- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-26
- Bylos Nr.
- e2-28-800/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00852-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- O. R. B.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovei O. R. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pažeistų teisių gynimo, bei pagal atsakovės O. R. B. priešieškinį ieškovei I. A. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. A. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė (DOK-19536):
1) atidalinti ieškovei I. A. ir atsakovei O. R. B. priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą, pagal UAB „Prienų projektas“ gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą;
2) ieškovei I. A. asmeninės nuosavybės teise priskiriant pastato - gyvenamojo namo dalis, pažymėtas bendru indeksu „A“, t. y. „namą A“: - patalpos rūsyje, pažymėtos indeksais: 1 (sandėlis 14,10 m²), 2 (sandėlis 18,02 m²), 3 (vonia 3,95 m²), 4 (sandėlis 11,01 m²); - patalpos pirmame namo aukšte, pažymėtos indeksais: 1 (tambūras 3,01 m²), 2 (san. mazgas 3,04 m²), 3 (virtuvė 7,42 m²), 4 (kambarys 17,92 m²), 5 (kambarys 11,82 m²), 6 (proj. patalpa); - patalpos mansardoje, pažymėtos indeksu 1 (kambarys 15,88 m²) ;
3) atsakovei O. R. B. asmeninės nuosavybės priskirti pastato - gyvenamojo namo dalis, pažymėtas bendru indeksu „B“, t. y. „namą B“: - patalpos rūsyje, pažymėtos indeksais: 5 (sandėlis 10,06 m²), 6 (sandėlis 23,80 m²), 7 (vonia 3,55 m²), 8 (sandėlis 10,29 m²); - patalpos pirmame namo aukšte, pažymėtos indeksais: 7 (tambūras 3,18 m²), 8 (virtuvė 6,96 m²), 9 (koridorius 6,13 m²), 10 (kambarys 18,18 m²), 11 (kambarys 20,45 m²); - patalpos mansardoje, pažymėtos indeksu 2 (kambarys 12,94 m²);
4) įpareigoti atsakovę atlaisvinti ieškovei I. A. netrukdomą priėjimą prie jai priklausančių pastatų, kuriuos riboja koordinačių taškai: 16-17, 21-23, 25, ir išmontuoti 15 cm pavėsinės (2,96 m pločio, 5,66 m. ilgio ir 2,50 m aukščio) stogo, kuris dengia ieškovės naudojamo priestato stogą, adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas pagal proceso metu pateiktus dokumentus.
Atsakovė O. R. B. teismui pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė (DOK-38133):
1) atidalinti ieškovei I. A. ir atsakovei O. R. B. priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą pagal architektės V. J. parengtą 2021 m. vasario 11 d. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo planą ieškovei I. A. asmeninės nuosavybės teise priskiriant pastato - gyvenamojo namo dalis: rūsyje patalpas plane pažymėtas indeksais: R-5 (sandėlis 14,10 m²), R-6 (sandėlis 18,02 m²), R-7 (sandėlis 19,34 m²), R-8 (vonios patalpa 3,95 m²) - bendras plotas 55,52 m²; - pirmojo aukšto patalpas plane pažymėtas indeksais: 1-6 (prieškambaris 7,01 m²), 1-7 (virtuvė 7,42 m²), 1-8 (kambarys, 18,14 m²), 1-9 (kambarys 13,83 m²) - bendras plotas 46,40 m²; patalpas mansardoje, plane pažymėtas indeksu M-2 (prieškambaris 28,41 m²);
2) atsakovei O. R. B. asmeninės nuosavybės priskiriant pastato - gyvenamojo namo dalis: rūsyje patalpas plane pažymėtas indeksais: R-l (sandėlis 10,29 m²), R-2 (sandėlis 23,80 m² ), R-3 (sandėlis 1,95 m²), R-4 (vonios patalpa 3,55 m²) - bendras plotas 39,59 m²; - pirmojo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-1 (koridorius 3,18 m²), 1-2 (virtuvė, 6,96 m²), 1-3 (koridorius, 6,13 m²), 1-4 (kambarys 18,18 m²), 1-5 (kambarys 27,66 m²) - bendras plotas 62,11 m²; patalpas mansardoje, plane pažymėtas indeksu M-l (koridorius 12,94 m²);
3) pareigoti atsakovę O. R. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įrengti medinę pertvarą tarp gyvenamojo namo rūsio patalpų Nr. R-7 ir Nr. R-3.
Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu savo patikslintą ieškinį palaikė ir jį grindė tuo, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-244-214/2006, buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka, kuri neatitinka priklausančios ir įregistruotos ½ gyvenamojo namo dalies, nors jai ir atsakovei namas priklauso lygiomis dalimis po ½ dalį. 2020 m. kovo 4 d. UAB „Paulimatas” atliko pastato dalių paskaičiavimą bei nustatė, jog atsakovei O. R. B. priklauso 122,51 m² gyvenamojo namo, kas sudaro 0,54 idealias namo dalis, o jai priklauso tik 106,17 m², t. y. 0,46 idealios namo dalys. Tokiu būdu dabartinė jos naudojama gyvenamojo namo dalis yra 8,17 m² mažesnė nei įregistruota. Tokia situacija pažeidžia jos teises. Nurodė, kad kreipėsi į specialistus ir UAB „Prienų projektas“, parengė 2020 m. gyvenamojo namo atidalijimo projektą. Šiame plane matyti, jog siekiant atidalinti gyvenamąjį namą iš bendros dalinės nuosavybės pirmame namo aukšte suprojektuota 8,15 m² patalpa iš atsakovei priklausančių patalpų 11 (kambarys, 22,50 m²), 12 (koridorius, 1,34 m²), 13 (san. mazgas, 3,71 m²), perstumiant vieną sieną ir panaikinant patalpas 12 ir 13 visiškai, bei sumažinant patalpą 11 (kambarys, 22,50 m²) iki 20,45 m² ploto kambario. Tokiu būdu jai priklausytų 51,36 m² pirmajame namo aukšte, o atsakovei 54,90 m² pirmame namo aukšte, o visas namas būtų padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį, į namo dalį A (priklausančią ieškovei) ir namo dalį B (priklausančią atsakovei), t. y. iš esmės į atskirus „namą A“ ir „namą B“.
Dėl pažeidžiamos jos teisės naudojantis kitu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu nurodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau atsakovė būdama įpareigota užtikrinti jai, netrukdomą priėjimą prie jai priklausančių pastatų, be jos, sutikimo, pasistatė pavėsinę – stoginę, priblokuodama ją prie jai priskirto naudotis pastato. Statant pavėsinę panaudoti techniniai sprendimai jai trukdo remontuoti statinio sieną, kuri griūna. Atsakovės pavėsinės stogas užeina ant jos naudojimui priskirto ūkinio pastato stogo, tokiu būdu ji neturi galimybės pakeisti stogo dangos dėl kurios būklės šlampa sienos iš vidaus. UAB „Fildingas“ specialistai apžiūrėję ūkinį pastatą su priestatu konstatavo, jog stogo konstrukciją iš esmės reikia pakeisti, kadangi medinės stogo konstrukcijos yra paveiktos puvėsio ir sutręšę, todėl neužtenka pakeisti tik stogo dangą, bet reikia pakeisti ir medines stogo konstrukcijas įrengiant naujus medinius mūrlotus, gegnes, stygas bei grebėstus, įrengti antikondensacinę plėvelę ir tik tada įrengti naują stogo dangą. Kad tinkamai ir pilnai būtų užbaigti priestato stogo konstrukcijų ir stogo dangos darbai būtina nuardyti gretimai esančios pavėsinės stogo dalį, kuri įeina ar dengia priestatą.
