- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- 2-597-939/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-308-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- O. R. B., R. B.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.1.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.1.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.12pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovams O. R. B. ir R. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovų O. R. B. ir R. B. patikslintą priešieškinį ieškovei I. A. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. A. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ir prašo nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko M. V. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį: I. A. naudosis 978 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi pažymėta plane indeksu „A/978“, grafiškai žalia spalva; O. R. B. ir R. B. naudosis 978 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta plane indeksu „B/978“, grafiškai geltona spalva; bendrai šalys naudosis 20 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta plane indeksu „C-20“, grafiškai raudona spalva; žemės sklypo plane, tarp 16 ir 17 koordinaciniais taškais pažymėtos (grafiškai raudona linija) gyvenamojo namo dalies, užtikrinamas priėjimas iš I. A. sklypo dalies prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies, buitiniams, ūkiniams statinio poreikiams tenkinti bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas valstybei.
Ieškinyje (b.l.1-4) ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė yra seserys ir po motinos mirties (duomenys neskelbtini), jos abi pagal testamentą paveldėjo motinos turtą lygiomis dalimis. Dėl turto valdymo, jo naudojimosi ir disponavimo nuolat tarp jų kyla nesutarimai. Naudojimosi tvarka pastatais nustatyta (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi. Nerandant sutarimo dėl žemės sklypo, kuriame yra šalių pastatai, naudojimosi, kyla konfliktai dėl savavališkų statybų, fizinio teritorijos ribojimo suolais ir pan.
Patikslintame ieškinyje ieškovė (b. l. 114-117), nurodė, kad matininkui M. V. (duomenys neskelbtini) parengus žemės naudojimosi tvarkos planą, tačiau ir toliau nerandant sutarimo su vienu iš atsakovų (savo seserimi) dėl patekimo prie statinio ribojimo tvoromis, ribojimo laike ir pan., kas kursto tarp šalių nesantaiką, siekdama taikaus, racionalaus ir geresnio nuosavybės valdymo pakartotinai kreipėsi į matininką M. V. tikslu proporcingai, atsižvelgiant į bendraturčių valdomas statinių dalis, nustatyti ginčo dalyje (prie ūkinio pastato ir gyvenamojo namo dalies iš kiemo pusės) vieno metro įuostą bendram naudojimui, kuri prasidėtų nuo ūkinio pastato ir tęstųsi iki gyvenamojo namo sienų dalimi priklausančia ieškovei, koordinaciniai taškai žemės sklypo plane - 21-25. Tokiu būdu ginčo dalis, dėl kurios nėra randamas bendras sprendimas, būtų valdoma bendrai. Matininkas (duomenys neskelbtini) parengė žemės sklypo padalijimo naudojimosi tvarkai nustatyti planą, pagal kurį: ieškovė naudotųsi 978 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi pažymėta plane indeksu „A/978“, grafiškai žalia spalva; atsakovai naudotųsi 978 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta plane indeksu „B/978“, grafiškai geltona spalva; bendrai šalys naudotųsi 20 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta plane indeksu „C- 20“, grafiškai raudona spalva; žemės sklypo plane, tarp 16 ir 17 koordinaciniais taškais pažymėtos (grafiškai raudona linija) gyvenamojo namo dalies, užtikrinamas priėjimas iš ieškovės sklypo dalies prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies, buitiniams - ūkiniams statinio poreikiams tenkinti. Naujas planas parengtas atsižvelgiant į šalių besitęsiančius konfliktiškus santykius, pagarbos nebuvimą ir nuolat reiškiamą poziciją dėl remonto draudimo ir laisvą judėjimą ribojančių statinių nepatraukimo. Šis planas nereikalaus nei iš vienos šalies nuolankumo ir leis abiems šalims racionaliai ir ūkiškai rūpintis priklausančia nuosavybe, o atsakovei sudarys galimybę užsitverti tvorą savo valdomoje žemės sklypo dalyje, o ieškovei bendrai valdoma žemės sklypo dalis suteiks teisę nevaržomai rūpintis tiek ūkinio statinio dalimi, tiek gyvenamojo namo dalimi, valytis langus, stogelį ir tenkinti kitus statinio ūkinius- buitinius poreikius.
