Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajam J. K., nuteistųjų M. K., J. K. ir M. M. gynėjui advokatui Algimantui Kolpertui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. K., M. K. ir M. M. gynėjo advokato Algimanto Kolperto apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą;

- BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

- BK 182 straipsnio 4 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023-06-01) ir jam paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda.

- BK 202 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda;

- BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda.

M. M. pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Procesas dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nutrauktas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista: iš M. M. 11 342,00 Eur; iš M. K. 1 961,00 Eur; iš J. K. 3 179,00 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista: iš M. K. 2 728,74 Eur; iš J. K. 380,59 Eur turtinės žalos atlyginimo Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš M. M., atmestas.

Priteista iš J. K., M. K. ir M. M. iš kiekvieno po 66,13 Eur proceso išlaidų (dokumentų įteikimo, liudytojų dalyvavimo išlaidos) Valstybei.

M. K. turtui – automobiliui Audi A7 SPORTBACK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki civilinių ieškinių visiško išsprendimo. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas paliktas toks pat: dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti.

J. K. turtui – transporto priemonei Citroen C5 VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonei Renault Megane, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki civilinių ieškinių visiško išsprendimo. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas paliktas toks pat: laikinai apribojant disponavimą šiuo turtu, t. y. uždraudžiant perleisti nuosavybės teisę kitiems asmenims.

M. M. turtui - butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki civilinių ieškinių visiško išsprendimo. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas paliktas toks pat: laikinai apribojant disponavimą šiuo turtu, t. y. uždraudžiant perleisti nuosavybės teisę kitiems asmenims.

J. K., M. K., M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020-02-25 iki 2021-12-27, neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu iš užsienio bei pardavimu, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, (duomenys neskelbtini) versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, tai yra:

- nevykdydamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 25 str., pagal kurį pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas, ir 27 str. 1 d., pagal kurį nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, reikalavimų;

- nevykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl Fizinių asmenų, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių pavirtinimo“ (įsigaliojo 2013-06-27) nustatytos tvarkos, nes tiriamuoju laikotarpiu vykdė komercinę veiklą, jos neįregistravęs, kurios metu gavo pajamų;

- nevykdydamas 2003-02-17 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ (red. 2010-05-24 Nr. 1K-166), nes nepildė Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų,

į internetinį tinklalapį www.autoplius.lt, turėdamas tikslą parduoti ir iš to gauti pajamų, įkėlė ne mažiau kaip 193 skelbimus apie parduodamus automobilius bei jų dalis ir laikotarpiu nuo 2020-02-25 iki 2021-12-27 pardavė ne mažiau kaip 8 automobilius:

Eil.Nr. Automobilio markė Valst. Nr., Kėbulo numerio keturi paskutiniai skaičiai **** Pardavimas Data Pardavimo pajamos Automobilio pirkimo kaina Gautos pajamos 1 2 3 4 4 5 6 (4-5) 1 BMW 730 **9990 2020-02-25 6300,00 nenustatyta 6300 Iš viso 02 mėn. 6300,00 6300 2 BMW 530 **5452 2020-09-01 5250,00 3000 2250 3 Ford Mondeo **1937 2020-09-01 3250,00 1800 1450 Iš viso 09 mėn. 8500,00 4800 3700 4 Ford Galaxy **7654 2020-10-10 3550,00 1500 2050 Iš viso 10 mėn. 3550,00 1500 2050 Iš viso 2020 m. 18350,00 6300 12050 5 Skoda Octavia **5205 2021-09-14 7200,00 4400 2800 6 Audi A6 **3586 2021-09-18 9500,00 7200 2300 iš viso 09 mėn. 16700,00 11600 5100 7 VW Passat **2788 2021m. Gruodžio mėn. 7450,00 4800 2650 8 BMW 520 **1005 2021-12-27 9400,00 8500 900 Iš viso 12 mėn. 16850,00 13300 3550 Iš viso 2021 m. 33550,00 24900 8650 Iš viso 2020-2021 m. 51900,00 31200 20700

ir gavo ne mažiau kaip 51 900 Eur pajamų (2020 m. -18 350 Eur, 2021 m. - 33 550 Eur), kurių nedeklaravo 2020 m. ir 2021 m. Metinėse pajamų deklaracijose, tokiu būdu išvengė 854 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą ir 3179 Eur valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo (VSD ir PSD) įmokų sumokėjimo, bei siekdamas nuslėpti savo neteisėtą veiklą, tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose ir laiku, tyčia suklastojo tikrus dokumentus – automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, jose įrašydamas žinomai neteisingus duomenis - tikrovės neatitinkančius pirkėjų anketinius duomenis, tai yra įrašydamas: 2021-08-23 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje „A. V.“ ir A. M. vardu, skiltyje „Käufer“, rankraštinį įrašą „(duomenys neskelbtini)“, 2020-02-14 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje „V-CARS“ ir D. P. vardu, skiltyje „Käufer“, rankraštinį įrašą „D. P. (duomenys neskelbtini)“, 2020-02-13 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje „A. V.“ ir D. J. vardu, skiltyje „Käufer“, rankraštinį įrašą „D. J. (duomenys neskelbtini)“, 2020-08-19 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje „A. V.“ ir T. I. vardu, skiltyje „Käufer“, rankraštinį įrašą „T. I. (duomenys neskelbtini)“; 2020-08-20 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje „A. V.“ ir T. I. vardu, skiltyje „Käufer“, rankraštinį įrašą „T. I. (duomenys neskelbtini)“, po ko (duomenys neskelbtini) šiuos automobilius pardavė.

1.1. Taip pat, J. K., laikotarpiu nuo 2020-02-25 iki 2021-12-27 neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, versdamasis automobilių prekyba ir iš šios veiklos gaudamas pajamas, laikotarpiu nuo 2020-11-04 iki 2021-08-27 būdamas registruotas Užimtumo tarnyboje, nesilaikydamas 2016-06-21 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai yra siekdamas neteisėtai gauti Užimtumo tarnybos skiriamas darbo paieškos išmokas, internetu užsiregistravo elektroniniame Užimtumo tarnybos puslapyje, po ko laikotarpiu nuo 2020-11-04 iki 2020-12-31 Užimtumo tarnybai darbo paieškos išmokas išmokėjus, (duomenys neskelbtini) apgaule savo naudai iš valstybės biudžeto įgijo nedidelės vertės svetimą, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priklausantį turtą – pinigus - 380,59 Eur.

2. M. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020-04-24 iki 2022-06-10, neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu iš užsienio bei pardavimu, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, (duomenys neskelbtini) versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, t. y.:

- nevykdydamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 25 str., pagal kurį pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas, ir 27 str. 1 d., pagal kurį nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, reikalavimų,

- nevykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių pavirtinimo“ (įsigaliojo 2013-06-27) nustatytos tvarkos, nes tiriamuoju laikotarpiu vykdė komercinę veiklą, jos neįregistravęs, kurios metu gavo pajamų.;

- nevykdydamas 2003-02-17 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintomis „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ (red. 2010-05-24 Nr. 1K-166), nes nepildė Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų,

į internetinį tinklalapį www.autoplius.lt, turėdamas tikslą parduoti ir iš to gauti pajamų, įkėlė ne mažiau kaip 187 skelbimus apie parduodamus automobilius bei jų dalis ir laikotarpiu nuo 2020-04-24 iki 2022-06-10 pardavė ne mažiau kaip 9 automobilius:

Eil.Nr. Automobilis Valst. Nr., Kėbulo numerio keturi paskutiniai skaičiai **** Pardavimas Data Suma 1 BMW 530D **2295 2020-04-24 4400,00 Iš viso 04 mėn. 4400,00 2 Alfa Romeo 2020-06-10 600,00 Iš viso 06 mėn. 600,00 Iš viso 2020 m. 5000,00 3 Mazda3 **1636 2021-11-18 6600,00 Iš viso 2021 m. 6600,00 4 Fiat Scudo **9102 2022-01-28 4650,00 5 Audi A4 **4936 2022-02-16 6000,00 6 Volvo S80 **9880 2022-03-30 4100,00 7 VW Passat **0511 2022-04-27 2400,00 8 Lexus RX400H **0721 2022-04-28 7000,00 9 Volvo S80 **3448 2022-06-10 4400,00 Iš viso 2022 mėn. 28550,00 Iš viso 2020-2022 m. 40150,00

ir gavo ne mažiau kaip 40 150 Eur pajamų (2020 m. - 5000 Eur, 2021 m. - 6600 Eur, 2022 m. sausio-birželio mėn. – 28550 Eur), iš kurių 11 600 Eur nedeklaravo 2020 m. ir 2021 m. Metinėse pajamų deklaracijose, tokiu būdu išvengė 406 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą ir 1961 Eur valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo (VSD ir PSD) įmokų sumokėjimo.

2.1. Taip pat M. K., laikotarpiu nuo 2020-04-24 iki 2022-06-10 neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, versdamasis automobilių prekyba ir iš šios veiklos gaudamas pajamas, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-03-15 būdamas registruotas Užimtumo tarnyboje, nesilaikydamas 2016-06-21 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai yra siekdamas neteisėtai gauti Užimtumo tarnybos skiriamas darbo paieškos išmokas, 2020-07-27 pateikė Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui prašymą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo bei darbo ieškančio asmens kortelę, po ko laikotarpiu nuo 2020-07-27 iki 2021-08-31 Užimtumo tarnybai darbo paieškos išmokas išmokėjus, (duomenys neskelbtini) apgaule savo naudai iš valstybės biudžeto įgijo svetimą, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priklausantį turtą – pinigus - 2728,74 Eur.

3. M. M. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021-01-26 iki 2022 m. vasario mėnesio pabaigos, neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu iš užsienio bei pardavimu, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, (duomenys neskelbtini) versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, tai yra:

- nevykdydamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 25 str., pagal kurį pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas, ir 27 str. 1 d., pagal kurį nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, reikalavimų;

- nevykdydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl Fizinių asmenų, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių pavirtinimo“ (įsigaliojo 2013-06-27) nustatytos tvarkos, nes tiriamuoju laikotarpiu vykdė komercinę veiklą, jos neįregistravęs, kurios metu gavo pajamų;

- nevykdydamas 2003-02-17 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ (red. 2010-05-24 Nr. 1K-166), nes nepildė Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų;

į internetinį tinklalapį www.autoplius.lt, turėdamas tikslą parduoti ir iš to gauti pajamų, įkėlė ne mažiau kaip 44 skelbimus apie parduodamus automobilius ir laikotarpiu nuo 2021-01-26 iki 2022 m. vasario mėnesio pabaigos pardavė ne mažiau kaip 47 automobilius:

Eil.Nr. Automobilis Valst. Nr., Kėbulo numerio keturi paskutiniai skaičiai **** Pardavimas Data Suma 1 Subaru Outbac **0654 2021-01-26 2500,00 Iš viso 01 mėn. 2500,00 2 Ford S MAX **8322 2021-05-25 2800,00 Iš viso 05 mėn. 2800,00 3 Skoda Octavia sedanas 2021-09 mėn. 4400,00 4 Skoda VRS 2021-09 mėn. 3500,00 5 Skoda VRS hečbekas 2021-09 mėn. 3100,00 6 SKODA SUPERB 2021-09 mėn. 4500,00 7 SKODA OCTAVIA 2021-09 mėn. 3500,00 8 GOLF 6 2021-09 mėn. 5400,00 9 SKODA SUPERB 2021-09 mėn. 5600,00 10 Peugeot 2021-09 mėn. 4100,00 Iš viso 09 mėn. 34100,00 11 Skoda Scout 2021-10 mėn. 3500,00 12 SKODA SUPERB (duomenys neskelbtini) 2021-10 mėn. 6400,00 13 SKODA SUPERB (duomenys neskelbtini) 2021-10 mėn. 4700,00 14 Golf (duomenys neskelbtini) 2021-10 mėn. 3600,00 15 Toyota Rav 4 2021-10 mėn. 6500,00 16 Toyota Verso 2021-10 mėn. 6780,00 17 SKODA SUPERB (duomenys neskelbtini) 2021-10 mėn. 4200,00 18 SKODA OCTAVIA (duomenys neskelbtini) 2021-10 mėn. 3400,00 19 Skoda VRS (duomenys neskelbtini) 2021-10 mėn. 3350,00 20 FORD S-MAX, **8312 2021-10-20 2700,00 21 SKODA SUPERB **7201, (duomenys neskelbtini) 2021-10-21 4600,00 Iš viso 10 mėn. 49730,00 22 SKODA SUPERB (duomenys neskelbtini) 2021-11 mėn. 5500,00 23 SKODA SUPERB 2021-11 mėn. 4200,00 24 Opel Astra 2021-11 mėn. 3500,00 25 Subaru Legacy **9099, (duomenys neskelbtini) 2021-11-10 3050,00 26 FORD MONDEO **4604, (duomenys neskelbtini) 2021-11-24 4500,00 27 SKODA SUPERB **5463 2021-11-20 5300,00 Iš viso 11 mėn. 26050,00 28 Volvo XC70 (duomenys neskelbtini) 2021-12 mėn. 5400,00 29 SKODA SUPERB (duomenys neskelbtini) 2021-12 mėn. 5500,00 30 Skoda VRS (duomenys neskelbtini) 2021-12 mėn. 3400,00 31 Toyota Verso (duomenys neskelbtini) 2021-12 mėn. 3550,00 32 Hyundai Santa Fe (duomenys neskelbtini) 2021-12 mėn. 4550,00 33 Scout (duomenys neskelbtini) 2021-12 mėn. 3700,00 34 SKODA OCTAVIA (duomenys neskelbtini) 2021-12 mėn. 4000,00 Iš viso 12 mėn. 30100,00 Iš viso 2021 m. 145280,00 35 VW Golf (duomenys neskelbtini) 2022-01 mėn. 4000,00 36 SKODA SUPERB (duomenys neskelbtini) 2022-01 mėn. 5400,00 37 SKODA SUPERB (duomenys neskelbtini) 2022-01 mėn. 4850,00 38 FORD Galaxy, 2008 m. (duomenys neskelbtini) 2022-01 mėn. 3950,00 39 Skoda Octavia, 2007 m. OU 603 2022-01 mėn. 3000,00 Iš viso 01 mėn. 21200,00 40 Skoda Octavia, 2010 m. (duomenys neskelbtini) 2022-02 mėn. 5900,00 41 Subaru Outbac, 2007 m. (duomenys neskelbtini) 2022-02 mėn. 3100,00 42 Honda CRV, 2007 m. (duomenys neskelbtini) 2022-02 mėn. 4750,00 43 Hyundai i40, 2012 m. **4318, (duomenys neskelbtini) 2022-02 mėn. 5200,00 44 FORD S-MAX, (duomenys neskelbtini) 2022-02 mėn. 3000,00 45 Honda CR-V, 2007 m. (duomenys neskelbtini) 2022-02 mėn. 5250,00 46 Hyundai Santa Fe, 2007 m. (duomenys neskelbtini) 2022-02 mėn. 4600,00 47 Ford Mondeo, 2008 m. (duomenys neskelbtini) 2022-02 mėn. 3000,00 Iš viso 02 mėn. 34800,00 Iš viso 2022 m. 56000,00 Iš viso 2021- 2022 m. 201280,00

bei gavo ne mažiau kaip 201 280 Eur pajamų, iš kurių 2021 m. - 145 280 Eur, ir jų nedeklaravo 2021 m. Metinėje pajamų deklaracijoje, tokiu būdu išvengė 13 325 Eur gyventojo pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą bei 11 342 Eur valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo, be to, 2021-2022 metais, nevykdydamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 str. 2 d. ir 92 str. nuostatų, 2021 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2022 m. sausio, vasario mėn. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitų (forma R0608), neapskaičiavo ir nedeklaravo 28 095 Eur PVM, iš jo 2021 m. – 18 376 Eur, 2022 m. - 9 719 Eur;

3.1. Skundžiamu nuosprendžiu procesas dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį M. M. atžvilgiu nutrauktas.

