- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-22
- Bylos Nr.
- e2-12771-1184/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04236-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- E. V.
- Advokatai
- Kristina Grigaliūnienė
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rūtai Rudzinskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė L. M. prašo: 1) nepilnamečio P. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. M.; 2) priteisti iš atsakovo E. V. išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui P. V. 320,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo E. V. 1 620,00 Eur nepilnamečio sūnaus P. V., išlaikymo įsiskolinimą; 4) nepilnamečio vaiko P. V., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; 5) nustatyti atsakovo E. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. V. tvarką, pagal kurią tėvas apie savo ketinimą bendrauti su vaiku informuoja ieškovę likus ne mažiau nei 48 valandoms iki planuojamo bendravimo su vaiku pradžios, tėvas su sūnumi bendrauja sūnaus laisvu nuo ugdymo laiku grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.30 val. spalio – kovo mėnesiais ir 20.30 val. balandžio – rugsėjo mėnesiais, o iki vaikui sueis 3-eji metai tėvas su vaiku bendrauja dalyvaujant ieškovei; 6) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu ir jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. V.. Nuo 2023 m. vasario mėnesio šalys gyvena skyriumi, o šalims pradėjus gyventi skyriumi su ieškove liko gyventi šalių sūnus P. V.. Ieškovė rūpinasi sūnumi, tuo tarpu atsakovas yra didžiąja dalimi nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, auklėjimo, bendravimo, išlaikymo, todėl ji yra priversta teikti teismui šį ieškinį. Papildomai nurodė, kad šalių nepilnamečio sūnaus P. V. gyvenamoji vieta teismo sprendimu turėtų būti nustatyta su ieškove, kadangi tai labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Šalims pradėjus gyventi skyriumi, šalių sūnus P. V. liko gyventi su ieškove, ji viena rūpinasi jo kasdienių poreikių tenkinimu, lavinimu, ugdymu, auklėjimu, sveikatos priežiūra. Šalių nepilnametis sūnus P. V. yra vos (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl jam labiau yra reikalinga motinos globa. Ieškinyje nurodė detalų nepilnamečio sūnaus P. V. mėnesio išlaidų paskaičiavimą, kur išlaidos sudaro 800 Eur dydžio sumą. Atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, be šalių sūnaus turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui kas mėnesį skiria vos 150 Eur. Taip pat pažymėjo, kad nors atsakovo teigimu, jam pagal buhalterinės apskaitos duomenis yra mokamas minimalus darbo užmokestis, tačiau realiai jis gauna ir turi objektyvią galimybę gauti keliskart didesnes pajamas, tuo tarpu atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos mėnesio pajamos svyruoja nuo 858 Eur iki 1 200 Eur atskaičius mokesčius. Šios aplinkybės patvirtina, kad neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymo šalių sūnui P. V.. Todėl iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą šalių sūnui 320 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2023 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalims pradėjus gyventi skyriumi, atsakovas tik iš dalies vykdė pareigą išlaikyti sūnų P. V.: 2023 m. balandžio ir gegužės mėnesiais šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui skyrė po 150 Eur/mėn. (iš viso 300 Eur), o kovo, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais visiškai neteikė išlaikymo. 2023 m. liepos mėnesį atsakovas padovanojo sūnui batutą, baseiną, supynę, hamaką, tačiau šių daiktų įsigijimo nederino su ieškove, tai nėra pirmo būtinumo daiktai vaikui, tai laiko jas kaip dovanos ir jos nėra išskaitomos iš vaikui teiktino išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas tik iš dalies vykdė pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų P. V., prašo iš atsakovo priteisti 1 620 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Dėl bendravimo su sūnumi, ieškovė nurodė, kad ji sutiktų, kad atsakovas maksimaliai bendrautų su sūnumi. Pastebėjo, jog bendravimo su sūnumi tvarka turi atitikti vaiko interesus – dienos režimą ir kt., ir iki vaikui sueis 3-eji metai, atsakovas su sūnumi turėtų bendrauti dalyvaujant ieškovei, kadangi atsakovas retai bendrauja su sūnumi ir jų dvasinis bei emocinis ryšys šiuo metu yra susilpnėjęs (el. medž. l. 1-6).