Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-660-357/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-01
Bylos Nr.: e2A-660-357/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00001-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: V. V.
Ieškovas: A. V.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-660-357/2021 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00001-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko išlaikymo, turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo, atsakovo V. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su ja susijusių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Sotero LT“, uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Zaula“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. V. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo V. V. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu dėl santuokos nutraukimo atsakovą; nustatyti nepilnametės dukters D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai D. V. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystė, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į metinę infliaciją; paskirti ją uzufrukto teisėmis tvarkyti dukters D. V. materialinio išlaikymo lėšas; padalinti santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis šalims priklausantį turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą jos vardu, 5 000 Eur vertės, 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ant šio žemės sklypo stovinčius pastatus: gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, šulinį bendros 30 000 Eur vertės, namų apyvokos daiktus: televizorių 200 Eur vertės, komodą 50 Eur vertės, kompiuterį 100 Eur vertės, lovą ir 2 spinteles 150 Eur vertės, darbo stalą 100 Eur vertės, spintą 200 Eur vertės, lovą 100 Eur vertės, spintą 50 Eur vertės, lauko suoliuką 50 Eur vertės, dviratį 50 Eur vertės; atsakovui V. V. palikti valdytojo ir naudojo teises transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7 000 Eur vertės, transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur vertės; priteisti V. V. asmeninės nuosavybės teisėmis transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. V. vardu, 200 Eur vertės, sekciją 150 Eur vertės, televizorių 400 Eur vertės, kompiuterio stalą 20 Eur vertės, staliuką 20 Eur vertės, stalą 20 Eur vertės, kompiuterį 50 Eur vertės, žoliapjovę 50 Eur vertės, lauko stalą ir 2 suoliukus 200 Eur vertės, dviratį 30 Eur vertės, dulkių siurblį 50 Eur vertės; priteisti iš ieškovės atsakovui 17 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją, įpareigojant ją piniginę kompensaciją sumokėti per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo; nekeisti jos ir atsakovo sudarytos su „Swedbank”, AB kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, prievolę bankui paliekant solidaria; įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui visas jo sumokėtas įmokas, kurios būtų sumokėtos po teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal sudarytą su AB „Swedbank“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad atsakovo prievolė UAB „Sotero Lt“ pagal 2019-09-03 lizingo sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir prievolė UAB „Mogo Lt“, UAB „Zaula“ pagal 2019-07-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo yra asmeninė V. V. prievolė; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę V. pavardę.

