Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

1) 1998 m. gruodžio 9 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. baudžiamasis kodeksas) - laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 471 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2) 1999 m. rugpjūčio 18 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (1961 m. baudžiamasis kodeksas – laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn. su ½ turto konfiskavimu;

3) 1999 m. spalio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (1961 m. baudžiamasis kodeksas). Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio pagrindu bausmė subendrinta su 1999 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta– laisvės atėmimas 4 m. ir ½ turto konfiskavimas;

4) 1999 m. gruodžio 9 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį. Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 1999 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn. su ½ turto konfiskavimu;

5) 2002 m. kovo 7 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimo 2 m. 8 mėn., 2003 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.;

6) 2004 m. sausio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2004 m. kovo 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 3 m. 2004 m. kovo 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

7) 2004 m. gegužės 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 m. 8 mėn.;

8) 2004 m. gegužės 13 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. sausio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 m.;

9) 2004 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pagrindu, paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. gegužės 13 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 m. 6 mėn.;

10) 2004 m. rugsėjo 23 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63straipsnio pagrindu paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimo 3 m. 8 mėn.;

11) 2005 m. birželio 16 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pagrindu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis 2004 m. gegužės 10 d., 2004 m. rugpjūčio 19 d. ir 2004 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiais, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 m. 6 mėn.;

12) 2012 m. kovo 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m.;

13) 2013 m. vasario 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalių pagrindu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 10 mėn.;

14) 2013 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 242 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 5 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 6 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

15) 2017 m. vasario 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį terminuotas laisvės atėmimas 8 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta – terminuotas laisvės atėmimas 7 metams;

16) 2021 m. gegužės 6 d. Šiaulių teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje paskyrė 45 paras arešto bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje paskyrė 45 paras arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. vasario 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskyrė galutinę 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Žemesnės instancijos teismas

1) 2012 m. liepos 26 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 6 mėn. laisvės apribojimo;

2) 2012 m. rugpjūčio 9 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės apribojimo;

3) 2012 m. rugsėjo 3 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės apribojimo. Paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. liepos 26 d. ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta - 2 metai laisvės apribojimo;

4) 2012 m. lapkričio 15 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesiams laisvės apribojimo. Paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 2 metai laisvės apribojimo;

5) 2013 m. lapkričio 22 d. Kauno apygardos teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą - 10 metų laisvės atėmimo. 2014 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2013 m. lapkričio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrinta su 2012 m. lapkričio 15 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 10 metų laisvės atėmimo;

Žemesnės instancijos teismas

1) 2004 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti 1 m.;

2) 2004 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2005 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2006 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį –2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

5) 2009 m. vasario 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį –2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai9 mėnesiai laisvės atėmimo;

6) 2010 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį –3 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

7) 2013 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 12 parų areštas;

8) 2014 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 25 paros terminuoto laisvės atėmimo;

9) 2014 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 187 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams;

10) 2017 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

11) 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

12) 2020 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį – 4 mėnesiams laisvės atėmimo;

13) 2021 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį - terminuotas laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

14) 2021 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį ir paskirta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

15) 2021 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

16) 2021 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis H. R. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad datos nepamena pas jį į brigadą atėjo Ž. K. ir pasakė, „pasuk B., kur jis yra“. „B.“ jie vadino P. B.. Jis pagalvojo, kad Ž. K. jau yra kalbėjęs su P. B. ir jis per „Messenger“ programėlę susisiekė su P. B.. P. B. jo paklausė, ko nori ir jis pasakė, kad su juo susiekti paprašė „V.“ t. y. Ž. K.. Nuėjus iki Ž. K. šis jam pasakė, kad baigėsi gigabaitai ir prašė paklausti P. B., kur jis randasi. Jis susisiekė su P. B., kuris tuo metu buvo kazino, Kauno mieste. Ž. K. prašė papildyti sąskaitą, o kitus pinigus paprašė užmesti „P.“, kuris pataisos namuose pardavinėja cigaretes ir šokoladus, ant sąskaitos. Jis nusiuntė P. B. sąskaitos numerį į kurį reikėjo pervesti pinigus ir pasakė P. B., kad 20 eurų pasiliktų. Po to P. B. dingo ir po keleto parų jis sužinojo, kad P. B. buvo sulaikytas už sukčiavimą. Apie daromus sukčiavimus jis nežinojo ir juose nedalyvavo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. B. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad apie sukčiavimus nieko nežinojo. Jam būnant Kauno miete paskambino H. R. ir paklausė, ar jis gali paimti pasaugoti pinigus, taip pat paimti papildymą. Taip pat H. R. jam sakė, žmogus jam perduos pinigus pasaugoti, kadangi buvo vėlus vakaras ir nebuvo kur padėti pinigus. Taip pat H. R. jam atsiuntė banko sąskaitą į kurią jis turėjo pervesti gautus pinigus bei sakė, kad galės dalį pinigų pasilikti ant alaus. Nežino, kokia pinigų suma jam turėjo būti perduota. Tą pačią diną kai su juo susisiekė H. R. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais įtariamojo P. B. parodymais nustatyta, kad jis 2020-09-29 apie 21.00 val., tikslaus laiko neatsimena į jo mobiliojo ryšio telefoną MESINGER programėlę jam paskambino jo pažįstamas (kartu su juo atliko bausmę Pravieniškių antrose pataisos namuose, šiuo metu jis dar atlieka bausmę tuose namuose) H. R. ir jo paklausė ar galės iš jo kažkokio pažįstamo asmens paimti pinigus. Sakė, kad iš toli tas asmuo važiuoja tai gali užsukti į Kauną ir atiduos jam pinigus, kuriuos turėtų pavedimo būdu pervesti gautus pinigus į H. nurodytą sąskaitą arba atiduoti jo sesei. Pasakė, kad už tai jam duos 20 eurų. Jam tai pasirodė keista ir paklausė jo ar čia nebus kokie nors apgaulės būdu įgyti pinigai. Jis atsakė, kad ne viskas čia gerai. Pasakė, kad yra jo draugas ir neprašytų jo nieko neteisėto atlikti. Tikrai negalvojo, kad jis gali jį „pakišti“. Jis sutiko. Tuo metu buvo adresu (duomenys neskelbtini), šalia kazino. Stovėjo ten ir laukė asmens su pinigais. H. jam sakė, kad asmuo turės privažiuoti su BMW sidabriniu automobiliu. Stovėjo, laukė. Privažiavo sidabrinis automobilis, išlipo vyriškis prisistatė policijos pareigūnu ir buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Dėl kažkokių 20 eurų tikrai net nesutiktų kažką padaryti. Juolab tik 2020-09-21 išėjo iš įkalinimo įstaigos ir tikrai nenori grįžti ten atgal. Per savo patiklumą atsidūrė tokioje keblioje situacijoje. Tuo žmogumi tikrai pasitikėjo (t. 5, b. l. 51-53).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad dienos tiksliai nepamena, jam skambino ar parašė žinutę žmogus slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, kad yra stacionarus kompiuteris ir jį reikia paimti iš Vilniaus m. Jo slapyvardis buvo „(duomenys neskelbtini)“. Jam važiuojant iš Panevėžio į Vilnių gavo žinutes, kad gal bus antras, o po to, kad gal bus ir trečias kompiuteriai. Anksčiau iš šio žmogaus jis buvo pirkęs 2 ar tris kompiuterius Panevėžio mieste. Už perkamus kompiuterius mokėdavo grynais. Jam pardavėjas parašydavo, kam perduoti pinigus. Nuvažiavęs į Vilniaus miestą laukė (duomenys neskelbtini) aikštelėje, kol bus atvežti kompiuteriai. Atvažiavo automobilis, kurio vairuotojas turėjo atvežti kompiuterius. Jam priėjus prie automobilio ir paklausus dėl kompiuterio, prie jo priėjo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl jo pasakytos frazės, kad „per šitą laiką galėjai namą pasistatyti“ gali paaiškinti, kad ją pasakė norėdamas pajuokauti. Taip pat negali pasakyti, kodėl jam kompiuterių pardavėjas rašė iš kito telefono numerio ir nurodė, kad telefonas iš kurio rašo yra „švarus“. Paaiškino, kad nežinojo, jog kompiuteriai, kuriuos jis pirko, buvo įgyti sukčiavimo būdu.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 18 val. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo kompiuterį ir du monitorius už 800 eurų. Po 30 – 60 minučių nuo skelbimo įdėjimo iš numerio (duomenys neskelbtini) paskambino pirkėju prisistatęs asmuo. Pirkėjas prisistatė įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu J. P.. Pirkėju prisistatęs asmuo paprašė parduodamo kompiuterio nuotraukų ir jo banko sąskaitos numerio. Jis kompiuterio nuotraukas buvo įkėlęs į skelbimų portalą, bet dar kartą persiuntė į skambinusios asmens nurodytą elektroninio pašto adresą. Asmuo nurodė, kad atvyks apžiūrėti kompiuterį vakare. Po to perskambino už 10 minučių ir pasakė, kad negalės pats atvykti apžiūrėti ir pasiimti kompiuterio bei nurodė, kad atvyks kitas asmuo atsiimti kompiuterio ir monitorių. Jis su tokiu pasiūlymu sutiko. Po to jam vėl paskambino tas pats asmuo ir padiktavo elektroninio pašto adresą, (duomenys neskelbtini). Apie 18.30 val. tas pats asmuo jam atsiuntė savo asmens tapatybės kortelės kopiją, išduotą J. P. vardu. Pirkėju prisistatęs asmuo jam atsiuntė mokėjimo pavedimo kopiją iš „Citadele“ banko 850 eurų sumai, nors turėjo sumokėti 800 eurų. Paskambinęs pirkėju prisistatęs asmuo prašė sumokėti kurjeriui 50 eurų, kuris atvažiuos paimti kompiuterio, tačiau jis nesutiko. Vėliau lygtai atvyko kurjeri ir jam paskambino tas pats pirkėju prisistatęs asmuo ir sakė neši kompiuterius. Kadangi įvykis buvo senai, todėl visko gerai nepamena ir sutinka, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Civilinio ieškinio nereiškia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais nukentėjusiojo V. S. parodymais nustatyta, kad jis 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 18.00 val. į skelbimų portalą (duomenys neskelbtini) jis įdėjo parduodamą savo stacionarų kompiuterį su dviem monitoriais, pardavimo kaina nurodė 800 eurų. Jam tik įdėjus skelbimą apie 18.08 val. paskambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kalbėjo su juo vyras, lietuvių kalba, be akcento ir paklausė ar turi kompiuterio nuotraukas, nes jis skelbime nebuvo įkėlęs nuotraukų ir ar būtų galima atvykti pasižiūrėti jį. Jis pasakė, kad jis šiandien bus namuose, tada vyras pasakė, kad jis šiandien atvyks apžiūrėti jo parduodamą kompiuterį ir monitorius. Už kokių 10 minučių perskambino iš to pačio numerio, tas pats vyras ir paklausė ar jam tiks jeigu kompiuterį paims kurjeris. Jis pasakė, kad tiks, nėra skirtumo, kas paims kompiuterį. Tuomet tas vyras jo paprašė išsiųsti kompiuterio nuotraukas ir specifikaciją kompiuterio. Jis visą informaciją apie kompiuterį išsiuntė į elektroninį paštą, kurį jam padiktavo skambinęs vyras pokalbio metu. Siuntė į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). To pačio pokalbio metu vyras dar jo paprašė, kad jis atsiųstų jam savo paso kopiją. Jis tą ir padarė, kai siuntė nuotraukas ir informaciją kompiuterio, jis nufotografavo ir išsiuntė savo pasą skambinusiam vyrui. Apie 18.30 val. skambinęs vyras jam atsiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotrauką. Susirašinėjimas su vyru vyko elektroniniu paštu, tai yra į V. S. el. paštą. Tada jis apie 19.00 val. parašė skambinusiam vyrui sms žinutę ir paklausė ar viską jis gavo iš jo. Vyras jam atsakė sms žinute, kad viską gavo ir kad netrukus perskambins. Tada tas vyras parašė, kad jis atsiųstų jam savo adresą ir duomenis banko sąskaitos. Jis nusiuntė vyrui sms žinute savo sąskaitos Nr. ir savo gyvenamosios vietos adresą. Apie 20.00 val. paskambinęs vyras jam pasakė, kad jau pas jį atvyksta kurjeris ir jam reikia paduoti kompiuterį. Vyriškis dar kartą pasiteiravo kokia kaina yra kompiuterio ir monitorių ir pats pasakė, kad 850 eurų jis pasakė na taip. Tuo metu nesuprato, kodėl vyras pakėlė kompiuterio kainą. Jis pasakė, kad atvyksta pilkos spalvos honda automobilis, ir paklausė ar jis turėtų 50 eurų duoti kurjeriui kurui. Jis tada atsakė vyrui, kad grynųjų pinigų neturi ir pasakė, kad laukia kurjerio skambučio. Tada apie 20.40 val. jis gavo mokėjimo patvirtinimą iš skambinusio asmens prisistačiusio J. P., kad jis padarė pavedimą iš „Citadelės“ banko. Pavedime buvo nurodyta, kad J. P. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jo pateiktą sąskaitą pervedė 850 eurų už kompiuterį ir monitorius. 20.42 val. jam paskambino tas pats vyras ir pasakė, kad kurjeris jau atvyko ir gali jau leistis. Skambinęs vyras dar kartą pakartojo, kad bus pilka honda, tačiau automobilio valstybinio numerio nepasakė. Jis tada nusileido į kiemą su kompiuteriu ir padavė kompiuterį atvykusiam kurjeriui. Tada pamatė automobilio numerius raidės būtų (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) ir skaičiai (duomenys neskelbtini), buvo pilka honda. Tada grįžo į namus pasiimti kompiuterio monitorių. Grįžęs pas kurjerį atidavė monitorius ir tada kurjeris pas jį paklausė ar žino kur vežti kompiuterį. Jis atsakė, kad nežino. Tada kurjeris parodė jam savo telefoną, kur buvo nurodytas Kauno miestas, tačiau tikslaus adreso nebuvo. Tada jis paskambino dar kartą skambinusiam vyrui į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris pirko iš jo kompiuterį ir paklausė kur tiksliai vežti kompiuterį, vyriškis atsakė, kad jam į Kauną. Vyras jam liepė perduoti kurjeriui, kad jis neskubėtų važiuoti į Kauną, nes galimai kompiuterį perims kažkoks jo draugas kurjeris Vilniuje. Jis tada atsakė, kad nemoka rusiškai, nes kurjeris kalbėjo tik rusų kalba ir skambinęs vyras liepė perduoti jo telefoną kurjeriui. Kiek jis girdėjo, tai jie abu kalbėjo rusiškai ir pirkėjas aiškino kur vežti kompiuterį. Po jų pokalbio kurjeris jam grąžino telefoną ir išvažiavo, o jis nuėjo į namus. Apie 22.00 val. jam paskambino tas pats vyras iš kito telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jis neišsigąstų, bet ieško kurjerio, nes pastarasis nekelia ragelio. Vyriškis jam atsakė, kad kurjerio telefono neturi ir negali jam niekuo padėti. Daugiau nebuvo su tuo vyru jokių kontaktų. Kai jis gavo pavedimą apie mokėjimą, jis pradėjo abejoti visu šituo pardavimu kompiuterio, jis parašė į citadelės banką elektroninį laišką, kad norėtų pasitikslinti ar įvyko mokėjimas iš J. P. sąskaitos. Citadelės bankas jam dar nieko neatrašė, nes visa tai vyko vakare. Po to pas jį apie 23.30 val. pasibeldė policijos pareigūnai, kurie paklausė ar jis pardavė kompiuterį. Jis atsakė, kad taip pardavė ir jie jam pasiūlė parašyti pareiškimą, nes galimai jis buvo apgautas sukčių (t. 1, b. l. 79-82).??

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020-09-28 apie 18.00 val. V. S. paskambino nepažįstamas asmuo, kuris pradėjo teirautis ar kompiuteris kurį V. S. pardavinėjo per internetinį tinklalapį (duomenys neskelbtini) veikia ir ar viskas su kompiuteriu tvarkoje. Vėliau į V. S. elektroninį paštą atsiuntė pavedimo kopiją patvirtinančią, kad pinigai už kompiuterį pervesti. Vėliau prie V. S. namų adresu (duomenys neskelbtini) atvyko Taksi vairuotojas, kuriam V. S. perdavė kompiuterį kaip ir liepė minėtas asmuo skambinęs V. S. prieš tai. Perdavus kompiuterį V. S. suprato, kad buvo apgautas ir pinigų už kompiuterį negaus (t. 1, b. l. 1-2).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų protokolo matyti, kad V. S. pateikė susirašinėjimo kopijas su asmeniu pirkusiu kompiuterį ir monitorius, „Citadele“ banko mokėjimą (t. 1, b. l. 85-93).

Iš T. T. pareiškimo matyti, kad 2020-09-29 pagal jo skelbimą internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) apie parduodamą kompiuterį su monitoriumi „stacionarus kompiuteris su AOC monitoriumi“, jam paskambino vyriškis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris norėjo nupirkti jo kompiuterį (monitoriumi) už 1200 eurų. Vyriškis prisistatė J. P. vardu į pareiškėjo sąskaitą atsiuntė netikrą pavedimą. Kompiuterį perdavė pirkėjui, bet pinigų už jį taip ir negavo, suprato, kad buvo apgautas, prašo dėl vyriškio veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 13).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. T. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. į (duomenys neskelbtini) įdėjo savo kompiuterį pardavimui. Tai buvo baltas surinktas iš dalių kompiuteris. Monitoriaus pardavime nebuvo, bei kai pasiskambino žmogus, kuris norėjo pirkti jis paklausė ar turėčiau monitorių su pele ir klaviatūra. Jis pasakė, kad turės. Buvo monitorius firmos ,,AOC‘‘, pelė ,,Logitech‘ firmos ir klaviatūra ,,Mondrcom volcano‘‘ firmos. Pradėjome tartis dėl kainos ir susitarus pirkėjas norėjo, kad būtų padarytas pavedimas. Jis norėjo, kad kompiuteris būtų išsiųstas kuo greičiau dar tą pačią dieną, nes vežėjas jau laukė Vilniuje prie prekybos centro ,,Norfa‘‘. Jis kompiuterio nenorėjo siųsti kol negaus pinigų į banko sąskaitą, bet pirkėjas jį įtikino, kad gaus pinigus, taip pat atsiuntė patvirtinimus už mano pardavinėjamus daiktus. Gavęs patvirtinimus vakare nuvažiavo į prekybos centro ,,Norfa‘‘ aikštelę perduoti vežėjui savo pardavinėjamų daiktų. Po to kai negavo pinigų jis kreipiausi į policijos pareigūnus. Smulkiai visko neprisimena. Neprieštarauja, jei teismas pagarsintų jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Civilinio ieškinio nereiškia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais nukentėjusiojo T. T. parodymais nustatyta, kad jis 2020-09-29 internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą apie savo parduodamą stacionarų kompiuterį I 5 8600 K 32GB RX580 8GB, su monitoriumi AOC U2777PQU 27 (klaviatūra MODRCOM VOLCANO BLADE KAILH RED bei pele) už 1200 eurų. Apie 16.00 val. sulaukė skambučio iš vyriškio. Skambino vyriškis iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad nori įsigyti jo parduodamą kompiuterį. Paprašė atsiųsti kompiuterio nuotraukas, atseit jo informatikas turi jį apžiūrėti ar jis jiems tinka. Vyriškis nurodė, kad perves jam pinigus bankiniu pavedimu, o jis tuo tarpu turėjo jį atvežti į (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį kurjeriui. Vyriškiui atsakė, kad jam tinka. Pasakė, kad kompiuterį atveš, kai į jo sąskaitą įplauks jo pervesti pinigai. Vyriškis nurodė, kad kompiuteris jam skubiai reikalingas. Kaip įrodymą apie savo veiksmų teisėtumą atsiuntė jam iš el. p. (duomenys neskelbtini) į jo el. paštą CITADELES banko pavedimą 1200 eurų sumai. Vyriškiui atsakė, kad tokį pavedimą gali padaryti bet kas ir tai neįrodymas, kad pinigai yra pervesti. Tada vyriškis atsiuntė jam išplėstinį mokėjimo nurodymo patvirtinimą kur buvo nurodytas pirkėjo asmens kodas ir visi duomenys. Vyriškis dar atsiuntė asmens tapatybės kortelės kopiją išduotą J. P. vardu. Vyriškio prašymu nusiuntė savo asmens tapatybės kortelės kopiją. Patikėjo, kad nurodymas yra tikras. Sutiko vyriškiui parduoti kompiuterį per kurjerį. Vyriškis nurodė jam, kad reikės sumokėti kurjeriui už vežimo paslaugas 30 eurų. Vyriškis atliko dar vieną 30 eurų pavedimą. Pinigus turėjo paduoti grynais kurjeriui. Vyriškis pasakė, kad apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), jo lauks kurjeris. Nuvykęs minėtu adresu rado laukiantį kurjerį, AUDI automobilyje. Valstybinių numerių neįsidėmėjo. Padavė jam 30 eurų ir savo kompiuterį. Kurjeris kažką nurodė, kad kompiuterį veš į Panevėžį. Daugiau su juo nebendravo. Po kelių dienų užėjo į savo banko sąskaitą ir pamatė, kad pinigų už nupirktą kompiuterį jam niekas nepervedė. Nepervesta buvo ir už kurjerio paslaugas. Suprato, kad buvo apgautas. Bandė prisiskambinti pirkėjui, bet jis vis sakė, kad užimtas, o po to jam paklausus ar gavo kompiuterį jis atsakė, kad negavo. Dėl įvykio per E-policija.lt kreipėsi į policiją. (t. 1, b. l. 126-128).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. T. pateikė: mokėjimo nurodymą, J. P. ATK kopiją, kompiuterio dokumentus, SMS susirašinėjimą su pirkėju; Susirašinėjimą el. paštu (t. 1, b. l. 131-145).