Papildomai teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiame name gyvena nuo 2006 metų, kai mama parašė testamentą. Pasidariusi planą pamatė, kad trūksta kvadratūros. Įvairiai bandė spręsti ginčą, bet atsakovė su niekuo nesutinka. Nenori, kad už trūkstamą kvadratų kiekį jai būtų sumokėta pinigais. Atsakovė visiškai nieko nepadeda, nedaro geodezinių matavimų, netvarkė kamino. Nori pasidalinti ginčo turtą pagal pateiktą projektą. Ji su atsakove daug metų nesikalba, yra daug konfliktų. Kas atliks visus remonto darbus nežino. Jeigu atsakovė neturės galimybės, tai ji atliks savo lėšomis. Nurodė, kad jai reikia ploto, nes ji neturi kur dėti drabužių, nori ten įsirengti rūbinę.
Šalies argumentai
Su atsakovės O. R. B. pateiktu priešieškiniu, sutinka tik dalyje dėl paties atidalijimo fakto. Mano, kad atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas, neįrodytas, nesutinka kad jai būtų kompensuojama patalpomis esančiomis rūsyje.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir teismui pateikė priešieškinį (DOK-5412), vėliau ir patikslintą priešieškinį (DOK-38133), kurį grindė šiais argumentais. Nurodė, kad geriausias gyvenamojo namo atidalijimo būdas yra atidalinti jį pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-244-214/2006, patvirtiną taikos sutartį, kuria buvo nustatyta nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Prašo atidalinti ieškovei I. A. ir atsakovei O. R. B. priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą, pagal architektės V. J. parengtą 2021 m. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo planą teismui. Tokiu būdu padalinus namą I. A. atitektų patalpų bendras plotas – 130,33 m². O. R. B. atitektų bendras plotas – 114,64 m².
Papildomai teismo posėdžio atsakovė metu paaiškino, kad po tėvų mirties, kai dalinosi turtą, ieškovė pati pasirinko tą pusę, kurioje gyvena. Ji labai gerai žinojo, kad jų pusėj truputį daugiau kvadratų, ji didesnė. Buvo susitarimas su ja. Ji sakė „jūs įsiveskit savo kanalizaciją, vandentiekį, pasidarykit atskirą įėjimą į rūsį ir palikit jai šulinį jos pusėje, tuomet viskas bus gerai“. Taip ir padarė. Iki jai atsikraustant gyveno visame name nuo 1977 metų. Ėmė paskolą ir su mama pastatė namą. Po ieškovės skyrybų, mama padalino namą, o iki to ji gyveno dviejuose kambariukuose. 2006 metais su seserimi dalinosi kas kur gyvens. Tuo metu ji pati norėjo tos pusės, kur gyvena ieškovė. Kai pradėjo dalintis namą teisme jai pasiūlė keistis pusėmis, nurodė, kad jos pusėje lieka mūras, lauko virtuvė, o kitoje pusėje tik tvartai, nei šulinio, nieko. Ta pusė, kuria naudojasi ieškovė, jai labai patinka. Kadangi gyvena su vaikais, tai vaikai gyventų name, o ji galėtų eiti gyventi į lauko virtuvę, bet ieškovė taip nesutiko. Tada taip ir išsisprendė, kad atiduoda ieškovei šulinį, viską, bet tada tie kvadratai lieka jai. Padarė taikos sutartį, pasirašė ir viskas. Ieškovė sutiko, kad pasidalino po vieną antrąją. Jiems atitekusioje dalyje nebuvo vonios, tualeto, ten buvo kambarys. Ten eina pagrindinė, kapitalinė siena ir kaminas. Siena yra mūrinė. Rūsyje nėra jokio sanitarinio mazgo, kuris jiems priklauso, yra tik lauke, pavėsinėje. Antrame aukšte yra mažas tualetas, bet nėra vonios. Nebuvo ir nežino kiek pas ieškovę yra sanitarinių mazgų. Šiose patalpose gyvena šešiese. Ieškovė nedavė leidimo perstatyti antrą aukštą. Šulinį, mūrinį priestatą paliko ieškovei, mano, kad už tuos 8 kvadratus pilnai visko palikta. Ji yra pensininkė, neturi galimybės išmokėti kompensaciją. Siūlė rūsyje 8 kvadratus pasiimti. Su ieškiniu nesutinka, negali atiduoti paskutinės vietos apsiprausti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys yra konfliktiškos. 2006 metais, būtent pagal ieškovės pateiktą tvarką buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka.
