Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. U. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. U. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 parų arešto bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su bausmes, paskirta 2016 m. birželio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, ir A. U. paskirta subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. birželio 21 d., pabaiga – 2023 m. birželio 21 d.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. U. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas, kadangi jis dar nepadarė pakankamos pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nutartyje pažymėta, kad A. U. Lietuvoje anksčiau teistas šešis kartus, užsienyje aštuonis kartus, jam būdingas nusikaltimų modelis, susijęs su neteisėtų pajamų gavimu, be to, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo paskirtų įpareigojimų jis nesilaikė bei bausmės atidėjimo laikotarpiu padarė naujus nusikaltimus. A. U. buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, kuris vėl gi buvo panaikintas dėl jo sąlygų pažeidimo. Taip pat skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė, tokia pati buvo nustatyta ir pirminio vertinimo, atlikto 2016 m., metu, jo riziką nusikalsti didina penki kriminogeniniai veiksniai, iš kurių keturis nuteistasis dar gali pakeisti. Nutartyje nurodyta ir tai, kad A. U. gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, jo problemų sprendimų įgūdžiai silpnoki, pasekmių suvokimas nepakankamas, nors kaltę dėl nusikaltimų padarymo pripažino, tačiau kaltina nukentėjusiuosius, susidariusią situaciją, aplinkinius. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tą faktą, kad bausmės atlikimo metu A. U. buvo keturis kartus baustas drausmine tvarka už šiurkščius pažeidimus, dar vieną kartą nuobauda už pažeidimą jam skirta nebuvo. Žemesnės instancijos teismas taip pat sprendė, kad A. U. paleidimas į laisvę anksčiau laiko, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri jį paveiktų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

5. Nuteistasis A. U. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2022 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis visų pirma ginčija apylinkės teismo padarytą išvadą, kad jo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės ir nukentėjusiųjų interesams, nurodydamas, jog jis bendrauja su nukentėjusiaisiais, jie laukia jo grįžtančio į laisvę. Be to, būdamas Pusiaukelės namuose, jis dirbo servise šaltkalviu, palaikė šiltus santykius tiek su bendradarbiais, tiek su klientais, iš ko matyti, kad visuomenė jo, kaip nuteistojo, neignoravo. Toliau A. U. pažymi, kad jis, atlikdamas bausmę, jokio naujo nusikaltimo ar administracinio nusižengimo nepadarė, neįgijo jokių priklausomybių, nepasidavė neigiamai kitų nuteistųjų įtakai, nors pataisos namuose buvo daromi tokie nusikaltimai kaip narkotinių medžiagų, alkoholio prekyba, turto prievartavimas, sukčiavimas ir t. t., iš kurių kiti nuteistieji pelnėsi.

5.2. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo tai, kad jo rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, kadangi jis ir negali būti priskirtas žemai pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos grupei, nes vien duomenys apie jo teistumus sudaro 40 statinių taškų. Pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo negali būti ir padarytų nusikaltimų pavojingumas ir sunkumas. Šios aplinkybės jau buvo įvertintos apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant bausmę, o jų pakartotinis vertinimas, kaip ir teistumų vertinimas, esant iš esmės tik teigiamai jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, yra baudimas antrą kartą už tą patį, tokiu būdu pažeidžiamas tiek BK 2 straipsnis, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija. Be to, lygtinio paleidimo taikymas yra siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu, o ankstesnio teistumo faktas, nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, sunkumas nėra susijęs su bausmės atlikimu, jis neatskleidžia pasitaisymo. Šios aplinkybės taip pat jau niekada negalės būti pakeistos. Nepagrįstai vertinta ir likusi neatliktos bausmės dalis. Įstatymų leidėjas numatė kokia bausmės dalis turi būti atlikta, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo, tačiau jis nenumatė galimybės neatliktos bausmės dalies vertinti lyginant su atliktąja. Todėl teismas, konstatuodamas, kad neatlikta bausmės dalis yra didelė, turėjo konkrečiai apibrėžti šią vertinamąją kategoriją, o to nepadaręs, priėmė nemotyvuotą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. U. skundas atmestinas.