Ieškovė teismo posėdžiuose (2018 m. lapkričio 23 d., 2019 m. sausio 7 d., 2019 m. kovo 13 d.) ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ji negali prieiti prie jai priklausančio gyvenamojo namo dalies iš gatvės pusės, prie kieme esančio ūkinio pastato, negali naudotis gyvenamojo namo laiptais, esančiais iš kiemo pusės ir prieiti prie jai priklausančio lango jo išsivalyti. Atsakovė jai neleidžia prieiti išsivalyti lango, dėl to daro fizines kliūtis, laiptus užtvėrė. Jai priklausančiam ūkiniam pastatui bei gyvenamojo namo daliai iš (duomenys neskelbtini) pusės (kur užmūryti langai) reikia remonto, tačiau ji negali atlikti darbų. Laiptai iš kiemo pusės į gyvenamąjį namą priklauso atsakovei, tačiau jai reikia šiais laiptais pasinaudoti tuomet kai ji nori išsivalyti langą iš lauko pusės (langas nevarstomas) ir kaip reikia nuo stogelio, esančio prie atsakovės laiptų, nuo jos įėjimo į rūsį, nuvalyti sniegą. Iki šiol ji lipdavo iš kambario per langą, tačiau su amžiumi jau negali lipti per langą.
Nors ji pati pasirašė ant (duomenys neskelbtini) plano, tačiau ji pakeitė savo nuomonę, nes šis planas jai netinka, nes ji nori laisvai prieiti prie lango, rūsio stogelio, ūkinio pastato, prie namo sienos nuo gatvės pusės. Šis planas jai netinka, nes plane pažymėta riba ne per laiptų vidurį, kad ūkinio pastato durys pažymėtinos raide ,,N“ (plane pažymėtas didesnis pastatas), nors ir atsidaro, tačiau atsiremia į atsakovų, kieme esančius suolus, kurie yra jos žemės pusėje. Nori, kad būtų patvirtintas jos (duomenys neskelbtini), pateiktas planas, nes jame yra nubraižyta bendro naudojimo teritorija pažymėta plane C-20, dėl to bus patogu jai prieiti prie namo lango, rūsio stogelio ir kieme esančio ūkinio pastato. 2006 metais buvo nustatyta naudojimosi tvarka pastatais ir nuo to ji naudojasi jai priklausančių pastatų pusėje, esančia žeme.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas V. P. teismo posėdyje nurodė (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdyje), paaiškino, kad šalys konfliktuoja todėl turi būti nustatyta naudojimosi tvarka. Abu šalių pateikti planai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)yra neblogi, tačiau prašo patvirtinti ieškovės (duomenys neskelbtini)pateiktą planą, nes numatyta bendro naudojimo 20 kv.m. juosta nuo gyvenamojo namo iki ūkinių pastatų, būtų kompromisas, toje juostoje atsakovai nestatytų suolų ir ieškovė netrukdomai prieitų prie pastatų.
Atsiliepimas
Atsakovė O. R. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b. l. 135-136), kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo kuriomis namų valdos sklypo pusėmis šalys naudosis, šiuo klausimu naudojimosi tvarka yra seniai nusistovėjusi. Tačiau nesutinka, kad būtų priteista bendrai naudoti 20 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C-20“, kadangi toks bendras naudojimasis dar labiau sustiprintų konfliktines situacijas tarp ginčo šalių.
