Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Jaliniausko, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K., nuteistojo H. R. gynėjo advokato Vido Adomaičio ir nuteistojo Ž. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje ir jam skirtos bausmės:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (pasikėsinimas sukčiauti V. S. atžvilgiu);

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį182 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (pasikėsinimas sukčiauti T. T. atžvilgiu);

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (pasikėsinimas sukčiauti K. M. atžvilgiu);

Vadovaujantis BK kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą ir Ž. K. skirta subendrinta 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir Ž. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai ir 3 (trys) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu Ž. K. į bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, atlikta pagal 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį. Ž. K. skirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2022 m. liepos 7 d.

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (pasikėsinimas sukčiauti K. M. atžvilgiu);

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą ir H. R. skirta subendrinta 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. H. R. skirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2022 m. liepos 7 d.

BK 66 straipsnio pagrindu H. R. į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2022 m. liepos 7 d. t. y. laikas, išbūtas suėmime. Iki įsiteisės teismo nuosprendis H. R. kardomoji priemonė suėmimas palikta nepakeista ir baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

D. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 189 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 50 MGL – 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį D. K. išbuvo sulaikytu nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. spalio 1 d. t. y. dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista, o po to panaikintina.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 189 straipsnio 1 dalyje ir P. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. K. ir H. R. buvo pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, kad veikdami bendrininkų grupėje pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: 2020 m. rugsėjo 28 d. atlikdami laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt suradę skelbimą, kad parduodamas stacionarus kompiuteris „Spire“ bei du monitoriai „Samsung“ bei „B. Z.“ bendrai už 800 eurų, 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 18.08 val. kaltinamasis Ž. K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajam V. S. ir nurodė, kad ketina įsigyti stacionarų kompiuterį „Spire“ bei abu monitorius „Samsung“ ir „B. Z.“, po to nukentėjusiajam V. S. į elektroninį paštą iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė netikrą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas bankinio pervedimo kvitą, kuriame buvo nurodyta melaginga informacija, kad į nukentėjusiajam V. S. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 850 eurų iš banko sąskaitos, atidarytos J. P. vardu, bei vykdydamas nurodymus nukentėjusysis V. S., būdamas apgautas, 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 22 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, perdavė stacionarų kompiuterį „Spire“ bei du monitorius „Samsung“ bei „B. Z.“ atvykusiam vežėjui M. P., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, bei kaltinamasis Ž. K. per pokalbių programą „Wickr“, panaudodamas slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 12.46 val. susisiekė su kaltinamuoju D. K. ir susitarė, kad kaltinamasis D. K. už 300 eurų nupirks minėtą kompiuterį ir kaltinamasis D. K. turėjo minėtą kompiuterį pasiimti prie „Depo“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini), iš ten esančio vežėjo, bei jo kaltinamojo Ž. K. nurodymu, kaltinamasis H. R. 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 21 val. susisiekė su kaltinamuoju P. B., kuris sutiko Kauno mieste iš kaltinamojo D. K. paimti pinigus už parduotą kompiuterį ir juos pervesti į atsiųstą UAB „Paysera“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes kaltinamąjį D. K. 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 19.10 val. sulaikė policijos pareigūnai prie „Depo“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini).

1.1. Taip pat Ž. K. ir H. R. pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje 2020 m. rugsėjo 29 d. atlikdami laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt suradę skelbimą, kad parduodamas stacionarus kompiuteris „I 5 8600 K 32 GB RX580 8 GB“ bei monitorius „AOC U277PQU 27“ (su klaviatūra Modrcom Volcano B. K. Red su pele) už 1200 eurų, 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 16.00 val. Ž. K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajam T. T. ir nurodęs, kad ketina įsigyti stacionarų kompiuterį „I 5 8600 K 32 GB RX580 8 GB“ bei monitorių „AOC U277PQU 27“ (su klaviatūra Modrcom Volcano B. K. Red su pele), nukentėjusiojo T. T. paprašė minėto stacionaraus kompiuterio su monitoriumi atsiųsti el. paštu fotonuotraukas, po to nukentėjusiajam T. T. į elektroninį paštą iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė netikrą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas bankinio pervedimo kvitą, kuriame buvo nurodyta melaginga informacija, kad į nukentėjusiojo T. T. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1200 eurų iš banko sąskaitos, atidarytos J. P. vardu ir J. P. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės kopiją, nors toks bankinis pervedimas nebuvo atliktas, bei nurodė nukentėjusiajam T. T. minėtą stacionarų kompiuterį atvežti adresu (duomenys neskelbtini) ir apie 19.00 val. kompiuteris buvo perduotas vežėjui D. P., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, bei Ž. K. per pokalbių programą „Wickr“, panaudodamas slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 18.01 val. susisiekė su kaltinamuoju D. K. ir susitarė, kad kaltinamasis D. K. už 300 eurų nupirks minėtą kompiuterį ir kaltinamasis D. K. turėjo minėtą kompiuterį pasiimti adresu (duomenys neskelbtini), iš ten esančio vežėjo, bei kaltinamojo Ž. K. nurodymu kaltinamasis H. R. 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 21 val. susisiekė su kaltinamuoju P. B., kuris sutiko Kauno mieste iš kaltinamojo D. K. paimti pinigus už parduotą kompiuterį ir juos pervesti į atsiųstą UAB „Paysera“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes kaltinamąjį D. K. 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 19.10 val. sulaikė policijos pareigūnai prie „Depo“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini).

