Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-192-537/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-05-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-510-610/2022Nutartis · 2022-09-22Marijampolės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2022-10-26Kauno apygardos teismas
  4. T-192-537/2023Nutartis · 2023-04-20Marijampolės apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2023-05-25Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2023-11-27Kauno apygardos teismas
  7. T-183-564/2024Nutartis · 2024-04-09Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2024-05-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-20
Bylos Nr.
T-192-537/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22910-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nuteistasis
V. I.
Kategorijos
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. T-192-537/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22910-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 20 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. I. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. RV-20-2328 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam V. I. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas 5 kartus. Bausmės atlikimo laikotarpiu aktyviai lankė pataisos įstaigos siūlomas socialinės reabilitacijos programas, bei užimtumo priemones. Šiuo metu nuteistajam yra suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus, kurių metu vyksta pas sugyventinę. Po išėjo į laisvę taip pat planuoja gyventi tuo pačiu adresu. Nuteistasis turi apie tris metus darbo patirties. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis buvo motyvuotas mokytis ir įgyti išsilavinimą: Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, Marijampolės profesinio rengimo centre – tiltinių kranų operatoriaus specialybę. Pataisos namuose dirba, darbą turės ir išėjęs į laisvę. Finansiniai įsiskolinimai reguliariai kas mėnesį yra nuskaitomi nuo gaunamo darbo užmokesčio įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nuteistasis tvirtino jaučiantis atsakomybę dengti skolas ir nevengia šios pareigos, esant galimybei savanoriškai sumoka tam tikrą sumą. Palaiko ryšius su artimaisiais. A. K. pristatomas antrą kartą. Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau Marijampolės apylinkės teismo nutartimi atsisakyta tvirtini lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgusi į minėtą nutartį, nuteistajam skyrė šias rekomendacijas: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti reikalavimų; dalyvauti dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S“. Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023-03-02 pažymoje „pažymima, kad: „nuteistasis kreipėsi dėl socialinės reabilitacijos programos lankymo, kurią Komisija įpareigojo lankyti. Kadangi nuteistasis dirba už bausmės atlikimo vietos, jam nėra galimybės dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose dėl darbo laiko bei pobūdžio.“ V. I. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi suteiktą be sargybos statusą. Reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, kurių metu apie padarytus pažeidimus duomenų negauta. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką vertinta 5 kartus: 2019-07-25 nustatyta aukšta rizika pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2021-04-15 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2022-04-05 nustatyta vidutinė (sumažėjusi) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2022-08-09 nustatyta vidutinė (sumažėjusi) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2023-01-26 nustatyta vidutinė (sumažėjusi) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: gyvenimo sąlygos; įgytas išsilavinimas; darbiniai įgūdžiai; alkoholio nevartojimas; emocinis stabilumas. Komisijos nuomone, už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Atsiliepimas

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodo, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei Komisijos nurodytais argumentais, daroma išvada, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. V. I. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai savaime nesuformuoja išvados, jog nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą keisdamas savo elgesį, kad būtų galima kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika ir nors ir nustatyta sumažėjusi rizika, tačiau vis tiek išliko vidutinė. Pažymi, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t. y. statinis veiksnys – kriminalinė patirtis (didelis teistumų skaičius, nusikaltimų modelis), dinaminiai veiksniai – darbinės patirties stoka; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stiliaus ypatumai; piktnaudžiavimas narkotikais; mąstymas ir elgesys; nuostata į priežiūrą ir visuomenę. Net ir nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių gausos. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti, tačiau nestebimi ženklūs nuteistojo pokyčiai pataisos procese, nes kriminogeninių veiksnių skaičius nuo paskutinio nuteistojo svarstymo dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, nepakito. Specialistė, vertindama nuteistojo elgesį, didelį dėmesį skyrė jo elgesio ir mąstymo analizei, todėl akcentavo ir socialinio tyrimo išvadoje pažymėjo, jog „remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, galima teigti, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio sritis pasižymi kriminogeniškumu. Nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, menki problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, mąstymo lankstumo stoka – visa tai yra glaudžiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška“. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, todėl veikų pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, svarbu įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Be to, nuteistasis ankščiau teistas 16 kartų (dominavo turtiniai nusikaltimai), nusikaltimus kaip ir kitus teisės pažeidimus darė sistemingai, jo atžvilgiu net 6 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nei skirtos bausmės, nei parodytas teismo pasitikėjimas įtakos nuteistojo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė pakankamai pavojingas nusikalstamas veikas. Akcentuotina ir tai, kad nuteistojo vykdomose nusikalstamose veikose vyrauja nusikaltimų modelis. Įvykdytų nusikalstamų veikų kontekste, neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja ir turimi finansiniai įsipareigojimai bei siekis juos atlyginti. Nuteistasis ir pats pripažįsta, jog turi didelių finansinių sunkumų, nepaisant to, jog šiuo metu dirba, o galimo lygtinio paleidimo atveju taip pat būtų įdarbintas. Be to, lėšų tvarkymas ir pajamos yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis dar gali mažinti.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. I. 2021-05-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2020-08-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2019-10-29, bausmės pabaiga – 2026-04-26. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 1 mėnesis 3 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą, dirbs. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis ankščiau teistas 16 kartų (dominavo turtiniai nusikaltimai), nusikaltimus kaip ir kitus teisės pažeidimus darė sistemingai, jo atžvilgiu net 6 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nei skirtos bausmės, nei parodytas teismo pasitikėjimas įtakos nuteistojo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė pakankamai pavojingas nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog vertinant asmens darbinę patirtį, matyti, kad teisės pažeidėjas kiek stokojo nuoseklios darbinės patirties ir motyvacijos užsiimti socialiniai priimtina veikla. Neneigė turintis didelių finansinių įsiskolinimų, kurie susidarė dėl padarytų administracinių nusižengimų, nesumokėtų paskolų, įsipareigojimų mobilaus ryšio bendrovėms. V. I. ankstesnių pokalbių metu yra minėjęs, kad laisvėje dažnai lankydavosi lošimo salonuose, yra pralošęs daug pinigų. Azartinius lošimus vertina kaip priklausomybę. Nusikaltimai buvo daromi apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, yra nurodęs, kad narkotikai veikė kaip stimulas nusikalsti. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (pakartotinis nusikalstamų veikų vykdymas, negebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų bei siekti socialiai priimtino savęs realizavimo būdų ir pan.) yra susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Teisės pažeidėjas neneigia, kad buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Psichotropines medžiagas pradėjo vartoti 2008 metais ir jas vartojo iki 2010 metų. Nuteistasis praktiškai kasdien vartodavo heroiną, amfetaminą, retkarčiais marihuaną. Heroiną vartojo intraveniniu būdu. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad, siekdamas finansinės naudos, neįvertino ankstesnio patyrimo, linkęs kartoti tas pačias klaidas nesugebėdamas surasti alternatyvų, bei dėmesį suteikia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, galima teigti, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio sritis pasižymi kriminogeniškumu. Nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, menki problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, mąstymo lankstumo stoka – visa tai yra glaudžiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Tai, kad nuteistasis teistas daugybę kartų, yra pagrindo manyti, kad asmuo praeityje turėjo nusikalstamumą palaikančias nuostatas. Visa tai, kas nurodyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką vertinta penkis kartus: 2019-07-25 nustatyta aukšta rizika pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2021-04-15 nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2022-04-05 nustatyta vidutinė (sumažėjusi) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2022-08-09 nustatyta vidutinė (sumažėjusi) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2023-01-26 nustatyta vidutinė (sumažėjusi) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nors ir nustatyta sumažėjusi rizika, tačiau ji vis tiek išliko vidutinė. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t. y. statinis veiksnys – kriminalinė patirtis (didelis teistumų skaičius, nusikaltimų modelis), dinaminiai veiksniai – darbinės patirties stoka; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stiliaus ypatumai; piktnaudžiavimas narkotikais; mąstymas ir elgesys; nuostata į priežiūrą ir visuomenę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 1 mėnesis 3 dienos, paskirta – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. kovo 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-2328 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. I..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys