Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone įgaliotam asmeniui Gintarei Zeigienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui D. Ž., institucija reikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovės reikalavimai priteisti išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą, gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečių vaikų A. Ž., D. Ž., T. Ž. motina D. J., tėvas D. Ž.. Antstolių duomenų bazės duomenys, VSDFV duomenys, VĮ Registrų centro duomenys apie atsakovą. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie ieškovę.

Dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje ieškovės paaiškinimais ir rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovė nepilnamečiais vaikais rūpinasi nuo gimimo, visa laiką su jais gyveno ir prižiūrėjo. Atitinkamai byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie nepilnamečių vaikų priežiūros, po to, kai išėjo iš ieškovei priklausančio namo. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatytas atitiktų jų interesams, kad ieškovė tinkamai užtikrina nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Duomenų, kad atsakovas prieštarautų dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečių vaikų A. Ž., D. Ž., T. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pagal šio straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiui vaiko po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovė nenurodė konkrečių vaikų poreikių ir jų dydžio. Pagal bylos duomenis du nepilnamečiai lanko mokyklą, krepšinio būrelį, vienas nepilnametis vaikas greitu laiku pradės lankyti vaikų darželį. Akivaizdu, kad vaikų būtinieji poreikiai maistui, aprangai, avalynei, gyvenamajam būstui yra ieškovės patenkinami, pagal galimybes vaikams skiriamos lėšos laisvalaikiui ir pan. ieškovė nenurodė, kad kurie vaikų turėtų specialius poreikius ir kt.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ši suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Viena minimali mėnesinė alga nuo 2022-01-01 – 1038 Eur, atskaičius mokesčius apie 777 Eur. Darytina išvada, kad tokio dydžio suma yra pakankama užtikrinti vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį nuo 2025-01-01 mokama 122,5 Eur dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Dėl šių aplinkybių šia suma mažintina tėvų pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad bendra suma, kurią abu tėvai turi skirti nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra suapvalinus 655 Eur (777 Eur vaiko poreikiai, kurie nustatyti pagal minimalią mėnesinę algą atskaičius mokesčius minus 122,5 Eur vaiko pinigai). Darytina išvada, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui turėtų pakakti 655 Eur sumos, jo poreikiams patenkinti. Paskirstant šią pareigą tarp tėvų būtina įvertinti jų turtinę padėtį ir galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.

Teismas nurodo, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė iš viso turi penkis vaikus, kurių trys yra nepilnamečiai. Taip pat ieškovė yra globėja dukters, kuri teismo sprendimu pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse. Teismo posėdžio metu, kad ji gauna tik vaikų pajamas ir pinigus dėl dukters globos, daugiau jokių pajamų negauna.

Ieškovės vardu registruota dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su vaikais. Daugiau jokio turto neturi. Atsakovo vardu registruotino turto nėra, taip pat duomenų, kad dirbtų Lietuvos Respublikoje ir gautų darbines pajamas. Ieškovės teigimu atsakovas turi staliaus specialybę, tačiau nedirba, nes vartoja alkoholį. Daugiau duomenų dėl atsakovo turtinės padėties nėra. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad ieškovės turtinė padėtis sudėtingesnė, nes turi tris išlaikomus asmenis, taip pat yra globėja dukters, kuri yra neveiksni tam tikrose srityse, tokiu būdu jai apribotos galimybės dirbti ir gauti darbines pajamas. Pažymėtina, kad viena ieškovė rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Dėl šios priežasties pripažintina, kad visi kasdieniniai rūpesčiai susiję su nepilnamečiu vaiku tenka tik ieškovei.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Šiuo atveju įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas yra jauno, vidutinio amžiaus, duomenų apie kitus išlaikomus asmenis nepateikta, taip pat nėra duomenų, kad jis negalėtų dirbti ir gauti pajamas, atitinkamai išlaikyti savo nepilnamečių vaikų dėl sveikatos būklės, todėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis turi tenkinti vaikų poreikius. Teismas nurodo, kad reikšminga aplinkybe laikytina, kad yra trys nepilnamečiai vaikai, todėl priteistino išlaikymo dydis turi būti tokio dydžio, kad atsakovas realiai galėtų jį mokėti. Vadovaujantis CK 3.198 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisdamas išlaikymą dviejų ir daugiau vaikų turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024-11-13) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-167-324/2019).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad prašo išlaikymo įsiskolinimo, tačiau nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo nuo 2023-07-01. Teismas nurodo, kad šeimos teisiniuose santykiuose teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl gali priimti sprendimą dėl tų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti (CPK 376 straipsnis). Įvertinus teisinį reglamentavimą, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, laikytina, kad ieškovė nuo 2023-07-01 iki 2024-11-13 (16 mėnesių ir 13 d. ) reiškia reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojamą po 350 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, t. y. 5752 Eur kiekvienam vaikui.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2023-07-01 vaikams išlaikymo neteisė ir niekaip neprisidėjo prie jų poreikių tenkinimo. Byloje nepateikta duomenų kad atsakovas laikotarpiu iki ieškinio pateikimo dienos (2024-11-13) būtų netekęs pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų vaikų išlaikymui skirtas sumas, kas leistų sumažinti išlaikymo įsiskolinimo sumą. Teismas pažymi, jog prašomas priteisti išlaikymas yra atitinkantis vaikų amžių ir jų poreikius. Teismas sprendžia, kad atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo vaikams, tačiau to nedarė savo valia, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą.

Nustačius, kad atsakovas savo vaikui būtino išlaikymo neteikė, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, įvertinus tą aplinkybę, kad vaikai tuo metu buvo mažesni, atitinkamai buvo kita šalies ekonominė situacija, mažesnis minimalus atlyginimas šalyje ir atitinkamai mažesnės kainos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas 4500 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam nepilnamečiui vaikui nuo 2023-07-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-11-13) (CK 3.200 straipsnis).

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Be to, už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo mokėtinas 243 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl išlaikymo įsiskolinimo – 304 Eur. Darytina išvada, kad iš viso priteistina bendra 547 Eur žyminio mokesčio suma valstybei (CPK 85 straipsnio 1 dalies, 3 punktas, 10 punktas, CPK 80 straipsnio 7 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 23,79 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-11-13) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4500 Eur sumą išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2023-07-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos (2024-11-13).

Nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-11-13) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4500 Eur sumą išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2023-07-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos (2024-11-13).

Nepilnamečio vaiko D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-11-13) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4500 Eur sumą išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2023-07-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos (2024-11-13).

Nepilnamečio vaiko T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur žyminio mokesčio ir 1000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 547 Eur žyminio mokesčio, bei 23,79 Eur pašto išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už žyminį mokestį 5660, įmokos kodas už pašto išlaidas 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.