- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- e2-796-467/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Kategorijos
- 3.4.4.11.1Galutinė bankroto ataskaita
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) akcinės bendrovės SEB bankas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties, kuria patvirtinta galutinė bankroto ataskaita likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ nemokumo (bankroto) byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-542-883/2020 (dabar – Nr. eB2-14-883/2025) iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Srava“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė), nemokumo administratoriumi paskyrė Mindaugą Krupavičių (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 29 d. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nutarta likviduoti UAB „Srava“ dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratorius 2025 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Srava“ nemokumo byloje. Pateikė 2025 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolą, kreditorių susirinkimo registracijos žurnalą, pranešimą dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo, balsavimo raštu biuletenius, galutinę bankroto ataskaitą su priedais (administravimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai; paaiškinimas; trūkstamos sąskaitos ir kt. dokumentai).
3. Pareiškėja (kreditorė) akcinė bendrovė (toliau – ir AB) SEB bankas 2025 m. birželio 12 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti LUAB „Srava“ 2025 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo. Nurodė, kad galutinė bankroto ataskaita neatitinka galiojančių kreditorių susirinkimo nutarimų ir teismų priimtų sprendimų, todėl negalėjo būti tvirtinama. Ataskaitoje pateikiama neteisinga ir teisiškai nepagrįsta informacija apie bankroto proceso administravimo išlaidas; informacija apie kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamas sumas pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; nemokumo administratorius yra viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą dėl vykdytų savavališkų susitarimų su mažąja bendrija (toliau – MB) „Waste management“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovės LUAB „Srava“ nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus prašymą tenkino ir patvirtino LUAB „Srava“ 2025 m. gegužės 20 d. galutinę bankroto ataskaitą.
5. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorius parengė patikslintą LUAB „Srava“ 2025 m. gegužės 20 d. galutinę bankroto ataskaitą, kurioje nurodyta, jog bendra LUAB „Srava“ bankroto proceso pajamų suma yra 836 812,88 Eur.
6. Teismas nurodė, kad 2025 m. birželio 3 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame trečiuoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo. Susirinkime dalyvavo šešiolika kreditorių, kurių finansinių reikalavimų suma yra 1 668 134,02 Eur ir tai sudaro 82,07 proc. teismo patvirtintų visų finansinių reikalavimų sumos. Nemokumo administratorius pateikė nutarimo projektą „Pritarti LUAB „Srava“ galutinei bankroto ataskaitai“, kreditorių susirinkime pritarta galutinei bankroto ataskaitai, už balsavo 53,42 proc. kreditorių, prieš – 46,58 proc. Galutinė bankroto ataskaita pasirašyta nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus, kreditorių susirinkimo pirmininkės AB SEB bankas atstovės nepasirašyta.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nemokumo administratorius kreditoriams galutinę ataskaitą tvirtinti teikė antrą kartą, atlikęs kai kurių pozicijų patikslinimus. Kreditorių susirinkime kitų pasiūlymų dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo nebuvo gauta. Kreditorė AB SEB bankas balsavimo raštu biuletenyje nurodė, kad pateiktoje galutinėje ataskaitoje pateikiama neteisinga ir tikrovės neatitinkanti informacija apie bankroto proceso išlaidas ir administravimo išlaidų dalių nustatymą, pateikta informacija neatitinka priimtų, galiojančių ir vykdytinų 2023 m. kovo 21 d., 2024 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimų. Teismas konstatavo, kad kreditorių nurodyti galutinės ataskaitos netvirtinimo argumentai susiję su administratoriaus neveikimu ar netinkamu veikimu bankroto procese, t. y. aplinkybėmis, kad nemokumo administratorius neatliko ir (ar) netinkamai atliko veiksmus bankroto procese. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumo vertinimas yra nesusijęs su reikalavimais, kurie yra taikomi galutinei bankroto ataskaitai ir iš esmės nepatenka į vertinimo apimtį, sprendžiant klausimą dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo.
8. Teismas iš pateiktos galutinės bankroto ataskaitos turinio nustatė, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) reikalavimus (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai): ataskaitoje nurodyta, kad bendra LUAB „Srava“ bankroto proceso pajamų suma yra 836 925,88 Eur; visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma yra 665 487,24 Eur; kreditorių reikalavimams tenkinti skiriama 171 438,64 Eur pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama 15 074 Eur.