II. Apeliacinių skundų prašymai ir argumentai

4. Apeliaciniu skundu J. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, konstatavus, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas skunde analizuoja bylos įrodymus, dėsto teismo pateiktus motyvus, padarytas išvadas ir tvirtina, kad nuosprendyje nurodytų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas neigia vykdęs komercinę veiklą ir teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis pirko 8 automobilius ir už juos sumokėjo pinigus, o vėliau juos pardavė ir pirkėjai jam sumokėjo pinigus. Apeliantas nurodo, kad jis bendravo su automobilių prekyba užsiimančiais asmenimis, kurie laikė pas jį kai kuriuos dokumentus ir galėjo būti, kad jis, automobilių pardavėjų prašymu, parodė kažkokį automobilį potencialiam pirkėjui, tačiau tai nereiškia, kad jis iš šios veiklos gavo pajamų, ar tai darė versliškai.

4.1. Anot apelianto, net jei jo kaltė būtų įrodyta, tai jo veiksmai galėtų užtraukti nebent administracinę atsakomybę pagal ANK 127 str., kadangi jo gautos pajamos iš šios veiklos, skaičiuojant už 12 mėnesių, neviršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kaip ir numatyta šio straipsnio 5 dalyje.

4.2. Dėl dokumentų klastojimo apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad savo parašu patvirtina suklastotą dokumentą. Apeliantas nurodo, kad įrašydamas įrašus pirkimo-pardavimo sutartyse jis buvo įsitikinęs, kad įrašai yra teisingi. Apelianto teigimu, jis šiuos įrašus padarė paprašytas draugų, kurie jam ir padiktuodavo tuos duomenis, todėl buvo įsitikinęs, kad jo įrašomi duomenys yra teisingi.

4.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad darbo paieškos išmokos apgaulės būdu nepasisavino, nes realiai nedirbo, komercine veikla neužsiėmė ir turėjo teisę į išmoką.

5. Apeliaciniu skundu M. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, konstatavus, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas skunde analizuoja bylos įrodymus, dėsto teismo pateiktus motyvus, padarytas išvadas ir tvirtina, kad nuosprendyje nurodytų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

5.1. Apeliantas neigia vykdęs komercinę veiklą ir teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis pirko 9 automobilius, už juos mokėjo pinigus, transportavo, ruošė pardavimui, o vėliau juos pardavė ir pirkėjai jam sumokėjo pinigus. Pasak apelianto, automobilio Volvo S80 pardavimas jam inkriminuotas tik dėl to, kad jis buvo sustabdytas policijos už KET pažeidimą, tačiau jokių sąsajų su šiuo automobiliu, kaip ir su kitais trimis automobiliais – AUDI A4, Mazda 3 ir BMW530, jis neturi. Automobiliai – VW Passat, Lexus RX400H, Volvo S80, nors ir buvo rasti šalia jo namų, tačiau jie priklauso ne jam, o Ukrainos piliečiams, šių automobilių dokumentų jis neturėjo ir kratos metu jie nebuvo rasti. Dėl automobilio Alfa Romeo apeliantas nurodo, kad šis automobilis nebuvo parduotas, jis buvo keistas į kitą automobilį ir jis dalyvavo mainuose paprašytas minėto automobilio savininko, tačiau sandorio šalimi jis nebuvo. Apeliantas taip pat nurodo, kad jam nėra suprantama, todėl jam inkriminuotas automobilio Fiat Scudo pardavimas, kai tuo tarpu byloje yra duomenys, jog šis automobilis buvo nupirktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Suomijos įmonės „C. S. (duomenys neskelbtini)“, o vėliau šį automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visi atsiskaitymai yra padaryti mokėjimo pavedimu ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų šį automobilį pardavęs ir už tai gavęs pinigų. Apeliantas pažymi, kad nei vienas automobilio pirkėjas neatpažino jo, kaip pardavėjo ir atlikus rašysenos ekspertizę taip pat nenustatyta, kad ant „Kauferio“ būtų jo daryti įrašai. Jis pripažįsta, kad dėjo parduodamų automobilių skelbimus ir šešiems automobiliams padėjo atlikti techninę apžiūrą, tačiau tai jis darė kitų asmenų/draugų prašymu. Anot apelianto, šiuo atveju turėjo būti įrodyta, kad kiekvieną iš nurodytų automobilių jis nusipirko, pardavė ir tai jis darė versliškai, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

5.2. Anot apelianto, net jei jo kaltė būtų įrodyta, tai jo veiksmai galėtų užtraukti nebent administracinę atsakomybę pagal ANK 127 str., kadangi jo gautos pajamos iš šios veiklos, skaičiuojant už 12 mėnesių, neviršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kaip ir numatyta šio straipsnio 5 dalyje.

5.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad darbo paieškos išmokos apgaulės būdu nepasisavino, nes realiai nedirbo, komercine veikla neužsiėmė ir turėjo teisę į išmoką.

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Algimantas Kolpertas prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir paskirti mažesnę baudą bei palikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareikštą civilinį ieškinį dėl 11 342 Eur turtinės žalos nenagrinėtą.

6.1. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai nustatė pajamų dydį, nuo kurio skaičiuojami mokėtini mokesčiai valstybei.

6.2. Apeliantas nurodo, kad jis veikė kaip „C. S. (duomenys neskelbtini)“ atstovas ir parduodavo automobilius šios įmonės vardu. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo parodymai dėl jo atstovavimo minėtai įmonei ir automobilių prekybos šios įmonės vardu, yra neteisingi, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Apeliantas nurodo, kad jis turi teisę ikiteisminio tyrimo metu neduodi parodymų ir jis šia teise pasinaudojo, o tai, kad jis sudarytą sutartį tarp jo ir įmonės „C. S. (duomenys neskelbtini)“ pateikė tik po 2 metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nepaneigia sutarties buvimo fakto. Be to, apeliantas pažymi, kad liudytoju apklaustas D. O. E. patvirtino aplinkybes apie 7 automobilių, įsigytų jo vardu, aplinkybes, ir, kad jis pavedimu sumokėjo už šiuos automobilius iš savo sąskaitos. Apie šiuos automobilius jis davė paaiškinimą teisme. Dėl šių automobilių įsigijimo jam nėra pateikti kaltinimai. Tačiau apeliantas pažymi, kad liudytojas nebuvo apklaustas apie jo ir įmonės sudarytą sutartį, įmonės vykdytą veiklą Lietuvoje, todėl šis liudytojas ir nenurodė visų kitų automobilių, nupirktų įmonės vardu aukcione. Paminėtas liudytojas iš vis nepasisakė apie įmonės vykdytą automobilių pardavimo verslą Lietuvoje ir, kad apeliantas atliko tik tarpininkavo paslaugą, todėl tokie neinformatyvūs liudytojo parodymai negali paneigti jo parodymų duotų teisme.

6.3. Apeliantas nurodo, kad įmonė iš savo lėšų pirkdavo automobilius aukcione ir duodavo jam šiuos automobilius parduoti Lietuvoje. Kai parduodavo ir gaudavo pinigus, tada jis atsiskaitydavo su įmone – atsiskaičiuodavo išlaidas, susijusias su automobilio pardavimu, savo kaip tarpininko užmokestį 200 Eur, o visus kitus gautus pinigus perduodavo įmonei. Jis vedė apskaitą, kurioje yra nurodyta tiksli įmonės automobilio įsigijimo kaina, jo išlaidos, susijusios su automobilio pardavimu ir tiksli automobilio pardavimo kaina, kuri visada sutapo su pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio pardavimo kaina. Taigi, iš jo vykdytos apskaitos, pirkimo-pardavimo sutarčių galima visiškai tiksliai apskaičiuoti pajamas ir išlaidas susijusias su prekyba automobiliais. Apeliantas nurodo, kad specialisto išvadoje neteisingai nurodyta, jog jis gavo iš viso 201 280 Eur, nes pajamas gavo įmonė. Jis savo nuosavybėn automobilių iš įmonės neįsigijo ir jų nepardavinėjo savo vardu. Jis gaudavo tik 200 Eur nuo kiekvieno parduoto automobilio ir būtent nuo šios sumos jis turėtų mokėti mokesčius.

6.4. Apeliantas taip pat teigia, kad apskaičiuojant mokėtinus mokesčius valstybei, specialistai nepagrįstai jo atveju taikė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 punktą, kuriame numatyta, jog leidžiamų atskaitymų suma lygi 30 proc. gautų uždirbtų (individualios) veiklos pajamų. Jis šio metodo nepasirinko. Anot apelianto, šiuo atveju, pagal jo pateiktas apskaitas galima pagrįsti turėtas išlaidas, todėl jo atžvilgiu mokėtini mokesčiai turėtų būti skaičiuojami pagal pajamų-išlaidų metodą. Apeliantas nurodo, kad jo pajamomis turėtų būti pripažintos tik pajamos po 200 Eur nuo kiekvieno parduoto automobilio, todėl nuosprendis šioje dalyje turi būti tikslinamas, o nuosprendžio dalis, kuria iš jo priteisti mokesčiai – panaikinta, paliekant ieškinius nenagrinėtus.

6.5. Apeliantas taip pat teigia, kad jis nubaustas neproporcingai griežtai. Nurodo, kad jis davė nuoširdžius parodymus ir mano, kad tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Neturi tokios vertės turto, kad galėtų sumokėti paskirtą baudą, todėl prašo skirti mažesnę baudą.

7. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas advokatas ir nuteistieji J. K. bei M. K. prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė visų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų J. K., M. K. ir M. M. gynėjo advokato apeliaciniai skundai atmetami.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju nuteistieji J. K. ir M. K. apeliaciniais skundais nesutinka su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, ginčija savo kaltę, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kadangi byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jų kaltę įvykdžius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nuteistojo M. M. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu kelia klausimą dėl M. M. gautų pajamų dydžio ir netinkamo mokėtinų mokesčių bei įmokų dydžio skaičiavimo būdo, kuris nulėmė neteisėtą ir nepagrįstą civiliniais ieškiniais pareikšto reikalavimo atlyginti žalą tenkinimą. Taip pat prašo skirti mažesnę baudą. Taigi, teisėjų kolegija, baudžiamąją bylą patikrina apeliacinių skundų ribose.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą – apklaususi liudytoją D. O. E., specialistę N. Leonavičienę, ištyrusi liudytojo D. O. E. pateiktus papildomus dokumentus, išklausiusi nuteistųjų J. K., M. K. bei gynėjo advokato L. K., prokurorės S. Kairienės pozicijas konstatuoja, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, objektyviai, visapusiškai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl pagrįstai pripažino J. K., M. K. ir M. M. kaltais ir atitinkamai nuteisė juos pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 4 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla pagal BK 202 straipsnio 1 dalį

10. Apeliaciniuose skunduose J. K., tiek ir M. K. neigia pardavinėję automobilius ir iš to gavę pajamų. Nuteistojo J. K. tvirtinimu, jis bendravo su automobilių prekyba užsiimančiais asmenimis, kurie laikė pas jį kai kuriuos dokumentus ir galėjo būti, kad jis, automobilių pardavėjų prašymu, parodė kažkokį automobilį potencialiam pirkėjui, tačiau jis jokios komercinės veiklos nevykdė ir iš šios veiklos jokių pajamų negavo, juo labiau to nedarė versliškai. Nuteistasis M. K. pripažįsta, kad dėjo parduodamų automobilių skelbimus ir šešiems automobiliams padėjo atlikti techninę apžiūrą, tačiau tai jis darė kitų asmenų/draugų prašymu. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog visus nurodytus automobilius jis pirko, transportavo, ruošė pardavimui, o vėliau juos pardavė, gavo pinigų ir tai jis darė versliškai.

11. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymų visumą, liudytojų parodymus bei specialisto išvadas, kitus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad nuteistieji J. K. ir M. K. neturėdami leidimo veiklai, neįkūrę įmonės bei kitais būdais neįteisinę savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu iš užsienio bei pardavimu, siekdami išvengti mokesčių sumokėjimo, (duomenys neskelbtini) versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos.

12. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis J. K.2020-02-25 automobilį BMW 730 (VIN*9990) pardavė A. A. už 6300 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad skelbimą apie parduodamą automobilį rado automobilių skelbimų puslapyje „Autoplius.lt“. Pasiskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, kurio nepamena, nes neišsaugojo, susitarė dėl automobilio apžiūros. Pirmą kartą automobilio apžiūrėti su pardavėju susitiko 2020-02-24, (duomenys neskelbtini), šalia Lietuvos transporto saugos administracijos, (duomenys neskelbtini) padalinio. Pardavėjo nepažįsta, jis buvo apie 180-190 cm ūgio, trumpai kirptais plaukais. Automobilio pirkimo-pardavimo metu pardavėjas pateikė vokišką sutartį – „Kauferį“, kuris jau buvo dalinai užpildytas - nurodytas automobilio pardavėjas ir šio duomenys. Už automobilį atsiskaitė grynais - sumokėjo 6300 Eur. Jokio kvito negavo. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. A. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino kaip teisingus. Papildomai liudytojas A. A. nurodė, kad pirmą kartą apžiūrėjus automobilį nieko nenutaręs išvyko, nes nebuvo tikras ar nori įsigyti minėtą automobilį. Parvažiavęs į namus nusprendė įsigyti automobilį ir susisiekė su pardavėju. Pardavėjas paprašė 50 eurų pervesti į nurodytą sąskaitą už automobilio techninę apžiūrą ir kaip rezervavimo mokestį. Pardavėjas atsiuntė Swedbank nuorodą, kurią paspaudus jis pervedė pinigus. Kitą dieną susitiko su pardavėju VĮ Regitra aikštelėje. Automobilis buvo su atlikta technine apžiūra ir pardavėjas buvo užpildęs vokišką pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodytas pardavėjas - vokiškas moteriškas vardas. Pardavėjas buvo maždaug 180-190 trumpai kirptas, su juoda striuke (posėdžio metu nurodė į J. K.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 50 Eur avansą A. A. pervedė į V. K. (J. K. mama) priklausančią banko sąskaitą (3 t., b. l. 57-59). Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad internetinės svetainės www.autoplius.lt skelbime apie parduodamą automobilį BMW 730, 2006 m. buvo nurodytas J. K. telefono numeris (+(duomenys neskelbtini)). Be to, 2022-03-03 atliktos kratos metu pas J. K. buvo rasti automobilio BMW 730 pirkimo dokumentai (Kauferiai). Specialisto išvadoje dėl rašysenos tyrimo nustatyta, kad tikėtina, jog dokumento kopijoje – 2020-02-01 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje L. L. ir A. A. vardu skiltyje „VERKAÜFER“ rankraštinį įrašą „(duomenys neskelbtini)“ parašė J. K. (12 t., b. l. 2-24). Registro „Transeksta“ duomenimis, automobilio BMW 730 techninę apžiūrą atliko ir už ją grynais pinigais atsiskaitė J. K..

13. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis J. K. 2020-09-01 automobilį BMW 530 (VIN**5452) pardavė A. D. už 5250 Eur. Apklaustas A. D. parodė, kad skelbimą rado internete www.autogide ar www.autopliuse. Susiskambinus pagal skelbime nurodytą telefoną, susitiko (duomenys neskelbtini) su pardavėju. Pardavėjas buvo vyras, nesenas, neįsidėmėjo jo, atpažinti negalėtų. Kiek sumokėjo už automobilį nepamena, galėjo būti, kad pirko už sutartyje nurodytą kainą, t. y. 5250 Eurų. Mokėjo grynais pinigais. Nors liudytojas A. D. tikslesnių automobilio įsigijimo aplinkybių nurodyti negalėjo, tačiau jis patvirtino, kad automobilį įsigijo iš vyro (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo jam grynais. VĮ „Regitra“ duomenimis, pagal pirkimo-pardavimo sutartį (Kauferį), šį automobilį iš Vokietijos už 5250 Eur 2020-09-01 įsigijo A. D.. 2022-03-03 kratos metu pas J. K. buvo rasti šio automobilio BMW 530 pirkimo dokumentai (Kauferiai). Specialisto išvadoje dėl rašysenos tyrimo nustatyta, kad tikėtina, jog dokumento kopijoje - 2020-08-01 automobilio pirkimo- pardavimo sutartyje, sudarytoje M. S. ir A. D. vardu, skiltyje „VERKAÜFER“ rankraštinį įrašą “M. S. F. (duomenys neskelbtini) A. D.” parašė J. K. (12 t., b. l. 2-24). Šie duomenys, vertinant juos kontekste su kitais bylos duomenimis patvirtina, kad šį automobilį A. D.pardavė J. K..

14. Nustatyta, kad nuteistasis J. K. 2020-09-01 automobilį Ford Mondeo (VIN**1937) pardavė M. K. už 3250 Eur. Apklaustas M. K. parodė, kad 2020-09-01 (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį Ford Mondeo. Pamena, kad automobilį rado pagal skelbimą internete Autoplius. Lt. Atvažiavęs į kažkokios įmonės kiemą apžiūrėjo automobilį, išsibandė, nutarė pirkti. Perkant automobilį susirašė sutartį, atsiskaitė grynais pinigais. Automobilį įsigijo už 3100 Eur. Kas pardavėjas buvo pirkimo pardavimo sutartyje nežino. Pardavėjo neįsidėmėjo, bet tai buvo vyriškis, apie 30 m. amžiaus, aukštas, su kepure. Nors liudytojas M. K. tikslesnių automobilio įsigijimo aplinkybių nurodyti negalėjo, tačiau jis patvirtino, kad automobilį įsigijo iš vyro (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo jam grynais pinigais. VĮ „Regitra“ duomenimis, pagal pirkimo-pardavimo sutartį (Kauferį), šį automobilį iš Vokietijos už 3250 Eur 2020-09-01 įsigijo M. K.. 2022-03-03 kratos metu pas J. K. buvo rasti ir paimti užsienio kalba surašyta šio automobilio Ford Mondeo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad šį automobilį įsigijo T. I. iš Vokietijos firmos „A. V.“. Byloje nustatyta, kad tokio asmens – T. I. nėra, nurodytas adresas – negyvenamas namas. Be to, specialisto išvadoje dėl rašysenos tyrimo nustatyta, kad 2020-08-20 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje A. V. ir T. I. vardu, skiltyje „Käufer“ rankraštinį įrašą „T. I. (duomenys neskelbtini)“ parašė J. K.. Taip pat šioje specialisto išvadoje nustatyta, kad tikėtina, jog dokumento kopijoje – 2020-09-01 automobilio pirkimo pardavimo sutartyje, sudarytoje O. R. S. ir M. K. vardu, skiltyje „VERKAÜFER“ rankraštinį įrašą „(duomenys neskelbtini)“ parašė J. K. (12 t., b. l. 2-24). Šie duomenys vertinant juos kontekste su kitais bylos duomenimis neabejotinai patvirtina, kad šį automobilį M. K.pardavė J. K..

15. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis J. K. 2020-10-10 automobilį Ford Galaxy (VIN**7654) pardavė S. B.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. B. parodė, kad parduodamo automobilio „Ford Galaxy“ skelbimą rado internetiniame tinklalapyje, tačiau kokiame, nepamena. Kiek pamena, dėl minėto automobilio apžiūros jis vyko į (duomenys neskelbtini). Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį surašė pardavėjas, o jis tik uždėjo savo parašą. Jis matė, kaip pardavėjas pildė sutartį ir rašė duomenis nuo kažkokių dokumentų. Jis pilnai pasitikėjo pardavėju ir jokių klausimų ar įtarimų jam nekilo. Jis tik ant sutarties blanko užsirašė pardavėjo telefono numerį +(duomenys neskelbtini), kad jeigu kas, būtų galima susisiekti. Už automobilį jis sumokėjo grynais 3550 Eur. Automobilio pardavėjas yra jam nepažįstamas asmuo, šio atpažinti negalėtų, tik gali pasakyti, kad automobilio pardavėjas galėtų būti apie 40 metų amžiaus, kalbėjo lietuviškai. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas S. B. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino kaip teisingus. Nors liudytojas S. B. tikslesnių automobilio įsigijimo aplinkybių nurodyti negalėjo, tačiau jis patvirtino, kad automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo pardavėjui grynais pinigais. VĮ „Regitra“ duomenimis, pagal pirkimo-pardavimo sutartį (Kauferį), šį automobilį iš Vokietijos už 3550 Eur 2020-10-10 įsigijo S. B.. 2022-03-03 kratos metu pas J. K. buvo rasti ir paimti užsienio kalba surašyta šio automobilio Ford Galaxy pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje įforminta, kad šį automobilį įsigijo J. K. iš Vokietijos, (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai patvirtina, kad šį automobilį S. B.pardavė J. K..

16. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis J. K. 2021-09-14 automobilį Skoda Octavia (VIN**5205) pardavė A. A. už 7200 Eur. Liudytojas A. A. parodė, kad automobilio skelbimą rado internete, autoplius.lt ar autogidas.lt. Su pardavėju susitiko kažkokioje gamybinėje teritorijoje. Automobilis kainavo 7200 Eur. Jis sumokėjo grynais, kvito negavo. Pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad perka automobilį iš Vokietijoje gyvenančio asmens. Sutartis buvo paruošta, pardavėjas įrašė jo duomenis į sutartį. Pardavėjas buvo vyras, apie 40 metų amžiaus, lietuvis, vidutinio ūgio, be barzdos. Pardavėjas – asmuo panašus į J. K.. VĮ „Regitra“ duomenimis, pagal pirkimo-pardavimo sutartį (Kauferį), šį automobilį iš Vokietijos už 7200 Eur 2021-09-14 įsigijo A. A.. 2022-03-03 kratos metu pas J. K. buvo rasti ir paimti užsienio kalba surašyta šio automobilio Skoda Octavia pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje įforminta, kad šį automobilį 2021-08-23 už 4400 Eur įsigijo A. M. iš Vokietijos firmos „A. V.“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojo A. M. parodymų nustatyta, kad A. M. niekada nepirko automobilių ir jų nepardavinėjo. Specialisto išvadoje dėl rašysenos tyrimo nustatyta, kad tikėtina, jog dokumento kopijoje – 2021-09-14 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje B. I ir A. A. vardu, skiltyje „VERKAÜFER“ rankraštinį įrašą “ (duomenys neskelbtini)” parašė J. K.. Visa tai patvirtina, kad šį automobilį A. A.pardavė J. K..

17. Nustatyta ir tai, kad nuteistasis J. K. 2021-09-18 pardavė automobilį Audi A6 (VIN**3586) už 9500 Eur. Nors šio automobilio pirkėjas yra nežinomas ir nėra galimybės jo apklausti, tačiau byloje nustatyta, kad skelbimą 2021-09-15 internetinėje svetainėje www.autoplius.lt apie parduodamą automobilį Audi A6 iš Vokietijos patalpino J. K.. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodytas J. K. telefono numeris (+(duomenys neskelbtini)). 2022-03-03 kratos metu pas J. K. buvo rasta ir paimta užsienio kalba surašyta šio automobilio Audi A6 pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje įforminta, kad šį automobilį 2021-09-18 už 7200 Eur įsigijo J. K. iš E. D. A..

18. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis J. K. 2021 m. gruodžio mėn. automobilį VW Passat (VIN**2788) pardavė P. M. už 7450 Eur. Liudytojas P. M. parodė, kad 2021 m. įsigijo automobilį VW Passat, už 7450 Eur. Skelbimą apie automobilio pardavimą rado internete, Autogidas. lt ar skelbiu. Lt. Kiek pamena, automobilį pirko (duomenys neskelbtini). Žmogus, iš kurio įgijo automobilį aiškino, kad automobilis yra perkamas iš užsieniečio, per tarpininką. Nors liudytojas parodė, kad šį automobilį pirko iš užsieniečio, per tarpininką, tačiau iš kratos metu pas J. K. rasto ir paimto užsienio kalba surašyto šio automobilio VW Passat pirkimo kvito matyti, kad šis automobilis buvo įsigytas 2021-11-19 už 4800 Eur iš Berlyno, nurodytas J. K. telefono numeris (+(duomenys neskelbtini)). Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-12-30 internetiniame tinklalapyje buvo patalpintas skelbimas dėl šio VW Passat pardavimo už 7650 Eur. Skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodytas J. K. telefono numeris (+(duomenys neskelbtini)). VĮ „Regitra“ duomenimis, pagal pirkimo-pardavimo sutartį (Kauferį), šį automobilį iš Vokietijos už 7450 Eur 2021 m. įsigijo P. M.. Šie duomenys, vertinant juos kontekste su kitais bylos duomenimis patvirtina, kad šį automobilį iš Vokietijos nusipirko J. K., o paskui J. K. jį pardavė P. M..

19. Nustatyta ir tai, kad nuteistasis J. K. 2021-12-27 automobilį BMW 520 (VIN**1005) pardavė V. S. už 9400 Eur. Liudytojas V. S. parodė, kad pagal skelbimą rado parduodamą automobilį BMW520, susisiekė su pardavėju ir apžiūrėjęs minėtą automobilį (duomenys neskelbtini), kažkokios įmonės aikštelėje, jį nusipirko. Už automobilį sumokėjo 9400 Eur, kaip nurodyta sutartyje. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skelbimas internetiniame tinklalapyje apie parduodamą automobilį už 9750 Eur buvo patalpintas 2021-12-22. Skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodytas J. K. telefono numeris (+(duomenys neskelbtini)). Iš kratos metu pas J. K. rastos ir paimtos užsienio kalba surašytos šio automobilio BMW 520 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog šį automobilį 2021-12-21 už 8500 Eur įsigijo J. K. iš Berlyno. VĮ „Regitra“ duomenimis, pagal pirkimo-pardavimo sutartį (Kauferį), šį automobilį iš Vokietijos už 9400 Eur 2021-12-27 įsigijo V. S.. Specialisto išvadoje dėl rašysenos tyrimo nustatyta, kad tikėtina, jog dokumento kopijoje – 2021-12-27 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje E.J.ir V. S. vardu, skiltyje „VERKAÜFER“ rankraštinį įrašą „E. Y. M. S. (duomenys neskelbtini) B. D.“ parašė J. K.. Šie duomenys, vertinant juos kontekste su kitais bylos duomenimis patvirtina, kad šį automobilį iš Vokietijos nusipirko J. K., o paskui šį automobilį jis pardavė P. M..

20. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistasis M. K. 2020-04-24 automobilį BMW 530d (VIN**2295) pardavė V. R. už 4400 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. R. parodė, kad automobilį BMW 530 įsigijo 2020-04-24 (duomenys neskelbtini) iš asmens, kuris prisistatė, kaip mašinos pardavėjo tarpininkas, tai buvo 35-45 m. jaunos, sportiškos išvaizdos vyras. Mašiną apžiūrėjo gatvėje prie buvusios „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos. Pardavėjas turėjo blanką ir surašė pirkimo-pardavimo lapą, jame buvo vokiečių kalba atspausdinti įrašai. Už automobilį sumokėjo grynais pinigais 4400 Eur, taip kaip nurodyta blanke. Technikinę apžiūrą atliko pardavėjas, o ji automobilį apdraudė. Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. R. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino kaip teisingus. Iš 2023-01-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. R.atpažino M. K., kaip asmenį, kuris yra panašus į asmenį, iš kurio įsigijo automobilį. Vyriškis panašus iš nosies, burnos (2 t., b. l. 49-53). Registro „Transeksta“ duomenimis, 2020-03-02 automobilio BMW 530d techninę apžiūrą atliko ir už ją grynais pinigais atsiskaitė M. K.. Pagal VĮ „Regitra“ gautą automobilio pirkimo sutartį, šį automobilį iš fizinio asmens B. J. už 4400 Eur 2020-04-24 įsigijo V. R..

21. Nustatyta, kad nuteistasis M. K. 2020-06-10 automobilį Alfa Romeo pardavė R. B. už 600 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį „Toyota Avensis“. Po to, 2020-06-10, jis įsigytą automobilį išsikeitė į kitą automobilį, t. y. į „Alfa Romeo“, parvežtą iš Vokietijos. Keisdamas automobilį primokėjo priemoką – 600-700 Eur grynais. Dėl automobilio įsigijimo kalbėjo ir tarėsi su vienu vyriškiu, kuris tuo metu buvo išvykęs į Vokietiją parsivežti kitų automobilių, o keitimo metu buvo kitas vyriškis, tamsių plaukų, vidutinio sudėjimo, apie 180 cm ūgio, apie 40 metų amžiaus. Iš 2022-05-10 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. B.atpažino M. K., kaip asmenį, su kuriuo 2020-06-10 išsikeitė automobilį „Toyota Avensis“, VIN: (duomenys neskelbtini), į automobilį „Alfa Romeo1592“, 2,2 l, universalą. Asmenį atpažino iš veido bruožų, plaukų (2 t., b. l. 66-70). Nors nuteistasis tvirtina, kad jis dalyvavo mainuose paprašytas minėto automobilio savininko, tačiau tokie jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Sutiktina, kad ir pats liudytojas pripažino, jog dėl automobilio keitimo kalbėjo su kitu asmuo (ne su M. K.), tačiau tai niekaip nepaneigia, kad automobilį pardavė M. K.. Liudytojas atpažino jį, kaip asmenį pardavusį jam automobilį ir kuriam jis sumokėjo priemoką. Šie duomenys, vertinant juos kontekste su kitais bylos duomenimis patvirtina, kad šį automobilį R. B.pardavė M. K..

22. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis M. K. 2021-11-18 automobilį Mazda3 (VIN**1636) pardavė D. B. už 6600 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. parodė, kad 2021 m. lapkričio mėn. rado skelbimą www.autoplius.lt apie parduodamą automobilį Mazda3 už 6700 Eur. Automobilį apžiūrėjo adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavus į teritoriją, netoli ten esančių autoservisų. Aikštelėje matė ir dar vieną automobilį – „Volvo“ su suomiškais valstybiniais numeriais. Kadangi automobilis jam patiko, tai jis nusiderėjo 100 Eur ir įsigijo automobilį už 6600 Eur. Už automobilį pardavėjui sumokėjo grynais pinigais. Pirkimo-pardavimo sutartį ranka užpildė pardavėjas, jis tik pasirašė. Ant sutarties buvo parašyta, kad automobilį įsigijo iš Suomijos įmonės su suomiškais valstybiniais numeriais ((duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 176-177). Pardavėjui galėtų būti nuo 35 iki 40 metų, ūgis - apie 180 cm., atletiško kūno sudėjimo, tamsesnių plaukų. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. B. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino kaip teisingus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodytas J. K. telefono numeris (+(duomenys neskelbtini)).