Iš K. M. pareiškimo matyti, kad 2020-09-29 pagal skelbimą apie parduodamą jo kompiuterį MATREXX 55 MESH su monitoriumi BENQ jam paskambino vyriškis, kuris išreiškė norą nupirkti jo kompiuterį už 700 eurų. Atsiuntė jam netikrą pavedimą, kompiuterius perdavė pirkėjui. Tačiau pinigų taip ir negavo. Mano, kad buvo apgautas, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vyriškio neteisėtų veiksmų (t. 1, b. l. 11).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais nukentėjusiojo K. M. parodymais nustatyta, kad jis internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) 2020-09-26 patalpino skelbimą apie parduodamą savo stacionarų kompiuterį MATREXX 55 MESH su monitoriumi BENQ už 700 eurų. 2020-09-28 į jo mobiliojo ryšio telefoną parašė SMS žinutę asmuo iš numerio (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad nori įsigyti jo parduodamą kompiuterį. Tada jis jam paskambino, paprašė atsiųsti į el. p. (duomenys neskelbtini) daugiau nuotraukų. Jis nusiuntė nuotraukas ir po kuriuo laiko vyriškis jam vėl perskambino. Pasakė jam, kad atsiųs pavėžėją paimti kompiuterio. Paprašė jo sąskaitos ar asmens dokumento nuotraukos. Netrukus atsiuntė pavedimo iš CITADELES banko kopiją, nurodydamas, kad pastarasis jam pervedė 700 eurų. Pavedime buvo nurodyta, kad pinigus pervedė J. P.. Paklausė ar turi grynų sumokėti pavežėjui. Atsakė, kad neturi. Sutarė, kad pavežėjas atvyks nurodytu adresu. Jis laukė pavėžėjo 40 minučių, niekas taip ir neatvyko. Kadangi jam reikėjo važiuoti į Vilnių ir jis pats vyriškiui paskambino ir paklausė ar negalėtų perduoti kompiuterį Vilniuje. Vyriškis pasakė, kad gali. Vyriškis nurodė nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės DEPO. Ten jo turėjo laukti kurjeris su sidabriniu HONDA automobiliu. Atvykęs ten, sulaukė kurjerio ir 19.00 val. perdavė kurjeriui kompiuterį. Kurjeris kalbėjo rusų kalba, jis nieko nesuprato. Tada paskambino kompiuterio pirkėjui ir paklausė ar čia tikrai tas pavežėjas ir davė vairuotojui telefoną. Jie ten kažką tarpusavyje rusiškai pašnekėjo. Pavežėjas pasiėmė tą kompiuterį iš jo. Pavežėjui nieko už paslaugas nemokėjo. Po visko paskambino pirkėjui ir pasakė, kad viską perdavė. Keletą dienų iš CITADELES negavo jokių piniginių perlaidų iš kompiuterio pirkėjo. Bandė pirkėjui paskambinti, bet jis nekėlė ragelio, o tik atrašė, kad pasidomės banke kodėl jis iki šiol negavo pinigų. Po kuriuo laiko telefonas išvis buvo išjungtas. Suprato, kad buvo apgautas. Prie apklausos prideda jų su pirkėju susirašinėjimą, bei CITADELES banko pavedimą (t. 1, b. l. 106-108).

K. M. pateikė elektroninį susirašinėjimą su pirkėju ir „Citadeles“ banko pavedimą (t. 1, b. l. 111-118).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo M. P. parodymais nustatyta, kad jis laisvu nuo darbo metu dirba pavėžėju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Per mobilią programėlę „(duomenys neskelbtini)“ 2020-09-28 apie 21:20 val. gavo iškvietimą atvykti adresu (duomenys neskelbtini). Programėlėje pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) reikės vykti į Kauną. Pakeliui pas užsakovą užvažiavo į degalinę, apie tai, kad gali užtrukti informavo klientą, tai yra per mobilią „(duomenys neskelbtini)“ programėlę jam paskambino. Jam atvykus nurodytu adresu, jo jau laukė vyras, maždaug 30 metų amžiaus, asmuo kalbėjo lietuvių kalba, kiek jis suprato, jis jam pasakė, kad kartu nevyks tik atiduos jam stacionarų kompiuterį ir du monitorius, kuriuos jis turės nuvežti į Kauną, tačiau jokio tikslaus adreso jam nenurodė. Tuomet jis jo atsiklausė, kas jam apmokės užsakymą, jis jam pasakė, kad apmokėjimas bus jam atvykus į Kauną. Paprašė asmens, kuriam veža kompiuterį kontaktinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jis sėdęs į automobilį iš karto paskambino asmeniui, pagal duotą numerį, pokalbis su asmeniu vyko rusų kalba, jis jam pasakė, kad jis kol kas į Kauną nevyktų, pabūtų Vilniuje, maždaug pusvalandį ir palauktų, kadangi neva jo pažįstamas bus Vilniuje ir galės iš jo paimti kompiuterį, tuomet jam nereikės vykti į Kauną. Tuomet jis apie susiklosčiusią situaciją pranešė savo viršininkui R., jis jam pasakė, kad niekur nevažiuotų, kad jis paskambins policijai ir papasakos apie turimus kompiuterius. R. jam pasakė, kol jis išsiaiškins ką toliau daryti, kad jis neatsilieptų į to asmens skambučius. Tuomet jam perskambino R. ir pasakė, kad susitiktų (duomenys neskelbtini), esančioje Circle K degalinėje ir viską sutars. R. apžiūrėjęs kompiuterius pasakė jam važiuoti į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini). Jam būnant degalinėje, paskambino užsakovas ir pasakė, kad jo pažįstamas šiandien negalės iš jo pasiimti kompiuterių, paprašė jo juos palaikyti pas save iki rytojaus. 2020-09-28 apie 22:50 val. atvyko į Vilniaus miesto penktą policijos komisariatą kur jo laukė tyrėja. Jie su policijos pareigūnais ieškojo galimo nukentėjusiojo, tai yra kompiuterių pardavėjo. Su pareigūnais sutarė, kad jis lauks užsakovo skambučio, o sulaukęs nedelsiant informuos pareigūnus. 2020-09-29 apie 12:48 val. jam paskambino užsakovas ir pasakė, kad maždaug valandos laikotarpyje iš jo žmogus paims kompiuterius. Jis su pareigūnais sutarė, kad susitars dėl kompiuterio atsiėmimo netoliese, šalia esančiame mikrorajonuose. Po sutartos valandos, jis paskambino užsakovui norėjo sutarti dėl laiko, tačiau asmuo tuo metu negalėjo kalbėti sakė, kad jis palauktų jis jam perskambins. Jis jį informavo, kad jis laukti daugiau negali ir jo technikos daugiau vežioti taip pat nenori. Paprašė, kad jis jam apmokėtų už technikos saugojimą 100 eurų, jis jį informavo, kad tai labai brangu ir jie sutarė susitikti 17:00 val. Maždaug 17:30 val. užsakovas jam paskambino ir pasakė, kad jo žmogus iš jo gali paimti kompiuterius ir atsiuntė sms su adresu (duomenys neskelbtini) PC „Depo“. Jis jam pasakė, kad atvyks maždaug už 40 minučių. Jam vykstant sulaukė užsakovo skambučio, jis jį informavo, kad jo aikštelėje lauks juodos spalvos „VW“ automobilis. Pastačius automobilį prie jo priėjo vyras, kuris jam pasakė, kad tai jis atėjo atsiimti kompiuterių, po ko jis paskambino užsakovui pasiteirauti ar tai tikrai jo pažįstamas žmogus, kadangi jis atėjo pėsčiomis minėto automobilio nepastebėjo. Pokalbio metu su užsakovu pareigūnai sulaikė atėjus atsiimti kompiuterį vyrą. Užsakovas jam pasakė, kad jo žmogaus automobilis stovi prie PC „Depo“ pagrindinio įėjimo, jis nuvažiavo prie minėto automobilio, pareigūnus apie tai įspėjo. Pastebėjęs minėtą „VW“ automobilį sustojo prie jo, tuo metu iš automobilio išlipo vyras, kuris atidarė savo bagažinę ir parodė jam gestais, kad ir šį kompiuterį jam reikia paimti. Tada jis paskambino užsakovui ir paklausė, kodėl iš jo kompiuterių nepaimta, o duoda dar vieną. Jis jam pasakė, tu nepergyvenk prie tavęs tuoj atvažiuos dar vienas žmogus, kuris paims visus kompiuterius ir su juo atsiskaitys. Supratęs, kad tai dar ne viskas, įdėjo sau į automobilį ir šitą kompiuterį. Pareigūnai užsirašė minėto „VW“ automobilio valstybinius numerius, o jis tuo tarpu išvažiavo. Tuomet gavo sms, kad tuoj atvyks sidabrinės spalvos „BMW“ automobilis. Laukė maždaug 20 minučių, tačiau asmuo neatvyko. Atėjusi pareigūnė jį informavo, kad jie sulaikė tą asmenį, kuris turėjo atvykti su „BMW“ automobiliu ir paimti iš jo visus kompiuterius (t. 1, b. l. 151-154).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. P. pateikė: monitorius „Samsung“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Benq“ Nr. (duomenys neskelbtini), „BENQ“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Spire“ Nr. (duomenys neskelbtini), stacionarų kompiuterį dėžėje „DEEp Cool“, USB atmintinę (t. 1, b. l. 155-156).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompiuterinė technika, kurią pateikė M. P. (t. 1, b. l. 158-168).?