1.2. Taip pat Ž. K. ir H. R. pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje 2020 m. rugsėjo 28 d. atlikdami laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ne vėliau nei 2020 m. rugsėjo 28 d. internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt suradę skelbimą, kad parduodamas stacionarus kompiuteris „Matrexx 55 Mesch“ su monitoriumi „Benoq“ už 700 eurų, apie 2020 m. rugsėjo 28 d. 11.20 val. kaltinamasis Ž. K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) išsiuntė SMS žinutę nukentėjusiajam K. M., kurioje melagingai nurodė, kad ketina įsigyti „Matrexx 55 Mesch“ su monitoriumi „Benoq“, po to paskambinęs nukentėjusiajam K. M. paprašė į el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiųsti daugiau nuotraukų, po to nukentėjusiajam K. M. iš minėto elektroninio pašto atsiuntė netikrą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas bankinio pervedimo kvitą, kuriame buvo nurodyta melaginga informacija, kad į nukentėjusiajam K. M. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 700 eurų iš banko sąskaitos, atidarytos J. P. vardu, po to nurodė nukentėjusiajam minėtą stacionarų kompiuterį su monitoriumi nuvežti prie „DEPO“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 17.30 val. nukentėjusysis K. M. perdavė kompiuterį vežėjui M. P., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, bei Ž. K. per pokalbių programą „Wickr“, panaudodamas slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 17.14 val. susisiekė su kaltinamuoju D. K. ir susitarė, kad kaltinamasis D. K. už 300 eurų nupirks minėtą kompiuterį ir kaltinamasis D. K. turėjo minėtą kompiuterį pasiimti prie „Depo“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini), iš ten esančio kurjerio, bei kaltinamojo Ž. K. nurodymu kaltinamasis H. R. 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 21 val. susisiekė su kaltinamuoju P. B., kuris sutiko Kauno mieste iš kaltinamojo D. K. paimti pinigus už parduotą kompiuterį ir juos pervesti į atsiųstą UAB „Paysera“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes kaltinamąjį D. K. 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 19.10 val. sulaikė policijos pareigūnai prie „Depo“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini).

2. D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 189 straipsnio 1 dalyje už tai, kad pasikėsino įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent:

per pokalbių programą „Wickr“ kaltinamasis Ž. K., panaudodamas slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 12.46 val. susisiekė su kaltinamuoju D. K. ir susitarė, kad už 300 eurų kaltinamasis D. K. nupirks stacionarų kompiuterį „Spire“ bei monitorius „Samsung“ ir „B. Z.“, kurių bendra vertė 800 eurų ir kaltinamasis D. K. žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, sutiko juos paimti prie „Depo“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini), iš ten esančio vežėjo.

2.1. Tęsiant nusikalstamą veiką, per pokalbių programą „Wickr“ kaltinamasis Ž. K., panaudodamas slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 17.14 val. susisiekė su kaltinamuoju D. K. ir susitarė, kad kaltinamasis D. K. už 300 eurų nupirks stacionarų kompiuterį „Matrexx 55 Mesch“ su monitoriumi „Benoq“, kurių bendra vertė 700 eurų ir kaltinamasis D. K. žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, sutiko juos paimti prie „Depo“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini), iš ten esančio kurjerio.

2.2. Tęsiant nusikalstamą veiką, per pokalbių programą „Wickr“ kaltinamasis Ž. K., panaudodamas slapyvardį „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 18.01 val. susisiekė su kaltinamuoju D. K. ir susitarė, kad kaltinamasis D. K. už 300 eurų nupirks stacionarų kompiuterį „I 5 8600 K 32 GB RX580 8 GB“ bei monitorių „AOC U277PQU 27“ (su klaviatūra Modrcom Volcano B. K. Red su pele), kurių bendra vertė 1200 eurų ir kaltinamasis d. K. žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, sutiko juos paimti adresu (duomenys neskelbtini), iš ten esančio vežėjo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kaltinamąjį D. K. 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 19.10 val. sulaikė policijos pareigūnai prie „Depo“ prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini)

3. Kauno apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma Ž. K., D. K. ir H. R. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta.