23. Nustatyta ir tai, kad nuteistasis M. K. 2022-01-28 automobilį Fiat Scudo (VIN**9102) pardavė J. C. (UAB „(duomenys neskelbtini)“) už 4650 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. C. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2022 m. sausio mėn., jis buvo įgaliotas surasti ir nupirkti įmonei autobusiuką. 2022-01-20 ar vėliau internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą transporto priemonę „Fiat Scudo“. Pasiskambinus nurodytu telefonu, pardavėjas nurodė, kad automobilis yra parvežtas iš Suomijos. Paminėjus, kad automobilis bus perkamas įmonės vardu, todėl reikalingi tvarkingi dokumentai, kad mokėjimą už automobilio įsigijimą atliks bankiniu pavedimu, pardavėjas sutiko, tačiau pasakė, jog pinigus reikės pervesti į suomišką sąskaitą. Jis informavo, kad įmonės buhalterei taip netinka. Tuomet pardavėjas atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, į kurią 2022-01-28 buvo pervesti pinigai už automobilį - 4650 Eur. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas jam pateikė pasirašyti prie VĮ „Regitra“ tą dieną, kai automobilį įregistravo. Sutartis jau buvo užpildyta, jis tik pasirašė ties grafa „PIRKĖJAS“, nurodydamas įmonės pavadinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pasirašydamas savo vardu, pavarde bei parašu. Pardavėjas buvo aukštas, apie 180 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, tamsiai apsirengęs, tamsių plaukų, 40-50 metų amžiaus. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. C. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino kaip teisingus. Nors nuteistasis M. K. tvirtina, kad su šio automobilio pardavimu jis neturi nieko bendro, tačiau tokie nuteistojo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, kad internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt 2021-01-25 buvo patalpintas skelbimas dėl transporto priemonės Fiat Scudo pardavimo už 4600 Eur. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodytas J. K. telefono numeris (+(duomenys neskelbtini)), vartotojo IP adresas (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. C. patvirtino, kad susisiekus su pardavėju ir nurodžius, jog automobilį perka įmonė, todėl reikalingi tvarkingi dokumentai ir, kad už automobilį bus atliktas bankinis pavedimas, pardavėjas atsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Iš 2022-03-25 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (garso įrašas Nr.1722859) matyti, kad telefoninio pokalbio metu M. K. tariasi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktoriumi dėl dokumentų sutvarkymo (tariasi kada ir kokius dokumentus, blankus atvežti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad įmonė įformintų automobilio Fiat Scudo įsigijimą iš Suomijos). Iš tolimesnių M. K. veiksmų matyti, kad jis atliko šio automobilio techninę apžiūrą ir kartu su J. C. VĮ Regitra įregistravo automobilį. Iš 2022-04-07 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad J. C.atpažino M. K., kaip asmenį, kuris jam 2022-01-28 pardavė automobilį „Fiat Scudo ir su kuriuo kartu VĮ „Regitra“ įregistravo minėtą automobilį (1 t., b. l. 165-169). Visų šių duomenų nuoseklus vertinimas, analizė, vertinant juos kontekste su kitais bylos duomenimis patvirtina, kad šį automobilį J. C. (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pardavė M. K., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitos dokumentus įrašė neteisingus duomenis. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad tą pačią dieną (2022-01-28) kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 4650 Eur už automobilį, piniginės lėšos (4400 Eur) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervestos „C. S. (duomenys neskelbtini)“, t. y. į Suomijos įmonę, kurią buvo nurodęs M. K..

24. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis M. K. 2022-02-16 automobilį Audi A4 (VIN**4936) pardavė T. S. už 6000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad parduodamo automobilio Audi A4 skelbimą už 6200 Eur rado internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt. Automobilio apžiūrėti nuvyko į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Pardavėjui paliko 100 Eur avansą, kad sutvarkytų techninę apžiūrą, kaip garantą, kad tikrai pirks automobilį. Automobilio pardavėjas pokalbio metu prisistatė, kad yra kažkokios įmonės atstovas, kad dirba ne vienus metus. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį surašė automobilio pardavėjas, o jis tik pasirašė. Sutartyje buvo nurodyta, jog automobilį parduoda kažkokia įmonė, tačiau pardavėjas jam buvo nurodęs, kad dirba įmonėje ir yra atstovas, todėl nieko blogo neįtarė. Už automobilį pardavėjui grynais sumokėjo likusią sumą - 5900 Eur. Pardavėjas buvo vidutinio kūno sudėjimo, trumpų, tamsių plaukų, apie 180 cm ūgio, apie 40-45 metų amžiaus, kalbėjo lietuviškai, be jokio užsienietiško akcento. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas T. S. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino kaip teisingus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodytas J. K. telefono numeris (+(duomenys neskelbtini)). Be to, iš 2022-03-25 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kupimo protokolo matyti, kad 2022-02-16 užfiksuotas pokalbis (garso įrašas Nr. 7BFEH) tarp T. S.ir M. K.. T. S. informuoja, kad atvyko dėl automobilio A4. 2022-02-17 pokalbio metu T. S. klausinėja M. K. dėl automobilio registracijos, SDK kodo, automobilio pasiėmimo dienos, M. K. sako, kad šiuo metu jis (T. S.) gali važinėti ir be registracijos, nes yra numeriai, bus galiojanti techninė apžiūra, kad tokia normali praktika, kad taip jau keturi žmonės išvažiavo (du vakar, du šiandien), kad šiandien vakare jau bus atlikta automobilio techninė apžiūra ir gali bet kada atvažiuoti pasiimti automobilio.

25. Nustatyta ir tai, kad nuteistasis M. K. 2022-03-30 automobilį Volvo S80 (VIN**9880) pardavė J. Z. už 4100 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Z. parodė, kad 2022 metų kovo pabaigoje nusipirko automobilį „Volvo S80“, 2008 m. (duomenys neskelbtini) „Orlen“ degalinės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Už automobilį sumokėjo 4100 Eur grynais. Apie parduodamą automobilį sužinojo iš internetinio tinklalapio www.autoplius.lt. Tiek telefonu, tiek įsigyjant automobilį buvo vienas ir tas pats asmuo, tai vyriškis apie 40-50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175-180 cm ūgio, tamsesnių plaukų. Pirkimo-pardavimo sutartį surašė pardavėjas, o ji tik pasirašė. Ji neatkreipė dėmesio, kad sutartyje buvo įrašyta, jog automobilį įsigijo Suomijoje, o ne Lietuvoje, tą pastebėjo tik nuvykus į Registrą registruoti automobilio. Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. Z. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino kaip teisingus ir parodė, kad pardavėjas yra panašus į kaltinamąjį M. K.. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis Volvo S80 buvo rastas kratos metu prie M. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat kratos metu pas M. K., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti automobilio Volvo S80 rakteliai. Pagal 2022-03-03 raštišką pasižadėjimą, M. K. įsipareigojo saugoti šį automobilį iki tol, kol baigsis procesas, tačiau 2022-03-30 J. Z. VĮ Regitra deklaravo Suomijoje įsigyto automobilio Volvo S80, nuosavybę. J. Z. patvirtino, kad automobilį pardavė vyriškis, panašus į M. K..

26. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis M. K. 2022-04-27 automobilį VW Passat (VIN**0511) pardavė I. M. už 2400 Eur. Remiantis VĮ Regitrą duomenimis, 2022-04-27 šį automobilį iš Suomijos Respublikos įmonės „C. S. (duomenys neskelbtini)“ įsigijo I. M.. Nors automobilio pirkėjas nebuvo apklaustas ir nėra galimybės nustatyti daugiau automobilio įsigijimo aplinkybių, tačiau atlikus priešpriešinį patikrinimą su Suomijos įmone „C. S. (duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad įmonė neturi automobilio VW Passat pirkimo dokumentų (past. – tokio automobilio neturėjo ir jo nepardavė). Gi, 2022-03-03 kratos metu automobilis VW Passat buvo rastas prie M. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat kratos metu pas M. K., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas automobilio VW Passat raktelis. Pagal 2022-03-03 raštišką pasižadėjimą, M. K. įsipareigojo saugoti šį automobilį iki tol, kol baigsis procesas, tačiau 2022-04-27 I. M. registravo šio automobilio nuosavybę.

27. Nustatyta ir tai, kad nuteistasis M. K. 2022-04-28 automobilį Lexus RX400H (VIN**0721) pardavė P. J. už 7000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. J. parodė, kad skelbimų tinklalapyje autoplius arba autogidas.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį Lexus RX400H. Skelbime buvo nurodyta standartinė informacija apie automobilį bei kontaktinis numeris. Nurodytu kontaktiniu telefono numeriu atsiliepė vyras, pagal balsą kalbant telefonu ir gyvai susitikus automobilio „Lexus“ pardavimo vietoje mano, jog tai buvo tas pats vyras. Automobilį įsigijo prie (duomenys neskelbtini), kažkur (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė automobilio „Lexus“ pirkimo vietoje, pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo užpildyta, jam tik reikėjo ranka įrašyti savo kaip pirkėjo duomenis. Kodėl kaip pardavėjas nurodyta Suomijos įmonė jis paklausė, bet pardavėjas atsakė, kad „Regitroje“ viskas bus gerai, automobilį užregistruos ir nėra ko nerimauti. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais – 7000 EUR, nes pardavėjas nenorėjo, jog būtų atsiskaitoma bankiniu pavedimu. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas P. J. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino kaip teisingus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilį Lexus RX400H įsigijo iš Suomijos įmonės „C. S. (duomenys neskelbtini)“ už 5889 Eur V. K. (J. K. mama). Pagal VĮ Regitros duomenis, automobilį Lexus RX400H įsigijo iš Suomijos įmonės „C. S. (duomenys neskelbtini)“ už 7000 Eur P. J.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022-01-14 www.autoplius.lt buvo patalpintas skelbimas dėl automobilio Lexus RX400H pardavimo už 7300 Eur. Skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodytas J. K. telefono numeris (+(duomenys neskelbtini)), vartotojo IP adresas (duomenys neskelbtini). Be to, 2022-03-03 kratos metu automobilis Lexus RX400H buvo rastas prie M. K. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat kratos metu pas M. K., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas automobilio Lexus RX400H užvedimo raktelis. Pagal 2022-03-03 raštišką pasižadėjimą, M. K. įsipareigojo saugoti šį automobilį iki tol, kol baigsis procesas, tačiau nustatyta, kad 2022-04-28 automobilis parduotas P. J..

28. Taip pat nustatyta ir tai, kad nuteistasis M. K. 2022-06-10 automobilį Volvo S80 (VIN**3448) pardavė O. D. už 4400 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. D. parodė, kad skelbimų tinklalapyje „Autoplius“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Volvo S80“, 2007 m., susisiekė telefonu su pardavėju ir susitarė jį apžiūrėti, pardavėjas jam nurodė adresą (duomenys neskelbtini), pramoninėje zonoje, šalia garažų masyvo. Nuvyko, apžiūrėjo automobilį ir jį įsigijo. Už automobilį sumokėjo grynaisiais, apie 4000 Eur. Kokia suma buvo parašyta pirkimo-pardavimo sutartyje, tokią ir sumokėjo. Pardavėjas buvo apie 40-45 metų amžiaus, apie 178 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, kalbėjo aiškia lietuvių kalba. Pirkimo-pardavimo sutartį surašė vietoje, blanką turėjo pardavėjas, jis nekreipė dėmesio, iš kokios įmonės įsigyja automobilį. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas O. D. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino kaip teisingus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022-01-24 automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Suomijos įmonės „C. S. (duomenys neskelbtini)“ įsigijo A. M., gyv. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu jau minėta, kad byloje nustatyta, jog liudytojas A. M. jokių automobilių nepirko. Papildomos apklausos metu liudytojas A. M. parodė, kad jis pažįsta M. K., nes anksčiau gyveno M. K. mamos bute (duomenys neskelbtini), o 2022 m. jis nuomojosi iš M. K. būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat liudytojas A. M. parodė, kad jo pasas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas 2018 m. Pagal VĮ Regitros duomenis, automobilio „Volvo S80“, valst. Savininkas O. D.. Nurodyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2022-06-10, Suomijoje. Iš 2022-03-03 kratos pas M. K., adresu (duomenys neskelbtini), metu rasti 2 vnt, juodos spalvos automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo rakteliai. Su šiuo automobiliu 2022-06-15 M. K. padarė administracinį nusižengimą (ANK registras). Šie duomenys, vertinant juos kontekste su kitais bylos duomenimis patvirtina, kad šį automobilį O. D.pardavė M. K..

