Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018-07-11 nutartimi c.b. Nr. e2-8033-776/2018 patvirtintos taikos sutarties 3.2 punktą, nustatant, kad S. Ž., dukros S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui moka po 292 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, o dukros M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui moka po 292 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama J. V..

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu augina du nepilnamečius vaikus - dukrą S. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), bei dukrą M. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini). 2018-07-11 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi c.b. Nr. e2-8033-776/2018 buvo patvirtinta mano bei atsakovo taikos sutartis, kurios 3.2 punktu susitarta, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui moka po 125 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Toks išlaikymo dydis, kuris buvo priteistas minėtu teismo sprendimu prieš penkerius metus, šiuo metu yra nepakankamas nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui ir visiškai neatitinka vaikų interesų. Pažymėtina, kad vien šiuo metu žymiai šoktelėjo maisto produktų, vartojimo prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos. Pvz., vien tik maisto kainų indeksas 2022 m. gruodžio mėn., lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 34,7 proc., o būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro 48,3 proc. Dėl to, itin ženkliai pasikeitė ir vaikų poreikiai - atsirado didesnės išlaidos maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, lavinimo ir ugdymo, higienos priemonėms, sveikatos apsaugai, pramogoms ir t.t. Iš esmės pakito visi būtiniausieji nepilnamečių vaikų poreikiai. Mergaitės žymiai paaugo, šiuo metu jos jau paauglės su daug didesniais poreikiais nei tie, kurie buvo prieš penkerius metus. Vaikų išlaikymo dydis yra nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystimuisi, vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Išlaikymo instituto paskirtis susijusi su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu, teikiamo išlaikymo stabilumo išsaugojimu. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Pažymėtina, jog Šiaulių apylinkės teismo 2018 metais sprendimo priėmimo metu minimaliosios mėnesinės algos (toliau - ir MMA) dydis buvo 400 Eur (neatskaičius mokesčių). Tuo tarpu nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje yra 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur). Kas reiškia, jog nuo to laiko, kai buvo priimtas minėtas sprendimas, minimali mėnesinė alga išaugo daugiau nei dvigubai. Nepilnamečių dukrų poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 670 Eur kiekvienai. Nurodyti vaikų poreikiai bei jų tenkinimui skirtos išlaidos yra bendrieji, būtiniausieji vaikų poreikiai, kurių tenkinimas užtikrina sąlygas jiems fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, stiprinti bei atstatyti sveikatą. Faktiškai vaikų poreikių patenkinimui tenka netgi didesnė suma nei įmanoma apibrėžti tokiu paskaičiavimu, kadangi itin dažnai atsiranda nenumatytų išlaidų, kurias apibrėžti itin sunku. Pažymėtina, kad dukra S. turi ir specialiųjų poreikių - ją kamuoja nemiga, dėl ko reguliariai patiria išlaidas vaistams. M. turi problemų su akimis - nešioja akinukus, reguliariai lankosi pas gydytoją. Teismų praktikoje taipogi laikomasi nuostatos, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), o indėlis į vaikų gerovę visuomet bus didesnis, nes jam teks rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo. Todėl teismų praktikoje netgi išaiškinta, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nuosavo nekilnojamojo turto neturi - gyvena nuomojame bute, kurio nuomos mokesčio dengimui kiekvieną mėnesį patiria išlaidas. Dirba Č. V. K. ūkininko ūkyje, gaunamas pajamas per mėnesį į rankas atskaičius mokesčius sudaro vidutiniškai sudaro apie 842 Eur. Atsakovas yra jaunas, darbingas, neturintis sveikatos problemų, gaunantis stabilias pajamas. Todėl atsakovas yra visiškai finansiškai pajėgus prisidėti prie vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir tinkamai pasirūpinti jų poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, jog tėvai turi pareigą lygiomis dalimis teikti išlaikymą savo vaikams bei įvertinant iš valstybės gaunamas išmokas t.y po 85,75 Eur kiekvienam vaikui, prašo padidinti iš atsakovo ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikams, priteisiant po 292 Eur ((670 Eur -85,75 Eur) nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Atsakovui ieškinys įteiktas, atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas pusantrų metų visai nieko nebemoka. Vyresnei dukrai daugiau visko reikia, abu vaikai paaugo. Gauna vaiko pinigus. Dirba melžėja, gauna apie 1000 Eur. Būsto neturi. Padeda mama, broliai. Turi vyrą, kuris padeda jai išsilaikyti. Atsakovas dabar dirba prie medienos apdirbimo, veda uždarbio pinigus į draugės sąskaitą. Atsakovas yra sveikas. Atsakovas turi keturis vaikus, du jau pilnamečiai. Atsakovas dažnai vartoja alkoholį. Moka nuomą, 50 Eur, dar komunalinius. Dėl infliacijos labai pasijuto kainų padidėjimas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas posėdžio metu nurodė, kad atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys turi vaikus S. Ž. ir M. Ž. (b. l. 9-10). Ieškovė pateikė duomenis apie teismo nutartį (b. l. 11-13), turtinę padėtį (b. l. 14-15, 20), nuomos sutartį (b. l. 16-19), mokyklos pažymą (b. l. 21), išlaidų dokumentus. Išreikalauti duomenys apie šalių turtinę padėtį.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad 125 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo nustatytas 2018 metais ir jis nebeatitinka nei ekonominės situacijos, nei vaikų poreikių.

