Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2024-01-30 · Civilinė byla Nr. e2-112-357/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-30
Bylos Nr.
e2-112-357/2024
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00043-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
Linas Consruction INC
Atsakovas
R. S., A. S.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „R.E. transport“, A. A., T. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-112-357/2024Teisminio proceso Nr.2-58-3-00043-2023-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.1.; 2.3.2.7.; 2.6.1.3.6.; 2.6.2.1.; 3.1.3.3.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

sekretoriaujant Dianai Tarozienei,dalyvaujant ieškovo Linas Consruction INC atstovei advokatei M. K.,atsakovų R. S., A. S. atstovui advokatui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniame posėdyje) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Linas Consruction INC ieškinį atsakovams R. S., A. S., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „R.E. transport“, A. A., T. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Teismas, išnagrinėję bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas Linas Consruction INC pareikštu ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovų R. S. ir A. S. solidariai ieškovo Linas Construction INC naudai 95 849 Eur skolos; 2) iš atsakovų R. S. ir A. S. solidariai priteisti ieškovo Linas Construction INC naudai 18 333,49 Eur palūkanų; 3) iš atsakovų R. S. ir A. S. solidariai priteisti ieškovo Linas Construction INC naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad tarp ieškovo, atstovaujamo jo savininko L. S., ir atsakovo R. S. buvo sudarytas paskolos sandoris, kur ieškovas buvo paskolos davėjas, o atsakovas – paskolos gavėjas, sandoris buvo sudarytas paskolą suteikiant atsakovams, kurią atsakovai turėjo naudoti verslo kūrimui, turto pirkimui, o būtent - atsakovams įsteigus įmonę transporto paslaugų teikimui, pirkti transporto priemones skirtas teikti krovinių pervežimo paslaugas. 2020-08-31 buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „R.E. transport“, akcininkas ir direktorius nuo 2020-08-31 buvo atsakovas. Ieškovas įvairiomis sumomis terminu nuo 2020-08-02 iki 2021-11-24 atliko 6 bankinius pavedimus paskolos suteikimui, į R. S. banko sąskaitą pervedė 93849 Eur sumą, nurodant pavedimo paskirtyje – paskola. Per trečiuosius asmenis - A. A. (7 000 Eur) ir T. A. (3 000 Eur), paskolino dar 10 000 Eur, viso ieškovas paskolino atsakovams 103 849 Eur sumą.

3. Abu atsakovai teikė informaciją ieškovui apie įmonę ir jos generuojamas pajamas, kurias įmonei uždirbo transporto priemonės įsigytos iš paskolos sumos, tačiau ilgainiui atsakovai nebeteikė informacijos, teigė, jog įmonė negeneruoja pajamų. Ieškovui grįžus į Lietuvą, jis prašė atsakovų nuvykti visiems į įmonės buhalteriją, kad ieškovas galėtų įsitikinti, ar iš tiesų įmonė negeneruoja pajamų, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti. Ieškovas nurodė atsakovams, kad dalis turto turėtų būti parduotas ir su ieškovu turėtų būti atsiskaityta iš gautų pajamų pardavus dalį turto. Nors šalys buvo sutarusios, kad atsakovai paskolą grąžins periodiniais mokėjimais mokant po 3 000 Eur į mėnesį, viso per 50 mėnesių terminą kartu su palūkanomis ieškovui atsakovai grąžins 150 000 Eur sumą. Atsakovas teigė, kad skolą galės grąžinti periodinėmis įmokomis po 2 000 Eur per mėnesį, tačiau dalį paskolos (virš 30 000 Eur) žadėjo padengti nedelsiant, kai bus parduotas turtas (transporto priemonės). Atsakovai susitarimo nevykdė, pardavus transporto priemones ieškovui nurodyta suma nebuvo grąžinta, susitarimo mokėti periodines įmokas paskolos dengimui nevykdė ir neatliko mokėjimo už sausio mėnesį. Ieškovas pasitikėdamas atsakovais dėl daugelį metų trunkančios draugystės, ilgai nuolaidžiavo ir pasitikėjo atsakovais. Ieškovas ėmė siūlyti atsakovams išduoti paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovo naudai, kaip paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonę, tačiau atsakovai su tuo nesutiko.

4. Atsakovai iš dalies vykdydami prievolę, atliko 4 periodines įmokas į ieškovo banko sąskaitą: 2022-10-09 2 000 Eur sumai; 2022-11-08 2 000 Eur sumai; 2022-12-07 2000 Eur sumai; 2023-02-08 – 2 000 Eur sumai, viso 8 000 Eur sumai. Atsakovai apskritai nustojo bendrauti su ieškovu, nesistengia grąžinti paskolos, nevykdo šalių suderintų paskolos grąžinimo sąlygų, vengia bendravimo, šiai dienai nėra pilnai atsiskaitę su ieškovu, todėl ieškovas reiškia ieškinį dėl 95 849 Eur suteiktos paskolos grąžinimo, dėl 18 333,49 Eur palūkanų.

5. Dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių nurodo, kad remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str., 6.4 str., kurie numato pareigą kreditoriui ir skolininkui elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ieškovas iš ieškovo paskolą gavo bankiniais pavedimais, kurie patvirtina paskolos dalyko perdavimą atsakovams ir tokia sutarties forma atitinka rašytinę paskolos sutartį. CK 6.877 str. pagrindu paskola buvo suteikta atsakovams, kurią atsakovai privalėjo naudoti transporto priemonių įsigijimui, šią sąlyga atsakovai vykdė. Kurį laiką ieškovui teikė informaciją apie transporto priemonių generuojamas pajamas, galiausiai atsisakė teikti informaciją. Tuomet buvo išreikštas siūlymas parduoti dalį transporto priemonių, kas ir buvo padaryta, tačiau su ieškovu atsiskaityta nebuvo, dalies transporto priemonių valdytoja vis dar yra įmonė, tačiau jokia informacija ieškovui nebėra teikiama. Kadangi šalys atskiru sutarimu buvo sutarusios paskolos grąžinimą dalimis mokant po 2 000 Eur kas mėnesį nuo 2022-10 mėn. iki pilno paskolos ir palūkanų grąžinimo momento bei apie 30 000 Eur paskolos grąžinimą pardavus turto, kuris buvo įsigytas iš paskola gautų lėšų, tačiau atsakovai prievolės nevykdė, tai ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti paskolos sumą nesuėjus galutiniams paskolos grąžinimo terminui.

