Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-183-564/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-09
Bylos Nr.
T-183-564/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22910-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-183-564/2024
Teisminio proceso Nr.1-01-1-22910-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 9 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2024 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. RV-20-2132 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam V. I. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, jis įvykdė Komisijos rekomendacijas, mokėsi, užsiima darbine veikla, drausmine tvarka nebaustas, nuteistasis yra 8 kartus skatintas. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, jam nustatyta sumažėjusi iki vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis yra užsitikrinęs gyvenamąją vietą, palaiko artimus santykius su šeimos nariais, vertino, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Prokurorė neįžvelgia akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje, abejones teigiamo elgesio stabilumu prokurorei vis dar kelia nustatomi nuteistojo polinkį pakartotinai nusikalsti įtakojantys kriminogeniniai veiksniai. Prokurorė įvertino nusikalstamos veikos, už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis teistas 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant subendrintą 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir V. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 1 mėnuo 12 dienų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis ankščiau teistas 16 kartų (dominavo turtiniai nusikaltimai), nusikaltimus, kaip ir kitus teisės pažeidimus, darė sistemingai, jo atžvilgiu net 6 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (visais atvejais pažeista bausmės atlikimo tvarka), tačiau nei skirtos bausmės, nei parodytas teismo pasitikėjimas įtakos nuteistojo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė pakankamai pavojingas nusikalstamas veikas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Iki pastarųjų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 8 kartus ir dar 8 kartus teistas jau po jų padarymo. Šios aplinkybės rodo ypatingai padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kelia pagrįstų abejonių, ar lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nekartos savo priešingo teisei elgesio. Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.

Nors nuteistasis dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, yra 8 kartus skatintas- jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį, jam pakeistos bausmės atlikimo sąlygos- leidžiant bausmę atlikti atviro tipo pataisos įstaigoje.

Naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (sumažėjusi nuo aukštos rizikos). Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Nuteistajam vis dar nustatomi (išlieka) 5 kriminogeniniai veiksniai (4 veiksniai dinaminiai). Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Įvertinus nuteistojo kriminalinę, administracinių teisės pažeidimų istoriją, galima teigti, jog nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, iš jų nepasimoko, jo ankstesnio gyvenimo stiliaus ypatumai yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška nesant esminių pokyčių savęs realizavimo būduose laisvėje ir tai skatintų pakartotinį kriminalinį elgesį. Šie duomenys rodo, jog nuteistojo elgesys laisvėje buvo gerokai nutolęs nuo visuomenėje priimtino veikimo standarto, todėl lygtinio paleidimo taikymui būtina nustatyti ne minimalius, o esminius, akivaizdžius elgesio pokyčius teigiama linkme. Vis dar nustatant kriminogeninius veiksnius, susijusius su gyvenimo stiliaus, elgesio ir mąstymo ypatumais, spręstina, kad ženklūs pokyčiai šiose srityse, iš esmės susijusiose su nuteistojo mąstymo, nuostatų pokyčiais, neįvyko. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Teismo vertinimu, atsižvelgus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis ir jo pastangos dėl elgesio korekcijos nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2024 m. kovo 14 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam V. I..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė