- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- 1S-254-397/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22910-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. I.
nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. I. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. RV-20-2328 taikyti V. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. I. 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 29 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 26 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 1 mėnesis 3 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2023 m. kovo 23 d. priimtu nutarimu Nr. RV-20-2328 nutarta taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo vertinimu, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis V. I. prašo, panaikinti Marijampolė apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir priimti sprendimą tvirtinti Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodė, jog skundžiamoje nutartyje nėra teisinių argumentų, kuriais turi būti grindžiamas sprendimas, taip pat ir tinkamo argumentavimo. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija savo nutarime pažymėjo, o apylinkės teismas to neneigia, kad V. I. per bausmės atlikimo laiką buvo 5 kartus skatintas. Be to, būdamas pataisos įstaigoje mokėsi, užbaigė vidurinę mokyklą, o vėliau spėjo įgyti ir tiltinių kranų operatoriaus specialybę. Komisija taip pat konstatavo, kad jam nustatyti apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos, įgytas išsilavinimas, darbiniai įgūdžiai, alkoholio nevartojimas, emocinis stabilumas. Tačiau nuteistojo pastebėjimu, apylinkės teismas viso to „nepastebi“ arba skaito tai nereikšmingomis „smulkmenomis“. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog komisija konstatavo, kad V. I. elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, įgijo vidurinį išsilavinimą bei specialybę, dirba, dengia įsiskolinimus, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundo autoriaus įsitikinimu po tokio Komisijos vertinimo labai neįtikinamai skamba Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro atsiliepime išsakytas teiginys, jog toks nuteistojo elgesys yra būdingas ne tik jam, bet ir yra įprastas visų nuteistųjų elgesys.
4.2. Skunde pažymima, jog lygtinis paleidimas pritaikomas asmeniui, kuris jau patyrė atitinkamos trukmės realų laisvės atėmimą įkalinimo įstaigoje, bausmė nepanaikinama, todėl negali suponuoti nebaudžiamumo atmosferos, kuri turėtų būti sietina su atsakomybės išvengimu. Skundžiama apylinkės teismo nutartis kardinaliai skiriasi nuo Komisijos nutarimo, kuriuo yra nutarta taikyti V. I. lygtinį paleidimą. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarime dėstoma gana objektyvi medžiaga apie jį ir šios, Komisijoje nuodugniai apsvarstytos medžiagos pagrindu, visų vienbalsiu Komisijos narių pritarimu, yra priimtas motyvuotas ir argumentuotas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, o apylinkės teismas pateiktame Komisijos nutarime ir kitoje medžiagoje randa daugiausia tik neigiamus jo asmens ir elgesio aspektus.
4.3. Skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog BVK 82 straipsnyje yra nustatytos laisvės atėmimo bausmių proporcijos, kurias atlikus nuteistiesiems galimas lygtinio paleidimo taikymas. Šiose teisės normose įtvirtinta sąlyga, jog tokią nusikalstamą veiką kaip V. I. padariusiems nuteistiesiems ir gavusiems tokią bausmę, lygtinis paleidimas galimas atlikus pusę laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnyje taip pat nustatoma, kad priėmus sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, nuteistajam yra vykdoma probacija. Skunde prašoma, sprendžiant V. I. lygtinio paleidimo klausimą vadovautis ne vien tik bausmės tikslais, bet ir lygtinio paleidimo tikslais.