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. paaiškino, kad 2020 metai dirbo vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirkėjai dažniausiai užsakinėdavo paslaugą, pirkdavo iš žmonių daiktus bei prašydavo nuvežti iš Vilniau į Kauną. Nepamena apie įvykius nurodomus šioje byloje, todėl neprieštarauja, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo R. K. parodymais nustatyta, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku (operatoriumi). Įmonė teikia pavėžėjo paslaugomis bei kurjerio. 2020-09-28 apie 20.52 val. į mobiliąją programėlę (duomenys neskelbtini) gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta buvo, kad reikės vykti į Kauno Miestą (tikslaus adreso užsakovas nenurodė). Užsakymas atėjo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Užsakymą priskyrė vairuotojui M. P.. Jis dirbo su automobiliu Honda Insight (pilkos spalvos). Paskambino jam ir pasakė, kad iš užsakovo už kelionę pinigus paimtų iš karto, nes dažnai būna, kad yra neatsiskaitoma už paslaugas ir pasišalinama iš automobilio ir po to yra labai sunku surasti užsakovą. Mobiliojoje programėlėje matė, kad M. P. nuvyko nurodytu adresu ir važiavo jau į iškvietimo galinį tašką. Paskambino M. P. ir paklausė, ar paėmė pinigus už užsakymą į priekį. M. P. nurodė, kad jokio keleivio neveža, o jam davė kompiuterį bei du monitorius ir liepė juos į Kauną (tikslaus adresu kur vežti niekas nenurodė). Tikslų adresą turėjo pranešti užsakovas. Pasakė M. P., kad sustotų ir lauktų tolimesnių jo nurodymų, o užsakovui paskambinus nurodytų, kad atseit yra jau pakeliui į Kauną. Tuo tarpu jis įtarė, kad tai gali būti neteisėtu būdu įgyti kompiuteriai, kadangi 2020-09-22 iš (duomenys neskelbtini) buvo panašus užsakymas ir paaiškėjo, kad kompiuteriai buvo vogti. Vilniaus miesto 3 policijos komisariate dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie įvykį pranešė policijai. Kartu su M. P. nuvyko į Vilniaus miesto 5 policijos komisariatą ir policijos pareigūnams perdavė kompiuterį ir du monitorius. Pats išvažiavo, o M. P. liko su pareigūnais (t. 1, b. l. 185-187).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. P. paaiškino, kad prisimena, jog gavo užsakymą nuvežti daiktą iš taško A į tašką B ir nuvežė. Policijos pareigūnai pradėjo jį kaltinti sukčiavimu, tačiau vėliau buvo išsiaiškinta, kad jis nėra kaltas. Kadangi įvykis buvo senai, neprieštarauja, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo D. P. parodymais nustatyta, kad jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, kuri teikia siuntinių pristatymo paslaugas. Įmonė įsikūrusi Vilniuje. Užsakymai priimami internetinėje platformoje „(duomenys neskelbtini)“. Ši programa veikia tik Vilniaus mieste. Kitais atvejais, kai siuntinį reikia pristatyti į kitą miestą, prašo užsakovo susisiekti su jais. Pateiktame užsakyme, jie mato iš kur reikia ir kokiu adresu reikia pristatyti siuntinį. Jei užsakymas būna pateiktas per programą, būna nurodytas ir užsakovo telefono numeris, kad prireikus galima būtų susisiekti su užsakovu. Platforma atsidaro tam tikru laiku ir užsidaro tam tikru laiku. Platforma dėl užsakymų pateikimo užsidaro 19 val., jei užsakymai būna pateikiami po 19 val., tai persikelia kitai dienai. Jis važinėja su įmonei priklausančiu automobiliu „Audi“. 2020 m. rugsėjo pabaigoje, tikslaus laiko nepamina, jam į darbinį mobilaus ryšio telefoną po 18 val. paskambino vyriškis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad siuntinį, jam reikės paimti (duomenys neskelbtini), prie PC „Norfa“. Vyriškis jam sakė, kad reikės paimti nedidelį kompiuterį ir nuvežti prie parduotuvės „Depo“, esančios (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo prie PC „Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini), prie jo automobilio privažiavo automobilis, bet koks privažiavo dabar negali pasakyti ir automobilio vairuotojas jam padavė stacionarų kompiuterį (monitorius, klaviatūra, pelė ir laidai). Vyriškis jam sumokėjo už paslaugas, bet kiek sumokėjo negali pasakyti. Paėmęs siuntinį jis važiavo link užsakovo nurodytos vietos, t. y. link prekybos centro „Depo“. Važiuojant jam paskambino užsakovas iš to pačio telefono numerio ((duomenys neskelbtini)) ir paklausė ar paėmė siuntinį, jis pasakė, kad paėmė. Siuntinį prie PC „Norfa“ jis pasiėmė po 19 val., tikslaus laiko nepamena. Po to jam paskambino iš to pačio numerio ir pasakė atvažiuoti prie PC „Depo’, esančio (duomenys neskelbtini), bet po to pakeitė vietą, bet tai buvo už „Depo“ kiemuose, gatvės dabar nepamena. Kai atvažiavo į vietą, prie jo priėjo vyriškis, kai vėliau sužinojo neuniformuotas policijos pareigūnas. Policijos pareigūnai iš jo pasiėmė minėtą kompiuterį. Čia viskas buvo jau po 21 val. Prie pareigūnų, jam vėl paskambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), pareigūnai jam nurodė atsiliepti, jis atliepė ir vyriškis paklausė ar jis kompiuterį perdavė, o jis pasakė, kad perdavė. Po to pareigūnai jam pasakė, kad jei skambins iš to numerio, nekelti telefono. Iš to numerio jam skambino gal penkias dienas, pagrinde rytais ir vakarais, bet jis neatsiliepdavo (t. 1, b. l. 182-183).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. P. pateikė: kompiuterio dėžę Siasonix, pelę, klaviatūra, monitorių Loc (t. 1, b. l. 171-173).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompiuterinė technika, kurią pateikė D. P. (t. 1, b. l. 174-179).?

