Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, I3-117-554/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-04-08
Bylos Nr.: I3-117-554/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00949-2019-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Algis Markevičius (pirm.), Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: I. A.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VTPSI prie AM
Trečiasis asmuo: O. R. B., R. B.

Kategorijos

3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4Viešųjų paslaugų teikimo administravimas

Administracinė byla Nr. I3-117-554/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00949-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 3.4; (S) 17.5; 17.6; 17.7; 55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 8 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjai I. A.,

atsakovo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei N. Y.,

nedalyvaujant pareiškėjos atstovui – advokatui V. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims: O. R. B., R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. patikslintą skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja 2019 m. gegužės 20 d. patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti 2019 m. kovo 28 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus sprendimą Nr. 2D-4190-(15.2) dalyje dėl pareiškėjos I. A. pareiškimo nagrinėjimo nutraukimo;

2) įpareigoti atsakovę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pašalinti padarytą pažeidimą – įpareigoti trečiąjį asmenį O. R. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintame skunde (b. l. 29-33) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2019 m. vasario 20 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl stoginės statybos teisėtumo ir jos nugriovimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) . Stoginė priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui O. M. B.. Atsakovas 2019 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2D-4190-(15.2) informavo pareiškėją, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 3 priedo 1.1 punktu leidimas statyti naują statini privalomas, statant naują 1 grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje). Minėtu atveju statybą leidžiantis dokumentas ir projektas stoginės statybai neprivalomi. Rašte taip pat konstatuojama, kad Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai stalinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus. Rašte taip pat nurodyta, kad atsakovas skundų ir pranešimų nagrinėjimą nutraukia vadovaujantis Taisyklių 48.1 punktu, kai pradėjus nagrinėti skundą paaiškėja, kad egzistuoja, 46.5 punkte nurodyta aplinkybė, kai skundas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 50 punkte. Rašte pažymėta, kad nesant sklypo bendrasavininkių sutikimo (susitarimo) dėl stoginės statymo, toks pažeidimas priskirtinas mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams.

Nurodė, kad tarp bendrasavininkių yra nustatyta tiek žemės sklypo, tiek pastatų naudojimosi

tvarka. Žemės sklype prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato sienos trečiasis suinteresuotas asmuo pastatė pavėsinę, tačiau jokio pareiškėjos sutikimo negavo. Dėl paminėto statinio konstrukcijų, šis statinys vis tobulinamas ir jau tapo nebe laikinu, bet nekilnojamojo turto objektu, kuris neleidžia pareiškėjai disponuoti jos ūkiniu pastatu. Su niekuo nėra suderinti techniniai sprendimai, kuomet ant pateškėjo ūkinio statinio stogo dalies, užleista priblokuoto stalinio stogo dalis. Pareiškėja neturi galimybės nei atlikti nei stogo, nei sienos, prie kurios priblokuotas nelegalus statinys, remonto. Nesant galimybės stogo dangos pakeitimui, sienos pertvarkymui, pagrindinis ir teisėtas statinys jau tampa nesaugus. Pareiškėjai priklausančiai lauko virtuvei gresia statinio avarija ir tai patvirtina antstolio 2019 m. balandžio 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 23/19/2, kuriame konstatuota, kad ant pastato-lauko virtuvės yra įrengta stoginė, kurios stogas apie 15 cm dengia lauko virtuvės stogo kraštą. Protokole aiškiai konstatuota, kad lauko virtuvės stogas yra nesandarus, skylėtas, sienose skylės ir įtrūkimai. Kad pašalinti gresiančio pastato avariją, būtina atlikti pastato kapitalinį remontą, tačiau dėl priblokuotos stoginės to padaryti negalima. Atsakovas, nutraukdamas prašymo nagrinėjimą, neatliko jokio patikrinimo, o vadovavosi 2011 metų patikrinimo duomenimis.

Akcentavo, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o 2 dalyje - kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Sprendžiant ginčą dėl teisės tikrinama, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikli taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius taktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Skundžiamas individualus administracinis aktas yra tinkamai nemotyvuotas, jį priimant netaikyti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai. Tokia situacija iš esmės pažeidžia pareiškėjos, kurios atžvilgiu priimtas individualus administracinis aktas, teises. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šiame skunde, galimi ginčo individualaus administracinio akto trūkumai sudaro pakankamą pagrindą dalyje dėl pareiškimo nagrinėjimo nutraukimo pripažinti neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų turinio reikalavimų. Šie akto trūkumai yra esminiai, sudarantys pagrindą jį pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovė ir jos atstovė teismo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 37-43) atsakovė nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2011 lapkričio 24 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas nustatyti, ar O. R. B. teisėtai ir legaliai pastatė pavėsinę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be bendrasavininkės pareiškėjos sutikimo. Atsakovė 2011 m. gruodžio 29 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė 2011 m. gruodžio 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK 4783. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad stoginė yra apie 2,96 m pločio, apie 5,66 m ilgio ir apie 2,50 m aukščio. Atsakovė 2012 m. sausio 25 d. raštu Nr. (15.2)-2D-1235 „Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, jog stoginė priskiriama I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, kurios statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau reikalingas sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas. Taip pat konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, kad stoginė sklype pastatyta savavališkai.

Nurodė, kad 2013 m. vasario 8 d. buvo gautas pakartotinis pareiškėjos 2013 m. sausio 15 d. prašymas. Atsakovė į jį atsakė 2013 m. vasario 26 d. raštu Nr. (15.2)-2D-3135 „Dėl atsakymo į 2013-01-15 prašymą“, kuriame nurodė, jog nurodytu klausimu pareiškėjai Inspekcijos Kauno skyrius pateikė 2012 metais atsakymą, o pakartotinis prašymas nebus nagrinėjamas, nenurodžius naujų pažeidimų. 2019 m. vasario 28 d. vėl buvo gautas pareiškėjos 2019 m. vasario 20 d. prašymas „Dėl statinių (duomenys neskelbtini).“, kuriame pareiškėja prašė išspręsti: 1) ar pavėsinei-stoginei atsižvelgiant į tai, jog ji nuolat tobulinama ir turi pamatus nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir žemės sklypo bendrasavininko sutikimas; 2) sprendžiant, kad statinys yra nelegalus, pastatytas nesant žemės sklypo bendrasavininko sutikimo ir statybą leidžiančių dokumentų, imtis priemonių jį nugriauti; 3) sprendžiant, kad statiniui statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi, įpareigoti savininką minėtą statinį patraukti bent dviejų metrų atstumu nuo pagrindinio statinio sienos, kadangi pastarasis yra avarinės būklės ir jį savininkas pageidauja remontuoti. Atsakovė 2019 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2D-4190-(15.2) „Dėl Jūsų prašymo“ informavo pareiškėją, jog prašymą dėl stoginės statybos (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumo nagrinėjo dar 2011 metais, kad 2011 metais buvo atliktas patikrinimas, kad prie 2019 metų prašymo pridėtose foto nuotraukose matyti, jog stoginė nepasikeitusi ir atitinka 2011 metų patikrinimo metu užfiksuotą situaciją, kad stoginė priskiriama I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kad statybą leidžiantis dokumentas ir projektas stoginės statybai neprivalomi, tačiau buvo privaloma gauti žemės sklypo bendraturčio rašytinį sutikimą. Ginčijame sprendime atsakovė pareiškėjai nurodė, kad vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – Taisyklės), 48.1 punktu, taip pat atsižvelgiant į tai, jog egzistuoja Taisyklių 46.5 punkte nurodyta aplinkybė (2019 metų pareiškėjos prašymas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 50.1 punkte), Inspekcijos Kauno departamentas nutraukė nagrinėjimą dėl 2019 metų prašyme nurodytos stoginės.