Atsakovė įsipareigoja savo lėšomis bei darbu, per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti medinę pertvarą tarp gyvenamojo namo rūsio patalpų Nr. R-7 ir R-3.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.
Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po ½ nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Ieškovė I. A. ir O. R. B. yra seserys, paveldėjusios ginčo namą po tėvų mirties (DOK-22511).
Ginčas kilo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu. Ieškovės ir atsakovės santykiai konfliktiški, bendru sutarimu nepavyko susitarti dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, todėl ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl turto atidalijimo. Atsakovė nesutinka, kad turtas būtų atidalintas pagal ieškovės parengtą projektą, nes tokiu būdu būtų padaryta neproporcinga žala, ji ir jos šeima prarastų sanitarinius mazgus, tualetą, vonios kambarį ir siūlo kompensuoti trūkstamą plotą rūsio patalpomis ir tokiu būdu atidalinti bendrą jų turtą. Ieškovė su atsakovės pasiūlytu atidalinimo projektu nesutinka.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį. Ieškovė prašydama atidalinti bendrosios nuosavybės teise ieškovei ir atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą, prašė suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus - gyvenamuosius butus. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškintina, kad sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė turi būti teikiama atidalijimui bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui. Tačiau šis bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, o kartu ir jos užbaigimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra, nepadarant neproporcingos žalos dalijamam daiktui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, prioritetas teikiamas ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, išsaugant bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrinant galimybę naudotis daiktu.
Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.
Iš byloje pateiktos 2006 m. rugsėjo 5 d. Prienų apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-244-214/2006 patvirtintos taikos sutarties nustatyta, kad ginčas tarp šalių dėl gyvenamojo namo ir kito turto naudojimosi buvo išspręstas nustačius naudojimosi tvarką, kuri galioja ir šiuo metu. Tarp šalių nusistovėjusi naudojimosi tvarka galioja daugiau kaip 15 metų (CBP-5091, DOK-34241).
Iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo sprendimu nustatyta šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarka ir nustatyta, kad O. R. B. užtikrina ieškovei netrukdomą priėjimą buitiniams (ūkiniams) poreikiams 1 metro atstumu, prie jos naudojamų statinių dalies, sienos, plane pažymėtos raudona spalva, kuriuos riboja koordinuoti taškai: 16-17; 21-23; 25.
Iš ieškovės į bylą pateikto UAB „Paulimatas“ pastato dalių paskaičiavimo matyti, kad bendras gyvenamojo namo plotas yra 228,68 m², naudingas plotas sudaro 113,90 m², gyvenamasis plotas 99,24 m². Atlikus paskaičiavimą pagal naudojimosi tvarką nustatyta, kad ieškovė I. A. naudojasi 106,17 m², t. y. 0,46 dalimi, o atsakovė O. R. B. naudojasi 122,51 m², t. y. 0,54 dalimi t. y. 8,17 m² daugiau negu ieškovė (CBP-5091, DOK-34241).
Ieškovė I. A. gindama savo nuosavybės teisę reiškia ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nori, kad atidalinant turtą jai būtų paskirtos visos 2006 m. teismo nutartimi dėl naudojimosi tvarkos nustatymu paskirtos patalpos, o trūkstamas kvadratų kiekis būtų paimamas iš šiuo metu atsakovės O. R. B. naudojamos patalpos UAB „Prienų projektas” plane pažymėtos Nr. 11, iš šios patalpos paimant trūkstamą 8,15 m², t. y. griaunant sieną ir projektuojant naują pertvarą.
