Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. I. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės atėmimo 2 metams bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. spalio 29 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 26 d.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2024 m. kovo 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, yra 8 kartus skatintas, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir kad nuteistasis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismas padarė išvadą, kad paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, taip pat nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. I. skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

9. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu V. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Čia pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

10. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat įvertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę ir toks nuteistojo padėties pakeitimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį V. I. charakterizuojančių duomenų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Įkalinimo įstaigoje buvo motyvuotas mokytis ir įgyti išsilavinimą, įgijo vidurinį išsilavinimą, tiltinių kranų operatoriaus specialybę. Bausmės atlikimo metu stebima teigiama nuostata į darbinę veiklą. 2021 m. lapkričio 3 d. įsidarbino pasiuntiniu ir profesinės mokyklos tvarkiniu. 2022 m. rugsėjo 28 d. įsidarbino UAB „G.“, kur dirba iki šiol, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Struktūruotoje aplinkoje deda pastangas savanoriškai spręsdamas finansines problemas. Darbdavys nuo V. I. išmokamo darbo užmokesčio dalį pajamų perveda antstoliams pagal vykdomuosius raštus. 2022 m. II-ame ketvirtyje baigė „Sėkmingas finansų valdymas“ užsiėmimus, kurie pagerino nuteistojo finansinio raštingumo įgūdžius. Dalyvavo užsiėmimuose, skirtuose psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai. Taip pat lankė intervencines programas, skirtas elgesio, mąstymo korekcijai, pozityvaus užimtumo veikloje. Struktūruotoje aplinkoje V. I. deklaruoja pasikeitusį požiūrį į draugus, laisvalaikio praleidimo būdus. Teigia, kad yra nutraukęs visus ryšius su buvusiais draugais, pažįstamais. Yra supratęs, kad bendravimas su jais įtakojo jo daromas nusikalstamas veikas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu geba išvengti rizikingų situacijų, nei karto nėra pažeidęs nustatytų režimo reikalavimų ir tvarkos, neturi drausminių nuobaudų, skatintas 8 kartus. Nuo 2023 m. vasario 13 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba už įkalinimo įstaigos ribų, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, laikosi socialiai priimtinų elgesio normų. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.

12. Visos šios aplinkybės, į kurias dėmesį atkreipė ir Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, V. I. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Tačiau nurodyti teigiamai V. I. elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinantys faktai nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pastebėtina, kad, reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, V. I. perkeltas bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam suteikiama teisė vykti į trumpalaikes išvykas namo. Tad jo atliekamos bausmės sąlygos šiuo metu yra švelnesnės nei teigiamu elgesiu nepasižyminčių nuteistųjų. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo visas maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.

13. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nesutiktina su nuteistojo teiginiu, kad, priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, negali būti atsižvelgiama į praeities įvykius, t. y. nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, teistumų skaičių ir pan. Apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau atsižvelgė ir į tai, jog V. I. anksčiau teistas šešiolika kartų, dominuoja turtinio pobūdžio nusikaltimai. Nusikaltimus, kaip ir kitus teisės pažeidimus, jis darė sistemingai. Jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos V. I. elgesiui neturėjo, jo nuo naujų analogiškų nusikaltimų darymo nesulaikė. Nuteistajam buvo panaikintas ir anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi jis nesilaikė jam teismo skirto įpareigojimo. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą. V. I. teistumų, padarytų nusikalstamų veikų skaičius, jų pavojingumo pobūdis bei laipsnis, tai, kad ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas savo tikslų nepasiekė, rodo, kad jam paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje pasirinkti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą, o tai sudaro pagrindą V. I. teiginius, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai, juolab, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.

14. Nuteistajam V. I. yra išskiriamas vienas statinis (negalintis kisti) kriminogeninis veiksnys – kriminalinė patirtis (didelis teistumų skaičius, nusikaltimų modelis) ir keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos (turimi finansiniai įsiskolinimai); gyvenimo stilius ir draugai (netinkami laisvalaikio praleidimo būdai); piktnaudžiavimas narkotikais (vartojimas susijęs su ankstesniu nusikalstamu elgesiu); mąstymas ir elgesys (praeityje negebėjo pasirinkti tinkamų problemų sprendimo būdų bei įvertinti tolesnių savo elgesio pasekmių).

15. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad V. I. yra nurodęs, jog iki įkalinimo dirbo, turėjo sugyventinę, tačiau pastebėtina, kad tai jo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė. Nuteistasis aiškino, kad laisvėje pragyvendavo iš gaunamo atlyginimo bei iš nusikalstamu būdu gautų pajamų. Atlyginimą skirdavo būsto nuomai apmokėti, buitinėms reikmėms įsigyti, o iš nusikalstamu būdu gautų lėšų tenkindavo savo poreikius, t. y., įsigydavo narkotikų, lošdavo azartinius lošimus. Santykiai su artimaisiais laisvėje taip pat nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Analizuojant nuteistojo gyvenimo būdo laisvėje ypatumus, pastebėtina, kad jis laisvėje nepasižymėjo drausmingumu, buvo linkęs nepaisyti visuotinai nustatytų taisyklių ir elgėsi nusikalstamai. Siekdamas finansinės naudos neįvertino ankstesnio patyrimo, buvo linkęs kartoti tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, bei dėmesį suteikia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Pastebėtina, kad šiuo metu nuteistojo finansinė padėtis yra apsunkinta dėl didelių finansinių įsipareigojimų, kurie susidarė dėl netinkamai vedamo gyvenimo būdo laisvėje, o tai aukštesnės instancijos teismui kelia didelių abejonių dėl nuteistojo sėkmingos integracijos visuomenėje, ypač atsižvelgus į tai, kad V. I. iš viso teistas net septyniolika kartų ir iš esmės visos jo padarytos nusikalstamos veikos yra turtinio pobūdžio ir dalį šių veikų jis vykdė net ir turėdamas darbą ir legalių pajamų.

16. Taigi, nors V. I. rodo pastangas taisytis, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad ši jo padaryta pažanga, įvertinus aukščiau paminėtus duomenis apie jo nusikalstamą praeitį, nusikaltimus sąlygojusias aplinkybes, taip pat kriminogeninius nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius, dar nėra pakankama ir nesudaro pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą, bei manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju dar nėra pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Šiuo metu V. I. lygtinis paleidimas, atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir mastą, teistumų skaičių, prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, neatitiktų visuomenės intereso būti saugiai. Šiuo metu dar negalima daryti išvados, kad V. I. teigiami elgesio pokyčiai yra stabilūs ir ilgalaikiai. Apygardos teismo vertinimu, jam dar reikalinga taikyti priežiūrą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant užtikrinti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys apie nuteistojo gyvenimo stilių, mąstymą ir elgesį, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis dar turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. I. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.