2. Atsakovas V. V. priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės A. V. kaltės; nustatyti nepilnametės dukters D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo; priteisti iš ieškovės nepilnametei dukrai D. V. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki dukters pilnametystės, priteistą išlaikymą kas metai indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti atsakovą uzufrukto teisėmis tvarkyti dukrai D. V. skiriamas materialinio išlaikymo lėšas; santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą padalinti tokiu būdu: priteisti jam žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti jam asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei iš jo 15 100 Eur kompensaciją už jam atitekusį didesnės vertės turtą; priteisti solidariai ieškovei ir atsakovui 41 270 Eur skolą kreditoriui AB „Swedbank“, 2 500 Eur skolą kreditoriui UAB „Sotero Lt“ ir 7 000 Eur skolą kreditoriui UAB „Mogo Lt“. Teismo posėdžio metu atsakovas pakeitė reikalavimą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, prašė šį turtą padalinti natūra po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką tarp V. V. ir A. V., sudarytą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė. Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo A. V. paliko santuokinę V. pavardę, V. V. - jo pavardę. Po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su jos motina A. V.. Priteisė iš V. V. dukrai D. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo 2021 m. liepos 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatė, kad nepilnametės D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina A. V.. Padalijo santuokoje įgytą turtą. Priteisė A. V. asmeninėn nuosavybėn: ½ dalį 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 37 500 Eur vertės; transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės; televizorių 200 Eur vertės, komodą 50 Eur vertės, kompiuterį 100 Eur vertės, lovą ir 2 spinteles 150 Eur vertės, darbo stalą 100 Eur vertės, spintą 200 Eur vertės, lovą 100 Eur vertės, spintą 50 Eur vertės, lauko suoliuką 50 Eur vertės, dviratį 50 Eur vertės. Priteisė V. V. asmeninėn nuosavybėn: ½ dalį 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 37 500 Eur vertės; transporto priemonę - priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės, sekciją 150 Eur vertės, televizorių 400 Eur vertės, kompiuterio stalą 20 Eur vertės, staliuką 20 Eur vertės, stalą 20 Eur vertės, kompiuterį 50 Eur vertės, žoliapjovę 50 Eur vertės, lauko stalą ir 2 suoliukus 200 Eur vertės, dviratį 30 Eur vertės, dulkių siurblį 50 Eur vertės. Po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su „Swedbank“, AB, paliko solidaria A. V. ir V. V. prievole. Po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus pagal V. V. 2019 m. rugsėjo 3 d. sudarytą lizingo sutartį su UAB „Sotero Lt“ ir 2019 m. liepos 13 d. sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „mogo LT“ pripažino V. V. asmeninėmis prievolėmis. Atmetė ieškinio reikalavimą palikti V. V. valdytojo ir naudojo teises transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atmetė priešieškinio reikalavimus priteisti V. V. asmeninės nuosavybės teise transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti solidariai ieškovei ir atsakovui 41 270 EUR skolą kreditoriui AB „Swedbank“, 2 500 Eur skolą kreditoriui UAB „Sotero LT“ ir 7 000 Eur skolą kreditoriui UAB „mogo LT“. Priteisė iš A. V. valstybei 699 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš V. V. valstybei 120,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra. Iš šalių paaiškinimų, jų elgesio, išsakytų nuomonių dėl šeimos problemų, konfliktų sprendimo būdų sprendė, jog yra pagrindo manyti, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nesutardavo įvairiais klausimais, ieškovės ir atsakovo šeimoje trūko sutuoktinių tarpusavio pagarbos bei supratimo, nesutarimai kildavo dėl skirtingo požiūrių į tam tikras gyvenimo situacijas, vertybes ir aplinkybes, šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgdamas į vaiko santykius su tėvais, tėvų galimybes būti kartu su vaiku, teismas darė išvadą, jog šiuo metu nepilnametės šalių dukters interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jos mama, kadangi ieškovė nuolatos būna namuose su nepilnamete dukra, užtikrina ir sudaro dukrai tinkamas sąlygas mokytis, tobulėti, atsakovas dėl darbo grafiko negali su dukra būti kiekvieną dieną, todėl nustačius dukters gyvenamąją vietą su ieškove bus geriau užtikrinti nepilnametės poreikiai, neatidėliotinai suteikta reikalinga bet kokia pagalba. Teismas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti 17 metų amžiaus šalių nepilnametės dukters turtinius interesus, būtina kiekvienam iš tėvų skirti po 200 Eur dukters išlaikymui. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas, įvertinus tai, jog šalių dukrą kas mėnesį iš valstybės gauna 70 Eur išmoką vaikui, kuri taip pat skirta nepilnametės poreikiams patenkinti, visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus.

5. Teismas bylos šalių nekilnojamąjį turtą padalijo lygiomis dalimis po ½ natūra. Kadangi ginčo tarp šalių dėl sutuoktiniams priklausančių transporto priemonių padalijimo nėra, teismas turtą tarp sutuoktinių dalino jų pasirinktu būdu. Ieškovės ieškinyje nurodytos naudotų buities daiktų, baldų vertės, teismo vertinimu, nedidelės, realios, jas mažinti nėra pagrindo, atlikti jų vertinimą šioje byloje netikslinga dėl nedidelės jų vertės. Pažymėjo, jog atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu dėl namų apyvokos daiktų padalijimo esmingų aplinkybių, dėl kurių būtų netinkamas ieškovės prašomas namų daiktų padalijimas, nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms teismas kilnojamąjį namų turtą padalino ieškovės nurodytu būdu. Teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti jam asmeninės nuosavybės teise transporto priemones (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas įstatymu, nes šios transporto priemonės nei vienam iš sutuoktinių nuosavybės teisėmis nepriklauso, todėl jos negali būti dalintinos tarp sutuoktinių. Nustatė, kad atsakovas šiais automobiliais naudojasi išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu, visų įmokų nėra sumokėjęs, nuosavybės teisių į šias transporto priemones nėra įgijęs. Teismas šioje byloje nenagrinėjo sutarčių, kurių pagrindu atsakovas naudojasi automobiliais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sąlygų, atsakovo ir bendrovių „Sotero LT“ ir „mogo LT“ sutartinių santykių, todėl sprendė, jog nepagrįstas ir ieškinio reikalavimas palikti atsakovui valdytojo ir naudojo teises transporto priemonei (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonei (duomenys neskelbtini). Teismas atsakovo kreditorinius įsipareigojimus UAB „Sotero LT“ ir UAB „mogo LT“ pripažino asmenine jo prievole. Teismas pažymėjo, kad nei ieškovė, nei atsakovas neginčijo, kad jų prievolė „Swedbank“, AB yra solidari, ieškinio pripažinti šią prievolę asmenine kurio nors sutuoktinio prievole nepareiškė, todėl sprendė, jog nutraukus santuoką sutuoktinių prievolė šiam kreditoriui lieka solidaria.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

6. Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. liepos 13 d. sprendimą, nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės A. V. kaltės; nustatyti nepilnametės dukters D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su atsakovo V. V.; priteisti iš ieškovės A. V. nepilnametei dukrai D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą kas metai indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti atsakovą V. V. uzufrukto teisėmis tvarkyti dukrai D. V. skiriamas materialinio išlaikymo sumas; priteisti solidariai ieškovei A. V. ir atsakovui V. V. 2 500 Eur skolą kreditoriui UAB „Sotero Lt“ ir 7000 Eur skolą kreditoriui UAB „mogo Lt“; kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

6.1. Atsakovas V. V. ieškovės A. V. kaltę įrodinėjo ne tik savo paaiškinimais, tačiau ir nepilnametės dukros atsiųstomis žinutėmis, kurios akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė nebuvo lojali, t. y. nepilnametės dukros akivaizdoje, nepilnametę dukrą palikus kitame mieste (duomenys neskelbtini), prekybos centre, atsakovė su kitu vyru buvo kino teatre, o grįžusi į namus pareiškė, kad nebeketina gyventi su atsakovu V. V.. Taip pat pateikti atsakovo ir ieškovės tarpusavio susirašinėjimai patvirtina, kad ieškovė iš esmės pripažįsta, kad santuokos iširimą lėmė būtent ieškovės lojalumo pareigos pažeidimas – neištikimybė. Šiuo atveju esant ieškovės santuokos iširimo kaltės prezumpcijai, ieškovei nepateikus kitų įrodymų, kad taip nesielgė, santuoka turėjo būti nutraukta dėl ieškovės A. V. kaltės.

6.2. Skundžiamame sprendime neatsižvelgta į nepilnametės dukros nuomonę. Šalių nepilnametei dukrai yra beveik 18 metų ((duomenys neskelbtini) sukaks 18 metų), todėl ji pati gali laisvai išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje pateiktos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados (2020-01-20 ir 2020-12-29) akivaizdžiai patvirtina, kad nepilnametė dukra išreiškė norą ir pageidavimą gyventi su tėvu V. V.. Nepilnametė dukra D. V. nurodė, kad jos ryšis su tėvu yra glaudesnis nuo vaikystės. Be to, dukra nurodė, kad tai sąlygojo ir kitos priežastys, kurių nenorėjo detalizuoti. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teikdamas išvadą nurodė, kad nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su mama, prieš nepilnametės dukros valią, pažeidė minėtas tiek nacionalines, tiek tarptautines teises normas, nukrypo nuo teismų praktikos.

