- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-137-613/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- M. B., V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Marius Navickas
- Kategorijos
- 3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. B. ir V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai M. B. ir V. B. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad 1994 m. birželio 30 d. turto priėmimo–perdavimo aktu P. G. ir M. B. lygiomis dalimis po 1/2 dalį įgijo daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir kad V. B. nuo 2000 m. gruodžio 27 d. nuosavybės teise įgijęs iki šiol nuosavybės teise valdo 1/2 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklaususios P. G. pagal 1994 m. birželio 30 d. priėmimo–perdavimo aktą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad byloje priimtas procesinis sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms, kadangi ginčo statinys yra privačiame žemės sklype, užstatytame privatiems asmenims priklausančiais statiniais.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjų M. B. ir V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukė. Taip pat išaiškino pareiškėjams, kad jie gali kreiptis į Centrinį registratorių – VĮ Registrų centro išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka komisiją, pareiškėjas V. B. turi teisę kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės į pastatą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, jeigu yra visos kitos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.
6. Teismas, įvertinęs pareiškėjų reikalavimus, faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, formuojamą civilinėse bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir į tai, kad nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti P. G. ir M. B. nuosavybės teises dėl teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo, t. y. dėl to, kad priėmimo perdavimo akte nepakanka duomenų asmenų identifikavimui, nusprendė, kad tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, ginčijant VĮ Registrų centro sprendimą.
7. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centras atsisakė registruoti pareiškėjo V. B. nuosavybės teises į daržinės dalį, nes sandoris nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, taigi yra negaliojantis. Esant tokioms aplinkybėms, kai sandoris, kurio pagrindu pareiškėjas teigia įgijęs nuosavybės teises į pastatą, yra neįregistruotas, teismas negali nustatyti nuosavybės įgijimo ir pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, nes tokiu atveju nuosavybės teisė neatsirado. Pareiškėjas, valdantis pastatus neįregistruoto sandorio pagrindu, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisės į pastatą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, jeigu yra visos kitos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.
8. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas civilinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjai M. B. ir V. B., atstovaujami advokato Mariaus Navicko, prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teigia, kad skundžiama teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, dėl to naikintina.
9.2. Mano, kad teismo išaiškinimas kreiptis į Centrinį registratorių – VĮ Registrų centro išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka komisiją yra visiškai nepagrįstas. Ši institucija negali nustatyti nei juridinę reikšmę turinčių faktų, nei to, kad daržinę įgijo jau miręs asmuo P. G. kartu su pareiškėja M. B., nei to, kad pareiškėjas V. B. 1/2 dalį daržinės valdė jau nuo 2000 metų, kad būtų registruojamos pareiškėjų nuosavybės teisės.
9.3. Pažymėjo, kad nors pareiškėjai ir turi dokumentus, kurie iš esmės pagrindžia jų nuosavybės teises, tačiau šiuose dokumentuose nurodyti duomenys nėra pakankami, t. y. trūksta P. G. ir M. B. asmens kodų ir pilnų vardų, kurių pagrindu būtų galima identifikuoti konkrečius asmenis, priėmimo–perdavimo aktu nuosavybės teise gavusius daržinę. Nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, kurio neįmanoma nustatyti jokiu kitu būdu, tiek pareiškėjai M. B., tiek pareiškėjui V. B. atitinkamai atsirastų subjektinės teisės. Nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, o būtent – kuri M. B. ir kuris P. G. priėmimo–perdavimo aktu įgijo po 1/2 dalį daržinės, atitinkamai pareiškėjams negali būti įregistruotos jų nuosavybės teisės į daržinę. Kitokiu būdu, kaip tik nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, ši aplinkybė negali būti nustatyta.
9.4. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas V. B. nuo 2000 m. gruodžio 27 d. nuosavybės teise valdo 1/2 dalį daržinės, nuosavybės teisę įgijo sandorio pagrindu. Nors šį sandorį patvirtinantis dokumentas yra, tačiau jame nurodyti duomenys nėra pakankami įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises dėl to, kad neaišku, ar būtent tas pats P. G. įgijo 1/2 dalį daržinės, kurią perleido pareiškėjui. Šios aplinkybės nustatyti neteismine tvarka nėra jokios galimybės (nei teikiant skundą dėl VĮ Registrų centro priimto sprendimo, nei kitu būdu). Be to, kaip patvirtina byloje pateikti dokumentai, daržinė buvo sukurta ir įforminta įstatymų nustatyta tvarka.
9.5. Pažymėjo ir tai, kad ginčo dėl to, kad daržinė lygiomis dalimis priklauso pareiškėjams, nėra. Priešingai, Kretingos rajono savivaldybės administracija patvirtino, jog daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nėra įtraukta į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitą. Tai įrodo, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijai yra žinoma, kad ši daržinė priklauso pareiškėjams, t. y. 1/2 dalis priklauso M. B. ir 1/2 dalis priklauso V. B.. Todėl nesant ginčo kreiptis į teismą, reiškiant reikalavimus ginčo tvarka ar kitokiu būdu, nėra jokio nei įstatymo nustatyto, nei faktinio pagrindo.