9. Teismas pažymėjo, kad bankroto proceso metu nemokumo administratorius yra saistomas ne tik JANĮ nuostatų, bet ir profesinės rūpestingumo pareigos, siejamos su įpareigojimu veikti išskirtinai kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesais. „Prieš“ pateiktos galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimą balsavę kreditoriai nei balsavimo biuleteniuose, nei skunde ir atsiliepime pastabų dėl galutinės bankroto ataskaitos neatitikimo įstatymo reikalavimams nepareiškė, nepateikė įrodymų, kad joje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, išskyrus argumentus dėl administravimo išlaidų tikėtino nepagrįstumo, t. y. nepagrindė ataskaitos ydingumo.
10. Teismas, įvertinęs LUAB „Srava“ galutinę bankroto ataskaitą, nustatė, kad jos turinys iš esmės atitinka JANĮ 99 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog atlikti ne visi veiksmai bankroto procese bei tai, jog yra reali galimybė gauti papildomas įplaukas į likviduojamos įmonės sąskaitą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nenustačius aplinkybių, dėl kurių galutinė bankroto ataskaita negalėtų būti tvirtinama, teismas nemokumo administratoriaus parengtą ir teismui pateiktą LUAB „Srava“ galutinę bankroto ataskaitą patvirtino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Kreditorė AB SEB bankas (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nors nutartyje ir nurodoma, kad pagal JANĮ 99 straipsnio 6 dalį teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama, vis dėlto nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, kai teismas nutartimi ne tik patvirtino teisės aktų reikalavimų neatitinkančią galutinę bankroto ataskaitą, bet tai darydamas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nepaisė galiojančių ir vykdytinų kreditorių susirinkimo nutarimų, įsiteisėjusių teismų nutarčių, o tai sudaro pagrindą šią nutartį skųsti atskiruoju skundu.
11.2. Kreditorė pažymi, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai atskirieji skundai dėl nutarčių, kurios nėra skundžiamos atskiraisiais skundais, yra nagrinėjami. Taip pat pasitaiko atvejų, kai atskiruosius skundus formaliai atsisakoma nagrinėti, tačiau vėliau kasaciniam teismui tenka konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, nepagrįstai konstatavo, jog atitinkama nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018.
11.3. Kreditorės teigimu, teismas, priimdamas nutartį, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes: spręsdamas klausimą dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, iš naujo išnagrinėjo kreditorių susirinkime priimtą ir teismo išspręstą klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo. Teismas pakeitė galiojusius kreditorių susirinkimo sprendimus, kuriais buvo priimtas sprendimas dėl lėšų paskirstymo pardavus bendrovės įkeistą turtą. Teismas nesivadovavo savo paties priimta ir įsiteisėjusia 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi, kuria konstatavo reikšmingas aplinkybes, t. y. kad AB SEB bankas neturi prievolės padengti nemokumo administratoriaus nurodomos bankroto proceso administravimo išlaidų sumos, o ją turi pareigą dengti proporcingai su kitais kreditoriais. Tokiu būdu teismas nesilaikė savo nutarčių ir pažeidė teismo nutarties privalomumo principą.
11.4. Galutinėje ataskaitoje pateikiama neteisinga ir teisiškai nepagrįsta informacija apie: 1) bankroto proceso administravimo išlaidas; 2) informacija apie kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamas sumas pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus. 2023 m. kovo 21 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame nemokumo administratorius prašė patvirtinti papildomas išlaidas, kurios viršijo patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Kreditorių susirinkimas nutarė netvirtinti nemokumo administratoriaus pasiūlyto administravimo išlaidų sąmatos padidinimo papildomais 300 010,77 Eur. Nemokumo administratorius teikė skundą teismui, tačiau skundas buvo atmestas, t. y. papildoma administravimo išlaidų suma nebuvo patvirtinta, o vadovaujantis JANĮ 75 straipsnio 8 dalies nuostata, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų.
11.5. 2024 m. balandžio 3 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas. Antruoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl bankroto proceso administravimo išlaidų dalių nustatymo. Šiame kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimti sprendimai, kurie nebuvo apskųsti, yra galiojantys ir vykdytini: 1 punkte nutarta, kad viso bankroto proceso išlaidos yra 384 668,31 Eur, o ne 669 547,57 Eur, kaip nepagrįstai galutinėje bankroto ataskaitoje nurodė nemokumo administratorius, o teismas skundžiama nutartimi patvirtino; 6 punkte nutarta, kad įkaito turėtojui AB SEB bankas tenkanti administravimo išlaidų dalis yra 125 697,09 Eur; 7 punkte nutarta, kad įkaito turėtojui AB SEB bankas nemokumo administratorius privalo pervesti 630 352,91 Eur, o ne 105 522,46 Eur, kaip nepagrįstai galutinėje bankroto ataskaitoje nurodė nemokumo administratorius, o teismas nutartimi patvirtino. Nors teismui šie faktai buvo nurodyti, tačiau teismas jų nenagrinėjo ir į juos neatsižvelgė.
