- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-779-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00852-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- O. R. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovei O. R. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pažeistų teisių gynimo, bei pagal atsakovės O. R. B. priešieškinį ieškovei I. A. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. A. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. atidalinti ieškovei I. A. ir atsakovei O. R. B.priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą, pagal UAB „Prienų projektas“ gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (toliau – ginčo namas) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą;
1.2. ieškovei I. A. asmeninės nuosavybės teise priskiriant pastato - gyvenamojo namo dalis, pažymėtas bendru indeksu „A“, t. y. „namą A“: - patalpos rūsyje, pažymėtos indeksais: 1 (sandėlis 14,10 m²), 2 (sandėlis 18,02 m²), 3 (vonia 3,95 m²), 4 (sandėlis 11,01 m²); - patalpos pirmame namo aukšte, pažymėtos indeksais: 1 (tambūras 3,01 m²), 2 (san. mazgas 3,04 m²), 3 (virtuvė 7,42 m²), 4 (kambarys 17,92 m²), 5 (kambarys 11,82 m²), 6 (proj. patalpa); - patalpos mansardoje, pažymėtos indeksu 1 (kambarys 15,88 m²);
1.3. atsakovei O. R. B. asmeninės nuosavybės priskirti pastato - gyvenamojo namo dalis, pažymėtas bendru indeksu „B“, t. y. „namą B“: - patalpos rūsyje, pažymėtos indeksais: 5 (sandėlis 10,06 m²), 6 (sandėlis 23,80 m²), 7 (vonia 3,55 m²), 8 (sandėlis 10,29 m²); - patalpos pirmame namo aukšte, pažymėtos indeksais: 7 (tambūras 3,18 m²), 8 (virtuvė 6,96 m²), 9 (koridorius 6,13 m²), 10 (kambarys 18,18 m²), 11 (kambarys 20,45 m²); - patalpos mansardoje, pažymėtos indeksu 2 (kambarys 12,94 m²);
1.4. įpareigoti atsakovę atlaisvinti ieškovei I. A. netrukdomą priėjimą prie jai priklausančių pastatų, kuriuos riboja koordinačių taškai: 16-17, 21-23, 25, ir išmontuoti 15 cm pavėsinės (2,96 m pločio, 5,66 m. ilgio ir 2,50 m aukščio) stogo, kuris dengia ieškovės naudojamo priestato stogą, adresu (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas pagal proceso metu pateiktus dokumentus.
2. Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-244-214/2006, buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka, kuri neatitinka priklausančios ir įregistruotos ½ gyvenamojo namo dalies, nors šalims namas priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį. Atsakovei priklauso 122,51 m² gyvenamojo namo, kas sudaro 0,54 idealias namo dalis, o ieškovei priklauso tik 106,17 m², t. y. 0,46 idealios namo dalys. Tokiu būdu dabartinė ieškovės naudojama gyvenamojo namo dalis yra 8,17 m² mažesnė nei įregistruota. Tokia situacija pažeidžia ieškovės teises. Dėl pažeidžiamos teisės naudojantis kitu nuosavybės teise priklausančiu turtu nurodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarka. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau atsakovė būdama įpareigota užtikrinti ieškovei netrukdomą priėjimą prie ieškovei priklausančių pastatų, be ieškovės sutikimo pasistatė pavėsinę – stoginę, priblokuodama ją prie ieškovei priskirto naudotis pastato. Statant pavėsinę panaudoti techniniai sprendimai trukdo ieškovei remontuoti statinio sieną, stogą.