Atsakovė ir jos atstovė akcentavo, kad 2019 metų atsakymas pareiškėjai yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, asmenų prašymus ir skundus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – Priežiūros įstatymas), Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, ir Taisyklėmis. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas. 2019 metų atsakymo rengimo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 46.5 papunktis reglamentavo, jog skundas ar pranešimas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 50 punkte, nenagrinėjamas. Vadovaujantis Taisyklių 48.1 papunkčiu, jei pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą, paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės, skundų ir pranešimų nagrinėjimas yra nutraukimas. Atitinkamai Taisyklių 50 punktas reglamentuoja, jog mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi: 50.1. teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą, išskyrus atvejus, kai: 50.1.1. statyba vykdoma ar įvykdyta valstybinėje žemėje; 50.1.2. rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio; 50.1.3. įvyko ar gresia statinio avarija; 50.1.4. tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima (pvz., pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir pan.); 50.2. atvejai, kai viešojo administravimo subjektų veiksmais, administraciniais sprendimais buvo pažeistos taisyklės, padaryti procedūriniai pažeidimai, neturintys įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui, sprendimo pagrįstumui, nesukėlė žalos konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms (valstybės valdymo tvarkai ir pan.), asmenų teisėms ir teisėtiems interesams arba ta žala yra labai nedidelė, atlikti pažeidimai jau ištaisyti ir pan. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys yra nesudėtingasis statinys, o inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 4.6 papunkčiu, stoginė – tai žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas. Ginčijame atsakyme pareiškėjai buvo nurodyta, kad stoginė priskiriama I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai. Statybą leidžiantis dokumentas ir projektas stoginės statybai neprivalomi. Todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad stoginės statybai buvo privaloma gauti ne tik jos sutikimą, bet ir rengti projektą ir gauti leidimą, yra prieštaraujantys Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų nuostatoms. Vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios statytojas privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus). Atsižvelgiant į tai, kad stoginės statybai neprivaloma rengti statinio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento, atsakovė 2019 metų atsakyme pagrįstai nenustatė stoginės savavališkos statybos fakto. Stoginės statyba be žemės sklypo bendraturčių sutikimo papuola į mažareikšmių teisės aktų pažeidimų atvejį nurodytą Taisyklių 50.1 papunktyje, t. y. teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statybą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, laikydamasi specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių atitinkamų administracinių sprendimų priėmimą Inspekcijoje (Taisyklių 48.1 ir 46.5 papunkčiai), 2019 metų atsakymu pareiškėjos prašymo nagrinėjimą nutraukė pagrįstai. Todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad atsakovė tinkamai neįvertino visų duomenų reikšmingumo, nepaisė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė prašymo nagrinėjimą, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, kad stoginė yra I grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys, kuriam neprivaloma rengti statinio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento, ir kad stoginės statyba nėra savavališka statyba, pareiškėja buvo informuota dar 2012 metų atsakymu, kurio teismine tvarka neginčijo.