11.6. Teismas persvarstė administravimo išlaidų klausimą ir tai padarė be įrodymų tyrimo, pakeisdamas administravimo išlaidų sąmatą ir ją padidindamas. Tokiu būdu buvo grubiai pažeista JANĮ 75 straipsnyje numatyta imperatyvi administravimo išlaidų keitimo ir tvirtinimo procedūra, kreditorių autonomijos principas.
Šalies argumentai
11.7. Teismas panaikino (persvarstė) administravimo išlaidų dalių ir lėšų paskirstymo klausimą, nors neturėjo nei teisės, nei pagrindo šio klausimo spręsti, taip pažeisdamas JANĮ 98 straipsnio nuostatas. Be to, teismas panaikino 2023 m. kovo 21 d., 2024 m. balandžio 3 d. bendrovės kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, nors tam neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, taip pažeisdamas kreditorių autonomijos principus.
11.8. Nemokumo administratoriaus veiksmai, kuomet buvo viršytos bankroto proceso administravimo išlaidos ir vėliau siekta padidinti administravimo išlaidų sąmatą, buvo nagrinėti kitose civilinėse bylose, kuriose konstatuotas jo veiksmų nepagrįstumas (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. e2S-1325-981/2025).
11.9. Nemokumo administratorius, viršydamas įgaliojimus, sąmoningai nesilaiko patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir siekia neteisėtai pasipelnyti ją viršydamas. Nepagrįstai viršijus sąmatą, nemokumo administratorius siekia ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus. Teismas, priimdamas nutartį ir patvirtindamas galutinę ataskaitą, leido tam įvykti. Teismas nevertino kreditorės nurodytų aplinkybių dėl nemokumo administratoriaus įgaliojimų viršijimo, nesąžiningo veikimo ir pradėto ikiteisminio tyrimo.
11.10. Nemokumo administratorius piktnaudžiauja savo teise, nepagrįstai skųsdamas kreditorių susirinkimo nutarimus ir neteikdamas teisingos bei kreditorių susirinkimų metu priimtų sprendimų atitinkančios galutinės bankroto ataskaitos, tai vilkina bendrovės bankroto proceso užbaigimą.
11.11. Be to, 669 547,57 Eur yra neproporcingai didelė suma bankroto proceso (administravimo) išlaidoms.
Atsiliepimas
12. Atsakovė LUAB „Srava“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teisinis reglamentavimas ir teismų praktika aiškiai pagrindžia, kad apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl neskundžiamos (nuo priėmimo įsiteisėjusios) pirmosios instancijos teismo nutarties. Todėl apeliacinis procesas nėra galimas, byla nutrauktina (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1077-798/2023).
12.2. Apeliantės nurodomoje kasacinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018 buvo išnagrinėtas ne atskirasis skundas dėl neskundžiamos nutarties, bet kasacinis skundas dėl nutarties, kurią galima skųsti kasacine tvarka. Taip pat nurodytoje kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl proceso dalyvio teisės pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, aiškinimo bei taikymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį dėl įrodymų rinkimo, tačiau rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu, kaip ir bet kuriuo kitu procesiniu institutu, turi būti naudojamasi pagal jo paskirtį. Priešingai nei nurodo apeliantė, kasacinis teismas ne nustatė išimtį dėl galimybės atskiruoju skundu skųsti CPK 199 straipsnio tvarka priimtas nutartis, bet išaiškino, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra susijusi su rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu. Ir būtent dėl to perdavė atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12.3. Nurodyta kasacinio teismo nutartis buvo priimta sprendžiant klausimą dėl galimybės skųsti nutartį, priimtą CPK 199 straipsnio tvarka, bet ne dėl galimybės skųsti nutartį, kuria patvirtinta galutinė bankroto ataskaita. Be to, kasacinė nutartis priimta iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. dar iki JANĮ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju neaktuali ir netaikytina.
12.4. Teismas, spręsdamas dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo, gali priimti vieną iš dviejų sprendimų: ataskaitą patvirtinti arba ne. Iš teismo nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad tai ir buvo atlikta. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra jokių argumentų, kuriais būtų sprendžiama dėl aplinkybių, nesusijusių su galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimu.