29. Tai, kad J. K. ir M. K. užsiėmė automobilių prekyba patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Kaip matyti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, S. Z. parodė, kad 2020 metais įgijo automobilį BMW. Automobilio pardavimo skelbimą pamatė internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt., jame buvo nurodytas pardavėjo numeris +(duomenys neskelbtini) (J. K.). Susisiekus su pardavėju, nuvyko apžiūrėti automobilio prie (duomenys neskelbtini) parko, prie kažkokių garažų. Tuo metu automobilio neįsigijo, bet vėliau grįžo ir supildė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje buvo nurodyta, kad automobilį įsigyja iš Vokietijos piliečio. Pasirašius automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, su vyriškiu sutarė, kad pastarasis sutvarkys automobiliui techninę apžiūrą, todėl šiam paliko 200 Eur rankpinigių. Liudytoja pažymėjo, kad pirmą kartą kai apžiūrėjo automobilį buvo vienas vyriškis, o kai antrą kartą atvyko jau buvo kitas vyriškis. Registruojant automobilį prie VĮ Regitra buvo abu vyriškai. Iš 2022-06-29 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja S. Z. atpažino J. K. kaip asmenį, kuris 2020-05-14 jai su vyru (duomenys neskelbtini) parko, prie kažkokių garažų, aprodė automobilį BMW, VIN: (duomenys neskelbtini), o M. K. - kaip asmenį, kuris vėliau tą pačią dieną surašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir paėmė 200 Eur avansą. Asmenis atpažino iš veido bruožų (2 t., b. l. 115-119). Liudytojas R. T. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio pradžioje internatiniame puslapyje www.autoplius.lt rado skelbimą apie (duomenys neskelbtini) parduodamą automobilį OPEL ASTRA, 2008 m., kurio kaina buvo 2 250 Eur. Susisiekus su pardavėju (vyriškiu), nuvyko apžiūrėti automobilio. Jam automobilis tiko, nusprendė šį pirkti, paklausė pardavėjo, ar nuleis kainą, pardavėjas nesutiko parduoti pigiau, tačiau nurodė, kad už tai atliks automobilio techninę apžiūrą. Pardavėjas paprašė 250 Eur. avanso už automobilį. Netrukus iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) (J. K.) jis gavo žinutę, kad avansą 250 Eur turi pervesti į V. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pavedimą atliko. 2020-08-08 nuvyko į (duomenys neskelbtini) pirkti automobilio. Prie „Regitros“ pardavėjas padavė jam užpildytą vokišką pirkimo-pardavimo sutartį, o jis jam 2 000 Eur grynais ir pardavėjas išvyko. Liudytojas R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį, ieškojo automobilio savo sūnui L. S.. Internetiniame puslapyje www.autogidas.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Skoda Octavia“, 2006 m., kurio kaina skelbime buvo nurodyta 3400 Eur. Paskambino skelbime nurodytu numeriu ir iškart nuvyko apžiūrėti automobilio. Su pardavėju susitiko tiesiog vidury gatvės, netoli buvusios gamyklos „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso nepamena. Pardavėjas sakė, kad automobilis parvežtas iš Suomijos. Dėl automobilio suderėjo, kad parduos už 3100 Eur ir atliks techninę apžiūrą. Padavė 100 Eur avansą. Su sūnumi po savaitės laiko, gali būti 2021-08-19, atvyko įsigyti automobilio. Su padavėju susitiko toje pačioje vietoje ir į rankas padavė grynais 3000 Eur. Asmuo, kuris pardavė automobilį buvo labai paslaptingas, neturėjo vietos kur susitikti, pas pardavėją ant automobilio sėdynės buvo 5 mobilieji telefonai. Pardavėjas buvo iki 40 metų amžiaus, pasitempęs, trumpai kirptų rusvų plaukų, apie 170 cm ūgio, sportinio kūno sudėjimo. Iš 2022-05-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. S.mano, jog J. K. (nuotraukoje Nr. 4) gali būti vyriškis, iš kurio jis pirko automobilį „Skoda Octavia“ (2 t., b. l. 163-167). Liudytojas A. D. parodė, kad 2022 m. sausio mėn., draugas paprašė, kad jis nuvažiuotų apžiūrėti automobilio, ir jeigu šis bus tvarkingas, kad nupirktų, kadangi draugas pats tuo metu sirgo Covid-19. Jis sutiko. Draugas telefonu atsiuntė skelbimą www.autoplius.lt, kad jis pats pasižiūrėtų ir paskambintų automobilio pardavėjui. Skelbime buvo nurodytas pardavėjo telefono numeris (duomenys neskelbtini) (M. K.). Pokalbio metu pardavėjas jam nurodė, kad turės atvykti į (duomenys neskelbtini) miestą, adreso nepamena, bet žino, kad automobilį apžiūrėjo prie kažkokio automobilių serviso (duomenys neskelbtini) mieste. Apžiūrint automobilį buvo visai kitas asmuo, tai yra ne tas asmuo, su kuriuo tarėsi dėl automobilio apžiūrėjimo telefonu. Vyriškis, aprodęs automobilį, buvo neaukšto ūgio, apie 175 cm, vidutinio kūno sudėjimo, apie 40 metų amžiaus. Grįžęs į Vilnių pasakė draugui, kad automobilis tvarkingas. Toliau su automobilio pardavėju telefonu bendravo pats draugas, kuris ir tarėsi dėl atvykimo laiko bei automobilio kainos. 2022-01-22, apie pietus, jis nuvyko paimti automobilio, t. y. nupirkti. Pardavėjas padavė automobilio užsienietiškus dokumentus, „Kauferį“ ir nurodė, kad pats turi užsiregistruoti VĮ „Regitra“, išsiimti SDK kodą bei susitvarkyti kitus dokumentus. Jis pardavėjui į rankas grynais pinigais padavė 11850 Eur už automobilį „Skoda Superb“, VIN: (duomenys neskelbtini). Pinigus už automobilį sumokėjo jau kitam asmeniui, tai yra tam, su kuriuo anksčiau bendravo telefonu. Tai buvo vyriškis apie 180 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, apie 40-45 metų amžiaus, tamsių plaukų. Iš 2022-04-07 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad A. D.atpažino M. M. kaip asmenį, kuris 2022 m. sausio mėn., jam pirmą kartą aprodė automobilį „Skoda Superb“, VIN: (duomenys neskelbtini), o M. K. - kaip asmenį, su kuriuo bendravo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kuris jam 2022-01-22 pardavė automobilį (1 t., b. l. 149-153, 154-158).

30. Nors nuteistieji J. K., M. K. neigia vykdę automobilių pirkimą-pardavimą, tačiau tokia nuteistųjų pozicija vertinama kritiškai, kaip jų gynybinė taktika, juo labiau, kad tai paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Kaip jau aptarta aukščiau, nuteistųjų iškeltą versiją paneigia liudytojų S. B., S. Z., A. A., J. C., D. B., T. S., V. R., R. B., P. J., O. D., J. Z., S. Z., R. T., R. S., A. D. parodymai; 2022-03-03 kratos, atliktos pas J. K. ir M. K. namuose (J. K. automobilyje), protokolai, iš kurių matyti, kad J. K. namuose buvo rasti automobilių BMW 320d, Audi Q7, BMW X5, VW Passat, Opel Astra, BMW525, Ford Galaxy, Audi A6, Volvo, Skoda Octavia bei kt. automobilių pirkimo dokumentai, servizo knygelės, pirkimo-pardavimo sutartys, užsienio valstybių (Lenkijos ir Vokietijos) automobilių registracijos numeriai, automobilių raktai, įvairūs dokumentai ir užrašai, kurie susiję su automobilių pirkimu užsienyje ir Lietuvoje bei pinigų dovanojimo sutartys, o M. K. namuose ir šalia jų – įvairūs dokumentai (registracijos liudijimai, pirkimo-pardavimo sutartys, įvairūs dokumentai susiję su automobilių pirkimais ir pardavimais Suomijoje registruota įmone „C. S. (duomenys neskelbtini)“, dokumentai pasirašyti M. K.), automobilių rakteliai, taip pat automobiliai – Volvo S80, Audi A7, Opel Vivavo, Lexus R400H, VW Passat, Volvo S80, kurie, kaip nustatyta, vėliau buvo parduoti (išskyrus Opel Vivaro); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, jog J. K. į internetinę svetainę www.autoplius.lt įkėlė ne mažiau kaip 193 skelbimus, o M. K. – ne mažiau kaip 187 skelbimus apie parduodamus automobilius, nurodydami savo mobiliojo ryšio telefono numerį; bankų pateikta informacija, jog IP adresai, iš kurių buvo jungtasi prie elektroninės bankininkystės, buvo naudojami ir įkeliant skelbimus; banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad už įkeltus skelbimus bei perkamus automobilius buvo apmokama ir iš artimųjų, pažįstamų asmenų - M. B. (J. K. draugė), I. R. (J. K. draugė) ir V. K. (J. K. mama) banko sąskaitų (į J. K. sąskaitą buvo pervedami pirkėjų avansiniai mokėjimai); Suomijoje registruotos įmonės „C. S. (duomenys neskelbtini)“ pateiktų automobilių pirkimo dokumentai, iš kurių matyti, kad automobiliai, kurie vėliau buvo parduoti/parduodami J. K., M. K., buvo perkami nurodant ir kito asmens duomenis (A. M.); liudytojo A. M. parodymai, iš kurių matyti, jog jis nieko bendro su automobilių pirkimu-pardavimu neturi, pažįsta M. K., kuris leido jam gyventi jo mamos bute, kad M. K. turėjo antrus raktus ir bet kada galėjo patekti į tą butą, kuriame laikė savo pasą ir, kurio duomenys tuo metu buvo panaudoti perkant automobilius; iš dalies paties nuteistojo M. K. parodymai, jog A. M. yra asocialus asmuo, kas tik parodo, jog pirki automobilių jis neturėjo galimybės; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, jog skelbimai buvo įkeliami iš ID (duomenys neskelbtini) paskyros, kuri registruota A. M. vardu, tačiau adresas – (duomenys neskelbtini), tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), priklauso M. K. (šiuos duomenis M. K. yra pateikęs Užimtumo tarnyboje, pildydamas 2020-07-27 Darbo ieškančio asmens kortelę); elektroninių ryšių tinklais perduodamos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, iš kurių matyti, jog jie bendravo su potencialiais klientais, teikė jiems informaciją apie automobilius, bendravo ir tarėsi tarpusavyje (2021-07-14 – 2021-12-20 M. M. 37 kartus jungėsi su J. K. ir 3 kartus su M. K.), J. K. pokalbiuose prasitaria draugui, kad Vokietijoje nupirko 8 automobilius, kalbėdamas su V. K. tarėsi dėl automobilių pardavimui paruošiamų darbų, pinigų pervedimo; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija, kuri patvirtina, jog M. K. yra atlikęs techninę apžiūrą 7 transporto priemonėms; liudytojo G. V. parodymai, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojumi – ekspeditoriumi, kuris veža automobilius į Lietuvą iš kitų šalių ir, kad per 2021-2022 metus į (duomenys neskelbtini) iš Suomijos yra parvežęs kokius 3-4 kartus, dažniausiai atvežtus iš Suomijos automobilius palikdavo (duomenys neskelbtini); iš 2022-10-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog G. V. atpažino M. K., kaip asmenį, kuriam 2021 m. ar 2022 m. yra tekę parvežti automobilių į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tai asmuo, su kuriuo kalbėjo telefonu ir teiravosi apie automobilių kainas ( 3 t., b. l. 24-28).

31. Sutiktina, kad dalis liudytojų (S. B., R. T., R. S., A. A., D. B., T. S., J. Z.) ikiteisminio tyrimo metu ir/ar teisme negalėjo atpažinti automobilių pardavėjų, tačiau tai niekaip nepaneigia J. K. ir M. K. kaltės. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad taip nutikti galėjo dėl praėjusio laiko tarpo nuo automobilio pirkimo. Kita vertus, tai galėjo įvykti ir dėl kitų priežasčių: iš liudytojų parodymų matyti, jog jie pardavėjus matė vos vieną kartą, labai trumpai, vos pusvalandį, buvo sutemę, teigė, kad pardavėjas buvo su kapišonu ir pan., todėl akivaizdu, kad galėjo neįsidėmėti pardavėjo išvaizdos. Tačiau, byloje esantys kiti įrodymai – tinklalapyje www.autoplius.lt J. K. ir M. K.patalpinti skelbimai apie parduodamus automobilius, juose nurodant savo mobiliojo ryšio telefonų numerius, liudytojų parodymai apie automobilių apžiūros vietas (dažniausiai adresu (duomenys neskelbtini)), banko sąskaitų išrašai, kurie patvirtina, jog pirkėjų avansai už automobilius buvo pervedami į V. K. banko sąskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija, jog M. K. atliko automobiliams techninę apžiūrą ir kiti rašytiniai bylos duomenys neginčijamai patvirtina faktus, kad būtent J. K. ir M. K.jiems pardavė automobilius.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad individuali veikla, tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Kad gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą, jo sandoriams turi būti būdingas tam tikras tęstinumas bei savarankiškumas su kita sandorio šalimi, taip pat siekimas gauti ekonominės naudos. Byloje nustatyta, kad J. K. laikotarpiu nuo 2020-02-25 iki 2021-12-27, o M. K. laikotarpiu 2020-04-24 iki 2022-06-10 vykdė veiklą, susijusią su automobilių įsigijimu iš užsienio bei jų pardavimu. Šiuo laikotarpiu, skelbdami informaciją apie parduodamus automobilius (taip pat ir automobilių dalis) internetinėje erdvėje (internetinėse svetainėse www.autoplius.lt, www.skelbiu.lt, surasdavo pirkėjus, su kuriais susitardavo dėl automobilių pardavimo ir už tai J. K. - 8 atvejais, o M. K. - 9 atvejais gavo piniginių lėšų (pajamų). Šias aplinkybes patvirtina aukščiau aptarti liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai. Be to, tiek 2022-05-31 specialisto išvadoje (10 t., b. l. 48-61), tiek 2023-02-13 specialisto išvadoje (11 t., b. l. 88-105) yra konstatuota, kad J. K. ir M. K. vertėsi komercine veikla - naudotų automobilių pirkimu ir pardavimu, tačiau nebuvo įsigiję verslo liudijimo ir nebuvo įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą, o iš vykdytos veiklos gavę pajamų jų nedeklaravo ir nemokėjo mokesčių. Atsižvelgus į tai, kad tęstiniu laikotarpiu J. K. (2020-2021 m. ), M. K. (2020-2022 m.) savarankiškai, nuolat ir sistemingai vykdė veiklą su tikslu gauti ekonominės naudos, todėl jų veikla atitinka individualiai veiklai būdingus požymius.

33. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau priklausomai nuo to, kokia veiklos rūšimi verčiamasi, šiuo nusikaltimu gali būti kėsinamasi ir į kitus teisinius gėrius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-201-719/2023 ir kt.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį negalima, jei nėra vieno iš būtinųjų požymių – versliškumo arba stambaus masto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-102-222/2018, 2K-91-976/2023 ir kt.).

34. Nagrinėjamu atveju J. K. ir M. K. nuteisti už tai, kad kaltinime (prokuroro patikslintame kaltinime) nurodytu laikotarpiu, neturėdami leidimo veiklai, neįkūrę įmonės bei kitais būdais neįteisinę savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu iš užsienio bei pardavimu, siekdami išvengti mokesčių sumokėjimo, (duomenys neskelbtini) versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos.

35. Versliškumo požymis veikoje nustatomas konstatavus, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar reikšmingas papildomas kaltininko pajamų ar pragyvenimo šaltinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-539/2013, 2K-91-976/2023 ir kt.). Versliškumas suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą negu pažeidimo, užtraukiančio administracinę atsakomybę (ANK 127 straipsnis), jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą, pajamų dydį ar sistemingumą, o identifikuojamas ir pagal kitus požymius, rodančius didesnį veikos pavojingumo laipsnį (parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su stambaus masto kriterijumi. Kiekvienu atveju šis požymis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-515/2014, 2K-240-696/2015, 2K-262-697/2016 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžiama, kad, įvertinus versliškumo kriterijaus neapibrėžtumą, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą ekonominę veiklą pagal šį kriterijų visada turi būti pagrįsta teismo vidiniu įsitikinimu dėl tokios neteisėtos veiklos didesnio pavojingumo ir administracinės atsakomybės nepakankamumo ir neproporcingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-515/2014, 2K-165-976/2018).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, versliškumas nagrinėjamu atveju apylinkės teismo tinkamai atskleistas byloje surinktais patikimais, leistinais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma. Priešingai, nei teigia apeliantai, versliškumas, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, pasireiškia J. K. ir M. K. vykdytos veiklos sistemingumu ir nuolatiniu jos pobūdžiu. J. K. ir M. K. ėmėsi komercinės veiklos – prekybos naudotomis transporto priemonėmis ir šią veiklą J. K. vykdė beveik du metus nuo 2020-02-25 iki 2021-12-27, o M. K. - ilgiau nei dvejus metus – nuo 2020-04-24 iki 2022-06-10. Per šį laikotarpį J. K. pardavė ne mažiau kaip 8, o M. K. ne mažiau kaip 9 transporto priemones. Versliškumo požymį atskleidžia ir J. K. bei M. K.atlikti kryptingi, paruošiamieji darbai tokiai veiklai sėkmingai vykdyti, užtikrinti ir tęsti: automobilius pirko iš įvairių užsienio šalių; už įsigytus automobilius buvo apmokama grynais arba iš kitų asmenų sąskaitų; kito asmens vardu susikūrė paskyrą internetinėje svetainėje www.autoplius.lt; į tinklalapius kėlė skelbimus apie parduodamus automobilius (J. K. įkėlė 193 skelbimus, o M. K. – 187 skelbimus) nurodydami savo mobiliojo ryšio telefono numerį; skelbimus apmokėdavo iš savo, ar iš artimų žmonių sąskaitos; stengdamiesi neatskleisti informacijos apie neteisėtai vykdomą komercinę veiklą, iš pirkėjų dažniausiai prašydavo grynųjų pinigų; prisistatydavo tarpininkais; turėjo pasiruošę dalinai (įrašyti pardavėjo anketiniai duomenys) užpildytus pirkimo–pardavimo sutarčių blankus (suomių, vokiečių kalba); pasirūpino galimybe parduodamus automobilius laikyti garažų masyve ((duomenys neskelbtini)), kur potencialūs pirkėjai automobilius ir apžiūrėdavo; taipogi, J. K., vykdydamas tokią veiklą kartu suklastojo dokumentus – automobilių pirkimo-pardavimo sutartis (apie tai bus aptarta žemiau). Toks nuteistųjų elgesys leidžia pagrįstai teigti, jog jie neteisėtoje prekybos naudotais automobiliais veikoje siekė išlikti nematomi, nesusekami ir valstybės institucijoms neatsekami subjektai. Jokių įgaliojimų veikti kitų fizinių ar juridinių asmenų vardu jie neturėjo ir nebuvo deklaravę tokios savo veiklos mokesčių inspekcijoje. Abu nuteistieji, kaip patyrę automobilių pardavėjai, aktyviai bendraudavo su potencialiais pirkėjais telefonu, nurodydami parduodamų automobilių techninę būklę, defektus, tarėsi dėl kainų, tarėsi dėl susitikimo laiko ir vietos ir t.t.