Šalies argumentai
Atsakovai O. R. B. ir R. B. teismui pateiktu patikslintu priešieškiniu ieškovei I. A. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo prašo: ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, atsakovų O. R. B. ir R. B. patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai ir nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal (duomenys neskelbtini) matininko M. V. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: ieškovei I. A. priskirti asmeniškai naudotis 988 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu A, kurią riboja koordinuoti taškai: 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 26, 25, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 15; atsakovams O. R. B. ir R. B. priskirti asmeniškai naudotis 988 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu B, kurią riboja koordinuoti taškai:3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 10, 26, 25, 23, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 15; nustatyti, kad O. R. B. ir R. B. užtikrina I. A. netrukdomai prieiti buitiniams poreikiams 1 metro atstumu, prie jos naudojamų statinių dalies, sienos, plane pažymėta raudona spalva, kuriuos riboja koordinuoti taškai: 16-17; 21-23; 25 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame priešieškinyje atsakovai nurodė (b. l. 137-140), kad ieškovės naujai pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka atsakovų netenkina. Ginčai tarp šalių dėl naudojimosi tvarkos tiek gyvenamuoju namu, tiek ir žemės sklypu, vyksta nuo pat šio turto paveldėjimo (duomenys neskelbtini). Ginčas yra įsisenėjęs, nes bet koks bandymas su ieškove susitarti gražiuoju, niekada teigiamo rezultato nedavė. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) parengtas žemės sklypo naudojimosi planas tiko abiems ginčo šalims, atsakovai buvo įsitikinę, kad ginčą pavyko išspręsti taikiai, tikėjosi pagal parengtą planą pasirašyti taikos sutarties projektą. Pakoregavus jų parengtą taikos sutarties projektą, atsižvelgiant į ieškovės suformuluotus reikalavimus, tarp atsakovės ir ieškovės neliko jokio nesutarimo, bet paaiškėjo, kad ieškovė parengė dar vieną planą, siūlydama jau kitą naudojimosi tvarkos nustatymo variantą. Atsižvelgiant į tai atsakovai prašo nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo naudojimosi tvarką pagal (duomenys neskelbtini) matininko M. V. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Nurodė, kad nesupranta kokie yra patikslintame ieškinyje nurodyti statinio ūkiniai poreikiai, kadangi jie nedetalizuojami. Juo labiau – ieškovė siekia naudotis didesne žemės sklypo dalimi nei realiai jai priklauso, ji nebando užtikrinti, jog abiem šalims paskiriamos naudotis žemės sklypo dalys ir nustatoma naudojimosi jais tvarka būtų lygiavertės ir atsakovų interesai nebūtų pažeidžiami, nes reikalaudama nustatyti bendro naudojimosi žemės sklypo dalis, ji kėsinasi į atsakovams priskiriamo naudotis žemės sklypo dalies vientisumą, valdymo stabilumą bei užsitikrina sau galimybę ir toliau tęsti konfliktus.
Atsiliepimas
Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 146-147), į patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo jį atmesti, nurodo, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka, kadangi ribojama asmens teisė netrukdomai prieiti prie jos naudojamų statinių dalies, kas ieškovės nuomone savaime sudaro šalims konfliktines situacijas.
Atsakovė O. R. B. teismo posėdžiuose (2018 m. lapkričio 23 d., 2019 m. sausio 7 d., 2019 m. kovo 13 d.), patikslintą priešieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Paaiškino kad neprieštarauja, kad ieškovė prieitų prie jai priklausančio namo sienos dalies iš gatvės pusės (kur užmūryti langai). Pripažino, kad ieškovė negali prieiti prie savo lango iš kiemo pusės, nes negali naudotis jai (atsakovei) priklausančiais laiptais. Prašo patvirtinti visų šalių pasirašytą (duomenys neskelbtini) planą. Prašo nepatvirtinti ieškovės (duomenys neskelbtini) pateikto plano su patikslintu ieškiniu, nes jame yra numatytas bendro naudojimo plotas, dėl to šalys vėl konfliktuos, nesutars dėl bendro naudojimo žemės ploto tvarkymo, dėl to, kad namo laiptai padalinti per pusę, kils problemos dėl jų tvarkymo ir remonto. Nesutarimai tarp šalių yra nuo 2004 metų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdyje nurodė (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad turėtų būti patvirtintas atsakovų (duomenys neskelbtini) pateiktas planas, nes jis sudarytas visoms šalims dalyvaujant, visų pasirašytas. Patvirtinus šį planą bus užtikrinti ir nepažeisti ieškovės interesai. Ieškovės patikslintu ieškiniu pateiktas (duomenys neskelbtini)plane, numatytas 20 kv.m. bendro naudojimo plotas nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato, tarp konfliktuojančių šalių sukels konfliktus. Todėl turi būti kuo mažiau bendro naudojimo vietų.