Atsakovė O. R. B. nesutikdama su šiuo reikalavimu ir reikšdama priešieškinį, ieškovei I. A. trūkstamą plotą prašo kompensuoti dalimi rūsio patalpos Nr. 5, pagal ieškovės pateiktą UAB „Prienų projektas” atidalinimo projektą, kuris pagal atsakovės pateiktą atidalinimo projektą atidalinimo plane pažymėtas indeksu R-7.
Ieškovė teismui pateikė UAB „Prienų projektas“ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektą (DOK-40850). Teismas išnagrinėjęs bylą ir apklausęs šalis nustatė, kad projektas padarytas tik pagal ieškovės prašymą. Iš projekte nurodytų esminių projekto sprendimų aprašymo, matyti, kad projektuotojas nevertino tos faktinės aplinkybės, kad ieškovės projekte patalpoje pažymėtoje Nr. 6, kurią yra suplanuota atskirti ieškovei priskiriant 8,17 m² plotą yra atsakovės sanitarinis mazgas. Šias aplinkybes patvirtina byloje atsakovės pateiktas antstolio G. S. 2021 m. kovo 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nustatyta kad šioje dalyje įrengtas vonios ir tualeto kambarys (DOK-11883).
Civiliniame procese galiojant šalių sąžiningumo prezumpcijai, teismui nekilo abejonių, kad kvalifikuoto asmens parengtas dokumentas yra būtent techninis darbo projektas, skirtas atidalinti gyvenamąjį namą į du butus. Tačiau analizuojant pateiktą projektą nustatyta, kad jis galimai turi trūkumų. Ieškovės pateiktame projekte nėra nurodyta kokie tiksliai darbai bus atliekami, kas tuos darbus atliks, neatlikti jokie paskaičiavimai įvertinant suplanuotų projekte darbų atlikimo apimtį, nepateikta lokalinė sąmata įvertinant inžinerinių sistemų panaikinimą ir įrengimą kitoje patalpoje, projekte neaptarti jokie atidalijimo sprendiniai.
Teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu vietoje apžiūrėjęs šalių ginčo objektą, vertindamas galimybę atidalinti pagal ieškovės pateiktą projektą, daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti pagrįstais atsakovės argumentus, kad atidalijimas natūra pagal ieškovės pateiktą projektą pareikalautų brangios rekonstrukcijos ir tai nėra tik vienos šalis skiriančios sienos „pastūmimas“, nes kaip minėta turi būti sprendžiamas klausimas dėl sanitarinio mazgo panaikinimo ir naujo įrengimo kitoje atsakovei priklausančioje patalpoje, elektros, vandentiekio sistemų pertvarkymo, įėjimo į kitas atsakovei priklausančias patalpas padarymo. Teismai priimdami sprendimus tokio pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėję, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Teismo vertinimu, tokiu šioje byloje pareikštu reikalavimu dėl gyvenamojo namo atidalijimo ieškovė siekia atidalindama padaryti tik sau patogų butą, neatsižvelgdama į kitų bendraturčių interesus. Ieškovės argumentas, kad „pastūmus“ namo pertvarą šioje vietoje įsirengs drabužinę vertintinas kritiškai. Ieškovė jai priklausančioje namo dalyje gyvena viena, joje yra pakankamai vietos baldams ir drabužiams laikyti. Atsakovės nuosavybės teise priklausančioje dalyje gyvena trys suaugę asmenys ir nepilnametis atsakovės anūkas. Šioje atsakovės naudojamoje patalpoje yra vienas sanitarinis mazgas t. y. vonia, tualetas. Nors prie atsakovės palėpėje naudojamos patalpos yra įrengtas tualetas, jis įrengtas neapšiltintoje pastogės dalyje, kuri nėra įskaičiuota į šalims tenkančių idealių dalių plotą. Ši patalpa nėra šildoma, joje nėra kitų elementariems higienos poreikiams įrengtų sanitarinių mazgų tokių, kaip dušinė ar vonia. Plačiau neanalizuojant kitų atidalijimo projekto detalių, teismas daro išvadą, kad ieškovės atidalijimo projektas neatitinka bendraturčių pusiausvyros principo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl pagal jį gyvenamasis namas negali būti atidalintas.