Nurodė, kad Statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtintas Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-748 (toliau – STR 1.03.01:2016), nustato esamų statinių tyrimų reikalavimus, statinių pripažinimo avariniais tvarką, naujai statomo, rekonstruojamo, remontuojamo, griaunamo ar naudojamo statinio avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką. STR 1.03.01:2016 13 punkte reglamentuota, jog statinio naudotojas, vykdydamas Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius (STR 1.03.01:2016 1 priedas), užsako statinio ekspertizę. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – STR 1.04.04:2017), 6.3. papunkčiu, bendroji statinio ekspertizė – tai statinio, kaip vientiso daikto, įvertinimas, patikrinant, kaip esamo ar statomo statinio techninė būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio avarijos ar avarinės būklės atveju – nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes. STR 1.04.04:2017 6.14 papunktyje nustatyta, kad statinio ekspertizės (bendrosios) vadovas – statybos inžinierius, kuris organizuoja viso statinio ekspertizę, jai vadovauja, įvertina statinį, parengia ir pasirašo statinio ekspertizės aktą. Dėl to antstolio 2019 m. balandžio 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 23/19/2 nėra tinkamas dokumentas lauko virtuvės avarijos grėsmei konstatuoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo reikalavimo dalis, kad teismas įpareigotų atsakovę priimti sprendimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat atmestina kaip nepagrįsta.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. teismo prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 73-75) nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas ir projektas stoginės statybai neprivalomi. Todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad stoginės statybai buvo privaloma gauti ne tik jos sutikimą, bet ir rengti projektą ir gauti leidimą yra prieštaraujantys Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų nuostatoms. Atsakovė 2019 metų atsakyme pareiškėjai pagrįstai nenustatė stoginės savavališkos statybos fakto. Kad stoginės statyba nėra savavališka statyba pareiškėja buvo informuota dar 2012 metų atsakymu, kurio teismine tvarka neginčijo. Antstolio 2019 m. balandžio 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 23/19/2 nėra tinkamas dokumentas lauko virtuvės avarijos grėsmei konstatuoti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2019 m. vasario 20 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl stoginės statybos teisėtumo ir jos nugriovimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Stoginė priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims (b. l. 9-10, 56-57). Atsakovė šioje byloje ginčijamu 2019 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2D-4190-(15.2) informavo pareiškėją, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 3 priedo 1.1 punktu, leidimas statyti naują statinį privalomas tik statant naują 1 grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje). Ginčo atveju statybą leidžiantis dokumentas ir projektas stoginės statybai neprivalomi. Ginčijamame rašte atsakovė taip pat nurodė, kad Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta nuostata, kad kai stalinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus. Rašte taip pat nurodyta, kad atsakovas skundų ir pranešimų nagrinėjimą nutraukia vadovaujantis Taisyklių 48.1 punktu, kai pradėjus nagrinėti skundą paaiškėja, jog egzistuoja Taisyklių 46.5 punkte nurodyta aplinkybė, kai skundas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 50 punkte. Rašte pažymėta, kad nesant sklypo bendrasavininkių sutikimo (susitarimo) dėl stoginės statymo, toks pažeidimas priskirtinas mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams (b. l. 6-7).

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad dar 2011 lapkričio 24 d. atsakovė buvo gavusi pareiškėjos prašymą nustatyti, ar tretieji suinteresuoti asmenys teisėtai pastatė pavėsinę be bendrasavininkės (pareiškėjos) sutikimo. Atsakovė 2011 m. gruodžio 29 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė 2011 m. gruodžio 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK 4783. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad stoginė yra apie 2,96 m pločio, apie 5,66 m ilgio ir apie 2,50 m aukščio. Atsakovė 2012 m. sausio 25 d. raštu Nr. (15.2)-2D-1235 „Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“ informavo pareiškėją, jog stoginė priskiriama I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai, kurios statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau reikalingas sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas. Taip pat nurodė, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog stoginė pastatyta savavališkai (b. l. 45-52). 2013 m. vasario 8 d. vėl buvo gautas iš esmės tapatus pareiškėjos prašymas. Atsakovė į jį atsakė 2013 m. vasario 26 d. raštu Nr. (15.2)-2D-3135 „Dėl atsakymo į 2013-01-15 prašymą“, kuriame nurodė, jog nurodytu klausimu pareiškėjai buvo pateiktas atsakymas 2012 metais, todėl pakartotinis prašymas nebus nagrinėjamas, nes nenurodyti jokie nauji pažeidimai (b. l. 53-55).

Pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. vasario 28 d. institucijoje vėl buvo gautas pareiškėjos 2019 m. vasario 20 d. prašymas „Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“, kuriame pareiškėja prašė išspręsti: 1) ar pavėsinei-stoginei atsižvelgiant į tai, jog ji nuolat tobulinama ir turi pamatus nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir žemės sklypo bendrasavininko sutikimas; 2) sprendžiant, kad statinys yra nelegalus, pastatytas nesant žemės sklypo bendrasavininko sutikimo ir statybą leidžiančių dokumentų, imtis priemonių jį nugriauti; 3) sprendžiant, kad statiniui statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi, įpareigoti savininką minėtą statinį patraukti bent dviejų metrų atstumu nuo pagrindinio statinio sienos, kadangi pastarasis yra avarinės būklės ir jį savininkas pageidauja remontuoti (b. l. 56-57). Atsakovė šioje administracinėje byloje ginčijamu 2019 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2D-4190-(15.2) „Dėl Jūsų prašymo“ (b. l. 6-7) informavo pareiškėją, jog prašymą dėl stoginės statybos teisėtumo nagrinėjo dar 2011 metais ir 2011 metais taip pat buvo atliktas patikrinimas, o iš prie 2019 metų prašymo pareiškėjos pridėtų foto nuotraukų matyti, jog stoginė nepasikeitusi ir atitinka 2011 metų patikrinimo metu užfiksuotą situaciją. Atsakovė taip pat konstatavo, kad stoginė priskiriama I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai ir kad statybą leidžiantis dokumentas bei projektas stoginės statybai neprivalomi, tačiau privaloma gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą. Ginčijame sprendime atsakovė pareiškėjai nurodė, kad vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – Taisyklės), 48.1 punktu, taip pat atsižvelgiant į tai, jog egzistuoja Taisyklių 46.5 punkte nurodyta aplinkybė (2019 metų pareiškėjos prašymas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 50.1 punkte), nutraukiamas skundo nagrinėjimas dėl 2019 metų pareiškėjos prašymo. Antstolio 2019 m. balandžio 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 23/19/2 (b. l. 11-21) duomenys patvirtina, kad virš dalies pareiškėjos pastato (lauko virtuvės) stogo yra įrengta stoginė, kurios stogas apie 15 cm dengia pareiškėjos lauko virtuvės stogo kraštą. Protokole taip pat pažymėta, kad lauko virtuvės stogas yra nesandarus, skylėtas, statinio sienose yra skylės ir įtrūkimai.

Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad stoginės išoriniai parametrai nuo 2011 metų iš esmės nekito ir tai patvirtina pareiškėjos pateiktų foto nuotraukų duomenys, taip pat duomenys, užfiksuoti Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad ginčo atveju statybos valstybinę priežiūrą privalo atlikti atsakovė. Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 – 6 dalys, 11 straipsnio 1 – 6 dalys reglamentuoja atsakovo veiksmus atliekant statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo ir pačios statybos teisėtumo patikrinimą. Skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuota Priežiūros įstatymo 25 straipsnio nuostatose. Teismas taip pat akcentuoja, kad ginčo situacijoje turi būti taikomos ir Viešojo administravimo įstatymo principinės nuostatos, nes atsakovas yra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (LVAT 2010-04-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis, analogiškai kaip ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, pabrėžiamas iš jo kylantis imperatyvas tinkamai pagrįsti privatiems subjektams adresuojamus sprendimus (2007-05-10 sprendimas SGL Carbon AG prieš Komisiją, Nr. C-328/05; 2009-03-05 sprendimas Prancūzija prieš Tarybą, Nr. C-479/07; 2011-03-17 sprendimas AJD Tuna Ltd prieš Direttur, Nr. C-221/09). Taigi, Viešojo administravimo įstatymo 8 str. yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – tai teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas).

Įvertinęs byloje ginčijamą atsakovės raštą (2019 m. vasario 20 d. pareiškėjos skundo atsakovei kontekste, b. l. 56-57) teismas daro išvadą, kad jis atitinka principines Priežiūros įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Jokių esminių šių teisės aktų pažeidimų, kurie duotų pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą raštą, teismas nenustatė. Į visus pareiškėjos skundo argumentus buvo atsakyta išsamiai, motyvuotai ir laiku, išvados pagrįstos teisės aktų nuostatomis, nurodyta teisės akto apskundimo tvarka.

Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad tretieji suinteresuoti asmenys iki 2011 metų be pareiškėjos sutikimo pastatė stoginę, kurios stogo dalis dengia pareiškėjai priklausančio statinio stogo dalį (ginčo dėl šios faktinės aplinkybės taip pat nėra).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis numato, kad nesudėtingas statinys – tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, 4.6 papunktis apibrėžia, kad stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas. Remiantis dar pirminio atsakymo pareiškėjai pateikimo metu galiojusio STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto 2010 metų rugsėjo 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812, 2 lenteles 17.2.1 papunkčiu, stoginė pagal savo matmenis priskiriama I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai. Vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto 2010 m. rugsėjo 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 3.1 papunkčiu rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui buvo privalomi statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiuosi Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis numatė, kad savavališka statyba yra tuomet, kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis reglamentavo, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Atitinkamai Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog leidimas statyti naują statinį privalomas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto 2016 m. gruodžio 12 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878, 23 punkte numatyta, jog atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ir paprastajam remontui (be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų atvejų), nurodyti STR 1.05.01:2017 3 priede. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1. papunkčiu, leidimas statyti naują statinį privalomas, statant naują I grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje). Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios statytojas privalo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (byloje nekilo ginčo, kad tretieji suinteresuoti asmenys pareiškėjos sutikimo neturi).

