likutis – 590,42 Eur suma. Atsakovas šios skolos dydžio procesiniuose dokumentuose iš esmės neginčija.
CK 6.54 straipsnis nustato įmokų paskirstymo principus. Nurodytas straipsnis įtvirtina, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018).
Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi, o šiam perleidus reikalavimo teises ieškovui, atsakovas dalinai vykdė savo sutartines prievoles sąžiningai, t. y. dalinai apmokėjo PVM sąskaitas faktūras, tačiau tinkamai su ieškovu galutinai neatsiskaitė. Ieškovas pagrįstai, nepažeidžiant CK 6.54 straipsnio normos vykdė įmokų paskirstymą. Atsakovas nepaneigė savo prievolės atsiskaityti ieškovui, neginčijo skolos fakto, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 590,42 Eur dydžio skolos likutį už neatsiskaitytą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) (CK 6.38, 6.59, 6.205, 6.256 straipsniai).
Dėl netesybų priteisimo
Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis).
Iš Reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, kad naujasis kreditorius (ieškovas) perima iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į skolą kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais) palūkanomis bei nuostoliais pagal dokumentus, išvardintus sutarties lentelėje. Tai, kad perleidžiama reikalavimo suma, nurodyta sutartyje, yra 60 247,74 Eur, iš to negalima daryti išvados, kad ieškovas negali reikalauti delspinigių pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir neginčijama įstatymų nustatyta tvarka.
Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Pagal cesijos sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. v. Nacionalinė kredito unija ir kt.,bylos Nr. 3K-3-394/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Jaukurai“ v. UAB ,,Forsitia“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-469/2010; kt.).
Pagal šalių 2018 m. spalio 29 d. tarp UAB „Infes“ ir UAB „Energetikos inžinerija“ sudarytą projektavimo paslaugų ir projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pagal Sutarties 6.7. punktą, atsakovas, laiku neatsiskaitęs pradiniam kreditoriui už suteiktus darbus, privalo sumokėti pradiniam kreditoriui 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 6 d. bei 2020 m. vasario 12 d. sąskaitų apmokėjimas buvo pradelstas, darytina išvada, jog remiantis šiuo susitarimu, atsakovas privalo apmokėti delspinigius. Konkrečiu atveju, atsakovas neatsiskaitė už PVM sąskaitą faktūra serija (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje esančios Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.5 punktu, aptariamai sąskaitai apmokėti jokio termino nėra. Pagal minėtą Sutarties 3.5 punktą, šalys sutarė, kad užsakovas sumoka projektuotojui per 5 kalendorines dienas po lėšų gavimo už atitinkamus darbus iš statytojo. Pažymėtina, statytojas pilna apimtimi su atsakovu atsiskaitė 2020 m. sausio 29 d. 5 kalendorinių dienų terminas baigėsi 2020 m. vasario 3 d. Tačiau kadangi pradinis kreditorius tuo laikotarpiu nebuvo išrašęs PVM sąskaitos faktūros 26 358,39 Eur sumai, atsakovas neturėjo pagrindo PVM sąskaitos faktūros 2020 m. sausio 29 d. – 2020 m. vasario 3 d. apmokėti susidariusios skolos. 2020 m. vasario 12 d. pradinis kreditorius išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Šiuo pagrindu atsakovui atsirado prievolė padengti susidariusią skolą. Pridurtina, kad kadangi šalių sudarytos Sutarties 3.5 punkte sulygtas 5 kalendorinių dienų terminas siejamas išskirtinai tik su statytojo apmokėjimo momentu, ši sutarties nuostata nėra susijusi su PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentu, šalys daugiau niekur kitur nėra įtvirtinusios susitarimo apie kitą PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) apmokėjimo atidėjimo terminą. Spręstina, kad PVM sąskaitai faktūrai serija (duomenys neskelbtini) nėra suteiktas joks apmokėjimo terminas – sąskaita atsakovo turėjo būti padengta tą pačią sąskaitos priėmimo dieną, t. y. 2020 m. vasario 12 d. Kaip matyti, ieškovas delspinigius paskaičiavo už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 4 d., po paskutinės atliktos atsakovo įmokos apmokėti PVM sąskaitas faktūras, iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. (129 dienų skaičius), t. y. iki ieškinio padavimo teismui dienos, kas sudaro 15,23 Eur. Kadangi atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 15,23 Eur delspinigius (CK 6.71 straipsnis).
