Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko išlaikymo, turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, atsakovo V. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su ja susijusių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, uždaroji akcinė bendrovė „Sotero LT“, uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Zaula“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis pagrįsti ir tenkintini dalinai.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. iki mokesčių yra 642 Eur. Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Bylos duomenys patvirtina, jog abu sutuoktiniai yra darbingo amžiaus, dirbantys, duomenų apie jų turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad vieno kurio nors iš tėvų turtinė padėtis geresnė, nenustatyta. Siekiant užtikrinti 17 metų amžiaus šalių nepilnametės dukters turtinius interesus, būtina kiekvienam iš tėvų skirti po 200 Eur dukters išlaikymui. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas, įvertinus tai, jog šalių dukrą kas mėnesį iš valstybės gauna 70 Eur išmoką vaikui, kuri taip pat skirta nepilnametės poreikiams patenkinti, visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus vaiko amžių, abiejų tėvų gaunamas pajamas bei turimą turtą, taip pat įvertinus tai, kad šalių nepilnametis vaikas rimtų sveikatos problemų ar išskirtinių poreikių, reikalaujančių papildomų didelių išlaidų, neturi, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas priteisti dukters Donatos išlaikymui iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos ar kito termino neteikia išlaikymo dukrai, atsakovo nurodytų aplinkybių dėl dukrai skiriamų pinigų nepaneigė, todėl išlaikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 13 d. iki dukters pilnametystės. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo.

Šalys bendrosios jungtinė nuosavybės teisėmis yra įsigijusios nekilnojamąjį turtą - 0,0600 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkio paskirties pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas apsunkintas hipoteka, įkeistas paskolos grąžinimo užtikrinimui kreditoriui „Swedbank“, AB. Ieškiniu ir priešieškiniu abi šalys prašė jiems paskirti nekilnojamąjį turtą, kitam sutuoktiniui priteisiant piniginę kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pakeitė savo reikalavimą dėl santuokoje įsigyto nekilnojamojo turto padalijimo, prašė šį turtą padalinti natūra, po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Ieškovė prašė visą nekilnojamąjį turtą priteisti jai, atsakovui iš jos – 17 000 Eur piniginę kompensaciją, įsipareigojo, nekeičiant kredito sutarties sąlygų, viena mokėti kredito dengimo įmokas ir palūkanas bankui. Įrodymų, patvirtinančių, kad ji turi finansinių galimybių sumokėti piniginę kompensaciją atsakovui, nepateikė. Šalys teismo posėdžio metu susitarė, kad jiems priklausančio nekilnojamojo turto vertė šiuo metu yra 75 000 Eur.

Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt.

Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Teismo vertinimu, byloje nenustatyta nei objektyvaus, nei subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių nebūtų galimas šalių turimo nekilnojamojo turto – namų valdos žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkio paskirties pastatų bei statinių - padalijamas natūra. Tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu gyvena ginčo name, abu ir toliau nori jame gyventi. Nors nei viena iš šalių namo inventorinės bylos, iš kurios būtų galima matyti realų name esančių kambarių skaičių, išsidėstymą, įėjimus į namą, nepateikė, tačiau abu pripažino, kad namas yra dviejų aukštų, turi du įėjimus. Iš nekilnojamojo turto registro įrašų matyti, kad šalims priklausantis gyvenamasis namas yra 129,02 kv.m bendro ploto. Tokio dydžio atskiras gyvenamasis namas yra dalus. Duomenų, jog šalys negalėtų bendrai naudotis padalijamu turtu ar sutarti dėl tolesnės naudojimosi turtu tvarkos ar jo realizavimo, nepateikta. Priešiškumas vienas kito atžvilgiu skyrybų procese nesuteikia pagrindo manyti, kad ir po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai toliau konfliktuos, nesugebės atsidalinti ar bendrai naudotis turtu.

Pažymėtina, kad šalių nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui ir po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriui, duomenų, kad bankas duotų sutikimą pakeisti solidarią prievolę į asmeninę, nepateikta, todėl priteisus turtą ieškovei, esant solidariai ieškovės ir atsakovo prievolei bankui, būtų pažeistas sutuoktinių turto lygių dalių principas, nukentėtų atsakovo turtiniai interesai. Be to, teismo vertinimu, priteisus namą vienai ieškovei, o atsakovui – piniginę kompensaciją, atsakovo interesai nukentėtų ir dėl to, kad jis, išlikdamas solidariai atsakingas dėl būstui suteiktos paskolos bankui, prarastų galimybę įsigyti kitą būstą (turėdamas kreditorinius įsipareigojimus negalėtų paimti kito kredito). Nagrinėjam atveju nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė turėtų galimybę atsakovui išmokėti kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, jeigu jis būtų priteistas jai natūra. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ji tokio dydžio sumos, kurią ji siūlo sumokėti atsakovui (17 000 Eur), neturi.

Įrodymų, patvirtinančių realią nekilnojamojo turto vertę, šalys nepateikė, tačiau teisme ieškovė ir atsakovas susitarė, kad jų turimo nekilnojamojo turto vertė 75 000 Eur. Tokia gyvenamojo namo su priklausiniais ir namų valdos žemės sklypu (duomenys neskelbtini) vertė yra reali, atitinkanti tokio turto dabartines rinkos kainas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šalių susitarimu pripažinta turto verte (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Dėl kilnojamojo turto padalijimo.