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu L. M. ieškinį palaikė pilna apimtimi prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu gyveno tris metus ir gyvenant kartu su juo (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus P. V.. Susilaukus sūnaus, tikėjosi, kad atsakovas pasikeis, tačiau savo gyvenimo būdo nepakeitė, todėl nusprendė su atsakovu nutraukti bendrus santykius ir su juo nuo 2023 m. vasario kartu nebegyvena. Teigė, jog per laikotarpį, kuomet šalys nebegyveno kartu, atsakovas yra du mėnesius (balandį ir gegužę) teikęs išlaikymą po 150 Eur. Teigė, jog vaikas visą laiką gyveno ir dabar tebegyvena su ieškove. Vaiko tėtis tik kartais atvyksta jų aplankyti ir buvo ne vienas kartas, kuomet vaiko aplankyti atvyksta neblaivus. Teigė, jog vasarą atsakovas buvo atvykęs pas juos ir nepasitaręs su ieškove, vaikui atvežė pripirktų daug dovanų: batutą, baseiną ir t.t., kurios nebuvo reikalingos. Pačios mėnesinės pajamos kas mėnesį siekia nuo 800,00 iki 1 200,00 Eur. Detalizuodama vaiko poreikius, ieškovė nurodė, jog šiuo metu vaikui reikalinga auklė, kurios paslaugos kas mėnesį kainuoja po 300 Eur. Teigė, jog auklės paslaugomis teks naudotis dar ilgai, kadangi pačios darbo valandos yra ne tradicinės, t. y. tenka dirbti nuo 10 val. iki 22 val., todėl vaiką paimti iš darželio turi kitas asmuo, o artimųjų, kurie galėtų pagelbėti, neturi. Vaikas lanko darželį, už kurį nereikia mokėti. Teigė, jog kuomet vaikas eina į darželį, tuomet maistui išleidžia mažiau, tačiau išlaidų tikrai turi. Skirti vaistai vaikui yra tik iš dalies kompensuojami, todėl patiria papildomų išlaidų ir vaistams. Teigė, jog šiuo metu vaikui teikiamos sveikatos paslaugos nėra mokamos, kaip bus ateityje, negali pasakyti. Teigė, pati transporto priemonės neturi, tačiau tenka pasinaudoti pavežėjų paslaugomis, taip pat būna atvejų, kuomet pas medikus juos su vaiku veža kaimynė, kuriai už kurą taip pat reikia susimokėti. Taip pat atostogų metu su vaiku vyko į Nidą, tad išlaidų turėjo ir vykstant traukiniais, ir plaukiant laivu. Teigė, jog P. V. yra vienintelis jos nepilnametis vaikas, o atsakovas turi dar kitą nepilnametį, septyniolikos metų amžiaus vaiką, kurį taip pat išlaiko. Ieškovės žiniomis, jam atsakovas teikia 150 Eur dydžio išlaikymą. Teigė, jog atsakovas sveikatos problemų neturi. Vertinant atsakovo darbinę patirtį, teigė, jog atsakovas prieš tai ne vienerius metus (9 m.) dirbo virtuvės šefu, turėjo ne mažai veiklos: buvo ir virėjas, ir technologas, ruošdavo ir banketus, užsakinėdavo ir prekes iš tiekėjų, todėl tikrai gali dirbti ir pakankamai užsidirbti.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu ieškovės L. M. atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė prašė ieškinį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai nurodė, kad iš šiandien ieškovės teiktų paaiškinimų akivaizdu, jog didžioji vaiko poreikiam tenkinti išlaidų dalis tenka naudojantis auklės paslaugomis, kadangi kito pasirinkimo ieškovė neturi. Neturi artimųjų asmenų, kurie jai galėtų padėti prižiūrint šalių vaiką. Taip pat ieškovė pagrindė kitas vaiko poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas. Teigė, jog aplinkybės, kad atsakovas iškėlus bylą teisme iš darbo išėjo savo noru, rodo, jog atsakovas siekia išvengti ar sumažinti savo prievolę teikti tinkamo dydžio išlaikymą savo sūnui. Dėl reikalavimo – išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodė, jog jis taip pat turėtų būti tenkintinas. Atsakovas vos du mėnesius teikė po 150 Eur dydžio išlaikymą. Nors šalims pradėjus gyventi skyriumi, 2023 m. vasarą atsakovas ir nupirko dovanų šalių sūnui, tačiau dovanos nebuvo būtinos ir suderintos su ieškove. Be to, pagal teismų formuojamą teisminę praktiką, dovanos nėra įskaitomos į teiktino išlaikymo dydį ir neturi tokia apimtimi mažintinas išlaikymo įsiskolinimo dydis.