Išlaikymo dydžio pakeitimo klausimu kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Kaip minėta, pirmiausiai turi būti nustatyta, kad iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai. Nagrinėjamu atveju dėl vaikų poreikių galima konstatuoti tai, jog šalys išlaikymą, kurio dydis 125 Eur vienam vaikui, pasitvirtino dar 2018-07-11 teismo nutartimi. Tuo metu vaikams buvo tik 12 ir nepilnai 6 metai. Šiuo metu vaikams jau yra 17 ir 11 metų, praėjo jau daugiau nei penki metai, todėl akivaizdu, kad per tokį laiką keičiasi ne tik augančių vaikų poreikiai, bet ir ekonominė situacija, pagal kurią ir esamų poreikių užtikrinimas savaime pabrango. Taip pat konstatuotina, kad 17 metų paauglio, beveik pilnamečio vaiko poreikiai neabejotinai yra didesni, nei 12 metų vaiko, o 11 metų vaiko didesni nei 5-6 metų. Per šį laikotarpį įvyko fiziologiniai pokyčiai vaikams sparčiai augant, iš to pirmiausiai kylant didesniam poreikiui dažnai keisti rūbus. Taip pat visuotinai žinomu galima laikyti paauglišką apetitą. Pažymėtina, kad vyresnis, beveik pilnametis vaikas save jau mato kaip socialinių santykių būtiną dalyvį, asmenybę, todėl jo poreikiai yra didesni, nes jam reikalingi ir gražesni, solidesni, įvairesni rūbai, elektronikos prietaisai ir priemonės, socialinis bendravimas laisvalaikio metu, pramogos, kas irgi kainuoja nemažai. Panaši situacija ir su jaunesniuoju vaiku, kadangi nurodyti aspektai labai skiriasi kol vaikas yra kelių metų ir kai vaikas sulaukia artimo paauglystei amžiaus. Atsižvelgiant į tai yra neabejotinas pagrindas vertinti, kad vaikų poreikiai išaugo.

Taip pat pastebėtina, kad valstybei dėl karo Ukrainoje smogė didelė infliacija, kuri oficialiais duomenimis Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, ir tai akivaizdžiai jaučiasi per kainas. Pagal statistinius duomenis infliacija kilo keliasdešimčia procentų, nors galbūt ir ne visose sferose bei vienodu lygiu. Tačiau labiausiai tai ir pasijautė aktualiausiose sferose – maisto, kasdienių paslaugų, šildymo, elektros, kuro kainų šuoliu, bendru kainų augimu praktiškai visose sferose. Tai galima laikyti visuotinai žinomu faktu asmenims, gyvenantiems Lietuvoje. Todėl faktiškai iš atsakovo priteisto 125 Eur išlaikymo suma pagal savo perkamąją galią ženkliai sumenko. Pažymėtina, kad ši 125 Eur suma apskritai pagal teismų praktiką net ir 2018 metais buvo nedidelė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas didinti išlaikymo dydį.

Siekiant nustatyti išlaikymo prievolės dydį, įvertintina šalių turtinė padėtis. Iš surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovas apskritai tokio turto neturi arba nesinaudoja tokiu turtu, jei pagal ieškovės pateiktus duomenis vengia išlaikymo prievolės. Paskutiniais duomenimis atsakovas oficialiai nedirba, nors buvo dirbantis anksčiau. Tačiau ieškovės duomenimis atsakovas yra dirbantis, prie medienos apdirbimo. Nėra aišku, kokiu principu atsakovas yra įdarbintas, jei dirba, tačiau iš esmės matyti, kad atsakovas gali dirbti. Kitų nepilnamečių vaikų atsakovas neturi, duomenų apie sveikatos problemas nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes vertintina, kad atsakovas gali dirbti ir užsidirbti, kad galėtų teikti didesnį išlaikymą vaikams. Bet kuriuo atveju, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Be to, tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl privalo stengtis uždirbti didesnes pajamas, kad savo vaikus galėtų išlaikyti tinkamai. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytus duomenis darytina išvada, kad atsakovo faktinė ir turtinė padėtis nėra kliūtis mokėti didesnį išlaikymą. Pažymėtina, kad atsakovas gavo ieškinį asmeniškai, tačiau ieškinio reikalavimui neprieštaravo, atsiliepimo neteikė, nors privalėjo tą padaryti.

Iš surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė yra dirbanti, jos pajamos nėra didelės, apie 1000 Eur. Ieškovė neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto, būstą nuomojasi. Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinis ir giminaičiai didele dalimi prisideda prie šeimos išlaikymo. Iš nustatytų aplinkybių galima vertinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, kadangi jis pats vaikų neaugina, gali laisvai rinktis darbą ir daugiau užsidirbti.

Būtina įvertinti ir vaikų poreikius. Vaikų išlaikymas iš esmės neturi apsiriboti tik jų maitinimo, aprangos, mokymo priemonių įsigijimo poreikių tenkinimu, bet turi ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, į kurias pagal galimybes įtrauktinos vaikų pramogos, protinis ir fizinis ugdymas. Ieškovės nurodytas išlaidas būtų galima laikyti pagrįstomis, siekiant geriausių vaikų interesų užtikrinimo, nors kai kurios jų galbūt ir gali būti skaičiuojamos mažesnės, atimant vieną kitą eurą. Kita vertus, akivaizdu, kad 292 Eur, reikalaujamų iš atsakovo, dabartinėmis kainomis greičiausiai užtektų beveik vien tik maistui, jei kalbama apie visavertę mitybą, o ne išgyvenimą maitinantis menkaverčiais pigiais produktais. Taip pat matyti, kad vaikai turi tam tikrų sveikatos problemų. Savaime suprantama, kad reikalingos ir išlaidos atostogoms, mokyklos reikalams, drabužiams, komunalinių mokesčių daliai ir kitkam, kas įvardinta ieškinyje. Tokios vaikų išlaikymo išlaidos, atsižvelgiant į dabartinį infliacijos lygį, prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį šalyje, laikytinos visai realiomis. Taip pat kaip jau minėta, didesnis išlaikymas šiuo metu nemaža dalimi tik kompensuotų infliacijos padarytą žalą perkamajai galiai, taip pat iki pat šiol buvo priteistas tik 125 Eur vienam vaikui išlaikymas, nors infliacija viską įtakoja nuo gerokai seniau. Be to, ieškovei tenka praktiškai visa našta, susijusi su kasdieniu rūpinimusi vaikais, todėl atsakovui galėtų būti priskiriama ir didesnės, nei pusė, apimties pareiga išlaikyti savo vaikus. Taip pat konstatuotina, kad atsakovas gali dirbti, turi dirbti ir turi stengtis uždirbti kuo daugiau, kad galėtų atsakingai ir tinkamai išlaikyti savo vaikus. Todėl tai, kad nėra duomenų, jog jis gautų dideles pajamas ar apskritai dirbtų šiuo metu, nesudaro pagrindo nedidinti išlaikymo dydžio ar jį didinti nedidele apimtimi.

Pažymėtina, kad LITEKO duomenimis atsakovas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023-04-20 teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. e1-727-496/2023 buvo nubaustas dėl vairavimo būnant neblaiviu. Iš įsakymo matyti, kad atsakovas buvo įsigijęs mopedą už 1500 Eur. Tokia aplinkybė patvirtina, kad atsakovas realiai pajamų turi ir gali sau leisti pirkti brangius daiktus.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad anksčiau priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas vaikams išlaikyti, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Kaip jau minėta, kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos galbūt galėtų būti nedidele apimtimi mažesnės. Taip pat nėra akivaizdžių duomenų apie dideles atsakovo pajamas. Atsižvelgiant į tai, išlaikymas priteistinas šiek tiek mažesnis nei prašo ieškovė, tačiau toks, koks atitiktų vaikų interesus bei poreikius ir didžiulę infliaciją šalyje. Todėl iš atsakovo priteistinas po 275 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Atsižvelgiant į tai, padidintas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2023-05-11.

Kiti klausimai.

Žyminis mokestis šioje byloje už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo skaičiuotinas nuo padidintos sumos (150 Eur per mėn. vienam vaikui) ir sudaro 81,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina 81,00 Eur žyminio mokesčio, kuris paskaičiuotas pagal patenkinto reikalavimo apimtį.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Nors priteisiamas šiek tiek mažesnis išlaikymas, nei buvo prašoma, tačiau skirtumas labai nedidelis, be to, toks sprendimas priimamas siekiant šalių interesų pusiausvyros, atsižvelgiant ir į atsakovo interesus, nors jis ir neprieštaravo ieškiniui, todėl iš atsakovo priteistinos visos ieškovės bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė byloje patyrė 440,00 Eur išlaidų advokatui. Ieškovės ieškinį tenkinant beveik visa apimtimi ir dėl jau nurodytų kitų priežasčių, visos šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Teismo pašto išlaidos sudaro 26,56 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pakeisti 2018-07-11 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi c.b. Nr. e2-8033-776/2018 iš atsakovo S. Ž. priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį.

Nustatyti, kad S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) dukros S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukros M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui moka po 275 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos 2023-05-11 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant ieškovę J. S..

Priteisti ieškovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 440,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt Eur) išlaidų advokatui.

Valstybei iš atsakovo S. Ž. priteisti 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną Eur) žyminio mokesčio ir 26,56 Eur (dvidešimt šešis Eur 56 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.