Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. R. 2025 m. gegužės 8 d., apie 12.27 val., Kaune, Draugystės g. prie namo pažymėto Nr. 14, šviesoforu nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Opel Insignia“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas Draugystės g., kryptimi link Pramonės pr., sankryžoje jo važiavimo kryptimi sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu – Draugystės g. priešinga kryptimi važiavusiam keturračiui „ASIX MOTORS CHALLENGER“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. M., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio keturračio vairuotojui G. M. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokiais veiksmais P. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Vairuotojų registro įraše nurodyta, jog P. R. 2017 m. gegužės 18 d. yra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti AM, B, B1 kategorijų transporto priemones (1 t., b. l. 152).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas Ž. R. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį P. R. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgus į šias paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad laiduotoja Ž. R. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis ir nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl Ž. R. skirtina laiduotoja.

Esant Ž. R. prašymui perduoti P. R. jos – Ž. R. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis P. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, laikoma, kad teisiamas pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, kaltinamasis byloje kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, automobilį vairavo būdamas blaivus. Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų, o taip pat ir pats kaltinamasis nurodė, kad galėtų atlyginti žalą nukentėjusiajam. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos P. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiduotojos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad P. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 metų laikotarpiui.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. M. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 6664,26 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniame ieškinyje taip pat nurodyta, kad ateityje dar nusimato vizitų pas gydytojus, operacijų, reabilitacijų, fizinio ir psichologinio skausmo, laiko vykti pas gydytojus ir finansinių resursų (kuro išlaidos, vaistai, procedūros). Kaltininko draudimo bendrovė „Balcia“ atlygino 5335,74 Eur sumą už neturtinę žalą iš kurių 5100 Eur buvo už kelio girnelės lūžį ir 235,74 Eur už medicinines išlaidas, kurioms turėjo tai įrodančius čekius. Turtinė žala atitiko paskaičiuotą sumą.

Bendrai su draudimo išmokos suma, su kuria G. M. sutiktų žinant visas nurodytas priežastis ir faktus, būtų 12 000 Eur, atskaičius jau gautą išmoką už neturtinę žalą (5335,74Eur). Iš kaltininko G. M. norėtų gauti 6664,26 Eur už aukščiau nurodytus išgyvenimus ir būsimus sukeltus nesklandumus ir diskomfortą (1 t., b. l. 79–80).

Teisiamojo posėdžio metu G. M. papildomai nurodė, kad jam yra numatyta dar viena identiška operacija, skirta tam, kad būtų pašalinti metalai ir vielos iš kelio, paskui bus reabilitacinis laikotarpis ir vėl bus ta pati kančia ir skausmas. Kai tik lauke būna šalta ir drėgna, kelis nesilenkia, tinsta, išrašuose užfiksuota, kad yra susikaupusio vandens ir jo pašalinti negalima todėl, kad yra rizika užkrėsti. Galima operuoti po metų, tai operacija turėtų būti apie gegužės – birželio mėn. Operacijos kaina dengiama iš Ligonių kasų. Esminis dalykas yra laikotarpis, patirtos išlaidos, nedarbas, važinėjimas pas reabilitacijos specialistus, skausmas. Jam nėra esminis dalykas, kas išmokės pinigus, tačiau svarbu, kad būtų teisingai išmokėta suma ir, kad ją sumokėtų tas, kas turi atlyginti ją pagal įstatymą. Negali atsiklaupti, atsitūpti, bėgti, o jam yra tik (duomenys neskelbtini) metai ir jo koja yra sugadinta. 6000 eurų suma yra tik dėl moralinės žalos ir tai, kas patirta dabar ir yra neįvertinta. Neteisingai yra įvertinta tas, kad jis turi sugerti kasdien po tris tabletes vaistų, kurios jam nepadeda, kitokių vaistų neišrašo, o su skausmu gyvena kasdien. Dar laukia kelio girnelės šalinimo operacija, kadangi girnelė yra sutrupinta, jam negalėjo dėti implanto, tai implantacijos operacija laukia irgi po kokių 30 metų. Gydytojai implantuoti dabar nenorėjo todėl, kad jam neprigyja girnelė ir kūnas jai priešinsis. Nedarbingume buvo tik savaitę, kadangi jam pasiūlė darbą įmonės dukterinė bendrovė dirbti pas juos ir mokyti naujus žmones. Šiuo metu moko, buvo trumpam išvykęs į Olandiją, bet dėl atšiaurių orų ir kojos skausmų turėjo grįžti. Šiuo metu jam atlikta viena operacija ir dar viena yra planuojama. 6000 eurų suma atsirado taip, kad draudimo buvo įvertinta tokia suma už neturtinę žalą, tai, kadangi jis turės vėl tą patį išgyventi, tai iš jo tai atims apie 2-3 mėnesius normalaus gyvenimo. Skausmas nebuvo įvertintas atitinkamai, todėl dabar vertina tai kaip neturtinę žalą. Operacija reikalinga, kad būtų pašalinti metalai, taip pat naujausio rentgeno metu rasta, kad yra nepašalintų skeveldrų, kurias taip pat reikės pašalinti. Kad reiks šalinti skeveldras jam žodžiu pasakė gydytojas.