3. Ieškovė su atsakovės pateiktu priešieškiniu sutiko tik dalyje dėl paties atidalijimo fakto. Nurodė, kad atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas, neįrodytas, ieškovė nesutinka, kad jai būtų kompensuojama patalpomis esančiomis rūsyje.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir teismui pateikė priešieškinį. Patikslintu priešieškiniu prašė:
4.1. atidalinti ieškovei I. A. ir atsakovei O. R. B. priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą pagal architektės V. J. parengtą 2021 m. vasario 11 d. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atidalijimo planą ieškovei I. A. asmeninės nuosavybės teise priskiriant pastato - gyvenamojo namo dalis: rūsyje patalpas plane pažymėtas indeksais: R-5 (sandėlis 14,10 m²), R-6 (sandėlis 18,02 m²), R-7 (sandėlis 19,34 m²), R-8 (vonios patalpa 3,95 m²) - bendras plotas 55,52 m²; - pirmojo aukšto patalpas plane pažymėtas indeksais: 1-6 (prieškambaris 7,01 m²), 1-7 (virtuvė 7,42 m²), 1-8 (kambarys, 18,14 m²), 1-9 (kambarys 13,83 m²) - bendras plotas 46,40 m²; patalpas mansardoje, plane pažymėtas indeksu M-2 (prieškambaris 28,41 m²);
4.2. atsakovei O. R. B.asmeninės nuosavybės priskiriant pastato - gyvenamojo namo dalis: rūsyje patalpas plane pažymėtas indeksais: R-l (sandėlis 10,29 m²), R-2 (sandėlis 23,80 m² ), R-3 (sandėlis 1,95 m²), R-4 (vonios patalpa 3,55 m²) - bendras plotas 39,59 m²; - pirmojo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-1 (koridorius 3,18 m²), 1-2 (virtuvė, 6,96 m²), 1-3 (koridorius, 6,13 m²), 1-4 (kambarys 18,18 m²), 1-5 (kambarys 27,66 m²) - bendras plotas 62,11 m²; patalpas mansardoje, plane pažymėtas indeksu M-l (koridorius 12,94 m²);
4.3. pareigoti atsakovę O. R. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įrengti medinę pertvarą tarp gyvenamojo namo rūsio patalpų Nr. R-7 ir Nr. R-3.
5. Nurodė, kad atsakovės siūlomu būdu padalinus namą ieškovei atitektų patalpų bendras plotas – 130,33 m², o atsakovei – 114,64 m². Atsakovė yra pensininkė, neturi galimybės išmokėti kompensaciją. 2006 metais, būtent pagal ieškovės pateiktą tvarką buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Buvo susitarta, kad ieškovei lieka šulinys, viską, o atsakovei lieka kvadratai (plotas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2022 m. sausio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino, atidalino ieškovei I. A. ir atsakovei O. R. B. priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą pagal architektės V. J. parengtą 2021 m. vasario 11 d. ginčo gyvenamojo namo atidalijimo planą.
7. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu. Šalių santykiai konfliktiški, bendru sutarimu nepavyko susitarti dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, todėl ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl turto atidalijimo. Atsakovė nesutinka, kad turtas būtų atidalintas pagal ieškovės parengtą projektą, nes tokiu būdu būtų padaryta neproporcinga žala, ji ir jos šeima prarastų sanitarinius mazgus, tualetą, vonios kambarį ir siūlo kompensuoti ieškovei trūkstamą plotą rūsio patalpomis ir tokiu būdu atidalinti bendrą jų turtą. Ieškovė su atsakovės pasiūlytu atidalinimo projektu nesutinka.
8. Iš byloje pateiktos Prienų apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-244-214/2006 patvirtintos taikos sutarties teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių dėl gyvenamojo namo ir kito turto naudojimosi buvo išspręstas nustačius naudojimosi tvarką, kuri galioja ir šiuo metu.
9. Teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu vietoje apžiūrėjęs šalių ginčo objektą, vertindamas galimybę atidalinti pagal ieškovės pateiktą projektą, pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad atidalijimas natūra pagal ieškovės pateiktą projektą pareikalautų brangios rekonstrukcijos ir tai nėra tik vienos šalis skiriančios sienos „pastūmimas“, nes turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovės sanitarinio mazgo panaikinimo ir naujo įrengimo kitoje atsakovei priklausančioje patalpoje, elektros, vandentiekio sistemų pertvarkymo, įėjimo į kitas atsakovei priklausančias patalpas padarymo. Iš ieškovės pateiktame projekte nurodytų esminių projekto sprendimų aprašymo, teismas pažymėjo, kad projektuotojas nevertino tos faktinės aplinkybės, kad ieškovės projekte patalpoje pažymėtoje Nr. 6, kurią yra suplanuota atskirti ieškovei priskiriant 8,17 m² plotą yra atsakovės sanitarinis mazgas.
