Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas 16 kartų:

1) 2009 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2009 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams;

3) 2009 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2009 m. rugsėjo 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 323 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) 2009 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

6) 2010 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštu 40 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi nustatyta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

7) 2010 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

8) 2011 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 180 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 18 MGL dydžio (677,88 Eur) bauda;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 21 MGL dydžio (790.86 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 14 MGL dydžio (527,24 Eur) bauda;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti realią 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį subendrina bausme – 8 mėnesių laisvės atėmimu;

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos) subendrinta bausme – 3 metų laisvės atėmimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiu skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. ir 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžiais apėmimo būdu subendrintą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi paskirta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 5 straipsnyje, 300 straipsnio 2 dalyje (Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalyje), BK 5 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalyje), BK 5 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnio 1 dalyje).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo netikru vairuotojo pažymėjimu, o būtent: jis, neteisėtai įgijęs netikrą, žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu, kuriame buvo atspausdinta jo, V. I., fotonuotrauka, neteisėtai jį laikė bei gabeno su savimi bei 2017 m. kovo 14 d., apie 10.20 val., panaudojo, pateikdamas automobilių nuomos punkte „Hertz“, esančiame ul. Gen. Kleeberga 53, Balstogėje, Lenkijos Respublikoje, darbuotojui, sudarydamas automobilio „BMW520“, Lenkijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais V. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 5 straipsnyje, 300 straipsnio 2 dalyje (Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 286straipsnio 1 dalis).

Taip pat V. I. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2017 m. kovo 14 d., apie 10.30 val., automobilių nuomos punkte „Hertz“, esančiame ul. Gen. Kleeberga 53, Balstogėje, Lenkijos Respublikoje, su įmone „Motorent Sp.z.o.o.“, kurios būstinė yra adresu Ostrobramska 34, Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje, sudarė automobilio nuomos sutartį, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – automobilį „BMW 520D“, Lenkijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įmonės darbuotojui pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu su jo (V. I.) fotonuotrauka, sudaręs šio automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išnuomojo minėtą automobilį nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2020 m. kovo 23 d., tačiau sutartyje nurodytų nuomos įsipareigojimų nevykdė, apgaule suklaidinęs nuomos punkto darbuotojus savo naudai įgijo svetimą, iš įmonės „Millenium Leasing Sp.z.o.o.“ lizingu paimtą automobilį „BMW520“, Lenkijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu padarydamas įmonei 40 445,80 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 5 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalis).

Taip pat V. I. kaltinamas, jog pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2017 m. kovo 14 d., apie 15 val., oro uosto automobilių „Europcar“ nuomos punkto patalpose, esančiose ul. Żvirki i Vigury 1, Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – įmonei priklausantį automobilį, interneto svetainėje Rentalcars.com J. B. vardu rezervavo Intermediate kategorijos (kuriai priskiriami „Audi A3“, 18660 eurų vertės ir „Toyota Avensis“, 15760 eurų vertės) automobilį, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įmonės darbuotojui pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu, ir bandė sudaryti automobilio nuomos sutartį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įmonės „Europcar“ darbuotojas atsisakė išnuomoti transporto priemonę ir pasiūlė kreiptis vėliau, tokiu būdu apgaule pasikėsino įgyti svetimą – įmonei „Europcar“ priklausantį turtą, kurio vertė nuo 15760 eurų iki 18660 eurų. Šiais savo veiksmais V. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 5 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnio 1 dalyje).

Kaltinamasis V. I. , apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis Vilniuje per pažįstamus įsigijo netikrą vairuotojo pažymėjimą, tai galėjo būti 2017 m., jis už pažymėjimą sumokėjo apie 200 eurų ir jam jį atsiuntė paštu. Tai padarė dėl to, kad negalėjo laikyti teisių, nes turėjo baudų už vairavimą be teisių, bet tiesiog norėjo turėti galimybę važinėti. Jis žinojo, kad Lietuvoje su tuos vairuotojo pažymėjimu nepavažinės, negalės išsinuomoti automobilio, nes pažymėjimas neteisėtas ir jei nuomoji automobilį, tikrina „Regitros“ sistemoje, todėl jis nuvažiavo į artimiausią užsienį – Lenkiją. Ten nuvyko į kažkokį nuomos punktą, sumokėjo užstatą, išsinuomojo automobilį, pavažinėjo nepilną parą, pastatė automobilį gyvenamajame rajone ir išvažiavo į Vilnių. Kitos dienos ryte jam paskambino šeimininkas, kuris paklausė, kur jis yra, ką veikia ir kur paliko automobilį, jis pasakė, kur paliko automobilį, ir kad išvažiavo į Vilnių, tai šeimininkas pasiėmė tą automobilį. Jei šeimininkas nebūtų paskambinęs, jis būtų toliau mokėjęs nuomą ir važinėjęs automobiliu, jis tikrai neturėjo tikslo tą automobilį parduoti ar išardyti. Jis pripažįsta, kad neteisėtai paėmė automobilį ir su juo važinėjo, bet kitų inkriminuojamų straipsnių nepripažįsta. Jis nepamena, kiek sumokėjo už nuomą, mokėjo zlotais ir dar prieš 3 metus. Tuo metu jis buvo sutaupęs pinigų, nes seniai dirbo. Jis viską buvo sumokėjęs nuomos punkte, nes kitaip jam nebūtų davę automobilio. Atvažiavus į nuomos punktą, reikia sumokėti užstatą ir už nuomą, jis sumokėjo abu dalykus. Čia buvo paprasta nuoma. Jis norėjo su automobiliu važinėti Lietuvoje, bet kai važinėji su lenkiškais numeriais, jei nepažeidinėji įstatymų, policija nestabdo. Šiuo atveju jis neatvažiavo į Lietuvą, nes jam jau vakare pradėjo skambinėti šeimininkas klausinėti, kur jis yra, ką veikia. Jis pastatė automobilį ir nuvažiavo į kitą punktą Varšuvoje pasiimti kito automobilio, kai šeimininkas jam pradėjo skambinėti, ten jis rezervavo internetu. Tam, kad rezervuotų automobilį, reikėjo vėl mokėti užstatą ir nuomos pinigus, bet jis nesuprato, ką jam ten lenkiškai pasakė, kad nėra to automobilio ar kas, tai jis tiesiog paliko tą automobilį ir išvažiavo į Lietuvą. Automobilio tiesiogiai šeimininkui negrąžino, nes buvo naktis ir viskas buvo uždaryta. Pirmą kartą, kai išsinuomojo automobilį Balstogėje, turėjo jį grąžinti po 14 dienų. 14 dienų terminu nesinaudojo, nes šeimininkas skambinėjo ir kontroliavo kiekvieną jo žingsnį, klausinėjo, ką veikia, koks automobilio stovis. Jis neišsigando, bet jam tiesiog nepatiko šeimininko veiksmai ir pastovus skambinėjimas. Šeimininkas pradėjo skambinėti dar tą pačią dieną. Su tuo automobiliu iš Balstogės pavažinėjo ten ir tada važiavo į Varšuvą. Dėl to, kad jam nepatiko pirmojo automobilio šeimininko elgesys, jis bandė oro uoste išsinuomoti kitą automobilį. Grįžus iš Varšuvos į Balstogę, jis išvažiavo į Vilnių. Kitą dieną, Vilniuje buvo rytas, skambino šeimininkui jau sakyti, kur stovi automobilis. Į Vilnių jis išvažiavo su savo automobiliu, jį pavėžėjo draugas, kad galėtų grįžti. Tuo metu su savimi turėjo netikras teises. Jomis pasinaudodamas išsinuomojo Lenkijoje vieną automobilį ir Lietuvoje vieną automobilį, o bandė tris kartus. Jis buvo nuteistas už analogiškas veikas. Nei dėl pirmo, nei dėl antro epizodo jis neturėjo tikslo užvaldyti turtą. Atvažiavus į nuomos punktą Varšuvoje, jam sakė, kad ar nėra to automobilio, ar nesibaigus ankstesnė nuoma, kadangi nesigavo, jis apsisuko ir išėjo. Jis suprato, kad Lenkijoje jam nepavyks išsinuomoti automobilio, todėl išvažiavo į Lietuvą. Jis prisipažįsta tik dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 straipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat pasakė, kad tik 300 straipsnį pripažįsta. Jis tyrėjai pasakė, kad neturėjo tikslo pavogti automobilio. Tai, kad anksčiau nuomojo automobilius, yra tiesiog sutapimas su šia byla. Jis nemano, kad nuvažiuoti ir išsinuomoti automobilį yra nusikaltimas. Jis sutinka, kad suklastojo dokumentus. Bet nesutinka su sukčiavimu. Dėl vaučerio, tai be jo jam neišduotų automobilio. Jis neturi daugiau ką paaiškinti, viską pasakė. Savo šalyje nenuomojo automobilio, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Jis neneigia to, kad važiavo be teisių ir padarė suklastotus dokumentus. O tai, kad jis nuvažiavo ir pasiėmė automobilį, tai jis turėjo pinigų ir už automobilį sumokėjo, tai čia ne nusikaltimas.

Kaltinamasis V. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2017 metais, tiksliai datos ir laiko pasakyti negali, jis norėjo išsinuomoti automobilį Lenkijos Respublikoje, todėl tam jam buvo reikalingas padirbtas vairuotojo pažymėjimas, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Lenkijos Respublikoje pigiau kainuoja automobilio nuoma, todėl nusprendė vykti ten. Iš savo pažįstamų, kurių šiuo metu kontaktinių duomenų ir vardų nepamena ir pasakyti negali, už 250 eurų įsigijo padirbtą vairuotojo pažymėjimą. Padirbtame vairuotojo pažymėjime buvo nurodytas asmuo vardu J. B., ir šio asmens gimimo data. Minėtame vairuotojo pažymėjime buvo jo fotonuotrauką, kurią buvo perdavęs savo pažįstamiems, kad ją sudėtų į padirbtą vairuotojo pažymėjimą. Už tai sumokėjo grynaisiais pinigais 250 eurų. Gavęs šį padirbtą vairuotojo pažymėjimą, paprašė kažko iš savo pažįstamų, kurių duomenų nežino, kad jį nuvežtų iki Bialystoke esančio automobilių nuomos punkto. Jį automobiliu nuvežė jo pažįstamas, kuris apie jo planus nieko nežinojo. Nuvežęs jį iki Bialystoko, Lenkijos Respublikoje, esančio automobilio nuomos punkto, kurio tikslaus adreso nežino, jį ten paliko ir išvažiavo. Tikslios datos nepamena, bet viskas galėjo vykti 2017 m. kovo 14 d. Jis internetu, interneto portale, kurio pavadinimas, berods www.rentalcars.com.ltd, užpildė paraišką, suvedė reikiamus duomenis dėl automobilių nuomos. Pamena, kad vienas automobilis buvo „BMW“ modelis, o kito automobilio modelio nepamena, bet tai galėjo būti „Audi“ arba „Toyota“ modelio automobilis. Jis iškart žinojo, kad pasibaigus nuomos laikotarpiui, minėtų automobilių neketina grąžinti. Žinojo tikslius adresus, kur turi atvykti išsinuomoti automobilius, todėl paprašė pažįstamo jį nuvežti iki Bialystoko. Atvyko į minėtą automobilių nuomos punktą, pavadinimo ir adreso nepamena. Jis, atvykęs į automobilių nuomos punkto patalpas, pasakė tuo metu jį aptarnavusiam vadybininkui, kad internetu rezervavo automobilį „BMW“, valstybinių numerių nežino. Minėtam asmeniui padavė padirbtą vairuotojo pažymėjimą, šis duomenų bazėje patikrino jo tapatybę, po ko atspausdino automobilio nuomos sutartį. Tai buvo automobilio „BMW“ nuomos sutartis. Jis nežiūrėjo jokių nuomos ir automobilio aprašymo sąlygų, pasirašė minėtą sutartį ir norėjo kuo greičiau išvykti minėtu automobiliu. Šiuo metu nepamena kaip vyko apmokėjimas už automobilio nuomą, gal sumokėjo internetu, o gal grynaisiais pinigais. Nepamena, koks buvo šio automobilio nuomos terminas ir kokia buvo automobilio nuomos kaina. Jam tai buvo nesvarbu, nes automobilio neplanavo grąžinti. Automobilio nuomos punkto vadybininkas jam perdavė automobilio „BMW“ užvedimo raktą, nurodė eiti į automobilių stovėjimo aikštelę, kur stovi nuomai skirti automobiliai. Automobilio registracijos dokumentas ir kiti reikalingi dokumentai, buvo automobilio „BMW“ daiktadėžėje. Minėtu nuomotu „BMW“ automobiliu nuvažiavo iki Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje esančio oro uosto, adreso nežino, kur turėjo išsinuomoti kitą automobilį. Nepamena, koks buvo automobilių nuomos punkto pavadinimas, bet atvykęs ten, vadybininkui nurodė, kad yra internetu per anksčiau įvardintą sistemą rezervavęs automobilio nuomą jų salone. Vadybininkui pateikė padirbtą vairuotojo pažymėjimą. Šis, patikrinęs jo duomenis sistemoje, pasakė, kad šiuo metu negali išduoti nuomai automobilio ir turėtų atvykti vėliau. Jis išėjo iš minėto automobilio nuomos punkto neišsinuomojęs jokio automobilio. Vadybininkas jam nenurodė, kokį automobilį jam gali išnuomoti, sistema. Nenorėjo laukti ir išvažiavo jau išnuomotų automobiliu „BMW“ atgal iki Bialystoko miesto Lenkijos Respublikoje. Negali įvardinti kodėl, bet nuomotą automobilį „BMW“ paliko daugiabučio namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Bialystoke, Lenkijos Respublikoje, tikslaus adreso nežino. Palikęs automobilį, išvažiavo iki Vilniaus su pavėžėjais, kuriuos stabdė pakeliui ir šie jį paveždavo iki tam tikros vietos, o vėliau vėl stabdė naujus automobilius ir tokiu būdu atvyko iki Vilniaus. Nuomotu automobiliu „BMW“ norėjo pasivažinėti, o vėliau ką su juo būtų daręs, dar buvo nenusprendęs. Po kurio laiko jam paskambino vadybininkas iš įmonės, kurioje buvo išsinuomojęs automobilį „BMW“, jam paaiškino, kur stovi nuomotas automobilis, po ko išjungė telefoną ir nusprendė neteikti jokios informacijos. Kokiu telefono numeriu tuo metu naudojosi, nepamena ir pasakyti negali. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Nori pasakyti, kad asmens tapatybės kortelės nei savo vardu, nei padirbtos neturėjo ir jos niekam nepateikinėjo. Lenkijos Respublikoje visur užteko tik padirbto vairuotojo pažymėjimo. Visus nusikaltimus darė vienas, jam niekas nepadėjo (2 t., b. l. 92-94).

Liudytojas M. S. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir situacijų dėl automobilių pasisavinimo buvo keletas, todėl tiksliai nežino, apie kurį yra kalbama. Situacijos jis neprisimena ir, ko gero, jis nėra tas asmuo, kuris turėjo būti kviestas liudyti, jis tik kreipėsi dėl įvykio į policiją. Automobilių nuomoje dažnai pasitaiko tokie įvykiai, dėl to buvo iš karto pranešta policijai. R. S. yra buvęs darbuotojas. Jis turėjo susipažinti su bylos aplinkybėmis, tada jam būtų lengviau išvardinti, kokie žmonės galėtų šioje byloje paliudyti.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas M. K. 2017 m. kovo 14 d. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad praneša Varšuvos Okecie oro uosto policijos komisariatui apie 180000 zlotų vertės „BMW520“ markės automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos, t.y. juodos ar tamsiai mėlynos, nurodyti negali, pasisavinimą, padarytą 2017 m. kovo 14 d. asmens, pateikusio vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą J. B., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu, dėl ko buvo padaryta žala bendrovei „Motorent Sp.z o.o“, kurios būstinė yra adresu Ostrobramska 34, Varšuva. Parodė, kad dirba įmonėje „Motorent Sp.z o.o“, kurios būstinė yra adresu Ostrobramska 34, Varšuva. Į jo pareigas įeina darbuotojų darbo atlikimo kontrolė nuomos punkte, esančiame Varšuvos Šopeno oro uoste. 2017 m. kovo 14 d. direktorė J. K. telefonu jam pranešė, kad automobilį Balstogėje išsinuomojęs asmuo – Lietuvos pilietis J. B. bando išsinuomoti automobilį Šopeno oro uoste, firmoje „Europcar“. 2017 m. kovo 14 d., 10.38 val., Balstogėje, adresu ul. Gen. Kleeberga 53, minėtas Lietuvos pilietis išsinuomojo „BMW520“ markės automobilį. Automobilį išdavė ir sutartį įmonės vardu pasirašė P. P.. Sutartis buvo sudaryta raštu. Automobilis buvo išnuomotas laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 23 d., turėjo būti grąžintas Balstogėje. Įtaria, kad automobilis galėjo būti pasisavintas, nes Lietuvos pilietis atvažiavo tiesiogiai iš Balstogės į Varšuvą, norėdamas išsinuomoti dar vieną automobilį, šį kartą jau kitame nuomos punkte. 2017 m. kovo 14 d. R. S. susisiekė su Lietuvos piliečiu J. B., pranešdamas, kad būtina nutraukti sutartį ir grąžinti automobilį. „BMW520“ markės automobilis yra paimtas lizingo būdu iš firmos „Millenium Leasing Sp. z.o.o“, (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas jų įmonės veikloje. Automobilis yra apdraustas įmonėje „Allianz“, įsipareigoja pateikti sutartį. Automobilyje buvo sumontuotos gamyklinės apsaugos priemonės, GPS sistema nebuvo sumontuota, į automobilį ją tikriausiai sumontavo dileris, negali to tiksliai pasakyti. Automobilio rida – 2713 km. Automobilis neturėjo apgadinimų, degalų bakas buvo pilnas. Prie protokolo prideda registracijos liudijimo kopiją, automobilį išsinuomojusio asmens dokumentų kopijas, sistemoje esančių duomenų apie automobilį išklotinės kopiją, sutarties elektroninės versijos atspausdintą kopiją, el. laiško apie sutarties nutraukimą atspausdintą kopiją. Vėliausiai kitą dieną įsipareigoja pateikti automobilio nuomos sutartį, taisykles, automobilio išdavimo protokolą, draudimą. Prie protokolo taip pat prideda sutikimą, kad „BMW“ įmonė nustatytų automobilio buvimo vietą (2 t., b. l. 16-17).

Pagarsinus minėtą pareiškimą teisiamojo posėdžio metu, liudytojas M. S. K. nurodė, kad faktiškai gali pasakyti tik tai, kas yra parašyta pareiškime, nes jis asmeniškai neturėjo kontakto su automobilį išsinuomojusiu asmeniu, kontaktą turėjo R.. Jis (M. S. K.) buvo deleguotas pranešti policijai apie automobilio pasisavinimą, įtarimai kilo, nes asmuo važiavo iš Balstogės į Varšuvą išsinuomoti dar vieną automobilį. Kadangi kilo įtarimas, kad automobilis bus pasisavintas, jis susisiekė telefonu su Lietuvos piliečiu, o po to buvo susisiekta su policija. Jis nepriimdavo sprendimo, ar tai buvo pakankamas pagrindas kreiptis į policiją, tokia tik vidaus politika, bet dažniausiai, jeigu kyla konfliktas, yra kreipiamasi. Įmonės vadovė priėmė sprendimą, bet ar pati, ar pasitarusi su kitais, jis nežino. Dėl šio įvykio tikrai buvo patirta žala, bet konkrečiau nurodyti negali. Jis yra tik tas asmuo, kuris kreipėsi į policiją, ir tolimesnės eigos neprisimena, negali pasakyti, ar automobilis grįžo į įmonę, ar ne.

Liudytojas J. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kadangi automobilis buvo ne iš jo automobilių nuomos, iš jo buvo tik rezervacija, tai šio įvykio neprisimena.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas J. B. 2017 m. kovo 5 d. apklausos protokolas, kuriame jis nurodė, kad jis dirba automobilių įmonėje „Europcar“, kuri yra Varšuvoje, adresu Žvirki i Vigury, yra (duomenys neskelbtini). Nuomos punktas yra įsikūręs Varšuvos Federiko Šopeno oro uosto terminalo teritorijoje. 2017 m. kovo 14 d., apie 15 val. į jų nuomos punktą atėjo klientas, kuris savo telefone parodė, kad buvo atlikta rezervacija 16 val. Vėliau patikrinęs telefone pamatė, kad iš tikrųjų tokia rezervacija yra. Ji buvo atlikta IDMR (Intermiediate) kategorijoje, prie kurios priskiriami „Audi“ ir „Toyota Avensis“ markių automobiliai. Jis matė, kad klientas rankoje laikė lietuvišką vairuotojo pažymėjimą ir lietuvišką pasą. Su juo kalbėjo rusiškai. Pasakė „zdrastvujcie“. Jis neskiria lietuvių kalbos, todėl sunku pasakyti, kokia kalba kalbėjo. Pagal išvaizdą šiam vyrui buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, su savimi neturėjo jokio bagažo. Bent jau jis nematė didelių daiktų. Pasakė šiam klientui, kad automobilio rezervacijos laikas yra tik po valandos ir kad ateitų 16.00 val., nes anksčiau automobilio išnuomoti negali. Pasakė jam angliškai, bet greičiausiai klientas jo nesuprato, todėl toliau kalbėjo lenkiškai. Nežino, ar suprato, nes, kiek jam žinoma, daugiau nebuvo atėjęs. Baigė darbą 15.00 val. ir išėjo, ryte iš kolegų sužinojo, kad šis klientas daugiau negrįžo ir prieš tai jau buvo išsinuomojęs automobilį kažkokiame kitame automobilių nuomos punkte Balstogėje. Pagal rezervacijos duomenis tai buvo lietuvių tautybės vyras J. B.. Iš kolegų sužinojo, kad klientui neatėjus 16.00 val., buvo susisiekta su kitais nuomos punktais ir nustatyta, kad jis jau buvo išsinuomojęs kitą automobilį kitame nuomos punkte. Kada tiksliai, nesakė, bet tai turėjo būti arba tą pačią dieną, kai buvo pas juos, arba dieną prieš tai. Vėliau iš kolegų sužinojo, kad tą kitą automobilį jis buvo išsinuomojęs „Hertz“ automobilių nuomos įmonėje, 2017 m. kovo 14 d. ryto valandomis, tai buvo didelis „BMW“. Kolegos atliko patikrinimą, nes minėtas klientas jiems atrodė įtartinas. Atrodė keista, kad buvo be bagažo. Iš rezervacijos duomenų žinomi yra tik kliento vardas ir pavardė bei kad kita rezervacija buvo atlikta per Rentalcars.com.ltd. Tai yra britų brokeris. Kitų šio kliento duomenų neturi. Brokeris gali turėti šiuos duomenis. Rezervacija buvo apmokėta, tačiau apmokėjimo suma nenurodyta. Prie protokolo prideda minėtos rezervacijos atspausdintą variantą. Sunku pasakyti, ar atpažintų šį vyrą. Šis klientas buvo vienas. Dėvėjo juodos spalvos džemperį, buvo be striukės, plaukai trumpi, juodi. Matė jį apie dvi minutes (2 t., b. l. 23).

Pagarsinus minėtą pareiškimą teisiamojo posėdžio metu, liudytojas J. B. parodė, kad kiekvieną dieną yra keliolika žmonių, kurie nuomoja automobilius, asmens atpažinti jis negali. Kai klientas ateina be bagažo, jie dažniausiai patikrina, ar kituose punktuose nėra išnuomota automobilio, nes labai dažnas atvejis, kad tokie klientai būna išsinuomoję ir kitame punkte, tai dažniausiai daroma dėl brangių automobilių. Kai yra išnuomojamas brangus automobilis, ir jeigu padaroma skirtinguose punktuose, tada jau kyla įtarimas. Tais metais toje automobilių grupėje buvo „Audi A4“, „Mercedes“. Daugiau nieko negali papildyti, kadangi praėjo daug laiko. Kliento vardą ir pavardę jie mato rezervacijos sistemoje, o kadangi rezervacija buvo atlikta per Rentalcar, tai jie matė tik vardą ir pavardę, visi kiti duomenys saugomi Rentalcar. Jis matė tik dokumentą kliento rankoje, bet kadangi klientas atėjo 1 val. anksčiau, nebuvo sudaroma sutartis, jis tik matė, kad tai lietuviškas dokumentas ir jo netikrino, asmuo pasakė tik savo vardą ir pavardę, jis pamatė, kad rezervacijos sistemoje yra toks vardas ir pavardė, ir paprašė kliento ateiti po valandos, nes jie negali sudaryti sutarties valanda anksčiau.

Liudytojas P. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis buvo prieš 4 metus, tai jam sunku atpažinti, gal reikėtų iš arčiau pasižiūrėti į kaltinamąjį. Jis neatsiminė, kad tai kovo mėnesis, galvojo, kad tai buvo žiema. Rentalcar padarė rezervaciją, rezervavimas buvo 9 dienoms, sumokėta iš anksto su išpirktu pilnu draudimu. 12.30-13.00 val. atėjo klientas į ofisą, jis išnuomojo klientui automobilį pagal procedūras, klientas pasakė, kad yra statybos darbuotojas, savo iniciatyva parodė vaučerį, kad jis turi išpirktą apgyvendinimą miestelyje. Po nuomos praėjus 3-4 val., jis ruošėsi vykti į Suvalkus pristatyti kitą automobilį, prieš išvykstant patikrino paštą ir pamatė žinutę iš grupės, kur buvo prisegta įvairių nuomos punktų informacija dėl įtartinų klientų. Jis atsimena, kad kaltinamasis buvo prisistatęs su dokumentu J. B.. Toje žinutėje buvo pateikta pavardė, neidentiška, bet labai panaši, tai jis suprato, kad tai tas pats asmuo. Kartu su Rentalcar iš Varšuvos oro uosto buvo žinutė iš to punkto, taip pat buvo ten parašyta, kad auto nuomą atsakė klientui dėl įtarimų, buvo pranešta direktorei ir prasidėjo visa procedūra bandant atgauti automobilį. Jis tą dieną tikrai bandė skambinti klientui, bet telefonas buvo arba išjungtas, arba jis nekėlė. Kitą dieną sulaukė skambučio iš kliento, neprisimena, ar iš to paties numerio, ar iš kito, ir jis pasakė, kad turi grįžti į Lietuvą ir automobilį palieka aikštelėje, parkavimo vietoje prie vaistinės. Jis neprisimena, kokiais žodžiais buvo paaiškinta, bet daugmaž suprato, kur yra automobilis. Paskambino policijai, atvažiavo pareigūnai ir jie apieškojo rajoną, kur buvo paliktas automobilis. Raktelius ir dokumentus jie atgavo, bet ne iš karto, jau neprisimena, kaip. Neprisimena ir kaip tą automobilį atgabeno į policijos aikštelę. Jo nuomone užtenka to minėto pranešimo, kad galima būtų numanyti nusikaltimą, nes asmuo nuomoja automobilį viename punkte, po kelių valandų jau kitame, tai pasirodė įtartina. Klientas pasakė, kad jis yra statybos darbuotojas, gyvens 9 dienas ir šiuo automobiliu važinės į darbą, ir tuo pačiu gavo informaciją, kad klientas atvyko į biurą Varšuvoje, už 200 km nuo jų, kur taip pat mėgino išsinuomoti automobilį, tai jiems kilo įtarimas. Jis pranešė operatyvinei firmos „Hertz“ direktorei ir laukė kitų nurodymų. Neatsimena, ar buvo siekis susigrąžinti automobilį, ar tai buvo direktorės nurodymas. Duodamas pirminius parodymus, viską prisiminė geriau. Rentalcar atveju suma yra paimama iš kliento tuo metu, kai padaroma rezervacija, tuo atveju, jei klientas padarys žalą automobiliui, ar paliks tuščią kuro baką, ir pagal firmos standartus, turėjo būti sumokėta 3 000 zlotų. Tai yra kaip užstatas, jei klientas atiduoda tvarkingą automobilį, ši suma yra grąžinama klientui. Šiuo metu jis neprisimena, kokia buvo mokėjimo tvarka įvykio metu, tai turėjo tiksliai aprašyti savo parodymuose, tačiau visais atvejais yra paimamas užstatas. Pridėtuose dokumentuose yra nurodyta 3000 zlotų užstato suma. Pagal procedūras firmoje, jie visuomet prašo kliento duoti telefono numerį ir duoda savo numerį, netgi pasiunčiamas signalas patikrinti, kad tikrai būtų kontaktas. Skambinant klientui jis savo ketinimų neprisimena, galbūt tik norėjo pasikalbėti, įsitikinti, ar viskas gerai, nes kai gavo tą žinutę el. pašte, buvo išgąstis, kad automobilis buvo pasisavintas. Neatsimena, ar susisiekus su klientu buvo prašoma grąžinti automobilį. Savo pareigūnams duotus parodymus patvirtina 100 proc., tuo metu tikrai viską geriau prisiminė.

Liudytojas P. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra įmonės „Hertz“, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje šalia Balstogės, vadovas. Įmonė verčiasi lengvųjų ir krovininių mikroautobusų nuoma. 2017 m. kovo 14 d., apie 10.20 val., į firmos būstinę atėjo (duomenys neskelbtini) metų vyras. Jis buvo liekno kūno sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, kokių nors ypatingų bruožų neturėjo, apsirengęs buvo sportiškai, t.y. vilkėjo baltai mėlynai dryžuotą džemperį, mėlyną striukę, tamsias kelnes, berods džinsus ir mėlynus „Adidas“ sportbačius. Šis vyras pasakė jam rusiškai, kad yra rezervavęs automobilį ir norėtų jį išsinuomoti. Rezervacija buvo apmokėta iš anksto devynioms dienoms internetiniame puslapyje www.rentalcars.com. Minėtas asmuo pasakė, kad atvyko verslo reikalais, kad vadovauja statybos įmonei ir kad atvyko čia devynioms dienoms. Taip pat parodė iš interneto atspausdintą vaučerį nakvynei (duomenys neskelbtini) šalia Balstogės. Dabar nepamena, kokiuose svečių namuose turėjo apsistoti, bet turi atspausdintą vaučerį. Šis asmuo pateikė dokumentus – asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Abu dokumentai buvo lietuviški. Vairuotojo pažymėjimo numeris (duomenys neskelbtini), koks asmens tapatybės kortelės numeris, nepamena. Abu dokumentai buvo išduoti J. B. vardu. Norėtų nurodyti, kad rezervacijoje buvo nurodyta pavardė B., t.y. pavardė rezervacijoje skyrėsi nuo pavardės dokumentuose. Minėtas vyras norėjo išsinuomoti G klasės automobilį. Tuo metu iš šios klasės automobilių buvo laisvas „BMW520“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuskenavo dokumentus, kuriuos jam pateikė minėtas asmuo bei vaučerį. Dokumentuose jis nurodė kontaktinį numerį kažkur Vilniuje, bet jis paprašė nurodyti telefono numerį, kuriuo su juo gali susisiekti automobilio nuomos laikotarpiu. Minėtas asmuo nenoriai ir iš pradžių neteisingai – supainiojęs vieną skaičių, pasakė jam savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), į kurį iškart paskambino ir šis suskambėjo. Tuo metu viskas atrodė gerai. Minėtas vyras paprašė jo pasakyti savo vardą ir jį įrašė į savo telefoną. Automobilį turėjo grąžinti 2017 m. kovo 23 d., 10.00 val. Visa nuomos procedūra vyko įprastai. Niekas nerodė to, kad su šiais dokumentais kažkas gali būti negerai. Atlikęs formalumus, perdavė jam automobilio dokumentus, t.y. registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisą ir vieną užvedimo raktą. Minėtas asmuo paėmė automobilį ir nuvažiavo Klebergo gatvės kryptimi. Pravažiavo „BMW“ saloną ir viešbutį „Belweder“. Nematė, ar tuomet jis buvo vienas, ar su kuo nors kartu. Apie 16.16 val., jis gavo el. laišką nuo M. B. iš „Europcar“ įmonės. Laiško pavadinimas buvo ALERT/PAKLAUSIMAS/B.. Laiške buvo klausiama, ar turėjo rezervaciją, atlikta B. J. vardu. Suprato, kad tai gali būti tas pats asmuo, kuriam išnuomojo „BMW“ automobilį. Atrašė, kad buvo toks žmogus panašia pavarde. Paskambino M. B., pasakė, kad minėtas asmuo išsinuomojo pas juos automobilį. Paklausė, ar jis dar yra pas juos, tačiau M. B. pasakė, kad neišnuomojo tam žmogui automobilio, bet gal dar grįš. Perspėjo, kad tai gali būti sukčius. Po to nuvyko apie 20 km. už Balstogės, turėjo pristatyti automobilį kitam jų klientui į Ostrolenkos miestą. Tuomet jam paskambino įmonės „Hertz“ direktorė J. K. ir informavo jį, kad išnuomojo automobilį sukčiui. Atsakė, kad jau žino. Iš jos nurodymų suprato, kad turi laukti, kas toliau bus. Susisiekė su M. B., siekdamas sužinoti kaip ten su tuo lietuviu, kuris norėjo išsinuomoti automobilį, tačiau M. B. pasakė, kad tas negrįžo ir prašė atsiųsti pastarojo nuskenuotus dokumentus. Nuskenavo tuos dokumentus ir nusiuntė. Kiek jam žinoma, „Hertz“ įmonės Varšuvos skyriaus vadovas pranešė Okecie policijos komisariatui. Bandė susisiekti su vyriškiu, kuris išsinuomojo „BMW“ automobilį, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Kitą dieną, anksti ryte bandė vėl su juo susisiekti, tačiau jo telefonas buvo vis dar išjungtas. Prisiskambino jam apie 12.40 val., pasakė, kad iškilo problema dėl automobilio ir paklausė jo, kur šis yra. Pasakė, kad atvažiuotų į firmos būstinę, tačiau jis atsakė, kad yra Balstogėje ir atvažiuos vakare, po ko išjungė telefoną. Telefonu kalbėjo rusiškai. Apie 14.33 val., jis davė jam signalą „pamajakino“, o jis jam perskambino. Pasakė, kad turėjo išvykti į Lietuvą, kad jau kelyje, o automobilį paliko KEN gatvėje ten, kur yra trys konteineriai prie geltono pastato ir išjungė telefoną. Nuvažiavo pats ieškoti automobilio į jo nurodytą vietą, tačiau nurodytoje vietoje automobilio nerado. Važinėjo po apylinkės, t.y. KEN gatve ir kitomis šalia esančiomis gatvėmis. Galų gale paskambino Balstogės vaivadijos policijos komendantūros Kriminalinio skyriaus policininkams, su kuriais buvo susisiekęs anksčiau ir papasakojo apie visą situaciją. Po kiek laiko jie atvažiavo ir kartu ieškojo minėto automobilio. Maždaug po valandos paieškų prie vieno daugiabučių namų rado automobilį iš jų nuomos punkto. Nelietė minėto automobilio ir nieko su juo nedarė. Pabrėžia, kad pokalbio metu su minėtu lietuviu jis pasakė, kad automobilio rakteliai ir dokumentai guli automobilio dėtuvėje. Nežino, ar tai įmanoma, tačiau automobilis radimo metu buvo užrakintas. Įsipareigoja nedelsiant pristatyti minėtų nuskenuotų dokumentų atspausdintus variantus bei automobilio nuomos sutarties kopiją. Ant „Belweder“ viešbučio pastato yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, turi tų kamerų padarytus vaizdo įrašus, kuriuos peržiūrėjęs, pamatė, kad minėtas asmuo buvo atvykęs kartu su kažkokiu asmeniu, kuris važiavo tamsios spalvos „Kombi“ tipo automobiliu. Tai rodos buvo „VW“, tačiau numerių vaizdo įraše nesimato, nes įrašo kokybė gana prasta. Tuo atveju, jeigu automobilį išsinuomojęs asmuo susisieks du juo, nedelsiant praneš apie tai policijai. Manytų, kad automobilio vertė nuomos momentu galėtų būti apie 180 tūkstančių zlotų (2 t., b. l. 27-28).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas P. P. parodė, kad nuoma buvo apmokėta iš anksto, pasinaudojant Rentalcars internetiniu puslapiu, sumokėti pinigai nėra grąžinti ir savo ruožtu jie kreditinėje kortelėje užblokavo 3000 zlotų dydžio užstatą už automobilio nuomą. Minėtas užstatas yra grąžintinas, jis sumokamas siekiant padengti išlaidas dėl galimų apgadinimų nuomos metu. Tai yra klientas per Rentalcars sumokėjo visą mokėtiną nuomos sumą. Be to norėtų papildyti, kad vakar (2017 m. kovo 16 d.), 20.13 val., jam paskambino iš numerio (duomenys neskelbtini). Skambino vyriškis, jis prisistatė kaip J., kuris neva išsinuomojo automobilį, tačiau sprendžiant iš balso, gali tikrai pasakyti, kad tai tikrai buvo ne tas žmogus, kuriam jis išnuomojo automobilį. Yra tuo tikras. Jis pasakė, kad yra Lietuvoje, nes jo žmona serga, kad paliko automobilį šalia draugo daugiabučio ir kad turi to „BMW“ dokumentus ir raktelius nuo jo, bei paklausė, ar gali juos išsiųsti paštu, kad galėtų susigrąžinti užstatą. Pasakė jam, kad jis turi atvykti asmeniškai, ir tada pagal tuos dokumentus, kuriuos buvo pateikęs, galės jam grąžinti pinigus. Ryte jam paskambino šiuo numeriu, norėdamas susitarti susitikti su juo firmos patalpose, o vėliau pranešti policijai apie jo atvykimą. Jis atsakė, kad maždaug po 2-3 dienų gali atsiųsti draugą ir tas draugas sutvarkys visus dokumentus. Pareiškė jam, kad turi atvažiuoti asmuo, išsinuomojęs automobilį, nes negali atiduoti pinigų niekam kitam. Prie protokolo prideda nuskenuotus ir atspausdintus automobilį išsinuomojusio vyriškio dokumentus, atspausdintą kambario nuomos vaučerį laikotarpiui, kuriam turėjo būti išnuomotas automobilis, atspausdintą Rentalcars puslapio lapą, automobilio nuomos sutarties kopiją, apgadinimų ataskaitą ir dokumentą, patvirtinantį lėšų -3000 zlotų užšaldymą kreditinėje kortelėje (2 t., b. l. 30-31).

1) automobilio nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), kurioje užfiksuota, kad B. J., vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomojo automobilį, modelis 520D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9 dienoms (paėmimas 2017 m. kovo 14 d., 10.38 val., grąžinimas 2017 m. kovo 23 d., 10.00, kreditinėje kortelėje autorizuojama suma – 3000 PLN (1 t., b. l. 40, 2 t., b. l. 21).

2) First Data Polcard kasos kvitas (kopija), iš kurio matyti, kad iš Mastercard kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), rezervuota 3000 PLN (729,54 Eur) suma (1 t., b. l. 39).

(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rezervacijos vaučeris (kopija) nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 23 d. (1 t., b. l. 43).

Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, kopija (1 t., b. l. 45).

Liudytoja B. S., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji negali pasakyti nieko, apart to, kas buvo pasakyta. Butas nebuvo išnuomotas. Policijoje buvo parodytos jo apartamentų nuotraukos ir nuotraukos buvo išnaudotos. Bet iš tikrųjų butas nebuvo išnuomotas. Ji neprisimena dėl vaučerio.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos B. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Šį butą laikas nuo laiko nuomoja. Butą nuomoja taip pat ir per paskyrą www.booking.com. Šių metų kovo mėnesį, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 23 d. šis butas nebuvo rezervuotas. Niekas nepageidavo išsinuomoti šį butą nurodytu laikotarpiu. Be to, norėtų pabrėžti, kad nenuomoja buto pagal išankstinį apmokėjimą, visus pinigus paima išduodama raktus. Joks asmuo vardu ir pavarde J. B. nebuvo išsinuomojęs pas ją šio buto. Viską užrašinėja, t.y. kas išsinuomoja tą butą, ir toks asmuo pas ją nėra įrašytas, yra tikra, kad minimu laikotarpiu šis butas stovėjo tuščias ir ten niekas negyveno.

Po šių žodžių, liudytojai buvo parodytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos vaučeris, prijungtas prie bylos. Liudytoja parodė, kad šis vaučeris be abejo suklastotas. Nuotraukose yra jos butas, tas, kurį nuomoja, tačiau kaip ir minėjo, nenuomoja šio buto pagal išankstinį apmokėjimą. Iš jokių asmenų nėra gavusi pinigų sumos, nurodytos vaučeryje (2 t., b. l. 47).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytoja B. S. nurodė, kad patvirtina savo parodymus.

Liudytoja M. W., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra „WaveCrest Holding Limited“ įmonės, įsikūrusios patalpoje 1.02 World Trade, 6 Bayside road, Gibraltar, atitikties skyriaus direktorė ir Kovos su finansiniais piktnaudžiavimais srities specialistė. Ji buvo įgaliota teikti paaiškinimus įmonės, kurioje dirba, vardu. Kadangi jai buvo įteiktas 2019 m. vasario 1 d. orderis dėl informacijos pateikimo, ji yra įpareigota duoti teisingus parodymus. Anksčiau „WaveCrest Holdings“ dirbo įmonėms skirta išankstinio apmokėjimo kortelių su papildymais programa, kuri buvo paleista pavadinimu (duomenys neskelbtini). Įmonės galėjo naudotis programa, jei atitikdavo rūpestingumo pareigos sąlygas, o „WaveCrest“ tuos subjektus vadindavo verslo partneriais. Savo ruožtu verslo partneriai galėjo suderinti su jais kortelių išdavimo savo klientams klausimus. Minėti klientai tapdavo jų kortelių turėtojais. J. F. B. buvo vieno iš jų verslo partnerio, o būtent (duomenys neskelbtini) kortelės turėtoju. Verslo partneriai turėjo galimybę suintegruoti savo platformas su „WaveCrest“ platformomis, tas leido verslo partneriams kurti platformoje naudotojus ir teikti prašymus dėl kortelių išdavimo, taip pat teikti jiems nurodymus dėl kortelių papildymų. Pagrindinė kiekvieno kortelės turėtojo, sukurto arba aktyvuoto vieno iš verslo partnerių, interakcija buvo nukreipiama tiesiogiai verslo partneriui per online portalą arba pasinaudojant verslo partnerio sukurta ir valdoma online aplikacija. (duomenys neskelbtini) buvo būtent tokiu integruotu verslo partneriu. J. F. B. pateikti duomenys, tai yra valiuta, tipas, tinklas ir sąskaitos atidarymo data nurodyti Excel darbalapyje pavadinimu „Master Sheet dla MLA 7.32.18.xls“. Su rūpestingumo pareiga susiję dokumentai, kurie buvo pateikti kliento sąskaitos atidarymo metu, pavadinti POI&POA. Minėti duomenys, kuriuos prideda prie įrodomosios medžiagos kaip įrodymą Nr. MW01, yra pateikti nešiojamoje atminties laikmenoje. „WaveCrest“ neturi šių kortelės turėtojo duomenų: su banko sąskaita susijusių duomenų – visos lėšos į kortelę ateidavo per verslo partnerį. Vienintelis asmuo, įgaliotas naudotis kortele, buvo kortelės turėtojas. „WaveCrest“ nesuteikia įgaliojimų savo kortelėms. Šiuose paaiškinimuose jos paminėti ir pateikti dokumentai ar įrašai yra autentiški „WaveCrestHoldings Limited“ įmonės originalių dokumentų arba įrašų fragmentų kopijos. Dokumentai arba įrašai buvo sukurti įprastos veiklos vykdymo metu asmenų, kurie įrašo darymo ar dokumento sukūrimo metu turėjo žinias apie juose aprašomas aplinkybes ir įvykius. Dokumentai buvo sukurti tuo laiku arba maždaug tuo laiku, kai vyko juose minimos aplinkybės arba minimi įvykiai, asmenų, kurių pareiga buvo detalių įrašų apie aplinkybes sukūrimas. Patvirtina, kad sukurti dokumentai ir įrašai yra tikslūs (2 t., b. l. 62).

Liudytoja S. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji 2019 m. keitėsi pasibaigusią asmens tapatybės kortelę. Senąją savo asmens tapatybės kortelę, kuriai pasibaigęs galiojimas, laiko namuose ir niekam nėra skolinusi. Jos senajai asmens tapatybės kortelėje migracijos skyriuje išmušė skylę. Nei dabartinės, nei ankstesnės asmens tapatybės kortelės praradusi nebuvo ir niekam nebuvo jos paskolinusi (2 t., b. l. 80-81).

2017 m. kovo 15 d. daikto apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „BMW520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo surastas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Juodos spalvos „BMW“ markės lengvasis automobilis minėtoje aikštelėje stovėjo priešais daugiabučio namo Nr. A. A. stovėjo ant keturių ratų, turėjo dvi lenteles su valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), apatinėje lentelės dalyje yra užrašas „Hertz“ automobilių nuoma www.hertz.pl. Automobilio kėbulo apgadinimų nenustatyta. Dėl lietaus nebuvo galimybės apibarstyti automobilį milteliais, taip pat nebuvo galimybės patekti į jo vidų, nes automobilis apžiūros metu buvo užrakintas. Automobilis nugabentas į daiktinių įrodymų stovėjimo aikštelę, siekiant atlikti automobilio apžiūrą jį išdžiovinus. Šiuo apžiūra baigta neapkitus oro sąlygoms-trumpalaikiai krituliai (2 t., b. l. 26).

2017 m. kovo 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „BMW520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo papildomai apžiūrėtas Balstogės vaivadijos policijos komendantūrai priklausančių garažų teritorijoje Ogrodowa gatvėje. Atidarius bagažinę, jos viduje nerasta jokių daiktų. Atidarius automobilio duris viduje matosi smėlio spalvos sėdynės, kurių užvalkalas pagamintas iš odos. Priekinio stiklo dešinėje pusėje-homologacinis lipdukas (duomenys neskelbtini). Apdorojus automobilio kėbulo paviršių argentoratu, ant priekinių kairės pusės durų išorinės rankenos paviršiaus buvo rasti papiliarinių linijų pėdsakai, kurie buvo užfiksuoti ant vienos permatomos elastinės plėvelės gabalėlio ir pažymėti kaip pėdsakas Nr. 1. Apdorojus stogo krašto paviršių argentoratu, ant minėto paviršiaus tiesiai virš kairės pusės priekinių durų 20 cm. atstumu nuo priekinio stiklo viršutinio kairiojo kampo buvo rasti papiliarinių linijų pėdsakai, kurie buvo užfiksuoti ant vieno želatininės plėvelės gabalėlio ir pažymėti kaip pėdsakas Nr. 2. Po to, panaudojus argentoratą, ant galinių kairės pusės durų lango paviršiaus išorinės pusės 5 cm atstumu nuo rėmo ir durų viršutinio paviršiaus sujungimo vietos tiesiai virš rankenos buvo rasti papiliarinių linijų pėdsakai, kurie buvo užfiksuoti ant vieno permatomos elastinės plėvelės gabalėlio ir pažymėti kaip pėdsakas Nr. 3. Po to, apdorojus argentoratu statramsčio paviršių, ant jo buvo rasti papiliarinių linijų pėdsakai, kurie užfiksuoti ant vieno permatomos elastinės plėvelės gabalėlio ir pažymėti pėdsakas Nr. 4. Po to, apdorojus argentoratu, ant galinių dešinės pusės durų buvo rasti papiliarinių linijų pėdsakai, kurie užfiksuoti ant vieno permatomos elastinės plėvelės gabalėlio ir pažymėti pėdsakas Nr. 5. Automobilio viduje nuo vairuotojo sėdynės nugarėlės viršutinės dalies ir nuo atramos galvai buvo paimti mikropėdsakai, kurie buvo pažymėti kaip pėdsakas Nr. 6. Nuo priekinės keleivio sėdynės, buvo paimti mikropėdsakai, kurie buvo pažymėti Nr. 7. Automobilio viduje apdorojus argentoratu visus paviršius, tinkamus apdorojimui daktiloskopiniais milteliais, ant dėtuvės, kurioje yra žibintuvėlis, dangčio buvo rasti papiliarinių linijų pėdsakai, kurie buvo užfiksuoti ant vieno juodos spalvos želatininės plėvelės gabalėlio ir pažymėti kaip pėdsakas Nr. 8. Ant dekoratyvinės apdailos juostelės (medžio imitacija) tiesiai po navigacija buvo rasti papiliarinių linijų pėdsakai, kurie buvo užfiksuoti ant vieno želatininės plėvelės gabalėlio ir pažymėti kaip pėdsakas Nr. 9. Viduje apgadinimų nerasta. Nuo vairaračio, naudojant sterilų vatos pagaliuką, sudrėkintą distiliuotu vandeniu, buvo paimtas tepinėlis biologiniams tyrimams, kuris pažymėtas kaip pėdsakas Nr. 10. Nuo pavarų perjungimo traukės antgalio, naudojant sterilų vatos gabaliuką, sudrėkintą distiliuotu vandeniu, buvo paimtas tepinėlis biologiniams tyrimams, kuris buvo pažymėta kaip pėdsakas Nr. 11. Paimti pėdsakai buvo nufotografuoti, atspausdinti ir užplombuoti metaliniu antspaudu su užrašu KRP Bialystok 26. Apžiūros metu užfiksuota rida – 3156 km (2 t., b. l. 37-38).

2017 m. kovo 17 d. pakvitavime užfiksuota, kad automobilis „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas P. P. (2 t., b. l. 39).

2017 m. kovo 29 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai iš Varšuvos Šopeno oro uosto. Pirmas buvo peržiūrėtas kameros KW-764 įrašytas vaizdo įrašas. Įrašo pradžia 2017 m. kovo 14 d., 14:46:19 val. Įrašas darytas kameros, kuri yra nukreipta į vidaus kelią, esantį oro uosto automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, prieš įėjimą į oro uosto terminalus. Į kameros stebėjimo lauką patenka patenkančioje teritorijoje vyksta pėsčiųjų ir įvairių transporto priemonių eismas. Peržiūrimame įraše matyti kaip 14:46:26 val. į kameros stebėjimo lauką įvažiuoja „BMW“ markės automobilis. Nepaisant to, kad įrašo vaizdas šiek tiek neryškus, buvo įskaityta dalis valstybinio numerio simbolių, t. y. (duomenys neskelbtini). Vėliau automobilis sustoja kairėje eismo juostoje už įraše matomos pėsčiųjų perėjos ir įjungia avarines šviesas. Įraše matyti, kaip 14:47:23 val., iš automobilio iš vairuotojo pusės išlipa asmuo, kurį identifikuoti dėl vaizdo įrašo kokybės ir atstumo nuo kameros, nėra galimybės. Vyras eina pėsčiųjų perėja, po to šaligatviu juda link įėjimo į oro uosto terminalus ir išeina iš kameros stebėjimo lauko. Automobilis lieka su įjungtomis avarinėmis šviesomis, po to pajuda iš stovėjimo vietos, važiuodamas pagal eismo kryptį ir išvažiuoja iš kameros stebėjimo lauko. Po to peržiūrėtas kameros KW/894 įrašytas vaizdo įrašas. 2017 m. kovo 14 d., 14:46:19 val. Įrašas padarytas kameros, kuri yra nukreipta į įėjimą, į oro uosto terminalą. Į kameros stebėjimo lauką patenka pėsčiųjų perėja bei gatvės važiuojamosios dalies fragmentas prieš pat įėjimą. 14:47:50 val., į kameros stebėjimo lauką patenka vyras, einantis prie įėjimo. Po to peržiūrėtas kameros KW-1-006 užfiksuotas vaizdo įrašas. Įrašo pradžia: 2017 m. kovo 14 d., 14:46:19 val. Įrašas padarytas kameros, kuri yra sumontuota oro uosto terminalo vestibiulyje. Peržiūrimame įraše matyti, kaip 14:49:18 iš kairės pusės, žiūrint kameros stebėjimo kryptimi, įeina vyras, kuris buvo pastebėtas prieš tai peržiūrėtuose įrašuose. Minėtas vyras eina link koridoriaus tarp pagalbinių patalpų. Apie 14:51:32 val. vyras išeina iš patalpos, į kurią buvo įėjęs, ir juda link kameros, iš kurios stebėjimo lauko išeina. Po to buvo peržiūrėtas kameros KW-1-011 užfiksuotas vaizdo įrašas. Įrašo pradžia 2017 m. kovo 14 d., 14:46:19 val. Įrašas padarytas kameros, kuri yra sumontuota priešais patalpą, kurioje yra įsikūręs „Europcar“ automobilių nuomos punktas. Peržiūrimame įraše matyti, kaip 14:51:50 val. ankstesniuose įrašuose pastebėtas vyras įeina į kameros stebėjimo lauką ir juda link nuomos punkto. Atsistoja prie prekystalio ir kalbasi su punkto darbuotoju. Išeina iš patalpos, po to sugrįžta, vėl kalbasi su nuomos punkto darbuotoju, po to išeina ir eina tuo pačiu maršrutu. Įraše matyti, kaip vyras, išėjęs iš patalpos, deda kortelę į krepšį (2 t., b. l. 40-42).

2017 m. balandžio 11 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai su „Belweder“ viešbutyje esančių vaizdo stebėjimo kamerų padarytais įrašais. Pirmame peržiūrimame vaizdo įraše pavadinimu „przejazd 1“ / „važiavimas 1“. Į kameros stebėjimo lauką patenka teritorija priešais „Belweder“ viešbutį, tiesiai šalia viešbučio einančios gatvės fragmentas kartu su automobilių stovėjimo aikštele bei tolumoje matomas įvažiavimas iš Klebergo gatves į privažiuojamąjį kelia prie viešbučio. Įrašo trukmė, remiantis failų peržiūros programos duomenimis, sudaro 10 min. Vaizdo įrašo metu viešbučio apylinkėse ir Klebergo gatvėje vyksta pėsčiųjų ir transporto priemonių eismas. Praėjus 17 sek. nuo įrašo pradžios matyti, kaip Klebergo gatve atvažiuoja juodos spalvos kombi tipo automobilis su šviesios spalvos apdailos juostelėmis aplink šoninius langus ir šviesios spalvos stogo bagažinė. Automobilis sustoja prieš įvažiavimą į privažiuojamąjį kelią prie viešbučio, po to įvažiuoja į minėtą kelią ir važiuoja juo palei viešbutį, po to išvažiuoja iš kameros stebėjimo lauko. Dėl įrašo kokybės įskaityti automobilio valstybinio numerio simbolius nėra galimybės. Po to peržiūrėtas įrašas, esantis faile pavadinimu „przyjazd i wyjscie z wozu“ / „atvažiavimas ir išlipimas iš auto“/. Ekrane rodomas įrašas, įrašytos kameros, kuri yra sumontuota ant pastato fasado. Į kameros stebėjimo lauką patenka teritorija priešais „Belweder“ viešbutį, tiesiai šalia viešbučio einančios gatvės fragmentas kartu su automobilių stovėjimo aikštele, kamera stebi teritoriją link gatvės pavadinimu Al. Jana Pawla II. Matomas privažiavimas prie firmos „Breczko“ teritorijos. Įrašo trukmė, remiantis failų peržiūros programos duomenimis sudaro 5 min. 37 sek. Praėjus 46 sek. nuo įrašo pradžios matyti, kaip iš gatvės Al. Jana Pawla II pusės atvažiuoja anksčiau minėtas automobilis. Automobilis parkuojasi laisvoje vietoje automobilių stovėjimo aikštelėje, išilgai šalia viešbučio, esančio kelio važiojamosios dalies, po to sustoja. Praėjus min. 44 sek. nuo įrašo pradžios matyti, kaip atidaromos automobilio dešinės pusės galinės durys ir iš automobilio išlipa asmuo. Dėl įrašo kokybės identifikuoti asmenį nėra galimybės. Išlipęs iš automobilio asmuo juda link pastato. Matyti, kad įraše matomas asmuo laiko rankoje galimai vyrišką piniginę. Po to matyti, kad atidaromos vairuotojo pusės durys, o iš vairuotojo vietos išlipa asmuo, kuris prieina prie automobilio iš dešinės pusės, po to atidaromos dešinės pusės priekinės durys. Vėliau vyras prieina prie automobilio iš kairės pusės, o dešinės pusės durys uždaromos. Tai gali liudyti, kad minėtu automobiliu važiavo mažiausiai trys asmenys. Po to peržiūrėtas įrašas, esantis faile pavadinimu „przejscie1“/“perėja 1“/. Nuo įrašo pradžios matyti, kaip iš dešinės pusės į kameros stebėjimo lauką įvažiuoja anksčiau aprašytas automobilis. Automobilis lėtai juda važiuojamąja kelio dalimi išilgai pastato. Po to važiuoja į kairę pusę, pagal važiuojamosios dalies kryptį, išvažiuodamas iš kameros stebėjimo lauko. Praėjus 5 min. 58 sek. nuo įrašo pradžios iš dešinės pusės, iš už pastato kampo į kameros stebėjimo lauką įeina asmuo. Tai smulkaus kūno sudėjimo vyras, apsirengęs tamsios spalvos striuke iki šlaunų vidurio, šviesios spalvos džemperiu po striuke, tamsios spalvos aptemptomis kelnėmis, avintis juodos spalvos batus su baltu užrašu išorinėje batų pusėje. Vyras turi juodos spalvos vyrišką rankinę, permestą per krutinę. Vyras juda iš dešinės kadro pusės link kairės kadro pusės, po to išeina iš kameros stebėjimo lauko. Po to peržiūrėtas įrašas, esantis faile pavadinimu „przejscie2“ / „perėja2“/. Praėjus 1 min. 9 sek. nuo įrašo pradžios matyti, kaip šalia viešbučio einančia gatve iš dešinės pusės važiuoja anksčiau aprašytas automobilis, kuris po akimirkos išvažiuoja iš kameros stebėjimo lauko, o vėliau, praėjus 3 min. ir 4 sek., nuo įrašo pradžios, grįžta, važiuodamas link dešinės pusės. Praėjus 6 min. 12 sek. nuo įrašo pradžios iš už dešinėje pusėje esančio pastato į kameros stebėjimo lauką įeina anksčiau išvardintas vyras, einantis link pastatų (link „Hertz“ firmos įėjimo). Po to peržiūrėtas įrašas, esantis faile pavadinimu „odjazd“ / „išvažiavimas“/. Vaizdo įraše matosi anksčiau aprašytas automobilis, kuris stovi vietoje, nurodytoje vaizdo įrašo, esančio pavadinimu „przyjazd i wyjscie z wozu“ / „atvažiavimas ir išlipimas iš auto“/ aprašyme. Praėjus 31 sek. nuo įrašo pradžios matyti, kaip automobilis išvažiuoja iš parkavimo vietos, po to juda link Klebergo gatvės (2 t., b. l. 44-46).

2017 m. balandžio 25 d. Balstogės miesto policijos komendantūros Kovos su turtiniais nusikaltimais skyriaus vyresniojo seržanto L. S. oficialiame rašte nurodyta, kad atliekant veiksmus tiriamojoje byloje, buvo atlikta sujungimų su įtariamo asmens naudojamais numeriais, nurodytais P. P. liudytojo apklausos metu, analizė. Nustatyti šie numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėti numeriai priklauso Lietuvos operatoriams, tai rodo kodas 0037. Pirmiausia buvo išanalizuota „T-mobile“ įmonės atsiųsta sujungimų išklotinė. Remiantis šia išklotine, galima konstatuoti, kad Lenkijos teritorijoje operatorius užfiksavo sujungimus tik iš numerio (duomenys neskelbtini). Kaip ir nurodyta prokuroro nutarime, išklotinė apima laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 23 d., tačiau iš minėto numerio padaryti sujungimai užfiksuoti operatoriaus tik 2017 m. kovo 14 d., tai yra įvykio diena. Iš sujungimų išklotinės matyti, kad SIM kortelė, kurios MSISDN yra (duomenys neskelbtini), tą dieną buvo įdėta į telefono aparatą, kurio IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 14 d., 10.35 val., operatorius užfiksavo vieną bandymą susisiekti su numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi P. P.. Tas faktas atitinka 2017 m. kovo 16 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuotus minėto asmens parodymus, o būtent, kad po to, kai J. B. asmens duomenimis naudojantis asmuo pateikė telefono numerį, jis padarė bandomąjį skambutį, siekdamas patikrinti, ar pateiktas numeris yra tikras. Atsiųstoje išklotinėje matyti ir kiti sujungimai, tačiau yra sujungiami su numeriais, priklausančiais Lietuvos operatoriams. Po to buvo analizuota „Polkomtel“ operatoriaus atsiųsta sujungimų išklotinė. Kaip ir nurodyta prokuroro nutarime, išklotinė apima laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 23 d., tačiau iš numerio (duomenys neskelbtini) padaryti sujungimai užfiksuoti operatoriaus tik laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 17 d., o iš numerio (duomenys neskelbtini) – tik laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. kovo 17 d.. Iš pradžių buvo išanalizuota numerio (duomenys neskelbtini) sujungimų išklotinė, kurioje užfiksuoti sujungimai su numeriu (duomenys neskelbtini), padaryti atitinkamai šiomis dienomis: 2017-03-14, 20:32:18-20:32:24, 2017-03-15, 07:18:27-07:18:32, 2017-03-15, 12:41:16-12:41:53, 2017-03-15, 14:33:35-14:36:33, 2017-03-15, 14:44:08-14:48:59, 2017-03-15, 14:54:19-15:00:47, 2017-03-15, 15:28:26-15:31:10, 2017-03-016, 21:10:27-21:10:31, 2017-03-16, 21:38:22-21:38:26, 2017-03-16, 22:19:42-22:19:45, 2017-03-17, 06:59:30-06:59:33, 2017-03-17, 17:57:13-17:57:21, 2017-03-17, 17:57:48-17:59:18, 2017-03-17, 18:09:15-18:10:00. Šioje išklotinėje be sujungimu su „Hertz“ įmonės darbuotoju užfiksuoti sujungimai su vienu lietuvišku numeriu ir vienu lenkišku numeriu – (duomenys neskelbtini). Po to buvo išanalizuota numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė. Iš šio numerio operatoriaus buvo užfiksuoti tik 4 sujungimai, visi jie su numeriu (duomenys neskelbtini), padaryti atitinkamai šiomis dienomis: 2017-03-16, 20:12:34-20:13:35, 2017-03-16, 20:14:00-20:20:53, 2017-03-16, 21:06:22-SMS, 2017-03-17, 07:59:32-08:05:41. Vėliaus, gavus duomenis iš „Orange“ operatoriaus, nustatyta, kad minėtas operatorius užfiksavo tik vieną sujungimą, padarytą 2017 m. kovo 16 d., 20:12:24 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) į numerį (duomenys neskelbtini), sujungimo trukmė – 60 sek. Iš „Orange“ operatoriaus pateiktų duomenų matyti, kad šiame tinkle nebuvo užfiksuota sujungimų, darytų iš numerio (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 50-51).

2017 m. balandžio 26 d. Balstogės miesto policijos komendantūros Kovos su turtiniais nusikaltimais skyriaus vyresniojo seržanto L. S. oficialiame rašte nurodyta, kad atliekant veiksmus tiriamojoje byloje, remiantis Lietuvos pusės pateikta informacija, kurią jiems perdavė Balstogės vaivadijos komendantūros Kriminalinės žvalgybos skyrius, buvo nustatyti asmenys: E. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. I., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys keliavo „VW Passat“ markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW740i“ markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos pusė nurodė, kad sulaikant minėtus asmenis buvo paimti dokumentai, išduoti J. B. vardu, t.y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš perduotos informacijos matyti, kad asmenys turėjo su savimi „BMW520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei raktelius, kurie, tikriausiai, yra nuo minėto automobilio. Sulaikymo metu jie taip pat turėjo SIM korteles, kurių MSISDN numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtų asmenų atžvilgiu Vilniaus miesto policija atlieka tyrimą Nr. 01-1-12534-17. Šiame tyrime figūruoja tie patys įtariamieji, kurie yra įtariami tuo, kad pasinaudodami suklastotais dokumentais, išduotai J. B. vardu, pasisavino „Ford Mondeo“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l.56-57).

2019 m. gegužės 29 d. pakvitavime užfiksuota, kad P. P. buvo grąžintas automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, civilinės atsakomybės, kelionės draudimo sutartis, automobilio nuomos sutartis, automobilio užvedimo raktas, serviso garantinio aptarnavimo knygelė, automobilio ir navigacijos naudojimo instrukcijos (2 t., b. l. 63).

VšĮ "Emprekis" duomenimis nustatyta vidutinė transporto priemonių kaina 2017 m. kovo mėnesį: automobilio „AUDI A3“, gamybos periodas 2014-2017, kaina su PVM yra 18660 eurų; automobilio Toyota Avensis, 2015-2017 m. gamybos, kaina su PVM yra 15760 eurų; automobilio BMW 520d, 2016 m. gamybos, kaina su PVM yra 38040 eurų (b. l. 72-74).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nustatyta, kad Ž. A. ir E. V. organizavo pagaminimą, o V. I. jiems padėjo pagaminti žinomai netikrus asmens tapatybės kortelę bei vairuotojo pažymėjimą bei E. V. juos laikė. Iš anksto susitarę ir veikdami kartu Ž. A. su E. V. bei V. I., siekdami disponuoti netikrais asmens dokumentais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. kovo 1 d., prie parduotuvės „Maxima“, esančios Žalgirio gatvėje, Vilniuje, V. I. perduotas Ž. A. dvi V. I. nuotraukas, Ž. A. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui netikriems asmens dokumentams pagaminti, kuriuose būtų išgalvoto asmens duomenys – J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei V. I. nuotrauka. Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje pagamino ir perdavė Ž. A. bei E. V. žinomai netikrus asmens dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenys bei yra V. I. nuotrauka. Šiuos dokumentus E. V. laikė prie savęs striukės kišenėje iki 2017 m. kovo 21 d., 16.30 val. kol prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu Ž. A. kartu su E. V., padedant V. I., organizavo žinomai netikrų asmens tapatybės kortelės bei vairuotojo pažymėjimo pagaminimą bei E. V. šiuos žinomai netikrus dokumentus laikė. Šiais veiksmais Ž. A. ir E. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, V. I. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje.