Civilinis atsakovas „Balcia Insurance SE“ filialas Lietuvoje yra pateikęs atsiliepimą į civilinio ieškovo G. M. civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad Išmokėta draudimo išmoka (5 335,74 Eur) nukentėjusiam asmeniui susideda iš:

1) Neturtinės žalos – 5 190,00 Eur, kuri buvo apskaičiuota įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.) Civilinė atsakovė, apskaičiuodama neturtinės žalos dydį, įvertino visas aplinkybes, susijusias su nukentėjusio asmens patirtais nepatogumais, įskaitant tai, kad gydymas dar pilnai nėra baigtas, aplinkybę, kad operuotoje vietoje galimai liks randas ir kt.

Pastebėtina, bet nukentėjęs asmuo buvo nedarbingas tik gana trumpą laiką, t. y. nuo 2025 m. gegužės 10 d. iki 2025 m. gegužės 16 d. Įvertinus visas aplinkybes manoma, kad Civilinės atsakovės nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka tiek teismų praktikos principus, tiek ir šios bylos faktines aplinkybes.

2) Turtinės žalos už gydymosi priemones ir paslaugas – 145,74 Eur, kuri susidaro už:

25,74 Eur už vaistus (duomenys neskelbtini) dėl sąnarių ir raumenų skausmo;

120,00 Eur už reabilitacijos paslaugas Žaliakalnio poliklinikoje (2 t., b. l. 13–14).

Teismo posėdžio metu civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje atstovas M. J. nurodė, kad nukentėjusysis kalba apie būsimas operacijas, kai net nėra aišku kaip ten kas bus, tačiau jam yra galimybė atsiimti civilinį ieškinį šioje byloje ir su šiuo klausimu sugrįžti tiesiogiai pas draudiką, kad būtų išspręsti klausimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi draudikas dabar objektyviai negali įvertinti šių aplinkybių, ko objektyviai negali įvertinti ir teismas. Bet kokiu atveju, draudimo įstatymai ir teisės aktai įpareigoja draudiką tirti įvykį ir visas pasekmes. Reiškia, kad turint kažkokių duomenų apie sveikatos būklės pablogėjimą arba tęstinį gydymą, nukentėjusysis gali kreiptis į draudiką ir draudikas persvarstys savo sprendimą. Bet kokiu atveju draudikas gali padidinti išmokos sumą. Nukentėjusiajam draudimo bendrovė išmokėjo 5335,74 eurus. Ši draudimo išmoka susideda iš 5190 eurų neturtinės žalos, visa likusi suma susideda iš turtinės žalos. 5190 eurų suma buvo apskaičiuota vadovaujantis teismų praktika ir ką teismai priteisia esant tokiems sužalojimams. Teismų praktika yra 2018-2019 m., ir iš jos matyti, kad nukentėjusiajam buvo priteisti 3000 eurų, tačiau įvertinus tai, kad praktika yra pakankamai sena, šioje vietoje įvertino kainų kilimą ir darbo užmokestį. Šioje vietoje skaičiuojant draudimo išmokos suma galėtų būti 4360 eurų, tačiau draudikas sumą įvertino į didesnę pusę. Neturtinė žala buvo apskaičiuota remiantis teismų praktika. Neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis buvo nedarbingume tik vieną savaitę apskaičiuojant neturtinės žalos sumą, kadangi tai yra turtinė žala, kuriai nukentėjusysis nereiškia reikalavimo. Draudikas turi pareigą įsivertinti ir negautas pajamas, kurios galėjo atsirasti. Tačiau draudikas įvertino pajamas, apskaičiavo 6 mėn. vidurinį atlyginimą iki eismo įvykio, turėjo informaciją iš Sodros apie jam išmokėtą nedarbingumo išmoką ir priėjo išvados, kad nukentėjusiojo situacija nesigavo negautomis pajamomis, kadangi Sodros išmoka buvo šiek tiek didesnė ir būtent ta išmoka kompensavo jo negautas pajamas. Negautų pajamų šioje byloje nėra. Gali keistis išmokos suma, bet draudimo bendrovė neturi duomenų apie papildomą operaciją ir nėra aišku, ar ji bus reikalinga, ar ne. Todėl, draudikas papildomai galėtų vertinti išmokėtą sumą ir spręsti, ar ji yra tinkama, ar ne. Jeigu nukentėjusysis nuspręstų neatsiimti civilinio ieškinio ir po to nesikreipti į draudiką, kaip buvo pasiūlyta, jis turi pilną teisė kreiptis į teismą civiline tvarka ir spręsti ginčą. Jeigu teismas dabar priims sprendimą, kol nėra visiškai aišku dėl jo sveikatos būklės, paskui nukentėjusysis negalės kreiptis į teismą dėl tų pačių aplinkybių. Kas yra dokumentuota, draudimo bendrovė visą žalą yra atlyginusi.