10. Teismo vertinimu, pareikštu reikalavimu dėl gyvenamojo namo atidalijimo ieškovė siekia atidalindama padaryti tik sau patogų butą, neatsižvelgdama į kitų bendraturčių interesus. Ieškovė jai priklausančioje namo dalyje gyvena viena, joje yra pakankamai vietos baldams ir drabužiams laikyti. Atsakovės nuosavybės teise priklausančioje dalyje gyvena trys suaugę asmenys ir nepilnametis atsakovės anūkas. Atsakovės naudojamoje patalpoje yra vienas sanitarinis mazgas t. y. vonia, tualetas. Plačiau neanalizuojant kitų atidalijimo projekto detalių, teismas darė išvadą, kad ieškovės atidalijimo projektas neatitinka bendraturčių pusiausvyros principo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl pagal jį gyvenamasis namas negali būti atidalintas.
11. Teismas nurodė, kad pateiktas atsakovės gyvenamojo namo atidalinimo planas, teismo vertinimu, taip pat turi trūkumų, tačiau jo įgyvendinimas yra susijęs tik su medinės pertvaros rūsio patalpoje įrengimu, kuris nereikalauja didelių ir brangiai kainuojančių rekonstrukcijos darbų atlikimo. Teismas darė išvadą, kad atsakovės siūlomas atidalijimo projektas yra racionalus, nepažeidžiantis bendraturčių interesų.
12. Teismas išnagrinėjęs ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę atlaisvinti ieškovei netrukdomą priėjimą prie jai priklausančių pastatų, jį atmetė nenustatęs ieškovės teisės pažeidimo.
13. Teismas nurodė, kad nors atsakovės stoginės stogelis ir užeina ant ieškovės ūkinio pastato priestato stogelio, ieškovei nėra kliūčių atlikti statybos remonto darbus t. y. tiek pakeisti stogo dangą, tiek keisti kitas šio stogo konstrukcijas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės stoginės stogelis yra įrengtas aukščiau, o stogo konstrukcijos neženkliai liečiasi tik vienoje vietoje, kitur yra paliktas pakankamas tarpas., taip pat atsakovei nugriovus pagal ieškovės reikalavimą stoginės stogelį ieškovės priestato siena apskritai bus neapsaugota nuo lietaus ir nebus pasiektas jos norimas tikslas išsaugoti pastato konstrukcijas nuo drėgmės.
14. Pažymėjo, kad byloje pateiktas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Nr. I3-117-554/2020 patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovės stoginės stogelio statybos teisėtumo klausimus kelia nuo 2011 m. Teismas šiame sprendime išanalizavęs visus ieškovės keliamus klausimus nustatė, kad atsakovės stoginės stogelio statyba nėra savavališka ir jos skundą pašalinti savavališkos statybos padarinius atmetė.
15. Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis tenkintas, iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktą projektą, nurodė nepagrįstus motyvus dėl projekto trūkumų. Projekte yra nurodyta, iš kokių konkrečiai atsakovei priklausančių patalpų suprojektuota 8,15 kv. m. nauja patalpa, tarp jų ir 13 (san. mazgas), t. y. projektuotoja įvertino, kad šioje patalpoje yra atsakovės sanitarinis mazgas. Atsakovės sanitarinio mazgo perkėlimo klausimo sprendimas nenumatytas projekte, nes atsakovei šis sanitarinis mazgas nėra reikalingas, dėl ko jokios investicijos tokiems darbams atlikti taip pat nėra ir nebus reikalingos. Taip pat statybos darbai bei rangovo pasirinkimas ir sąmatų sudarymas yra ne šios nagrinėjamos atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės civilinės bylos objektas. Teismas nevertino, kad atsakovė jau daugiau negu trys mėnesiai jai priklausančioje namo dalyje iš viso negyvena, o šį turtą ketina parduoti.