9.6. Teigia, kad yra visos sąlygos, būtinos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti.
9.7. Pažymėjo, kad teismas priėmė pareiškimą, įtraukė į bylą suinteresuotus asmenis, šiems asmenims pateikus atsiliepimus, ne tik neišnagrinėjo pareiškimo, bet priešingai – neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių, civilinę bylą nepagrįstai nutraukė. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas, todėl mano, vien šiuo pagrindu skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjų atskirąjį skundą, atsiliepimu prašo jį atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Mano, kad pareiškėjai byloje pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nutraukė. Pažymėjo, jog apeliantai, norėdami įgyti nuosavybės teisę į ginčo turtą, turėtų reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, o ne dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
10.2. Pažymėjo, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjų teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti ar atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 543/2010). Šiuo atveju viena iš sąlygų, kurią pareiškėjai privalo įrodyti – jie turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog apeliantai byloje neįrodinėjo šios aplinkybės.
10.3. Mano, kad teismas teisingai nustatė, kad VĮ Registrų centras atsisakė registruoti pareiškėjo V. B. nuosavybės teises į daržinės dalį, nes sandoris nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad sandoris yra negaliojantis, o kai sandoris, kurio pagrindu pareiškėjas teigia įgijęs nuosavybės teises į pastatą, yra neįregistruotas, teismas negali nustatyti nuosavybės įgijimo ir pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, nes tokiu atveju nuosavybės teisė neatsirado.
10.4. Suinteresuoto asmens manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepažeidė materialinės teisės normų, savo sprendime nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjų atskirąjį skundą, atsiliepimu prašo jį atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Mano, kad teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą, kadangi pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems įstatymai numato kitokią tvarką ir sąlygas.
11.2. Suinteresuoto asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, neatitinka CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria teismas civilinę bylą pagal pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde teigdami, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, būtinos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį procesinį dokumentą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba, jau iškėlus civilinę bylą, ją nutraukti remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu. Priešingu atveju, teismui išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
17. Pareiškėjai kaip teisinį ieškinio pagrindą kartu su kitomis teisės normomis nurodė CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normą ir, be kita ko, prašė pripažinti jiems nuosavybės teises, įgytas turto perdavimo–priėmimo akto pagrindu, į daržinę, t. y. prašė pripažinti (nustatyti) juridinį faktą, kad nuosavybės teises į statinį lygiomis dalimis po 1/2 dalį įgijo būtent P. G. ir M. B., o V. B. nuo 2000 m. gruodžio 27 d. įgijo ir iki šiol valdo 1/2 dalį statinio (daržinės) nuosavybės teise. Pareiškimo reikalavimus dėl juridinių faktų nustatymo pareiškėjai grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad 1994 m. birželio 30 d. žemės ūkio bendrovės „Kalniškiai“ turto priėmimo–perdavimo aktu P. G. ir M. B. lygiomis dalimis po 1/2 dalį įgijo daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir kad V. B. pagal 2000 m. gruodžio 27 d. pajaus perleidimo sutartį nuosavybės teise įgijo ir iki šiol nuosavybės teise valdo 1/2 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklaususios P. G. pagal 1994 m. birželio 30 d. priėmimo–perdavimo aktą. Teigia, kad VĮ Registrų centras atmetė prašymą įregistruoti nuosavybės teises į minėtą statinį tuo pagrindu, kad priėmimo–perdavimo akte nėra pakankamai duomenų, identifikuojančių įgijėjus, o V. B. ir P. G. sutartis nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjas turėtų pateikti teisės aktus atitinkantį nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, pareiškėjai siekia nustatyti ne juridinę reikšmę turinčius faktus, o įrodyti faktus (faktines aplinkybes), sudarančius ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą, byloje ginčijant VĮ Registrų centro sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu.
19. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008, pateiktu išaiškinimu dėl materialinės ir proceso teisės normų taikymo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tuo pagrindu padarė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, ir civilinę bylą nutraukė. Tačiau minėtoje nutartyje teismas nagrinėjo ir pasisakė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, ne dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vadovavosi netinkama kasacinio teismo praktika, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B., H. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-563/2009; kt.).
21. Pažymėtina ir tai, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. L. (teisių perėmėja – E. L.) pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). O teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltijos grupė“ v. UAB ,,Koralita“, bylos Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
22. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės, turėjo nustatyti, ar yra visos sąlygos tenkinti pareiškėjų reikalavimus dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, ir pareiškimą tenkinti arba atmesti kaip nepagrįstą / neįrodytą.
23. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-255/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014).
24. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).
25. Ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau šalių nurodytas ieškinio ir priešieškinio, jei pareikštas, teisinis pagrindas teismui nėra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad VĮ Registrų centras atsisakė registruoti pareiškėjo V. B. nuosavybės teises į daržinės dalį, nes sandoris nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra negaliojantis, o pareiškėjas teigia pastatą valdantis neįregistruoto sandorio pagrindu, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, turėjo pareigą atlikti nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą, tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, o ne nepagrįstai konstatavęs, kad pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, išaiškinti pareiškėjui teisę kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės į pastatą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, jeigu yra visos kitos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.
27. Be to, pažymėtina ir tai, kad, pirmosios instancijos teismui į bylos nagrinėjimą įtraukus suinteresuotus asmenis ir gavus jų atsiliepimus į pareiškimą, teismas turėjo teisę nustatyti pareiškėjams terminą pašalinti pareiškimo trūkumus atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytas pozicijas.
28. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka ir bylą nutraukė, iš esmės nespręsdamas klausimo dėl juridinių faktų nustatymo ir nevertindamas, ar yra sąlygos šiems faktams nustatyti. Kadangi byla šiuo aspektu apeliacinės instancijos teisme nenagrinėta, taigi, neatskleista bylos esmė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl to ji naikintina, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.