Dėl atsakovės O. R. B. priešieškinio reikalavimo atidalinti bendrąją nuosavybę
Atsakovei O. R. B. pateikus priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės svarstytinas jos siūlomas atidalijimo būdas. Pagal priešieškinio reikalavimą ieškovei I. A. būtų paskirta rūsio patalpa R-7 (sandėlis 19,34 m²), tokiu būdu kompensuojant ieškovei trūkstamą plotą. Atsakovė taip pat prašo įpareigoti ją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įrengti medinę pertvarą tarp gyvenamojo namo rūsio patalpų Nr. R-7 ir Nr. R-3.
Nors teismui pateiktas atsakovės gyvenamojo namo atidalinimo planas (DOK-11003) teismo vertinimu taip pat turi trūkumų, tačiau jo įgyvendinimas yra susijęs tik su medinės pertvaros rūsio patalpoje įrengimu, kuris nereikalauja didelių ir brangiai kainuojančių rekonstrukcijos darbų atlikimo, kadangi nereikia nieko griauti, perstatinėti ar įrenginėti. Atsakovės įsipareigojimas įrengti bendraturčių patalpas skiriančią sienelę rūsio patalpose gali būti atliekamas ūkio būdu. Teismas tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimus ir atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimus dėl atidalijimo, įvertinęs esamą faktinę šalių situaciją išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, atsižvelgia į tai, kad tarp šalių daugiau kaip 15 metų galiojo naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad per šį valdymo laikotarpį šalys jų naudojamose gyvenamosiose patalpose atliko pertvarkymus, pritaikė jas savo poreikiams t. y. įsirengė sanitarinį mazgą, keitė elektros ir vandentiekio sistemas, darė remontus, investavo pinigines lėšas. Atsakovės siūlomas atidalijimo projektas yra racionalus, nepažeidžiantis bendraturčių interesų, todėl iš esmės laikytinas labiau pagrįstu, dėl ko tenkintinas.
Dėl pažeistų teisių gynimo
Ieškovė taip pat teismo prašė įpareigoti atsakovę atlaisvinti ieškovei I. A. netrukdomą priėjimą prie jai priklausančių pastatų, kuriuos riboja koordinačių taškai: 16-17, 21-23, 25, ir išmontuoti 15 cm pavėsinės (2,96 m pločio, 5,66 m. ilgio ir 2,50 m aukščio) stogo, kuris dengia ieškovės naudojamo priestato stogą, adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovė šį savo reikalavimą grindė tuo, kad ji negali tinkamai atlikti jai priklausančios ūkio pastato dalies remonto darbų. Šias aplinkybes įrodinėjo UAB „Fildingas“ raštu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog reikia keisti stogo konstrukciją, kadangi medinės stogo konstrukcijos yra paveiktos puvėsio ir sutręšę, reikia pakeisti medines stogo konstrukcijas įrengiant naujus medinius mūrlotus, gegnes, stygas bei grebėstus, įrengti antikondensacinę plėvelę ir tik tada įrengti naują stogo dangą. Atkreipė dėmesį, jog ūkinio pastato stogo negalima pakeisti ar įrengti tinkamai, kadangi šalimais esantis pavėsinės stogelis įeina ir dengia 120 mm priestato, todėl įrengiant priestato stogo konstrukcijas horizontalus gretimai esantis pavėsinės įrengtas stogo aukštis sutaps su naujai įrengiamu priestato stogo aukščiu, todėl nebus galima tinkamai užbaigti stogo įrengimo darbų ir šoninė siena liks atvira (CBP-5091, DOK-34241).
Taip pat į bylą pateikė 2019 m. balandžio 9 d. antstolio A. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame užfiksuota, jog prie pat ūkinio pastato – lauko virtuvės yra įrengta stoginė. Statinio - stoginės stogas apie 15 cm dengia pastato – lauko virtuvės stogo kraštą. Lauko virtuvės stogas yra nesandarus, skylėtas, sienose skylės ir įtrūkimai, vidinės durys pajuodavusios (CBP-5091, DOK-34241). Taip pat ieškovė pateikė 2011 m. gruodžio 30 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotos analogiškos faktinės aplinkybės, kad „dalis stogelio užeina ant šalia esančio ūkio pastato priestato apie 0,20 cm (CBP-5091, DOK-34241 ).
Teismas išnagrinėjęs šį ieškovės ieškinio reikalavimą daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas. Ieškovės teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai ir įrodymai, kuriais grindžiamos pažeistos jos teisės, neįrodo jos teisių pažeidimo. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai t. y. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, statybos inspekcijos aktas, UAB „Filingas“ raštas neginčijamai patvirtina faktą, kad atsakovės stogelis iš tikrųjų užeina ant ieškovės pastato stogelio dalies, šios aplinkybės neginčija ir pati atsakovė. Teismas priimdamas sprendimą atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovės stogelis ir užeina ant ieškovės stogelio, jai nėra kliūčių atlikti statybos remonto darbus t. y. tiek pakeisti stogo dangą, tiek keisti kitas šio stogo konstrukcijas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės stogelis yra įrengtas aukščiau, o stogo konstrukcijos neženkliai liečiasi tik vienoje vietoje, kitur yra paliktas pakankamas tarpas. Teismas atmeta ieškovės argumentus ir neturi pagrindo vadovautis UAB „Filingas“ rašte išdėstyta nuomone „jog ūkinio pastato stogo negalima pakeisti ar įrengti tinkamai, nes įrengiant priestato stogo konstrukcijas horizontalus gretimai esantis pavėsinės stogo aukštis sutaps su naujai įrengiamu priestato stogo aukščiu, todėl nebus galima tinkamai užbaigti stogo įrengimo darbų ir šoninė siena liks atvira“. Teismo vertinimu ši nuomonė yra nepagrįsta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė remontuodama savo priestato stogo konstrukciją ją gali palikti tokiame pačiame aukštyje kokiame ji yra šiuo metu ir nebūtina jos pakelti iki atsakovės stogelio aukščio. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pakėlus remontuojamą stogo konstrukciją iki atsakovės stogelio aukščio susidarytų tarpas, arba ieškovė turėtų išnešti savo priestato konstrukcijos dalį virš atsakovės stogelio, nes ieškovės siekiamas tikslas apsaugoti šoninę sieną liks neįgyvendintas. Atsakovei nugriovus pagal ieškovės reikalavimą stogelį ieškovės siena apskritai bus neapsaugota nuo lietaus ir nebus pasiektas jos norimas tikslas išsaugoti pastato konstrukcijas nuo drėgmės. Teismas nustatė, kad priešingai nei teigia ieškovė, šiuo metu atsakovės esančio stogelio dalis užeinanti virš ieškovės stogelio apsaugo jos statinį nuo papildomos drėgmės niekaip nepažeidžia jos teisių.
Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad šalių santykiai jau ilgus metus yra itin konfliktiniai. 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-597-939/2019 teismas spendė ieškovės priėjimo prie jai priklausančių statinių galimybę, ir sprendimu suteikė galimybę netrukdomai prieiti buitiniams (ūkiniams) poreikiams 1 metro atstumu, prie jos naudojamų statinių dalies, sienos, plane pažymėta raudona spalva, kuriuos riboja koordinuoti taškai: 16-17; 21-23; 25, t. y. iš esmės ieškovė atlikdama savo pastato remonto darbus turi galimybę juos atlikti iš ieškovės žemės sklypo dalies (CBP-5091, DOK-34241).