Šalies argumentai
12.5. Apeliantė prieštarauja pati sau – prašo panaikinti ne skundžiamos nutarties dalį, kurioje, jos manymu, buvo apsvarstytos su nagrinėjamu klausimu nesusijusios aplinkybės, bet visą nutartį, kuria patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.
12.6. Atskirojo skundo argumentai, kad ši situacija yra išskirtinė, ar tai, jog teismų praktikoje nėra nagrinėta tapačių ar panašių atvejų į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Tokie klausimai Lietuvos apeliacinio teismo spręsti ne kartą ir ne kartą pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis patvirtinta galutinė bankroto ataskaita – neskundžiamos.
12.7. Apeliantė, nesutikdama su galutine bankroto ataskaita, atkartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo įvertinti ir atmesti neskundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. LUAB „Srava“ nemokumo administratorius dėl to yra plačiai pasisakęs teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme sprendžiant dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo, todėl šiame atsiliepime atskirai šių argumentų neperrašo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantės atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patvirtino LUAB „Srava“ 2025 m. gegužės 20 d. galutinę bankroto ataskaitą. Atskirajame skunde kreditorė prašo jos atskirąjį skundą išnagrinėti išimties tvarka, išdėsto nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus.
16. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, numatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra JANĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja JANĮ nuostatoms.
17. Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad nei CPK, nei JANĮ nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį, teismo nutartys ir sprendimai gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Tais atvejais, kai tam tikrų nutarčių apskundimo procesinės tvarkos JANĮ nereglamentuoja, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).
18. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės tiesiogiai neįvardijo nei specialiame įstatyme, nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).
19. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
20. Taigi, teismo nutarčių ir sprendimų, priimtų nemokumo procese, apskundimo klausimai sprendžiami vadovaujantis tokia logine struktūra: pirma, turi būti patikrinama, ar JANĮ nustato specialią taisyklę dėl teismo nutarties (ne)apskundimo; antra, jeigu specialiosios taisyklės JANĮ nėra, tuomet tikrinama, ar CPK normos įtvirtina tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymų leidėjas nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neįtvirtino nei JANĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl konkrečios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, negali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, jog tokia nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos pagal atskirąjį skundą objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-1075/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).
21. Galutinę bankroto ataskaitą parengia ir pasirašo kartu su kreditorių susirinkimo pirmininku, gavusiu kreditorių susirinkimo pritarimą, nemokumo administratorius ir pastarasis ją pateikia teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos (JANĮ 99 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys). Galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas (JANĮ 99 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad JANĮ 99 straipsnio 6 dalis imperatyviai nustato, kad teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama ir pagal apeliacinio teismo praktiką tokia teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje 2-199-467/2022; 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1088-798/2022; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje e2-565-567/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1077-798/2023).
22. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Remdamasis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties, dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su bankroto proceso administravimo išlaidų pagrįstumu ir atliktais nemokumo administratoriaus veiksmais, plačiau nepasisako.
23. Nors apeliantė atskirajame skunde dėsto argumentus dėl byloje susiklosčiusios išskirtinės situacijos ir pirmosios instancijos teismo nutarties būtino skundžiamumo (apskundimo galimybės), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomi argumentai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti kitaip. Be to, sutiktina su atsakovės argumentais, kad kaip ir šioje byloje, tokie klausimai Lietuvos apeliacinio teismo yra spręsti ne kartą ir pasisakyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis patvirtinta galutinė bankroto ataskaita – neskundžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1088-798/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-336-567/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1077-798/2023).
24. Apeliantė, remdamasi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018, teigia, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai atskirieji skundai dėl nutarčių, kurios nėra skundžiamos atskiraisiais skundais, yra nagrinėjami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytoje byloje kasacinio teismo išaiškinimai yra neaktualūs, kadangi bylose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, t. y. kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl proceso dalyvio teisės pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, aiškinimo bei taikymo. Minėtoje byloje kasacinis teismas nustatė ne išimtį dėl galimybės atskiruoju skundu skųsti CPK 199 straipsnio tvarka priimtas nutartis, bet išaiškino, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra susijusi su rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu. Taigi, pagrindo remtis nurodyta kasacinio teismo praktika, nėra.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl galutinės ataskaitos patvirtinimo, negali būti skundžiama atskiruoju skundu – ji negali būti apeliacijos objektu ir šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliantės atskirasis skundas negali būti nagrinėjamas iš esmės, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti atskirojo skundo argumentų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl nurodytų aplinkybių pradėtas apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis; 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą civilinėje byloje pagal kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Srava“ bankroto byloje dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, nutraukti.