6. Dėl solidarios atsakomybės nurodo, kad sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

7. Dėl palūkanų nurodo, kad šalių sutarta palūkanų norma buvo 11 proc. metinių palūkanų, tačiau šiuo ieškiniu prašo priteisti 9,26 proc. dydžio palūkanų normą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gali ginčyti aplinkybes apie šalių sutartą palūkanų normos dydį, todėl palūkanų normą taiko pagal CK 6.872 str. siekiant išvengti papildomo įrodinėjimo. Vidutinė ieškovo gyvenamosios vietos komercinių bankų suteikiamų paskolų palūkanų norma 2020 m. rugpjūčio mėn. (paskolos suteikimo metu) buvo 9,26 proc. metinių palūkanų.

8. Dėl procesinių palūkanų priteisimo nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog CK 6.210 straipsnio 1 dalis už termino praleidimą numato fiksuoto dydžio 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl iš atsakovų ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki visiško teismo sprendimo vykdymo.

9. Ieškovas papildomai dublike nurodo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, kad pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos, jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti, t.y. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine forma ir, kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti.

10. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta jokia jungtinės veiklos sutartis, šalys niekada nesitarė sudaryti tokios sutarties ar veikti tokio teisinio santykio būdu, todėl remiantis jungtinės veiklos sutartį reglamentuojančiais teisės aktais – nesant rašytinės jungtinės veiklos sutarties, atsakovai neturi teisinio pagrindo teigti neva ieškiniu kildinami reikalavimai yra ne iš paskolos teisinių santykių, o iš jungtinės veiklos sutarties (partnerystė) teisinio santykio. Remiantis teismų praktika, siekiant pagrįsti tarp ieškovo ir atsakovo buvus jungtinės veiklos sutartį, ji turėtų būti rašytinės formos. Pažymi, kad skiriamasis jungtinės veiklos sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas, šiuo atveju ieškovas suteikdamas paskolą siekė gauti palūkanas už pinigų skolinimą, o atsakovai kurdami verslą turėjo kitą tikslą. Atkreipė dėmesį į tai, jei ieškovas iš tiesų būtų siekęs veikti partnerystės pagrindais, tai lėšas, kurios buvo skirtos paskolos teikimui, būtų pervedęs tiesiai į įmonės sąskaitą, o ne atlikdamas pavedimus į R. S. banko sąskaitą, kad R. S. galėtų traktuoti šias lėšas, kaip asmeninį indėlį į neva bendrą verslą. Ieškovas neturi jokių teisių į atsakovų verslą. Kaip matyti iš ieškovo ir trečiųjų asmenų atliktų pavedimų, ieškovas iki įmonės įsteigimo paskolino atsakovams 20 000 Eur, kurias, kaip galima matyti, atsakovai panaudojo įmonės įstatiniam kapitalui. Vienintelis 100 proc. akcininkas yra R. S., tačiau atsakovams esant santuokoje bei įsteigus įmonę, atsakovė A. S. turi teisę į 50 proc. akcijų, nes santuokoje įgytas turtas yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o turto dalys yra lygios.

11. Pareiga teikti informaciją kilo ne iš jungtinės veiklos sutarties, kaip teigia atsakovai, o iš paskolos sutarties. Pažymėjo, jeigu paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą ne pagal paskolos sutartyje nustatytą tikslinę paskirtį arba pažeidžia šio straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą, paskolos davėjas turi teisę reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolos sumą prieš terminą ir sumokėtų palūkanas, dėl šios priežasties ieškovas ir siekė domėtis atsakovų įmonės veikla.

12. Ieškovas nedalyvavo įmonės veikloje, neturėjo jokių teisinių galimybių joje dalyvauti, ieškovas nebuvo nei įmonės akcininkas, nei valdymo organas, neturėjo jokių tiesioginių prieigų prie įmonės dokumentų, ieškovas žinojo tik tiek, kiek atsakovai jam leisdavo žinoti, tai patvirtina aplinkybės, kad ieškovui buvo nustota teikti informaciją, atsisakyta leisti tiesiogiai susipažinti su įmonės dokumentais nuvykus pas įmonės buhalterę, parduodant įmonės turtą ieškovas nežinojo nei už kokią kainą, nei kokiam pirkėjui turtas buvo parduotas, lygiai taip pat ir šiai dienai ieškovui nėra žinoma už kokią kainą buvo parduotas turtas, kurio pirkimui buvo suteikta paskola.

13. Ieškovas atlikdamas pavedimus atsakovams paskolos suteikimui, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė pavedimo tikslą – LOAN (paskola). Ieškovas nebuvo ir nėra įmonės dalyvis ar akcininkas, ieškovas negavo pelno, ieškovas nedalyvavo įmonės veikloje, nepriiminėjo sprendimų, o įmonės informaciją gavo tik toje apimtyje, kurią pateikė atsakovai. Ieškovo ir atsakovo R. S. susirašinėjimai patvirtina, kad susiklostė paskolos teisiniai santykiai, nes buvo kalbamasi dėl paskolos grąžinimo.

14. Dėl netinkamo ieškovo nurodo, kad paskolą atsakovams suteikė ieškovas, atstovaujamas L. S., tačiau ne L. S. asmeniškai, kaip bando įteigti atsakovai. Tiek tretieji asmenys, tiek L. S. atliko pavedimus į R. S. sąskaitą iš ieškovui priklausančių lėšų. Iš L. S. sąskaitos buvo atliktas pavedimas į R. S. sąskaitą bendrai 15 000 Eur sumai, iš A. A. 7 000 Eur sumai, iš T. A. 3 000 Eur sumai, o tiesiogiai iš ieškovo sąskaitos 78 849 Eur sumai – didžioji paskolos suma buvo pervesta tiesiogiai iš paskolos davėjo (ieškovo) sąskaitos. L. S. asmeniškai negalėjo sudaryti paskolos sutarties, nes jis asmeniškai net neturėjo finansinių galimybių suteikti paskolą atsakovams, bendraudamas su atsakovais tiek dėl paskolos suteikimo, tiek dėl grąžinimo, jis veikė kaip ieškovo atstovas. Todėl ieškovas yra tinkama šalis šioje byloje ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jos keisti.