Be to, Ž. A., V. I. ir E. V. turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, iš anksto pasirūpinę žinomai netikrais dokumentais – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti išgalvoto asmens duomenys – J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei yra V. I. nuotrauka ir svetima elektronine mokėjimo priemone – „Advancedcash“ „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota J. B. vardu, su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, E. V. 2017 m. vasario 27 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo kompiuterio prisijungęs prie automobilių nuomos brokerio „Rentalcars“ tinklalapio ir neteisėtai, identifikuodamas save kaip J. B. panaudojęs J. B. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės „Advancedcash“ „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atliko vieną finansinę operaciją – apmokėjo už automobilio nuomos rezervaciją UAB „A.“ automobilių nuomos padalinyje, esančiame Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kelio g. 2, Vilniuje, ir rezervavo automobilio nuomą J. B. vardu laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 1 d., 11 val. iki 2017 m. kovo 15 d., 11 val. Tęsdami nusikalstamą sumanymą apgaulės būdu užvaldyti svetimą didelės vertės automobilį, panaudojus žinomai netikrus asmens dokumentus, 2017 m. kovo 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 10.50 val., Ž. A. su E. V. ir V. I., Ž. A. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Vilniaus oro uostą. Ž. A. ir E. V. likus laukti automobilyje, V. I. nuėjo į UAB „A.“ automobilių nuomos padalinį, esantį Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kelio g. 2, Vilniuje, kur UAB „A.“ vadybininkui N. L. prisistatęs J. B. ir pateikęs žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti išgalvoto asmens duomenys – J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei yra V. I. nuotrauka, ir panaudojęs svetimą J. B. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę „Advancedcash“ „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, suvesdamas PIN kodą, atliko vieną finansinę operaciją – sumokėjęs 500 EUR depozitą, ir pasirašęs išgalvotu parašu, sudarė J. B. vardu automobilio nuomos sutartį, kurios pagrindu laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 1 d., 10.50 val. iki 2017 m. kovo 15 d., 11 val. priėmė naudotis AB „SEB“ bankas priklausantį UAB „A.“ naudojamą 16 000 EUR vertės automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo nuvažiavo prie laukiančių Ž. A. ir E. V. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „IKEA“, esančio Vikingų g. 1, Vilniuje, ir pasibaigus nuomos sutarties laikotarpiui automobilio savininkui negrąžino. Tokiu būdu, Ž. A., E. V. ir V. I. veikdami kartu, neteisėtai panaudoję svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei panaudoję žinomai netikrus asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, savo ir kitų naudai apgaule įgijo didelės – 16 000 EUR vertės svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą. Šiais veiksmais Ž. A., E. V. ir V. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, Ž. A., V. I. ir E. V. iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto pasirūpinę žinomai netikru dokumentu – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyti išgalvoto asmens duomenys – J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei yra V. I. nuotrauka ir svetima elektronine mokėjimo priemone „Advancedcash“ „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota J. B. vardu su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, E. V. 2017 m. kovo 7 d., 15.20 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo kompiuterio prisijungęs prie automobilių nuomos brokerio „Traveljigsaw“ tinklalapio ir neteisėtai, identifikuodamas save kaip J. B., panaudojęs J. B. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės „Advancedcash“ „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atliko vieną finansinę operaciją – apmokėjo už automobilio nuomos rezervaciją UAB „T.“ automobilių nuomos padalinyje, esančiame Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kelio g. 2, Vilniuje, ir rezervavo automobilio nuomą J. B. vardu laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 11 d., 11 val. iki 2017 m. kovo 21 d., 11 val. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus pagal bendrą sumanymą E. V. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, t.y. 2017 m. kovo 7 d., 15.20 val., iš savo kompiuterio prisijungęs prie automobilių nuomos brokerio „Rentalcars“ tinklalapio ir neteisėtai, identifikuodamas save kaip J. B., panaudojęs J. B. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės „Advancedcash“ „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atliko vieną finansinę operaciją – apmokėjo už automobilio nuomą UAB „L.“ automobilių nuomos padalinyje, esančiame Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kelio g. 2, Vilniuje, ir rezervavo automobilio nuomą J. B. vardu laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 11 d., 16 val. iki 2017 m. kovo 25 d., 16 val. Ž. A., V. I. ir E. V. tęsdami nusikalstamą sumanymą apgaulės būdu užvaldyti svetimą didelės vertės automobilį, panaudojus žinomai netikrą asmens dokumentą, 2017 m. kovo 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 11 val., Ž. A. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Vilniaus oro uostą. Ž. A. ir E. V. likus laukti automobilyje, V. I. nuėjo į UAB „T.“ automobilių nuomos padalinį, esantį Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kelio g. 2, Vilniuje, kur UAB „T.“ vadybininkui K. D. prisistatęs J. B. ir pateikęs žinomai netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyti išgalvoto asmens duomenys – J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei yra V. I. nuotrauka, pasikėsino apgaule įgyti AB „SEB“ bankas priklausantį UAB „T.“ naudojamą 17 672 EUR vertės automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „T.“ vadybininkas K. D. VĮ „Regitra“ tinklalapyje patikrinęs jam pateiktą vairuotojo pažymėjimą ir nustatęs, kad vairuotojo pažymėjimas su tokiu numeriu nebuvo išduotas, automobilio neišnuomojo. Tęsdami nusikalstamą sumanymą apgaulės būdu užvaldyti svetimą didelės vertės automobilį, panaudojus žinomai netikrą asmens dokumentą, Ž. A., V. I. ir E. V. 2017 m. kovo 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 16 val., Ž. A. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Vilniaus oro uostą. Ž. A. ir E. V. likus laukti automobilyje, V. I. nuėjo į UAB „L.“ automobilių nuomos padalinį, esantį Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kelio g. 2, Vilniuje, kur UAB „L.“ vadybininkui P. T. prisistatęs J. B. ir pateikęs žinomai netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyti išgalvoto asmens duomenys – J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei yra V. I. nuotrauka, pasikėsino apgaule įgyti AB „SEB“ bankas priklausantį UAB „L.“ naudojamą 17 656 EUR vertės automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „L.“ vadybininkas P. T. VĮ „Regitra“ tinklalapyje patikrinęs jam pateiktą vairuotojo pažymėjimą ir nustatęs, kad vairuotojo pažymėjimas su tokiu numeriu nebuvo išduotas, automobilio neišnuomojo. Tokiu būdu, Ž. A., V. I. ir E. V. veikdami kartu ir turėdami vieningą tyčią, neteisėtai panaudoję svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei panaudoję žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, savo ir kitų naudai pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės – 17 672 EUR svetimą UAB „T.“ bei didelės vertės – 17 656 EUR svetimą UAB „L.“ turtą, t. y. bendros 35 328 EUR vertės turtą. Šiais veiksmais Ž. A., V. I. ir E. V. padarė tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2 t., b. l. 165-190).

2018 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius pateikė duomenis iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-012524-17 medžiagos (2 t., b. l. 130-131).

2017 m. kovo 22 d. apklaustas papildomai kaip įtariamasis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-012524-17, V. I. parodė, kad šių metų vasario mėnesį jam iš matymo pažįstamas asmuo vardu Ž. pas kažkokius savo pažįstamus pagamino netikrus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę ir banko kortelę, kuriuose nurodyti J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens duomenys. Tie dokumentai buvo skirti nusikaltimams daryti, o būtent automobilių nuomos bendrovėse nuomoti automobilius ir jų negrąžinti. Jo darbas buvo nueiti į automobilių nuomos bendrovę ir ten paimti jau rezervuotą automobilį. Kaip jis suprato, visus tuos automobilius rezervuodavo A., parūpindavo ir netikrus dokumentus. A. automobiliu jis 2017-03-15 apie 7.00 val. ryto kartu su A. ir Ž. yra važiavęs nuo savo namų iki Forum Palace, esančio Konstitucijos prospekte, Vilniuje. Ten persėdo į Ž. automobilį VW Passat, mėlynos spalvos, ir jau tuo automobiliu nuvažiavo į Lenkiją Baltstogę, kur J. B. vardu išsinuomojo automobilį BMW 530 D, 2016 metų gamybos, automatine pavarų dėže. Automobilis buvo išsinuomotas kažkokiame nuosavame name, automobilis buvo juodos spalvos sedanas, su lenkiškais valstybiniais numeriais. Su šituo išsinuomotu automobiliu jie nuvažiavo į Varšuvą, kur Varšuvos oro uoste J. B. vardu buvo rezervuotas dar vienas automobilis Audi A3, sedanas, pilkos spalvos su mechanine pavarų dėže. Į Varšuvą atvyko visa valanda anksčiau, nei buvo rezervuotas automobilis, todėl automobilis jam nebuvo duotas, pasiūlė atvykti nurodytu laiku. Automobilis buvo rezervuotas 15 ar 16 val. Grįžęs pas Ž. ir A. jis jiems pasakė, kad automobilio nedavė. Tuomet A. jį griežtai pradėjo reikalauti važiuoti į bet kokią kitą firmą Varšuvoje ir ten išsinuomoti bet kokį automobilį. Savo planšetiniu kompiuteriu A. patikrino banko sąskaitą ir pagal pinigų likutį norėjo 5 dienoms išsinuomoti automobilį. Jis atsisakė eiti nuomotis dar vieną automobilį, kadangi Varšuvos oro uoste jį labai stebėjo kažkokie Lenkijos pareigūnai. Be to, jis jau nenorėjo daryti dar vieno nusikaltimo, nors A. ir vertė. Nepaisant to, kad jis nesutiko dalyvauti dar viename nusikaltime, A. susirado nuomojamą automobilį ir norėjo jį rezervuoti, tačiau paaiškėjo, kad jo finansinių operacijų dienos limitas jau viršytas ir dėl to automobilio išsinuomoti nepavyko. Tuomet A. su Ž. nutarė grįžti į Baltstogę, pasiimti automobilį VW Passat, o išsinuomotą BMW palikti Lietuvos Lenkijos pasienyje. Pakeliui į Baltstogę Ž. paskambino savo draugui į Ukrainą ir su juo susitarė, kad automobilį geriau palikti Balstogėje, kadangi ukrainiečiams bus patogiau iš ten pasiimti. Balstogėje, penkiaaukščio namo kieme paliko automobilį BMW. Automobilio raktą paliko automobilyje, paties automobilio neužrakino. Apie 24.00 val. iš Lenkijos sugrįžo į Vilnių. Kitą dieną jis iš savo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) paskambino į Lenkiją ir automobilių nuomos bendrovei pranešė kur paliktas automobilis. Jis suprato, kad automobilis yra labai brangus, todėl nenorėjo rizikuoti ir padaryti didelės žalos. Visa tai jau buvo po automobilio Ford Mondeo nuomos. Visą kelią nuo Vilniaus iki Balstogės Ž. automobilį vairavo A.. Paskui A. iki Varšuvos vairavo ir išsinuomotą automobilį BMW. Po kelionės į Lenkiją A. su Ž. tarėsi važiuoti į Latviją ir Estiją. Jie jam sakė, kad nupirks gerų firmų drabužius, gerą laikrodį ir lagaminą, padarys jį verslo klasės žmogumi, kad nuomos firmų darbuotojams nekiltų klausimų. Iki šiol jis nei Latvijoje nei Estijoje nebuvo. Nori paminėti, kad prieš darydamas pirmą nusikaltimą, jis tikėjosi, kad tai bus vienkartinis atvejis ir viskas tuo bus baigta. Vėliau daryti šiuos nusikaltimus sutiko tik todėl, kad labai reikėjo pinigų (2 t., b. l. 141-142).

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kaip minėta, BK 300 straipsnio 2 dalyje veiką apibūdinantys objektyviosios pusės požymiai yra alternatyvūs ir bet kurio vieno iš jų padarymo užtenka baudžiamajai atsakomybei kilti.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas. Tai esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2K-453-648/2016, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 1 MGL dydis buvo 37,66 Eur.

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės panaudojimo bei turto užvaldymo, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento nustatymo. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, kuri yra tik tyčinė. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją arba instituciją, sprendžiančią ginčą ir priimančią privalomus vykdyti sprendimus, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kad pasikėsino sukčiauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105-895/2020, 2K-303-693/2019, 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobūdžio sandorius, turi tikslą neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslą įgyvendina – neatlygintinai įgyja svetimą turtą, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013, 2K-66/2014).

Teismų praktikoje BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų, kuriomis įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) ir kuris įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 74 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taikymas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (EŽTT 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu V. I. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad padėjo pagaminti žinomai netikrus asmens tapatybės kortelę bei vairuotojo pažymėjimą, kuriuose buvo išgalvoto asmens duomenys – J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei V. I. nuotrauka. Šioje byloje V. I. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį neteisėtai įgijęs netikrą, žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu, kuriame buvo atspausdinta jo, V. I., fotonuotrauka, neteisėtai jį laikė bei gabeno su savimi bei 2017 m. kovo 14 d., apie 10.20 val., panaudojo, pateikdamas automobilių nuomos punkte „Hertz“, esančiame ul. Gen. Kleeberga 53, Balstogėje, Lenkijos Respublikoje, darbuotojui, sudarydamas automobilio „BMW520“, Lenkijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad dokumentų laikymas ir gabenimas padarytas Lenkijos Respublikoje, o Lenkijos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už netikrų dokumentų laikymą ir gabenimą, todėl vadovaujantis BK 8 straipsnio 1 dalimi, kuri numato kad asmuo padaręs užsienyje nusikaltimus atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju jei padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, o Lenkijos Respublikoje tokios atsakomybės baudžiamasis įstatymas nenumato, todėl iš kaltinimo išjungtinas netikro žinomai suklastoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikymas ir gabenimas.

Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismų praktiką netikrų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, bei į tai, kad V. I. už tai, kad padėjo pagaminti žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu, V. I. dėl kaltinimo pagal 300 straipsnio 2 dalį šioje baudžiamojoje byloje išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. I. 2017 m. kovo 14 d. apie 10.30 val., automobilių nuomos punkte „Hertz“, esančiame ul. Gen. Kleeberga 53, Balstogėje, Lenkijos Respublikoje, su įmone „Motorent Sp.z.o.o.“, kurios būstinė yra adresu Ostrobramska 34, Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje, sudarė automobilio nuomos sutartį, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – automobilį „BMW 520D“, Lenkijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įmonės darbuotojui pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu su jo (V. I.) fotonuotrauka, sudaręs šio automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išnuomojo minėtą automobilį nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2020 m. kovo 23 d., tačiau sutartyje nurodytų nuomos įsipareigojimų nevykdė, apgaule suklaidinęs nuomos punkto darbuotojus savo naudai įgijo svetimą, iš įmonės „Millenium Leasing Sp.z.o.o.“ lizingu paimtą automobilį „BMW520“, Lenkijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu padarydamas įmonei 40 445,80 eurų turtinę žalą.

Šioje byloje nustatyta ir tai, kad V. I. 2017 m. kovo 14 d. apie 15 val., oro uosto automobilių „Europcar“ nuomos punkto patalpose, esančiose ul. Żvirki i Vigury 1, Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – įmonei priklausantį automobilį interneto svetainėje Rentalcars.com J. B. vardu rezervavo Intermediate kategorijos (kuriai priskiriami „Audi A3“, 18660 eurų vertės ir „Toyota Avensis“, 15760 eurų vertės) automobilį, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įmonės darbuotojui pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu, ir bandė sudaryti automobilio nuomos sutartį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įmonės „Europcar“ darbuotojas atsisakė išnuomoti transporto priemonę ir pasiūlė kreiptis vėliau, tokiu būdu apgaule pasikėsino įgyti svetimą – įmonei „Europcar“ priklausantį turtą, kurio vertė nuo 15760 eurų iki 18660 eurų.

Šiuo atveju apgaulė nuomos kompanijų darbuotojų atžvilgiu ir pasireiškė tuo, kad sudarant nuomos sutartį, pirmuoju atveju, ir rezervavus automobilį, antruoju atveju, buvo panaudoti netikri nuomotojo asmens duomenys, kadangi automobilius nuomojo V. I., o nuomos sutartyje ir rezervacijoje buvo nurodyta, kad nuomoja ir rezervaciją atliko J. B.. Šiuo atveju nuomos kompanijai buvo apsunkintas asmens, išsinuomojusio automobilį, nustatymas, be teisėsaugos institucijų įsikišimo praktiškai neįmanomas. Taip pat problemiškas pažeistų teisių atkūrimas civilinio proceso tvarka. Dėl šių aplinkybių tokia apgaulė turėtų būti laikoma esmine, suklaidinant turto valdytoją. Byloje nustatyta, kad V. I. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl nuomos darbuotojai nebūtų nuomoję jam automobilio. V. I. savo vardu automobilio nenuomojo ir nerezervavo ir tai atskleidžia jo nusikalstamus ketinimus, sudarius nuomos sutartį, jos nevykdyti, o išnuomotą automobilį neteisėtai užvaldyti bei rezervavus automobilį , o vėliau sudarius nuomos sutartį, jos nevykdyti, o išnuomotą automobilį neteisėtai užvaldyti.

Kaltinamasis V. I. pripažįsta, kad Lenkijos Respublikoje kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai išsinuomojo kaltinime nurodytą automobilį kito asmens vardu, panaudodamas žinomai suklastotą netikrą J. B. vardu pagamintą vairuotojo pažymėjimą, tačiau neigia, jog šį išnuomotą automobilį ketino pasisavinti. Apklaustas teisme teigė, jog po to, kai Balstogės nuomos punkto savininkas ėmė skambinti jam ir domėtis išnuomotu automobiliu, jam tai nepatiko, todėl nusprendė Varšuvoje tokiu pat būdu, t. y. panaudojant tą patį žinomai suklastotą netikrą J. B. vardu pagamintą vairuotojo pažymėjimą, išsinuomoti kitą automobilį, Teigė, jog nei vieno automobilio pasisavinti neketino. Tokie kaltinamojo paaiškinimai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu V. I. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog norėjo išsinuomoti automobilį Lenkijos Respublikoje, todėl tam jam buvo reikalingas padirbtas vairuotojo pažymėjimas, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. V. I. nurodė, jog Bialystoke esančiame automobilių nuomos punkte išsinuomodamas kito asmens vardu automobilį, jis iškart žinojo, kad pasibaigus nuomos laikotarpiui, minėtų automobilių neketina grąžinti. Nepamena, koks buvo šio automobilio nuomos terminas ir kokia buvo automobilio nuomos kaina. Jam tai buvo nesvarbu, nes automobilio neplanavo grąžinti. Minėtu nuomotu „BMW“ automobiliu nuvažiavo į Varšuvo oro uostą, kur turėjo išsinuomoti kitą automobilį. Nepamena, koks buvo automobilių nuomos punkto pavadinimas, bet atvykęs ten, vadybininkui nurodė, kad yra internetu per anksčiau įvardintą sistemą rezervavęs automobilio nuomą jų salone. Vadybininkui pateikė padirbtą vairuotojo pažymėjimą. Šis, patikrinęs jo duomenis sistemoje, pasakė, kad šiuo metu negali išduoti nuomai automobilio ir turėtų atvykti vėliau. Jis išėjo iš minėto automobilio nuomos punkto neišsinuomojęs jokio automobilio. Vadybininkas jam nenurodė, kokį automobilį jam gali išnuomoti, sistema. Nenorėjo laukti ir išvažiavo jau išnuomotų automobiliu „BMW“ atgal iki Bialystoko miesto Lenkijos Respublikoje. Negali įvardinti kodėl, bet nuomotą automobilį „BMW“ paliko daugiabučio namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Bialystoke, Lenkijos Respublikoje, tikslaus adreso nežino. Palikęs automobilį, išvažiavo iki Vilniaus su pavėžėjais, kuriuos stabdė pakeliui ir šie jį paveždavo iki tam tikros vietos, o vėliau vėl stabdė naujus automobilius ir tokiu būdu atvyko iki Vilniaus. Nuomotu automobiliu „BMW“ norėjo pasivažinėti, o vėliau ką su juo būtų daręs, dar buvo nenusprendęs.

Visuma objektyvių įrodymų paneigia kaltinamojo V. I.parodymus apie tai, kad jis neva neturėjo ketinimų pasisavinti išnuomotus Lenkijoje kito asmens vardu automobilius. Kitokius nei teisme parodymus V. I. apie šioje byloje tiriamas aplinkybes yra davęs ir 2017 m. kovo 22 d. papildomos įtariamojo apklausos metu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-012524-17. Šios apklausos metu V. I. parodė, jog 2017-03-15 Lenkijoje Baltstogėje J. B. vardu išsinuomojo automobilį BMW 530 D, 2016 metų gamybos, automatine pavarų dėže. Su šituo išsinuomotu automobiliu jie nuvažiavo į Varšuvą, kur Varšuvos oro uoste J. B. vardu buvo rezervuotas dar vienas automobilis Audi A3, sedanas, pilkos spalvos su mechanine pavarų dėže. Į Varšuvą atvyko visa valanda anksčiau, nei buvo rezervuotas automobilis, todėl automobilis jam nebuvo duotas, pasiūlė atvykti nurodytu laiku. Automobilis buvo rezervuotas 15 ar 16 val. Pakeliui į Baltstogę Ž. paskambino savo draugui į Ukrainą ir su juo susitarė, kad automobilį geriau palikti Balstogėje, kadangi ukrainiečiams bus patogiau iš ten pasiimti. Balstogėje, penkiaaukščio namo kieme paliko automobilį BMW. Automobilio raktą paliko automobilyje, paties automobilio neužrakino. Apie 24.00 val. iš Lenkijos sugrįžo į Vilnių. Kitą dieną jis iš savo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) paskambino į Lenkiją ir automobilių nuomos bendrovei pranešė kur paliktas automobilis. Jis suprato, kad automobilis yra labai brangus, todėl nenorėjo rizikuoti ir padaryti didelės žalos. Šios bylos nagrinėjimo metu teisme apklaustas V. I. teigė, jog Balstogės nuomos punkto šeimininkas pradėjo skambinėti dar tą pačią dieną ir dėl to, kad jam nepatiko pirmojo automobilio šeimininko elgesys, jis bandė oro uoste Varšuvoje išsinuomoti kitą automobilį. Tokius V. I. paaiškinimus paneigia byloje esantys teisme ištirti įrodymai. Iš byloje esančios automobilio nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), matyti, jog asmuo, prisistatęs kaip B. J., vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomojo automobilį, modelis 520D XDRIVE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9 dienoms (paėmimas 2017 m. kovo 14 d., 10.38 val., grąžinimas 2017 m. kovo 23 d., 10.00, kreditinėje kortelėje autorizuojama suma – 3000 PLN (1 t., b. l. 40, 2 t., b. l. 21). Liudytojas P. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, jog Rentalcar padarė rezervaciją, rezervavimas buvo 9 dienoms, sumokėta iš anksto su išpirktu pilnu draudimu. 2017 m. kovo 14 d.12.30-13.00 val. atėjo klientas į ofisą, jis išnuomojo klientui automobilį pagal procedūras, klientas pasakė, kad yra statybos darbuotojas, savo iniciatyva parodė vaučerį, kad jis turi išpirktą apgyvendinimą miestelyje. Po nuomos praėjus 3-4 val., jis ruošėsi vykti į Suvalkus pristatyti kitą automobilį, prieš išvykstant patikrino paštą ir pamatė žinutę iš grupės, kur buvo prisegta įvairių nuomos punktų informacija dėl įtartinų klientų. Jis atsimena, kad kaltinamasis buvo prisistatęs su dokumentu J. B.. Toje žinutėje buvo pateikta pavardė, neidentiška, bet labai panaši, tai jis suprato, kad tai tas pats asmuo. Kartu su Rentalcar iš Varšuvos oro uosto buvo žinutė iš to punkto, taip pat buvo ten parašyta, kad auto nuomą atsakė klientui dėl įtarimų, buvo pranešta direktorei ir prasidėjo visa procedūra bandant atgauti automobilį. Jis tą dieną tikrai bandė skambinti klientui, bet telefonas buvo arba išjungtas, arba jis nekėlė. Klientas pasakė, kad jis yra statybos darbuotojas, gyvens 9 dienas ir šiuo automobiliu važinės į darbą, ir tuo pačiu gavo informaciją, kad klientas atvyko į biurą Varšuvoje, už 200 km nuo jų, kur taip pat mėgino išsinuomoti automobilį, tai jiems kilo įtarimas. Minėtas asmuo nenoriai ir iš pradžių neteisingai – supainiojęs vieną skaičių, pasakė jam savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), į kurį iškart paskambino ir šis suskambėjo. Apie 16.16 val., jis gavo el. laišką nuo M. B. iš „Europcar“ įmonės. Laiško pavadinimas buvo ALERT/PAKLAUSIMAS/B.. Laiške buvo klausiama, ar turėjo rezervaciją, atlikta B. J. vardu. Suprato, kad tai gali būti tas pats asmuo, kuriam išnuomojo „BMW“ automobilįBandė susisiekti su vyriškiu, kuris išsinuomojo „BMW“ automobilį, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Kitą dieną, anksti ryte bandė vėl su juo susisiekti, tačiau jo telefonas buvo vis dar išjungtas. Prisiskambino jam apie 12.40 val., pasakė, kad iškilo problema dėl automobilio ir paklausė jo, kur šis yra. Pasakė, kad atvažiuotų į firmos būstinę, tačiau jis atsakė, kad yra Balstogėje ir atvažiuos vakare, po ko išjungė telefoną. Telefonu kalbėjo rusiškai. Apie 14.33 val., jis davė jam signalą „pamajakino“, o jis jam perskambino. Pasakė, kad turėjo išvykti į Lietuvą, kad jau kelyje, o automobilį paliko KEN gatvėje ten, kur yra trys konteineriai prie geltono pastato ir išjungė telefoną. Nuvažiavo pats ieškoti automobilio į jo nurodytą vietą, tačiau nurodytoje vietoje automobilio nerado. Važinėjo po apylinkės, t.y. KEN gatve ir kitomis šalia esančiomis gatvėmis.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. K., paaiškino, jog 2017 m. kovo 14 d. direktorė J. K. telefonu jam pranešė, kad automobilį Balstogėje išsinuomojęs asmuo – Lietuvos pilietis J. B. bando išsinuomoti automobilį Šopeno oro uoste, firmoje „Europcar“. 2017 m. kovo 14 d. 10.38 val., Balstogėje, adresu ul. Gen. Kleeberga 53, minėtas Lietuvos pilietis išsinuomojo „BMW520“ markės automobilį. Įtaria, kad automobilis galėjo būti pasisavintas, nes Lietuvos pilietis atvažiavo tiesiogiai iš Balstogės į Varšuvą, norėdamas išsinuomoti dar vieną automobilį, šį kartą jau kitame nuomos punkte, įtarimai kilo, nes asmuo važiavo iš Balstogės į Varšuvą išsinuomoti dar vieną automobilį. Kadangi kilo įtarimas, kad automobilis bus pasisavintas, jis susisiekė telefonu su Lietuvos piliečiu, o po to buvo susisiekta su policija. T. y. M. S. K. skambino V. I. jau po to, kai paaiškėjo, jog pastarasis siekia išsinuomoti dar vieną automobilį Varšuvoje. 2017 m. kovo 29 d. apžiūros protokolu apžiūrėtame vaizdo stebėjimo kamerų įraše iš Varšuvos Šopeno oro uosto matyti, kaip įraše darytame kameros, kuri yra nukreipta į vidaus kelią, esantį oro uosto automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, prieš įėjimą į oro uosto terminalus, 2017 m. kovo 14 d.14:46:26 val. į kameros stebėjimo lauką įvažiuoja „BMW“ markės automobilis, 2017 m. kovo 14 d. 14:51:50 val. ankstesniuose įrašuose pastebėtas vyras įeina į kameros stebėjimo lauką ir juda link nuomos punkto. Atsistoja prie prekystalio ir kalbasi su punkto darbuotoju. Išeina iš patalpos, po to sugrįžta, vėl kalbasi su nuomos punkto darbuotoju, po to išeina ir eina tuo pačiu maršrutu. Įraše matyti, kaip vyras, išėjęs iš patalpos, deda kortelę į krepšį (2 t., b. l. 40-42).Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, kuris paaiškino, jog 2017 m. kovo 14 d. apie 15 val. į jų nuomos punktą atėjo klientas, kuris savo telefone parodė, kad buvo atlikta rezervacija 16 val. Vėliau patikrinęs telefone pamatė, kad iš tikrųjų tokia rezervacija yra. Pagal rezervacijos duomenis tai buvo lietuvių tautybės vyras J. B.. Iš kolegų sužinojo, kad klientui neatėjus 16.00 val., buvo susisiekta su kitais nuomos punktais ir nustatyta, kad jis jau buvo išsinuomojęs kitą automobilį kitame nuomos punkte. Kolegos atliko patikrinimą, nes minėtas klientas jiems atrodė įtartinas. Atrodė keista, kad buvo be bagažo. Iš rezervacijos duomenų žinomi yra tik kliento vardas ir pavardė bei kad kita rezervacija buvo atlikta per Rentalcars.com.ltd. Kai klientas ateina be bagažo, jie dažniausiai patikrina, ar kituose punktuose nėra išnuomota automobilio, nes labai dažnas atvejis, kad tokie klientai būna išsinuomoję ir kitame punkte, tai dažniausiai daroma dėl brangių automobilių. Kai yra išnuomojamas brangus automobilis, ir jeigu padaroma skirtinguose punktuose, tada jau kyla įtarimas. Abejones V. I. duotų paaiškinimų teisingumu sustiprina 2017 m. balandžio 25 d. Balstogės miesto policijos komendantūros Kovos su turtiniais nusikaltimais skyriaus vyresniojo seržanto L. S. oficialiame rašte atlikta sujungimų su įtariamo asmens naudojamais numeriais, nurodytais P. P. liudytojo apklausos metu, analizė. Nustatyti šie numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Išanalizuota numerio (duomenys neskelbtini) sujungimų išklotinė, kurioje užfiksuoti sujungimai su numeriu (duomenys neskelbtini), padaryti atitinkamai šiomis dienomis: 2017-03-14, 20:32:18-20:32:24, 2017-03-15, 07:18:27-07:18:32, 2017-03-15, 12:41:16-12:41:53, 2017-03-15, 14:33:35-14:36:33, 2017-03-15, 14:44:08-14:48:59, 2017-03-15, 14:54:19-15:00:47, 2017-03-15, 15:28:26-15:31:10, 2017-03-016, 21:10:27-21:10:31, 2017-03-16, 21:38:22-21:38:26, 2017-03-16, 22:19:42-22:19:45, 2017-03-17, 06:59:30-06:59:33, 2017-03-17, 17:57:13-17:57:21, 2017-03-17, 17:57:48-17:59:18, 2017-03-17, 18:09:15-18:10:00. 2017 m. balandžio 26 d. Balstogės miesto policijos komendantūros Kovos su turtiniais nusikaltimais skyriaus vyresniojo seržanto L. S. oficialiame rašte nurodyta, kad atliekant veiksmus tiriamojoje byloje, remiantis Lietuvos pusės pateikta informacija, kurią jiems perdavė Balstogės vaivadijos komendantūros Kriminalinės žvalgybos skyrius, buvo nustatyti asmenys: E. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. I., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys keliavo „VW Passat“ markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW740i“ markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos pusė nurodė, kad sulaikant minėtus asmenis buvo paimti dokumentai, išduoti J. B. vardu, t.y. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš perduotos informacijos matyti, kad asmenys turėjo su savimi „BMW520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei raktelius, kurie, tikriausiai, yra nuo minėto automobilio. Sulaikymo metu jie taip pat turėjo SIM korteles, kurių MSISDN numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi aptarti duomenys akivaizdžiai paneigia V. I. poziciją dėl to, kad jis neva į Varšuvą važiavo išsinuomoti automobilio dėl to, kad Balstogės nuomos punkto savininkas ėmė jam skambinti. Priešingai visi šie aptarti duomenys patvirtina, jog V. I. iš anksto buvo suplanavęs ir pasirengęs įvykdyti abu jam inkriminuotus nusikaltimus, nes P. P. skambino į V. I. telefono numerį 2017-03-14 20:32:18-20:32:24, t. y. jau po to, kai gavo duomenų iš Varšuvos automobilių centro apie įtartiną asmenį, t. y. po to, kai V. I. jau buvo nuvykę į Varšuvos Oro uoste esantį automobilių nuomos punktą, todėl šis ir vėlesni skambučiai negali būti priežastimi, dėl kurios, kaip teigė pats V. I., jis važiavo į Varšuvą išsinuomoti kito automobilio. Išankstinį pasirengimą pasisavinti išnuomotus automobilius Balstogės ir Varšuvos nuomos punktuose patvirtina ir tai, kad V. I., nors tai nėra būtina, savo iniciatyva parodė iš interneto atspausdintą vaučerį nakvynei (duomenys neskelbtini) šalia Balstogės. Kaip vėliau buvo nustatyta šis vaučeris buvo suklastotas, ką patvirtino teisme apklausta liudytoja B. S., kuri parodė, jog šis vaučeris be abejo suklastotas. Nuotraukose yra jos butas, tas, kurį nuomoja, tačiau kaip ir minėjo, nenuomoja šio buto pagal išankstinį apmokėjimą. Iš jokių asmenų nėra gavusi pinigų sumos, nurodytos vaučeryje.

Nagrinėjamoje situacijoje pagrindinis tikslas buvo didelės vertės svetimo turto užvaldymas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog neteisėtai veikai daryti buvo pasirengta, t. y. buvo pasirūpinta suklastotais dokumentais, būtent šiais dokumentais buvo pasinaudota sudarant išgalvoto asmens J. B. vardu automobilio BMW520 nuomos sutartį automobilių nuomos punkte „Hertz“, esančiame ul. Gen. Kleeberga 53, Balstogėje ir rezervuojant bei siekiant sudaryti automobilio nuomos sutartį „Europcar“ nuomos punkto patalpose, esančiose ul. Żvirki i Vigury 1, Varšuvoje, iš anksto žinant, kad šie automobiliai nebus grąžinti. V. I. antrosios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju padarytos V. I. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Darytina išvada, kad byloje surinkti ir teisme patikrinti įrodymai sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, gauti ir surinkti teisėtu būdu ir jų visuma yra pakankama kaltinamojo V. I.. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir kaltei įrodyti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. I. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad V. I. 2017 m. kovo 14 d.,apie 10.30 val., automobilių nuomos punkte „Hertz“, esančiame ul. Gen. Kleeberga 53, Balstogėje, Lenkijos Respublikoje, su įmone „Motorent Sp.z.o.o.“, kurios būstinė yra adresu Ostrobramska 34, Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje, sudarė automobilio nuomos sutartį, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – automobilį „BMW 520D“, Lenkijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įmonės darbuotojui pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu su jo (V. I.) fotonuotrauka, sudaręs šio automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išnuomojo minėtą automobilį nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2020 m. kovo 23 d., tačiau sutartyje nurodytų nuomos įsipareigojimų nevykdė, apgaule suklaidinęs nuomos punkto darbuotojus savo naudai įgijo svetimą, iš įmonės „Millenium Leasing Sp.z.o.o.“ lizingu paimtą automobilį „BMW520“, Lenkijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu padarydamas įmonei 40 445,80 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 5 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja sukčiavimo būdu užvaldyta pinigų suma, kuri viršija 250 MGL dydį ir pagal BK 190 straipsnio nuostatas atitinka didelės vertės turtą.

Taip pat V. I. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2017 m. kovo 14 d., apie 15 val., oro uosto automobilių „Europcar“ nuomos punkto patalpose, esančiose ul. Żvirki i Vigury 1, Varšuvoje, Lenkijos Respublikoje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – įmonei priklausantį automobilį, interneto svetainėje Rentalcars.com J. B. vardu rezervavo Intermediate kategorijos (kuriai priskiriami „Audi A3“, 18660 eurų vertės ir „Toyota Avensis“, 15760 eurų vertės) automobilį, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įmonės darbuotojui pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu, ir bandė sudaryti automobilio nuomos sutartį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įmonės „Europcar“ darbuotojas atsisakė išnuomoti transporto priemonę ir pasiūlė kreiptis vėliau, tokiu būdu apgaule pasikėsino įgyti svetimą – įmonei „Europcar“ priklausantį turtą, kurio vertė nuo 15760 eurų iki 18660 eurų. Šiais savo veiksmais V. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 5 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnio 1 dalyje). Kaltinamojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja sukčiavimo būdu užvaldyta pinigų suma, kuri viršija 250 MGL dydį ir pagal BK 190 straipsnio nuostatas atitinka didelės vertės turtą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Baudžiamojo kodekso 5 straipsnio nuostatos numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai už užsienyje padarytas veikas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. BK 8 straipsnio nuostatos numato, kad jei asmuo padaręs nusikaltimą užsienyje teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. Iš Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso matyti, kad už sukčiavimą numatyta bausmė nuo 6 mėnesių iki 8 metų laisvės atėmimo (Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo V. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. I. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jis padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, abu nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybe, teistas iš viso 16 kartų, iki pastarosios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 8 kartus ir dar 8 kartus teistas jau po jos padarymo, teistumai neišnykę (2 t., b. l. 130-140), taip pat jis daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, todėl nuobaudos yra galiojančios (2 t., b. l. 103-129), vykdantis individualią veiklą (2 t., b. l. 101). Už jam inkriminuotų BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą sankcijose numatytos tik laisvės atėmimo bausmės, todėl tokios rūšies bausmės jam ir skirtinos. Skiriant bausmes įvertintina tai, kad nors V. I. yra teisiamas už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, tačiau nusikalstamomis veikomis reali žala nebuvo padaryta – pirmame sukčiavimo epizode neteisėtai pasisavintas automobilis „BMW 520D“, Lenkijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vėliau buvo grąžintas savininkui, o antras sukčiavimo epizodas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kaltinamajam nespėjus įgyti svetimo turto. Atsižvelgiant į išdėstytą, V. I. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kuriu dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį, už baigtą sukčiavimo epizodą (automobilio „BMW520“, Lenkijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgijimas apgaule) skiriant 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už antrą sukčiavimo epizodą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, skiriant mažesnę bausmę – 1 metų laisvės atėmimą.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą. prie didesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už baigtą pirmą sukčiavimo epizodą, pridedant dalį mažesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už antrą sukčiavimo epizodą, pridedamos bausmės dalį nustatant lygų minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (trims mėnesiams), kadangi minėtas epizodas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir paskiriant V. I. subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, V. I. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu V. I. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, pridedamos bausmės dalį nustatant lygią pusei šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (pridedant 1 metus laisvės atėmimo), ir paskirti V. I. galutinę subendrintą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytina bausmės dalis, V. I. atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį, bei minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagrindo nėra, kadangi iš kaltinamojo teistumų matyti, kad pastarųjų nusikalstamų veikų padarymas nebuvo atsitiktinis, kaltinamasis sistemingai daro nusikaltimus nuosavybei, kas teikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis yra linkęs pragyvenimui pelnytis nusikalstamais būdais, ankstesni teistumai ir jo atžvilgiu taikytos švelnesnės poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikaltimų darymo, todėl nagrinėjamu atveju nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės nebus pasiekti bausmės tikslai.

Dėl daiktinių įrodymų

Byloje esantys vokai su CD diskais, kuriuose įrašyti bylai tirti ir nagrinėti reikšmingi duomenys (1 t., b. l. 29, 53, 78, 80, 99, 103, 127) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Vokas, kuriame yra biologiniai pėdsakai, vokas, kuriame yra mikrodalelių pėdsakai ir vokas, kuriame yra daktiloskopiniai pėdsakai, atiduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą dėl daiktinių įrodymų perdavimo saugojimui (2 t., b. l. 84) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalis) (automobilio „BMW520“, Lenkijos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgijimas apgaule), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnio 1 dalyje) (pasikėsinimas įgyti įmonei „Europcar“ priklausantį turtą), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti V. I. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti V. I. galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešerių) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, V. I. atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį, bei minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

V. I. išteisinti dėl kaltinimo pagal 300 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Byloje esančius vokus su CD diskais, kuriuose įrašyti bylai tirti ir nagrinėti reikšmingi duomenys – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Voką, kuriame yra biologiniai pėdsakai, voką, kuriame yra mikrodalelių pėdsakai ir voką, kuriame yra daktiloskopiniai pėdsakai, atiduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimą dėl daiktinių įrodymų perdavimo saugojimui – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.