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja teisės normoms, išdėstytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) septintajame skirsnyje. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę įstatyme numatytą bausmės dalį. Iš nurodyto matyti, jog BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 157 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. Iš A. U. skundo galima daryti prielaidą, jog nuteistasis mano, kad jo atitikimas formaliajam kriterijui, tuo pačiu reiškia, kad jis atitinka ir materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau iš aukščiau nurodyto yra akivaizdu, kad aptarti formalusis ir materialusis pagrindai yra atskiri, jie apima visiškai skirtingo pobūdžio reikalavimus, kuriuos nuteistasis turi atitikti tam, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistasis teigdamas, kad formalaus kriterijaus atitikimas yra ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas, teigia, jog taip buvo konstatuota baudžiamojoje byloje Nr. 1S-69-485/2017. Teisėjų kolegija, susipažinusi su minėtoje byloje 2017 m. sausio 26 d. priimta nutartimi, su nuteistuoju sutikti negali. Priešingai, paminėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje formalusis bei materialusis pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra aiškinami kaip visiškai skirtingi reikalavimai, kurių kiekvieno nustatymas yra būtinas norint taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

8. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad A. U. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog, paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog A. U. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.

9. Abejonių tam tikrais teigiamais A. U. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei 2022 m. kovo 10 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas (vykdė prevencines priemones, skirtas kintamųjų kriminogeninių veiksnių mažinimui, nepažeidinėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų, dalyvavo programoje „Tik tu ir aš“), bausmės atlikimo metu dirbo, mokėsi vidurinės mokyklos 12-oje klasėje ir profesinio rengimo centre, kur įgijo suvirintojo specialybę. Teigiamai vertintina ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis už gerą elgesį, dalyvavimą renginiuose, reabilitacinėse programose, darbą ir mokymąsi buvo skatintas viso 11 kartų. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos A. U. naudai, svarstant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo paleisti nuteistąjį lygtinai. Sprendžiant šį klausimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

10. Kaip ir žemesnės instancijos teismą, taip ir apygardos teismo teisėjų kolegiją abejoti pakankama A. U. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, verčia duomenys, kurie buvo gauti atlikus šios rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, A. U. priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, be to, išskiriami penki jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje ar Komisijos nutarime nėra konkrečiai nurodoma kiek taškų (balų) buvo nustatyta atlikus pirminį ir vėlesnius skundo autoriaus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus. Taip pat nenurodoma, kokią dalį iš bendrai pagal OASys metodiką nustatomų taškų sudaro statiniai, o kokią dinaminiai balai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija negali nei atmesti, nei sutikti su nuteistojo skunde nurodytu teiginiu, jog apylinkės teismas, motyvuodamas savo išvadas dėl nepakankamos jo daromos pažangos, nepagrįstai akcentavo, jog ir pirmojo A. U. vertinimo, atlikto 2016 m. metu, šis nuteistasis taip pat buvo priskirtas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kadangi jis ir negali būti priskirtas žemai pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos grupei, nes vien duomenys apie jo teistumus sudaro 40 statinių taškų. Kita vertus, akivaizdu, jog vien tas faktas, kad tiek pirmojo, tiek paskutinio vertinimų metu nuteistojo rizika nusikalsti išliko vidutinė, nenulėmė apylinkės teismo sprendimo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Todėl, net jei A. U. riziką pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką sudaro daugiau nei 40 statinių balų, kas reiškia, jog jis iš tiesų nebegali patekti į žemos grupės ribas (0-40 balų), tai savaime nepatvirtina, kad apylinkės teismo priimtas sprendimas - netaikyti lygtinio paleidimo, yra neteisingas. Pažymėtina, jog nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Svarbiausia tokiu atveju yra atsižvelgti į nuteistojo pastangas, siekiant suvaldyti/panaikinti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius. Šiuo gi atveju nustatyta, kad A. U. vis dar priskiriami net penki tokio pobūdžio veiksniai: ankstesni teistumai; lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Vos vienas iš šių veiksnių (ankstesni teistumai) yra konstatuoti išimtinai vertinant tik kriminogeninę nuteistojo praeitį ir yra nekintantys. Tuo tarpu visi kiti kriminogeniniai veiksniai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis, dalyvaudamas tikslingose intervencinėse ar prevencinėse priemonėse, galėjo ir toliau gali panaikinti ar sumažinti. Įvertinus A. U. nustatomų kriminogeninių skaičių kiekį ir jų rūšį, yra akivaizdu, jog pakankamų pastangų viso bausmės atlikimo metu mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis neparodė.