15. Dėl atsakovės A. S. nurodo, bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kadangi ieškovas suteikė paskolą bankiniais pavedimais į atsakovo banko sąskaitą, kuri buvo skirta atsakovų verslo kūrimui/vystymui, įmonė buvo įsteigta šalims esant santuokoje, abiem sutuoktiniams priklauso turtas – įmonės akcijos, kurios yra laikomos sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir dalys yra lygios, ką CK 3.88 straipsnis numato. Atsakovai teigia, kad A. S. nedalyvavo įmonės veikloje ir neprisidėjo prie jos plėtojimo, tačiau šiuos argumentus paneigia su ieškiniu pateiktas įrodymas, kad atsakovė A. S. siuntė elektroninį laišką su įmonės informacija. Atsakovė aktyviai dalyvavo sprendžiant klausimą dėl paskolos grąžinimo terminų ir galimybių.

Atsiliepimas

16. Atsakovai A. S. ir R. S. prašo ieškovo Linas Construction INC ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo Linas Construction INC atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Nurodo, kad aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutartiniai šalių tarpusavio teisiniai santykiai gali būti kompleksiški, susiklostantys ne vienos sutarties, o jų sistemos, pagrindu, kilti iš sutartimi prisiimtų bendro pobūdžio įsipareigojimų veikti tam tikru būdu dalyvaujant sutartiniuose teisiniuose santykiuose su kitais, aiškinamo sandorio šalimi nesančiais, asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Tarp šalių nėra ginčo, kad L. S. tiesiogiai ir per įmonę Linas Construction INC bei trečiuosius asmenis A. ir T. A. pervedė į atsakovo R. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) nurodomą 103 849 Eur sumą bendro verslo kūrimui, steigiant pervežimo įmonę (UAB „R.E. Transport“, kuri įsteigta 2020-08-31) ir įsteigtos įmonės turto įsigijimui, tačiau ne paskolos suteikimui atsakovų asmeniniams ar kitiems poreikiams.

18. Byloje pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad L. S. dalyvauja įsteigtos UAB „R.E. Transport“ veikloje, įsigyjant ir parduodant turtą (sunkvežimius, puspriekabes). L. S. teikiamos kas mėnesį detalios ataskaitos apie įmonės veiklą, finansinės atskaitomybės dokumentai (balansai, pelno nuostolių ataskaitos), didžios knygos išrašai, įmonės banko sąskaitos išrašai. Ieškinyje iš esmės pripažįstama, kad L. S. ir atsakovas R. S. kartu įsteigė įmonę, vykdė veiklą, atsakovai teikė informaciją ieškovui apie įmonę ir jos generuojamas pajamas, kurias įmonei uždirbo transporto priemonės įsigytos iš paskolos sumos. Ieškovui grįžus į Lietuvą jis prašė atsakovų nuvykti visiems į įmonės buhalteriją, kad ieškovas galėtų įsitikinti ar iš tiesų įmonė negeneruoja pajamų, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti. Ieškovas nurodė atsakovams, kad dalis turto turėtų būti parduotas ir su ieškovu turėtų būti atsiskaityta iš gautų pajamų pardavus dalį turto.

19. Buvo nuspręsta steigti įmonę transporto paslaugų teikimui, pirkti transporto priemones skirtas teikti krovinių pervežimo paslaugas. L. S. tiesiogiai, per įmonę Linas Construction INC ir trečiuosius asmenis, atlikdavo bankinius pavedimus į atsakovo R. S. banko sąskaitą. Atsakovas, gavęs pavedimus iš L. S., 2020-08-31 įsteigė įmonę UAB „R.E. Transport“, derindamas su L. S. įsigijo sunkvežimius su puspriekabėmis transporto paslaugų teikimui, nuolat teikė duomenis L. S. apie įmonės veiklą. L. S. ir atsakovas R. S. tarėsi vykti pas notarą dėl 50 procentų įmonės akcijų perleidimo L. S., tačiau L. S. pamatęs, kad įmonė negeneruoja pajamų, kurių tikėjosi gauti steigiant įmonę, atsisakė vykti pas notarą dėl įmonės 50 procentų akcijų perleidimo. Tuomet pradėjo reikalauti parduoti įsigytus įmonės sunkvežimius su puspriekabėmis, grąžinti pervestus pinigus, taip atsiribodamas nuo verslo rizikos dėl įsteigtos įmonės veiklos ir bendro verslo.

20. UAB „R.E. Transport“ įstatinis kapitalas sudarė 20 000 Eur. L. S. atsakovui R. S. 2020-08-07 pervestus 10 000 Eur, atsakovas R. S. 2020-08-26 (perveda 9000 Eur) ir 2020-08-27 (perveda 1005 Eur) perveda į UAB „R.E. Transport“, kaip įstatinį kapitalą. Tokiu būdu įmonės įstatinis kapitalas sudaro 20 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur suformuotas iš R. S. piniginių lėšų ir 10 000 Eur suformuotas iš L. S., atsakovui R. S. pervestų 10 000 Eur. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-415/2015). Konstatuotina, jog šiuo atveju tarp L. S. ir atsakovo R. S. susiklostė ne paskolos teisiniai santykiai, o jungtinės veiklos teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sprendžiant ginčą būtina vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis jungtinę veiklą.

21. Dėl netinkamų šalių nurodo, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Byloje ieškinį pareiškė Linas Construction INC, tačiau pateikti atsakovo R. S. banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad pinigines lėšas atsakovui R. S. pervedė L. S., tretieji asmenys, ir dalį reikalaujamų piniginių lėšų pervedė ieškovas šioje byloje Linas Construction INC, tačiau ieškovu šioje byloje nurodytas tik Linas Construction INC. Šiuo atveju ieškovas Linas Construction INC, iš nurodytos pervestos atsakovui R. S. sumos – 103 849 Eur, pervedė 78 849 Eur, tačiau reikalauja grąžinti visą pervestą sumą. Jokių sutartinių santykių ir ryšių atsakovas R. S. nepalaikė su Jungtinėse valstijose įregistruota įmone Linas Construction INC. Atsakovas visus klausimus dėl piniginių lėšų pervedimo, bendro verslo kūrimo, veiklos vystymo, turto įsigijimo ir pardavimo sprendė tik su L. S., šiuo atveju reikalavimas pareikštas ne to asmens.

