Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Egidijaus Smagurausko pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys D. S., uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose bei pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria patenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Egidijus Smagurauskas vykdo išieškojimą iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojų UAB „Rubus“, ūkininkės A. S., UAB „Gamainvesta“, UAB „BnP Finance“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0181/18/0521; Nr. 0181/19/0133; Nr. 0181/19/1416; Nr. 0181/20/0199).

15. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis 2018-04-17, 2019-03-13, 2019-11-20 priėmė patvarkymus Nr. S-l8-181-9804, S-19-181-6113, S-19-181-26399 areštuoti lėšas, areštuoti 50 % piniginių lėšų esančių ir gaunamų UAB (duomenys neskelbtini). Be to, skolininkė įpareigota nedelsiant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą areštuotas lėšas ir kas antrą trečiadienį antstoliui pateikti patikrinimui kasos knygą. 2018-04-17, 2019-03-13, 2019-11-20 antstolis priėmė patvarkymus dėl informacijos pateikimo, kuriais pareikalavo skolininkę per penkias darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, pateikti duomenis apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis ir kitą informaciją, susijusią su įmonės turtu. 2020-03-13 gautas skolininkės pranešimas, kuriame nurodomi įmonei skolingi asmenys, tačiau kita reikalaujama informacija nepateikta. Nustatyta, kad vykdomosiose bylose Nr. 0181/18/00521, 0181/19/00133 priimti procesiniai dokumentai skolininkei UAB (duomenys neskelbtini) siųsti registruota pašto siunta pagal AB „Lietuvos pašto“ pranešimus įteikti 2018-04-18 (vykdomosios bylos Nr. 0181/18/0521 b.l. 30), 2019-03-16 (vykdomosios bylos Nr. 0181/19/0133 b.l. 34), kiti procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninio pašto adresu nurodytu Juridinių asmenų registre: (duomenys neskelbtini). 2021-02-08, 2022-02-23 pakartotinai išsiųsti patvarkymai dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-181-3223, S-22-181-5943 elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2022-02-28 patvarkymas papildomai išsiųstas ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad patvarkymai buvo vykdomi ir/ar įvykdyti, byloje nėra. Juridinių asmenų registro duomenimis skolininkės vadovu nuo 2017-06-07 yra D. S..

16. Skolininkei nevykdant antstolio Egidijaus Smagurausko reikalavimų, antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) vadovui D. S. baudą už reikalavimų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą tenkino ir vadovui skyrė 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną.

17. Apeliantas nurodo, kad nežinojo apie pareigą įvykdyti antstolio įpareigojimą pateikti duomenis apie turimą įmonės turtą, nes minėtų patvarkymų negavo. Teigia, kad skolininkei adresuoti procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti.

18. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).

19. CPK 585 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

20. Pagal CPK 645 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo nevykdymą yra atsakingas juridinio asmens vadovas (CPK 645 straipsnio 2 dalis). Už CPK 645 straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas, antstolio teikimu, be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 500 Eur baudą arba nubausti areštu iki 30 parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

21. Dėl paminėto, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali skirti procesinio poveikio priemonę – baudą. Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).

22. Įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant antstolis gali įpareigoti skolininką pranešti duomenis apie turimą turtą, dėl to turi būti vadovaujamasi bendrais vykdymo procese taikomais principais. Įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas yra surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t.y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan.. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

23. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais Civilinio proceso kodekso taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

24. Nagrinėjamu atveju apeliantas D. S. nurodo, kad pagrindo jam skirti baudą nebuvo, nes nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog patvarkymai jam yra tinkamai įteikti.

25. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. CPK 604 straipsnyje numatyta, kad CPK VI dalyje numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nustatytus atvejus.

26. Pagal CPK 605 straipsnio 1 dalį antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras. Minėto straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (3 dalis). Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (4 dalis).

27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-08-02 įsakymu Nr. 1R-205 „Dėl dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau ir Aprašas) 7 punkte nurodyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms antstolis procesinius ir kitus dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumentus antstolis įteikia šiame punkte nurodytų asmenų oficialiu elektroninio pašto adresu. Aprašo 6 punkte nustatyta, jog asmenys, pageidaujantys procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninių ryšio priemonėmis turi pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti dokumentus. Pagal Aprašo 9 punktą, elektroniniai dokumentai, antstolio įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Be to, pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

29. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas vadovaujantis ne tik CPK 604–605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis Civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122 ir 123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-503/2008; Nr. 3K-3-524-684/2015, Nr. 3K-3-108-469/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, įtvirtina pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459-186/2015).

30. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) buveinė yra (duomenys neskelbtini). (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiuo adresu registruota pašto siunta antstolis siuntė procesinius dokumentus skolininkei ir jie buvo įteikti, be to, antstolis ėmėsi papildomų priemonių (siųsdamas elektroniniu paštu), siekdamas, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti tinkamai. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad antstolis išnaudojo ir kitas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai skolininkui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 605 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, įteikus antstolio procesinį dokumentą, kuris buvo siunčiamas registruota pašto siunta, kiti dokumentai gali būti siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, todėl atmestini apelianto teiginiai, kad pagal Aprašo 6 punktą procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis gali būti siunčiami tik asmenims, kurie nėra vykdymo proceso šalys.

31. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolio 2021-02-08 ir 2022-02-23 patvarkymai skolininkei UAB (duomenys neskelbtini) išsiųsti jos elektroninio pašto adresu, kuris nurodytas Juridinių asmenų registre. Kadangi pati skolininkė elektroninio pašto adresą yra išviešinusi, nėra pagrindo spręsti, kad šis elektroninio pašto adresas jai nepriklauso (to neginčija ir apeliantas) ir/ar kad minėtu elektroniniu paštu dėl tam tikrų aplinkybių skolininkė negalėtų siųsti/gauti elektroninių laiškų. Šių aplinkybių apeliantas neįrodinėjo ir nepaneigė, t.y. neįrodė, kad nurodytas skolininkės elektroninio pašto adresas būtų neaktualus ir nenaudojamas. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad antstolio patvarkymai pateikti informaciją apie turimą turtą, jį išsiunčiant skolininkės elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skolininkei nebuvo įteikti ir įmonė, jos vadovas nežinojo patvarkymo turinio bei patvarkymo nevykdymo teisinių pasekmių.

32. Už teisingų duomenų pateikimą/atnaujinimą Juridinių asmenų registrui yra atsakinga pati skolininkė (jos vadovas), todėl dėl pareigos pateikti (išviešinti) tikslius skolininkės kontaktinius duomenis tinkamo nevykdymo kylančių pasekmių rizika tenka pačiai įmonei. Skolininkei tinkamai nevykdant šios pareigos, ji praranda teisę remtis šia aplinkybe, kaip pateisinančia jai numatytų įpareigojimų nevykdymą.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors CPK 604 straipsnyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija, ji negali būti aiškinama atsietai nuo kitų reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgiant į šios normos tikslą, t.y., užkirsti kelią skolininkų piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis tiek įstatymo nuostatomis, tiek anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, pastebėtina tai, kad baudai pagal CPK 645 straipsnį skirti esminę reikšmę turi ne pats patvarkymo įteikimo būdas, tačiau tai, ar skolininkei žinoma apie turimus vykdyti antstolio įpareigojimus.

34. Pagal CPK 644 straipsnio 4 dalies nuostatas skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-379/2005; Nr. 3K-7-1/2007; Nr. 3K-3-79/2007; Nr. 3K-3-397/2010).

35. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad apeliantas (duomenys neskelbtini) vadovu yra nuo 2017-06-07 iki šiol. Atsižvelgiant į tai, už antstolio reikalavimo pateikti informaciją apie skolininkės turtą įvykdymą patvarkymo priėmimo ir jo gavimo metu buvo atsakingas būtent apeliantas– skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. S. (CPK 645 straipsnio 2 dalis). Teisės aktai numato, kad kai antstolio reikalavimų vykdymas pavedamas juridiniam asmeniui, už jų vykdymą atsako būtent juridinio asmens vadovas (Civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.81 straipsnio 1 dalis; Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 12 dalies 16 punktas; CPK 585, 645 straipsniai). Nors apeliantas akcentuoja patvarkymo jam neįteikimą, tačiau ir atskirojo skundo pateikimo metu, neabejotinai žinodamas apie patvarkymo turinį ir numatytų įpareigojimų pobūdį, apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų dėjęs pastangas vykdyti antstolio reikalavimus, taip pat kad netgi po nutarties, kuria jam paskirta bauda, priėmimo, siekdamas jos panaikinimo/sumažinimo, bendradarbiautų su antstoliu, nurodydamas patvarkymo nevykdymo priežastis, jam žinomus duomenis apie skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) turtą, jo buvimo vietą ir pan., ir taip prisidėtų prie sklandesnio vykdymo proceso.

36. Antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, kaip minėta aukščiau, yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Todėl būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

37. CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies, ar vykdys savo pasirinktu būdu nei nurodė antstolis. Asmuo neturi teisės atsisakyti teikti antstoliui reikalaujamos informacijos ir turi pateikti šią informaciją antstolio nurodytu būdu per nustatytą terminą, o negalint įvykdyti, antstoliui turi būti nurodytos pagrįstos nevykdymo priežastys.

38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skolininkė UAB (duomenys neskelbtini), (jos vadovas – apeliantas) žinojo apie jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą ir 2021-02-08 ir 2022-02-23 priimtus patvarkymus, tačiau duomenų, kad būtų siekusi bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, įvykdžiusi jai numatytą įpareigojimą pateikti informaciją apie turimą turtą ar nurodžiusi tokio įpareigojimo nevykdymo svarbias priežastis, nėra, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad toks skolininkės elgesys yra nukreiptas prieš greitą vykdymo procesą ir pažeidžia išieškotojų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui, kaip asmeniui, atsakingam už 2021-02-08 ir 2022-02-23 patvarkymuose numatytų įpareigojimų, kuriuos jis turėjo galimybę vykdyti, nes ėjo vadovo pareigas UAB (duomenys neskelbtini), nevykdymą skyrė baudą (CPK 645 straipsnis).

39. Dėl paminėtų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už antstolio reikalavimų nevykdymą, todėl naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.