4.4. Skundo autoriaus pastebėjimu, Komisija nustatė, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir savo nutarime tai patvirtino nepaneigiamais faktais paimtais iš Socialinės išvados. Atkreipiamas dėmesį ir į tai, kad nuo šių metų sausio dienos galiojančiame naujos redakcijos BVK 4 straipsnyje yra numatyti nauji bausmių vykdymo principai, tarp kurių yra ir bausmių vykdymo individualizavimo principas. Šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat yra nurodomi ir kiti bausmių vykdymo principai, tokie kaip teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo. Šio principo esmė ta, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu gali ir turi būti keičiama.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. I. skundas atmetamas
6. Teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų V. I. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
9. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
10. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis paskutinio atlikto vertinimo (2023 m. sausio 26 d.) metu, nuteistajam V. I. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką ir lyginant su ankstesniais vertinimais, nors ir nustatyta sumažėjusi rizika, tačiau išliko vidutinė, tuo tarpu BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam vienas iš keliamų reikalavimų – žemas nusikalstamos elgesio rizikos laipsnis. Nors nuteistojo manymu jis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, net 7 kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo V. I. pakartotinio nusikalstamumo riziką: statiniai - kriminalinė patirtis (didelis teistumų skaičius, nusikaltimų modelis) ir dinaminiai - darbinės patirties stoka, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stiliaus ypatumai, piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymas ir elgesys, nuostata į priežiūrą ir visuomenę. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus V. I. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors kaip teigiama apeliaciniame skunde ir kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistajam vertinimo metu taip pat yra nustatyti ir pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai (apsauginiai), tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nustatyti nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, negali būti suabsoliutinami ir pripažįstami pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė ir nuo ankstesnių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų yra nepakitusi yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek šiuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu V. I. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
11. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog analizuojant nuteistojo dokumentinę medžiagą matyti, jog V. I. ankščiau teistas 16 kartų (dominavo turtiniai nusikaltimai), laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka antrą kartą pagal subendrintą nuosprendį už kelias nusikalstamas veikas. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, kadangi dauguma nusikaltimų yra nuosavybei, nusikaltimus kaip ir kitus teisės pažeidimus darė sistemingai, jo atžvilgiu net 6 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nei skirtos bausmės, nei parodytas teismo pasitikėjimas įtakos nuteistojo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė pakankamai pavojingas nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat fiksuota, jog vertinant asmens darbinę patirtį, matyti, kad teisės pažeidėjas kiek stokojo nuoseklios darbinės patirties ir motyvacijos užsiimti socialiniai priimtina veikla. Nusikaltimai buvo daromi apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, yra nurodęs, kad narkotikai veikė kaip stimulas nusikalsti. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (pakartotinis nusikalstamų veikų vykdymas, negebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų bei siekti socialiai priimtino savęs realizavimo būdų ir pan.) yra susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Teisės pažeidėjas neneigia, kad buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Psichotropines medžiagas pradėjo vartoti 2008 metais ir jas vartojo iki 2010 metų. Nuteistasis praktiškai kasdien vartodavo heroiną, amfetaminą, retkarčiais marihuaną. Heroiną vartojo intraveniniu būdu. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad, siekdamas finansinės naudos, neįvertino ankstesnio patyrimo, linkęs kartoti tas pačias klaidas nesugebėdamas surasti alternatyvų, bei dėmesį suteikia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, galima teigti, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio sritis pasižymi kriminogeniškumu. Nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, menki problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, mąstymo lankstumo stoka – visa tai yra glaudžiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Tai, kad nuteistasis teistas daugybę kartų, yra pagrindo manyti, kad asmuo praeityje turėjo nusikalstamumą palaikančias nuostatas. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą V. I. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertinti visi nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal subendrintą nuosprendį už kelias nusikalstamas veikas, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. V. I. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.
12. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Įkalinimo įstaigos Turto valdymo skyriaus 2021 m. vasario 23 d. duomenimis, nuteistasis turėjo vykdomuosius patvarkymus dėl teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų – 7541,44 Eur, atlygino 614,77 Eur, liko nesumokėta – 6926,67 Eur. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, turėjo 9660,26 Eur skolą. Įkalinimo įstaigos Turto valdymo skyriaus 2022 m. kovo 24 d. pateiktais duomenimis, nuteistasis turėjo finansinių įsipareigojimų už 26436,23 Eur, atlygino 622,86 Eur, liko nesumokėta – 25803,37 Eur. 2022 m. rugpjūčio 9 d. Turto valdymo skyriaus duomenimis, nuteistasis 2022 m. liepos 27 d. buvo atlyginęs 843,89 Eur. 2023 m. sausio 26 duomenimis, nuteistasis už praeityje padarytus administracinius nusižengimus turi nesumokėtų skolų už 9383,61 Eur. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti, buvo įdarbintas ir darbinę veiklą tęsia iki šiol, tačiau kaip matyti, jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka labai dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindo išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę. Nors įkalinimo įstaigai yra pateikta pažymą apie laisvėje surastą darbo vietą, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje.
13. Išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nelaikytina tai, kad V. I. šiuo metu pataisos įstaigoje dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, įkalinimo įstaigoje nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, Marijampolės profesinio rengimo centre – tiltinių kranų operatoriaus specialybę, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi suteiktą be sargybos statusą, reguliariai vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, kurių metu apie padarytus pažeidimus duomenų negauta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Apygardos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam V. I. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.
14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
15. Analizuojamu atveju V. I. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. I. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.