6.3. Pagal 2019-09-03 lizingo sutartį su UAB „Sotero Lt“ už 2500 Eur išperkamosios nuomos būdu įgytas automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo šiuo metu naudojasi šalių pilnametė dukra. Šią aplinkybę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino pati ieškovė. Taigi, nurodyta lizingo sutartis sudaryta būtent šeimos interesų tenkinimui ir ieškovei žinant ir dalyvaujant, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tai asmeninė atsakovo V. V. prievolė. Pagal kredito sutartį su UAB „mogo Lt“ išperkamosios nuomos būdu įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas būtent ieškovei dalyvaujant, pačiai renkantis įsigyjamą automobilį. Automobilis įsigytas šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė pati fiziškai dalyvavo tiek pasirenkant įsigyjamą automobilį, tiek pasirenkant finansavimo būdą šiam automobiliui įsigyti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šalys kartu nebegyveno, nors buvo įsigijimas automobilis būtent šeimos poreikių tenkinimui.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. V. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir iš jo ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir teisingai nustatė, jog abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo. Ji buvo ištikima atsakovui. Tai, kad jai būnant su dukra (duomenys neskelbtini) prekybos centre sutiko pažįstamą ir su juo pažiūrėjo kiną, nemano, kad tuo pažeidė CK 3.27 str. nuostatas.

7.2. Nesutinka su atsakovu, kad teismas privalėjo atsižvelgti į nepilnametės dukros norus dėl gyvenamosios vietos nustatymo. 17 m. paauglė dar nėra pilnai susiformavusi kaip asmenybė, jos elgesys dar turi būti kontroliuojamas dėl to, kad vaikas neįgautų žalingų įpročių, nepasinaudotų suteikta laisve taip, kad tai kenktų jos interesams. Vaiko norai negali kenkti jo paties interesams. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo dukrai (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų, tačiau taip nėra. Šiuo metu dukrai tėra 17 metų, ji yra moksleivė, turi tam tikrų sveikatos problemų. Ieškovei tenka kiekvieną dieną rūpintis dukra. Reikalinga priežiūra moksluose, periodiškai lankytis gydymo įstaigose. Dukra dar nėra susiformavusi kaip tvirta ir valinga asmenybė.

7.3. Sutartys su trečiaisiais asmenimis UAB „Sotero LT“ ir UAB „mogo LT“ yra V. V. asmeninės prievolės. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų davusi sutikimą šių prievolių prisiėmimui. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog minėti įsipareigojimai buvo prisiimti išimtinai šeimos interesais, šeimos poreikių tenkinimui, priešingai, patvirtino, kad automobilį (duomenys neskelbtini) naudoja savo asmeniniais tikslais, automobiliu (duomenys neskelbtini) leido naudotis savo pilnametei dukrai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuria vaiko gyvenamoji viena nustatyta su ieškove ir kuria prievolės su trečiaisiais asmenimis UAB „Sotero LT“ ir UAB „mogo LT“ pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

10. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. V. ir atsakovas V. V. susituokė (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai, šalių dukra D. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, jai nutarties priėmimo metu yra septyniolika metų.

12. 2006 m. balandžio 4 d. kredito sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) bankas „Swedbank“, AB, suteikė sutuoktiniams A. V. ir V. V. 46 772 Eur kreditą, kurio grąžinimo terminas 2031 m. balandžio 4 d., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui. Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su garažu, ūkio paskirties pastatu, šuliniu, esančius (duomenys neskelbtini). Šio kreditorinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui šalims priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas, įregistruota turto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka.

13. Santuokos metu įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. V. vardu. Iš VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemones matyti, kad atsakovo vardu yra įregistruotos trys transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 2018 m. kovo 1 d., automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2019 m. rugsėjo 3 d., automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2019 m. rugsėjo 3 d. Atsakovas 2019 m. kovo 3 d. sudarė lizingo sutartį su UAB „Sotero Lt“ automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Pagal UAB „Sotero LT“ pateiktą pažymą atsakovo įsipareigojimai pagal lizingo sutartį šiai įmonei 2021 m. gegužės 7 d. sudaro 3007,09 Eur. Atsakovas 2019 m. liepos 13 d. sudarė su UAB „mogo LT“ transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, pagal kurią „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis bei išsipirkti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą UAB „mogo LT“ grafiką nesumokėtų įmokų dalis 2021 m. liepos 13 d. 6 440,40 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl santuokos nutrūkimo kaltos abi šalys. Atsakovas V. V. teigia, kad jis ieškovės A. V. kaltę įrodinėjo ne tik savo paaiškinimais, tačiau ir nepilnametės dukros atsiųstomis žinutėmis, kurios akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė nebuvo lojali, t. y. nepilnametės dukros akivaizdoje, nepilnametę dukrą palikus kitame mieste (duomenys neskelbtini), prekybos centre, atsakovė su kitu vyru buvo kino teatre, o grįžusi į namus pareiškė, kad nebeketina gyventi su atsakovu V. V.; pateikti atsakovo ir ieškovės tarpusavio susirašinėjimai patvirtina, kad ieškovė iš esmės pripažįsta, kad santuokos iširimą lėmė būtent ieškovės lojalumo pareigos pažeidimas – neištikimybė. Mano, kad esant ieškovės santuokos iširimo kaltės prezumpcijai, ieškovei nepateikus kitų įrodymų, kad taip nesielgė, santuoka turėjo būti nutraukta dėl ieškovės A. V. kaltės.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos 3K-3-2/2011; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.).

16. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje atsakovas neįrodė, jog ieškovė jam buvo neištikima. Iš atsakovo pateikto į bylą susirašinėjimo su ieškove ir dukra matyti, kad ieškovė bendravo su kitu vyru, tačiau ji pati nurodo, kad tai buvo tik draugas. Jokių kitų duomenų galimai neištikimybei pagrįsti atsakovas nepateikė. Tai pat atkreiptinas dėmesys, kad šalims susirašinėjant ieškovė kaltino atsakovą daug kartų buvus jai neištikimam, į šiuos kaltinimus atsakovas nieko neatsakė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad ieškovė su kitu vyriškiu ėjo į kino filmą, bendravo telefonu, nepatvirtina neištikimybės fakto. Byloje nustatyta, kad atsakovas naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu (2019 m. liepos 8 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi V. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (ieškove).

17. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatydamas priežastis, lėmusias šalių santuokos iširimą, teismas sutuoktinių kaltės neindividualizuoja (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2353-567/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal apylinkės teismo nustatytas aplinkybes abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu susitarimu ir pagarba, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio

19. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgta į nepilnametės dukros nuomonę, kad ji nori gyventi su tėvu.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

21. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Taigi, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti vadovaujamasi išimtinai vaiko interesais, kuriuos visų pirma nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizinę, tiek socialinę) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas priimtas būtent ir įvertinus nurodytas aplinkybes.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog vaiko nuomonė yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 16 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog D. išreiškė pageidavimą, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, ji nori likti gyventi tuose namuose, kur šiuo metu gyvena. Raštu pateiktame 2020 m. vasario 25 d. paaiškinime D. V. nurodė, kad ji nenorinti rinktis, su kuriuo iš tėvų turės gyventi, kadangi myli abu tėvus. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas, atsižvelgęs į D. V. nuomonę, neprieštaravo, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Taigi, nors bylos šalių dukra buvo išreiškusi norą gyventi su tėvu, tačiau paskutiniame teiktame paaiškinime nurodė, kad nenori pati nuspręsti, su kuriuo iš tėvų norės gyventi. Esant tokioms aplinkybėms negalima teigti, kad dukra tvirtai išreiškė savo norą gyventi su tėvu. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos šalių dukra specialistams pažymėjo, kad abu tėvai bando ją paveikti. Tačiau pažymėtina, kad vien vaiko išreikštas noras gyventi su vienu iš tėvų nėra lemiantis, kadangi pirmiausiai turi būti įvertinta, ar toks vaiko noras atitiktų geriausius jo interesus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 1) byloje nėra surinkta įrodymų, kad kuris iš tėvų darytų ypatingai neigiamą poveikį nepilnametei dukrai, nesugebėtų dukters auklėti, rūpintis ja; 2) atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi, jo darbas yra susijęs su komandiruotėmis užsienyje, dėl ko jam tenka po šešias savaites išvykti iš Lietuvos, nebūti namuose; 3) ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), užsiima individualia veikla; 4) teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą, atstovas patvirtino, kad šiuo metu šalių dukra nusiskundimų nei dėl vieno iš tėvų neišsakė, vaiko teisių apsaugos specialistams patvirtino, kad ji gerai sutarianti su abiem tėvais.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi tai labiau atitinka bylos šalių dukters interesus, nes ieškovė nuolatos būna namuose su nepilnamete dukra (šiuo metu jai septyniolika metų), užtikrina ir sudaro dukrai tinkamas sąlygas mokytis, tobulėti, atsakovas dėl darbo grafiko negali su dukra būti kiekvieną dieną, todėl nustačius dukters gyvenamąją vietą su ieškove bus geriau užtikrinti nepilnametės poreikiai, neatidėliotinai suteikta reikalinga bet kokia pagalba. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų apie jo galimybes darbą suderinti su nepilnamečio vaiko nuolatine priežiūra.