Šalies argumentai

22. Ieškiniu prašoma atsakovų R. S. ir A. S. solidariai priteisti ieškovo Linas Construction INC naudai 95 849 Eur skolą, nors jokių sutartinių santykių nei su L. S., nei su Linas Construction INC, A. S. neturėjo. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. UAB „R.E. Transport“ įsteigta 2020-08-31. Banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad L. S. atsakovui R. S. 2020-08-07 pervedė 10 000 Eur, kurią atsakovas 2020-08-26 (perveda 9000 Eur) ir 2020-08-27 (perveda 1005 Eur) perveda į UAB „R.E. Transport“, kaip įstatinį kapitalą. Visos kitos R. S. pervestos piniginės lėšos pervedamos įmonės veiklai vystyti, nurodant sąskaitos papildymas ūkio išlaidoms. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo R. S. perverstas pinigines ir į įmonės sąskaitą įneštas lėšas pripažinti šeimos interesais sudaryta bendra sutuoktinių prievole. Atsakovė A. S. nedalyvavo įmonės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais neprisidėjo prie jos plėtojimo, įmonėje jokių pareigų nevykdė. Atsakovė A. S. iki 2022-09-02 dirbo (duomenys neskelbtini) ir jokių sutartinių santykių nei su ieškovu šioje byloje, nei su L. S. neturėjo, atsakovė įmonės veikloje nedalyvavo. Piniginės lėšos pervestos atsakovui R. S. ir naudotos įmonės turto įsigijimui ir veiklos plėtojimui. Kasacinio teismo konstatuota, jog pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis). A. S. neturi pareigos atsakyti pagal jai pareikštą ieškinį (netinkama atsakovė), todėl ieškovui nesutikus A. S. pripažinti netinkama atsakove, vadovaujantis CPK 45 straipsnio 1-2 dalimis, ieškinys atsakovės A. S. atžvilgiu turėtų būti atmestas.

Atsiliepimas

23. Atsakovai papildomai triplike nurodo, kad ieškovas teigia, jog vadovaujantis teismų praktika, siekiant pagrįsti tarp ieškovo ir atsakovo buvus jungtinės veiklos sutartį, ji turėtų būti rašytinės formos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-717-370/2020). Šiuo atveju tokios sutarties nebuvo, todėl atsakovų argumentai apie jungtinės veiklos teisinį santykį yra nepagrįsti. Ieškovo akcentuojama, kad suteikdamas paskolą siekė gauti palūkanas už pinigų skolinimą, o atsakovai kurdami verslą turėjo kitą tikslą. Atsakovo vertinimu, šie ieškovo teiginiai prieštarauja ieškovo veiksmams. L. S. 2022-08-07 perveda į atsakovo R. S. banko sąskaitą 10 000 Eur, ir tik po atlikto bankinio pavedimo, atsakovas R. S. 2020-08-31 įsteigė įmonę UAB „R.E. Transport“. UAB „R.E. Transport“ įstatinis kapitalas sudaro 20 000 Eur. L. S. atsakovui R. S. 2020-08-07 pervestus 10 000 Eur, atsakovas R. S. 2020-08-26 (perveda 9000 Eur) ir 2020-08-27 (perveda 1005 Eur) perveda į UAB „R.E. Transport“, kaip įstatinį kapitalą. Tokiu būdu įmonės įstatinis kapitalas sudaro 20 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur suformuotas iš R. S. piniginių lėšų ir 10 000 Eur suformuotas iš L. S., atsakovui R. S. pervestų 10 000 Eur. L. S. 2020-10-14 atsakovui R. S. perveda 5000 Eur, iš kurių sekančią dieną t.y. 2020-10-15, atsakovas R. S. perveda į įmonę. Toliau pavedimus atsakovui R. S. atlieka Linas Construction INC: 2021-04-19 – 20 000 Eur; 2021-06-23 – 30 000 Eur; 2021-07-22 – 18 849 Eur; 2021-11-24 – 10 000 Eur. Taigi mokėjimas į atsakovo R. S. banko sąskaitą atliekami daugiau nei pusantrų metų. Nurodytos piniginės lėšos pervedamos į įmonę, įsigyjamos transporto priemonės, investuojama į įmonės veiklą. L. S. dalyvauja įsteigtos UAB „R.E. Transport“ veikloje, įsigyjant ir parduodant turtą (sunkvežimius, puspriekabes), jam teikiamos kas mėnesį detalios ataskaitos apie įmonės veiklą, finansinės atskaitomybės dokumentai (balansai, pelno nuostolių ataskaitos), didžios knygos išrašai, įmonės banko sąskaitos išrašai. Ieškovas ieškinyje tai patvirtino. Atsakovo R. S. teikiamas susirašinėjimas su L. S. patvirtina, kad L. S. tiesiogiai dalyvauja veikloje – klausia, ar išvyko įmonės darbuotojas, prašo prisijungimų prie įmonės banko sąskaitos. Akivaizdu, kad esant tarp šalių paskolos santykiams, kaip nurodoma ieškovo procesiniuose dokumentuose, L. S. tiesiogiai nedalyvautų įmonės komercinėje veikloje, ir iš esmės nevertintų ir neanalizuotų įmonės veiklos rezultatų.