Byloje pateiktas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Nr. I3-117-554/2020 patvirtina, kad ieškovė dėl atsakovės stogelio statybos teisėtumo klausimus kelia nuo 2011 m. Teismas šiame sprendime išanalizavęs visus ieškovės I. A. keliamus klausimus nustatė, kad atsakovės stogelio statyba nėra savavališka ir jos skundą pašalinti savavališkos statybos padarinius atmetė (DOK Nr. 36769).
Taigi, teismas išnagrinėjęs ieškovės ieškinio reikalavimą dėl pažeistų jos teisių, šį ieškinio reikalavimą atmeta nenustatęs ieškovės teisės pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis tenkintas, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovė už atstovavimo išlaidas advokatui sumokėjo 300,00 Eur ir tai patvirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas bei sąskaita faktūra (DOK-36769). Atsakovė O. R. B. taip pat patyrė papildomų išlaidų, už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą 181,50 Eur (DOK-11883), kurios tenkinus atsakovės priešieškinį priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 bei 10 punktas).
2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. O. B. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų išlaidų mokėjimo (DOK-40826). 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. O. B. antrinė teisinė pagalba buvo pratęsta (DOK-40236). Patikslinta 2021 m. sausio 4 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybė patyrė 338,94 Eur už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ((duomenys neskelbtini) Vertinant tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys atmestas, atsakovės priešieškinis tenkintas, todėl šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis). Be to, atsakovė teikdama teismui priešieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl tenkinus atsakovės reikalavimus žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės.
Atmetus patikslintą ieškinį ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Valstybė šioje byloje patyrė 9,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl 9,17 Eur suma už procesinių dokumentų įteikimą priteistina iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Patikslintą priešieškinį tenkinti.
Atidalinti ieškovei I. A. ir atsakovei O. R. B. priklausantį pastatą - gyvenamąjį namą pagal architektės V. J. parengtą 2021 m. vasario 11 d. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo planą teismui:
ieškovei I. A. asmeninės nuosavybės teise priskiriant pastato - gyvenamojo namo dalis: rūsyje patalpas plane pažymėtas indeksais: R-5 (sandėlis 14,10 m²), R-6 (sandėlis 18,02 m²), R-7 (sandėlis 19,34 m²), R-8 (vonios patalpa 3,95 m²) - bendras plotas 55,52 m²; - pirmojo aukšto patalpas plane pažymėtas indeksais: 1-6 (prieškambaris 7,01 m²), 1-7 (virtuvė 7,42 m²), 1-8 (kambarys 18,14 m²), 1-9 (kambarys 13,83 m²) - bendras plotas 46,40 m²; patalpas mansardoje, plane pažymėtas indeksu M-2 (prieškambaris 28,41 m²).
atsakovei O. R. B. asmeninės nuosavybės priskiriant pastato - gyvenamojo namo dalis: rūsyje patalpas plane pažymėtas indeksais: R-l (sandėlis 10,29 m²), R-2 (sandėlis 23,80 m²), R-3 (sandėlis 1,95 m²), R-4 (vonios patalpa 3,55 m²) - bendras plotas 39,59 m²; - pirmojo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-1 (koridorius 3,18 m²), 1-2 (virtuvė 6,96 m²), 1-3 (koridorius 6,13 m²), 1-4 (kambarys 18,18 m²), 1-5 (kambarys 27,66 m²) - bendras plotas 62,11 m²; patalpas mansardoje, plane pažymėtas indeksu M-l (koridorius 12,94 m²).
Įpareigoti atsakovę O. R. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įrengti medinę pertvarą tarp gyvenamojo namo rūsio patalpų Nr. R-7 ir Nr. R-3.
Priteisti iš ieškovės I. A. atsakovės O. R. B. naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti ir 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. A. 338,94 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Atsakovei išaiškinama, kad priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini) – AB Luminor bankas, (duomenys neskelbtini) – AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovės I. A. valstybei 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio bei 9,17 Eur (devynis eurus 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.