37. Be to, tokia J. K., M. K.veikla buvo vienintelis ir pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Oficialiai J. K., M. K.niekur nedirbo. Pagal byloje pateiktus duomenis, verslo liudijimą J. K. buvo įsigijęs tik laikotarpiu 2007-08-17 iki 2007-11-17 ir 2004-08-18 iki 2004-09-16, daugiau nebuvo įsigijęs verslo liudijimų, įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą ar individualios įmonės. Pagal pateiktus duomenis J. K. nuo 2013-10-21 niekur nedirba. Tuo tarpu M. K., apskritai niekada nebuvo įsigijęs verslo liudijimo, įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą ar individualios įmonės. J. K. ir M. K. pajamos iš nusikalstamai vykdytos prekybos naudotais automobiliais veiklos tik augo - J. K. nuo 18 350 Eur 2020 m. iki ne mažiau kaip 33 550 Eur 2021 m., o M. K. nuo 5000 Eur 2020 m., 6600 Eur 2021 m. iki 28550 Eur 2022 m. J. K. laikotarpiu nuo 2020-02-25 iki 2021-12-27, per daugiau nei pusantrų metų, neįregistravęs įmonės, negavęs individualios veiklos vykdymo pažymos, neturėdamas verslo liudijimo, neturėdamas jokio mokesčio mokėtojo statuso, versliškai, nuolat ir sistemingai pardavinėjo naudotus automobilius. Iš interneto svetainėje jo paskelbtų net 193 automobilių jis pardavė 8 automobilius ir už juos gavo 51 900 Eur pajamų. M. K. laikotarpiu nuo 2020-04-24 iki 2022-06-10, per vos daugiau nei dvejus metus, neįregistravęs įmonės, negavęs individualios veiklos vykdymo pažymos, neturėdamas verslo liudijimo, neturėdamas jokio mokesčio mokėtojo statuso, versliškai, nuolat ir sistemingai pardavinėjo naudotus automobilius. Iš interneto svetainėje jo paskelbtų net 187 automobilių jis pardavė 9 automobilius ir už juos gavo 40 150 Eur pajamų. Be to, specialistė, atlikusi J. K. ir M. K.ūkinės veiklos tyrimą, įvertinus ikiteisminio tyrimo bylos duomenis (liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis) padarė pagrįstą išvadą, kad jeigu J. K.laikotarpiu nuo 2020-02-25 iki 2021-12-27 vykdė veiklą ir gavo pajamų 51 900 Eur, o M. K. – laikotarpiu 2020-04-24 iki 2022-06-10 ir gavo pajamų 40 150 Eur, už naudotų transporto priemonių pardavimą, tai J. K.ir M. K. neįsiregistravo individualios veiklos verstis naudotų transporto priemonių veikla įstatymų nustatyta tvarka ir nesilaikė: 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 25 str., 27 str. 1 d.; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl Fizinių asmenų, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių pavirtinimo“ (įsigaliojo 2013-06-27) nustatytos tvarkos; 2003-02-17 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ (red. 2010-05-24 Nr. 1K-166). Taip pat specialistė nustatė, kad nuteistieji J. K., M. K. tuo laikotarpiu nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo privalomų sumokėti mokesčių ir įmokų: J. K. 4033 Eur (854 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 3179 Eur socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų); M. K. 2367 Eur (406 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 1961 Eur socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų). Apygardos teismo vertinimu, paminėti bylos duomenys neabejotinai įrodo nuteistųjų J. K. ir M. K. neteisėtos veikos versliškumą.

38. Veikos stambaus masto požymis byloje taip pat nustatytas. BK 212 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) nustatyta, kad BK 202 ir BK 203 straipsniuose nurodyto neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir neteisėtos juridinio asmens veiklos mastas yra stambus, kai iš šios veiklos gautos paskutinių dvylikos mėnesių pajamos arba nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą. Kartu nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad stambaus masto požymis iki 2023 m. birželio 1 d. (t. y. J. K. ir M. K. veikos padarymo metu) BK nebuvo aiškiai nurodytas. Tačiau, sistemiškai aiškinant BK ir ANK normas, kasacinės instancijos teismo praktikoje buvo sprendžiama, kad, asmens neteisėtu būdu gaunamoms pajamoms (įplaukoms) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamoms (įplaukoms), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertei viršijant ANK 127 straipsnyje nustatyta 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą (25 000 Eur), kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-719/2023). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad laikotarpiu nuo 2020-02-25 iki 2021-12-27 J. K.iš neteisėtos veiklos gautos pajamos gerokai viršijo 500 MGL (25 000 Eur) dydžio sumą ir pasiekė 51 900 Eur sumą. M. K. iš neteisėtos veiklos laikotarpiu nuo 2020-04-24 iki 2022-06-10 gautos pajamos taip pat gerokai viršijo 500 MGL (25 000 Eur) dydžio sumą ir pasiekė 40 150 Eur sumą. Todėl jų veikla pagrįstai teismo įvertinta kaip vykdyta stambiu mastu.

39. Apeliantai tvirtina, kad jų gautos pajamos iš šios veiklos, skaičiuojant už 12 mėnesių, neviršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl jų atžvilgiu turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 127 straipsnį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai nepagrįstai susiaurina stambaus masto požymio vertinimą iki paskutinių per 12 mėnesių gautų pajamų kriterijaus. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tęstinį tokios veikos pobūdį, stambaus masto požymį BK 202 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme, aktualu tirti ir vertinti, atsižvelgiant į pinigų sumos, gautos per visą J. K. ir M. K. inkriminuotą neteisėtos veikos laikotarpį, dydį, o ne per paskutinius 12 mėnesių. Tai neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2014, 2K-276-697/2017, 2K-355-648/2018, 2K-17-648/2018, 2K-129-976/2019).

40. Be kita ko pažymėtina, kad objektyvieji požymiai (versliškumas arba stambus mastas), rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumą, yra ir baudžiamosios bei administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai, todėl jų nustatymas, kartu ir tinkamas motyvavimas yra būtini tokio pobūdžio bylose. Nustačius bent vieną iš šių požymių, neteisėta veikla užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę pagal ANK 127 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-976/2018, 2K-202-303/2020). Šioje byloje nustatyta, kad J. K. ir M. K. nurodytu laikotarpiu neteisėtai (neturėdami leidimo veiklai, neįkūrę įmonės bei kitais būdais neįteisinę savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu iš užsienio bei pardavimu), siekdami išvengti mokesčių sumokėjimo, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, jų veika pagrįstai pripažinta nusikaltimu, o ne administraciniu nusižengimu pagal ANK 127 str. ir teisingai kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Šios išvados kiti apeliacinių skundų argumentai nepaneigia.

41. Nuteistasis M. M. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde neneigia, kad vykdė komercinę veiklą, tačiau tvirtina, kad tai jis darė teisėtai, tarpininkaudamas suomių įmonei „C. S. (duomenys neskelbtini)“, o už kiekvieną parduotą automobilį gaudavęs 200 Eur. Tai, anot nuteistojo, įtakojo netinkamą gautų pajamų bei mokėtinų mokesčių ir įmokų dydžių nustatymą. Tačiau sutikti su tokiais nuteistojo argumentais nėra pagrindo, nes jie paneigti byloje esančių įrodymų visuma.

42. M. M. teisme parodė, kad tarpininkavo Suomių įmonei „C. S. (duomenys neskelbtini)“. Jis 2020 m. kelte susipažino su šios įmonės vadovu D. O. E., kuris užsiima automobilių prekyba ir pradėjo bendradarbiauti. Jis (M. M.) už atlygį sutiko suomių įmonės automobilius pardavinėti Lietuvoje. D. O. E. nupirkdavo automobilius aukcione Suomijoje. Jis (M. M.) susirasdavo vežėjus per socialinius tinklus, pasakydavo kur ta mašina, jie pargabendavo automobilį į Lietuvą ir jį parduodavo. Už parduotą automobilį gaudavo 200 eurų. Dėl savo veiklos nemanė, kad turi išsiimti patentą, mokėti mokesčius. Pirkėjas už automobilį mokėdavo pavedimu arba grynais pinigais. Jis (M. M.) pats nuveždavo gautus pinigus į Suomiją D. O. E., jam (M. M.) nuo parduotos sumos likdavo po 200 eurų už mašiną. Gautų pajamų nedeklaruodavo. Pinigus D. O. perduodavo grynais pinigais, dokumentų nepasirašydavo. Tikslaus kiekio parduotų automobilių nepasakys, jų buvo nemažai.

43. Ikiteisminio tyrimo metu pagal Europos tyrimo orderį 2022-11-12 buvo apklaustas liudytojas D. O. E. (jo parodymai (duomenys neskelbtini) str. 4 d. pagrindu pagarsinti teisiamajame posėdyje), kuris parodė, jog yra įmonės „C. S. (duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vykdomasis direktorius. Įmonė užsiima padėvėtų automobilių pirkimu ir pardavimu, vykdo pirkimo – pardavimo sutartis ir su Lietuvos piliečiais, t. y. fiziniais asmenimis. M. M. yra jo klientas, tiek jį ir pažįsta. M. M. jo įmonėje „C. S. (duomenys neskelbtini)“ niekada nėjo jokių pareigų, buvo tik įmonės klientas, pirko automobilius iš įmonės. Automobilius jis (D. O. E.) parduoda ten kur jie yra, t. y. naujasis savininkas pasiima juos ten kur jis juos įsigyja. Neįsivaizduoja kokiu būdu automobiliai yra transportuojami, tačiau paprastai jo parduodamuose automobiliuose esama kokių nors techninių gedimų, tad jo nuomone, būtina naudotis keltuvu ar autovežiu. Pardavimai vykdomi tokiu principu – jis (D. O. E.) įgyja automobilius aukcionuose, jo pirminė kaina yra prie siūlomos aukciono kainos pridėti 200 Eurų. Klientas nupirktą automobilį atsiima pats iš pardavimo vietos pagal susitarimą, dėl to nepatiria papildomų išlaidų. Iš jo nupirkti automobiliai į Lietuvą neperduodami aukciono principu. Už parduotus automobilius minėtiems asmenims yra pateikęs pardavimo kvitus. Paskutinį kartą M. M. matė prieš pusantrų metų. (12 t., b. l. 161-162,170 – 172).

44. 2024-03-05 teisme M. M. pateikė dokumentus - sutartį su Suomių įmone „C. S. (duomenys neskelbtini)“. Pagal 2021-01-04 sudarytą sutartį „C. S. (duomenys neskelbtini)“ paveda M. M. parduoti Lietuvoje „C. S. (duomenys neskelbtini)“ aukcione nupirktus automobilius; M. M. automobilius transportuoja į Lietuvą, pasiimdamas juos iš aukcionuose nurodytų vietų; M. M. veikdamas kaip „C. S. (duomenys neskelbtini)“ atstovas (darbuotojas), parduoda automobilius „C. S. (duomenys neskelbtini)“ vardu; pateikia „C. S. (duomenys neskelbtini)“ automobilio pardavimo sąnaudas, automobilio pardavimo kainą; „C. S. (duomenys neskelbtini)“ sumoka M. M. visas jo patirtas išlaidas už automobilio pardavimą ir sumoka M. M. už suteiktas kiekvieno automobilio pardavimo paslaugas – 200 (du šimtus) Eur (19 t., b. l. 114). Tačiau apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. M. viso ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė, kad nurodytą sutartį pateikė tik praėjus daugiau nei po 2 metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, šį dokumentą įvertino kritiškai.

45. Apeliacinės instancijos teisme, byloje atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo apklaustas liudytojas D. O. E. (vaizdo konferenciniu būdu pagal ETO), kuris teisme parodė, jog M. M. nebuvo įmonės „C. S. (duomenys neskelbtini)“ atstovu. Už tarpininkavimą nei jis, nei įmonė nemokėjo M. M.. Jis (M. M.) buvo kaip fizinis asmuo. 2021-01-04 sutarties su M. M. nepasirašė. Liudytojas parodė, kad buvo pasirašęs 2022 m. (past.- vėliau patikslino – 2020 m.) lyg lapkričio mėn. sutartį, pagal kurią jis pardavė M. M. 8 automobilius. Įgaliojimų nedavė, davė tų automobilių dokumentus. M. kai atvažiuodavo paimti automobilių, jam atiduodavo automobilių dokumentus. Jeigu jis neatvažiuodavo, atsiųsdavo priekabą automobilių vežimui, tai jis perduodavo tuos automobilius. Atsiskaitymai už automobilius vykdavo paprastai per banką. Prieš du metus automobilių sąrašas jam buvo atsiųstas ir jis nurodė, kokius automobilius pardavė. Už dalį mašinų M. M. mokėjo banko pavedimu, o už dalį nupirktų mašinų aukciono metu jis sumokėjo savo pinigais. Kai buvo sutvarkyti dokumentai, pinigus jam M. atidavė.

46. Posėdžio metu buvo paskelbta pertrauka, kurios metu liudytojui D. O. E. buvo nusiųsta M. M. pateikta 2021-01-04 sutartis. Susipažinęs su šia sutartimi, D. O. E. parodė, kad šioje sutartyje antspaudas ir jo parašas yra netikri. Šioje sutartyje jo parašas ir antspaudas perkeltas nuo tos sutarties, kurią pasirašė 2020 m. lapkričio mėn.

47. Kitos pertraukos metu el. paštu liudytojas D. O. E. atsiuntė 2020 m. spalio 22 d. sutartį, sudarytą tarp M. M. ir „C. S. (duomenys neskelbtini)“. Pagal 2020-10-22 sudarytą sutartį M. M. paveda „C. S. (duomenys neskelbtini)“ automobilių aukcione Suomijoje nupirkti M. M. pasirinktus automobilius už ne didesnę negu nurodė M. M. kainą; automobiliai nuperkami „C. S. (duomenys neskelbtini)“ vardu už M. M. pinigus. M. M. sumoka „C. S. (duomenys neskelbtini)“ pinigus už automobilių nupirkimą po automobilių nupirkimo. Pinigai sumokami grynais pinigais arba pavedimu; už „C. S. (duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas M. M. sumoka už kiekvieną nupirktą automobilį 200 Eur; automobilių paėmimu iš automobilių pardavėjų rūpinasi pats M. M.. „C. S. (duomenys neskelbtini)“ jokių įsipareigojimų neturi; sutartis galioja iki visiško atsiskaitymo; sutarčiai taikomi Suomijos įstatymai (20 t., b. l. 186).