Šalies argumentai

24. Ieškovas teigia, jeigu būtų indėlis į bendrą veiklą, tai ieškovas šias lėšas ir būtų pervedęs tiesiai į įmonės sąskaitą, tačiau neatlikdamas pavedimus į R. S. banko sąskaitą. Atsakovas pažymi, kad UAB „R.E. Transport“ įsteigta tik 2020-08-31, o L. S. pavedimą atsakovui į banko sąskaitą atliko 2020-08-07, taip pat T. A. ir A. A. bankinius pavedimus atliko 2020-08-11 - 2020-08-11-19 dienomis iki įmonės įsteigimo. Po įmonės įsteigimo, L. S. per Linas Construction INC ir toliau pavedimus atliko į atsakovo R. S. banko sąskaitą. Atsakovo R. S. pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad visos iš L. S. gautos piniginės lėšos pervedamos į įmonę, nurodant apyvartinėms lėšoms. Atsakovas R. S. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, ir tik L. S. iniciatyva steigė įmonę transporto paslaugų teikimui, kartu su L. S. sprendė dėl sunkvežimių įsigijimo, darbuotojų priėmimo ir t.t. Dublike teigiama, kad L. S. neturėjo jokių teisinių galimybių įmonės veikloje dalyvauti, tačiau paties ieškovo su ieškiniu pateikti dokumentai patvirtina, kad L. S. įmonės veikloje dalyvauja. Kiekvieną mėnesį jam siunčiamos detalios ataskaitos apie įmonės veiklą, teikiami finansiniai dokumentai, L. S. dalyvauja įsigyjant ir parduodant transporto priemones, jam teikiamos ataskaitos apie parduotas transporto priemones, sprendžiama dėl įmonės darbuotojų ir t.t. L. S. pamatęs, kad įmonė negeneruoja pajamų, kurių tikėjosi gauti steigiant įmonę, atsisakė vykti pas notarą dėl įmonės 50 procentų akcijų perleidimo. Tuomet pradėjo reikalauti parduoti įsigytus įmonės sunkvežimius su puspriekabėmis, o galiausiai reikalauti iš atsakovo R. S. grąžinti pervestus pinigus, taip iš esmės atsiribodamas nuo verslo rizikos dėl įsteigtos įmonės veiklos ir bendro verslo.

25. Akcentuoja, kad vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 1 dalimi, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tarp šalių nebuvo sudarytos jokios paskolos sutarties, juo labiau nustatant joje sąlygą, kad paskolos gavėjas naudos paskolos sumą tam tikram tikslui (tikslinė paskola), ir tai, kad paskolos gavėjas privalo užtikrinti paskolos davėjo galimybę kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą (CK 6.877 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad esant tikslinės paskolos santykiams, tiesioginiai nedalyvaujama įmonės veikloje, planuojat, įsigyjant, parduodant turtą, vertinant įmonės generuojamas pajamas ir pelningumą ir t.t.

26. Šiuo atveju tarp šalių susiklostę faktiniai santykiai iš esmės atitinka jungtinės veiklos sutarties sampratą, yra visi jungtinės veiklos požymiai: šalys kooperuoja turtą (pinigines lėšas), profesinės žinios, įgūdžius (atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas, turintis patirties šioje srityje); tokia kooperacija siekiamas tikslas – pelnas įsteigus įmonę vykdant transporto paslaugas. Nurodytų požymių visuma parodo susiklosčiusius jungtinės veiklos sutarties sampratą atitinkančius santykius.

27. Pažymėjo, jog iš L. S. sąskaitos buvo atliktas pavedimas į R. S. sąskaitą bendrai 15 000 Eur sumai, iš A. A. 7 000 Eur sumai, iš T. A. 3 000 Eur sumai, o iš ieškovo sąskaitos 78 849 Eur sumai. 2020-08-11 mokėjimo pavedime T. A. nurodo ,,Nuo Lino“, A. A. 2020-08-16 pavedime nurodo ,,Dovana“. Jokių sutartinių santykių ir ryšių atsakovas R. S. nepalaikė su Jungtinėse valstijose įregistruota įmone Linas Construction INC. Atsakovas visus klausimus dėl piniginių lėšų pervedimo, bendro verslo kūrimo, veiklos vystymo, turto įsigijimo ir pardavimo sprendė tik su L. S., todėl šiuo atveju reikalavimas pareikštas ne to asmens. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas turėtų reikalavimo teisę į trečiųjų asmenų ir L. S. pervestas pinigines lėšas.

28. Papildomai pažymi, kad atsakovas R. S. neturėjo jokių ryšių su Jungtinėse valstijose įregistruota įmone Linas Construction INC, todėl ieškovas iš esmės net negalėjo suteikti jokios paskolos, o L. S. pervedamos piniginės lėšos skirtos atsakovo R. S. ir L. S. bendro verslo kūrimui. R. S. pervestos piniginės lėšos pervedamos įmonės veiklai vystyti, nurodant sąskaitos papildymas ūkio išlaidoms piniginės lėšos, šeimos poreikiams šios piniginės lėšos nebuvo panaudotos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

29. Bylos dokumentais nustatyta, kad 2020-08-02 iki 2021-11-24 buvo atlikti 6 bankiniai pavedimai į atsakovo R. S. banko sąskaitą (Nr.(duomenys neskelbtini)) 93 849 Eur sumai, iš jų, L. S. pervedė į R. S. sąskaitą bendrą 15 000 Eur sumą, Linas Construction INC pervedė 78 849 Eur sumą. Buvo atlikti dar du pavedimai (2020-08-11, 2020-08-16 mokėjimo pavedimai A. A. ir T. A.) 7 000 Eur ir 3000 Eur, viso pervesta 103 849 Eur suma.

30. Nustatyta, kad iš visų šių pervestų sumų, ieškovas Linas Construction INC į atsakovo R. S. sąskaitą pervedė 78 849 Eur sumą, mokėjimo pavedimuose nurodydamas „LOAN (paskola)“.

31. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo UAB „R.E. transport“ buvo įsteigta 2020-08-31, akcininkas ir direktorius nuo 2020-08-31 atsakovas R. S.. Iš šalių susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovai teikė informaciją ieškovo savininkui apie įmonę ir jos generuojamas pajamas, kurias įmonei uždirbo įsigytos transporto priemonės.

32. Liudytoju apklaustas L. S. paaiškino, kad grįžus į Lietuvą jis prašė atsakovų nuvykti visiems į įmonės buhalteriją dėl įmonės finansinės padėties, įsitikinti ar įmonė negeneruoja pajamų ir siekė, kad dalis įmonės turto būtų parduota ir su juo atsiskaityta.

