- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2-31671-807/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19125-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui E. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. K., kuriuo teismo prašė: 1) nepilnamečio E. K. – P. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. P.; 2) priteisti iš atsakovo E. K. išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K. – P. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 389,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikas sulauks pilnametystės. Priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę A. P.; 3) priteisti iš atsakovo E. K. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam E. K. – P. 1 795 Eur už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo dienos) iki ieškinio padavimo teismui dienos; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad iš ieškovės ir atsakovo bendravimo (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. K. – P.. Vaikas nuo gimimo gyvena su motina. Nuo pat vaiko gimimo atsakovas nedalyvauja vaiko auginime, auklėjime ir jo vystymesi, nesidomi sūnumi, visiškai nesirūpina vaiku nei moraliai, nei materialiai. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo sūnaus gimimo praktiškai nėra suteikęs vaikui jokio išlaikymo, išskyrus (duomenys neskelbtini) pervestus 150 Eur. Ieškovės teigimu, nepilnametis E. K. – P. yra nepilnų (duomenys neskelbtini) amžiaus, su nepilnamečiu sūnumi ieškovę sieja artimas motinos ir vaiko ryšys. Nuo pat vaiko gimimo mama gyvena kartu su sūnumi ir visomis išgalėmis siekia, kad jis turėtų tik geras buities, ugdymo ir laisvalaikio sąlygas, ieškovė yra labai rūpestinga ir už savo sūnų prisiimanti didžiausią atsakomybę, nuo vaiko gimimo nėra buvusi išsiskyrusi su sūnumi net menkiausiai akimirkai. Ieškinyje nurodyta, jog šiuo metu ieškovė maitina vaiką krūtimi, tačiau artimiausiu metu vaikas bus maitinamas vaisiais, daržovėmis, tyrelėmis, o neužilgo ir mėsa, nemažai išleidžiama aukštos kokybės sauskelnėms, kremams, tepaliukams, drėgnoms servetėlėms, šampūnui, ir kitiems higienos reikmenims, išlaidos turi užtikrinti ir tai, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų sezonams. Teigia, kad dėl mažo amžiaus lopšelio - darželio dar nelanko, tačiau netolimoje perspektyvoje neabejotinai lankys, ieškovė patirs maitinimo bei ugdymo išlaidas neformaliojo ugdymo įstaigoje, taip pat vaiko poreikius sveikatai sudaro ne tik medikamentai ligoms gydyti, tačiau ir preparatai ligų prevencijai, - homeopatiniai preparatai, vitaminai ir pan., dalis išlaidų būsto priežiūrai, laisvalaikiui, atostogoms. Nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 650 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturintis sveikatos problemų žmogus, todėl yra pajėgus sūnaus išlaikymui skirti 389,00 Eur mokamą periodiškai kas mėnesį. Ieškovė iki vaiko gimimo dirbo sandėlio operacijų vadybininke, šiuo metu ieškovei moka SODRA, gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 1 600 Eur ((duomenys neskelbtini) yra paskutinis neperleidžiamas mėnuo), nuo (duomenys neskelbtini) metus laiko ieškovė gaus 950 Eur, o vaikui suėjus metams ieškovė gaus po 630 Eur vaiko priežiūros atostogų išmoką, taip pat ieškovė gauna 122,50 Eur valstybės mokamą universalią išmoką vaikui.
3. 2025 m. liepos 10 d. byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui, mokamas periodinėmis išmokomis po 327,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais, taip pat teismo pranešimas, kuriuo atsakovui buvo nustatytas terminas nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį, atsakovui įteikti tinkamai.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą (DOK-112607), kurioje nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė kartu su mažamečiu sūnumi gyvena 2 kambarių, apie 50 kv. m ploto bute, kuris priklauso ieškovės tėvui, bute yra svetainė, ieškovės ir vaiko miegamasis, virtuvė, koridorius, WC, vonia, balkonas. Berniukas miega viename kambaryje su mama, turi atskirą lovytę, vaikas turi visas reikalingas judėjimo priemones, apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru, namuose yra visi patogumai, reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos jo poreikiams tenkinti. Ieškovė tarnybai nurodžiusi, kad atsakovas vaiką matė vos kelis kartus: 1 kartą - vasario 16 d., 2 kartą (paskutinį) - vasario 23 d., atsakovas tėvystę pripažino, suteikė vaikui savo pavardę. Atsakovas su savo seserimi ir motina buvo vieną kartą jos namuose aplankyti vaiko, o vėliau visi dingo, vaiko senelis (atsakovo tėvas) paklausė, kokio dydžio reikia sauskelnių, tačiau niekada jų nenupirko. Išvadoje taip pat nurodyta, jog skyriaus atstovė lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, apsilankymo metu nustatyta, kad atsakovas kartu su seserimi ir seneliu gyvena 3 kambarių bute, kuris priklauso jam ir seseriai po ½, pereinamas kambarys yra atsakovo, vaikui atskiro kambario nėra. Pasak atsakovo, ateityje bus pasirūpinta vaiko lovyte. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Namuose yra visi patogumai, reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Apsilankymo metu atsakovas nurodė, kad dirba individualios veiklos pagrindu, jo mėnesio pajamos yra apie 1 000 Eur. Išvadoje nurodyta, jog dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja, su prašomu priteisti vaikui išlaikymu sutinka, tik ieškovė nesutinka tartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovas sakė, jog kreipsis į teismą dėl bendravimo tvarkos, jis vaiką matė prieš 3 mėnesius, nes ieškovė neleidžia su vaiku matytis. Išvadoje nurodyta, jog skyrius neabejoja, kad berniuko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų jo geriausius interesus, prašoma nustatyti išlaikymo vaikui suma po 389 Eur per mėnesį galėtų būtų pakankama berniuko poreikiams tenkinti. Skyriaus vertinimu, nustačius, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką arba vykdė ją netinkamai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas laikiną išlaikymą sumokėjo tik vieną kartą, vaiko poreikiai detaliai nurodyti lentelėje ieškinyje. Ieškovės pajamos – 950 Eur išmoka iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, 122,50 Eur vaiko pinigai. Kur dirba atsakovas ir jo pajamų – nežino, atsakovas nuosavybės teise valdo ½ dalį buto.
7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, laiką ir vietą informuotas tinkamai.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
9. Byloje pateikto (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8) duomenimis nustatyta, kad nepilnametis E. K. – P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. P. ir atsakovo E. K. sūnus. Ieškovė gyvena kartu su šalių nepilnamečiu sūnumi, o atsakovas gyvena skyrium.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
11. Ieškovė teismo prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja. Tokį prašymą ieškovė motyvavo tuo, jog nuo vaiko gimimo gyvena kartu su sūnumi, nuo vaiko gimimo nėra buvusi išsiskyrusi su sūnumi, siekia, kad jis turėtų tik geras buities, ugdymo ir laisvalaikio sąlygas, už savo sūnų prisiima didžiausią atsakomybę.
12. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove prieštaravimų nereiškė.
13. Tarnybos išvadoje nurodoma, jog gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų šalių nepilnamečio vaiko geriausius interesus, kad ieškovės namuose nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos jo poreikiams tenkinti.
14. Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis sūnus nuo pat gimimo, o ir šiuo metu faktiškai gyvena kartu su motina, byloje nesant duomenų, kad motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamečiu sūnumi, kartu įvertinus aplinkybę, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina nereiškė, nepilnamečio vaiko E. K. – P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove A. P. (CK 3.174 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
15. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas seka iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
16. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 389,00 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
18. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.
19. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
21. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2025 m. liepos 8 d. Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudaro 1038 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 777,00 Eur. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro po 122,5 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina vaikui reikalingo išlaikymo suma nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 654,5 Eur (777 Eur – 122,5 Eur = 654,5 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 327 Eur iš kiekvieno iš tėvų (654,5 Eur/2 = 327,25 Eur).