1.2. Teismas gyvenamąjį namą atidalino pagal atsakovės projektą, kuris yra tas pats 2006 m. naudojimosi tvarkos nustatymo projektas su pakeistu pavadinimu, visiškai nekreipdamas dėmesio nei į pasikeitusias patalpas nuo 2006 m., nei į nuosavybės dalių adekvatumą projekte. Be to, ieškovės nuosavybei teismo priskirtos rūsio patalpos, kur yra laikomos anglys, jokiu būdu nėra lygiareikšmės gyvenamojo namo patalpoms, ir po teismo sprendimo priėmimo nuosavybės dalys neatitinka VĮ Registrų centre įregistruotų nuosavybės dalių.
1.3. Teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovus atlaisvinti ieškovei netrukdomą priėjimą prie jai priklausančių pastatų, nevertino, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-597-939/2019, kuriuo atsakovai buvo įpareigoti užtikrinti ieškovei netrukdomą priėjimą prie ieškovei priklausančių pastatų, kuriuos riboja koordinačių taškai: 16-17, 21-23, 25, yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas, o atsakovai visiškai ignoruoja teismo sprendimą ir pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės teisės nėra pažeistos, nes teismo išvados ir argumentai prieštarauja statybos specialistų išvadoms, pateiktoms į civilinę bylą, dėl ko teismas netenkindamas ieškinio šioje dalyje pažeidė ne tik įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, tačiau ir netinkamai aiškino bei taikė CK 4.98 straipsnį.
17. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį klausimas bei šalių reikalavimai dėl pažeistų teisų gynimo.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po ½ nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Šalys yra seserys paveldėjusios atsidalinti prašomą turtą po savo tėvų mirties.
21. Ieškovė pareikštais patikslinto ieškinio reikalavimais prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės šalims priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą, pagal UAB „Prienų projektas“ gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą: 1) ieškovei I. A. asmeninės nuosavybės teise priskiriant pastato - gyvenamojo namo dalis, pažymėtas bendru indeksu „A“, t. y. „namą A“: - patalpos rūsyje, pažymėtos indeksais: 1 (sandėlis 14,10 m²), 2 (sandėlis 18,02 m²), 3 (vonia 3,95 m²), 4 (sandėlis 11,01 m²); - patalpos pirmame namo aukšte, pažymėtos indeksais: 1 (tambūras 3,01 m²), 2 (san. mazgas 3,04 m²), 3 (virtuvė 7,42 m²), 4 (kambarys 17,92 m²), 5 (kambarys 11,82 m²), 6 (proj. patalpa); - patalpos mansardoje, pažymėtos indeksu 1 (kambarys 15,88 m²); 2) atsakovei O. R. B. asmeninės nuosavybės priskirti pastato - gyvenamojo namo dalis, pažymėtas bendru indeksu „B“, t. y. „namą B“: - patalpos rūsyje, pažymėtos indeksais: 5 (sandėlis 10,06 m²), 6 (sandėlis 23,80 m²), 7 (vonia 3,55 m²), 8 (sandėlis 10,29 m²); - patalpos pirmame namo aukšte, pažymėtos indeksais: 7 (tambūras 3,18 m²), 8 (virtuvė 6,96 m²), 9 (koridorius 6,13 m²), 10 (kambarys 18,18 m²), 11 (kambarys 20,45 m²); - patalpos mansardoje, pažymėtos indeksu 2 (kambarys 12,94 m²); 3) įpareigoti atsakovę atlaisvinti ieškovei I. A. netrukdomą priėjimą prie jai priklausančių pastatų, kuriuos riboja koordinačių taškai: 16-17, 21-23, 25, ir išmontuoti 15 cm pavėsinės (2,96 m pločio, 5,66 m. ilgio ir 2,50 m aukščio) stogo, kuris dengia ieškovės naudojamo priestato stogą, adresu (duomenys neskelbtini).
22. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį ir prašė: 1) atidalinti ieškovei I. A. ir atsakovei O. R. B. priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą pagal architektės V. J. parengtą 2021 m. vasario 11 d. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atidalijimo planą ieškovei I. A. asmeninės nuosavybės teise priskiriant pastato - gyvenamojo namo dalis: rūsyje patalpas plane pažymėtas indeksais: R-5 (sandėlis 14,10 m²), R-6 (sandėlis 18,02 m²), R-7 (sandėlis 19,34 m²), R-8 (vonios patalpa 3,95 m²) - bendras plotas 55,52 m²; - pirmojo aukšto patalpas plane pažymėtas indeksais: 1-6 (prieškambaris 7,01 m²), 1-7 (virtuvė 7,42 m²), 1-8 (kambarys, 18,14 m²), 1-9 (kambarys 13,83 m²) - bendras plotas 46,40 m²; patalpas mansardoje, plane pažymėtas indeksu M-2 (prieškambaris 28,41 m²); 2) atsakovei O. R. B. asmeninės nuosavybės priskiriant pastato - gyvenamojo namo dalis: rūsyje patalpas plane pažymėtas indeksais: R-l (sandėlis 10,29 m²), R-2 (sandėlis 23,80 m² ), R-3 (sandėlis 1,95 m²), R-4 (vonios patalpa 3,55 m²) - bendras plotas 39,59 m²; - pirmojo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-1 (koridorius 3,18 m²), 1-2 (virtuvė, 6,96 m²), 1-3 (koridorius, 6,13 m²), 1-4 (kambarys 18,18 m²), 1-5 (kambarys 27,66 m²) - bendras plotas 62,11 m²; patalpas mansardoje, plane pažymėtas indeksu M-l (koridorius 12,94 m²); 3) pareigoti atsakovę O. R. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įrengti medinę pertvarą tarp gyvenamojo namo rūsio patalpų Nr. R-7 ir Nr. R-3.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslinto ieškinio netenkino, o atsakovės patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies.
24. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pateikė ieškovė. Nurodė, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą pažeidė procesinės teisės normas, sprendime nepateikė išvadų, kuriais buvo grindžiami įrodymai, nagrinėjant bylą nebuvo išsiaiškinta reikšmingų bylai spręsti aplinkybių, o taip pat priimant sprendimą neteisingai buvo vertinti įrodymai.
25. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, civilinėje byloje, Nr. 3K-3-638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-421/2012; kt.).
26. Taip pat pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).
27. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, vadovaujantis CK 4. 75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 ir kt.).
28. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo atidalinti ginčo turtą natūra nustatė, kad ieškovės pateiktas techninis darbo projektas yra skirtas atidalinti gyvenamąjį namą į du butus. Teismas analizuodamas ieškovės pateiktą projektą pastebėjo, kad projekte nėra nurodyti kokie tiksliai darbai bus atliekami, kas tokius darbus atliks, neatlikti jokie paskaičiavimai, kurie patvirtintų atliktų darbų apimtis, nėra lokalinės sąmatos pagal kurią galima būtų panaikinti inžinerines sistemas ir įrengti jas kitose vietose bei nustatyti jų įrengimo kaštus. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi ieškovės pateiktą atsidalijimo projektą neturi pagrindo nepritarti tokioms apylinkės teismo konstatuotoms aplinkybėms ir pažymi, kad pagal ieškovės pateiktą projektą dalintinas turtas atidalijamas į du butus. Kad atidalintinas turtas natūra pagal ieškovės pateiktą projektą pareikalautų brangios rekonstrukcijos apylinkės teismas nustatė išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Apžiūrėjus objektą vietoje buvo nustatyta, kad vykdant rekonstrukciją pagal ieškovės projektą būtų sprendžiamas klausimas dėl sanitarinio mazgo panaikinimo ir naujo jo įrengimo kitoje atsakovei priklausančioje patalpoje, elektros, vandentiekio sistemų pertvarkymo, patekimo į patalpas įrengimo. Tokiu būdu, teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė įgyvendinusi savo atidalijimo projektą siekia tik sau naudos, neatsižvelgdama į kito bendraturčio interesus. Byloje nustatyta, kad ieškovė, kuri naudojasi jai priklausančia dalimi, gyvena viena, o atsakovei priklausančia dalimi naudojasi trys suaugę ir nepilnametis vaikas. Šios nustatytos aplinkybės kitais byloje esančiais įrodymais nėra paneigtos. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei nurodytą motyvaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieškovės pateiktą projektą turtas negali būti atidalintas. Priešingu atveju, būtų pažeisti bendraturčių pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai ( C K 1. 5 straipsnis). Apeliantė ginčija priimtą teismo sprendimą nurodydama procesinės teisės normų pažeidimus nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą, o taip pat argumentuoja, kad ieškovės įrodymams teismas suteikė didesnę įrodomąją galią ir neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, kiekviename sprendime turi būti išdėstyti teismo padarytų išvadų motyvai. Sprendime turi atsispindėti nustatyti faktai ir išanalizuoti bei įvertinti įrodymai ir duota faktų kvalifikacija. Iš įrodymų analizės turi būti aišku, kodėl vienus faktus teismas laiko nustatytais, o kitus – nenustatytais. Taip pat sprendimo motyvuose reikia nurodyti argumentus, dėl kurių teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta. Teisėjų kolegija įvertinusi priimto apylinkės teismo sprendimo turinį sprendžia, kad teismo sprendime yra nustatyti faktai ir išanalizuoti šalių pateikti įrodymai, sprendime pakankamai aiškiai išdėstyta, kodėl teismas vienus įrodymus priima, o kitus atmeta. Teismo sprendimo išvados pakankamai motyvuotos ir argumentuotos ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi teigti, kad surašant teismo sprendimą buvo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai negalima. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Esant nurodytam spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai atsakovės priešieškinį patenkino bei pripažino atsakovės siūlomą projektą racionalesnį bei nepažeidžiantį bendraturčių interesų, pagal kurį ir atidalijo tarp bendraturčių bendrąją nuosavybę ( C K 4. 75 straipsnis).
29. Ieškovė kitu suformuluotu ieškinio reikalavimu prašė atstatyti jos pažeistas teises ir įpareigoti atsakovę atlaisvinti praėjimą prie jai priklausančių pastatų, kuriuos riboja koordinačių taškai: 16-17, 21-23, 25, ir išmontuoti 15 cm pavėsinės (2,96 m pločio, 5,66 m. ilgio ir 2,50 m aukščio) stogo, kuris dengia ieškovės naudojamo priestato stogą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė įrodinėjo, kad ji negali tinkamai atlikti jai priklausančių ūkio pastato dalies remonto darbų, tačiau neįrodinėjo kuo pasireiškė jos teisių pažeidimas ir tokiais veiksmais atsakovė pažeidžia ieškovės teises.
30. Kasacinės instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas pareiškęs ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad bendraturčio teisės ginamos, jei jos yra pažeistos.
31. Kaip minėta, kad ieškovė prašė atstatyti jos pažeistas teises ir įpareigoti atsakovę atlaisvinti praėjimą prie jai priklausančių pastatų. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimą sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos. Teismas pagal faktines bylos aplinkybes akcentavo, kad atsakovės stogelis iš tikrųjų užeina ant ieškovės pastato stogelio dalies, tačiau nustatė, kad šiuo metu atsakovės esančio stogo dalis užeina virš ieškovės stogelio ir apsaugo jos statinį nuo papildomos drėgmės, todėl ieškovės teisių nepažeidžia. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo konstatuotai aplinkybei pritaria pažymėdama, kad apylinkės teismas galutinę išvadą padarė tinkamai nustatęs ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą ( CPK 185 straipsnis). Priimdamas sprendimą apylinkės teismas vertino tiek ieškovės paaiškinimus bei antstolio faktinių aplinkybių protokolą, statybos inspekcijos aktą, o taip pat UAB „Filingas“ rašte išdėstytą informaciją, tačiau pagrįstai sprendė, kad ieškovei neįrodžius jos teisių pažeidimo fakto, nėra pagrindo tenkinti nagrinėjamo ieškinio reikalavimo ( CPK 178 straipsnis).
32. Dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė tiek materialinės teisės, tiek ir procesinės teisės normas. Byloje nenustatyta, kad priimant sprendimą buvo pažeistos šalių įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės ( CPK 176-178 straipsniai) bei vertinti byloje pateikti įrodymai (CPK 185 straipsnis). Naikinti teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.