33. Atsakovas R. S. 4 pavedimais pervedė į ieškovo Linas Construction INC banko sąskaitą 8 000 Eur - 2022-10-09 2 000 Eur sumą, 2022-11-08 2 000 Eur sumą, 2022-12-07 2000 Eur sumą, 2023-02-08 2000 Eur sumą.

34. Byloje yra kilęs ginčas dėl paskolos teisinių santykių kvalifikavimo, sutuoktinio prievolės pripažinimo bendra sutuoktinių prievole.

Dėl Linas Construction INC reikalavimo

35. Ieškovas teigia, kad tarp ieškovą atstovaujančio savininko L. S. ir atsakovo R. S. buvo sudarytas paskolos sandoris, kur ieškovas buvo paskolos davėjas, o atsakovas paskolos gavėjas. Sandoris sudarytas paskolą suteikiant atsakovams, kurią atsakovai turėjo naudoti verslo kūrimui, turto pirkimui, įsteigus įmonę transporto paslaugų teikimui, pirkti transporto priemones skirtas teikti krovinių pervežimo paslaugas. Atsakovai teikė informaciją ieškovui apie įmonę ir jos generuojamas pajamas, kurias įmonei uždirbo transporto priemonės įsigytos iš paskolos sumos, tačiau ilgainiui atsakovai neteikė informacijos, teigė, jog įmonė negeneruoja pajamų. Ieškovas nedalyvavo trečiojo asmens (įmonės) veikloje, neturėjo jokių teisinių galimybių joje dalyvauti, nebuvo įmonės akcininkas, valdymo organas, neturėjo tiesioginių prieigų prie įmonės dokumentų. Ieškovui buvo atsisakyta leisti tiesiogiai susipažinti su įmonės dokumentais nuvykus pas įmonės buhalterę, parduodant įmonės turtą ieškovas nežinojo nei už kokią kainą, nei kokiam pirkėjui turtas buvo parduotas, lygiai taip pat ir šiai dienai ieškovui nėra žinoma už kokią kainą buvo parduotas turtas, kurio pirkimui buvo suteikta paskola.

36. Atsakovai teigia, kad byloje ieškinį pareiškė Linas Construction INC, tačiau pateikti atsakovo R. S. banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad pinigines lėšas atsakovui R. S. pervedė L. S., tretieji asmenys ir tik dalį reikalaujamų piniginių lėšų pervedė ieškovas Linas Construction INC. Ieškovu šioje byloje nurodytas tik Linas Construction INC, kuris iš nurodytos pervestos atsakovui sumos – 103 849 Eur, pervedė 78 849 Eur, tačiau reikalauja grąžinti visą pervestą sumą. Jokių sutartinių santykių ir ryšių atsakovas R. S. nepalaikė su Jungtinėse valstijose įregistruota įmone Linas Construction INC. Atsakovas visus klausimus dėl piniginių lėšų pervedimo, bendro verslo kūrimo, veiklos vystymo, turto įsigijimo ir pardavimo sprendė tik su L. S., šiuo atveju reikalavimas pareikštas ne to asmens. Atsakovai nepasirašė jokios rašytinė paskolos sutarties su Linas Construction INC.

Žemesnės instancijos teismas

37. Teismas pažymi, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, kada fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

38. Byloje nustatyta, kad rašytinės formos paskolos sutarties šalys - Linas Construction INC ir R. S. nebuvo sudariusios, tačiau ieškovas Linas Construction INC atsakovui R. S. pervedė bankiniais pavedimais 78 849 Eur sumą, pavedimuose įrašant „LOAN (paskola)“. Taip pat nustatyta, kad atsakovas R. S. 4 pavedimais pervedė į ieškovo Linas Construction INC banko sąskaitą 8 000 Eur sumą.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas, kad paskolą grąžino arba jos negavo. Nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas - faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

40. Byloje šalys neginčijo, kad atsakovui R. S. (į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo iš viso pervesta 103 849 Eur suma, iš jos ieškovas Linas Construction INC pervedė 78 849 Eur sumą. Pinigų pervedimuose nurodyta, kad pinigai pervesti kaip paskola ir atsakovo R. S. veiksmai šiuos pinigus priimant, suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus atsakovas gavo kaip paskolą. Pažymėtina, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto. Tokia išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).

41. Atsakovas, norėdamas paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, įrodinėjo, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovo jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis). CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai. Nagrinėjamoje byloje nebuvo CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytų ar kitokių aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtį. Pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose skolininkui nustatyta pareiga įrodyti, jog jis paskolą grąžino (CPK 178 straipsnis).

42. Teismas sprendžia, kad banko mokėjimo nurodymai vertintini kaip rašytinis įrodymas, kuris laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ne tik lėšų pervedimo, bet ir paskolos sutarties tarp Linas Construction INC ir R. S. sudarymo faktą. Atsakovo pinigų su nuoroda „LOAN (paskola)“ priėmimas ir disponavimas jais patvirtina ieškovo išreikštą poziciją dėl šalių paskolinių teisinių santykių (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Byloje neįrodyta, kad tarp ieškovo Linas Construction INC ir R. S. susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Pripažintina, kad byloje atsakovas neįrodė, kad ieškovui Linas Construction INC gražino gautą 78 849 Eur sumą.

43. Teismas pažymi, kad ieškovas Linas Construction INC nėra įmonės dalyvis ar akcininkas, negavo pelno, nedalyvavo įmonės veikloje, nepriiminėjo sprendimų, o įmonės informaciją gavo tik toje apimtyje, kurią pateikė atsakovas R. S.. Sprendžiant dėl ieškovo reikalaujamos sumos pagrįstumo, teismas pritaria atsakovų argumentams, kad byloje ieškinį pareiškė Linas Construction INC. Atsakovo R. S. banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad pinigines lėšas atsakovui R. S. pervedė L. S., tretieji asmenys ir tik dalį reikalaujamų piniginių lėšų pervedė ieškovas šioje byloje Linas Construction INC. Atsakovas visus klausimus dėl piniginių lėšų pervedimo, bendro verslo kūrimo, veiklos vystymo, turto įsigijimo ir pardavimo sprendė tik su L. S.. Teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju, ieškovo reikalavimas priteisti suteiktą paskolą pagrįstas bei įrodytas yra iš dalies, dėl Linas Construction INC pervestos atsakovui R. S. 78 849 sumos, šios paskolos sumos atsakovui negražinus, ji priteisiama ieškovui Linas Construction INC. Kita ieškinio reikalavimo sumos dalis atmetama, neįrodžius ieškovo teisės reikalauti prievolės padengimo už L. S., A. A., T. A..