25. Apeliantas, prašydamas vaiko išlaikymui priteisti 150 Eur sumą, nepateikė teismui jokių duomenų, kad teismo iš jo priteistas 200 Eur išlaikymas neatitiktų jo turtinės padėties, ar kad jis būtų per didelis. Pažymėtina, kad jokių realių duomenų, kiek reikia vaiko išlaikymui, apeliantas teismui nepateikė. Įvertinus vaiko amžių (šiuo metu jai septyniolika metų) pažymėtina, kad 200 Eur priteistas išlaikymas nėra laikytinas per dideliu. Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl priteisto išlaikymo dydžio, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismui, pakartotinai tų pačių argumentų nebenurodo.

Dėl skolų kreditoriams UAB „Sotero Lt“, UAB „mogo Lt“

26. Apeliantas nurodo, kad pagal 2019-09-03 lizingo sutartį su UAB „Sotero Lt“ už 2500 Eur išperkamosios nuomos būdu įgytas automobilis (duomenys neskelbtini), kuriuo šiuo metu naudojasi šalių pilnametė dukra; šią aplinkybę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino pati ieškovė. Mano, kad nurodyta lizingo sutartis sudaryta būtent šeimos interesų tenkinimui ir ieškovei žinant ir dalyvaujant, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad tai asmeninė atsakovo V. V. prievolė. Pažymi, kad pagal kredito sutartį su UAB „mogo Lt“ išperkamosios nuomos būdu įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas būtent ieškovei dalyvaujant, pačiai renkantis įsigyjamą automobilį. Teigia, kad automobilis įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, kad ieškovė pati fiziškai dalyvavo tiek pasirenkant įsigyjamą automobilį, tiek pasirenkant finansavimo būdą šiam automobiliui įsigyti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šalys kartu nebegyveno, nors buvo įsigijimas automobilis būtent šeimos poreikių tenkinimui.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutartis su trečiaisiais asmenimis UAB „Sotero LT“ ir UAB „mogo LT“ atsakovas sudarė gyvendamas santuokoje su ieškove, tačiau jų bendras gyvenimas jau buvo iširęs, tuo metu jie nebevedė bendro ūkio, byloje nėra duomenų, kad jis būtų informavęs ieškovę apie sandorius, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė davė sutikimą tokius sandorius sudaryti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog minėti kreditoriniai įsipareigojimai buvo prisiimti išimtinai šeimos interesais, šeimos poreikių tenkinimui, priešingai, atsakovas patvirtino, kad automobilį (duomenys neskelbtini) naudoja savo asmeniniais tikslai, automobiliu (duomenys neskelbtini) leido naudotis savo pilnametei dukrai. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė žinojo apie sandorius, kad pati ieškovė fiziškai dalyvavo tiek pasirenkant įsigyjamą automobilį (duomenys neskelbtini), tiek pasirenkant finansavimo būdą šiam automobiliui įsigyti, nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Taip pat atsakovas neįrodė, jog ieškovė būtų žinojusi ir sutikusi, kad vienas automobilis bus naudojamas pilnametės dukters. Pažymėtina, kad kreditoriai UAB „Sotero Lt“, UAB „mogo Lt“ nelaikė atsakovo prisiimtų prievolių solidariomis, nereikalavo sutuoktinio sutikimo. Esant aptartoms aplinkybėms pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, nedalyvaujanti santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigota kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems ji negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jos valia. Taigi, atsakovas neįrodė, kad minėtos prievolės prisiimtos šeimos interesais ir patenka į CK 3.109 straipsnio 1 - 3 dalies taikymo sritį.

Dėl kitų argumentų

29. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

32. Atsakovo V. V. apeliacinis skundas atmestas, todėl jo naudai bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovė A. V. apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, šios išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa Bartašienė Danutė Burbulienė Irena Stasiūnienė