Dėl išieškojimo išlaidų kompensavimo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo, kuris taikytinas ginčo šalių santykiams, 7 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nurodyta įstatymo norma reiškia, kad 40 Eur išieškojimo išlaidos neturi būti papildomai įrodinėjamos, t. y. pakanka fakto, jog kreditorius yra įgijęs teisę į komercinėje sutartyje nustatytas palūkanas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-567/2019).
Teismas pažymi, kad atsakovas neginčijo aplinkybės, jog pradinis kreditorius iki ieškinio pateikimo ragino atsakovą sumokėti skolą, taipogi ieškovui perėmus reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus į atsakovo skolą, atsakovas buvo tinkamai supažindintas su susidariusia skola ir neatliktais mokėjimais. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, tokiu būdu įgyjo teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – ieškovas įgyjo teisę ir reikalauti iš atsakovo 40 Eur sumos. Teismas sprendžia, kad atsakovas privalo sumokėti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas 40 Eur skolos išieškojimo kompensacija, kurios nereikia papildomai įrodinėti, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas kaip pagrįstas (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra verslininkas, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (645,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl civilinės bylos nutraukimo dalyje dėl 668,01 Eur palūkanų priteisimo
Ieškovas byloje pateikęs patikslintą ieškinį, iš esmės atsisakė reikalavimo dėl materialinių palūkanų (668,01 Eur) priteisimo. Nors ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad buvo padaryta klaida, ir patikslintame ieškinyje konkrečiai neįvardino, kad šioje dalyje atsisako reikalavimo, tačiau pabrėžtina, kad ieškovas faktą, kad yra atsisakęs reikalavimo dėl 668,01 Eur palūkanų priteisimo pripažino atsiliepime ((duomenys neskelbtini)), pasisakydamas dėl atsakovo atsiliepimo 41-42 paragrafo.
Ieškovui atsisakius pradiniame ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl 668,01 Eur palūkanų priteisimo, yra pagrindas priimti atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Ieškovui išaiškintina, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bendrosios šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra išdėstytos CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Aptariamos nuostatos atspindi civiliniame procese galiojantį principą, kad procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas.
Tuo atveju, kai civilinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, nė vienos iš bylos šalių atžvilgiu nėra priimamas palankus teismo sprendimas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad susiklosčius tokiai situacijai teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys. Teismas turi įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir paduodant ieškinį, atsižvelgti į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
Ieškovas ieškinyje prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (30 Eur) ir 300 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą teikiant konsultacijas ir surašant ieškinį.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas priteisė ieškovui iš atsakovo iš viso 645,65 Eur sumą, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovui atsisakius dalies reikalavimo dėl 668,01 Eur priteisimo, yra pagrindas grąžinti ieškovui 11 Eur žyminio mokesčio, t. y. 75 procentus nuo 668,01 Eur sumos mokėtino žyminio mokesčio (15 Eur x 75 / 100 = 11 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas yra permokėjęs žyminį mokestį, t. y. iš viso ieškovas byloje yra sumokėjęs 38 Eur žyminio mokesčio, tuo tarpu mokėtina žyminio mokesčio suma sudarė 30 Eur. Todėl esant žyminio mokesčio permokai, yra pagrindas grąžinti ieškovui permokėtą žyminio mokesčio dalį – 8 Eur (CPK 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
Taigi, ieškovui iš viso grąžintina žyminio mokesčio dalis sudaro 19 Eur (11 Eur + 8 Eur).
Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą surašant ieškinį, atsižvelgia į tai, kad pradiniu ieškiniu ieškovas buvo pateikęs reikalavimą, kurio vėliau atsisakė, kaip pareikšto per klaidą, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 150 Eur atstovavimo išlaidų, o likusioje dalyje ieškovo prašymo netenkinti.
