Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-2088-617/2025

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-08-20
Bylos Nr.: e2-2088-617/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-16-3-00153-2025-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Anatolij Januševskij
Ieškovas: G. R.
Atsakovas: R. R.
Trečiasis asmuo: AB bankas „Swedbank“
Advokatai: Algirdas Matkevičius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2088-617/2025Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00153-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 20 d.Švenčionys

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,dalyvaujant ieškovei G. R., jos atstovui advokatui Algirdui Matkevičiui,atsakovui R. R.,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei I. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui R. R. su trečiuoju asmeniu AB bankas „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. R., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) nutraukti G. R. ir R. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 62) dėl atsakovo R. R. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti G. R. santuokinę pavardė – „R.“, atsakovui R. R. – „R.“; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų – D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), G. R., gimusios (duomenys neskelbtini), D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove G. R.; 4) nuo bylos iškėlimo teisme dienos priteisti iš atsakovo R. R. kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui po 388,50 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaikai sulauks pilnametystės; 5) nustatyti, kad R. R. su nepilnamečiais vaikais bendrauja pagal šalių susitarimą, kuris pasiekiamas atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus; 6) po santuokos nutraukimo G. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisti iš G. R. R. R. naudai 1619,41 € kompensaciją, nustatant, kad kompensacija atsakovui išmokama lygiomis dalimis per 2 metus nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, kas mėnesį mokant po 67,47 € dydžio įmoką, su teise sumokėti didesnio dydžio įmokas ar kompensaciją išmokėti anksčiau nustatyto termino; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovė G. R. ieškinį palaikė visiškai ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė trys vaikai, kurie yra nepilnamečiai, 16 ir 13 metų amžiaus dukros, ir 9 metų amžiaus sūnus. Gyvenant santuokoje su atsakovu turėjo butą, tačiau santuokos metu jį pardavė, vėliau su atsakovu gyveno jos motinai priklausančiame bute. Šiuo metu su vaikais taip pat gyvena jos motinos bute. Gyvenant santuokoje su atsakovu, nuolat kentėjo atsakovo psichologinį smurtą, atsakovas neleisdavo niekur išeiti, nuolat įžeidinėdavo, vartojo alkoholį. Būdavo, kad atsakovas ir kelias dienas, ir net kelias savaites, vartodavo alkoholį. Atsakovas kartais naudodavo fizinį smurtą, į policiją dėl fizinio smurto naudojimo nesikreipė. Nemato jokios galimybės su atsakovu susitaikyti. Nuo 2024 m. spalio su atsakovu bendrai negyvena ir bendro ūkio neveda. Atsakovas nuo 2024 m. rugsėjo išvyko dirbti ir gyventi į Vokietiją, ir nuo to laiko su atsakovu jokių santykių nepalaiko, šeiminio gyvenimo neveda. Nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena su ja. Nuo atsakovo išvykimo į užsienį, trimis vaikais rūpinasi viena, juos augina ir išlaiko. Vyriausioji dukra turi sveikatos sutrikimų – (duomenys neskelbtini), dukrai būtini vaistai, reabilitologo paslaugos, įvairios odos priežiūros priemonės. Viduriniajai dukrai yra būtinos (duomenys neskelbtini) paslaugos, dalis šių paslaugų nėra kompensuojamos. Planuoja vaikus vesti pas psichologą, nes vaikai nukenčia dėl atsakovo netinkamo bendravimo. Kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti prašo iš atsakovo priteisti po 388,50 € dydžio išlaikymą. Nuo atsakovo išvykimo į Vokietiją, atsakovas išlaikymą vaikams teikė labai neženkliai, nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. gegužės atsakovas, atrodo, sumokėjo 1400 €. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas išlaikymą teikia, teismo priteistą sumą mokėdamas dalimis. Bendravimo su vaikais tvarką prašo nustatyti pagal jos ir atsakovo susitarimą, konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatyti neprašo. Atsakovui leidžia su vaikais bendrauti, svarbu, kad atsakovas netraumuotų vaikų. Šiuo metu atsakovas yra atvykęs į Lietuvą, su vaikais susitinka, kai atvažiuoja į kaimą, kur jos motina turi sodybą. Vyriausioji dukra ir sūnus su tėvu bendrauja, vidurinioji dukra, po to kai atsakovas jai siuntė vaizdo įrašą kaip jis „žudosi“, su tėvu nebendrauja. Ji dirba, gauna vidutiniškai 1600 € į rankas, turi įsteigusi mažąją bendriją, tačiau kol kas pajamų iš įmonės veiklos negauna. Nuo rudens dirbs Vilniuje, darbovietė ta pati, tik darbo vieta pasikeitė – Vilniuje, todėl iškilo būtinybė pakeisti gyvenamąją vietą. Vilniuje daugiau klientų, todėl tikisi gauti didesnį darbo užmokestį, nes darbo užmokesčio dydis priklauso ir nuo turimų klientų skaičiaus – darbdavys moka priedus. Iš jos gaunamų lėšų išsilaiko pati ir vaikus išlaiko. Vaikai Vilniuje lankys ugdymo įstaigą, su