Nuteistojo D. K., nuteistojo H. R. gynėjo advokato Vido Adomaičio ir nuteistojo Ž. K. apeliaciniai skundai atmetami

8. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

9. Iš paduotų apeliacinių skundų turinio, juose išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistasis D. K. ir nuteistojo H. R. gynėjas nesutinka su įrodymų vertinimu, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei pažeidė baudžiamojo proceso normas, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, juos vertino neobjektyviai, todėl nepagrįstai pripažino H. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), D. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 189 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis Ž. K. nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri nuteistojo vertinimu yra aiškiai per griežta.

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistojo H. R. gynėjo ir nuteistojo D. K. apeliacinių skundų argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog H. R. ir D. K. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Pripažindamas H. R. ir D. K. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu H. R. veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir D. K. veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 189 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius. Nuteistųjų H. R. gynėjo ir nuteistojo D. K. apeliaciniuose skunduose nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl H. R. ir D. K. kaltės.

Dėl nuteistojo H. R. gynėjo apeliacinio skundo

13.4. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės H. R. kaltę grindė vieninteliu įrodymu, t. y. susirašinėjimu tarp nuteistųjų asmenų socialinio tinklo programėle, iš ko negalima daryti išvados apie tai, kad tarp jų vyksta atitinkamas susitarimas padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas susirašinėjimus tarp nuteistųjų asmenų socialinio tinklo programėle ir kitus rašytinius bylos duomenis bei jų patikimumą vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad būtent nuteistojo H. R. kaltę patvirtino bylos duomenų visetas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto nuteistojo P. B. parodymai, apie tai, kad H. R. prašė jo iš kažkokio asmens paimti pinigus bei juos pervesti į H. R. nurodytą sąskaitą, P. B. mobilaus ryšio telefono, kuriuo vyko susirašinėjimas SMS žinutėmis su H. R., daiktų apžiūros protokolas, kuriuo įforminta iš D. K. kratos metu paimto mobilaus ryšio telefono apžiūra ir gautos SMS žinutės bei kiti byloje esantys įrodymai, paneigia nuteistojo H. R. parodymus apie tai, kad jis apie Ž. K. daromą sukčiavimą nieko nežinojo ir prie jo neprisidėjo bei jokių veiksmų neatliko. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako H. R. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl nuteistojo D. K. apeliacinio skundo

15. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia, ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Nustatant asmens kaltę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnį baudžiamasis įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-697/2017, 2K-56-788/2019, 2K-99-628/2020, 2K-110-1073/2020, 2K-103-788/2020).

16. Šioje byloje D. K. nuteistas už tai, kad žinodamas, kad turtas - stacionarus kompiuteris „Spire“ bei monitorius „Samsung“ ir „B. Z.“, stacionarus kompiuteris „Matrexx 55 Mesch“ su monitoriumi „Benoq“, stacionarus kompiuteris „I 5 8600 K 32 GB RX580 8 GB“ bei monitorius „AOC U277PQU 27“ (su klaviatūra Modrcom Volcano B. K. Red su pele) gauti nusikalstamu būdu, pasikėsino juos iš nuteistojo Ž. K. įgyti.

18. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog D. K. dirbdamas kompiuterių inžinieriumi, kaip protingas ir atsakingas asmuo privalėjo suprasti, kad jam parduodami kompiuteriai, kurie buvo parduoti už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą yra įgyti nusikalstamu būdu, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinime išvardintų kompiuterių rinkos vertę. Tačiau su šiais skundo argumentais sutikti negalima. Pažymėtina, jog byloje esantis susirašinėjimo, tarp nuteistųjų D. K. ir Ž. K., turinys patvirtina, jog nuteistieji tarpusavyje tarėsi kokius kompiuterius ir monitorius pirkti. Ž. K. siuntė skelbimų apie parduodamus kompiuterius nuotraukas, kuriuose buvo nurodyti kompiuterių techniniai parametrai, taip pat ir pardavimo kaina (stacionarus kompiuteris „Spire“ bei du monitoriai „Samsung“ bei „B. Z.“ bendrai už 800 eurų; stacionarus kompiuteris „I 5 8600 K 32 GB RX580 8 GB“ bei monitorius „AOC U277PQU 27“ (su klaviatūra Modrcom Volcano B. K. Red su pele) už 1200 eurų; stacionarus kompiuteris „Matrexx 55 Mesch“ su monitoriumi „Benoq“ už 700 eurų), todėl D. K. būdamas kompiuterių inžinieriumi, taip pat užsiimdamas jų remontu bei supirkinėjimu, įvertinęs siūlomų kompiuterių techninius parametrus, neabejotinai žinojo parduodamų kompiuterių rinkos kainą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog D. K., vykstant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nuteistasis Ž. K. atsiuntė žinutes, kad gal bus antras, o po to, kad gal bus ir trečias kompiuteriai, vėliau atsiuntė ir skelbimų nuotraukas. D. K. sutiko juos nupirkti už Ž. K. siūlomus - 900 eurų (už tris po 300 eurų), nors akivaizdžiai matė, kad skelbimuose jų kaina daugiau nei dvigubai didesnė, be to, žinodamas, kad realiai tie kompiuteriai iš pardavėjų dar net nepaimti. Akivaizdu, jog nuteistasis D. K. negalėjo naiviai tikėtis, jog per tą laiką kol jis atvyks iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), Ž. K. sugebės net iš dviejų pardavėjų „nupirkti“ kompiuterius daugiau nei dvigubai už mažesnę kainą, nei jie siūlė. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad priešingai nei teigia D. K., jis žinojo, jog iš Ž. K. nupirkti kompiuteriai yra įgyti sukčiavimo būdu.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, pagrįstai laikė įrodytu, kad D. K. pasikėsino įgyti kompiuterinę techniką gautą sukčiavimo būdu, ir jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistojo Ž. K. apeliacinio skundo

20. Nuteistasis Ž. K. nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri jo manymu yra aiškiai per griežta. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog prokuroras prašė galutinę bausmę skirti žymiai mažesnę, nei skyrė teismas skundžiamu nuosprendžiu. Be to pažymima, jog nusikaltimai nėra baigti, jokių nuotolių ar žalos nėra padaryta, nuteistasis dėl nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę visiškai pripažino.

20.1. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.

20.2. Už BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas Ž. K. skirdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis pasikėsino padaryti tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kad jis nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo vietoje, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas šešiolika kartų. Teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius Ž. K. teistumus (teistas net 16 kartų), kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia, toliau nesilaiko įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų ir daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje numatytas griežčiausias bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytas žymiai mažesnis už sankcijose numatytus bausmės vidurkius. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

Motyvuojamoji dalis

20.3. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Kaip jau minėta, Ž. K. anksčiau teistas net 16 kartų, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė pataisos namuose, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam ankstesniais teismų nuosprendžiais buvo paskirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai jo neatgrasė daugiau nenusikalsti, jis savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, jo daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ar nulemtos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Taigi, Ž. K. elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, jis kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytus nusikaltimus, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta galutine subendrinta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

20.4. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, jog nuteistasis dėl nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę visiškai pripažino, jokių nuostolių ar žalos nukentėjusiesiems nėra padaryta. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nelaikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai galėjosi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nors Ž. K. nurodė, kad kaltę nusikalstamų veikų padaryme pripažino, tačiau svarbiausių nuskalstamų veikų padarymo aplinkybių jis nenurodė, sakydamas kad jų nepamena, nesigailėjo pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, turėdamas galimybes teisiamuosiuose posėdžiuose neatsiprašė nukentėjusiųjų, kas parodo, kad nuteistasis nuoširdžiai nesigailėjo dėl pasikėsinimų padaryti nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nustatytos aplinkybės sumenkina Ž. K. pareikštą kaltės pripažinimo faktą ir gailėjimosi reikšmę BK 59 straipsnio 2 dalies 1 punkto aspektu.

20.5. Atmestinas kaip nepagrįstas ir nuteistojo Ž. K. prašymas į paskirtą galutinę bausmę įskaičiuoti pilnai atliktas bausmes pagal ankstesnius teismo nuosprendžius, kadangi šis klausimas buvo išspręstas priimant skundžiamą nuosprendį. Vertinant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas Ž. K., taikant dalinį bausmių sudėjimą, subendrintą - 1 metų ir 3 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai ją, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalies pagrindu, subendrino su 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir Ž. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 5 metus ir 3 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu Ž. K. į bausmės laiką įskaitė laisvės atėmimo bausmę, atliktą pagal 2022 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį. Todėl šiuo atveju dar kartą spręsti, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės įskaitymo į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, klausimą, nėra jokio pagrindo.

21. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį Ž. K., sudaro 256,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

21.1. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

21.2. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama taip pat ir pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 256,67 Eur, žymiai Ž. K. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. K., nuteistojo H. R. gynėjo advokato Vido Adomaičio ir nuteistojo Ž. K. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo Ž. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriui 256,67 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt septynis centus) atstovavimo išlaidų, susidariusių apeliacinės instancijos teisme teikiant nuteistajam teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.