5. Atsakovas E. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai 2023 m. rugsėjo 23 d., į paskirtus parengiamuosius teismo posėdžius bei teismo posėdį atsakovas neatvyko, jam apie paskirtų posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, t. y. teismo šaukimai įteikti viešo paskelbimo būdu: 2023 m. lapkričio 14 d., 2023 m. gruodžio 4 d., tačiau į teismo posėdį neatvyko. Prašymų atidėti teismo posėdį nebuvo gauta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rūta Rudzinskaitė palaikė pateiktą 2023 m. spalio 4 d. išvadą Nr. 6SD-8749 (el. b. medž. l. 25-28). Teismo posėdžio metu iš esmės prašė ieškinį tenkinti. Papildomai atkreipė dėmesį, jog vaiko gyvenimo sąlygos yra geros ir tinkamos. Dėl bendravimo tvarkos, teigė, jog šis reikalavimas yra pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintinas. Reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat yra pagrįsti ir turėtų būti tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Teisme ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė L. M. ir atsakovas E. V. yra nepilnamečio vaiko P. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. medž. l. 9). Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis svyruoja nuo 856,66 Eur iki 1058,58 Eur (el. medž. l. 10-11, 40-43). Ieškovės vardu nėra registruoto kilnojamojo turto, tačiau yra registruotas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas), kurį ieškovė paveldėjo (el. medž. l. 12-15, 44-45, 47). Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (el. medž. l. 47, 53). Atsakovas nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. niekur nedirbantis (el. medž. l. 48-52). Ieškovė taip pat į bylą yra pateikusi pirkinių kvitus, kuriuose užfiksuoti pirkti maisto produktai ir kitos prekės (el. medž. l. 56-67). Šalių nepilnametis vaikas šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini), paslaugos teikiamos nemokamai (el. medž. l. 89). Papildomai ieškovė gauna išmoką vaikui, kuri siekia – 85,75 Eur (el. medž. l. 90). Byloje taip pat pateikti duomenys apie šalių šeimoje buvusius vaiko teisių pažeidimus, gautus pranešimus iš policijos pareigūnų apie smurtą artimoje aplinkoje, kurioje gyvena nepilnamečiai asmenys (el. medž. l. 35-37).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
8. Ieškovė L. M. prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas savo pozicijos neišdėstė. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo saugumą ir stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė rūpinasi vaiku nuo jo gimimo, ji yra sudariusi sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, į tai, kad atsakovas su vaiku bendrauja epizodiškai (kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, atsakovas kartais atvyksta pas juos aplankyti vaiko, tačiau jis atvyksta būdamas neblaivus, ko pasekoje kyla tik barniai ir nesutarimai), išlaikymą teikia/teikė tik iš dalies, o nuo 2023 m. birželio mėnesio jo iš vis nebeteikia, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko P. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove L. M. (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
9. Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką pagal jos pateiktą variantą, kuris nėra itin tiksliai ir labai konkrečiai detalizuotas ir reglamentuotas. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad ji atsakovui buvo paaiškinusi, jog pasikreipus į teismą, gali būti nustatyta konkreti su vaiku bendravimo tvarka ir atsakovas negalės kada norintis atvažiuoti ir bendrauti su vaiku. Teigė, jog tiek ji pati planuojasi savo laiką, taip pat ji turi įspėti auklę, apie atsakovo norą pabendrauti su vaiku, jog auklė žinotų, kada vaikas matysis su tėvu ir pan. Taip pat teigė, jog vaikui esant dar gana mažam, nori, jog vaiko bendravimas su tėvu vyktų tik dalyvaujant pačiai ieškovei. Taip pat pripažino, jog nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos šiuo metu nekyla ir jų nėra, ji pati nedraudžia vaikui matytis su tėvu.
10. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas visapusiškai vystytųsi. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
11. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos pozicijos nepateikė, teikiant prioritetą abiejų tėvų bendram susitarimui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, teismas sprendžia, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka atsakovo ir vaiko interesus, todėl nustatytina ieškovės pateikta bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
12. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko interesams taikomas prioritetas (CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.).
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
14. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 840 Eur (633,00 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 316,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.
15. Ieškovė ieškinyje pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad visiems vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti patiriamos išlaidos sudaro 800,00 Eur. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
16. Iš ieškovės pateikto vaiko poreikių paskaičiavimo, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų matyti, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikia po 800,00 Eur, nes vaikui yra perkamas maistas, vaistai, drabužiai ir avalynė, higienos priemonės, taip pat kainuoja ir būsto išlaikymo dalis, taip pat išlaidos atsiranda naudojantis auklės paslaugomis. Pažymėtina, jog nors ieškovė teikė argumentus, kad 800 Eur suma yra reikalinga ir skiriama vaiko išlaikymui, tačiau įvertinus tai, jog ieškovė kas mėnesį gauna nuo 800 Eur iki 1200 Eur darbo užmokestį, darytina išvada, kad ieškovė realiai pati tokių piniginių lėšų nebuvo pajėgi ir šiuo metu negali skirti vaiko išlaikymui. Tad teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, ženkliai viršija pačios ieškovės gaunamas pajamas, iš kurių išlaikomas ne tik šalių vaikas, tačiau išsilaiko ir pragyvena pati ieškovė. Teismui vertinant ieškovės nurodytas sūnaus poreikių patenkinimui reikalingas sumas, pripažintina, jog kai kurios nurodytos sumos galimai gali būti ir mažesnės, kaip pvz. išlaidos sauskelnėms, nes šalių sūnui jau dveji metai ir vaikas yra/turėtų būti pratinamas gamtinius reikalus atlikti į puodelį (ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė), tad išlaidos sauskelnėms artimiausiu metu gali mažėti/turėtų mažėti. Pripažintina, kad išlaikymo išlaidos yra skaičiuotinos kas mėnesį imant vidutinį jų dydį, tačiau išlaidos žaislams, lavinimo priemonės, gali būti ir mažesnės. Pastebėtina, jog vertinant vaiko poreikius, ieškovė papildomai kas mėnesį skaičiuoja išlaidas atlygintinėms sveikatos priežiūros paslaugoms, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu vaikui teikiamos sveikatos paslaugos nėra mokamos, kaip bus ateityje, negali pasakyti, todėl laikytina, jog šių išlaidų dydžio ieškovė byloje nepagrindė ir neįrodė (CPK 178, 185 straipsnis). Išlaikymo išlaidų dydį vertinant apibendrintai, akivaizdu, jog tam tikros išlaidos atskirais mėnesiais gali svyruoti, t. y. skalbiklio ar kitos buitinės chemijos priemonių gali pakakti, ir tikėtina, jog pakanka tikrai ne vienam mėnesiui, kaip ir išlaidos žaislams, lavinimo priemonėms ir t.t. (CPK 185 straipsnis).
17. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
18. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiką ji išliko viena pati iš gaunamo darbo užmokesčio ir vaikui mokamos išmokos vaikui. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl teiktino išlaikymo vaikui dydžio neišreiškė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės vardu nėra registruoto kilnojamojo turto, tačiau yra registruotas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas), kurį ieškovė paveldėjo (el. medž. l. 44-45, 47), ieškovė ieškinyje plačiau paaiškino, jog ji gyvena paveldėtame gyvenamajame būste, (duomenys neskelbtini), tačiau paveldėjimo procedūros nėra baigtos ir nėra išviešinta ieškovės nuosavybės teisė į šį turtą. Atsakovas registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (el. medž. l. 46, 53). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog ji šiuo metu dirba, mėnesinės gaunamos pajamos svyruoja nuo 800,00 Eur iki 1 200,00 Eur, taip pat gauna vaiko pinigus. Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog ji kitų išlaikytinių neturi ir P. V. yra vienintelis judviejų vaikas, tuo tarpu atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, kuriam, ieškovės žiniomis atsakovas teikia 150 Eur dydžio išlaikymą. Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba (el. medž. l. 48-52). Ieškovė paaiškino, kad atsakovas neturi sveikatos problemų, yra sveikas ir mano, jog nedirba, tokiu būdu siekdamas ir vengdamas išlaikyti savo nepilnametį vaiką.
19. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į ieškovės teiktus paaiškinimus teisme, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybių prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti, o tuo atveju, jeigu jų neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų vaiko poreikiams tenkinti, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams.
20. Teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu ieškovė dirba pamaininį darbą, gaunamos pajamos yra ne itin didesnės už minimalų darbo užmokestį, todėl atsakovui neteikiant tinkamo išlaikymo kas mėnesį, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, žinoma apie bylos iškėlimą teisme, duomenų apie savo realias gaunamas pajamas ar blogą sveikatos būklę, kuri trukdytų dirbti ir užsidirbti, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, anksčiau turėjo pastovų nuolatinį darbą, tačiau tik dėl jam žinomų priežasčių šiuo metu nedirba, byloje nėra pateikta įrodymų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar turėtų sveikatos problemų, iki ieškovei kreipiantis į teismą, atsakovas vaiku rūpinosi/rūpinasi tik iš dalies, neteikė reguliariai tinkamo dydžio išlaikymo savo sūnui, nors turi pareigą išlaikyti savo vaiką, todėl ieškovės prašomas išlaikymas priteistinas (CPK 178, 185 straipsniai).
21. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 320,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas, vertindamas teiktino išlaikymo dydį papildomai byloje atsižvelgia ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. ieškovė turi tik vieną išlaikytinį, tuo tarpu atsakovas – du, kuriam šiuo metu, pasak ieškovės, atsakovas teikia 150,00 Eur dydžio išlaikymą. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria kiekvienam vaikui išmoką, kuri siekia 85,75 Eur. Įvertinus vaiko poreikius, į pastaruoju metu kylančią infliaciją, taip pat ir į vaiko interesams taikomą prioritetą, teismas sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., t. y. nuo mėnesio, kurį kreipėsi į teismą, o iki būtent šios datos, ji konkrečiai mėnesiais skaičiuoja teiktino išlaikymo įsiskolinimą. CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė tiek teiktino išlaikymo dydį, tiek jo įsiskolinimą skaičiuoja mėnesiais, todėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui P. V. priteistinas 270,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį ne nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023 m. rugsėjo 13 d.), tačiau konkrečiai nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3, 3.192, 3.200, 3.208 straipsniai).
22. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
23. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Teismas, priteisdamas vaikui iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti sūnaus kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgį, lavinti, rūpintis kita jo veikla ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
24. Nustatytina uzufrukto teisė ieškovei L. M. tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą (CK 3.185 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo
25. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
26. Teismas pažymi, kad išlaikymo skola (įsiskolinimas) negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Taigi, įstatymas numato tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, teisę prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Ieškovė L. M. prašo priteisti iš atsakovo E. V. 1 620,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio, skaičiuojant po 320,00 Eur sumą teiktiną kas mėnesį bei išminusuojant 2023 m. balandžio ir gegužės mėnesiais skirtą bendrą 300 Eur sumą. Ieškovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog teismui priėmus nutartį dėl laikinojo išlaikymo vaikui teikimo, atsakovas vaikui išlaikymo neteikia. Ieškovės atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, jog 2023 m. vasarą atsakovo atvežtos vaikui dovanos: batutas, baseinas ir t.t., laikytinos kaip dovanos ir minėti daiktai nelaikytini, kaip teiktas išlaikymas, todėl į išlaikymo įsiskolinimą neskaičiuotini ir atitinkama pinigine suma neišminusuotini.