vaikais gyvens nuomojamame bute, kurio nuomos kaina mėnesiui 800 €. Nuomos sutarties dar nėra sudariusi, artimiausiu metu vyks sudaryti nuomos sutarties. Atsakovas sakė, kad surado gerai apmokamą darbą, todėl mano, kad atsakovas gali teikti prašomo dydžio išlaikymą vaikams. Santuokoje savo vardu buvo paėmusi tikslinę paskolą automobilio įsigijimui ir santuokoje turi įgytą automobilį Toyota Verso, įmokas pagal paskolos sutartį mokėjo pati, šiuo metu paskola yra visiškai išmokėta. Automobilį prašo priteisti jai nuosavybės teise, nes automobilis yra būtinas jos ir vaikų poreikiams užtikrinti, vežti į gydymo įstaigą ir pan., tuo automobiliu naudojasi pati. Atsakovui už santuokoje įgytą automobilį sutinka išmokėti 1619,41 € kompensaciją, kurią išmokėtų atsakovui dalimis per dvejus metus. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas Algirdas Matkevičius prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ieškovės paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis, ieškovės reikalavimus dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikams priteistino išlaikymo dydžio priteisimo visiškai pagrįstais ir tenkintinais laiko ir išvadą duodančios institucijos atstovė. Be to su ieškinio reikalavimais visiškai sutinka ir atsakovas, kuris teismo posėdyje pripažino, kad santuoka su ieškove nutrauktina dėl atsakovo kaltės, atsakovas sutiko dėl prašomo priteisti išlaikymo vaikams dydžio. Šalių santuokoje paimtas kreditas automobiliui įsigyti yra visiškai padengtas, todėl trečiasis asmuo akcinė bendrovė bankas „Swedbank“ neturi jokio suinteresuotumo byloje. Ieškovė yra suformulavusi prašymą dėl kompensacijos atsakovui priteisimo iš ieškovės už ieškovei tenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą, tačiau atsižvelgiant į atsakovo teismo posėdyje išsakytą poziciją, kad kompensacijos už ieškovei priteistiną santuokoje įgytą automobilį atsakovas atsisako, ieškovė šioje dalyje tikslina savo prašymą ir teismo prašo kompensacijos atsakovui iš ieškovės nepriteisti. Atsakovui pačiam pripažinus ieškovės reikalavimus, ginčo byloje nelieka, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovas R. R. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad gyvenant santuokoje su ieškove, vartodavo alkoholį, alkoholį ėmė vartoti po motinos mirties, tačiau nesutinka, kad alkoholį vartodavo savaitėmis. Stengiasi keisti situaciją, dirba. Sutinka, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Sutinka, kad naudodavo žmonos atžvilgiu psichologinį smurtą. Buvo pavartojęs alkoholio, vieną kartą žmona jo neįleido į namus. 2024 m. rugsėjo 26 d. įsidarbino Vokietijoje ir nuo to laiko su ieškove kaip šeima negyvena. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Su išlaikymo dydžiu sutinka, nežino tiksliai ar vyresniajai dukrai diagnozuota žvynelinė, bet vaikai turi tam tikrų sveikatos sutrikimų. Su bendravimo su vaikais tvarka sutinka, ieškovė nedraudžia su vaikais bendrauti. Kadangi ieškovė ketina gyventi Vilniuje, ateityje nori žinoti tikslią vaikų gyvenamąją vietą. Šiuo metu gyvena Lietuvoje, dirba Vilniuje, gauna minimalias pajamas, dirba ir papildomą darbą, stengiasi gauti daugiau pajamų ir planuoja gauti didesnes pajamas, nes nori užsiimti individualia veikla. Šiuo metu laikinai, kol susiras gyvenamąjį būstą, gyvena pas savo seserį. Nuosavo gyvenamojo būsto neturi. Sutinka, kad automobilis būtų priteistas ieškovei, kompensacijos už ieškovei priteistiną santuokoje įgytą automobilį atsisako.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė I. R. palaikė pateiktą išvadą. Paaiškino, kad išvados rengimo metu tarnybos atstovai bendravo su ieškovės ir atsakovo vaikais. Dukros išsakė nuomonę, kad norėtų gyventi su mama, sūnus nebuvo apsisprendęs su kuriuo iš tėvų norėtų likti gyventi. Vaikai gyvena su motina – ieškove, ieškovė tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, ir tarnyba neturi duomenų dėl kurių vaikai negalėtų likti gyventi su savo motina ir toliau. Tarnyba pritaria, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta ieškovės gyvenamojoje vietoje. Šalys sutaria dėl bendravimo su vaikais. Tarnyba duomenų, kad ieškovė su atsakovu nesutartų dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos neturi, ir šiuo metu tarnyba sutinka, kad konkreti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nenustatytina. Šalys žino, kad pasikeitus aplinkybėms, kiekviena jų gali kreiptis dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Tarnyba pritaria ieškovės reikalavimui dėl priteisimo išlaikymo vaikams dydžio, kuris tarnybos vertinimu ne tik užtikrintų būtiniausius, bet ir atlieptų vaikų poreikius. Ieškovės reikalavimai atitinka vaikų interesus, todėl ieškinį siūlo tenkinti visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos, ieškovės, jos atstovo, atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė G. R. ir atsakovas R. R. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (įrašo Nr. 62). Šalims santuokoje gimė vaikai: D. R., gimusi (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 32), G. R., gimusi (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 42), D. R., gimęs (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 52).