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. P. paaiškino, kad asmenys prieš du metu jį bandė apgauti, tačiau jiems nepavyko. Kadangi įvykis buvo senai, sutinka, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo J. P. parodymais nustatyta, kad jis kad asmenis kaip H. R., P. B., ir D. K. girdi pirmą kartą. Asmens tapatybės kortelės nėra niekada praradęs, bet buvo tokia situacija, kad 2020 metų rugsėjo 5 dieną buvo patalpinęs skelbimą, parduoti kompiuterį. Skelbimas buvo patalpintas internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodytas jo telefono numeris. Tą pačią dieną, kai tik įdėjo skelbimą, praėjus maždaug apie 20 minučių, su juo susisiekė asmuo, kuris kiek pamena neprisistatė, telefono numerio nėra išsisaugojęs, dėl parduodamo kompiuterio, jis domėjosi parduodama preke, prašė kompiuterio nuotraukų, kurias nusiuntė. Pokalbiai vyko dėl prekės kokybės ir kainos. Pokalbis buvo ne vienas tą dieną, bendravo su tuo pačiu asmeniu kelis kartus, susirašė ir elektroniniais laiškais. Laiškus siuntė adresu (duomenys neskelbtini). Asmuo teigė, kad kompiuterį perka firmos vardu, todėl jam reikalinga jo asmens tapatybės kortelės kopija, kurią jis nusiuntė elektroniniu paštu, nusiųstoje asmens tapatybės kortelės kopijoje buvo uždengtas jo asmens kodas, visi kiti duomenys buvo matomi. Pirkėjas taip pat jam atsiuntė savo asmens tapatybės kortelės kopiją. Buvo susitarta, kad jam bus pervesti 830 eurų į jam priklausančią sąskaitą. Tą pačią dieną atvyko jų taip vadinamas kurjeris, kai pamatė tai buvo taksi vairuotojas, vardo pavardės nežino, bet jis jam pasakė, kad jį bando apgauti. Pinigų jis už prekę nebuvo gavęs, todėl prekės taksistui ir nedavė. Pirkėjams pasakė, kad kai bus pervesti pinigai, išsiūs ir prekę. Viskas tai vyko šeštadienį. Kai neatidavė prekės, daugiau su juo niekas nesusisiekė. Apie tai, kad buvo išsiuntęs savo asmens tapatybės kortelės kopiją nežinomam asmeniui, praėjus maždaug apie savaitei šią informaciją pateikė E.policija.lt. Bet nėra tikras ar viską teisingai užpildė ir pateiktą informaciją išsaugojo. Po apklausos pateikia iš el. paštu savo asmens tapatybės kortelės siųstą kopiją ir asmens taip vadinamo pirkėju asmens tapatybės kortelės kopiją, kurią jis jam pateikė ir pavedimo kopiją (t. 1, b. l. 194-199).

Tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės nurodoma, kad nukentėjusiems skambino iš mobilaus ryšio telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino D. K. ir siuntė žinutes, kuriose nurodė, kad šis telefono numeris yra „švarus“ ir nurodytas adresas Kaune, kur paimti kompiuterį. Siekiant nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nustatyti visus asmenis įvykdžiusius minėtą nusikalstamą veiką, organizavusius ar kitaip bendrininkavus ją vykdant, nustatyti jų vaidmenis šiame nusikaltime, buvo kreiptasi į telekomunikacines paslaugas teikiančias bendroves su tikslu gauti nurodytų numerių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių išklotines bei gautas ir priimtas trumpąsias žinutes, bazines stotis, per kurias buvo susisiekiama. Atlikus gautos iš telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių informacijos (telefonų numerių išklotinių) analizę, buvo nustatyta, šiais numeriais naudojosi nusikaltimus darantis ir (ar) organizuojantis asmuo ar asmenys, suprantantis nusikalstamo veikimo schemą ir pačio nusikaltimo mechanizmą. Nustatyta ir tai, kad visi tris numeriai jungėsi prie tų pačių bokštų (celių) ir tik prie tų kurių veikimo zonoje yra Pravieniškių pataisos namai. Numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kurį laiką veikė tame pačiame telefone, kurio IMEI yra (duomenys neskelbtini). Abu šie numeriai pagrinde buvo naudojami skambinant potencialioms aukoms, kurių tarpe buvo ir šiame tyrime nukentėję asmenys, taip pat kompiuterinės technikos ir kitų elektroninių prekių supirkinėtojams. Tuo tarpu numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas bendravimui su Panevėžio miesto ir Pasvalio rajono gyventojais. Vienintelis kontaktas siejantis šiuos numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra J. K. (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra Ž. K., pravardę „V.“, tėvas. J. K. numeris (duomenys neskelbtini) yra vienas iš dažniausiai pasikartojančių kontaktų visų trijų numerių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) išklotinėse, o tai reiškia, kad šių numerių savininku ir naudotoju didele tikimybę yra Ž. K., pravarde „V.“ (t. 2, b. l. 86-88).

Tarnybiniame pranešime dėl informacijos ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2020-09-29 apie 14.00 val. susisiekė taksi vairuotojas M. P., kuris pasakė, kad užsakovas nurodė, jam atvežti kompiuterį į vietą, kurią tuoj praneš. Po to užsakovas vėl pradėjo keisti vietas susitikimo ir siuntinio perdavimo. Apie 17.00 val. taksi vairuotojui, į asmeninį telefoną buvo atsiustas adresas, kur turi jis nuvežti perduoti siuntinį, tai (duomenys neskelbtini), prie „Depo“ prekybos centro. Nuvykus nurodytu adresu taksi vairuotojas gavo tolesnius nurodymus, kad tuoj atvažiuos kitas užsakovo draugas, kuris atveš dar vieną kompiuterį ir po to jau du kompiuterius jis turės perduoti asmeniui, kuris ateis jų pasiimti. Po gautų šių nurodymų taksi vairuotojas laukė asmens. Prie taksi automobilio priėjo asmuo, jis stoviniavo delsė, kažką kalbėjo. Buvo priimtas sprendimas sulaikyti asmenį, kuris priėjo. Asmenį sulaikius, asmuo pasakė, kad atvyko pasiimti kompiuterių. Daugiau nieko nekalbėjo. Todėl jis buvo patalpintas pas prekybos centro „Depo“ darbuotojus. Tuo tarpu į stovėjimo aikštelę atvyko automobilis VW Golf, juodos spalvos, iš jo išlipęs asmuo perdavė taksi vairuotojui dėžę, kurioje buvo kompiuteris. Perdavus dėžę asmuo išvyko iš stovėjimo aikštelės. Bendraujant su sulaikytu asmeniu, kaip nustatyta D. K., jis paaiškino, kad atvyko iš taksi vairuotojo-kurjerio pasiimti kompiuterių. Atlikus asmens kratą buvo surastas D. K. mobiliojo ryšio telefonas į kurį skambino asmuo, kurio telefonas (duomenys neskelbtini). Neatsiliepus į skambutį buvo gautos sms žinutės į Wiker programėlę, kad kai D. K. pasiims iš taksi vairuotojo kompiuterius jam dar reikia vykti pasiimti kitą kompiuterį į (duomenys neskelbtini). Nedelsiant buvo nuvykta nurodytu adresu. Prie šio namo buvo rastas automobilis Audi, kurį vairavo D. P.. Jis paaiškino, kad jis yra kurjeris ir turi pristatyti asmeniui, kuris skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) siuntinį, tai yra kompiuterio dėžę, monitorių, klaviatūrą, pelę ir laidus. Pasak D. P. jis siuntinį pasiėmė (duomenys neskelbtini) prie PC „Norfa“. Siuntinį vežiojosi kelias valandas, nes užsakovas negalėjo apsispręsti kur jį perduoti ir kam. D. P. savanoriškai pateikė jam turėtą siuntinį prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tada dar jam stovint kartu su D. P., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir pasiteiravo ar jis perdavė siuntinį, D. P. atsakė, kad perdavė, tada į D. K. telefoną buvo gauta sms, kad kompiuterius jis turi pasilikti, o pinigus už kompiuterius turi perduoti asmeniui, kuris jo lauks Kauno mieste. Sms žinutėse buvo nurodyta, kad 500 eurų D. K. turi paduoti Kauno mieste, o likusius 400 eurų rašančiojo tėvui. Buvo nutarta vykti į Kauno miestą, sulaikyti asmenį, kuriam turi būti perduoti pinigai. Jau vykstant į Kauno miestą pakeliui buvo gautas adresas, į Wiker programėlę, kur lauks asmuo, kuriam reikia perduoti pinigus. Adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), prie kazino, kampo turi laukti vyras praplikęs. Po to pradėjo skambinti ir rašyti nenustatytas asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Buvo rašoma, kad šis telefono numeris "švarus" ir vėl pakartotas adresas, kad žmogus laukia (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą buvo pastebėtas belaukiantis vyras, kuris buvo sulaikytas. Nustatyta jo asmens tapatybė, tai P. B.. P. B. laikė rankose mobiliojo ryšio telefoną, perėmus telefono aparatą iškart buvo gauta sms žinutė į Mesenger programėlę iš asmens pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“, kad tuoj jam bus perduoti pinigai, P. B. turi sau pasiimti 20 eurų, o kitus pervesti į sąskaitą. Messinger programėlėje buvo ir „(duomenys neskelbtini)“, nuotraukos. P. B. pokalbio metu pasakė, kad jo draugas H. R., kuris šiuo metu atlieka bausmę kalėjime, paprašė pas jį paimti pinigus iš jo draugo ir pervesti į sąskaitą. P. B. buvo sulaikytas pristatytas į Vilniaus miesto areštinę (t. 4, b. l. 111-112).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 9 d. atliktos kratos metu Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus pirmo būrio patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), pas H. R. buvo rasta: MRT „Huawei“ dalys, t. y. baterija bei dvi korpuso dalys, 3 vnt. sim kortelių rėmelių, MRT „L8STAR“, prijungtas prie išorinės „Samsung“ baterijos, apvyniotas skaidria izoliacijos juosta, be SIM kortelės, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), užrašų knygelė kietu, medžiaginiu viršeliu, „Labas“ sim kortelės rėmelis, juodos spalvos užrašų knygelė su įvairių asmenų duomenimis, telefono numeriais, banko sąskaitomis, adresais, gimtadieniais, įstaigų adresais, slaptažodžiais, MRT „Huawei“ su sim kortelių laikiklyje užfiksuotu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) bei dviem „Pildyk“ sim kortelėmis, MRT „Samsung“ IEMI Nr. (duomenys neskelbtini), su baterija, su „Pildyk“ sim kortele, 3 akumuliatoriai apvynioti skaidria izoliacijos juosta (t. 2, b. l. 136-148).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2020 m. spalio 9 d. atliktos kratos metu rasti daiktai: baterija bei dvi korpuso dalys, 3 vnt. sim kortelių rėmelių, MRT „L8STAR“, prijungtas prie išorinės „Samsung“ baterijos, apvyniotas skaidria izoliacijos juosta, be SIM kortelės, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), užrašų knygelė kietu, medžiaginiu viršeliu, „Labas“ sim kortelės rėmelis, juodos spalvos užrašų knygelė su įvairių asmenų duomenimis, telefono numeriais, banko sąskaitomis, adresais, gimtadieniais, įstaigų adresais, slaptažodžiais, MRT „Huawei“ su sim kortelių laikiklyje užfiksuotu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) bei dviem „Pildyk“ sim kortelėmis, MRT „Samsung“ IEMI Nr. (duomenys neskelbtini), su baterija, su „Pildyk“ sim kortele, 3 akumuliatoriai apvynioti skaidria izoliacijos juosta (t. 2, b. l. 149-198).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 9 d. atliktos kratos metu Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus pirmojo lokalinio sektoriaus (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, pas H. R. buvo rasta ir paimta: mobilaus ryšio telefonas „Samsung S mini“, IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 3-16).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pas H. R. kratos metu rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung S mini“, IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 30-38).