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi, be to, tokie sprendimai yra dinaminio pobūdžio ir keičiantis makroekonominiams rodikliams taip pat keičiasi, tai yra didėja. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022). Pagal apeliacinės instancijos teismų praktiką, priteistinos neturtinės žalos sumos analogiškose bylose siekia iki 8000 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad P. R. sukelto eismo įvykio metu nukentėjusiajam G. M. nustatyti sužalojimai: kairio kelio sumušimas, kairio kelio girnelės lūžis. Sužalojimai įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 92–93). Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad G. M. atlikta operacija – girnelės osteosintezė. Nukentėjusysis nurodo, kad jam ateityje bus reikalinga dar viena operacija, patyrė stiprų fizinį skausmą, patiria tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Negali atsiklaupti, bėgti. Vaikščiojimas skausmingas, vartoja medikamentus.

Teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę padariniai nukentėjusiojo sveikatai sukėlė neigiamus psichologinius išgyvenimus (šoką, stresą, įtampą ir nerimą dėl savo sveikatos, miego sutrikimus) dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą. Akivaizdu ir tai, jog nukentėjusiajam sužalojimai nustatyti judėjimo aparato, t. y. kojos srityje, kas apsunkina judėjimą ir kelia diskomfortą. Dėl laiko praleisto ligoninėje ir reabilitacijos įstaigose buvo apribotas jo dalyvavimas kasdienėje veikloje, nukentėjusysis kurį laiką buvo nedarbingas. G. M. likęs randas gerai matomoje kojos vietoje kelia nepatogumo jausmą. Nors nukentėjusysis nurodė, kad jam bus reikalinga dar viena operacija, tačiau šiuo atveju teismas pažymi, kad nukentėjusysis nepateikė jokių papildomų dokumentų dėl galimai vyksiančios operacijos, neaišku, koks bus gijimo ir reabilitacijos laikotarpis, padariniai ir pan. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį ir į civilinio atsakovo atstovo teiginius, jog turint kažkokių duomenų apie sveikatos būklės pablogėjimą arba tęstinį gydymą, nukentėjusysis galės kreiptis į draudiką ir draudikas persvarstys savo sprendimą. Bet kokiu atveju draudikas gali padidinti išmokos sumą.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs išdėstytas aplinkybes, laikydamasis teisminės praktikos panašaus pobūdžio bylose, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus bei kartu į nukentėjusiojo patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus ir vis dar patiriamus išgyvenimus, į nuteistojo nusikalstamo elgesio pobūdį, sukeltų padarinių sunkumą, neatsargią nuteistojo kaltę, jo asmenybę (dirbantis, neteistas), sprendžia, jog G. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš civilinės atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai. Teismo vertinimu, būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, atitinka interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Dėl daiktinių įrodymų

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis voke ant baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

P. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą P. R. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti P. R. laiduotojos Ž. R. atsakomybei.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Išaiškinti P. R., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ž. R. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Civilinio ieškovo G. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo G. M. naudai.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį voke ant baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.