Sutuoktinio kaltės, nutraukiant santuoką, vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalį, sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagal šio straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

Ieškovė G. R. teismo posėdyje nurodė, kad gyvenant santuokoje atsakovas piktnaudžiavo alkoholio vartojimu, jos atžvilgiu naudodavo psichologinį smurtą – įžeidinėdavo, drausdavo išeiti iš namų, ieškovė mokėsi, bet atsakovas ieškovės neišleido net į mokyklos baigimo šventę (išleistuves), atsakovas naudodavo ir fizinį smurtą, tačiau dėl fizinio smurto jos atžvilgiu panaudojimo į policiją nesikreipė. Taip pat teigė, kad atsakovas netinkamai bendrauja su vaikais – atsakovas vienai iš dukrų siuntė vaizdo įrašo su suicido bandymu, po ko dukra su savo tėvu, t. y. atsakovu nebendrauja.

Atsakovas R. R. teismo posėdyje sutiko, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Sutiko, kad naudodavo žmonos atžvilgiu psichologinį smurtą, alkoholį ėmė vartoti po savo motinos mirties, nesutiko, kad alkoholį vartodavo savaitėmis, stengiasi keisti situaciją, dirba.

Kaip jau minėta, esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ).

Ieškovės su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, ieškovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes dėl nešeimyniško ir netinkamo atsakovo elgesio šeimoje. Ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo kaltės dėl šalių santuokos iširimo neginčija ir atsakovas, byloje taip pat nėra duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, dėl atsakovo nederamo elgesio ir emocinio smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės yra tenkinamas.

Nutraukus santuoką, ieškovei G. R., jos prašymu, paliekama santuokinė pavardė – „R.“, atsakovui R. R. paliekama jo prigimtinė pavardė – „R.“.

Turto, kuris yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, padalijimas

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Ieškovė G. R. ir atsakovas R. R. nurodė, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi. Šalys santuokoje įgijo kilnojamąjį turtą – transporto priemonę Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios vidutinė rinkos vertė – 4560 € (VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas, autoplius.lt duomenys apie automobilio Toyota Verso vidutinę rinkos vertę). Šalys nurodė, kad tai vienintelis dalintinas šalių santuokoje įgytas turtas. Duomenų apie kitą dalintiną turtą, arba turtą, dėl kurio galėtų kilti ginčas ateityje, byloje nėra.

Ieškovė G. R. nurodė, kad transporto priemonė Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyta santuokoje, AB „Swedbank“ suteikto kredito pagrindu, suteiktą paskolą automobiliui įsigyti yra visiškai padengusi, paskolą grąžino išimtinai savo lėšomis, transporto priemonė yra būtina ieškovės ir nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl minėtą transporto priemonę prašė priteisti ieškovei, atsakovo R. R. naudai priteisiant 1619,41 € dydžio kompensaciją, kompensacijos mokėjimą išdėstant dvejų metų laikotarpiu.

Atsakovas R. R. teismo posėdyje dėl transporto priemonė Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovės naudai susitiko, nuo 1619,41 € dydžio kompensacijos priteisimo atsisakė.