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo atlikta D. K. asmens krata ir jos metu paimtas mobilaus ryšio telefonas Samsung, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 170-184).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta mobilaus ryšio telefono Samsung, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu apžiūrėta informacija esanti pokalbių programėlėje Wickr. Nustatyta, kad D. K. pranešimus gaudavo iš asmens pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“. Po to buvo gauta sms žinutė iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbiai nufotografuoti (t. 4, b. l. 187-198).

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo atlikta P. B. asmens krata ir jos metu paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung X Cover“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 30-32).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad atlikta paimto iš P. B. mobilaus ryšio telefono „Samsung X Cover“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu apžiūrėta gauta informacija Messenger programėlėje. Nustatyta, kad buvo gautos žinutės iš asmens pasivadinusio „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjime buvo atsiųstos nuotraukos rašančio asmens, sąskaitos numeriai bei sms žinutės kuriose nurodoma, kur pervesti kam perduoti pinigus. Susirašinėjimas nufotografuotas (t. 5, b. l. 24-33).

Iš tarnybinio pranešimo dėl P. B. telefono apžiūros matyti, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. – 2020 m. spalio 5 d. apžiūrų metu buvo apžiūrėtas įtariamajam P. B. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ ir buvo iš „Messenger“ programos nufotografuotas susirašinėjimas su asmeniu pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėjime buvo vaikino nuotraukos, geresnės kokybės nuotraukos buvo įkeltos į Habitoskopinių duomenų registro paiešką ir nustatyta, kad asmuo fotolentelėje Nr. 1 yra 0,873 sutapimas ir fotolentelėje Nr. 7 yra 0,892 sutapimas, kad tai H. R., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 34-40).

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Konstatuojant sukčiavimą būtina nustatyti ne tik vieną iš alternatyvių veikos požymių – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar turtinės prievolės panaikinimą, bet ir tai, kad tokia veika buvo padaryta panaudojant apgaulę. Apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas yra esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018). Būtent esminė apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895-2019). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-225-303/2019).

Žemesnės instancijos teismas

Pasikėsinimo sukčiauti nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu epizodas