11. Analizuojant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti ir duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. U. buvo skatintas 11 kartų, tačiau, kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, jis taip pat penkis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo keturis kartus baustas drausmine tvarka. Kai kurie nuteistojo padaryti pažeidimai buvo itin šiurkštūs – jis, be kita ko, baustas už uždraustų daiktų laikymą, alkoholio vartojimą. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės pagrįstai neleido apylinkės teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, jo padarytų pažeidimų nepateisina ir, atitinkamai, nepaneigia apylinkės teismo išvados, kad A. U. viso bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Šiame punkte aptarti bausmės atlikimo metu padaryti pažeidimai apylinkės teismui taip pat leido pagrįstai abejoti A. U. sugebėjimu laikytis įstatymų ir nenusikalsti ateityje, o tuo pačiu ir probacijos efektyvumu, kadangi nuteistojo nepaklusimas pataisos įstaigoje nustatytoms taisyklėms, kur jis ir jo elgesys yra kontroliuojamas gerokai griežčiau, nei tai būtų daroma probacijos atveju, yra reikšmingas faktas sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad A. U. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jo nuostatos į priežiūrą yra dviprasmiškos. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad už alkoholio vartojimą A. U. buvo baustas 2018 m. lapkričio mėn. Tuo metu jis atliko bausmę Pusiaukelės namuose ir po trumpalaikės išvykos iš namų grįžo neblaivus. Tai rodo, jog nuteistasis nesugebėjo pateisinti pataisos namų administracijos suteikto pasitikėjimo dar net nesušvelninus jam bausmės atlikimo sąlygų, vadovaujantis BVK 157 straipsnio nuostatomis.

12. Svarstydamas A. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nors ir pripažįsta savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, tačiau kaltina nukentėjusiuosius, susidariusią situaciją, aplinkinius. Tai rodo, jog nuteistasis vengia prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus, juos teisina, kas reiškia, jog jis nėra padaręs pozityvių išvadų dėl padarytų nusikalstamų veikų. O be tokių išvadų padarymo sėkmingas nuteistojo asmens pataisos procesas taipogi sunkiai įmanomas.

13. Nuteistojo skunde akcentuojama, jog nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas, ankstesni teistumai, nėra esminiai faktoriai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo. Su tuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Tačiau, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo motyvų, kurie išdėstyti šios nutarties 4 punkte, duomenys, apibūdinantys A. U. kriminogeninę praeitį, ir nebuvo vieninteliai duomenys, kuriais teismas grindė savo sprendimą. Nuteistojo kriminogeninę praeitį charakterizuojantys duomenys tik buvo įvertinti kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris, kaip jau buvo nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

14. Taigi, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo nagrinėjamu atveju, ne tik, kad galima, bet ir yra privaloma atsižvelgti į tai, kad A. U. subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka už padarymą keturių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkų nusikaltimą (prekybą žmonėmis). Viso Lietuvoje jis teistas septynis kartus. Užsienyje teistas dar aštuonis kartus. Nusikalstamas veikas nuteistasis pradėjo vykdyti dar nesulaukęs pilnametystės. Be to, nuteistajam jau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. U. jam paskirtų įpareigojimų nesilaikė ir padarė naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina A. U. asmenybės padidintą polinkį nusikalsti, atskleidžia jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų sąmoningą ignoravimą. Be to, pasikartojantis ir savo pobūdžiu vis sunkesnių ir pavojingesnių nusikalstamų veikų darymas, net ir po to, kai nuteistajam buvo parodytas pasitikėjimas, vertinant ir kitas šioje nutartyje nurodytas kitas aplinkybes (kriminogeninių veiksnių skaičių, jų pobūdį, savo indėlio į nusikalstamų veikų darymą sumenkinimą, duomenis apie nuteistojo padarytus pažeidimus bausmės atlikimo metu, jo požiūrį į priežiūrą), sudaro realų pagrindą manyti, jog, būdamas laisvėje, A. U. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą neabejotinai sustiprina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis nepasimoko iš ankstesnių patyrimų, yra linkęs nerūpestingai elgtis, rizikuoti, yra impulsyvus, jo pasekmių suvokimas yra nepakankamas, o problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Šios išvados niekaip nepaneigia skunde dėstomi argumentai dėl nuteistojo elgesio dar iki padarymo nusikalstamų veikų, už kurias jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors po pirmų penkių A. U. atžvilgiu Lietuvoje priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių ilgą laiką jis nebuvo teisiamas, kaip pats nurodo, dirbo, atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, užsiėmė pozityvia veikla, tačiau, vis tik, nuteistas grįžo prie nusikalstamų veikų darymo, įvykdė net keturias tyčines nusikalstamas veikas. Tai neabejotinai rodo, jog A. U. nesugeba visiškai atsiriboti nuo nusikalstamo gyvenimo būdo.