Banko „Swedbank“ AB 2025-06-19 pažyma Nr. SR-KP-25-4692 patvirtinama, kad G. R. ir R. R. įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2021-07-16 kredito sutartį Nr. 21-029037-AL, t. y. grąžino bankui visą paimtą kreditą ir sumokėjo visas kitas pagal minėtą sutartį mokėtinas sumas.

Nagrinėjamu atveju šalys santuokoje įgijo kilnojamąją turtą – 4560 € vidutinės rinkos vertės transporto priemonę Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo dėl transporto priemonės Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise byloje nėra, atsakovas teismo posėdyje atsisakė nuo kompensacijos, priteistinos atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto bendro dalintino turto vertę, todėl G. R. ir R. R. santuoką nutraukus 4560 € vidutinės rinkos vertės transporto priemonė Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisina ieškovei G. R. asmeninės nuosavybės teise, atsakovui R. R. kompensacijos nepriteisiant.

Vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė G. R. ir atsakovas R. R. yra vaikų D. R., gim. (duomenys neskelbtini), G. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Ieškovė prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje ir šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra.

Nei viena šalių nuosavybės teise priklausančio būsto neturi – ieškovė su vaikais gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute (adresas (duomenys neskelbtini)), atsakovas – laikinai gyvena pas savo seserį. Ieškovė nurodė, kad nuo rudens dirbs Vilniuje, todėl gyvens Vilniuje nuomojame būste, vaikai Vilniuje lankys ugdymo įstaigas.

Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi ir ugdytis. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė G. R. tinkamai rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais, sveikatos priežiūra, ugdymu, lavinimu ir kt. Išklausius šalių vaikų nuomones, vaikai D. ir G. R. išsakė norą likti gyventi su savo motina, vaikas D. R. nebuvo apsisprendęs su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi.

Kaip minėta, šalys sutaria, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove G. R. jos gyvenamojoje vietoje, šalių dukros, išklausius jų nuomonę, išreiškė pageidavimą likti gyventi su savo motina, šalių sūnus prieštaravimo dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su motina neišsakė, todėl, siekiant užtikrinti prioritetinį geriausių vaiko interesų įgyvendinimą, teismas vaikų D. R., G. R. ir D. R. gyvenamąją vietą nustato su jų motina G. R. jos gyvenamojoje vietoje.

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašė nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, teismo posėdyje paaiškino, kad nedaro jokių kliūčių vaikų bendravimui su jų tėvu, prašė nustatyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja pagal šalių susitarimą atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus. Atsakovas sutiko, kad konkreti jo bendravimo su vaikais tvarka teismo nebūtų nustatoma, paaiškino, kad dėl darbo pobūdžio su vaikais bendrauja pagal galimybes.

Šalių ginčo dėl atsakovo R. R. bendravimo su vaikais tvarkos byloje nėra, todėl atsakovo R. R. bendravimo su vaikais D. R., G. R., D. R. tvarka šiuo sprendimu nenustatytina.

Dėl išlaikymo vaikams dydžio

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Kaip minėta, šalys turi tris vaikus: 16 metų amžiaus D. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), 13 metų amžiaus G. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), 9 metų amžiaus D. R. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 388,50 € dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės, pateikė minimalių vaikų poreikių apskaičiavimo lentelę, nurodė, kad dukrai D. R. dėl sveikatos sutrikimų – (duomenys neskelbtini), būtini vaistai, reabilitologo paslaugos, įvairios odos priežiūros priemonės; dukrai G. R. – būtinos (duomenys neskelbtini) paslaugos, dalis šių paslaugų nėra kompensuojamos.

Ieškovė dirba, gauna pastovias su darbo santykiai susijusias pajamas – vidutiniškai 1600 € per mėnesį, turi įsteigusi mažąją bendriją, tačiau pajamų iš įmonės veiklos kol kas negauna.

Šalių vaikai lanko ugdymo įstaigas, jų gebėjimai lavinami (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje. Atsakovas teismo posėdyje sutiko, kad dukrai D. R. dėl jos turimų sveikatos sutrikimų – (duomenys neskelbtini) yra būtini vaistai, reabilitologo paslaugos, įvairios odos priežiūros priemonės, ir, kad dukrai G. R. yra būtinos (duomenys neskelbtini) paslaugos bei su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo kiekvienam vaikui dydžiu sutiko.

Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, atsakovas nurodė, kad dirba, šiuo metu gauna minimalų darbo užmokestį, tačiau turi ir papildomą pajamų šaltinį (papildomą darbą) ir, kaip minėta, su ieškovės prašomu išlaikymo kiekvienam vaikui dydžiu sutiko. Atsakovas yra darbingo amžiaus (42 m.) asmuo, duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius byloje nėra, vaikai nuolat gyvena su ieškove, lanko ugdymo įstaigą, gebėjimus lavina (duomenys neskelbtini)muzikos mokykloje, vaikui D. R. dėl sveikatos sutrikimų būtini vaistai, reabilitologo paslaugos, įvairios odos priežiūros priemonės; vaikui G. R. – būtinos (duomenys neskelbtini) paslaugos, be to turi būti tenkinami kiekvieno vaiko poreikiai bent būtiniausioms vystymosi sąlygoms tenkinti – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tai pat laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams ir gabumų lavinimui. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų užtikrinimo principą, iš atsakovo R. R. priteistinas 388,50 € dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui D. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), mokamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovės prašymu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir 2025-06-17 nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams iki teismo sprendimo priėmimo, todėl teismo sprendimu priteistas išlaikymas vaikams mokamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo skubiai vykdytina (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl įsipareigojimų kreditoriams

Ieškovė G. R. teismo posėdyje paaiškino, kad įsipareigojimai kreditoriui bankui „Swedbank“ AB pagal 2021-07-16 kredito sutartį Nr. 21-029037-AL yra visiškai įvykdyti. Duomenų apie kitus šalių kreditorius byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Banko „Swedbank“ AB 2025-06-19 pažymos Nr. SR-KP-25-4692 duomenimis patvirtinama, kad G. R. ir R. R. įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2021-07-16 kredito sutartį Nr. 21-029037-AL, t. y. grąžino bankui visą paimtą kreditą ir sumokėjo visas kitas pagal minėtą sutartį mokėtinas sumas, todėl yra pagrindas išvadai, kad šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė, teikiant teismui ieškinį, sumokėjo 213 € dydžio žyminį mokestį. Teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis – 213 € (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).

Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Bylą nagrinėjant ieškovės interesus atstovavo advokatas Algirdas Matkevičius, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė turėjo 1260 € dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: 500 € už ieškinio parengimą, 180 € atstovo pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui, atstovavimas parengiamajame teismo posėdyje 2025-04-09; 120 € (2 vnt. x 60 €) prašymams papildomų įrodymų pateikimo teismui parengimas ir atstovavimas 2025-05-12, 2025-06-12 teismo posėdžiuose; 460 € prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimas ir atstovavimas 2025-07-31 teismo posėdyje. Ieškovės turėtos išlaidos advokato Algirdo Matkevičiaus pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85, teisės akto redakcija nuo 2015-03-20 (TAR, 2015, Nr. 2015-03968), yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais (sąskaitos už teisines paslaugas 2025-167/AM, 2025-170/AM, 2025-174/AM, 2025-178/AM, 2025-181/AM; 2025-02-03 bankinio mokėjimo nurodymas Nr. 56, 2025-03-20 bankinio mokėjimo nurodymas Nr. 63, 2025-05-04 bankinio mokėjimo nurodymas Nr. 74, 2025-05-26 bankinio mokėjimo nurodymas Nr. 79, 202-06-30 bankinio mokėjimo nurodymas Nr. 92, 2025-07-04 bankinio mokėjimo nurodymas Nr. 94), todėl ieškinį tenkinus visiškai ieškovei G. R. iš atsakovo R. R. priteistinos 1260 € išlaidos advokato pagalbai atlyginti (93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Teismo turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 27,88 € ir viršija minimalią nepriteistiną sumą – 8 € (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), todėl su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos – 27,88 € dydžio, ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 384-385 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalimi, 3.169 - 3.170 straipsniais, 3.117 - 3.118 straipsniais, 3.192 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 62), nutraukti dėl R. R. kaltės.

Nutraukus santuoką šalims palikti santuokines pavardes: G. R. – „R.“, R. R. – „R.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina G. R. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš R. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikams D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 388,50 € (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2025-08-20) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų D. R., G. R., D. R. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti G. R..

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir G. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Toyota Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini)), 4560 € vertės. R. R. kompensacijos už G. R. tenkančią didesnę santuokoje įgyto bendro turto dalį nepriteisti.

Priteisti iš R. R. G. R. naudai 1473 € (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. R. 27,88 € (dvidešimt septynis eurus 88 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas valstybės naudai (mokėjimo kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.

Teisėjas Anatolij Januševskij