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad kaltinamųjų Ž. K. ir H. R. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Įrodymų tyrimo teisme metu kaltinamasis Ž. K. iš esmės pripažino faktines nuskalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo, surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad kaltinamasis veikdamas bendrai su H. R. įvykdė šiame epizode inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teisiamojo posėdžio metu Ž. K. pripažino, kad šiame epizode nusikalstamą veiką galėjo daryti naudodamasis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau nurodė, kad šią nusikalstamą veiką įvykdė vienas, o D. K. jis iki nusikalstamos veikos darymo, t. y. 2020 m. rugsėjo 28 d., nepažinojo. D. K. susirado per skelbimus ir su juo tarėsi dėl kompiuterių pirkimo, taip pat ir su vežėjais tarėsi dėl kompiuterių atvežimo D. K.. Tuo metu pas jį buvo chaosas, todėl paprašė pas H. R., su kuriuo atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, surasti žmogų, kuris galėtų paimti iš D. K. pinigus už kompiuterius. H. R. sutiko padėti ir surado draugą, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo P. B., jog šis paimtų pinigus iš D. K.. Jis niekam nesakė iš kur tie pinigai ir kokiu būdu jie gauti, kuriuos laisvėje turėjo paimti P. B. iš D. K., o jo niekas ir neklausė.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 18 val. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo stacionarų kompiuterį „Spire“ ir du monitorius „Benq Zowie“ už 800 Eur. Po keletą minučių jam paskambino pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad domina parduodamas kompiuteris bei monitoriai. Pirkėjas prisistatė įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu J. P. ir paprašė į elektroninio pašto adresą: (duomenys neskelbtini) atsiųsti kompiuterio nuotraukas, ką jis ir padarė. Vėliau pirkėjas atsiuntė J. P. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės kopiją bei mokėjimo pavedimo kopiją iš „Citadele“ banko 850 Eur sumai, nors turėjo sumokėti 800 Eur. Pirkėjas nurodė, kad pats negalės atvykti pasiimti kompiuterio ir monitorių, todėl atvažiuos kurjeris, kuris paims aukščiau minėtus daiktus. Tai patvirtino liudytojas M. P., kuris paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 21.20 val. gavo iškvietimą nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu asmuo, t. y, nukentėjusysis V. S., atidavė jam kompiuterį ir du monitorius bei nurodė, kad juos reikės nuvežti į Kauną ir perduoti asmeniui, bet adreso nepasakė. Tada pas jį paprašė užsakovo numerio, kurio kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus šiuo telefono numeriu atsiliepė užsakovas, kuris paaiškino, kad jam nereikės vykti į Kauną, o Vilniuje esantis draugas paims iš jo kompiuterinę įrangą bei paprašė iki rytojaus pasaugoti pas save. Apie susiklosčiusią situaciją informavo savo viršininką R. K.. Liudytojas R. K. patvirtino, kad užsakymas buvo gautas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jam sukėlė įtarimų, kad kompiuteris ir monitoriai gali būti vogti, nes seniau yra tekę gauti panašų užsakymą iš kito užsakovo, kur vėliau paaiškėjo, kad daiktai yra vogti. Todėl M. P. liepė apie tai pranešti policijos pareigūnams, kas ir buvo padaryta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad tiek Ž. K., tiek H. R. tariantis su nukentėjusiuoju V. S. dėl kompiuterio Spire“ ir dviejų monitorių „Benq Zowie“ pirkimo, pateikiant melagingą informaciją apie atliktą 800 Eur pavedimą, suvokė, kad apgaule esmingai suklaidindami nukentėjusįjį V. S. neteisėtai įgis svetimą turtą, kurį vėliau atitinkamai perduos D. K., o gautus pinigus už parduotą turtą turėjo pravesti P. B.. Taigi, kaltinamieji Ž. K. ir H. R. numatė, kad dėl jų veiksmų nukentėjusysis V. S. patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nukentėjusiojo V. S. turto neįgijo dėl nuo kaltinamųjų Ž. K. ir H. R. valios nepriklausiusių priežasčių. Kaltinamųjų Ž. K., H. R. veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip paaiškino apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. T., jog 2020 m. rugsėjo 29 d. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo stacionarų kompiuterį „I 5 8600 K 32 GB RX580 8 GB“ ir monitorių „AOC U277PQU 27“ (su klaviatūra ir pele) už 1200 Eur. Apie 16.00 val. jam paskambino pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad domina parduodamas kompiuteris bei monitorius, paprašė atsiųsti nuotraukų, neva jo informatikas turi jį apžiūrėti ar yra tinkamas. Pirkėjas iš elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini) į jo elektroninį paštą atsiuntė pavedimo kopiją, tačiau jo neįtikino, kad tikrai pinigai yra pervesti. Tada pirkėjas atsiuntė išplėstinį mokėjimo pavedimą bei J. P. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės kopiją. Tada patikėjo, kad nurodymas yra tikras. Pirkėjas jam nurodė, kad apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), lauks jo kurjeris ir jam turės perduoti kompiuterį bei monitorių. Nuvykęs minėtu adresu, pamatė laukiantį kurjerį, „Audi“ automobilyje, kuriam perdavė kompiuterinę techniką. Tai patvirtino liudytojas D. P., kuris paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo pabaigoje, apie 18 val. į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino vyriškis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad reikės nuvykti į (duomenys neskelbtini), prie PC „Norfa“ ir paimti siuntinį, t. y, kompiuterį ir monitorių, ir nuvežti prie parduotuvės „Depo“, esančios (duomenys neskelbtini), ką jis ir padarė. Važiuojant link užsakovo nurodytos vietos, jam paskambino vyriškis iš to paties telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir paklausė, ar paėmė siuntinį, jis atsakė, kad paėmė. Po to jam liepė važiuoti link „Depo“ parduotuvės, tačiau siuntinį nuvežti už „Depo“ parduotuvės, t. y. į kiemus. Kai nuvyko prie jo priėjo neuniformuotas policijos pareigūnas ir paėmė iš jo kompiuterį. Tuo metu skambino užsakovas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir paklausė ar atidavė siuntinį, o jam atsakė, kad atidavė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad tiek Ž. K., tiek H. R. tariantis su nukentėjusiuoju T. T. dėl kompiuterio „I 5 8600 K 32 GB RX580 8 GB“ ir monitorio „AOC U277PQU 27“ (su klaviatūra ir pele) pirkimo, pateikiant melagingą informaciją apie atliktą 1200 Eur pavedimą, suvokė, kad apgaule esmingai suklaidindami nukentėjusįjį T. T. neteisėtai įgis svetimą turtą, kurį vėliau atitinkamai perduos D. K., o gautus pinigus už parduotą turtą turėjo pravesti P. B.. Taigi, kaltinamieji Ž. K. ir H. R. numatė, kad dėl jų veiksmų nukentėjusysis T. T. patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nukentėjusiojo T. T. turto neįgijo dėl nuo kaltinamųjų Ž. K. ir H. R. valios nepriklausiusių priežasčių. Kaltinamųjų Ž. K., H. R. veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. M., jog 2020 m. rugsėjo 26 d. skelbimų portale (duomenys neskelbtini) pardavinėjo stacionarų kompiuterį „MATREXX 55 MESH“ ir monitorių „Benq“ už 700 Eur. 2020 m. rugsėjo 28 d. pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) parašė jam SMS žinutę, kad nori įsigyti kompiuterį. Tada pirkėjas jam paskambino ir paprašė į elektroninio pašto adresą: (duomenys neskelbtini) atsiųsti daugiau kompiuterio nuotraukų, ką ir padarė. Netrukus jam atsiuntė AS, Citadele banko mokėjimo nurodymą, jog sumokėta 700 Eur. Minėtame mokėjimo nurodyme buvo nurodyta, jog pinigus pervedė J. P.. Kompiuterį perdavė kurjeriui, t. y. M. P., prie „Depo“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Po keletas dienų pastebėjo, kad į jo banko sąskaitą nebuvo pervesta 700 Eur. Bandė susisiekti su pirkėju, bet ragelio nekėlė. Po to ir buvo išjungtas. Suprato, kad buvo apgautas. Kaip nurodė liudytojas M. P., jog 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 21.20 val. gavo iškvietimą nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu asmuo, t. y, nukentėjusysis V. S. atidavė jam kompiuterį ir du monitorius bei nurodė, kad juos reikės nuvežti į Kauną ir perduoti asmeniui, bet adreso nepasakė. Tada pas jį paprašė užsakovo numerio, kurio kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus šiuo telefonu atsiliepė užsakovas, kuris paaiškino, kad jam nereikės vykti į Kauną, o Vilniuje esantis draugas paims iš jo kompiuterinę įrangą bei paprašė iki rytojaus pasaugoti pas save. Apie susiklosčiusią situaciją informavo savo viršininką R. K., kuris liepė apie tai pranešti policijos pareigūnams, ką ir padarė. Tada užsakovas paskambinęs iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė jam nuvykti, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykęs minėtu adresu, prie „Depo“ parduotuvės stovėjo „VW“ automobilis, iš kurio išlipo žmogus, t. y. nukentėjusysis K. M., ir jam atidavė dar vieną kompiuterį. Tada paskambino vėl užsakovui pasiteirauti kodėl jam davė dar vieną kompiuterį, o šis paaiškino, kad atvyks jo žmogus ir visus kompiuterius iš jo paims. Liudytojas R. K. patvirtino, kad užsakymas buvo gautas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jam kėlė įtarimų, kad kompiuteriai gali būti vogti, nes seniau yra tekę gauti panašų užsakymą iš kito užsakovo, kur vėliau paaiškėjo, kad daiktai yra vogti. Todėl M. P. liepė apie tai pranešti policijos pareigūnams, kas ir buvo padaryta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad tiek Ž. K., tiek H. R. tariantis su nukentėjusiuoju K. M. dėl kompiuterio „MATREXX 55 MESH“ ir monitorio „Benq“ pirkimo, pateikiant melagingą informaciją apie atliktą 700 Eur pavedimą, suvokė, kad apgaule esmingai suklaidindami nukentėjusįjį K. M. neteisėtai įgis svetimą turtą, kurį vėliau atitinkamai perduos D. K., o gautus pinigus už parduotą turtą turėjo pravesti P. B.. Taigi, kaltinamieji Ž. K. ir H. R. numatė, kad dėl jų veiksmų nukentėjusysis K. M. patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nukentėjusiojo K. M. turto neįgijo dėl nuo kaltinamųjų Ž. K. ir H. R. valios nepriklausiusių priežasčių. Kaltinamųjų Ž. K., H. R. veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.