Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. U. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, jog A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė; Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir paskirta 90 parų arešto bausmė, kurią subendrinus su 2016 m. birželio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo ir 2017 m. lapkričio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeista ir paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausme, buvo paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014-06-21, bausmės pabaiga – 2023-06-21. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 4 mėnesiai ir 18 dienų.

Įvertinus nuteistojo A. U. asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą bei elektromonterio, suvirintojo kvalifikaciją, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą ir darbą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistasis anksčiau teistas šešis kartus. Ankstesni nusikaltimai susiję su vagystėmis, teistas už prekybą žmonėmis, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ir realizavimą. aštuonis kartus teistas užsienyje. Anksčiau du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo paskirtų įpareigojimų nesilaikė nei bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naujus nusikaltimus. Būdamas laisvėje, pasiduodavo draugų įtakai. Yra linkęs manipuliuoti kitų pasitikėjimu, elgtis nerūpestingai, rizikuoti. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenines savybes, galima teigti, kad gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai. Nuteistasis pripažįsta, kad nusikaltimus įvykdė negalvodamas apie pasekmes. Tai rodo, kad jis nepasimokė iš ankstesnio patyrimo. Problemas, susijusias su nusikalstau elgesiu identifikuoja, tačiau ne visas. Problemų sprendimų įgūdžiai silpnoki. Pasekmių suvokimas nepakankamas. Po trumpalaikės išvykos į namus į pataisos namus grįžo neblaivus. Mąstymas konkretokas, gynybiškas. Kaltęs pripažįsta, tačiau kaltina aukas, susidariusią situaciją, aplinkinius. Bausmės atlikimo metu keturis kartus baustas drausmine tvarka. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog nuteistasis struktūruotoje aplinkoje ne visada geba laikytis nustatytos tvarkos reikalavimų. Visa tai, kas išdėstyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.

Kaip minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad lygtinai gali būti pakeisti tie nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką.

Šiuo metu nuteistajam A. U. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (skalėje nuo 41 iki 99), tačiau konkretus balų skaičius nėra žinomas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. gegužės 19 d. atliktas nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė 60 balų, o 2021 m. sausio 22 d. atliktas vertinimas – taip pat 60 balų. Be to, 2018 m. sausio 30 d. bei 2020 m. birželio 26 d. atliktas vertinimas parodė vidutinės rizikos sumažėjimą iki 59 balų. Nėra duomenų, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika būtų akivaizdžiai mažėjanti. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriami 3 kriminogeniniai veiksniai, ankstesni nusikalstami veiksmai (nusikalstama veika, nusikaltimo modelis), mąstymas ir elgesys (problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki, pasekmių suvokimas nepakankamas) ir nuostatos (nuostata į priežiūrą dviprasmiška). Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. U. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriami šie kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai (nusikalstama veika, nusikaltimo modelis), lėšų tvarkymas ir pajamos (nusikaltimai susiję su lėšų gavimu neteisėtais būdais), gyvenimo stilius ir draugai (vienas nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje), mąstymas ir elgesys (problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki, pasekmių suvokimas nepakankamas) ir nuostatos (nuostata į priežiūrą dviprasmiška).

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 4 mėnesiai ir 18 dienų. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. vasario 3 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-179 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. U..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.