Apibendrinęs aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad stoginės statybai buvo neprivaloma rengti statinio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento, todėl nėra pagrindo ginčo situacijoje konstatuoti savavališkos statybos fakto.

STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, patvirtintas 2016 m. lapkričio 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-748, nustato esamų statinių tyrimų reikalavimus, statinių pripažinimo avariniais tvarką, naujai statomo, rekonstruojamo, remontuojamo, griaunamo ar naudojamo statinio avarijos tyrimo ir likvidavimo tvarką. STR 1.03.01:2016 13 punktas numato, kad statinio naudotojas, vykdydamas Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius (STR 1.03.01:2016 1 priedas), užsako statinio ekspertizę. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto 2016 m. lapkričio 7 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-738, 6.3. papunktis reglamentuoja, kad bendroji statinio ekspertizė – tai statinio, kaip vientiso daikto, įvertinimas, patikrinant, kaip esamo ar statomo statinio techninė būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio avarijos ar avarinės būklės atveju – nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes. STR 1.04.04:2017 6.14 papunktyje taip pat nustatyta, kad statinio ekspertizės (bendrosios) vadovas – tai statybos inžinierius, kuris organizuoja viso statinio ekspertizę, jai vadovauja, įvertina statinį, parengia ir pasirašo statinio ekspertizės aktą. Iš to seka pagrįsta išvada, kad antstolio 2019 m. balandžio 9 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 23/19/2 nėra tas poįstatyminiuose teisės aktuose apibrėžtas dokumentas, kurio pagrindu įmanoma konstatuoti lauko virtuvės avarijos grėsmę. Taigi, norėdama tinkamai teisiškai pagrįsti šį teiginį, pareiškėja privalo užsakyti jai priklausančio statinio ekspertizę, kaip ji apibrėžta aukščiau išdėstytame teisiniame reglamentavime.

Priežiūros įstatymo 25 str. 10 d. reglamentuota, kad skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija (atsakovė). Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklės buvo patvirtintas Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – Taisyklės, ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija). Taisyklių 48.1 p. numatyta, kad skundų ir pranešimų nagrinėjimas nutraukiamas, kai pradėjus nagrinėti skundą ar pranešimą, paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 46 p. nurodytos aplinkybės. Vienas iš skundų ir pranešimų nenagrinėjimo atvejų yra, kai skundas ar pranešimas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų Taisyklių 50 p. (Taisyklių 46.5 p.). Mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais laikomi teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento (Taisyklių 50.1 p.). Iš to seka, kad atsakovė pagrįstai nutraukė procedūrą dėl stoginės teisėtumo įvertinimo ir pagrįstai pasiūlė pareiškėjai savo teises ginti bendrosios kompetencijos teisme Civiliniame kodekse (pvz., 1.138 straipsnyje) įtvirtintais pagrindais (ABTĮ 56 str.).

Dėl aukščiau išdėstytų išvadų nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos skundo išvestinio reikalavimo – įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pašalinti padarytą pažeidimą – įpareigoti trečiąjį asmenį O. R. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius (ABTĮ 88 str. 1 p.). Taigi, į visus pareiškėjos skundo argumentus atsakovė dar kartą atsakė teisės aktų nustatyta tvarka, pateikė teisės aktus atitinkantį atsakymą, detaliai išdėstė ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, netgi nurodė teisių gynybos būdą, statybos teisėtumą patikrino išsamiai ir tinkamai. Dėl to teismo išlaidos pareiškėjos naudai nepriteistinos.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą pagrįstai nurodė, jog LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos I. A. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisAlgis MarkevičiusJolanta Medvedevienė