Atsakovas R. B. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdyje) patikslintą priešieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė patvirtinti atsakovų pateiktą (duomenys neskelbtini) planą, nes jis pasirašytas visų šalių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys atmestinas, patikslintas priešieškinis tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagrindu priklauso O. R. B. ir I. A.. Registrų centro duomenys patvirtina, kad tarp šalių nustatyta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka. (b. l. 6-9).
Byloje nustatyta, kad 1976 kv.m. bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims (b. l. 10-12), t. y.: 988/1976 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu priklauso I. A.; 788/1976 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso O. R. B. ir R. B.; 200/1976 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu priklauso O. R. B.
Taigi, šalys yra žemės sklypo bendraturčiai, turintys žemės sklype pastatus. Byloje nėra ginčo dėl šalims priklausančio žemės sklypo ploto.
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarkos.
CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 str. 1 d.). CK 4.75 str. 1 d. nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė O. R. B. yra seserys ir kaip pačios paaiškino, jos konfliktuoja nuo 2004 metų, kai tapo turto bendrasavininkėm. Ginčas dėl šioje byloje nagrinėjamo žemės sklypo taip pat yra įsisenėjęs. Bylos eigoje šalys ieškojo taikaus sprendimo būdo, pateikė taikos sutarčių projektus (b.l.119,120, 121,122), netgi pasirašė ant (duomenys neskelbtini) matininko M. V. parengto žemės sklypo plano, jame nustatytos sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau bendro galutinio sutarimo šalys nepasiekė.
Byloje yra pateikti du šalių parengti naudojimo sklypu tvarkos nustatymo planai:
ieškovė pateikė patikslintu ieškiniu, matininko M. V. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (Ieškovės planas), pagal kurį prašo nustatyti, kad bendrai šalys naudosis 20 kv. m. žemės sklypo dalimi pažymėta plane indeksu „C-20“, grafiškai raudona spalva, o žemės sklypo plane, tarp 16 ir 17 koordinaciniais taškais pažymėtos (grafiškai raudona linija) gyvenamojo namo dalies, užtikrinamas priėjimas iš I. A. sklypo dalies prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies, buitiniams, ūkiniams statinio poreikiams tenkinti (b.l.125);
atsakovai siūlo nustatyti sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko M. V. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (Atsakovų planas), kuriame raudona spalva pažymėtos statinių vietos, prie kurių atsakovai O. R. B. ir R. B. užtikrina ieškovei netrukdomą priėjimą buitiniams poreikiams vieno metro atstumu (b. l. 124).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).
Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011, 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).
Ieškovė argumentuoja, kad jos pateiktas Ieškovės planas yra geresnis, nes šalims nuolat konfliktuojant, plane numatyta bendro naudojimo žemės sklypo dalis (plane pažymėta ,,C-20“), einanti per visą kiemą nuo ūkinių pastatų iki gyvenamojo namo dalies, iš kiemo pusės. Esant šiai žemės juostai 20 m ilgio ir vieno metro pločio priskirtai bendram naudojimui, (plano koordinaciniai taškai 21-25), būtų galimybė racionaliai ir ūkiškai rūpintis tiek ieškovei, tiek atsakovams jiems priklausančia nuosavybe. Esant bendrai valdomai šiai žemės nuosavybės daliai, ieškovė galės nevaržomai rūpintis ūkio pastato, gyvenamojo namo dalimis, valyti langus, įėjimo į rūsį stogelį ir tenkinti kitus statinių ūkinius poreikius.
Atsakovai nesutinka su Ieškovės planu ir prašo patvirtinti Atsakovų pateiktą planą. Su Ieškovės planu nesutinka, nes jame yra nustatyta bendro naudojimo žemės sklypo dalis (plane pažymėta C-20) kuri eina per visą kiemą ir laiptus į gyvenamąjį namą, dalina per pusę, tai dar labiau sustiprintų konfliktinė situaciją tarp šalių, dėl bendro naudojimo žemės sklypo, laiptų tvarkymo, remonto.