15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistojo praeityje įvykdytų teisės pažeidimų įvertinimas negali būti laikomas non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo, įtvirtinto tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei BK 2 straipsnio 6 dalyje, pažeidimu, kaip teigiama A. U. skunde, kadangi, svarstant klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo, asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

16. Skunde A. U. taip pat teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, tačiau iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad šia aplinkybe nebuvo motyvuojamas žemesnės instancijos teismo sprendimas atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą.

17. Nuteistojo skundas nemaža dalimi grindžiamas tuo, jog Komisija šiuo atveju nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimą, konstatavusi, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tik jį izoliuojant nuo visuomenės, bet ir taikant jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Tačiau vien ta aplinkybė, kad Komisija nutarė A. U. prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tenkinti, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą – į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui. Tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog A. U. neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą, nei Komisija, taip pat nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Juo labiau, tai neatskleidžia išankstinio neigiamo apylinkės teismo nusistatymo (šališkumo) nuteistojo atžvilgiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės A. U. Komisijos nariai nebuvo vieningi – Komisijos narių balsai prieš ir už skundo autoriaus lygtinio paleidimo taikymą pasiskirstė tolygiai, t. y. du Komisijos nariai balsavo už bei du prieš, ir tik komisijos pirmininkės balsas lėmė sprendimą taikyti lygtinį paleidimą. Tai reiškia, jog abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvertinus tą pačią medžiagą, kuri buvo pateikta ir apylinkės teismui, kilo ir Komisijos nariams.

18. Tai, kad apylinkės teismo padaryta išvada buvo priešinga Komisijos išvadai, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas netinkamai įgyvendino savo pareigą įtvirtintą įstatyme – patikrinti Komisijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, tuo veikė viršydamas įgaliojimus (ultra vires).

19. Teisėjų kolegija nenustatė ir nuteistojo diskriminacijos požymių. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad nuteistasis jaučiasi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes lygtinis paleidimas yra taikomas ir nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal „OASys“ metodiką buvo aukštesni, nei A. U.. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, pagal kurį nuteistieji priskiriami žemai, vidutinei arba aukštai rizikos grupei, yra tik vienas iš kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Kiekvieno nuteistojo asmens byla bei jį charakterizuojantys duomenys vertinami individualiai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra diskriminuojanti.

20. A. U. skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas pažeidė nuteistojo teisę į teisingą teismą, kadangi jam nebuvo suteikta galimybė nagrinėjamu klausimu pasisakyti teismo posėdyje, arba pateikiant paaiškinimus raštu. Be to, nuteistajam nebuvo išsiųstas prokuroro atsiliepimas į Komisijos nutarimą, dėl ko jis negalėjo pateikti atsikirtimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorės pateiktas atsiliepimas į Komisijos nutarimą iš tiesų nebuvo išsiųstas nuteistajam, o klausimas dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo išspręstas rašytinio proceso tvarka, t. y. nerengiant teismo posėdžio, dėl ko nuteistasis į jį nebuvo kviečiamas. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti apylinkės teismą padarius kokį nors baudžiamojo proceso pažeidimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Taigi, apylinkės teismas, nerengdamas teismo posėdžio, BPK nuostatų nepažeidė. Iš teikimo medžiagos taip pat matyti, kad nuteistajam buvo pranešta apie Komisijos nutarimo nagrinėjimo datą. Tokiu būdu jis buvo tinkamai informuotas apie tai koks teismas, kada ir kokiu būdu (rašytinio ar žodinio proceso tvarka) nagrinės jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ir galėjo teikti teismui teikti raštu paaiškinimus, dokumentus ir visa kita, kas, jo manymu, galėjo turėti reikšmės teisingo sprendimo dėl Komisijos nutarimo priėmimui. Tuo tarpu pareigos teismui siųsti nuteistajam prokuroro pateiktą atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo, nenumato nei BPK, nei BVK nuostatos. Pažymėtina ir tai, kad atsikirtimas, kaip procesinis dokumentas, yra būdingas civiliniam, o ne baudžiamajam procesui. Baudžiamajame procese atsikirtimai yra žodinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose žodžiu ir tik baigiamųjų kalbų metu.

21. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Procesinių pažeidimų taip pat nenustatyta. Skundžiama nutartis yra argumentuota, joje nurodyti aiškūs atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti A. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvai. Nutartis priimta įvertinus aktualią šio nuteistojo asmenybę, jo elgesį ir pastangas, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leido pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka visų BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

22. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. U. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.