Ieškovė nurodė, kad šiuo metu sutuoktiniai turi dvi transporto priemones – automobilį „Land Rover Discovery 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. V. vardu 5 000 Eur vertės ir priekabą „Skif M1“, valst. Nr.SK 624, registruotą V. V. vardu 200 Eur, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalintinos nutraukiant santuoką. Ieškovė prašo jai paskirti automobilį, atsakovui – priekabą. Analogišką reikalavimą priešieškiniu pareiškė ir atsakovas, automobilį prašo priteisti ieškovei, jam paliekant priekabą. Kadangi ginčo tarp šalių dėl transporto priemonių padalijimo nėra, todėl šis turtas tarp sutuoktinių dalintinas jų pasirinktu būdu, kuris, nesant ginčo, geriausiai atitinka abiejų šalių interesus.

Atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti jam asmeninės nuosavybės teise transporto priemones „Ford – S-Max”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir “Peugeot 207”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas įstatymu, nes šios transporto priemonės nei vienam iš sutuoktinių nuosavybės teisėmis nepriklauso, todėl jos negali būti dalintinos tarp sutuoktinių. Nustatyta, kad atsakovas šiais automobiliais naudojasi išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu, visų įmokų nėra sumokėjęs, nuosavybės teisių į šias transporto priemones nėra įgijęs. Teismas šioje byloje nenagrinėja sutarčių, kurių pagrindu atsakovas naudojasi automobiliais „Ford – S-Max” ir „Peugeot 207”, sąlygų, atsakovo ir bendrovių „Sotero LT“ ir „mogo LT“ sutartinių santykių, todėl nepagrįstas ir ieškinio reikalavimas palikti atsakovui valdytojo ir naudojo teises transporto priemonei „Ford-S-Max“ ir transporto priemonei „Peugeot 207“.

Dėl piniginių prievolių.

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis). Sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje nustatyta, kad sutartis su trečiaisiais asmenimis UAB „Sotero LT“ ir UAB „mogo LT“ atsakovas sudarė gyvendamas santuokoje su ieškove, tačiau, kaip nustatyta byloje, jų bendras gyvenimas jau buvo iširęs, tuo metu jie nebevedė bendro ūkio, byloje nėra duomenų, kad jis būtų informavęs ieškovę apie sandorius. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė davė sutikimą tokius sandorius sudaryti. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog minėti kreditoriniai įsipareigojimai buvo prisiimti išimtinai šeimos interesais, šeimos poreikių tenkinimui, priešingai, patvirtino, kad automobilį „Ford–S-Max” naudoja savo asmeniniais tikslai, automobiliu „Peugeot 207” leido naudotis savo pilnametei dukrai. Ieškovė, nedalyvaujanti santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigota kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems ji negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jos valia. Nesant įrodymų, nėra pagrindo išvadoms, kad prievolė prisiimta šeimos interesais ir patenka į CK 3.109 straipsnio 1 - 3 dalies taikymo sritį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditoriai taip pat nelaikė atsakovo prisiimtų prievolių solidariomis, nereikalavo sutuoktinio sutikimo. Esant tokioms aplinkybėms, tenkintinas ieškinio reikalavimas atsakovo kreditorinius įsipareigojimus UAB „Sotero LT“ ir UAB „mogo LT“ pripažinti asmenine jo prievole.

Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nei ieškovė, nei atsakovas neginčijo, kad jų prievolė „Swedbank“, AB yra solidari, ieškinio pripažinti šią prievolę asmenine kurio nors sutuoktinio prievole nepareiškė, todėl nutraukus santuoką sutuoktinių prievolė šiam kreditoriui lieka solidaria.

Priešieškinio reikalavimas priteisti solidariai ieškovei ir atsakovui 41 270 EUR skolą kreditoriui „Swedbank“, AB, 2 500 Eur skolą kreditoriui UAB „Sotero LT“ ir 7 000 Eur skolą kreditoriui UAB „mogo LT“ yra nepagrįstas įstatymu ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Už ieškinį ir priešieškinį šalys sumokėjo po 200 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas šalims buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priskirtini prie reikalavimų, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, todėl kvalifikuotini kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės žyminį mokestį už šį reikalavimą abiem šalims tenka sumokėti lygiomis dalimis, t. y. po 37,5 Eur.

Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovai už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį šioje dalyje patenkinus, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris yra 54 Eur (200 x 12 x 3% x 75% = 54), valstybei priteistinas iš atsakovo.