27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikams teikiamo išlaikymo sudedamąja dalimi nelaikytinos proginės ar papildomos išlaidos, taip pat neproginės išlaidos, viršijančios būtinumo ribas. Be to, teismų praktikoje pripažintina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Atsižvelgiant į šią formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas laiko, jog atsakovo 2023 m. liepos mėnesį sūnui padovanotas batutas, baseinas ir t.t. laikytini, kaip tėvo gera valia, savo iniciatyva teiktas papildomas išlaikymas vaikui, kuris neįtakoja bendrai išlaikymo įsiskolinimo skaičiuotinai sumai. Atsakovas byloje neginčijo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neginčijo ir laikotarpio, kurį nurodo ir už kurį ieškovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimo dydį, todėl konstatuojama, kad ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už ženkliai mažesnį laikotarpį, nei numato įstatymas. Atsižvelgiant į tai, jog teismas sprendimu nusprendė, jog nepilnamečiam vaikui P. V. kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų dydis yra 270 Eur, o ne 320 Eur, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnamečiam sūnui P. V. įsiskolinimas 1 320,00 Eur dydžio (270 Eur *6 mėn. - 300 Eur) (CK 3.200 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
28. Teismas sprendžia įskaityti į priteistą išlaikymą mokėtas išlaikymo lėšas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
29. Nagrinėjamoje byloje teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui P. V. iš atsakovo E. V. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12771-1184/2023 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmus sprendimą, panaikintinos (CPK 149 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovė L. M. yra atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ieškinio dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo) CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, bei sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį už kitą neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo. Be to, byloje ieškovės interesus atstovavo advokatė Kristina Grigaliūnienė, todėl susidarė 532,40 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (el. medž. l. 77-80). Pastebėtina, jog prašomų priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio.
32. Kadangi ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymu tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 109,00 Eur žyminis mokestis. Sprendžiant priteistino žyminio mokesčio dydį valstybei, nuo kurio ieškovė buvo atleista, žyminio mokesčio suma, skaičiuotina už vaiko išlaikymo reikalavimą – 73,00 Eur, už išlaikymo įsiskolinimą – 30,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte), todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 103,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
33. Kaip jau minėta sprendimo 31 punkte, ieškovė papildomai naudojosi advokato teikiamomis paslaugomis ir patyrė viso 532,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies 91,46 (proc.) (gyvenamosios vietos nustatymas bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas) (50 proc. viso ieškinio), prašė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį priteisti 320 Eur, o priteista – 270 Eur (270 Eur * 25 proc./320 Eur), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (21,09 proc.), prašė išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui dydį priteisti 1 620,00 Eur, o priteista – 1 320,00 Eur (1 320 Eur * 25 proc./1 620 Eur), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (20,37 proc.), todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 486,93 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 6,64 Eur, iš jų 6,07 Eur tenka mokėti atsakovui ir 0,57 Eur ieškovei. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos tik iš atsakovo, nes iš ieškovės priteistina dalis neviršija minimalios priteistinos 5,00 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis.
35. Atsakovo E. V. gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nepilnamečio vaiko P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 320,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d..
Nustatyti uzufrukto teisę ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečio vaiko P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamas išlaikymo lėšas.
Nustatyti tokią atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, t. y. vaiko tėvas apie savo ketinimą bendrauti su vaiku informuoja ieškovę L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) likus ne mažiau nei 48 valandoms iki planuojamo bendravimo su vaiku pradžios, tėvas su sūnumi bendrauja sūnaus laisvu nuo ugdymo laiku, grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19.30 val. spalio – kovo mėnesiais ir 20.30 val. balandžio – rugsėjo mėnesiais, o iki vaikui sueis 3-eji metai tėvas E. V. su vaiku P. V. bendrauja dalyvaujant ieškovei L. M..
Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109,00 Eur (vieno šimto devynių eurų) žyminį mokestį ir kitas 486,93 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 93 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109,07 Eur (vieno šimto devynių eurų 7 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (žyminis mokestis bei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu), jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Įskaityti į priteistą išlaikymą mokėtas išlaikymo lėšas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimą atsakovui E. V. įteikti per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:
„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. gruodžio 22 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12771-1184/2023, iškeltoje pagal ieškovės L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovo E. V., gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 41) 421 434“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.