48. Sugretinus nuteistojo pateiktą 2021-01-04 sutartį bei jo parodymus su liudytojo D. O. E. duotais parodymais, jo pateikta 2020-10-22 sutartimi, specialistės paaiškinimais, kita rašytine bylos medžiaga, daroma išvada, jog nuteistojo M. M. pateiktoje 2021-01-04 sutartyje, sudarytoje tarp jo ir „C. S. (duomenys neskelbtini)“ yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Kaip jau minėta, tiek pirminės apklausos metu, tiek ir apklausiant apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas D. O. E. parodė, kad M. M. jokių pareigų jo vadovaujamoje įmonėje niekada nėjo. M. M. buvo tik įmonės klientas, pirko automobilius iš įmonės, tiek jį ir pažįsta. M. M. pirko automobilius iš jo įmonės ir atsiskaitydavo bankiniais pavedimais arba grynais pinigais. Taip pat liudytojas parodė, kad jokios 2021-01-04 sutarties su M. M. nėra pasirašęs. Liudytojas patvirtino, kad šioje sutartyje antspaudas ir jo parašas yra netikri. Šioje sutartyje jo parašas ir antspaudas perkelti nuo sutarties, kurią jis pasirašė su M. M. 2020-10-22. Be to, ir specialistė N. Leonavičienė, atlikusi M. M. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kratos metu pas M. M. buvo rasti užrašai, kuriuose aiškiai nurodyti automobiliai, jų pirkimo kaina, pardavimo kaina ir jo uždarbis. Tai nieko bendro neturi su tarpininkavimo mokesčiu. Jei būtų tarpininkavimas, turėjo būti išrašomos sąskaitos už tarpininkavimo paslaugas, tačiau tokių nėra. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. M. parodymai, jog jis buvo Suomijos įmonės „C. S. (duomenys neskelbtini)“ tarpininkas ir gaudavo 200 Eur už kiekvieną parduotą automobilį yra paneigti. Jokių kitų, tokią nuteistojo versiją patvirtinančių duomenų, nėra.

49. Teisėjų kolegija, kaip ir apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – liudytojų N. K., D. M., A. D., R. P., A. R. M. B., A. B., D. O. E. parodymus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus, kratos ir daiktų apžiūros protokolus, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus, jau minėtą FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadą, 2022-11-15 atsakymą iš Suomijos Respublikos, raštą iš autoplius.lt, tarnybinius pranešimus ir kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad M. M. laikotarpiu nuo 2021-01-26 iki 2022 m. vasario mėnesio pabaigos, neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, susijusios su automobilių įsigijimu iš užsienio bei pardavimu, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, (duomenys neskelbtini) versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, t. y. į internetinį tinklalapį www.autoplius.lt, turėdamas tikslą parduoti ir iš to gauti pajamų, įkėlė ne mažiau kaip 44 skelbimus apie parduodamus automobilius ir pardavė ne mažiau kaip 47 automobilius, ir iš šios veiklos gavo ne mažiau kaip 201 280 Eur pajamų, iš kurių 2021 m. - 145 280 Eur, ir jų nedeklaravo 2021 m. Metinėje pajamų deklaracijoje, tokiu būdu išvengė 13 325 Eur gyventojo pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą bei 11 342 Eur valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo, be to, 2021-2022 metais, nevykdydamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 str. 2 d. ir 92 str. nuostatų, 2021 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2022 m. sausio, vasario mėn. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitų (forma R0608), neapskaičiavo ir nedeklaravo 28 095 Eur PVM, iš jo 2021 m. – 18 376 Eur, 2022 m. - 9 719 Eur.

50. M. M. gynėjo advokato apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl netinkamo mokėtinų mokesčių ir įmokų dydžio skaičiavimo būdo, kuris, nuteistojo gynėjo vertinimu, nulėmė neteisėtą ir nepagrįstą civiliniais ieškiniais pareikšto reikalavimo atlyginti žalą, kilusią dėl neįvykdytos mokestinės prievolės, tenkinimą.

51. Kaip matyti, civilinis ieškovas VSDFV ((duomenys neskelbtini)) skyrius ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį M. M. dėl nusikalstama veika valstybei padarytos 11 342 Eur žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 57-60). Ikiteisminio tyrimo metu VSDFV ((duomenys neskelbtini)) skyriaus pareikštame civiliniame ieškinyje buvo nurodyta, kad jis pateiktas gavus FNTT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022-05-31 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad M. M. nesumokėjo ir nedeklaravo mokesčių į valstybės biudžetą iš viso 52 762 Eur (13 325 Eur GPM, 7 282 VSD, 4 060 PSD ir 28 095 PVM). M. M. laikotarpiu nuo 2021-01-26 iki 2022 m. vasario pabaigos vertėsi komercine veikla – naudotų automobilių pirkimu ir pardavimu, neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs įmonių bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, iš kurios gavo 201 280 Eur, nesilaikė: 1) 2018-12-11 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019-2020 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr.XIII-1719 3 str. 5 d., kur nurodyta, kad savarankiškai apdraustųjų asmenų pensijų, ligos, motinystės įmokų tarifas yra 12.52 proc. ir M. M. nuo 2021 m. gautų apmokestinamų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 7 282 Eur savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų; 2) 1996-05-21 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 str. 4 d. nuostatų, kur nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, 2020-2021 moka 6,98 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir taip minėtu laikotarpiu neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 4 060 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 3) 2002-07-02 LR GPMĮ Nr. IX-1007 6 str. 3 d. nuostatų, kur nurodyta, kad individualios veiklos pajamos apmokestinamos 2020-2021 m. 15 proc. tarifu ir nesumokėjo 13 325 GPM; 4) 2002-03-05 LR PVM įstatymo Nr. IX-75171 str. 2 d. ir 92 str. nuostatų, nes 2021 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2022 m. sausio, vasario mėn. VMI nepateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitų (forma R0608), neapskaičiavo ir nedeklaravo 28 095 Eur PVM.

52. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visų proceso dalyvių pozicijas, įskaitant ir specialistės paaiškinimus, kuri pilnai patvirtino pateiktą išvadą, taip pat kitus byloje surinktus duomenis, nusprendė VSDFV ((duomenys neskelbtini)) skyriaus civilinio ieškinio reikalavimus tenkinti. Teismas pripažino įrodyta, kad M. M. minėtu laikotarpiu vykdė neįteisintą individualią veiklą ir nuo 2021 m. gautų 88 833 Eur apmokestinamų individualios veiklos pajamų nesumokėjo iš viso 11 342 Eur VSDĮ ir PSD įmokų, todėl iš jo priteisė. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu ir išvadomis sutinka ir apygardos teismas.

53. Kaip matyti, nuteistasis tvirtina, kad apskaičiuojant mokėtinus mokesčius valstybei, specialistai nepagrįstai jo atveju taikė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 punktą, kuriame numatyta, jog leidžiamų atskaitymų suma lygi 30 proc. gautų uždirbtų (individualios) veiklos pajamų. Anot apelianto, pagal jo pateiktas apskaitas galima pagrįsti turėtas išlaidas, todėl jo atžvilgiu mokėtini mokesčiai turėjo būti skaičiuojami pagal pajamų-išlaidų metodą.

54. Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi, kad VMI nėra pareiškusi civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje. Antra, kaip jau minėta, M. M. nesumokėtų ir nedeklaruotų mokesčių į valstybės biudžetą sumos buvo apskaičiuotos remiantis byloje esančia FNTT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022-05-31 specialisto išvada. Šios specialisto išvados teisingumą patvirtino pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė N. Leonavičienė, kuri nurodė, jog 30 procentų atskaitymai nuo gautų pajamų buvo daromi todėl, kad M. M. nebuvo įregistravęs jokios veiklos, nevesdavo jokių žurnalų, neregistravo pajamų ir išlaidų vykdant individualią veiklą.

55. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamame mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal savo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo ir, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais apskaičiavimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-249-815/2023). Šis teismas yra nurodęs, jog Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies norma yra skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo ir teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių vertinimo kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A11-603/2007, A438-2491/2011, P-45-438/2015, A-249-815/2023).

57. Asmuo, vykdantis individualią veiklą, privalo mokėti GPM už gautas individualios veiklos pajamas. Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (GPMĮ 18 straipsnio 1 dalis). Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus atitinkamuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini (GPMĮ 18 straipsnio 8 dalis).

58. Be to, apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj kitose GPMĮ 18 straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų (GPMĮ 18 straipsnio 12 dalis).

59. Tuo atveju, kai vykdoma neįregistruota individuali veikla ir nepateikiama jokių nustatytų išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nustatant mokėtiną GPM sumą, taikytinos GPM 18 straipsnio 12 dalies nuostatos, t. y. GPM apskaičiuoti pasirenkamas šis metodas ir 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų laikoma patirtomis išlaidomis. Be to, šis metodas taikomas tam, kad nepaneigtų Mokesčių administravimo įstatymo 7, 8 straipsniuose įtvirtintų mokesčių mokėtojų lygybės ir mokesčių visuotinio privalomumo principų, nes tokiu atveju asmenys, vykdantys individualią veiklą jos neįregistravę ir nemokantys teisės aktuose nustatytų mokesčių, atsidurtų geresnėje konkurencinėje padėtyje negu asmenys, vykdantys veiklą teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1234-575/2019, eA-1043-442/2024).

60. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai nustatoma, kad asmens vykdyta individuali veikla atitinka PVMĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, jis pripažintinas apmokestinamuoju asmeniu ir tokio laikotarpio pajamos apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu. Tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo, privalėjęs registruotis kaip PVM mokėtojas, to nepadaro, jam taikomos PVMĮ 92 straipsnio 1 dalies nuostatos.

61. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptartu mokėtinų mokesčių apskaičiavimo reguliavimu, taip pat byloje ištirtais specialiųjų tyrimų rezultatais, specialistės paaiškinimais teisme, daro išvadą, kad apskaičiuojant nesumokėtus mokesčius nuo nuteistojo gautų pajamų pagrįstai buvo taikomas 30 procentų, o ne realiai patirtų išlaidų atskaitymas. M. M. tiriamuoju laikotarpiu nebuvo įsiregistravęs individualios veiklos veikimo, atitinkamai neapskaitė ir nedeklaravo pajamų ir išlaidų vykdydamas šią veiklą pagal atitinkamą tvarką. Todėl, nors M. M. 201 280 Eur pajamoms gauti neabejotinai patyrė išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. M. veikla buvo vykdoma neteisėtai, jo galimai didesnės nei 30 procentų pajamų faktiškai patirtos išlaidos negali mažinti mokestinės bazės, nuo kurios skaičiuojami gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), taip pat socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų dydžiai, kadangi tokios išlaidos nėra pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Tai atitinka ir teismų praktiką (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-P-42-976/2025). Apeliaciniame skunde akcentuojamos apskaitos, pagal kurias, anot apelianto, turėtų būti skaičiuojamos faktiškai patirtos išlaidos (kratos metu rasti užrašai) nelaikytinos dokumentais, turinčiais visus buhalterinės apskaitos įstatymo ir kituose aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, todėl šiuo atveju, visiškai pagrįstai, nustatant mokėtinų mokesčių ir įmokų dydį mokesčių bazė apskaičiuota pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, įtvirtintą MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje, įskaitant 30 proc. sąnaudų atskaitos metodą.

Dėl tikro dokumento suklastojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

62. Nuteistasis J. K. taip pat ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teigiant, kad nėra nustatyta jo tiesioginė tyčia, t. y. jis buvo įsitikinęs, kad jo įrašomi duomenys yra teisingi.

63. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

64. Kasacinės instancijos teismo nutartyse išaiškinta, kad BK 300 straipsnio dalyku gali būti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013), bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275-895/2018).

65. Teismų praktikoje nurodyta, kad pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-251-1073/2018, 2K-275-895/2018). Taigi pati veika – dokumento suklastojimas – suponuoja, kad kaltininkas veikia tiesiogine tyčia, t. y. suvokia, kad surašo tikrovės neatitinkančią informaciją arba pakeičia tikro dokumento turinį, ir nori taip veikti.

66. Šioje byloje J. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus – automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, jose įrašydamas žinomai neteisingus duomenis - tikrovės neatitinkančius pirkėjų anketinius duomenis, t. y. 2021-08-23 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje „A. V.“ ir A. M. vardu, skiltyje „Käufer“, rankraštinį įrašą „A. M. (duomenys neskelbtini)“, 2020-02-14 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje „V-C.“ ir D. P. vardu, skiltyje „Käufer“, rankraštinį įrašą „D. P. (duomenys neskelbtini)“, 2020-02-13 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje „A. V.“ ir D. J. vardu, skiltyje „Käufer“, rankraštinį įrašą „D. J. (duomenys neskelbtini)“, 2020-08-19 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje „A. V.“ ir T. I. vardu, skiltyje „Käufer“, rankraštinį įrašą „T. I. (duomenys neskelbtini)“; 2020-08-20 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje „A. V.“ ir T. I. vardu, skiltyje „Käufer“, rankraštinį įrašą „T. I. (duomenys neskelbtini)“, po ko juos pardavė.

67. Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek skunde neigė savo kaltę, laikėsi pozicijos, kad jis šiuos įrašus padarė paprašytas draugų, kurie jam ir padiktuodavo tuos duomenis, todėl buvo įsitikinęs, kad jo įrašomi duomenys yra teisingi. Teisėjų kolegija atmeta šiuos nuteistojo argumentus, nes J. K. kaltė padarius šį nusikaltimą yra visiškai įrodyta bylos įrodymų visuma.

68. Visų pirma pažymėtina, kad pats J. K. iš esmės neneigia, kad minėtose automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytus rankraštinius įrašus padarė jis. Tai, kad šiuos rankraštinius įrašus įrašė J. K. ir, kad tai yra tikrovės neatitinkanti informacija patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2022-03-03 atlikus kratą pas J. K. buvo rasta pirkimo-pardavimo sutartis dėl automobilio Skoda Octavia 2013 m. kėb. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo, kurioje nurodyta, kad automobilį 2021-08-23 už 4400 € įsigijo A. M. iš A. V., (duomenys neskelbtini). Teisme apklaustas liudytojas A. M. nurodė, kad jokia automobilių prekyba neužsiima, o vėliau pagal VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo gautus duomenis nustatyta, kad automobilio Skoda Octavia iš Vokietijos įsigijo A. A.; 2022-03-03 atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta užsienio kalba surašyta automobilio BMW 530, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad automobilį 2020-08-19 už 3000 Eur įsigijo T. I., gyv. (duomenys neskelbtini), tačiau nustatyta, kad tokio asmens nėra, nurodytu adresu yra negyvenamasis namas, galimai asmuo ir jo adresas išgalvoti; rašysenos tyrimo specialisto išvada nustatyta, kad automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytus rankraštinius įrašus parašė J. K. (12 t., b. l. 2-24).

69. Nors J. K.neigė turėjęs tyčią klastoti transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apie jo kaltės turinį sprendžia ne vien tik iš subjektyvių paties kaltininko paaiškinimų, bet ir įvertina ir visus kitus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgia į kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, siekiamą rezultatą ir t. t. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. vertėsi komercine veikla – naudotų automobilių pirkimu ir pardavimu. Ir tai jis darė neturėdamas leidimo veiklai, neįkūręs bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, todėl neabejotina, kad jis tam turėjo tikslą klastoti minėtus dokumentus. J. K. pirkdamas automobilius ir sutartyse įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis – neva iš „A. v. ir „V-C.“ automobilius įsigijo A. M., D. P., D. J., T. I., suvokė veikos pobūdį, suprato, kad sutartyse įrašyti tikrovės neatitinkantys pirkėjų duomenys ir to norėjo, t. y. siekė nuslėpti savo vykdomą neteisėtą veiklą. Kadangi šiuo atveju J. K. įrašydamas automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse rankraštinius įrašus apie automobilių pirkėjus turėjo tikslą – nuslėpti save kaip tikrąjį automobilių pirkėją, tai rodo, kad jis turėjo motyvą klastoti automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, todėl jo veiksmuose buvo tiesioginė tyčia.