Atsakovai taip pat nurodo, kad ieškovė reikalaudama nustatyti bendrojo naudojimo sklypo dalį, kėsinasi į atsakovams priklausančio naudotis žemės sklypo dalies vientisumą, stabilumą bei užsitikrina sau galimybę ir toliau tęsti konfliktus.
Atsakovai prašo patvirtinti Atsakovų planą, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) planas, yra pasirašytas visų šalių ir visiems priimtinas, nes tarp ieškovės ir atsakovo neliko jokių nesutarimų, kad plane užtikrintas vieno metro atstumas ieškovės buitiniams poreikiams prieiti prie jai priklausančių gyvenamojo namo, ūkinio pastato dalių.
Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad ji pasirašė Atsakovų pateiktą planą, tačiau po to ji pakeitė savo nuomonę, nes ji nori laisvai prieiti prie jai priklausančių pastatų dalių, jos netenkina, kad šiame plane, naudojimosi riba pažymėta ne per vidurį laiptų, kad vieno ūkinio pasato atidarytos durys, atsiremia į atsakovų pastatytus suolus, kurie pastatyti jai priklausančios žemės pusėje.
Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2006, 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-51-403/2019). Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
Ieškovės interesas turėti priėjimą prie jai priklausančių pastatų dalių buitiniams ūkiniam poreikiams yra pagrįstas, ieškovė turi turėti galimybė patekti prie jai priklausančio gyvenamojo namo dalies iš (duomenys neskelbtini) pusės, prie gyvenamojo namo dalies iš kiemo pusės, nes turi išsivalyti jai priklausantį kambario langą iš lauko pusės (langas nevarstomas), turi turėti galimybę nuvalyti jai priklausančio įėjimo į rūsį stogelį, dėl to ji turi iš kiemo pusės, lipti esančiais laiptais, kurie priklauso ir jais naudojasi atsakovai patekdami į jiems priklausančią gyvenamojo namo dalį bei prieiti prie jai priklausančio ūkinio pastato sienos.
Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 13, 17 straipsniai).
Pažymėtina, kad Ieškovės ir Atsakovų planuose nustatyta naudojimosi tvarka artima faktiškai nusistovėjusiajai tvarkai ir abiejuose planuose ieškovei ir atsakovams asmeniniam naudojimui priklausantis plotas atitinka bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Iš šalių planų matyti, kad esminis skirtumas, kad ieškovė siekia nustatyti bendro naudojimo taką (juostą) per visą kiemą, kuris yra vieno metro pločio ir 20 metrų ilgio.
Įvertinus abiejų šalių pateiktus jų parengtus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, spręstina, kad Ieškovės planas parengtas ieškovės interesais, neatitinka racionalumo, sklypo vientisumo kriterijų. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys faktiškai naudojasi ta žemės sklypo dalimi, kaip ir numatyta šalių pateiktuose planuose. Ieškovės interesas patekti prie jai priklausančių statinių (gyvenamojo namo, ūkinio pastato) buitiniams - ūkiniams poreikiams, todėl prašymas nustatyti bendro naudojimo plotą per visą kiemą nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato, yra perteklinis. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys, šiame sklype, esančiais statiniais, įrenginiais, pastatais, naudojasi pagal (duomenys neskelbtini)teismo nutartimi (civilinė byla Nr.2-244-214/2006), patvirtintą naudojimosi tvarką, todėl ieškovės interesas, bendram naudojimui palikti, 20 metrų ilgio ir vieno metro pločio juostą, per visą kiemą, vidury žemės sklypo, nepagrįstas, nes ieškovė laisvai gali judėti iki jos naudojamų ūkinių pastatų, šių pasatų pusėje, esančios žemės ribose.
Įvertinus abu pateiktus planus, manytina, kad atsakovų pateiktas pagal matininko M. V. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (Atsakovų planas), yra racionalesnis, nepažeidžia šalių interesų, ieškovė turės galimybę netrukdomai prieiti prie jai priklausančių pastatų dalių, sienų vieno metro atstumu, kas yra pakankamas atstumas užtikrinantis ieškovės interesus.
Atsakovų siūloma naudojimosi tvarka pagal matininko M. V. (duomenys neskelbtini) planą atitinka racionalumo, bendraturčių turimų dalių bendrojoje nuosavybėje kriterijus, teisingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia ieškovės teisėtų interesų, sudaro galimybes ieškovei ir atsakovams kuo mažiau konfliktuoti, nes numatyta kuo mažiau bendro naudojimo plotų.
Pažymėtina, kad šalys, ieškodamos priimtiniausio ginčo sprendimo būdo, susitarė ir pasirašė matininko M. V. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo naudojimosi planą (Atsakovų planas), kuriame raudona spalva buvo pažymėtos statinių vietos, prie kurių atsakovai pripažino, kad ieškovė turi teisę nevaržomai patekti buitiniams – ūkiniams poreikiams tenkinti vieno metro atstumu. Tačiau vėliau ieškovė pakeitė savo nuomonę, nes ji nori laisvai prieiti prie jai priklausančių pastatų dalių, nori naudotis puse gyvenamojo namo laiptų iš kiemo pusės, nurodo, kad vieno ūkinio pasato durys nepilnai atsidaro, nes atsiremia į atsakovų suolus, kurie pastatyti jai priklausančios žemės dalyje. Atsižvelgiant į ieškovės interesą, kad atsakovams priklausantys laiptai, ieškovei reikalingi tam, kad ji galėtų, iš lauko pusės, prieiti prie savo kambario lango ir rūsio įėjimo stogelio, Atsakovų plane numatytas vieno metro atstumas yra pakankamas, o ieškovei naudotis puse laiptų nėra būtinumo. Atmestinas ieškovės paaiškinimas, kad vieno ūkinio pastato durys atsidarę atsiremia į atsakovų suolą, nes pati ieškovė teigia, kad suolas pastatytas jai priklausančios žemės dalyje, todėl suolą patraukus iš ieškovės priklausančios žemės sklypo dalies, kliūčių nelieka.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad atsakovų O. R. B. ir R. B. pateiktas pasiūlymas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal Atsakovų planą atitinka bendraturčių interesus, teisingumo, protingumo, patogumo, racionalumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali, patogi naudotis bendraturčiams ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui, nei ieškovės siūloma tvarka, todėl ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas – nustatytina naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0,1976 ha pločio, esančio (duomenys neskelbtini), tvarka pagal atsakovų O. R. B. ir R. B. pateiktą, matininko M. V. 2019m. sausio 11 d. parengtą planą.
Priešieškinį patenkinus visiškai, iš ieškovės atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovas R. B. už priešieškinį sumokėjo100,00 Eur žyminį mokestį valstybei (b.l.149).
Atsakovė O. R. B. už atsiliepimo į ieškinį parengimą advokatei 2018 m. balandžio 27 d. sumokėjo 300,00 Eur (b. l. l. 29, 30).
Atsakovei O. R. B. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 59). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl civilinės pagalbos išlaidų (b.l. 144), kuri patvirtina, jog O. R. B. teikta advokato pagalba sudaro 717,21 Eur.
Taip pat iš ieškovės priteistina 26,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 str.).
Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintas ieškinys atmestinas, patikslintas priešieškinis tenkintinas visiškai.
Nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką:
I. A. asmeniniam naudojimui skirti žemės sklypo dalį, matininko M. V. (duomenys neskelbtini) parengtame plane 988 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu A, kurią riboja koordinuoti taškai: 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 26, 25, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 15;
O. R. B. ir R. B. asmeniniam naudojimui skirti 988 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu B, kurią riboja koordinuoti taškai:3, 2, 1, 14, 13, 12, 11, 10, 26, 25, 23, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 15;
nustatyti, kad O. R. B. ir R. B. užtikrina I. A. netrukdomai prieiti buitiniams (ūkiniams) poreikiams 1 (vieno) metro atstumu, prie jos naudojamų statinių dalies, sienos, plane pažymėta raudona spalva, kuriuos riboja koordinuoti taškai: 16-17; 21-23; 25.
Priteisti iš I. A. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų R. B.
Priteisti iš I. A. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų O. R.
Priteisti iš I. A. 26,52 Eur (dvidešimt šešis eurus, 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke.
Priteisti iš I. A. 717,21 Eur (septynis šimtus septyniolika eurų, 21 ct) teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.