Atsakovas byloje yra pateikęs prašymą priteisti 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su ieškiniu ir atsiliepimo surašymą ((duomenys neskelbtini)). Taip pat atsakovas pateikė papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ((duomenys neskelbtini)), kuriuo prašė priteisti iš ieškovės papildomai 605 Eur išlaidų už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą bei prašė šias 605 Eur dydžio išlaidas traktuoti kaip atsakovo patirtus nuostolius. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad atsakovo papildomai patirtas 605 Eur išlaidas iš esmės lėmė ieškovo elgesys, t. y. ieškovui patikslinus ieškinį, atsisakius per klaidą pareikšto dalies reikalavimo, atsakovas turėjo papildomai teikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Todėl teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, sprendžia, kad yra pagrindas šias 605 Eur dydžio išlaidas priteisti iš ieškovo atsakovo naudai. Likusioje dalyje atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, kadangi teismas patikslintą ieškinį tenkino pilna apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo
Atsakovas pareiškė, kad ieškovas tiek ikiteisminiame, tiek teisminiame ginčo dėl skolos išieškojimo procese elgėsi nenuosekliai, nesąžiningai ir nepagrįstai, t. y. ieškovas reikalauja nepagrįstų, menamų skolos sumų, kaskart pateikdamas skirtingą tokios skolos pagrindą ir apskaičiavimo būdą. Tai atsakovo teigimu, sąlygojo ir bylos nagrinėjimo atidėjimą. Atsakovas pridūrė, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su pirminiu ieškiniu pateikė kitokius reikalavimus nei kad teikęs atsakovui ikiteisminio skolos išieškojimo procese, t. y. trečią kartą pakeistas reikalavimas ir jo pagrindas. Iš esmės atsakovas pažymi, kad ieškovas tikslindamas ieškinius, nepagrįstai keičia ieškinio reikalavimus, teismui nustačius neatitikimus – reikalavimo atsisako, kas atsakovo nuomone, parodo ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Ieškovas nesutiko su tokia atsakovo pozicija ir argumentais, paaiškindamas, jog tai yra atsakovo nepagrįstas puolimas paremtas manipuliacinėmis priemonėmis, pateikiant atsiliepime plačios apimties argumentaciją. Ieškovas nurodė, kad nevilkino proceso, kadangi visi ieškovo veiksmai buvo paremti teismo įpareigojimais ir juos vykdė tinkamai, tad tai negali būti laikytina piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ar juolab priežastimi dėl ko užtruko teisminis procesas.
Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra įtvirtintos CPK 95 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).
Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad ieškovas, teikdamas pradinį ieškinį, prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceos tvarka. Teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovo prsašymo netenkino ir perdavė bylą nagrinėti ieškinio teisnos tvarka, įpareigojo primokėti žyminį mokestį, taip pat patikslinti ieškinio sumą. Vykdydamas teismo įpareigojimus, 2020 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, juo, kaip teigia ieškovas, ištaisyta algebrinė klaida ieškinyje, t. y. patikslinta ieškinio suma, taip pat primokėta trūkstamo žyminio mokesčio dalis. Teismas, laikydamas, kad ieškovas pašalino ieškinio trūkumus, ieškinį priėmė 2020 m. rugpjūčio 11 d. Teismui bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka metu nustačius, kad teismui kyla neaiškumų dėl delspinigių skaičiavimo terminų, dėl įmokų užskaitymų, materialinių palūkanų priteisimo, ieškovas buvo įpareigotas pateikti papildomus paaiškinimus. Teismo nustatytu terminu ieškovas vėlgi laiku įvykdė teismo nurodytus, pateikė išsamius papioldomus paaiškinimus, o pastebėjęs, kad ieškinyje įsivėlė klaida, patikslino ieškinio reikalavimus, atsisakydamas reikalavimo dėl 668,01 Eur palūkanų priteisimo, taip pat patikslino reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, jį nežymiai padidindamas.
Vadovaujantis šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas neįžvelgia akivaizdaus ieškovo neažiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo požymių. Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju, ieškovo pateiktas ieškinio patikslinimas, atsisakant dalies pradinio ieškiniio reikalavimo bei nežymiai padidinant reikalavimą dėl delspinigių priteisimo nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Vien tik faktas, kad asmuo aktyviai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir reiškia teismui įvairaus pobūdžio procesinius reikalavimus, nėra laikomas piktnaudžiavimu procesu. Nenustačius teisės pažeidimo, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamo ieškovo elgesio, nėra pagrindo taikyti teisinės atsakomybės – baudos skyrimo, todėl atsakovo prašymas netenkintinas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalies formuluotę teismas turi diskrecijos teisę skirti ar neskirti baudos net ir tais atvejais, kai piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas yra nustatomas.
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl pašto išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui mažajai bendrijai „Verslo idėja“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ 590,42 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų 42 ct) skolos, 15,23 Eur (penkiolika eurų 23 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų kompensacijos, 6 (šešių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanas už priteistą sumą (645,65 Eur), skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) atstovavimo išlaidų.
Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl pradiniame ieškinyje pareikšto reikalavimo priteisti 668,01 Eur palūkanas.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ iš ieškovo mažosios bendrijos „Verslo idėja“ 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui mažajai bendrijai „Verslo idėja“ 19 Eur (devyniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo pavedimu, mokėjimo užduoties kodas ID - ZI82739. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Atmesti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ prašymą dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.