70. Atmetant nuteistojo skundo argumentus, jog jis tik įrašė duomenis, kuriuos jam padiktavo draugai, nežinojo, jog tie duomenys nėra teisingi, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų (pokalbių, susirašinėjimų ir pan.), kurie patvirtintų J. K. nurodomas aplinkybes. O ir pats J. K. jokių asmenų, kurie neva jam pateikė tokius duomenis, nenurodė ir neįvardino. Be to, priešingai nei teigia nuteistasis, tai, kad jis ne tik įrašė rankraštinius įrašus, bet ir žinojo, jog tie duomenys yra neteisingi, patvirtina ir tai, kad pats J. K. minėtus automobilius ir pardavė. Kaip jau minėta, iš kratos metu rastos ir paimtos 2021-08-23 automobilio Skoda Octavia 2013 m. kėb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog šį automobilį už 4400 Eur įsigijo A. M. iš A. V., (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo gautais duomenimis nustatyta, kad automobilį Skoda Octavia iš Vokietijos įsigijo A. A.. Liudytoju apklaustas A. A. patvirtino, jog minėtą automobilį - Skoda Octavia, 2021 m. jam pardavė asmuo panašus į J. K.. Įvertinus tai, kad J. K. vertėsi neteisėta komercine veikla – automobiliu pirkimu ir pardavimu, neįteisinęs savo veiklos, kad siekdamas nuslėpti savo neteisėtą veiklą turėjo tikslą klastoti minėtus dokumentus, kad kratos metu pas J. K. buvo rasti suklastoti dokumentai - pirkimo-pardavimo sutartys, kad specialistų išvadose nustatyta, jog visus rankraštinius įrašus padarė J. K., kad tie automobiliai buvo parduoti ir liudytojas A. A. patvirtino, jog vieną iš minimų automobilių jam pardavė asmuo panašus į J. K., darytina išvada, kad neteisingus duomenis įrašė ne kas kitas, o būtent J. K. ir jis neabejotinai žinojo, jog šie duomenys yra neteisingi. Jokių kitų duomenų paneigiančių šią išvadą nėra.

71. Aptartų bylos duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką – tikrų dokumentų suklastojimą, juose nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją ir parašant minėtus rankraštinius įrašus – yra teisinga. Tokia J. K.veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius ir jis pagrįstai už tai nuteistas.

Dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1, 4 dalis

72. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – nusikalstama veika, kuria asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį sukčiavimas – nusikalstama veika, kuria asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgyja nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023-06-01). BK 182 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai apgaule įgyto turto vertė viršija 10 MGL dydžio sumą, bet neviršijanti 400 MGL dydžio sumos, o BK 182 straipsnio 4 dalis, kuomet apgaule įgytas turtas viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

73. Sukčiavimas pasireiškia bet kuria iš alternatyvių veikų; viena iš jų – svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimas apgaule. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022). Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant Valstybines institucijas), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus.

74. Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad J. K. ir M. K. neturėdami leidimo veiklai, neįkūrę įmonių bei kitais būdais neįteisinę savo vykdomos individualios veiklos, vertėsi automobilių prekyba ir iš šios veiklos gavo pajamas, tačiau iš valstybės biudžeto nepagrįstai gavo išmokas, skirtas darbo paieškai. Pagal 2016-06-21 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 straipsnio 1 dalį, bedarbiu laikomas asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas; 2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos, ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus. Kadangi J. K. ir M. K. vykdė komercinę veiklą – vertėsi prekyba automobiliais ir iš šios veiklos gavo pajamas, t. y. J. K. pardavė ne mažiau kaip 8 automobilius ir gavo ne mažiau kaip 51900 Eur pajamų, o M. K. pardavė ne mažiau kaip 9 automobilius ir gavo ne mažiau kaip 40 150 Eur pajamų, todėl jie neatitiko bedarbio statusui nustatytų sąlygų visumos ir jiems negalėjo būti skiriama darbo paieškos išmoka.

75. Tačiau, J. K., siekdamas neteisėtai gauti Užimtumo tarnybos skiriamas darbo paieškos išmokas, laikotarpiu nuo 2020-11-04 iki 2021-08-27 būdamas registruotas Užimtumo tarnyboje, nesilaikydamas 2016-06-21 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų, internetu užsiregistravo elektroniniame Užimtumo tarnybos puslapyje, po ko laikotarpiu nuo 2020-11-04 iki 2020-12-31 Užimtumo tarnyba jam išmokėjo darbo paieškos išmokas iš viso - 380,59 Eur. Gi, M. K., siekdamas neteisėtai gauti Užimtumo tarnybos skiriamas darbo paieškos išmokas, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-03-15 būdamas registruotas Užimtumo tarnyboje, nesilaikydamas 2016-06-21 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų, 2020-07-27 pateikė Užimtumo tarnybai prašymą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo bei darbo ieškančio asmens kortelę, po ko laikotarpiu nuo 2020-07-27 iki 2021-08-31 Užimtumo tarnyba jam išmokėjo darbo paieškos išmokas iš viso - 2728,74 Eur. Iš aptarto seka, kad J. K., tiek ir M. K., siekdami neteisėtai gauti darbo paieškoms skirtas išmokas, Užimtumo tarnybai teikė neteisingus duomenis apie savo darbinę veiklą, kurių pagrindu J. K. ir M. K. iš Užimtumo tarnybos gavo darbo paieškos išmokas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apgaulė pasireiškė pateikiant Užimtumo tarnybai neteisingus duomenis apie tai, jog J. K. ir M. K. yra bedarbiai, ir ši apgaulė turėjo lemiamą reikšmę Užimtumo tarnybos sprendimui išmokėti jiems darbo paieškos išmokas, nors tokios teisės jie neturėjo, nes tiek J. K., tiek ir M. K. realiai vykdė komercinę veiklą. Kadangi J. K. tokiais savo veiksmais, panaudojant apgaulę savo naudai iš valstybės biudžeto įgijo svetimą, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priklausantį turtą – pinigus – 380,59 Eur (turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, o M. K. - 2728,74 Eur (turto vertė viršija 10 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos), todėl atitinkamai J. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, o M. K. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

76. Nuteistųjų apeliacinio skundo argumentai, jog jie realiai nedirbo, komercine veikla neužsiėmė, todėl turėjo teisę į išmoką, yra nepagrįsti ir, kaip aptarta šios nutarties 12-40 punktuose, paneigti byloje esančių įrodymų visuma, todėl naikinti šią nuosprendžio dalį vien deklaratyviais nuteistųjų argumentais nėra jokio pagrindo. Jokių kitų argumentų, kodėl apygardos teismas turėtų keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį, nuteistieji nepateikė.

Dėl bausmės

77. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. M. gynėjas advokatas teigia, kad jo ginamasis nubaustas neproporcingai per griežtai, todėl prašo skirti mažesnę baudą. Tokį prašymą gynėjas grindžia tuo, kad M. M. davė nuoširdžius parodymus ir tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu J. K. ir M. K. savo apeliaciniuose skunduose jiems paskirtų bausmių, dėl kurių jie pripažinti kaltais, neginčija ir bausmės individualizavimo klausimo nekelia. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai (J. K. ir M. K.) paduoti prašant juos išteisinti, t. y. skundu apibrėžtos plačiausios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, todėl teisėjų kolegija pasisakys ir dėl J. K. bei M. K. paskirtų bausmių.

78. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018).

79. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

80. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų J. K., M. K. ir M. M. bausmei individualizuoti, vertinimo ir konstatuoja, kad nuteistiesiems už kiekvieną iš jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų paskirtos bausmės ir/ar galutinė subendrinta bausmė yra teisingos bei proporcingos ir adekvačios jų padarytų tyčinių nusikalstamų veikų pavojingumui.

81. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes J. K. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – nuteistasis J. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, vieną nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu ir vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, veikos tyčinės, baigtos, padarytos savanaudiškais tikslais. Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, vertino nuteistojo J. K.asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas, baustas administracine tvarka (17 t., b. l. 124-131), nedirba, ir padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis –baudas, jų dydžius nustatant mažesnius nei baudos bausmei už numatytas nusikalstamas veikas, vidurkius. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d. bei 300 str. 1 d. yra susijusios, padarytos siekiant vieno tikslo, o BK 182 str. 4 d. nurodyta veika yra baudžiamasis nusižengimas (skiriasi pagal pavojingumą), todėl J. K. paskirtos bausmės pagrįstai buvo subendrintos apėmimo būdu. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam J. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54, 63 straipsnių nuostatas.

82. Teismas, skirdamas bausmes nuteistajam M. K. taip pat atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – nuteistasis M. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai bei vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, veikos tyčinės, baigtos, savanaudiškos. Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, vertino ir nuteistojo M. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas, baustas administracine tvarka (17 t., b. l. 12-18), nedirba, ir padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies, sankcijose numatytas bausmės rūšis – baudas, jų dydžius nustatant mažesnius nei baudos bausmei už numatytas nusikalstamas veikas, vidurkius. Bausmės M. K., įvertinus bylos aplinkybes, jo asmenybę, buvo subendrintos taikant palankesnį nuteistajam – dalinį bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam M. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54, 63 straipsnių nuostatas.

83. Šiame kontekste paminėtina, kad BK 47 straipsnyje yra įtvirtinti baudos bausmės dydžiai. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktuose numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skirtina bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio; už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio; už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistiesiems paskirtų baudų dydžius, kurie iš esmės yra artimi minimaliems sankcijoje numatytiems dydžiams, sprendžia, kad paskirtos bausmės nelaikytinos per griežtomis ar neproporcingomis, todėl švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes nėra jokio teisinio pagrindo.

84. Nuteistojo M. M. gynėjas advokatas tvirtina, kad jo ginamajam paskirta per griežta bausmė, nes teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė M. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

85. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota.

86. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad M. M. davė nuoširdžius parodymus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-281-942/2018). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019).

87. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. atsisakė duoti parodymus, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veiksmų pripažino, tačiau neigė, jog jis pats savo nuosavybėn įsigijo automobilius ir juos pardavinėjo, teigė, jog jis veikė „C. S. (duomenys neskelbtini)“ vardu kaip tarpininkas ir gaudavo tik 200 Eur už parduodamą automobilį. Kaip jau aptarta, tokia nuteistojo versija yra paneigta. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia M. M. pozicija nesudaro pagrindo spręsti, jog jis pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes. Priešingai, nuteistasis pateikdamas tokią versiją, siekė suklaidinti teismą, kas rodo, jog jo parodymai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo. Nuteistojo M. M. prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo išreikštas siekiant sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme. Taigi, nenustačius M. M. nuoširdaus prisipažinimo dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

88. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. M., BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į M. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veika tyčinė, baigta, savanaudiška). Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat įvertino M. M. charakterizuojančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka (16 t., b. l. 110–114), nedirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinus bylos aplinkybes, jo asmenybę bei kitus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė švelniausią bausmės rūšį - baudą, kurios dydį nustatė šiek tiek didesnį nei minimalus baudos dydis, tačiau žymiai mažesnį nei šios bausmės vidurkis - 300 MGL (15 000 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta už apysunkį nusikaltimą skirti baudą nuo 100 MGL iki 4 000 MGL dydžio). Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam skirta pernelyg griežta, neproporcinga bausmė, nepasitvirtino. Šios išvados apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nekeičia, nes vien simbolinės, M. M. pageidavimus tenkinančios bausmės pakyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

89. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamos M. M. finansinės galimybės sumokėti tokio dydžio baudą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas įvertinęs M. M. turtinę padėtį, paskirtos baudos dydį, gaunamas pajamas, nustatė 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, šį skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (nuo šios nutarties paskelbimo dienos). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks laikotarpis pakankamai nedidelei 15 000 Eur baudai sumokėti yra visiškai pakankamas, todėl nei pats baudos dydis, nei jos sumokėjimo terminas negali būti vertinami kaip neproporcingi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumui. Tokį patį paskirtų baudų sumokėjimo terminą apylinkės teismas nustatė ir kitiems nuteistiesiems.

Dėl nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų įtakos nuteistųjų teisinei padėčiai

90. Nors nuteistieji ar jų gynėjas apeliaciniame skunde dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio neprašė taikyti naujai įsigaliojusių BK pakeitimų, tačiau pažymėtina, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegijai kyla pareiga įvertinti, ar nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai šiuo atveju kokiu nors būdu lengvina nuteistojo padėtį ir turi grįžtamąją galią.

91. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu BK 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107,108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 1891, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229,231,232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2024 11 07 įstatymas Nr. XIV-3060), nei BK 182 straipsnio 4 dalis, nei BK 202 straipsnio 1 dalis ar BK 182 straipsnio 1 dalis, pagal kuriuos atitinkamai buvo nuteisti J. K., M. K. ir M. M. nesikeitė arba atlikti pakeitimai nėra nuteistųjų teisinę padėtį lengvinantys (pvz.: nuo 2025 m. vasario 1 d. BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje panaikinta alternatyvi viešųjų darbų bausmė ir įtvirtina alternatyvi bausmės rūšis – areštas, kas iš esmės griežtina atsakomybę ir sunkina nuteistųjų teisinę padėtį). Tačiau J. K. buvo nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju pasikeitęs BK 300 straipsnio 1 dalies teisinis reglamentavimas švelnina (lengvina) nuteistojo J. K.teisinę padėtį, nes šio straipsnio 1 dalies sankcijoje papildomai nustatytos dvi naujos baudai, areštui bei laisvės atėmimui alternatyvios bausmės (viešieji darbai ir laisvės apribojimas). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl įsigaliojusio nuteistųjų teisinę padėtį palengvinančio baudžiamojo įstatymo pakeitimų, kurie, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, nuteistajam J. K. inkriminuota BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) numatyta nusikalstama veika perkvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

92. Nuteistajam J. K. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo skirta baudos bausmė, t. y. bausmė savo rūšimi švelnesnė už laisvės apribojimą. Duomenų, kad J. K. sutiktų su viešųjų darbų bausmėmis, byloje nėra. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK bendrosios dalies pakeitimai baudos dydžio nustatymui ar aplinkybėms, kurias įvertinus nuteistajam buvo parinkta bausmė (tiek jos rūšis, tiek dydis) (šios nutarties 81 punktas), šiuo atveju jokios reikšmės neturi, todėl atsižvelgiant į tai, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį J. K.paskirta bausmė, perkvalifikavus šią nusikalstamą veiką, nekeičiama.

93. Be kita ko, pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244, straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymui (2024-04-25 įstatymas Nr. XIV-2573), pasikeitė ir bausmės skyrimo taisyklės, numatytos BK 61 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kadangi šių sąlygų nei vienas iš nuteistųjų – J. K., M. K., M. M., neatitinka, t. y. dėl nusikalstamų veikų padarymo jie neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo, nepadėjo išaiškinti nusikaltimų, todėl svarstyti klausimą dėl mažesnių bausmės dydžių, paskirtų už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir BK 202 straipsnio 1 dalyje, paskyrimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atitinkamai nenustatyta ir pagrindų keisti bausmių bendrinimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų J. K., M. K. ir M. M. gynėjo advokato Algimanto Kolperto apeliacinius skundus atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, J. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (2006 m. vasario 11 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija), už kurią jis nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) nekeičiant jam skirtos bausmės už šią nusikalstamą veiką.