22. Kartu pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, jog aukščiau aptarta taisyklė nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas nurodytų išmokų suma. Tuo atveju, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (2023 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2025 m. liepos 8 d.) iki vaikas sulauks pilnametystės iš atsakovo priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 389,00 Eur per mėnesį, t. y., prašo priteisti didesnę sumą, nei teismų praktikoje nusistovėjusi minimali neįrodinėtina suma. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nedalyvauja vaiko auginime, todėl, ieškovės nuomone, jis privalo prisiimti didesnę vaiko poreikių tenkinimo dalį, t. y. sprendžiant klausimą dėl tėvų dalių vaiko išlaikymo prievolėje, turi būti nukrypta nuo lygių dalių ir nustatyta didesnė atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje.
24. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikius per mėnesį sudaro 650 Eur (e. b. l. 4). Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė tris mokėjimo kvitus (e. b. l. 10-11) bei mokėjimo kortele nurodymus (e. b. l. 12-32). Iš mokėjimo kvitų matyti, kad ieškovė pirko sauskelnių, kramtuką bei barškutį, kitos kvituose nurodytos prekės (pyragėlis, spurga, moteriški dezodorantai, aliejus ir pan.) nėra skirtos kūdikio poreikiams tenkinti. Teismui pateikti mokėjimo kortele pavedimai atlikti iki šalių nepilnamečio vaiko gimimo (e. b. l. 12-32). (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu už 61,19 Eur įsigytos prekės parduotuvėje „Baby city“ (e. b. l. 17), todėl tikėtina, kad šiame mokėjimo nurodymą įgytos prekės ieškovė galėjo būti susijusios su gimsiančio vaiko poreikiais ar vaiko aprūpinimu. Iš kitų mokėjimo pavedimų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokios prekės buvo įsigytos, t. y. ar mokėjimo pavedimai buvo skirti įsigyti prekių gimsiančio šalių vaiko poreikiams ar kitoms reikmėms. Jokių kitų rašytinių įrodymų apie nurodomus sūnaus poreikius bei jų patenkinimui patiriamas išlaidas maistui, vaiko drabužiams ir avalynei, komunaliniams mokesčiams, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, vitaminams ar kt. ieškovė teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
25. Bylos duomenimis, nepilnametis E. K. – P., yra gimęs (duomenys neskelbtini). Vaikui teismo sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini). Berniukas specialių sveikatos ar kt. poreikių neturi.
26. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė detalizavo sūnaus poreikius ir išlaidas, tenkančias šiems poreikiams patenkinti, nurodydama, kad vaiko minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį, įvertinus ir tuose poreikius, kurie atsiras vaikui augant (pavyzdžiui maistas, laisvalaikis, televizija ir internetas, nenumatytos išlaidos, gimtadienis, atostogos (e. b. l. 4)), reikalinga apie 650 Eur suma. Pusę šios sumos sudarytų 325 Eur. Vis dėlto, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 389,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės nurodydama, kad atsakovas visiškai nedalyvauja vaiko auginime
27. Bylos duomenimis ieškovė gauna ir iki vaikui sukaks (duomenys neskelbtini) gaus vaiko priežiūros išmokas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovės pajamos yra 950 Eur išmoka, 122,50 Eur vaiko pinigai. Iš byloje pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo paskirti vaiko priežiūros išmoką (e. b. l. 33) nustatyta, kad ieškovei nustatyta teisė į vaiko priežiūros išmokas: 2 076,82 Eur per mėnesį už neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės laikotarpį, 1 198,17 Eur per mėnesį už likusį laikotarpį iki vaikui sueis (duomenys neskelbtini) ir 798,78 Eur per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) trukmės laikotarpio pabaigos iki vaikui sueis (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės nurodytų aplinkybių (e. b. l. 5) nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis per mėnesį iki vaiko gimimo sudarė apie 1 500 Eur. (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenimis, ieškovė nurodžiusi, kad jos pajamos per mėnesį 1 062,50 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, išsamių duomenų apie atsakovo pajamas byloje nėra. (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenimis atsakovas nurodė, kad verčiasi individualia veikla, gaunamų pajamų dydis per mėnesį apie 1 000 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovė turi savo vardu registruotą 2011-04-14 transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.
28. Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį (ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę, atsakovui priklauso ½ dalis buto) bylos nagrinėjimo metu bei kitas reikšmingas aplinkybes (atsakovas nedalyvauja vaiko auginime ir juo faktiškai nesirūpina), teismas sprendžia, jog abiejų šalių turtinė padėtis vertintina kaip panaši, sudaranti galimybes jiems lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė, nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti, jog atsakovas prie būtinų išlaikymo išlaidų prisidėtų didesne dalimi, rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas nedalyvauja vaiko auginime. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas nesidomi sūnumi, nedalyvauja auklėjime, tėvui nerūpi, kaip kūdikis jaučiasi, kuo maitinasi, ar turi kuo apsirengti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį netvyko, Tarnybos specialistams, kurie atsakovo gyvenamojoje vietoje lankėsi 2025 m. liepos 16 d., atsakovas patvirtino, kad vaiką matė prieš tris mėnesius (e. b. l. 67-68).
30. Sprendžiant dėl ieškovės pareikšto prašymo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo, teismas atsižvelgia į bylos nustatytą aplinkybę, jog nuo vaiko gimimo atsakovas su sūnumi faktiškai jokio ryšio nepalaiko ir su juo nebendrauja, tikėtinai matė vaiką kartą kovo ar balandžio mėn. Visa vaiko priežiūros bei jo poreikių patenkinimo našta tenka ieškovei. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl pripažintina, kad kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes (nustatytą atsakovo itin retą matymosi su sūnumi faktą, aplinkybę, kad atsakovas neteikia sistemingo išlaikymo vaikui, bei aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju išimtinai ieškovei tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu rūpinimusi vaiku), t. y., sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, teismas konstatuoja nagrinėjamu atveju esant pagrindą nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo.
31. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, į teismo nustatytą šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui reikalingą sumą, neviršijančią minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, gaunamą išmoką vaikui, jos dydį, tėvo faktinį nusišalinimą nuo nepilnamečio sūnaus priežiūros, išlaikymo bei bendravimo su juo, t. y., aplinkybę, jog atsakovas šiuo metu su vaiku visiškai nebendrauja ir vaiku nesidomi, todėl ieškovei tenka iš esmės visa rūpinimosi vaiku našta, byloje nesant duomenų apie tai, jog atsakovas būtų nedarbingas, kad jo darbingumas būtų ribotas ar jam būtų nustatytas neįgalumas, teismas sprendžia, jog atsakovas turėtų didesne dalimis prisidėti prie sūnaus poreikių patenkinimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkina ir nutaria nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2025 m. liepos 8 d.) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K. – P., mokamą periodinėmis išmokomis po 389,00 Eur per mėnesį, kurios mokėtinos iki vaiko pilnametystės. Tai reiškia, jog nustatydamas iš atsakovo priteistiną išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydį, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog atsakovas faktiškai nebendrauja su vaiku, juo nesirūpina, visa su tuo susijusi našta faktiškai tenka ieškovei ir sprendžia šiuo pagrindu, o ne dėl pakankamai geros tėvų turtinės padėties, neįskaityti į vaiko poreikių tenkinimą ieškovės gaunamos išmokos vaikui. Tokiu atveju iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis buvo apskaičiuotas sekančiai: 777 Eur (MMA atskaičius mokesčius) / 2 tėvų = 388,50 Eur per mėnesį, suapvalinus – 389 Eur per mėnesį).
32. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, bendravimą bei su vaiku praleidžiamą laiką, rūpinimąsi vaiko poreikių tenkinimu ir kitas nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, yra sąžiningas bei proporcingas šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
33. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė A. P. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
34. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
35. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
37. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pažymėtina, jog kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (2011 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
38. Ieškovė teikdama ieškinį nurodė, kad atsakovas gyvena skyrium nuo vaiko gimimo, nuo gimimo vaiku rūpinosi ieškovė. Ieškovės teigimu, po vaiko gimimo atsakovas yra pervedęs tik 150 Eur. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Tarnybos specialistams, kurie atsakovo gyvenamojoje vietoje lankėsi 2025 m. liepos 16 d., atsakovas patvirtino, kad vaiką matė prieš tris mėnesius, atsakovas Tarnybos specialistams teigė, kad ieškovė neleidžia su vaiku matytis, nebendradarbiauja, nieko nenori girdėti, nieko nenori tartis (e. b. l. 67-68).
39. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 795 Eur (((duomenys neskelbtini)) – 150 Eur) išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio padavimo teismui dienos. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 650 Eur, taip pat nurodė, kad atsakovas yra pervedęs 150 Eur po vaiko gimimo.
40. Pažymėtina, jog analogiškai kaip ir išlaikymo periodinėmis išmokomis atveju, ieškovei, prašančiai teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą, per mėnesį sudarantį didesnę sumą, nei teismų praktikoje nusistovėjusi minimali neįrodinėtina suma, tenka pareiga pagrįsti tiek ir išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvusius didesnius, nei minimalūs neįrodinėtini, vaiko poreikius, tiek ir prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Tuo tarpu atsakovui, nurodomu laikotarpiu gyvenusiu skyrium nuo ieškovės ir sūnaus, tenka pareiga įrodyti šiuo laikotarpiu jo suteiktą išlaikymą sūnui.
41. Bylos nagrinėjimo teisme metu išklausius ieškovės atstovės paaiškinimų, ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog ieškovė nepateikė teismui iš esmės jokių rašytinių įrodymų apie jos patirtas didesnes nei minimalios išlaidas sūnaus išlaikymui laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Nustatyta, kad atsakovas nuo vaiko gimimo vaiku nesirūpino, stabilaus išlaikymo vaikui neteikė.
42. Byloje nenustačius, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai viršijo teismų praktikoje nusistovėjusią neįrodinėtiną sumą (MMA), teismas sprendžia, jog analogiškai kaip ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo atveju, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui buvo reikalinga minimalios mėnesinės algos, atskaičius mokesčius, suma, kuri sudarė 389 Eur.
43. Byloje nustačius, jog šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovo turėto suteikti išlaikymo vaikui suma sudaro 1 730,02 Eur (236,18 Eur (už (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) + 1 556 Eur ((duomenys neskelbtini) (už (duomenys neskelbtini))) + 87,84 Eur (už (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pareiškimo dienos (2025-07-07 įskaitytinai) ((duomenys neskelbtini))) – 150 Eur atsakovo suteikto išlaikymo suma). Atsižvelgiant į tai, kad periodinio išlaikymo suma priteista nuo 2025-07-08, siekiant nedubliuoti priteisiamo periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo laikotarpių, išlaikymo įsiskolinimo suma priteisiama iki 2025-07-07 įskaitytinai. Apibendrinant, iš atsakovo priteistina 1 730,02 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (šalių nepilnamečio vaiko gimimo) iki ieškinio pareiškimo (2025-07-07).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
44. 2025 m. liepos 10 d. byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y., iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui, mokamas periodinėmis išmokomis po 327,00 Eur per mėnesį.
45. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2025 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo, panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir šioje dalyje teismo sprendimą leistina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai yra iš esmės patenkinti (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 96,38 proc.).
47. Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 114 Eur žyminio mokesčio, įrodymų apie patirtas kitokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
48. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pareiškęs.
49. Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis byloje sudaro 114 Eur. Ieškinį iš esmės patenkinus, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis sudaro 114 Eur.
50. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės naudai iš atsakovo priteistina 144 Eur žyminio mokesčio, kurį sudaro: 105 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (389 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 39 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (1 730,02 Eur x 3 proc. x 75 proc.).
51. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 8,64 Eur. Kadangi iš atsakovo priteistina šių išlaidų dalis viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Ieškinį iš esmės tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K. – P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K. – P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 389,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (t. y., nuo 2025 m. liepos 8 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K. – P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 730,02 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų ir 02 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. liepos 7 d.
Paskirti ieškovę A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. K. – P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 114 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio suma valstybei turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662). Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
2025 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.