Abiejų šalių turtiniai reikalavimai patenkinti iš dalies. Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo patenkintas atsakovo reikalavimas, todėl iš ieškovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo ½ dalies nekilnojamojo turto, atitekusio kiekvienam iš šalių, vertės, t. y. 37 500 Eur, kas sudaro 843,75 Eur (37 500 x 3% x 75% = 843,75). Patenkinus ieškinį dalyje dėl kilnojamojo turto padalijimo, iš atsakovo priteistinas 136,13 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo ieškovei priteistos kilnojamojo turto vertės, t. y. 6 050 Eur (6 050 x 3% x 75% = 136,13). Priešieškinį dalyje dėl prievolių pripažinimo solidariomis prievolėmis atmetus, patenkinus ieškinio reikalavimą dėl prievolių pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, mokamas bylose už neturtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išminusavus šalių sumokėtą žyminį mokestį (po 200 Eur iš kiekvieno), iš ieškovės priteistinas 681,25 Eur žyminis mokestis, iš atsakovo – 102,63 Eur žyminis mokestis.

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios šioje byloje iki sprendimo priėmimo yra 35,50 Eur, priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. po 17,75 Eur iš kiekvieno.

Iš pateiktų šalių atstovų sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų, išrašų apie bankinius pavedimus matyti, kad šalys yra patyrusios išlaidų, susijusių su jų atstovavimu teisme ir procesinių dokumentų rengimu, ieškovė ją atstovavusiai advokatei sumokėjo 500 Eur, atsakovas jį atstovavusiam advokatui - 1 580,80 Eur. Kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl jų atstovavimo teisme, neatlyginamos. Viso bylos nagrinėjimo metu abi šalys buvo neaktyvios, reikiamų dokumentų ginčo sprendimui iki bylos išnagrinėjimo, kuris tęsėsi gana ilgą laiką, nepateikė. Kiekvienu klausimu šalys viena kitai prieštaravo, tačiau jų teiginius patvirtinančių įrodymų neteikė. Atsakovas reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalinimo pakeitė baigiant įrodymų tyrimą, raštu tokio reikalavimo nesurašė, kas taip pat rodo neatsakingą jo elgesį kitų proceso dalyvių atžvilgiu. Bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl šalių pasyvaus elgesio proceso metu, nesistengiant surasti taikaus ginčo sprendimo būdo. Esant tokioms aplinkybėms, vienos šalies didesnes išlaidas, patirtas dėl sumokėto didesnio atlygio advokatui, kompensuoti kitos šalies sąskaita netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini)Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 161, nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. V. palikti santuokinę Valošinienės pavardę, V. V. - jo pavardę.

Po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina A. V..

Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai D. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2021 m. liepos 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad nepilnametės D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Padalinti santuokoje įgytą turtą.

Priteisti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn:

½ dalį 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0812-9051, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5499-7000-1011, ½ dalį garažo, unikalus Nr. 5499-7000-1022, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. 5499-7000-1033, ½ dalį šulinio, unikalus Nr. 5499-7000-1044, esančių (duomenys neskelbtini), bendros 37 500 Eur vertės;

transporto priemonę – automobilį „Land Rover Discovery 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės;

televizorių 200 Eur vertės, komodą 50 Eur vertės, kompiuterį 100 Eur vertės, lovą ir 2 spinteles 150 Eur vertės, darbo stalą 100 Eur vertės, spintą 200 Eur vertės, lovą 100 Eur vertės, spintą 50 Eur vertės, lauko suoliuką 50 Eur vertės, dviratį 50 Eur vertės.

½ dalį 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0812-9051, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5499-7000-1011, ½ dalį garažo, unikalus Nr. 5499-7000-1022, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. 5499-7000-1033, ½ dalį šulinio, unikalus Nr. 5499-7000-1044, esančių (duomenys neskelbtini), bendros 37 500 Eur vertės;

transporto priemonę - priekabą „Skif M1“, valstybinis Nr. SK 624, identifikavimo Nr. WF0SXXGBWSAG36315, 200 Eur vertės, sekciją 150 Eur vertės, televizorių 400 Eur vertės, kompiuterio stalą 20 Eur vertės, staliuką 20 Eur vertės, stalą 20 Eur vertės, kompiuterį 50 Eur vertės, žoliapjovę 50 Eur vertės, lauko stalą ir 2 suoliukus 200 Eur vertės, dviratį 30 Eur vertės, dulkių siurblį 50 Eur vertės.

Po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą pagal kredito sutartį Nr. 06-021872-FA/06-021875-FA, sudarytą su „Swedbank“, AB, palikti solidaria A. V. ir V. V. prievole.

Po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus pagal V. V. 2019 m. rugsėjo 3 d. sudarytą lizingo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Sotero Lt“ ir 2019 m. liepos 13 d. sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT13072019/0012 su uždarąja akcine bendrove „mogo LT“ pripažinti V. V. asmeninėmis prievolėmis.

Atmesti ieškinio reikalavimą palikti V. V. valdytojo ir naudojo teises transporto priemonei „Ford-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonei „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Atmesti priešieškinio reikalavimus priteisti V. V. asmeninės nuosavybės teise transporto priemones „Ford S-Max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Peugeot 207“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti solidariai ieškovei ir atsakovui 41 270 EUR skolą kreditoriui AB „Swedbank“, 2 500 Eur skolą kreditoriui UAB „Sotero LT“ ir 7 000 Eur skolą kreditoriui UAB „mogo LT“.

Priteisti iš A. V. valstybei 699 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš V. V. valstybei 120,38 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 38 centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.