Dėl solidariosios atsakomybės

44. Ieškovas nurodo, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kadangi ieškovas suteikė paskolą bankiniais pavedimais į atsakovo R. S. banko sąskaitą, kuri buvo skirta atsakovų verslo kūrimui, vystymui, įmonė buvo įsteigta šalims esant santuokoje, abiem sutuoktiniams priklauso turtas įmonės akcijos, kurios yra laikomos sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir dalys yra lygios. Atsakovė A. S. siuntė elektroninį laišką su įmonės informacija, dalyvavo sprendžiant klausimą dėl paskolos grąžinimo terminų ir galimybių.

45. Atsakovai nurodo, kad jokių sutartinių santykių nei su L. S., nei su Linas Construction INC, A. S. neturėjo.

46. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimą ir jo išaiškinimus teismų praktikoje, kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

47. Byloje nustatyta, kad UAB „R.E. Transport“ įsteigta 2020-08-31, banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad R. S. pervestos piniginės lėšos į asmeninę sąskaitą, panaudotos įmonei steigti ir veiklai vystyti, nurodant sąskaitos papildymą ūkio išlaidoms. Teismas pritaria atsakovų argumentams, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo R. S. perverstas pinigines ir į įmonės sąskaitą įneštas pripažinti šeimos interesais sudaryta bendra sutuoktinių prievole. Atsakovė A. S. pažymėjo, kad nedalyvavo įmonės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais neprisidėjo prie jos plėtojimo, įmonėje jokių pareigų nevykdė. Iki 2022-09-02 A. S. dirbo (duomenys neskelbtini), sutartinių santykių nei su ieškovu, nei su L. S. neturėjo, įmonės veikloje nedalyvavo. Piniginės lėšos pervestos atsakovui R. S. ir naudotos įmonės turto įsigijimui ir veiklos plėtojimui.

48. Kasacinio teismo yra pažymima, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

Žemesnės instancijos teismas

49. Teismas sprendžia, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris su ieškovu buvo sudarytas atsakovų šeimos interesais, todėl nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra atsakovų prievole (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl nurodytos priežasties iš sutuoktinės atsakovės A. S. nėra teisinio pagrindo solidariai priteisti paskolos sumą, todėl atsakovės A. S. atžvilgiu ieškinio reikalavimas atmetamas.

Dėl ieškovo reikalavimo ribų ir jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių

50. Atsakovai A. S. ir R. S. prašo ieškovo Linas Construction INC ieškinį atmesti tuo pagrindu, jog L. S. ir atsakovai buvo sudarę žodinę jungtinės veiklos sutartį įmonės steigimui. UAB „R.E. Transport“ įsteigta 2020-08-31, tai yra vėliau nei gautos L. S. įmokos įmonės steigimui ir transporto priemonių pirkimui. Nurodo, kad pateiktas susirašinėjimas įrodo, jog L. S. dalyvauja įsteigtos UAB „R.E. Transport“ veikloje, įsigyjant ir parduodant turtą (sunkvežimius, puspriekabes). L. S. teikiamos kas mėnesį detalios ataskaitos apie įmonės veiklą, finansinės atskaitomybės dokumentai (balansai, pelno nuostolių ataskaitos), didžios knygos išrašai, įmonės banko sąskaitos išrašai. Ieškinyje iš esmės pripažįstama, kad L. S. ir atsakovas R. S. kartu įsteigė įmonę, vykdė veiklą, atsakovai teikė informaciją ieškovui apie įmonę ir jos generuojamas pajamas, kurias įmonei uždirbo transporto priemonės įsigytos iš paskolos sumos. Ieškovui grįžus į Lietuvą jis prašė atsakovų nuvykti visiems į įmonės buhalteriją, kad ieškovas galėtų įsitikinti ar iš tiesų įmonė negeneruoja pajamų, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti. Ieškovas nurodė atsakovams, kad dalis turto turėtų būti parduotas ir su ieškovu turėtų būti atsiskaityta iš gautų pajamų pardavus dalį turto. Buvo nuspręsta steigti įmonę transporto paslaugų teikimui, pirkti transporto priemones skirtas teikti krovinių pervežimo paslaugas. L. S. tiesiogiai, per įmonę Linas Construction INC ir trečiuosius asmenis atlikdavo bankinius pavedimus į atsakovo R. S. banko sąskaitą. Atsakovas, gavęs pavedimus iš L. S. 2020-08-31 įsteigė įmonę UAB „R.E. Transport“, derindamas su L. S. įsigijo sunkvežimius su puspriekabėmis transporto paslaugų teikimui, nuolat teikė duomenis L. S. apie įmonės veiklą. L. S. ir atsakovas R. S. tarėsi vykti pas notarą dėl 50 procentų įmonės akcijų perleidimo L. S., tačiau L. S. pamatęs, kad įmonė negeneruoja pajamų, kurių tikėjosi gauti steigiant įmonę, atsisakė vykti pas notarą dėl įmonės 50 procentų akcijų perleidimo. Tuomet pradėjo reikalauti parduoti įsigytus įmonės sunkvežimius su puspriekabėmis, grąžinti pervestus pinigus, taip atsiribodamas nuo verslo rizikos dėl įsteigtos įmonės veiklos ir bendro verslo.

51. Atsakovai nurodo, kad UAB „R.E. Transport“ įstatinis kapitalas sudarė 20 000 Eur, L. S. atsakovui R. S. 2020-08-07 pervestus 10 000 Eur, atsakovas R. S. 2020-08-26 (perveda 9000 Eur) ir 2020-08-27 (perveda 1005 Eur) perveda į UAB „R.E. Transport“, kaip įstatinį kapitalą. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Požymių visuma parodo susiklosčiusius jungtinės veiklos sutarties sampratą atitinkančius santykius.

52. Ieškovas nesutikdamas su atsakovų argumentais nurodė, kad CK 6.969 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos, jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti, tai yra, jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai. Dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti. Jei ieškovas iš tiesų būtų siekęs veikti partnerystės pagrindais, tai lėšas kurios buvo skirtos paskolos teikimui, būtų pervedęs tiesiai į įmonės sąskaitą, tačiau neatlikdamas pavedimus į R. S. banko sąskaitą. Ieškovas iki įmonės įsteigimo paskolino atsakovams 20 000 Eur.

53. Teismas pažymi, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata įtvirtinta CK 6.969 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Pagal CK 6.972 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021 44 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

54. Skiriamasis jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 60 punktas; 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-469/2023, 27 punktas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 28 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

55. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, laikoma didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu grindžiama sutartimi. Vykdydamos sutartį šalys (partneriai) saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų. Dėl to griežtas tokios sutarties sąlygų laikymasis pagal sutarties fiduciarinį pobūdį ir joje išdėstytas sąlygas, kurioms svarbą suteikia šalys, turi esminę reikšmę. Pagal CK 6.972 straipsnio 5 dalį, sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį partneriai siekia sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams riziką dėl sutartimi siekiamo rezultato nepasiekimo, taip pat galimų nuostolių atsiradimo. Dėl to šios sutarties pobūdis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama ūkinės komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – ją vykdydamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2017, 37 punktas).Taigi, bendri sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) sudaro teisinį pagrindą sutartį kvalifikuoti būtent kaip jungtinės veiklos sutartį, nors ji gali turėti ir paskolos, atlygintinų paslaugų, rangos ar kitoms sutartims būdingų elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46-469/2022, 51 punktas).

56. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių teisė ir pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Ieškinio dalykas yra materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 20 701/2020 25 punktas). Ieškovo pareiga yra ieškinyje suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. nurodyti, kokiu būdu jis siekia apginti savo galimai pažeistas teises. Ieškinio dalykas apibrėžiamas ieškinyje išdėstant aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens pažeistos teisės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažeistos civilinės teisės gali būti apgintos civilinių teisių gynimo būdais numatytais CK 1.138 straipsnyje bei specialiuose įstatymuose.

57. Šioje byloje teismas atsižvelgia į tai, jog nei ieškovas Linas Construction INC, nei jo atstovas, nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties su atsakovu R. S., į tai, kad ieškinį pareiškė ieškovas juridinis asmuo Linas Construction INC, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp Linas Construction INC ir atsakovo R. S.. Byloje ieškovo atstovui L. S., kaip fiziniam asmeniui, nėra byloje pareikštas reikalavimas ir jis nėra šioje byloje bendraieškovu. Teismas vertina, kad neišeidamas už ieškinio ribų neturi teisinio pagrindo vertinti ir nuspręsti dėl teisinių santykių esmės tarp trečiųjų asmenų, ieškovo atstovo L. S. ir atsakovo R. S.. Ieškovo pareikštas reikalavimas nesuponuoja teismo pareigos įvertinti atsakovo prievolę ne ieškovui, bet ieškovo atstovui. Teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju, Linas Construction INC yra tinkamas ieškovas, jo reikalavimas priteisti suteiktą paskolą tenkinamas dėl Linas Construction INC pervestos atsakovui R. S. 78 849 Eur sumos, todėl teismas detaliau nepasisako atsakovo atsikirtimuose išdėstyto reikalavimo aspektu dėl teisinių santykių prigimties tarp L. S. ir R. S..

Dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo

58. Ieškovas prašydamas priteisti palūkanas nurodo, kad šalių sutarta palūkanų norma buvo 11 proc. metinių palūkanų, tačiau ieškiniu prašo priteisti 9,26 proc. dydžio palūkanų normą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gali ginčyti aplinkybes apie šalių sutartą palūkanų normos dydį, todėl palūkanų normą taiko pagal CK 6.872 str. siekiant išvengti papildomo įrodinėjimo. Vidutinė ieškovo gyvenamosios vietos komercinių bankų suteikiamų paskolų palūkanų norma 2020 m. rugpjūčio mėn. (paskolos suteikimo metu) buvo 9,26 proc. metinių palūkanų.

59. CK 6.37 str. numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.872 str. yra numatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Taip pat šis straipsnis numato, kad jei paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Konstatavus, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kad atsakovas skolos ieškovui negrąžino, ir nusprendus, kad skola priteistina iš atsakovo, priteistinos ir 9,26 proc. metinės palūkanos. Ieškinį atsakovo R. S. atžvilgiu tenkinant iš dalies - 82 procentais, proporcingai mažinamos palūkanos ir priteisiama 15 033.46 Eur palūkanų.

60. Dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškovas nurodo, kad įstatymas numato pareigą atsakovui mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdu atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti (pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos).

61. CK 6.210 straipsnio 1 dalis už termino praleidimą numato fiksuoto dydžio 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl iš atsakovo R. S. ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki visiško teismo sprendimo vykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

63. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

64. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

65. Šalys teismui pateikė bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtinančius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro – 6 098,40 Eur, atsakovo - 2 965,50 Eur. Ieškovo reikalavimai tenkinami 40 procentų (atsakovės A. S. atžvilgiu reikalavimai atmesti, atsakovo R. S. atžvilgiu atmesti 18 procentų), todėl iš atsakovo priteisiama ieškovui - 2 439,36 Eur, iš ieškovo atsakovui – 1778,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Linas Construction INC (įmonės kodas 455301381) 78 849 Eur (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) skolos, 15 033,46 Eur (penkiolika tūkstančių trisdešimt tris eurus 46 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (93 882,46) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Linas Construction INC (įmonės kodas 455301381) 2 439,36 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt devynis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Linas Construction INC (įmonės kodas 455301381) atsakovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1778,70 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atsakovo R. S. atžvilgiu atmesti.

Ieškinio reikalavimą atsakovės A. S. atžvilgiu atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja Rasa Bartašienė